Civilinė byla Nr. e2A-514-1041/2026

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00369-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.1; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Editos Šliumpienės ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. D., D. D. ir G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tagrėja“ ieškinį atsakovams D. D., D. D. ir G. D. dėl defektų šalinimo išlaidų bei nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 16 396,21 Eur defektų šalinimo išlaidas, 4 331,70 Eur nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ieškovė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš atsakovų 2 butus dvibučiame name ir žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Ieškovė prieš įsigydama turtą akivaizdžių jo defektų nepastebėjo. Birželio mėn. stipriai palijus aplink šulinį pradėjo veržtis vanduo, darytis grunto purvas. Ieškovė kreipėsi į statybos darbų vadovą / inžinierių, kuriam atlikus objekte patikrinimą, paaiškėjo, kad lietaus nuotekų šulinys įrengtas ne pagal statybos projektą. Ekspertas tyrimo akte šią aplinkybę taip pat nustatė konstatuodamas, kad defektų pašalinimo išlaidos – 16 396,21 Eur. Be to, ieškovė patyrė nuostolius už vandens persipylimo padarinių tvarkymą. Ji buvo priversta kreiptis į lietaus nuotekų sukeltus padarinius tvarkančią įmonę, teisininkus ir ekspertą. Todėl iš viso patyrė 4 331,7 Eur (950 Eur + 1 566,7 Eur + 1 815 Eur) nuostolius. Po reikštų pretenzijų atsakovams defektai pašalinti nebuvo.

2.       Atsakovai atsiliepimu, tripliku su ieškiniu nesutiko. Atsakovai nurodė, kad sutartimi nebuvo prisiėmę prievolės įrengti lietaus nuotekų surinkimo sistemos. Šios sistemos ieškovei nepardavė, jos kokybės ir atitikties projekto sprendiniams negarantavo, todėl nėra atsakingi už tokios sistemos atitiktį projekto sprendiniams. Aplinkybės dėl lietaus nuotekų tinklų (ne)įrengimo ieškovei dar prieš sudarant sutartį atsakovų buvo atskleistos, įskaitant, kad žemės sklype įrengtas rezervuaras su perpildymu, nuvestu į šalia gatvės esantį griovį, yra laikinas sprendimas, nes visa statybinė dokumentacija, įskaitant ir geodezinę nuotrauką, buvo pateikta ieškovei iki sudarant sutartį. Rezervuaras, kaip laikinas sprendimas, nelaikytinas defektu. Rezervuaras (jo dangtis) aiškiai buvo matomas žemės sklypo paviršiuje ir buvo tiek akivaizdus, kad nebuvo įmanoma jo nepastebėti. Ieškovė sudarydama sutartį įgijo statytojos (užsakovės) teises ir pareigą įsirengti lietaus nuotekų surinkimo sistemą pagal techninio projekto sprendinius. Ieškovė pastato 100 proc. baigtumą įregistravo 2024 m. birželio 17 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Ieškovė, žinodama apie lietaus nuotekų surinkimo sistemos nebuvimą, sutvarkė žemės sklypo teritoriją, užklojo dirbtinę veją, įrengė vaikų žaidimo aikštelę ir nusprendė eksploatuoti turtą pagal jo paskirtį. Šis faktas patvirtina, kad esamas sprendimas dėl nuotekų sistemos įrengimo gali būti ir yra naudojamas, todėl atsakovų įrengtas laikinas rezervuaras nėra nei trūkumas, nei defektas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 16 396,21 Eur defektų šalinimo išlaidas, 3 854,2 Eur nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje (t. y. 477,5 Eur dėl ikiteisminių teisinių išlaidų) ieškinį atmetė.

4.       Teismas konstatavo, kad atsakovai pažeidė pareigą užtikrinti parduodamo daikto kokybę ir aptarti jo trūkumus. Atsakovai neįrodė, kad iki sutarties sudarymo ieškovė buvo informuota apie vietoje projekte numatyto įrengti lietaus nuotekų surinkimo rezervuaro, įrengtą projekto neatitinkantį nuotekų surinkimo šulinį (laikiną sprendimą). Dėl šios priežasties atsakovams kilo Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė dėl parduoto daikto neatitikimų kokybės reikalavimams.

