Civilinė byla Nr. e2S-449-828/2020 

                          Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00545-2020-8

 Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

 3.1.18.2.13; 3.3.2.5

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. liepos 7 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 10 d. teismo nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio atsakovui G. V. padavimo, institucija, teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. V. kreipėsi į teismą ir prašė tikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ir nustatyti laikiną vaikų E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. V., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina D. V. bei priteisti iš vaikų tėvo G. V. laikiną išlaikymą šiems vaikams iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2.       Nurodė, kad siekdama pateikti teismui ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo kreipėsi į mediatorę R. N., kuri pradėjo mediacijos procesą. Savo ruožtu ir advokatės derina jų pozicijas, bandant išspręsti ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su jais tvarkos susitarimu, todėl iki mediacijos pabaigos ieškinio teismui pateikti negali. Kol vyksta derybos ir mediacijos procesas, būtina nustatyti laikinąsias apsaugos priemones - laikiną jaunesniųjų vaikų gyvenamąją vietą bei išlaikymą jiems, kadangi dėl vaikų pasiėmimo – grąžinimo nuolat kyla konfliktai, į kuriuos kviečiama policija, vaiko teisių apsaugos tarnyba, nes tėvas, pasiėmęs jauniausiąjį sūnų A. pabendrauti, jo nebegrąžina, o šios institucijos nurodo, kad tik teismas gali nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą, kad būtų aišku, su kuo vaikai gyvena ir kuris iš tėvų po bendravimo privalo vaikus (ą) grąžinti į jų (jo) gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą, nustatė nepilnamečių vaikų E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą kartu su motina D. V. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. ir nepilnamečiam sūnui A. V. po 150 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos, tai yra nuo 2020 m. balandžio 9 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje. Paskiriant nepilnamečių vaikų motiną D. V. vaikams skirto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

4.       Nustatė, jog ieškovė D. V. ir G. V. turi nepilnamečius vaikus N. V., E. V. ir A. V.. Ieškovė D. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų E. V. ir A. V. gyvenamąją vietą su ja motyvavo tuo, kad atsakovas nesilaiko susitarimų ir pasiėmęs nepilnametį vaiką A. V. sutartu metu neatveža vaiko motinai, be to atsakovas pasiėmęs vaiko neprižiūri ir neturi pakankamai įgūdžių prižiūrėti tokio amžiaus vaiką. Nepilnametė dukra turi stiprų ryšį su broliu ir nori su juo bendrauti. Ieškovė išsikraustė iš šeimos būsto, kadangi atsakovas naudoja prieš ją tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai E. V. ir A. V. gyvena su ja.

5.       Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pareiškimą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Šiame ikiteisminiame tyrime 2020 m. kovo 18 d. įtarimai pareikšti atsakovui G. V..

6.       Esant nurodytoms ir nustatytoms aplinkybėms, ieškovės D. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių vaikų E. V. ir A. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove tenkino.

7.       Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad vaikų interesai turi prioritetą, taip pat į prigimtinę tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir paskirtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais iš atsakovo G. V. priteisė laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. ir nepilnamečiam sūnui A. V. po 150 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio prašymo pateikimo dienos (2020 m. balandžio 9 d.), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, paskiriant nepilnamečių vaikų motiną D. V. vaiko išlaikymui skitų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.185 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovas G. V. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 10 d. teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti iš esmės - nustatant A. V. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su tėvu G. V. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Išreikalauti nepilnametį sūnų A. V. iš ieškovės D. V., įpareigoti ieškovę skubiai, per 3 dienas, grąžinti nepilnametį sūnų – A. V. į jo nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu: (duomenys neskelbtini) Taip pat prašo nustatyti N. V., gim. 2004 m. rugpjūčio 31 d. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su tėvu G. V. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas bei prijungti foto nuotraukas, video medžiagą, informaciją iš vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos apie gautus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimus.

