Administracinė byla Nr. ATP-218-282/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.,45.4.2.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 6 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. R. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutarties ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2011 m. balandžio 19 d. nutarimo, ir
n u s t a t ė :
R. Š. apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialistas S. R. 2011 m. balandžio 19 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 2 d. nubaudė 200 Lt bauda už tai, kad jis 2011 m. balandžio 16 d. 21 val. 23 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,NISSAN PRIMERA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 p. reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. apskundė minėtą policijos sprendimą Pakruojo rajono apylinkės teismui, kuris 2011 m. liepos 5 d. nutartimi atsisakė tenkinti R. R. skundą, padaręs išvadą, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto S. R. 2011 m. balandžio 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir naikinti jį nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu R. R. kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. liepos 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjos nutartį bei Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto S. R. 2011 m balandžio 19 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta 200 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas teigia, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK patrulių liudytojų M. V. ir M. Š. parodymai nėra nuoseklūs ir vienodi, kaip nutartyje nurodė teismas, nes pirmajame teismo posėdyje liudytojai tvirtino nematę, kurioje vietoje jis kirto liniją, o matė tik baigiamąjį manevrą. Be to, liudytojas M. V. parodė, kad R. R. buvo antrame bokse, o M. Š. teigė, kad R. R. buvo prie restorano „Kruoja", tačiau jis negalėjo būti dviejuose vietose. Taip pat apeliantas teigia, kad teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareigūnai pažeidimą matė betarpiškai, kadangi iš tikrųjų liudytojai M. V. ir M. Š., būdami maždaug apie 100 metrų atstume nuo įvykio vietos, negalėjo betarpiškai pamatyti tos vietos, kurioje jo vairuojamas automobilis darė manevrą į kairę, nes punktyrinė ir ištisinė linija yra vienoje tiesėje, o be to, buvo prietema. R. R. teigia, kad policijos pareigūnai pagal jo automobilio šviesų skleidžiamą kryptį galėjo nustatyti tik linijos kirtimo kampą, tačiau negalėjo pastebėti, ties kuria vieta jo vairuodamas automobilis padarė manevrą į kairę ir sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), o taip pat M. V. ir M. Š. negalėjo gerai matyti jo automobilio manevro į dešinę per punktyrinę liniją ir padarė klaidingą išvadą, kad jis pažeidė E. T. pat šie policijos pareigūnai neteisingai mano, kad įvažiavus į automobilių stovėjimo zoną nuo Linkuvos pusės V. D. gatve kertant punktyrinę liniją iš automobilių stovėjimo zonos kitaip išvažiuoti nebegalima – tik kertant ištisinę liniją. Apelianto teigimu, pareigūnai buvo klaidingai įsitikinę, kad į automobilių stovėjimo zoną, esančią V. D. gatvėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), galima įvažiuoti tik atvykstant nuo (duomenys neskelbtini) Kultūros namų pusės, nes atvažiuojant nuo Linkuvos pusės V. D. gatvėje esantys kelio ženklai ir ženklinimo linijos nedraudžia įvažiuoti į automobilių stovėjimo zoną, esančią prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), atvažiuojant tiek iš vienos, tiek ir iš kitos pusės per punktyrinę liniją, ką patvirtino ir (duomenys neskelbtini) saugaus eismo komisijos pirmininkas R. M., nurodydamas, kad manevras V. D. gatvėje prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, įvažiuojant iš (ar) išvažiuojant į (iš) automobilių stovėjimo zoną kertant pažymėtą punktyrinę ašinę liniją, yra galimas ( 17, 33 b. l.).
Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai nepagrįstai teigė, jog norint išvažiuoti iš tos automobilių sustojimo vietos, kertant punktyrinę liniją, automobilio vairą reikia pasukti į dešinę 90 laipsniu kampu ir šiuos jų teiginius aiškiai paneigė liudytojas V. R..
Teigiama, kad teisėja nutartyje padarė klaidingą išvadą dėl negalimumo įvažiuoti per brūkšninę (punktyrinę) liniją į automobilių stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės, V. D. gatvėje, (duomenys neskelbtini), nes Pakruojo rajono kelių eismo saugumo komisijos išduota pažyma patvirtina, kad V. D. gatvės, ties pastatu (duomenys neskelbtini) parduotuvė), ašis pažymėta ištisine ir punktyrine linija ir tokį manevrą (brūkšninės linijos kirtimas) leidžia KET 2 priedo (horizontalus kelio ženklinimas) 1.5, 1.6, 1.7 ir 1.8 punktai (17, 33, 44 b. l.). Be to, UAB ,,Eismo sauga" išduotoje pažymoje (42 b. l.) nurodyta, kad V. D. gatvėje, ties įvažiavimu į namų Nr. 37, 41 kiemus, ašinė linija paženklinta punktyrine linija, leidžiančia atlikti kairiųjų posūkių manevrus tiek iš kiemo, tiek iš V. D. gatvės, kadangi nenumatyti projekte ir neįrengti kelio ženklai Nr. 323 „Sukti į kairę draudžiama". Remdamasis tuo, kas paminėta, apeliantas tvirtina, kad nežiūrint į tai, kad punktyrinė linija skirta įvažiavimui į kiemą, pastarąją jis kirto nepažeisdamas KET ir nekirsdamas kelio ištisinės ženklinimo linijos.