5.       Teismas atsakovų pateikta sąmata dėl defektų dydžio nesivadovavo, nes ji nepasirašyta ją sudariusios įmonės, sąmatos galiojimo terminas pasibaigęs. Ieškovės defektų šalinimo darbų išlaidos paskaičiuotos atlikto tyrimo metu, į jas įtraukti visi reikiami atlikti darbai, kainos paskaičiuotos remiantis oficialia „Sistela“ programa. Todėl teismas vertino, kad joje nurodytos darbų kainos atitinka rinkos kainas ir priteisė 16 396,21 Eur defektų šalinimo išlaidas.

6.       Teismo vertinimu, 950 Eur padarinių šalinimo, 1 815 Eur ekspertinio akto parengimo išlaidos pagrįstos, todėl jas priteisė. Tačiau teismas į prašomas priteisti teisinės pagalbos 1 566,7 Eur išlaidas neįtraukė su ginču dėl lietaus nuotekų rezervuaro nesusijusių 477,5 Eur išlaidų. Todėl ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 3 854,2 Eur (4 331,7 Eur – 477,5 Eur) patirtiems nuostoliams atlyginti.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas nepagrįstai nevertino esminės aplinkybės, kad ieškovei buvo parduotas nebaigtas statyti turtas. Statinio geodezinėje nuotraukoje pateiktas inžinerinių tinklų įvadų į statinius / pastatus planas, patvirtina, kad ginčo rezervuaras nebuvo įtrauktas į 85 proc. baigtumą. Apeliantai (atsakovai) parduodami 85 proc. baigtumo 2 butus sutartimi nebuvo prisiėmę prievolės įrengti lietaus nuotekų surinkimo sistemą, šios sistemos ieškovei nepardavė. Taigi jie neatsako už lietaus nuotekų surinkimo sistemos atitiktį projekto sprendiniams.

1.2.       Ieškovei buvo pateiktas projektas ir visa su turto statyba susijusi dokumentacija. Ieškovę visose turto apžiūrose, dar iki sudarant sutartį, atstovavo statybos specialistas – ieškovės vadovės sutuoktinis, kuris, būdamas statybos vadovu, bendravo su apeliantu (atsakovu) visais statybiniais klausimais, įvertino parduodamo turto būklę, atitiktį projektui ir visą pateiktą informaciją apie ginčo rezervuarą. Taigi, sudarant sutartį ieškovei buvo žinoma visa informacija apie žemės sklype įrengtą laikiną rezervuarą.

1.3.       Kaip patvirtino apeliantas (atsakovas) teismo posėdžio metu ir šią informaciją ieškovei pateikusi apklausta liudytoja (apeliantų (atsakovų) brokerė), rezervuaras įrengtas žemės sklype buvo laikinas sprendimas, jis neįėjo į 85 proc. turto baigtumą ir apie rezervuaro laikinumą ieškovei liudytojos buvo nurodyta. Tačiau teismas šiais paaiškinimai nepagrįstai nesivadovavo. Kaip ir nepagrįstai nesivadovavo geodezine nuotrauka, sutarties nuostatomis, kuriomis pati ieškovė prisiėmė pareigą įrengti lietaus nuotekų rezervuarą savo lėšomis ir rizika.

1.4.       Teismas nepagrįstai turto vertinimo ataskaitą laikė pakankamu įrodymu aplinkybei, kad pastatas ieškovei parduotas su visais statinio lauko inžineriniais tinklais sklype ir kad jie įkainoti bei parduoti kaip pilnai įrengti, pagrįsti. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovė ne tik analizavo ir vertino jai pateiktus dokumentus, bet ir patikrino turto kokybę, tinkamai nustatė trūkumus ir tai patvirtino sutarties 6.6.4 punktu. Teismas nevertino esminės aplinkybės, kad rezervuaras (jo dangtis) akivaizdžiai matomas žemės sklypo paviršiuje. Ieškovė tokį tariamą defektą turėjo pastebėti be specialaus tyrimo.

