Civilinė byla Nr. e2-23-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00288-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1; 3.6.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ ir kreditorės POLATA s. r. o. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės  POLATA s. r. o. finansinis reikalavimas ir atmestas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ priešieškinis atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „ENERSTENA“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta D. J..

2.       Kreditorė POLATA s. r. o. (toliau – ir kreditorė) atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „ENERSTENA“ (toliau – ir atsakovė) bankroto byloje pareiškė prašymą patvirtinti jos 280 011,18 Eur finansinį reikalavimą, kurį teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi išskyrė nagrinėti į atskirą bylą. 2022 m. kovo 16 d. kreditorė pateikė patikslintą prašymą patvirtinti jos 296 241,48 Eur finansinį reikalavimą. 

3.       Kreditorė POLATA s. r. o. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. balandžio 2 d. tiekimo sutartimi (toliau – ir sutartis) atsakovė įsipareigojo atlikti jėgainės įrengimo darbus, tiekti kreditorei įrangą bei atsargines detales šilumos jėgainės (toliau – ir jėgainė, objektas) įrengimui ir jos veiklai palaikyti, kaip tai nurodyta sutarties 1 priede, t. y. pagrindinę ir pagalbinę įrangą, atlikti pradinius jėgainės testavimus bei jos paleidimą užsakovo teritorijoje sutartyje nurodytu adresu.

4.       Priimant jėgainės įrengimo darbus, nustatyta, kad atsakovė neaprūpino atsarginėmis detalėmis jėgainės dvejų metų veikimo laikotarpiui. Kreditorė pati įsigijo būtinų atsarginių detalių jėgainės dvejų metų veiklos laikotarpiui užtikrinti iš UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. Bendra apmokėtų sąskaitų suma yra 16 230,30 Eur. Jėgainės užsakovo ir kreditorės sudarytos darbų ataskaitos 1.2 punkte nurodyta, jog atsargines detales pristatė kreditorė. Pagal Čekijos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CZCK) nuostatas kreditorė įgijo teisę reikalauti 16 230,30 Eur nuostolių atlyginimo.

5.       Atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, todėl kreditorė, kaip pagrindinė rangovė, privalėjo sumokėti 115 897,24 Eur (3 000 000 CZK) baudą užsakovei dėl laiku nepriduoto objekto. Sutarties 12.1 ir 12.13 punktų pagrindu kreditorė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. 2021 m. gegužės 7 d., remdamasi CZCK nuostatomis, kreditorė atliko vienašalį tarpusavio prievolių 98 433 Eur sumos įskaitymą pagal atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. IST21016, apie tai informavo atsakovę, nepadengta kreditorės turėtos sumokėti baudos suma sudaro 17 464 Eur. Atsakovė, nesutikdama su kreditorės reikalavimu dėl 17 464 Eur žalos atlyginimo, privalo kreiptis į Čekijos Respublikos teismus su ieškiniu dėl vienašalio tarpusavio prievolių įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, o ne formaliai neigti susidariusią skolą Lietuvos teismuose. Sutarties 12.1 punkte kreditorei suteikiama teisė reikalauti ne tik sutartinių netesybų, tačiau ir netesybas viršijančių nuostolių.

6.       Sutarties pagrindu atsakovė yra subrangovė kreditorės statomoje jėgainėje ir ji privalėjo pasirūpinti ne tik atsarginių detalių tiekimu, bet atlikti ir papildomus jėgainės testavimo bei parengimo darbus, tačiau jų neįvykdė. Dėl to kreditorė, kaip pagrindinė rangovė, privalėjo atlikti atsakovės neįvykdytus darbus ir patyrė 2 347,18 Eur nuostolių. Dėl to atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 22210003. Šią sąskaitą ir joje nurodytą sumą atsakovė pripažino. Atsakovė nurodė, jog PVM sąskaitos faktūros Nr. 22210003 suma buvo įskaityta su atsakovės išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. IST21015. Tačiau pastaroji atsakovės PVM sąskaita faktūra kreditorei niekada nebuvo įteikta. Atsakovės pardavimų ir pinigų gavimo žurnalas negali patvirtinti šios PVM sąskaitos faktūros egzistavimo. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pagrindas atsakovei atlikti priešpriešinių prievolių įskaitymą.

7.       Sutarties 11.1.4 punkte šalys sutarė, kad atsakovė įsipareigoja užtikrinti, jog jos atlikti darbai atitiks sutarties priede Nr. 3 sutartus baigtumo kriterijus, ir atsakovė pateiks 24 mėn. garantiją atliktiems darbams. Atsakovė taip pat privalėjo užtikrinti, kad jėgainės darbingumas pirmais jos veiklos metais bus ne mažesnis kaip 98 proc. visų einamųjų metų. 2021 m. gegužės 24 d. pastebėta, jog atsakovė nekokybiškai įrengė jėgainės katilinės duris – durys yra nusėdusios 3 cm, dėl to nebuvo įmanoma jų sandariai uždaryti ir užtikrinti katilinės darbo saugos. Dėl to jėgainės ir jos katilinės darbai privalėjo būti sustabdyti, jėgainės sutartas darbingumas ženkliai sumažėjo, negalėjo būti pasiektas 98 proc. numatytas einamųjų metų darbingumas. Atsakovė neatvyko apžiūrėti objekto, nešalino šilumos jėgainės durų trūkumo, net ir po pakartotinės pretenzijos. Per 30 kalendorinių (20 darbo) dienų, kuomet atsakovė nevykdė savo įsipareigojimo pašalinti darbų defektus, jėgainės nedarbingumas padidėjo 720 val. (8,22 proc. visų einamųjų metų darbingumo). Bendras darbingumas dėl atsakovės neištaisytų defektų sudaro 4,61 proc. Remiantis sutarties 12.3.5 punktu, atsakovė įsipareigojo sumokėti baudą, kuri sudaro 10 000 Eur už kiekvieną 0,1 proc. jėgainės nedarbingumą einamaisiais metais.

8.       Net jeigu ir būtų laikoma, kad 2021 m. gegužės 7 d. vienašalis tarpusavio prievolių įskaitymas yra negaliojantis, atsakovės išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. IST21016 35 000 Eur sumai vis viena nebūtų mokėtina. Atsakovė turėjo teisę išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už išankstinėje sąskaitoje nurodytus darbus tik po sutarties 7.1.6 punkte numatytos sąlygos įvykdymo, t. y. po įrenginio sėkmingo paleidimo ir užbaigto bandomojo paleidimo. Nustačius atsakovės darbų defektus ir atsakovei nepateikus atsarginių detalių, negalima tvirtinti, kad sutarties 7.1.6 punktas buvo įgyvendintas, o atsakovė įgijo teisę reikalauti atitinkamo apmokėjimo už sėkmingą jėgainės paleidimą ir užbaigtą bandomąjį paleidimą.