9.       Nurodo, kad su D. V. nebeveda šeimyninio gyvenimo nuo 2019 m. kovo 16 d., nes ji nesirūpino vaikais, negamino maisto, netvarkė namų ir nuolat melavo. Visa finansinė našta ir vaikų priežiūra, išlaikymas buvo ant jo pečių. Pradėjus gyventi atskirai, duodavo D. V. pinigų, kad užtikrinti vaikams pilnavertišką gyvenimą. Taip pat ir grynais pinigais vaikams – E. ir N. į rankas. Taip pat, pats, veždavosi vaikus į prekybos centrus ir pirkdavo visko ko jiems reikėdavo: batus, rūbus, telefonus, kompiuterį, treniruoklius ir kita. Tuo tarpu, D. V. vaikais visai nesirūpino, per jos būvimo laiką su vaikais važinėdavo į Vilnių, į sodybas linksmintis su vyrais ir tai tęsėsi nuolatos. Vaikus palikdama vienus namuose per naktis: N. V. 15 metų, E. V. 11 m. ir A. V. 2 m., kuriuos prižiūrėdavo pats N. V.. Vaikai eidavo pas močiutę D. P. pavalgyti, nes mama nesirūpino, kad vaikai turėtų maisto. Per 2019 metus D. V. nesirūpino vaikais, žiūrėjo tik savęs ir savo poreikių. N. V. mokslai gyvenant su mama buvo blogi. A. V. buvo apleistas, netvarkingas, nešvarus. E. V. nuo mažens buvo sunkaus charakterio, tačiau gyvenant su mama patapo šiurkšti ir grubi. D. V. nuteikinėja dukrą prieš atsakovą, manipuliuoja, jai už tai žadamos dovanos. A. V. būdamas pas apeliantą visuomet būdavo prausiamas, kerpami plaukai, nagai, valomi dantys, ausys, laiku migdomas lovytėje. Veždavo į darželį, susirgus rūpinosi ir slaugė vaiką. Ugdė vaiko raidą, mokindamas jį kalbėti, skaitė pasakas, mokė spalvų, piešti, statė Lego bokštus, dėliojo lengvas dėliones, aktyviai leisdavo laiką lauke, keliaudavo. Pirko reikiamus rūbus bei avalynę, vaistus, žaislus. Gamindavo sveiką, šiltą ir įvairų maistą. Atpratino vaiką nuo sauskelnių. Pažymi, kad būnant A. V. pas apeliantą, mama D. V. niekada neklausdavo apie vaiką, kaip jis jaučiasi sveikas ar serga. D. V. palikus vienus vaikus, buvo gavęs trumpųjų žinučių iš vyriausiojo sūnaus N. V. su prašymu atvežti maisto, nes namuose nėra ko valgyti. Šiuo metu apeliantas gyvena su N. V. savo namuose, nes sūnus pats buvo raštu išreiškęs norą gyventi su juo, pradėjo geriau mokytis, daugiau laiko praleisti su tėvu. Vaikas jaučiasi laimingas, o mama D. V. nesidomi, kaip jaučiasi ir kaip gyvena sūnus N. V.. 2020 m. kovo 5 d. buvo atvykęs į namus aplankyti vaikų, įvyko žodinis konfliktas ir ieškovė iškvietė policiją. Po kelių dienų D. V. parašė melagingą pareiškimą policijoje. Dėl kurio apeliantui skirta kardomoji priemonė, neišvykti, nebendrauti ir nesiartinti prie D. V., N. V. ir E. V.. 2020-03-20 Nutarimas buvo pakeistas, leista N. V. gyventi su apeliantu. Po žodinio konflikto D. V. su dukra E. V. išvyko gyventi pas tėvus, adresu: (duomenys neskelbtini). N. V. liko jų namuose adresu: (duomenys neskelbtini) A. V. nuo šių metų kovo 5 d. iki balandžio 2 d. gyveno su apeliantu, nes mama D. V. vaiku nesirūpino, apie visą šią situaciją žinojo Vaikų teisės. Su vaikų apsaugos tarnyba buvo sudarytas grafikas, kada mama galėtų matytis su sūnumi, kas antrą dieną jo namuose nuo 10 val. – 16 val. Pirmas pasimatymas įvyko kovo 31 d. D. V. atvyko kartu su dukra E. V.. Namuose yra įrengta kamera, apie kurią D. V. žino. Mama D. V. vaiko A. V. nebuvo mačiusi mėnesį laiko. Visą tą laiką ji iš namų krovėsi likusius jų bendrus daiktus, dokumentus. E. V., kuriai yra nuotolinis mokymas visą dieną pradrybsojo ant sofos prie televizoriaus. A. V. didžiąją pasimatymo laiką praleido vienas. Motina nesilaikė ir pietų miego rėžimo. Su vaiku viso pasimatymo metu praleido apie 40 min. Kitas pasimatymas įvyko Balandžio 2 d. jo metu D. V. atvyko vėl su E. V., dukra vėl leido visą laiką prie televizoriaus, o D. V. toliau rinkosi ir krovėsi daiktus į automobilį. Vėliau pasiėmusi A. V. išvyko iš namų.