1.5.       Ieškovė, žinodama apie nuotekų rezervuaro laikinumą, nesiėmė šalinti defekto, pasirinko užbaigti statybos darbus ir įregistruoti 100 proc. baigtumą be tinkamai įrengtos lietaus nuotekų šalinimo sistemos. Ieškovė veikė savo rizika ir pripažino, kad esama situacija ją tenkina. Ieškovė aiškiai pasirinkdama nešalinti tariamo defekto ir daugiau nei pusę metų naudodama 100 proc. baigtumo turtą pagal paskirtį, vaikų darželio veiklai, tik įrodo, kad esamas sprendimas – laikinas rezervuaras jai nesukelia nepatogumų naudotis turtu pagal paskirtį ir nesumažina turto naudingumo, dėl ko laikinas rezervuaras negali būti laikomas paslėptu trūkumu.

1.6.       Tam, kad ieškovei galėtų būti priteisiamos išlaidos ir nuostoliai, jie turi būti ieškovės realiai patirti, įrodyti, ir jie turi būti patirti dėl apeliantų (atsakovų) neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju ieškovės teiginiai apie 16 396,21 Eur būsimas išlaidas, susijusias su lietaus nuotekų defektų šalinimu, ir apie patirtus nuostolius, susijusius su vandens persipylimo padarinių tvarkymu, laikytini deklaratyviais, siekiu pasipelnyti. Be to, spręsti dėl būsimos žalos (išlaidų) dydžio pagrįstumo šiuo atveju apskritai nėra pagrindo, nes paskaičiavimą atliko tam teisės ir kvalifikacijos neturėjęs ekspertas. Teismas nepagrįstai nesirėmė apeliantų (atsakovų) pateiktais įrodymais dėl žymiai mažesnės defektų šalinimo kainos. O sąskaitą dėl 350 Eur nuostolių sumos išrašė ieškovės vadovės sutuoktinio bendrovė, todėl sąskaita išrašyta galimai fiktyviai, siekiant išdidinti tariamus nuostolius.

8.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Apeliantai (atsakovai) deklaruodami, kad lietaus nuotekų surinkimo rezervuaras buvo tik laikinas sprendimas, nei nagrinėjant bylą, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokiu būdu / forma ir kokiame byloje esančiame įrodyme tokia informacija ieškovei buvo pateikta. Jeigu ginčo informacija ieškovei būtų atskleista iki sudarant sutartį, ieškovė būtų reikalavusi sumažinti parduodamo turto kainą. Apeliantams (atsakovams) atsisakius mažinti kainą, ieškovė būtų svarsčiusi neįsigyti turto.

2.2.       Apeliantai (atsakovai) ne tik, kad neinformavo ieškovės dar prieš sudarant sutartį, jog yra įrengtas projekto sprendinių neatitinkantis lietaus nuotekų kaupimo rezervuaras, bet ir neinformavo, kad šis rezervuaras yra žymiai mažesnės talpos nei reikalinga, jis neužtikrina tinkamo lietaus nuotekų surinkimo. Būtent dėl šios priežasties ieškovė patyrė papildomas išlaidas už lietaus persipildymo padarinių tvarkymo darbus. Nėra laikytina normalia praktika, kai pirkėjas turi tikrinti kiekvieno namo (buto) inžinerinio sprendimo atitikimą projektui, įskaitant atlikti nuotekų šulinio matavimus pasitelkiant tam specialią įrangą.

2.3.       Sutartyje nebuvo minima / numatyta ieškovės pareiga įrengti projekto sprendinius atitinkančią lietaus nuotekų sistemą. Sutartyje taip pat nebuvo numatyta, kad esamas lietaus nuotekų kaupimo rezervuaras yra įrengtas tik kaip laikinas sprendimas.