9.       2021 m. balandžio 8 d. kreditorė su atsakove sudarė sutarties pakeitimą Nr. 3, kuriuo, be kita ko, sutarė, kad 35 000 Eur bus sumokėta po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo, o suma, susijusi su sutarties 7.1.7 punkte nurodytu mokėjimu (40 100 Eur), bus sumokėta po draudimo bendrovės garantijos, skirtos garantiniam laikotarpiui, pateikimo. Sutarties užbaigimo darbams buvo skirta 10 proc. dydžio suma nuo sutarties kainos (131 000 Eur). Sutarties pakeitimu Nr. 3 buvo išdėstyta šios sumos apmokėjimo tvarka: 20 000 Eur sumokėta ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo atsakovės darbininkų atvykimo į vietą KW14; 35 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 17 d., jeigu trūkumų ištaisymas bus užbaigtas iki šios dienos; 35 000 Eur – po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo; likusi suma – po draudimo bendrovės garantijos pateikimo. Likusi (75 100 Eur) suma pagal sutarties pakeitimą Nr. 3 nėra mokėtina atsakovei dėl minėtų atsakovės darbų defektų ir atsarginių detalių nepristatymo.

10.       Išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. IST21015 yra tariamai sudaryta 2021 m. balandžio 26 d. Jos apmokėjimo terminas yra 2021 m. balandžio 26 d., t. y. jos sudarymo diena. Tokie terminai apskritai negalėjo būti nustatomi, kadangi sutarties 7.2 punkte nurodyta, jog mokėjimai atliekami pagal sąskaitą faktūrą per 21 dieną nuo sąskaitos faktūros išrašymo. PVM sąskaita faktūra Nr. ENR20210156 40 100 Eur pagal sutarties pakeitimo Nr. 3 1.4 punktą taip pat nėra apmokėtina, kadangi atsakovė niekada nepateikė kreditorei draudimo bendrovės garantijos, skirtos visam garantiniam sutarties laikotarpiui.

11.       Atsakovė BUAB „ENERSTENA“ prašė kreditorės POLATA s. r. o. patikslinto finansinio reikalavimo netvirtinti, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė, netenkinus kreditorės POLATA s. r. o. pareikšto finansinio reikalavimo, 2021 m. gegužės 7 d. kreditorės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą laikyti niekiniu ir atsakovei BUAB „ENERSTENA“ iš kreditorės POLATA s. r. o. priteisti 170 692,91 Eur įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas.

12.       BUAB „ENERSTENA“ procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė iki šiol negavo oficialios kreditorės pozicijos dėl 170 962,91 Eur įsiskolinimo padengimo. Nors kreditorė teigia, kad ji įsigijo būtinų atsarginių detalių jėgainės dvejų metų veiklos laikotarpiui užtikrinti iš UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o., kurių bendra apmokėtų sąskaitų suma yra 16 230,30 Eur, tačiau kreditorės pateikti dokumentai nepagrindžia aplinkybės, jog jos įsigytos detalės buvo pristatytos būtent į atsakovės vykdytą projektą.

13.       Kreditorės PVM sąskaita faktūra Nr. 22210002 nėra įtraukta į atsakovės apskaitą, todėl laikytina, kad atsakovė šios sąskaitos pagrįstumo niekada nepripažino. Nėra teisinio pagrindo atsakovei perkelti galimos kreditorei prievolės, kylančios iš sutarties, sudarytos su Teplarna Pisek, a. s. Kreditorė nepateikė jokių duomenų, kad užsakovas Teplarna Pisek, a. s. išrašė bei pateikė apmokėti sąskaitą 3 000 000 CZK baudos sumai ar kad kreditorė tokią sąskaitą apmokėjo, t. y. neįrodė, jog faktiškai patyrė 3 000 000 CZK arba 115 897,24 Eur dydžio nuostolius. Kreditorei neįrodžius visų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl finansinio reikalavimo dėl 17 464 Eur žalos pagal kreditorės PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22210002 patvirtinimo.

14.       Pagal sutarties 12.1 punktą kreditorė turėtų teisę reikalauti atlyginti tik netesybas pagal sutartį bei jas viršijančius nuostolius. Tačiau kreditorė šioje reikalavimo dalyje neprašo atsakovės sumokėti netesybas pagal sutartį, neįrodinėja galimas sutartines netesybas viršijančių nuostolių, tačiau prašo atlyginti jos trečiajam asmeniui pagal sutartį, kurios šalimi atsakovė nėra, galbūt sumokėtas netesybas. Tam nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindų.

15.       Reikalavimas dėl 260 200 Eur baudos yra maksimali netesybų pagal sutartį suma. Todėl, net jei kreditorė įrodytų šioje reikalavimo dalyje patirtus nuostolius, pagal sutartį kreditorė neturi teisinio pagrindo atsakovės bankroto byloje pasitvirtinti ir maksimalias galimas netesybas ir galimus nuostolius, kurie tokių netesybų sumos neviršija. Toks reikalavimas akivaizdžiai prieštarautų sutarties 12.1 punktui, kuriuo remiasi pati kreditorė.

16.       Kreditorei nepatyrus nuostolių, t. y. neįrodžius, kad ji faktiškai patyrė 115 897,24 Eur nuostolius, negalėjo būti atliktas įskaitymas. Atsakovė nuo pradžių nesutiko su atliktu įskaitymu, tokios pat pozicijos laikosi ir dabar.

17.       Atsakovė išrašė kreditorei PVM sąskaitų faktūrų bendrai 363 383 Eur sumai, iš kreditorės gauta mokėjimų bei sąskaita su priešpriešiniu reikalavimu bendrai 192 690,09 Eur sumai. Kreditorės įsiskolinimas atsakovei sudaro 170 692,91 Eur. 2 347,18 Eur sumos atsakovės įsiskolinimas kreditorei pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 22210003 buvo sudengtas su priešpriešiniu reikalavimu kreditorei, todėl atsakovės įsiskolinimo nėra. Nėra pagrindo tenkinti kreditorės reikalavimo šioje dalyje.