10.       Pažymi, kad niekada nesiekė motinos atriboti nuo vaikų, tačiau matydamas, kad vaikais nėra tinkamai pasirūpinta, kad jie neprižiūrimi, netinkamai maitinami, nesilaikoma mažamečiui A. V. taikomo miego rėžimo, kas įtakoja mažamečio augimo ir vystymosi procesą, pradėjo jais rūpintis pats. Negalėjo nereaguoti ir nesiekti tinkamai rūpintis vaikais. Siekė ir sieks jiems sudaryti visas sąlygas tinkamai augti ir vystytis. Nurodo, kad tarp jo ir N. yra stiprūs susiklostę tarpusavio santykiai, matosi akivaizdi mokslų pažanga. Pažymi, kad ypatingai yra prisirišęs sūnus A., sieja stiprūs ir artimi ryšiai, pilnai sugeba juo pasirūpinti atsižvelgiant į jo miego rėžimą, tinkamą mitybą bei ugdomus lavinamuosius įgūdžius. Galiausiai, tiek A., tiek N. yra pripratę prie savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) Ši namų aplinka jiems žinoma ir įprasta. Vaikai auga nuostabioje gamtos apsuptyje nuosavame name, gryname ore. Auginami vaismedžiai, bulvės, braškės, yra šiltnamis, kuriame kasmet auginame ridikėlius, salotas, pomidorus bei agurkus. Vaikai tusi savo kambarius. A. V. turi gausybę visų sezonų rūbų. Edukacinių, kūrybinių aktyvaus laisvalaikio žaislų. Namuose gyvena mažas draugiškas šuniukas vardu – T.. Lauke gyvena Labradoro veislės šuo vardu – T.. A. labai mėgsta žaisti su šuniukais. Pridedamos foto nuotraukos namų aplinkos, kuriose matyti, kad sudaromos visos sąlygos vaikams turėti tinkamą aplinką kurioje auga. Taip pat, foto nuotraukose matyti, kad A. puikiai jaučiasi savo namuose, savo aplinkoj, būna gamtoje, domisi auginamais augalais, jaučiasi laimingas su tėčiu. Taip pat pridedamas video, kuriame tėvas klausia, ar vaikas nori pas mamą - vaikas purto galvą parodydamas, kad nenori.

11.       Pažymi, kad nuo šių metų balandžio 2 dienos, ieškovė nesudaro galimybių bendrauti su sūnumi A., daro kliūtis. Buvo tikėtasi, kad geranoriškai pavyks suderinti laikinąjį bendravimą iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau ieškovė žadėjo, bet nesudarė realių galimybių bendrauti su sūnumi A.. Šiai dienai ieškovė vengia sudaryti galimybes tėvui realiai bendrauti su sūnumi A.. Galiausiai sugebėjo vaiką susirgdinti, vaikas sloguoja. Nuotoliniu būdu taip pat nesudaro galimybių komunikuoti, specialiai vengia įjungti kamerą video skambučiui. Savo elgesiu D. V. šiurkščiai pažeidžia apelianto kaip tėvo teisę bendrauti su sūnumi A., dalyvauti jo auklėjime. Mano, kad būtent pati D. V. siekia finansinės asmeninės naudos, nesiekia maksimaliai ir tinkamai rūpintis vaikais, auklėjimu, priežiūra nes, tam ji neturi laiko, noro, įgūdžių ir motiniško rūpesčio bei meilės. Pas ieškovę nėra A. užtikrintos tinkamos sąlygos, vaikas neturi savo kambario, miega vienoje lovoje su motina. Pas ieškovę nėra jam įprasta aplinka, todėl vaikas dėl aplinkos pakeitimo gali jausti stresą. Pirmos instancijos teismas formaliai išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo neatsižvelgęs į sudaromas vaikui sąlygas. Priimtas sprendimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl A. V. laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su motina D. V., pažeidžia vaiko A. V. interesus, augti jam įprastoje aplinkoje, prie kurios yra pripratęs. Skubus ir slaptas vaiko išvežimas iš jo aplinkos, daro neigiamą įtaką vaiko psichologinei būsenai. Be to, ir ieškovės tyčinis kliūčių darymas ir apribojimas sūnui A. bendrauti su apeliantu pažeidžia jo kaip tėvo interesus bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Mano, kad jis gali geriausiai pasirūpinti vaikais - N. V. ir A. V. užtikrinti tinkamą ir saugią jiems aplinką, prie kurios jie pripratę. Tinkamą priežiūrą, auklėjimą, mitybą ir visas sąlygas jiems vystytis ir tobulėti. Todėl tikslinga kol vyks teismo procesas, kad N. ir A. V. laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, vaikų tėvu G. V..