2.4.       Toks laikinas sprendimas privalėjo būti pažymėtas statinio geodezinėje nuotraukoje, tačiau to nebuvo padaryta. Skirtingai nei teigia apeliantai (atsakovai), brokerė nenurodė nei, kad žemės sklype įrengtas lietaus nuotekų kaupimo rezervuaras yra tik laikinas sprendimas, nei, kad rezervuaras neatitinka projekto, nei, kad yra per mažos talpos ir pan. Ieškovė nėra ir negali būti atsakinga už tai, kad apeliantai (atsakovai) galimai sąmoningai neatskleidė arba perdavė savo atstovei (brokerei) klaidingą informaciją. Liudytojos (brokerės) parodymai vertinti kritiškai ne tik todėl, kad ji gavo iš apeliantų (atsakovų) atlyginimą. Tačiau teismo posėdyje teikti jos parodymai prieštaravo 2023 m. gruodžio 28 d. e. laiške pateiktai jos informacijai apie lietaus nuotekų tinklus.

2.5.       Apeliantų (atsakovų) neteisėti veiksmai pasireiškė jų neveikimu. Apeliantai (atsakovai) tiesiogiai atsakingi už ieškovės patirtą žalą, t. y. išlaidas, susijusias su lietaus nuotekų (vandens persipylimo) šalinimu, ieškovės kreipimusi į specialistus, kurie galėtų padėti nustatyti nustatytų defektų pagrįstumą, bei teisinės pagalbos išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Faktinės aplinkybės, reikšmingos apeliacinės instancijos teisme

9.       Šalys pasirašė 2024 m. vasario 13 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – preliminari sutartis), kuria įsipareigojo sudaryti pagrindinę dvibučio namo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu pirkimo–pardavimo sutartį (DOK-19293) (toliau – turtas).

10.       Šalys 2024 m. vasario 20 d. sudarė prikimo–pradavimo sutartį (toliau – sutartis) (t. 1, l. 78–98), kuria apeliantai (atsakovai) pardavė ieškovei turtą (dvibutį namą su žemės sklypu).

11.       Ieškovė 2024 m. birželio 11 d. e. paštu (t. 1, l. 12) kreipėsi į apeliantą (atsakovą) reikalaudama per e. laiške nurodytą terminą įgyvendinti projektą, kad lietaus nuotekos latakais / lietvamzdžiais būtų nuvedamos į 8 m3 tūrio 2 m skersmens lietaus nuotekų rezervuarą (toliau – ir rezervuaras) (t. 1, l. 142). Ieškovė nustatė, kad rezervuaro skersmuo apie 1 m, kuriame telpa iki 1 m3 lietaus.

12.       2024 m. birželio 18 d. parengtas Kokybės vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 l. 14), nustatyta, kad rezervuare talpa 1 m3.

13.       Ieškovė apeliantams (atsakovams) 2024 m. liepos 11 d. pareiškė pretenziją (t. 1, l. 21–24), kuria pareikalavo iki 2024 m. liepos 18 d. įrengti techninio darbo projekto sprendinius (t. 1, l. 155, 158–180, 227) atitinkantį lietaus nuotekų rezervuarą.

14.       Apeliantas (atsakovas) 2024 m. liepos 16 d. pateikė atsakymą į pretenziją (t. 1, l. 132–138), kuriame nurodė, kad žemės sklype yra aukštas gruntinis vanduo, dėl ko įrenginėti lietaus nuotekų kaupimo 2 rezervuarus pagal techninio projekto sprendinius buvo netikslinga. Buvo priimtas sprendimas įrengti 3 m3 talpos rezervuarą su perpildymu, nuvestu į šalia gatvės esantį griovį (t. 1, l. 134).