18.       Sutarties priedo Nr. 3 2.4.1 punkte nurodomos garantuojamos vertės: darbų prieinamumas pirmaisiais darbo metais – mažiau arba lygu 98 proc., t. y. <98 proc. Jeigu atsakovė būtų įsipareigojusi užtikrinti ne mažesnį nei 98 proc. einamųjų metų darbingumą, kaip teigia kreditorė, sutarties priedo Nr. 3 2.4.1 punkte būtų įtvirtinta daugiau arba lygu 98 proc., t. y. >98 proc. Kreditorė nepateikia įrodymų, jog dėl nurodyto defekto jėgainės ir jos katilinės darbai privalėjo būti sustabdyti, dėl to jėgainės sutartas darbingumas sumažėjo, t. y. negalėjo būti pasiektas 98 proc. numatytas einamųjų metų darbingumas. Kreditorė privalo įrodyti, jog egzistavo pagrindas taikyti maksimalias sutartines netesybas (260 200 Eur dydžio baudą). Į bylą pateiktos fotonuotraukos nepagrindžia kreditorės nurodyto fakto, kad jėgainės darbingumas sumažėjo ir nepasiekė sutartyje nustatyto darbingumo. Kreditorė nurodo, jog baudos dydis sudaro 260 200 Eur (20 proc. 1 385 000 Eur sumos), tačiau 20 proc. 1 385 000 Eur sumos yra 277 000 Eur.

19.       Kreditorė niekada neneigė prievolės pilnai atsiskaityti pagal sutartį. Tai, jog niekada nebuvo ginčo dėl to, kad sąskaitos nėra apmokėtos ir kreditorė turi prievolę pagal šias sąskaitas atsiskaityti, patvirtina, jog kreditorė neišreiškė savo pozicijos į atsakovės 2021 m. gegužės 17 d. pretenziją ir į bankroto administratorės pakartotinai siųstą pretenziją. Savo pareigą apmokėti išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. IST21016 kreditorė faktiškai pripažino, kadangi šios sąskaitos 98 433 Eur sumą įskaitė į priešpriešinį reikalavimą kompensuoti 115 897,24 Eur žalą, kurią atsakovė ginčija.

20.       Kreditorės 2021 m. gegužės 7 d. atliktas įskaitymas 98 433 Eur sumai yra neteisėtas. Kreditorė neturėjo priešpriešinio reikalavimo atsakovės atžvilgiu. Kreditorė atsakovės PVM sąskaitą faktūrą Nr. IST21016 sudengė su savo PVM sąskaita faktūra Nr. 22210002, kurios išrašymo tikslas buvo kompensuoti kreditorės tariamai patirtą žalą, tačiau kreditorė tokios žalos nepagrindė. Kreditorės sąskaita Nr. 22210002 nėra įtraukta į atsakovės apskaitą, atsakovė šios sąskaitos pagrįstumo niekada nepripažino.

21.       Vienašalio įskaitymo aktas parengtas anksčiau negu buvo išrašyta sąskaita tokiems nuostoliams kompensuoti. Nėra jokių duomenų, jog kreditorė iki įskaitymo atlikimo būtų pareiškusi atsakovei pretenziją dėl tokių nuostolių kompensavimo ir sudariusi galimybę pareikšti savo poziciją. Kreditorės atliktas įskaitymas akivaizdžiai nedera su Čekijos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, kuriomis remiantis, įskaitymas galimas, jeigu šalys viena kitai skolingos už tokio paties pobūdžio įvykdymą, įskaitymas gali būti atliktas, kai tik šalis įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą; neaiškūs ar neapibrėžti reikalavimai laikomi netinkamais. Kreditorės atliktas vienašalis tarpusavio prievolių įskaitymas laikytinas niekiniu, pripažintina, jog kreditorė yra skolinga atsakovei 98 433 Eur sumą pagal atsakovės 2021 m. balandžio 28 d. išankstinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. IST21016.

22.       2021 m. balandžio 26 d. išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. IST21015 buvo išrašyta už vieną iš sutartyje aptartų etapų / dalinių mokėjimų, o 2021 m. balandžio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ENR20210156 išrašyta po sutarties įvykdymo likusiai bendros sutarties kainos sumai (40 100 Eur), kurios neapėmė daliniai mokėjimai pagal išankstines sąskaitas sutarties vykdymo eigoje. Reikšdama finansinį reikalavimą šioje byloje kreditorė neginčija, jog sutartis buvo įvykdyta, tačiau bando įrodyti, kad sutartis tam tikra dalimi buvo įvykdyta netinkamai, dėl ko kreditorė esą patyrė nuostolių ir įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų. Savo prievolės sumokėti sutarties dalyko kainą kreditorė neneigia ir anksčiau to niekada neginčijo. Atsakovė turi teisę reikalauti iš kreditorės neapmokėtos sutarties dalyko kainos dalies sumokėjimo, todėl prašo priteisti iš kreditorės atsakovei 75 100 Eur skolą, kuri susidarė neapmokėjus PVM sąskaitų faktūrų Nr. IST21015 ir Nr. ENR20210156.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

23.       Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditorės POLATA s. r. o. 296 241,48 Eur sumos finansinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ bankroto byloje; atsakovės priešieškinį atmetė.

24.       Teismas konstatavo, kad pasitvirtino kreditorės prašyme nurodyta aplinkybė, jog jėgainės darbingumas pirmaisiais jos veiklos metais turi būti ne mažesnis kaip 98 proc. visų einamųjų metų. Šio rodiklio nepasiekus, kreditorė įgijo teisę taikyti sutarties 39 straipsnyje numatytas netesybas. Nors sutarties dalyje, kuri numato netesybas, nėra 39 straipsnio, tačiau sutarties 12.3.5 punktas numato, kad už sutarties 3 priedo 2.4.1 ir 2.4.2 papunkčiuose numatyto garantuojamo parametro (darbo prieinamumas) neįgyvendinimą dėl rangovo (atsakovės) kaltės rangovas sumokės 10 000 Eur dydžio sutartines netesybas už kiekvieną vieną dešimtąją procento (0,1 proc.) žemiau garantuojamo prieinamumo. Atsakovė neginčija, kad kreditorė sutartinę atsakomybę atsakovei taiko remdamasi šia sutarties sąlyga, todėl sutarties priedo 2.4 punkte nuoroda į 39 straipsnį vertinta kaip teksto korektūros klaida.