R. R. skunde pažymi, kad jis 2011-04-19 Šiaulių apskrities VPK Policijos komisariato
Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK
1241 str. 2 d., nepaneigus jo nuoseklių, sąžiningų ir teisingų teiginių, atitinkančių
faktines aplinkybes, kad jis 2011 m. balandžio 16 d. apie 21.23 val. vairavo automobilį ir
važiuodamas (duomenys neskelbtini) V. D. gatvėje kirto ne ištisinę, o punktyrinę kelio
ženklinimo liniją, kurios buvimą šioje kelio atkarpoje patvirtina byloje esantys rašytiniai
įrodymai. Pasak apelianto, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad policijos pareigūnai M. V., M. Š. ir S. R. yra šališki, suinteresuoti bylos baigtimi, o teismas nesiėmė visų priemonių, kad patikrinti jo ir policijos pareigūnų parodymų, ištiriant vaizdo kameros 2011-04-19 apie 21.23 val. įrašus, kurie būtų pavirtinę, kad kirto jis ne ištisinę, o punktyrinę kelio žymėjimo liniją. Dėl to apeliantas mano, kad teismas, nepatenkindamas jo prašymo įpareigoti Pakruojo rajono policijos komisariatą pateikti 2011-04-16 vaizdo kameros su visos tos dienos įrašais (duomenys neskelbtini), pažeidė jo konstitucines ir procesines teises, numatytas ATPK 272 str., 283 str., 284 str.
Apeliacinis skundas atmetamas.
R. R. savo skunde kritikuodamas skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2011-04-19 nutarimą teigė, kad apylinkės teismas, netenkindamas prašymo išreikalauti vaizdo įrašus iš policijos, pažeidė jo teises, nenuoseklius ir prieštaringus liudytojų policijos pareigūnų M. V., M. Š., S. R., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymus nepagrįstai laikė teisingais, nors jie prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams. Pažymėtina, kad tokie apelianto teiginiai nėra pagrįsti.
Priešingai nei skunde teigia apeliantas, teismui pateikta medžiaga rodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjai, nagrinėjančiai jo 2011-04-28 skundą dėl policijos nutarimo, buvo žinoma apie vaizdo įrašą, kurį savo skunde mini R. R.. Akivaizdu, kad buvo imtasi priemonių šiam vaizdo įrašui gauti ir jį peržiūrėti (8, 14, 26, 36 b. l.), tačiau to padaryti nebuvo galima, nes įrašai saugomi tik 20 parų, vėliau ištrinami, o be to, iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato rašto aišku, kad dėl tamsaus paros meto, nesant apšvietimo, vaizdo kamera jokių bylos tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksavo. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kaip teigia apeliantas, kad teismas tikslingai netyrė visų duomenų ir tendencingai netenkino jo prašymų.
Iš apelianto skundo turinio, jo parodymų teismo posėdžio metu galima suprasti, kad jis, iš esmės, neneigia 2011-04-16 apie 21.23 val. vairuojamu automobiliu ,,NISSAN PRIMERA“ įvažiavęs į automobilių stovėjimo zoną prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios V. D., ten prisiparkavęs automobilį, o po to, sukdamas į dešinę, vėl išvažiavęs į tą pačią gatvę. Tačiau apeliantas pateikia savitą įvykio aplinkybių aiškinimą ir deklaruoja aiškiai neteisingą KET taisyklių aiškinimą. Neigdamas savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo apeliantas tvirtina, kad jis į automobilių stovėjimo zoną prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) įvažiavo ir po to išvažiavo iš jos, kirsdamas ne ištisinę, o punktyrinę kelio ženklinimo liniją, kas R. R. nuomone, neprieštarauja KET reikalavimams.
Iš bylos medžiagos matyti, kad priešingų krypčių transporto srautai V. D. gatvėje ties parduotuve (duomenys neskelbtini) yra atskirti siaura ištisine linija, draudžiančia taip paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta (KET 3 priedo 1.1 p.) ir kirsti šią liniją. Viso proceso metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. neigė kirtęs ištisinę kelio ženklinimo liniją ir tvirtino, kad į automobilio stovėjimo zoną prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę įvažiavo ir išvažiavo iš jos ne per minėtą ištisinę kelio ženklinimo liniją, o per brūkšninę liniją. Iš tiesų, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad tame pačiame V. D. gatvės ruože, ties įvažiavimu į namų (duomenys neskelbtini) kiemus, ašinės linijos 7 m atkarpa yra paženklinta siaura brūkšnine linija (KET 3 priedo 1.7 p.), o toliau vėl tęsiasi siaura ištisinė ašinė linija iki pėsčiųjų perėjos ir dar toliau (6, 15, 31 b. l.). Apelianto įsitikinimu jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) link S. D. ir S. G. gatvės, galėjo, nepažeisdamas KET reikalavimų, pasukti automobilį į kairę ir įvažiuoti į priešingoje kelio pusėje esančią automobilių parkavimo vietą prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), o po to pasukdamas automobilį į dešinę išvažiuoti iš parkavimosi vietos ir taip sugrįžti į eismo juostą, iš kuriuos buvo išsukęs. Tokia apelianto kelių transporto eismo interpretacija prieštarauja KET nuostatoms.