15.       Statybos tyrimų instituto 2024 m. spalio 10 d. Tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – aktas) (t. 1, l. 102–131) 24–25 punktuose nurodyta, kad vietoje numatytų įrengti 2 rezervuarų po 8 m3 talpos įrengtas 1 rezervuaras (šulinys) 0,77 m3 talpos, į kurį nuo pastato stogo atvestas tik 1 vamzdis. Projekto sprendiniai dėl lietaus vandens nuvedimo nuo trinkelių dangos nėra įgyvendinti. Eksperto vertinimu, turi būti įrengta projekte numatyta lietaus nuotekų nuvedimo sistema. Defektų pašalinimo išlaidos – 16 396,21 Eur (t. 1, l. 122).

16.       Ieškovė apeliantams (atsakovams) pareiškė 2024 m. lapkričio 20 d. pretenziją (t. 1, l. 34–37) reikalaudama atlyginti 16 396,21 Eur už lietaus nuotekų defektų šalinimo darbus ir 3 731,7 Eur papildomas išlaidas (350 Eur už statybos vadovo paslaugas tvarkant vandens persipylimo padarinius (t. 1 , l. 15, 40) + 1 566,7 Eur už ikiteismines teisines paslaugas (t. 1, 16, 19–20, 25–26, 30–33, 38) + 1 815 Eur už ekspertizę (t. 1 , l. 13, 17).

17.       Apeliantai (atsakovai) 2024 m. gruodžio 4 d. atsakyme į pretenziją (t. 1, l. 99–101) nurodė, kad aktas parengtas nekvalifikuoto specialisto. Tai, kad sklype įrengtas 3 m3 talpos rezervuaras su perpildymu, nuvestas į šalia gatvės esantį griovį, ir kad tai laikinas sprendimas ieškovei buvo atskleista prieš sudarant sutartį. Ieškovė sudariusi sutartį ir įsigijusi turtą perėmė visas apeliantų (atsakovų), kaip statytojų teises, įskaitant pareigą įrengti lietaus nuotekų sistemą pagal projektą. Prašomi priteisti nuostoliai nepagrįsti objektyviais duomenimis.

18.       Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2025 m. kovo 20 d. ieškiniu ir 2025 m. lapkričio 10 d. pareiškimu dėl ieškinio sumos patikslinimo (t. 2, l. 194–195) prašė priteisti iš apeliantų (atsakovų) 16 396,21 Eur defektų šalinimo išlaidas ir 4 331,7 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 3 731,7 Eur suma (žr. šios nutarties 16 punktą) ir papildoma 600 Eur suma (t. 2, l. 196–197) už toliau patiriamas išlaidas tvarkant vandens persipylimo padarinius.

19.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nepriteisė tik 477,5 Eur ikiteisminių teisinių išlaidų, kurios nesusiję su ginču.

20.       Apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu su skundžiamu sprendimu nesutinka (išskyrus dėl 477,5 Eur nepriteisimo). Teisėjų kolegija patikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

Dėl apeliacinio skundo

21.       Ginčo nekilo, kad ginčo rezervuaras įrengtas ne pagal projektą, tačiau, apeliantų (atsakovų) teigimu, ieškovė apie tai buvo informuota prieš sudarant sutartį, ji pagal ją prisiėmė statytojos teises ir turėjo pareigą laikiną rezervuarą sutvarkyti pagal projektą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino esminės aplinkybės, kad ieškovei buvo parduotas nebaigtas statyti turtas, t. y. 85 proc. baigtumo.