25.       Teismas pažymėjo, kad sutarties V dalyje yra numatyti terminai, per kuriuos atsakovė turėjo įvykdyti sutartimi nustatytus darbus. Sutarties 5.2.7 punkte numatyta, jog atskiri bandymai turi būti atlikti nuo 2020 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. sausio 5 d.; kompleksiniai bandymai dalyvaujant atsakovės atstovams – nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. sausio 27 d. (sutarties 5.2.8 punktas); A garantinis bandymas dalyvaujant atsakovės atstovams – nuo 2021 m. sausio 20 d. iki 2021 m. sausio 27 d. (sutarties 5.2.9 punktas). PVM sąskaita faktūra Nr. 22210003 patvirtina, kad kreditorė organizavo kompleksinį bandymą, kurį atlikti turėjo atsakovė, dėl to patyrė 2 347,18 Eur išlaidų. Šios išlaidos sutarties 12.13 punkto prasme teismo vertintos kaip kreditorės patirti tiesioginiai nuostoliai, kurie neįskaičiuotini į maksimalias sutartimi nustatytas netesybas.

26.       Šalių pasirašytos sutarties 9.3.3 punkte papildomai aptarta, kad rekomenduojamų atsarginių detalių sąrašas yra atsakovės privalomos perduoti galutinės į atsakovės darbų apimtį įtrauktos katilinės įrangos dokumentacijos dalis. Atsakovė šių detalių kreditorei nepateikė. Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog kreditorė pirko atsargines detales iš UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. Bendra apmokėtų sąskaitų suma yra 16 230,30 Eur. Šios išlaidos sutarties 12.13 punkto prasme taip pat vertintos kaip kreditorės patirti tiesioginiai nuostoliai, kurie neįskaičiuotini į maksimalias sutartimi nustatytas netesybas.

27.       2021 m. gegužės 31 d. pranešimu užsakovas Teplarna Pisek, a. s. informavo vykdytoją POLATA s. r. o. apie tai, kad jai taiko šalių pasirašyta sutartimi numatytą baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – atsarginių detalių dvejų metų eksploatacijos laikotarpiui nepristatymą, t. y. pristatymo neužbaigtumą, kas buvo darbų nepriėmimo 2021 m. balandžio 30 d. priežastis. Užsakovas nurodė, kad iki 2021 m. gegužės 6 d. susikaupusi sutartinės baudos suma yra 3 000 000 CZK. 2021 m. gegužės 13 d. kreditorė atsakovei išrašė 115 897,27 Eur sąskaitą Nr. 22210002 (nemokestinį dokumentą) atlyginti kreditorės patirtus nuostolius. Kreditorė 2021 m. gegužės 7 d. tarpusavio gautinų sumų užskaitos ataskaita atliko piniginių sumų įskaitymą: kreditorės atsakovei išrašytą 115 897,24 Eur sumos sąskaitą Nr. 22210002 sudengė su atsakovės kreditorei išrašytos sąskaitos Nr. IST21016 atsakovei mokėtina 98 433 Eur suma, konstatavusi, kad atsakovės nepadengta suma yra 17 464,24 Eur.

28.       2022 m. kovo 14 d. surašytas protokolas apie jėgainės būklę. Konstatuota, kad objekte buvo rasti trūkumai, nustatyti planuotą jėgainės perdavimo dieną, bei gedimai, trukdantys jėgainei veikti, atsiradę dėl UAB „ENERSTENA“ kaltės. Dėl šio gedimo nebuvo galimybės tinkamai naudoti objektą daugiau nei 70 dienų, esama situacija neatitiko projekto dokumentacijoje aptartų įsipareigojimų, kuriuose nustatyta, jog objektas turi būti naudojamas bent 98 proc. laiko. Vykdytoja šį gedimą pašalino su savo technikais tik 2021 m. rugpjūčio 3 d.

29.       2021 m. birželio 27 d. raštu, adresuotu atsakovei, kreditorė informavo apie tai, kad nuo 2021 m. gegužės 27 d., kai atsakovė privalėjo atvykti ir pradėti remonto darbus, praėjo 30 dienų, per kurias atsakovė nesiėmė priemonių defektui pašalinti. Vadovaujantis sutarties 12.3.5 punktu, taikytina bauda dėl mažesnio jėgainės pasiekiamumo, kuri lygi 10 000 Eur už kiekvieną 0,1 proc. mažesnio, nei garantuota, pasiekiamumo atvejį; iki rašto parengimo dienos bauda sudarytų 461 000 Eur, todėl kreditorė atsakovei išrašo sąskaitą maksimalaus dydžio baudos sumai – 260 200 Eur. 2021 m. birželio 28 d. kreditorė atsakovei išrašė sąskaitą Nr. 22210004 (nemokestinį dokumentą) 260 200 Eur sumai. Byloje kreditorės pateiktas baudos paskaičiavimas yra aiškus. Atsakovė neginčijo 2022 m. kovo 14 d. protokolu apie jėgainės būklę konstatuotų atsakovės atliktų katilinės įrengimo darbų trūkumų. Byloje pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad dėl nustatytų darbų trūkumų katilinės darbų prieinamumo parametras, numatytas sutarties priedo 2.4 punkte, nebuvo įvykdytas.

30.       Teismas pažymėjo, kad kreditorės pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 22210003 patvirtina, jog kreditorė pati organizavo kompleksinį bandymą, kurį atlikti turėjo atsakovė, dėl to patyrė 2 347,18 Eur išlaidų, kadangi nebuvo tinkamai įvykdytos tiekimo sutarties 7.1.7 punkto ir tiekimo sutarties pakeitimo Nr. 3 1.4 punkto sąlygos, susijusios su jėgainės parengimo ir testavimo darbų įvykdymu. Todėl atsakovė neįgijo teisės ir neatsirado pagrindas išrašyti 35 000 Eur sumos sąskaitą bei ją pateikti kreditorei apmokėti.

31.       Teismas sutiko su atsakovės priešieškinyje nurodytu argumentu, kad atsakovė nėra kreditorės ir užsakovės Teplarna Pisek, a. s. sudarytos sutarties šalis, todėl jai negali būti taikoma šioje sutartyje numatyta atsakomybė, tačiau pažymėjo, jog priežastis kreditorės sutartinei atsakomybei prieš užsakovę Teplarna Pisek, a. s. kilti buvo atsakovės veiksmai. Atsakovė sutartimi įsipareigojo įrengti biomasės jėgainę ir ją perduoti, komerciniu pasiūlymu įsipareigojo pateikti atsargines detales, skirtas katilinės eksploatavimui dvejų metų laikotarpiui. Nors tiesiogiai tiekimo sutartyje atsakovei sutartinė atsakomybė būtent už šių detalių nepateikimą nebuvo numatyta, tai savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, savo veiksmais nesudarant sąlygų kitos šalies nuostoliams atsirasti. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami daryti išvadą, jog 115 897,27 Eur sumos bauda kreditorei buvo skirta kaip pasekmė to, jog atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė apskritai – nepateikė atsarginių detalių ir taip sudarė sąlygas užsakovei atsisakyti priimti jai perduodamą jėgainę. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip tiesiogiai kreditorei sukėlę nuostolių, dėl to kreditorė tiekimo sutarties 12.13 punkto pagrindu turi teisę prašyti atlyginti patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, kreditorė įrodė, jog dėl atsakovės veiksmų patyrė 115 897,27 Eur nuostolius.