Teismas sutinka su tuo, kad tuo atveju, kai nėra įrengta specialių ženklų, draudžiančių sukti į vieną ar kitą pusę, KET 3 priede ,,Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.7 punkte reglamentuotą siaurą brūkšninę liniją, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad konkrečioje situacijoje aptariama siaura brūkšninė linija žymi išvažiavimo iš namų kiemų Nr. (duomenys neskelbtini), esančių priešingoje pusėje nei stovėjimo vietos prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), į kelią ir įvažiavimo į šiuos kiemus vietą, todėl šią liniją leidžiama kirsti tiek išvažiuojant iš kiemų, tiek į juos įvažiuojant iš V. D. gatvės. Tačiau jau minėta, kad natūroje V. D. gatvėje priešpriešiniai transporto srautai yra atskirti ištisine siaura linija, kurią draudžiama kirsti ir kuri draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Tokioje situacijoje vairuotojas, važiuojantis V. D. gatve sankryžos su S. D. ir S. G. gatve kryptimi ir per siaurą brūkšninę liniją atlikęs manevrą į kairę link automobilių parkavimo vietos, įrengtos priešpriešinio eismo juostos pusėje, bet kuriuo atveju įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, o tai draudžia faktinis kelio ženklinimas (KET 3 priedas, 1.1. punktas). Tas pats paminėtina ir apie tokį manevrą, kai vairuotojas, norėdamas sugrįžti į savo eismo juostą, iš kurios įvažiavo, sukdamas į dešinę, vėl išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Iš esmės, apie tokį savo manevravimą automobiliu tiek skunde, tiek duodamas parodymus apylinkės teisme nurodė apeliantas. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės tai, ar R. R. į parkavimosi vietą šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios priešpriešinio eismo juostos pusėje, įvažiavo statmenai kirsdamas siaurą punktyrinę liniją ties įvažiavimu į namų (duomenys neskelbtini) kiemus ir ar taip pat vėl sugrįžo į savo eismo juostą – faktas tas, kad jis savo vairuojamu automobiliu buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, ką pastebėjo liudytojais apklausti policijos pareigūnai M. V. ir M. Š. ir dėl to pagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (duomenys neskelbtini).
Teisindamas save apeliantas kritikuoja policijos pareigūnų liudytojų M. V. ir M. Š. (25-26 b. l.) parodymus, teigdamas, kad pastarieji, būdami apie 100 m atstumu, esant prietemai ir neapšviestai kelio atkarpai, negalėjo matyti, kurią ženklinimo liniją minėtoje gatvės atkarpoje kirsdamas – siaurą ištisinę ar siaurą punktyrinę, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, jis išvažiavo iš parkavimosi vietos šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo į priešingą eismo juostą. esančią dešinėje gatvės pusėje. Paminėti objektyvūs duomenys, iš tiesų, kelia abejonių, ar liudytojai M. V. ir M. Š. tiksliai matė liniją, kurią kirto apeliantas, tuo labiau ir patys liudytojai nurodė, kad įspūdį apie kelio ženklinimo linijos kirtimo vietą susidarė pagal R. R. vairuojamo automobilio įjungtų šviesų nukrypimo kampą. Nepaisant to, nėra pagrindo M. V. ir M. Š. parodymų laikyti melagingais ir jais nesiremti, nes bet kuriuo atveju – kirsdamas ploną ištisinę ar ploną punktyrinę kelio ženklinimo liniją, skirtą tik įvažiavimui (ir išvažiavimui) į (iš) namų (duomenys neskelbtini) kiemus, apeliantas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir taip padarė KET pažeidimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, yra tos nuomonės, kad padarytas pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga, ir nėra pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius šį pažeidimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje nurodyta, kad R. R. pažeidė KET 8 p., kuriame reglamentuota bendro pobūdžio taisyklė, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Šioje byloje nustatyta, kad apeliantas nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų (KET 3 priedas), todėl nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, kad R. R. vairavo automobilį ir važiuodamas kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, neprieštarauja KET 8 p. numatytų taisyklių esmei ir atitinka ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimo dispoziciją, todėl keisti nutartį ir priimti naują sprendimą nėra pagrindo.
Remiantis tuo, kas nustatyta, teismas yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o R. R. skirta (vidurkio dydžio bauda – 200 Lt) administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Virginija Žindulienė