22.       Teisėjų kolegija tokios pozicijos negali laikyti pagrįsta, nes byloje nėra įrodymų, kad ginčo lietaus nuotekų rezervuaras buvo tik laikinas sprendimas ir ieškovė įsipareigojo rezervuarą parengti pagal projekto sprendinius (sutarties 5.3.1, 6.6.6 punktai) (žr. šios nutarties 15 punktą). Priešingai, byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad lietaus nuotekų sistema parduodant butus su 85 proc. baigtumu de jure egzistavo, tik nebuvo įrengta de facto. Viena vertus, nekilojamojo turto 2024 m. sausio 23 d. vertinimo ataskaitoje (t. 2, l. 29–122), parengtoje ieškovei siekiant gauti paskolą turto pirkimui, nurodyta, kad vertinamo turto baigtumas 85 proc., o remiantis 4.4 lentelės 2 punktu, statinio lauko (išorės) inžineriniai tinklai sklype (namų valdoje) pilnai įrengti. Komentare po lentele nurodyta, kad nėra neatliktų arba nebaigtų vykdyti lentelėje nurodytų darbų (t. 2, l. 42). Kita vertus, 2024 m. vasario 13 d. preliminarioje sutartyje nėra numatyta, kad lietaus nuotekų sistema įrengta ne pagal projekto sprendinius ir jog esamas lietaus nuotekų kaupimo rezervuaras yra įrengtas kaip laikinas sprendimas (žr. šios nutarties 9 punktą). Šios preliminarios sutarties 3.5 punkte pardavėjas (apeliantai (atsakovai) pareiškė, kad atliks visus pagrindinius statybos darbus ne vėliau kaip iki 2024 m. vasario 29 d. O fasado užbaigimas, sklypo išlyginimas, trinkelių išklojimas ir šildymo įrenginių montavimas privalomas iki 2024 m. gegužės 30 d. Be to, ir 2024 m. vasario 20 d. pagrindinės sutarties (žr. šios nutarties 10 punktą) 6.2.12.3 punktu pardavėjas (apeliantai (atsakovai) įsipareigojo savo sąskaita iki 2024 m. gegužės 30 d. užbaigti gyvenamojo namo fasado darbus, išlyginti žemės sklypą, iškloti trinkeles ir sumontuoti šildymo įrenginius. Apeliantai (atsakovai) baigė tvarkyti namo fasadą, tačiau uždėjo tik dalį latakų / lietvamzdžių, o lietaus nuotekų rezervuarą įrengė ne pagal projektą (žr. šios nutarties 14–15, 17 punktu). Ieškovės vadovė 2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu paaiškino (Civilinio proceso kodekso (tolau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis), kad įtarimų dėl netinkamos lietaus nuotekų sistemos ieškovei nekilo iki apeliantas (atsakovas) gegužės mėn. baigė tvarkyti pastato fasadą, uždėjo latakus / lietvamzdžius ir pajungė į nuvestą lietaus nuotekų šulinį, dėl ko po didelio lietaus pradėjo iš šulinio veržtis vanduo ir užliejo sklypą (žr. šios nutarties 11 punktą). Tik po to ieškovei pradėjus domėtis, paaiškėjo, kad nuotekų sistema nėra įrengta. Ieškovės vadovės paaiškinimai neprieštarauja aptartiems rašytiniams įrodymams. Tuo tarpu apeliantai (atsakovai) objektyviais įrodymais nurodytų duomenų nepaneigė ir neįrodė, kad ieškovė ginčo klausimu buvo informuota prieš sutarties sudarymą.

23.       Priešingai, sutarties 6.2.12.1 punktu apeliantai (atsakovai) patvirtino, kad butų ir gyvenamojo namo statybos darbai iki šios sutarties sudarymo dienos buvo atliekami laikantis statybos leidimo bei kitos projektinės dokumentacijos. Turtas statomas be esminių nuokrypių nuo projekto. Visi darbai buvo vykdomi be esminių nuokrypių nuo projekto, o panaudotos medžiagos atitinka teisės aktų reikalavimus. Tačiau, viena vertus, patys apeliantai (atsakovai) pripažino, kad įrengdami lietaus nuotekų sistemą projekto nesilaikė. Kita vertus, akto 25 punkte nurodyta, kad faktiškai įrengta lietaus nuotekų surinkimo sistema neatitinka projekto sprendinių. Be to, sutarties 6.2.12.3 punkte numatyta, kad žemės sklype yra namas, kuriame yra butai, kitokių įrenginių, objektų, kurie neaptarti šioje sutartyje, nėra. Tačiau, kaip pripažįsta apeliantai (atsakovai), jie buvo įrengę laikiną rezervuarą, kuris sutartyse nebuvo aptartas.