32.       Vadovaujantis CZCK 2894, 2952 straipsniais, kreditorė turi teisę į žalos (nuostolių) atlyginimą. Atsakovė nepaneigė kreditorės pateikto Čekijos Respublikos teisės aiškinimo, jog pagal vyraujančią teisės doktriną (oficialius CZCK komentarus) prievolės atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsiradimo momentu laikytinas žalos padarymo momentas. Šiuo atveju žalos kreditorei atsiradimo faktą patvirtina aplinkybė, kad kreditorei buvo taikyta atsakomybė už tai, jog savo įsipareigojimų neįvykdė atsakovė, o tai savaime sąlygojo kreditorės įsipareigojimų neįvykdymą prieš užsakovą. Kreditorei patyrus nuostolių dėl atsakovės veiksmų, ši įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti nuostolius. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad byloje pakanka duomenų padaryti išvadą, jog egzistavo CZCK 1982 straipsnyje nustatytos sąlygos įskaitymui atlikti, kreditorės reikalavimas nėra neaiškus ir neapibrėžtas CZCK 1987 straipsnio 2 dalies prasme.

33.       Teismo vertinimu, kreditorės prašyme dėl pakartotinio jurisdikcijos įvertinimo nurodytos aplinkybės nepaneigia Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje išsakytų argumentų ir konstatuotų aplinkybių. Nemokumo administratorius turi pareigą patikrinti juridinio asmens atliktus sandorius ir, esant teisiniam ir faktiniam pagrindams, kreiptis į teismą dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Nors atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo turėjo teisę, o jos galimybės nebuvo apribotos ginčyti įskaitymą ir prašyti priteisti skolą iki bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorei tokia teisė atsirado tik po bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Teismas sprendė, kad atsakovės bankroto administratorės pareikštas priešieškinis vertintinas kaip tiesiogiai kylantis iš UAB „ENERSTENA“ bankroto bylos ir, vadovaujantis 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų 6 straipsnio 1 dalimi, nagrinėtinas Lietuvos teisme, atsakovės bankroto byloje.

34.       Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendė, kad kreditorės 296 241,48 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl tvirtintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

35.       Atsakovė BUAB „ENERSTENA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti kreditorės POLATA s. r. o. pareikšto finansinio reikalavimo, BUAB „ENERSTENA“ priešieškinį tenkinti visa apimtimi ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1.                      Remiantis šalių pasirašyta sutartimi, atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo dėl atsarginių detalių dvejiems metams pristatymo. Atsakovė buvo įsipareigojusi kartu su visa dokumentacija pateikti atsarginių detalių sąrašą, taip pat šalys susitarė, kad atsarginės detalės yra įtrauktos į sutarties kainą (t. y. kreditorei už jas papildomai mokėti nereikės, jos tiekiamos atsakovės sąskaita). Įsipareigojimo pristatyti atsargines detales konkrečiu terminu (priduodant jėgainę) atsakovei nenumatė nei komercinis pasiūlymas, nei sutartis. Terminas sutartyje numatytas pilnos dokumentacijos pateikimui, į šią dokumentaciją turėjo įeiti ir atsarginių detalių sąrašas. Tačiau pretenzijos atsakovei buvo pareikštos ne dėl nepilnos dokumentacijos, o dėl pačių atsarginių detalių. Nutartyje nėra nurodoma, kuria konkrečiai komercinio pasiūlymo nuostata teismas rėmėsi prieidamas išvadą, kad atsakovė turėjo pareigą pateikti atsargines detales, skirtas katilinės eksploatavimui dvejų metų laikotarpiui. Nesant pareigos pristatyti atsargines detales jėgainės pridavimo metu, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. nėra vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl to kreditorės reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos ji sieja su neegzistuojančios atsakovės pareigos netinkamu įvykdymu, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

35.2.                      Pirmiau nurodytu pagrindu turėjo būti atmestas kreditorės finansinis reikalavimas dėl 17 464 Eur, šiuo pagrindu turėjo būti patenkintas atsakovės priešieškinio reikalavimas pripažinti 2021 m. gegužės 7 d. įskaitymą niekiniu, priteisiant atsakovei iš kreditorės 98 433 Eur skolą.

35.3.                      Teigdama, kad dėl atsarginių detalių nepristatymo laiku kreditorei kilo pareiga sumokėti užsakovui 3 mln. CZK arba 115 897,24 Eur dydžio baudą pagal kreditorės ir Teplarna Pisek, a. s. sudarytą sutartį, kreditorė šios aplinkybės neįrodė – nepateikė tinkamai įformintos sutarties su Teplarna Pisek, a. s., duomenų, jog šią baudą kreditorė faktiškai sumokėjo užsakovui Teplarna Pisek, a. s., t. y. jog nuostolius yra faktiškai patyrusi.

35.4.                      Pagal į bylą pateiktos nepasirašytos sutarties su Teplarna Pisek, a. s. fragmento tekstą kreditorei buvo pritaikyta griežčiausia sutartyje numatyta sankcija, t. y. 500 000 CZK (apie 20 000 Eur) bauda už kiekvieną dieną, kurią vėluojama priimti darbą. Tokios sankcijos galėtų būti taikomos tik už šiurkščiausius pažeidimus, trukdančius eksploatuoti įrengtą jėgainę, tačiau atsarginės detalės naudojamos tuo atveju, jeigu / kai jų prireikia įrangos eksploatavimo laikotarpiu. Už defektus, kurie netrukdo objekto eksploatavimui, kreditorės ir Teplarna Pisek, a. s. sutarties 42.1.3 punktas numatė 100 kartų mažesnes netesybas (5 000 CZK už kiekvieną uždelstą dieną).

