Nr. DOK-154

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01752-2023-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. sausio 14 d.

n u s t a t ė :

Atsakovė UAB „AV projektavimo studija“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės  UAB „Terzi“ ieškinys, priteisiant jai iš atsakovės 3 992 Eur avansą.

Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė projektavimo rangą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į galimybių studijos, kaip projektavimo rangos dalies, tikslus, todėl priėmė neteisėtus procesinius sprendimus. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, galimybių studija yra kompleksinio teritorijų planavimo parengiamojo etapo dalis, skirta nustatyti planuojamos teritorijos vystymo galimybes bei galutinai suformuluoti teritorijos planavimo užduotį. Galimybių studija nėra nei teritorijų planavimo dokumentas, nei statinio projektas, prieš kurių vykdymą projektuotojui ir užsakovui reikia susitarti dėl projektavimo užduoties (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.700, 6.701 straipsniai). Susitarimas dėl galimybių studijos parengimo yra projektavimo rangos dalis, skirtas įvertinti konkrečios teritorijos realias vystymo galimybes ir atitinkamai suformuoti konkrečią projektavimo rangos užduotį projektuotojui. Todėl yra nepagrįstas esminis teismų procesinių sprendimų motyvas, kad šalys nesusitarė dėl konkrečios projektavimo rangos užduoties.

              Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

            Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti UAB „AV projektavimo studija“ (j. a. k. 158988699) 120 (vieną šimtą dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. sausio 13 d. UAB „Perlas“, kodas ZN90568.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                         Donatas Šernas

                                                                                                             Egidija Tamošiūnienė

                                                                                                             Jūratė Varanauskaitė