24.       Sutarties 6.2.12 punktu apeliantai (atsakovai) patvirtino, kad turtas atitinka įprastinę jo paskirtį, įprastus reikalavimus ir nėra akivaizdžių, esminių ar paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį arba dėl kurių jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas (ieškovė), apie tuos trūkumus žinodamas nebūtų jo pirkęs arba nebūtų už tiek mokėjęs. Pažymėtina, kad akto 25 punkte nurodyta, kad faktiškai įrengta lietaus nuotekų surinkimo sistema neatitinka statybos techninio reglamento 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 431 punkto, kad nuotakynas turi būti saugus nuo ištvinimo ir perkrovų ištikus nustatyto intensyvumo bei dažnio liūtims. Tačiau tame pačiame akto punkte konstatuota, kad įrengtas rezervuaras galėtų sutalpinti tik apie 10–11 min. trunkančio lietaus vandenį. Jeigu smarkus lietus truktų 15 min., rezervuaras persipildytų, vanduo pradėtų tekėti (trykšti) į viršų. Jeigu vanduo „nerastų“ būdo ištekėti iš perpildyto rezervuaro, liūties metu kiltų vandens lygis pastato lietvamzdžiuose, nuo stogo nenuvedamas vanduo galėtų užlieti stogą, o vėliau ir pastato patalpas. Taigi, akivaizdu, kad ginčo rezervuaras negali būti traktuojamas kaip atitinkantis įprastinę jo paskirtį. Kaip paaiškino ieškovės vadovė 2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu (CPK 177 straipsnio 2 dalis), žinodama apie rezervuaro neatitikimą projektui, jo per mažą talpą ir kad darbus, jog rezervuaras atitiktų projektą, reikės atlikti ieškovei, būtų iniciavusi derybas dėl turto kainos sumažinimo.

25.       Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). O kilus ginčui faktą, kad daiktas neatitinka sutartyje numatytų kokybės reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas (šiuo atveju ieškovė). Nagrinėjamu atveju ginčo nekilo, kad lietaus nuotekų sistema buvo įrengta ne pagal projektą. Tačiau nustatyta, kad šis trūkumas apeliantams (atsakovams) parduodant turtą tarp šalių aptartas nebuvo.

26.       Apeliantų (atsakovų) argumentas, kad įrengtas ginčo rezervuaras tenkino ieškovę, nes ji nešalino defekto ir įregistravo turto statybos baigtumą 100 proc., neatitinka bylos medžiagos. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės (žr. šios nutartis 9–17 punktus), pagrįstos rašytiniais įrodymais, pagrindžia, kad ieškovė kilus abejonėms dėl lietaus nuotekų sistemos talpos nedelsdama kreipėsi į specialistus, apeliantams (atsakovams) pateikė pretenzijas. Ieškovės aktyvūs veiksmai rodo, kad jos netenkino situacija, kad dėl ginčo rezervuaro pilnai nesurenkamų lietaus nuotekų ji patiria išlaidas už paviršinio lietaus nuotekų surinkimo darbus. Ieškovė turtą įsigijo vaikų darželio veiklai, todėl, kaip paaiškino ieškovės vadovė 2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu (CPK 177 straipsnio 2 dalis), buvo būtina iki mokslo metų pradžios gauti šiai veiklai reikiamus leidimus, sutvarkyti dokumentaciją. Todėl ieškovė turėjo imtis aplinkos tvarkymo darbų, kuo skubiau įregistruoti namo baigtumą. Priešingu atveju jai grėsė baudos, kas būtų sukėlę dar didesnius nuostolius. Tokie parodymai bylos duomenų kontekste yra logiški.