12.       Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, kad ji nesirūpina vaikais, nes tai yra melas, kuriuo apeliantas siekia, kad jam atitektų šeimos gyvenamasis namas, ir tik dėl to ėmėsi kovos dėl vaikų – tiksliau, jauniausiojo sūnaus, kuris dar negali išreikšti savo nuomonės, nes vyresnė dukra E. aiškiai ir vienareikšmiškai yra apsisprendusi gyventi su mama D. V.. Be kita ko, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl smurto artimoje aplinkoje tėvui G. V. yra apribota teisė bendrauti su dukra E.. D. V. kategoriškai neigia, kad ji nesirūpino vaikais, negamino maisto, netvarkė namų ir nuolat melavo. Priešingai – G. V. pastaruosius trejus metus nuolat buvo neištikimas, dėl to ėmė menkinti, žeminti savo žmoną, naudoti prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, nesirūpino šeima, negrįždavo iki paryčių namo, nepaaiškindavo sutuoktinei, kur buvęs, dėl ko šeima ir iširo, o santuoka tebėra nenutraukta tik dėl to, jog sutuoktiniai neišsprendė kreditorinių įsipareigojimų klausimo. Nuo 2019 metų lapkričio mėnesio G. V. atvirai ėmė gyventi su sugyventine, pradžioje nuomotame būste, o vėliau psichologiniu ir fiziniu smurtu privertęs sutuoktinę su vaikais palikti namus, pats su sugyventine įsikūrė šeimos name. Ne tik gyvenant šeimoje, bet ir jau gyvenant atskirai, visais trim vaikais visą laiką rūpinosi D. V.. Ne G. V., bet D. V. teko visa namų ir vaikų priežiūros našta, ir tik jai persikrausčius laikinai gyventi pas tėvus, siekiant išvengti G. V. smurto, vyriausias sūnus N. liko gyventi su tėvu šeimos name, nes jis jame turi savo atskirą kambarį ir nepanoro persikraustyti gyventi pas senelius, juolab, jog tėvas G. V. visaip papirkinėja sūnų N., pirkdamas jam nebūtinus, bet norimus daiktus, leisdamas jam ištisai sėdėti prie kompiuterio žaidimų programose, nesilaikyti dienos režimo, miego laiko ir pan. Tokiu būdu vaikui daroma negrįžtama žala, formuojamos blogosios būdo savybės, tačiau tėvas to nesupranta, nes pačiam trūksta atsakingo ir protingo požiūrio į šeimą ir apskritai gyvenimą. Pradėjus gyventi atskirai, G. V. neteikė vaikams praktiškai jokio išlaikymo, D. V. vaikus išlaikė viena iš savo gaunamų pajamų. Maža to, G. V. beveik 5 mėnesius visai nebendravo su vaikais, nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m sausio mėnesio vienintelį kartą buvo pasiėmęs dukrą E. per jos gimtadienį, daugiau nei karto su vaikais niekur nebuvo išvažiavęs, išėjęs, ar pasiėmęs juos kur nors bent trumpam, su vaikais nebendravo net kai atvažiuodavo pasiimti daiktų į namus, tik atvažiavęs sukeldavo triukšmą, išsikeikdavo, bet nerasdavo reikalo su vaikais pakalbėti, pabendrauti. Per tą laikotarpį jis vaikams nei karto nepaskambino, nesidomėjo jų gyvenimu visiškai, nes su sugyventine išgyveno meilės romaną, ir vaikai jam tada buvo nereikalingi, mama vaikais rūpinosi viena. Vėliau tėvas kartais vaikus nusiveždavo į prekybos centrus, „pasitaškydavo“ pinigais pirkinėdamas nelabai reikalingus vaikams daiktus, bandydamas demonstruoti, koks jis geras tėtis, ir visas jo rūpestis vaikais tuo ir pasibaigdavo.