35.5.                      Teismas neįvertino, kad kreditorė bylos nagrinėjimo metu nepateikė papildomų duomenų, pagrindžiančių, jog UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. sąskaitose nurodytos detalės yra skirtos būtent atsakovės įrengtai jėgainei eksploatuoti ir pristatytos būtent į atsakovės vykdytą projektą. Remiantis pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, prekes iš UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. kreditorė įsigijo 2021 m. gruodžio ir lapkričio mėnesiais, nors, remiantis kreditorės paaiškinimais, ji šias detales pristatė į objektą 2021 m. gegužės 6 d., t. y., tuo metu, kai neva už atsakovę įvykdė įsipareigojimą pristatyti atsargines detales. Be to, už atsargines detales buvo atsiskaityta 2021 m. gruodžio mėnesį. Šių abejonių teismas skundžiamoje nutartyje neišsklaidė.

35.6.                      Atsakovės vertinimu, nei kreditorės su Teplarna Pisek, a. s. surašytas protokolas, nei į bylą pateiktos fotonuotraukos nepagrindžia kreditorės nurodomo fakto, kad jėgainės darbingumas sumažėjo ir ji nepasiekė sutartyje nustatyto darbingumo, o Teplarna Pisek, a. s. 70 dienų dėl gedimo negalėjo eksploatuoti jėgainės. Pastebėtina, kad 2022 m. kovo 14 d. protokole deklaratyviai nurodoma, jog gedimą 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreditorė sutvarkė, nes kreditorė nepateikė šį faktą patvirtinančių įrodymų. Kreditorės deklaratyvūs teiginiai apie išaiškėjusius defektus ir 70 dienų darbų neprieinamumą nėra pakankamas pagrindas konstatuoti kreditorės sutartinę atsakomybę ir taikyti jai neprotingai dideles (260 200 Eur dydžio) netesybas. Atsakovės nuomone, kreditorės finansinis reikalavimas šioje dalyje turėjo būti atmestas, kaip neįrodytas.

35.7.                      Be to, tvirtindamas finansinį reikalavimą teismas nesivadovavo sutarties 12.1 ir 12.11 punktų nuostatomis ir neatsižvelgė į tai, kad kreditorės įrodinėjami nuostoliai (nevertinant jų pagrįstumo) neviršijo netesybų, todėl akivaizdu, jog kreditorės finansinis reikalavimas negalėjo būti tvirtinamas didesne apimtimi nei 260 200 Eur, t. y. maksimali bauda pagal sutartį.

35.8.                      Nėra aišku, kuo remiantis teismas pripažino, kad kreditorė pati organizavo kompleksinį bandymą, kurį atlikti turėjo atsakovė, ir kodėl teismas sprendė, jog bendrovė šiame kompleksiniame bandyme nedalyvavo. Kreditorės pateikta sąskaita Nr. 22210003 šios aplinkybės nepatvirtina. Kompleksinį bandymą organizavo abi šalys ir tiek kreditorė, tiek atsakovė, vykdant šiuos darbus, patyrė išlaidas.

35.9.                      Kompleksinis bandymas buvo sėkmingas, kadangi jėgainės perdavimo metu pretenzijų dėl jos parametrų nebuvo išreikšta, o darbus buvo atsisakyta priimti remiantis visai kitais pagrindais (dėl atsarginių detalių nepristatymo). Darbai buvo priimti 2022 m. gegužės 6 d., taigi nėra pagrindo teigti, jog kompleksinio bandymo rezultatai nebuvo pasiekti ir atsakovė neįgijo teisės į atsiskaitymą 35 000 Eur dalyje.

36.       Atsiliepime kreditorė POLATA s. r. o. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

36.1.                      Atsarginių detalių dvejiems metams pristatymas yra darbas, kurį atsakovė turėjo atlikti iki objekto perdavimo, tačiau to neatliko. Šiuo atveju atsakovė pažeidė ne vieną konkrečią sutarties nuostatą, o kompleksinį sutarties ir jos priedų bei pakeitimų nuostatų sąrašą.

36.2.                      Atsarginių detalių nepristatymas laiku yra esminis sutarties pažeidimas, lėmęs užsakovo pagrįstą atsisakymą priimti jėgainės darbus. Atsarginių detalių pristatymas laiku tokio pobūdžio projektuose yra skirtas užtikrinti operatyvų ir tinkamą sugedusių detalių pakeitimą, kad galimi šilumos jėgainės darbo sutrikimai būtų minimalūs.

36.3.                      Skundžiamos nutarties pagrįstumui neturi įtakos atsakovės nurodoma aplinkybė, kad UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. sąskaitos yra išrašytos 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Šie argumentai civilinėje byloje yra teikiami pirmą kartą, nes bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu atsakovė neginčijo šių sąskaitų, teigė, jog tai nėra pakankamas įrodymas, kuris pagrįstų, kad kreditorė įsigijo būtent šilumos jėgainės atsargines detales. Be to, tokiame kontekste yra svarbiausias detalių pristatymo, o ne PVM sąskaitos faktūros už jų pristatymą apmokėjimo momentas. Kad detalės buvo pristatytos kreditorės, o ne atsakovės, patvirtina užsakovo 2022 m. kovo 14 d. atliktų darbų aktas.

36.4.                      Atsakovei iki 2021 m. balandžio 30 d. neatlikus visų įsipareigojimų kreditorei ir kreditorė neturėjo galimybių tinkamai atlikti visų darbų ir perduoti užbaigtą šilumos jėgainę užsakovui. Kadangi tai buvo galutinių darbų atlikimo termino pažeidimas, bet kuriuo atveju jis laikytinas šiurkščiu sutarties pažeidimu ir taikoma didesnė nuobaudų skaičiavimo tvarka. Atsarginės detalės yra būtinos užtikrinti tinkamą ir nepertraukiamą šilumos jėgainės veiklą, todėl jų nepristatymas buvo pagrįstas ir pakankamas pagrindas užsakovui atsisakyti priimti šilumos jėgainę.

36.5.                      Pagal Čekijos teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti tokiu būdu padarytą žalą, nepaisant to, ar jis įvykdė susidariusią skolą (ar įvykdys ją ateityje). Esminis kreditoriaus reikalavimo atlyginti patirtą žalą bruožas yra būtent žalos padarymas, kuris gali pasižymėti įsipareigojimų padidėjimu. Taigi, nors tarpusavio prievolių įskaitymo akto sudarymo dieną kreditorė ir nebuvo visiškai sumokėjusi 115 897,24 Eur dydžio baudos užsakovei, esminė aplinkybė suteikusi teisę kreditorei įskaityti būtent šią sumą buvo atsakovės sutartinių prievolių pažeidimas ir iš to kilusi žala.