27.       Apeliantai (atsakovai) teigia, kad sutartimi jie nebuvo prisiėmę prievolės įrengti lietaus nuotekų surinkimo sistemos, jos nepardavė, todėl neatsako už ginčo rezervuaro atitiktį projekto sprendiniams. CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra įrenginių, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į atitinkamą objektą perėjo žemės sklypo pirkėjui. Nagrinėjamu atveju sutartyje nebuvo aptarta, kad lietaus nuotekų sistema nėra perduodama ieškovei. Todėl laikytina, kad tokia sistema kartu su žemės sklypo nuosavybės teise perėjo ieškovei, kaip šio turto pirkėjai. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantai (atsakovai), aplinkybė, kad sutartyje nebuvo aptartas lietaus nuotekų surinkimo sistemos klausimas, neeliminuoja jų atsakomybės. Be to, apeliantų (atsakovų) argumentai, grįsti geodezine nuotrauka (DOK-19293), kurioje nepažymėti lietaus nuotekų inžineriniai tinklai, o tai, pasak jų, pagrindžia, jog ieškovė neįgijo ginčo rezervuaro ir prisiėmė pareigą įrengti jį pagal projektą, vertintini tik kaip gynybinė pozicija, nes prieštarauja kitiems aptartiems bylos duomenims.

28.       Apeliantas (atsakovas) 2025 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jis su ieškove apie laikiną ginčo rezervuarą kalbėjęs nebuvo. O liudytojos (brokerės) parodymai, kad viename iš susitikimų ji ieškovei nurodė, jog yra įrengtas laikinas rezervuaras, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas kritiškai. Viena vertus, liudytoja (brokerė) iš apeliantų (atsakovų) yra gavusi atlygį, o tai gali turėti įtakos suinteresuotumui apeliantų (atsakovų) atžvilgiu. Kita vertus, liudytojos teismo posėdžio metu duoti parodymai prieštaravo 2023 m. gruodžio 28 d. e. laiške (t. 2, l. 25) pateiktai informacijai, ko apeliantai (atsakovai) neginčijo, kad liudytoja ieškovei patvirtino, jog įrengta atskira lietaus nuotekų sistema, apie jos laikinumą, ieškovės prievolę ją įrengti pagal projektą nebuvo nurodyta. Todėl liudytojos parodymai prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams.

29.       CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: <...> kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko antrąją alternatyvą, nes apeliantai (atsakovai) trūkumų pašalinti nesutiko. Todėl visiškai pagrįstai buvo priteistos išlaidos trūkumams pašalinti ir kiti nuotoliai, kilę dėl netinkamai įrengto rezervuaro. Tiek priteistos būsimos defektų šalinimo išlaidos (CK 6.249 straipsnio 3 dalis), tiek patirti nuostoliai (žr. šios 16, 18 nutarties punktus) pagrįsti objektyviais įrodymais (ekspertizės aktu, jame pateikta Sistela sąmata, PVM sąskaitomis faktūromis, bankiniais pavedimais (žr. šios nutarties 15–16, 18 punktus), todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jų deklaratyvumo vertintini kaip nepagrįsti. Įskaitant ir tai, kad spręsti dėl būsimos žalos (išlaidų) dydžio pagrįstumo apskritai nėra pagrindo, nes paskaičiavimą atliko tam teisės ir kvalifikacijos neturėjęs ekspertas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertas S. M. inžineriniuose tinkluose yra atestuotas eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas (kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini)). Jis įrašytas į teismo ekspertų sąrašą (duomenys neskelbtini).Todėl eksperto kvalifikacija yra pakankama vertinti žemės sklype įrengtą lietaus nuotekų sistemą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė apeliantų (atsakovų) pateikta sąmata už 6 904 Eur sumą, kuri nepasirašyta ir galiojimo terminas skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo pasibaigęs (sąmatoje nurodytas terminas – 2025 m. balandžio 4 d. (DOK-19293).

30.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

31.       Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Iš bylą pralaimėjusios šalies – apeliantų (atsakovų) priešingai šaliai priteistinos 1 845,25 Eur išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atsakovų D. D., D. D. ir G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Tagrėja“, juridinio asmens kodas 305154090, iš apelianto (atsakovo) G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 615,09 Eur (šešių šimtų penkiolikos eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei UAB „Tagrėja“, juridinio asmens kodas 305154090, iš apeliančių (atsakovių) D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 615,08 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Simona Dementavičienė

Edita Šliumpienė

Lina Žemaitienė