13.       Netiesa D. V. laiko G. V. pareiškimus apie pasilinksminimus su kitais vyrais, vaikų palikimą per naktį vienais, maisto negaminimą ir panašius. Mano, kad G. V. daro žalą vaikams savo elgesiu, daro neigiamą įtaką jiems, todėl D. V. svarsto galimybę prašyti teismo papildomos laikinosios apsaugos priemonės – laikino draudimo tėvui bendrauti su sūnumi A.. Iš pridėto garso įrašo yra akivaizdu, kad tėvas neturi socialinių įgūdžių bendrauti su tokio amžiaus vaiku, negeba jo sudominti pokalbiu, pritraukti jo dėmesio pokalbiu apie vaiko reikalus ir gyvenimą, dėl ko vaikas nuolat kyla nuo kompiuterio ir eina lauk iš kambario, o tėvas pradeda kaltinti vaiko motiną, įžeidinėti, rėkti vaikų akivaizdoje, jiems girdint blogai atsiliepia apie vaikų motiną, nesivaldydamas iškoneveikia ją visokiais žodžiais visiškai be jokio pagrindo. Akivaizdu ir tai, kad bendravimo metu G. V. moko vaiką netinkamai elgtis, tyčia gadinti daiktus – pavyzdžiui, liepia pilti vandenį nuo dažų, kuriais vaikas piešė, ant kompiuterio klaviatūros, net kelis kartus kalbina vaiką pasielgti netinkamai, ir trejų metų vaikas, supranta, kad taip daryti negalima, pasako „ne“.

14.       Ieškovė kategoriškai neigia ir kaltinimus, kad vaikas A. buvo jos neprižiūrimas, o jį prižiūrėjo tik tėvas. Realiai buvo priešingai – tiek vaiko higiena, tiek jo lavinimu, ugdymu rūpinosi mama, kuri taip pat rūpinosi ir vaiko dienos režimu priešingai vaiko tėvui, kuris, siekdamas būti „geras“, leisdavo vaikui nemiegoti pietų miego, ką daro ir dabar, kai pasiima vaiką bendravimui, dėl ko vakare vaikas parvežamas pervargęs, irzlus, zirziantis. Kad G. V. meluoja apie savo dėmesį vaiko ugdymui akivaizdžiai parodo ir pridėtas 2020-05-02 garso įrašas, iš kurio girdėti, kad tėvas neturi apie ką su vaiku kalbėti.

15.       D. V. namuose visada yra šviežio, šilto maisto, kaip ir būdavo anksčiau, o sūnus N. nebent prašydavo tėčio atvežti picos, kas nėra labai sveika, priešingai nei teigia G. V.. Su N. mama visada gerai sutarė, ką įrodo ir vaiko pareiškimas, jog nori gyventi kartu su mama po tėvų santuokos nutraukimo, tačiau šiuo metu tėvas nuteikia prieš mamą sūnų, sakydamas, jog mama jį nori įkišti į kalėjimą, kad ji turi daugybę vyrų, nederamai elgiasi, ir kitaip šmeiždamas mamą, dėl ko N. ėmė vengti bendrauti su mama. N. ir tėvo neva esantis glaudus ryšys, kaip teigia tėvas, sąlygotas tėvo pažado nupirkti N. motociklą. Mano, psichologinė ekspertizė atsakytų į daugybę klausimų dėl dabartinio N. pasirinkimo gyventi su tėvu, nes vaiko N., kuriam tuoj bus 16 metų, noras gyventi su tėvu neatitinka paties vaiko interesų, yra formuojamos neigiamos jo charakterio savybės. Kita vertus, mama įsitikinusi, kad kai tik klausimai dėl turto pasidalijimo tarp tėvų bus išspręsti, N. lepinimas dovanomis iš tėvo pusės iš karto pasibaigs, ir vaikas supras, kam tikrai jis rūpi.

16.       Pažymi, kad G. V. visada buvo labai ūmaus būdo, nesivaldantis, impulsyvus, tačiau pastaruosius trejus metus, kai prasidėjo vyro neištikimybė, jo žodinė agresija peraugo ir į fizinį smurtą prieš žmoną.

17.        Nurodo, kad būtent tėvas kovo 5 d. pasiėmęs sūnų A. pabendravimui, jo nebegrąžino mamai, o ne ieškovė pagrobė sūnų iš tėvo. Aplinkybė, kad pasikeitė vaiko aplinka, tai yra vaikų mama su vaikais buvo priversta dėl smurto palikti šeimos namus, kurie yra bendras abiejų sutuoktinių turtas, negali turėti įtakos sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos klausimą su vienu iš tėvų, nes vaikams svarbiausia yra rami aplinka ir geras psichologinis klimatas, o ne daiktai, esantys aplinkui. Be to, D. V. tėvų namuose yra labai geros sąlygos vaikams gyventi ir augti, svarbiausia yra rami, švari ir saugi aplinka, be jokio smurto pavojaus.