36.6.                      Sutarties 12.13 punktu šalys sutarė, kad „Sutartinių netesybų sumokėjimas neturi įtakos Kliento [Kreditoriaus] teisei reikalauti atlyginti jo patirtus tiesioginius nuostolius.“ Kadangi visa kreditorės papildomai reikalaujama patvirtinti finansinio reikalavimo dalis yra kildinama iš tiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, šiems reikalavimams yra taikomas sutarties 12.13 punktas. Taigi, kreditorė pagrįstai sudarė tarpusavio prievolių įskaitymo aktą, kuriuo įskaitė atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ITS21016. 

36.7.                      75 100 Eur suma pagal sutarties pakeitimą Nr. 3 nėra mokėtina atsakovei dėl atsakovės darbų defektų ir atsarginių detalių nepristatymo. Dėl jėgainės katilinės durų defektų kompleksiniai jėgainės bandymo darbai buvo nesėkmingi. Tuo atveju, jeigu kompleksiniai jėgainės bandymo darbai būtų atlikti sėkmingai, atsakovė būtų pateikusi tai patvirtinantį protokolą. Tokių įrodymų byloje nėra. PVM sąskaita faktūra Nr. ENR20210156 (40 100 Eur suma) pagal sutarties pakeitimo Nr. 3 1.4 punktą taip pat nėra apmokėtina, kadangi atsakovė nepateikė kreditorei draudimo bendrovės garantijos, skirtos visam garantiniam sutarties laikotarpiui.

36.8.                      2021 m. balandžio 8 d. sutarties pakeitimu Nr. 3 šalys sutarė, jog, ištaisiusi įrangos komponentų defektus, atsakovė atliks pakartotinius kompleksinius bandymus, kurių rezultatus, kaip galima greičiau po kompleksinio bandymo, įteiks kreditorei. Atsakovė pakartotinių kompleksinių bandymų neatliko.

36.9.                      Kadangi šilumos jėgainės katilinės temperatūra veiklos metu pasiekia iki 1000 laipsnių temperatūrą, katilinės durų sandarumas yra privalomas. Priešingu atveju dėl itin didelės kaitros gali būti pažeista ne tik pati katilinė, tačiau gali kilti nesuvaldomas gaisras. Tai yra esminis ir grubus rangos darbų defektas. Dėl šios priežasties šilumos jėgainė negalėjo pradėti darbo ir buvo pažeistas atsakovės įsipareigojimas užtikrinti, kad šilumos jėgainė pirmaisiais darbo metais nebus mažesnė negu 98 proc. visų metuose esančių valandų. Nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei po jos atsakovės atstovai neatvyko apžiūrėti jėgainės defektų, nepasirašė darbų perdavimo akto.

37.       Kreditorė POLATA s. r. o. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta, jog atsakovės BUAB „ENERSTENA“ priešieškinis yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams; priimti naują sprendimą – pripažinti BUAB „ENERSTENA“ priešieškinį teismingu Čekijos Respublikos teismams ir palikti priešieškinį nenagrinėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

37.1.                      Apeliantės vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad atsakovės priešieškinis buvo atmestas kaip nepagrįstas, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje įtvirtino Europos Sąjungos bei Lietuvos teismų praktikai prieštaraujantį precedentą, kuriuo nemokumo administratoriui yra suteikiamos platesnės teisės reikšti ieškinius bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.

37.2.                      Vienas iš atsakovės priešieškinio reikalavimų yra pripažinti vienašalį tarpusavio prievolių įskaitymą niekiniu ir jo pagrindu taikyti restituciją. Kitaip tariant, atsakovė formuluoja iš sutartinių santykių kilusį reikalavimą, kadangi vienašalis tarpusavio prievolių įskaitymas buvo atliktas pagal sutartį. Taigi, atsakovės reikalavimas (pripažinti vienašalį įskaitymą niekiniu) yra susijęs su komercine sutartimi, kuriai, be kita ko, taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Briuselis I) nuostatos.

37.3.                      Briuselis I reglamento prasme civiline ar komercine byla laikytinas ginčas dėl įkeistų lėšų grąžinimo ir atliktų įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, nepriklausomai nuo to, ar reikalavimą juridinio asmens vardu reiškia kreditorius (actio Pauliana) ar bankroto administratorius. Toks išaiškinimas paremtas tuo, kad pagal vyraujančią ESTT praktiką Briuselis I jurisdikcijos išimtys bankroto bylose gali būti taikomos tik tuomet, kai yra įrodoma, jog ieškinį kreditorius arba bankroto administratorius galėjo pareikšti tik po bankroto bylos iškėlimo. Tačiau vien fakto, kad bankroto administratorius yra nagrinėjamos bylos šalis, nepakanka bylai kvalifikuoti kaip patenkančiai į Briuselis I numatytų išimčių sąrašą, jeigu tokį ieškinį iki bankroto bylos iškėlimo galėjo pareikšti ir pats kreditorius. Šiuo atveju atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo galėjo ginčyti įskaitymą, tačiau to nedarė. Tai, kad tik po bankroto bylos iškėlimo priešieškinį pareiškė administratorė, nereiškia, jog priešieškiniui gali būti taikomos Briuselis I numatytos jurisdikcijos išimtys, juo labiau kad šalys sutartimi aiškiai sutarė dėl Čekijos Respublikos teismų jurisdikcijos.

37.4.                      Tam, kad byloje būtų taikomas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – ir Nemokumo reglamentas) būtina įvertinti, ar pareikštas ieškinys yra tiesiogiai kilęs iš bankroto bylos ir yra glaudžiai susijęs su turto likvidavimo arba taikos sutarties sudarymo procedūromis.  