18.       Taip pat nurodo, kad nesutinka su apelianto neigiamai išsakytas aplinkybes apie ieškovės nesirūpinimu A., nes būtent G. V. elgiasi pats taip, kuo kaltina D. V..

19.       Tokių nuotraukų, kokias pateikė G. V. su sūnumi, galima pateikti begales ir su mama, darytų tiek šeimos namuose, kuriuose dabar gyvena G. V. su sugyventine, tiek dabartinėje vaiko mamos gyvenamojoje vietoje, tačiau tokios nuotraukos nieko neįrodo ir neatspindi realiai esančios situacijos, kaip ir neatspindi vaiko tėvo realaus elgesio. Suvaidinti nuotraukoje mylintį tėvą nėra sunku, ypač kai vaikas tokio mažo amžiaus.

20.       Atmestini G. V. pareiškimai, kad mama trukdo tėvui bendrauti su sūnumi šiuo metu. Priešingai, mama visada derina laiką ir sąlygas ir išleidžia vaiką su tėvu per Vaiko teisių tarnybos atstovą suderintu laiku, ir vaikas suslogavo būtent po vizito pas tėtį, nes tėtis akivaizdžiai grąžino vaiką perkaitusį, pernelyg įraudusį, suprakaitavusį, netinkamai (per šiltai) aprengtą tokiai veiklai, ką veikė su tėčiu, kas buvo iš karto akivaizdžiai matyti jau vaiko grąžinimo metu, ir D. V. apie tai pasakė iš karto. Mano, kad nėra pagrindo tenkinti G. V. atskirojo skundo, teismo priimta nutartis yra teisėta, pagrįsta, atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus, G. V. skundo motyvai ir argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22.       Apeliacijos objektas yra teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta nepilnamečių vaikų E. V. ir A. V. laikina gyvenamoji vieta kartu su motina D. V. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

24.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

25.       CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – tikslas yra užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.

26.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių įtemptus tarpusavio santykius, į tai, kad ieškovė dėl fizinio ir psichologinio smurto išsikraustė iš namų, o atsakovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, padarė išvadą, kad yra tikslinga iki bylos išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti laikiną vaikų E. ir A. gyvenamąją vietą kartu su motina bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pozicijai visiškai pritaria.

27.       Įvertinus bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, konstatuojama, jog apeliantas nepagrindė būtinumo keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą nepilnamečių vaikų E. ir A. laikinąją gyvenamąją vietą su motina, kad nustatyta laikinoji gyvenamoji vieta pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.

28.       Pažymėtina, kad tiek iš atskirojo skundo, tiek iš atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad šalys nuolat konfliktuoja, nesutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos, vienas kitą kaltina dėl vaikų nepriežiūros. Tai, kad šalys turi nesutarimų dėl vaikų auklėjimo ir priežiūros rodo ir Utenos apskrities Vaikų teisių skyriaus raštai, policijos pranešimai. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju iš tikrųjų yra būtina.

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės apie atsakovės vaikų galimą nepriežiūrą, nesirūpinimą jais, netinkamą elgesį su vaikais, nėra pakankamos keisti taikomas laikinąsias apsaugos priemones šioje proceso stadijoje, kai paties apelianto atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje.

30.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, priešingai negu nurodo apeliantas, sietina su vienu iš tėvų, o ne su konkrečia gyvenamąja vieta. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas tam tikroje konkrečioje vietoje apribotų vaiko gyvenamosios vietos keitimą, todėl nebūtų suderintas su vaiko interesais.

31.       Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai E. ir A. jau kurį laiką gyvena kartu su mama, yra įpratę prie aplinkos, rutinos. Todėl šioje proceso stadijoje keisti jų gyvenamąją vietą nėra pagrindo, nes tai gali pažeisti vaikų interesus.

32.       Apeliantas teigdamas, jog ieškovė nesuteikia galimybių bendrauti su vaikais, tokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Be to, apeliantas bet kada gali kreiptis į teismą dėl laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

33.       Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisako dėl apelianto reikalavimų nustatyti nepilnamečių vaikų A. ir N. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su tėvu G. V., kadangi šie reikalavimai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, o atskirajame skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis).

34.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų E. ir A. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su jų motina, tai šiuo metu atitinka geriausius vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                 Vygintas Mažuika