37.5.                      Šiuo atveju atsakovės ir kreditorės tarpusavio santykiai, susiję su ginčijamu įskaitymu, bei atsakovės nurodoma tariama kreditorės skola atsakovei, atsirado iki bankroto bylos iškėlimo. Tai reiškia, kad byloje pareikštas priešieškinis, kaip ieškinys, galėjo būti pareikštas pačios atsakovės, atstovaujamos buvusių valdymo organų, ir dar iki bankroto bylos iškėlimo. Priešieškinis nėra grindžiamas specialiomis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) taisyklėmis, kadangi priešieškiniu yra tik siekiama pripažinti įskaitymą negaliojančiu ir prisiteisti skolą už suteiktas rangos paslaugas ir su jomis susijusias pateiktas prekes. Kitaip tariant, priešieškinis yra grindžiamas bendrosiomis civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis prievolių vykdymą. Ieškinio dėl skolos priteisimo senaties terminas nėra nustatomas atsižvelgiant į konkretų bankroto bylos etapą, o yra taikomas bendrasis CK įtvirtintas ieškinio senaties terminas. Taigi, nagrinėjamoje byloje Nemokumo reglamentas negali būti taikomas, o turėtų būti taikomos Briuselis I nuostatos ir pripažintina, kad priešieškinis neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

38.       Atsakovė BUAB „ENERSTENA“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

38.1.                      Kreditorės keliamas atsakovės priešieškinio priėmimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi, todėl atsakovė nemato pagrindo pakartotinai nagrinėti šį procesinį klausimą.

38.2.                      Teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, kad bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos tvarka pareikštiems reikalavimams dėl pinigų sumos priteisimo ir yra nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Taigi, atsakovė turi teisę gintis nuo finansinio reikalavimo tokiomis pat procesinėmis priemonėmis, kuriomis galėtų naudotis ginantis nuo ieškinio, kuriuo būtų prašoma priteisti skolą. Viena iš atsakovės teisių ir interesų gynybos priemonių yra priešieškinis. Priešieškinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys.

38.3.                      Kreditorė nepagrįstai remiasi ESTT bei Lietuvos teismų praktika, kurioje aptariamos bankroto administratoriaus reiškiamų ieškinių priėmimo sąlygos, aiškinant Nemokumo reglamento nuostatas. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne pirminio ieškinio, bet priešieškinio priėmimo klausimas. Reglamente nustatytos jurisdikcijos taisyklės taikomos būtent pirminio ieškinio pateikimui, o priešieškinio jurisdikcijos klausimų Nemokumo reglamentas neapima. Be to, pagal Briuselis I nuostatas priešieškinis, susijęs su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais buvo grindžiamas pagrindinis ieškinys, gali būti pareikštas teisme, kuriame nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti atskiruosiuose skunduose apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

40.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorės POLATA s. r. o. finansinis reikalavimas BUAB „ENERSTENA“ bankroto byloje ir atmestas atsakovės BUAB „ENERSTENA“ priešieškinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė nesutinka su teismo nutartimi, motyvuodama tuo, kad kreditorės finansinis reikalavimas patvirtintas nepagrįstai, o priešieškinio reikalavimai turėjo būti patenkinti. Tuo tarpu kreditorė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje nustatyta, jog priešieškinis teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Kreditorė laikosi pozicijos, kad priešieškinis teismingas Čekijos Respublikos teismams, todėl turėjo būti paliktas nenagrinėtas.

Dėl priešieškinio teismingumo

41.       Pasisakant dėl atsakovės priešieškinio teismingumo, atkreiptinas dėmesys į tokias šiam klausimui spręsti reikšmingas bylos aplinkybes: atsakovė yra likviduojama dėl bankroto įmonė, jos buveinė yra Lietuvoje; atsakovės bankroto byloje kreditorė POLATA s. r. o. pareiškė prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą; atsakovės nemokumo administratorė su šiuo reikalavimu nesutiko, todėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo išskirtas į atskirą bylą; atsakovė toje pačioje byloje 2022 m. balandžio 13 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė netvirtinti kreditorės pareikšto finansinio reikalavimo, kreditorės 2021 m. gegužės 7 d. atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą laikyti niekiniu ir atsakovės naudai iš kreditorės priteisti 170 692,91 Eur įsiskolinimą; kreditorė pateikė prašymą palikti priešieškinį nenagrinėtą, nes, vadovaujantis šalių sutartyje įtvirtintu susitarimu, jis teismingas Čekijos Respublikos teismams; Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi prašymą palikti priešieškinį nenagrinėtą atmetė; dėl šios nutarties kreditorė pateikė atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal nurodytą skundą (civilinė byla Nr. e2-707-450/2022), konstatavęs, kad CPK nenumatyta galimybė skųsti nutarčių, kuriomis atsisakoma palikti pareiškimą nenagrinėtą. 

42.       Iš bylos duomenų matyti, kad šalių 2020 m. balandžio 2 d. tiekimo sutarties 17.1 papunktyje nustatyta, jog sutarčiai taikomi Čekijos Respublikos įstatymai. Bet kokie ginčai sprendžiami kompetentinguose Čekijos Respublikos teismuose pagal Čekijos Respublikos įstatymus.

43.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, gavęs ieškinį su tarptautiniu elementu, pirma, turi nustatyti ieškinio dalyką. Tam, kad būtų nustatytas tarptautinės jurisdikcijos klausimo išnagrinėjimui taikytinas teisės aktas, pirmiausia turi būti nustatyti konkrečiai bylai aktualūs dalyvaujančių byloje asmenų (pvz., atitinkamos šalies buveinės vieta ir kt.) bei ginčo dalyko duomenys, pagal juos įvertinama, koks tarptautinės jurisdikcijos pagrindas yra aktualus (pvz., žalos atsiradimo vieta, prievolės vykdymo vieta ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismas nustato susijusią valstybę (susijusias valstybes). Antra, teismas nustato, kokia teisės aktų grupė (Europos Sąjungos reglamentai, tarptautinės sutartys, nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tarptautinės privatinės teisės normos) aktuali tarptautinės jurisdikcijos nustatymui dėl atitinkamo reikalavimo. Toliau preliminariai nustatomas taikytinas konkretus teisės aktas (pavyzdžiui, konkretus Europos Sąjungos reglamentas). Tai padarius, išsamiai patikrinama pasirinkto teisės akto taikymo sritis – 1) materialioji, 2) teritorinė, 3) asmenims ir 4) laike. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016 60 ir 61 punktus; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-916/2020). Šiuo atveju nustatyta, kad kreditorės buveinė yra Čekijos Respublikoje, be to, sutartimi šalys yra susitarusios tiek dėl taikytinos teisės, tiek dėl jurisdikcijos – ginčams pagal sutartį taikytina Čekijos teisė, visi ginčai nagrinėjami Čekijos teismuose, taigi, priešieškinis yra su tarptautiniu elementu.

44.       CPK 780 straipsnyje įtvirtinta, kad šio Kodekso VII dalies (Tarptautinis civilinis procesas) nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Pagal CPK 781 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia.

45.       CPK 788 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, jog ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 2 dalimi, į šio straipsnio 1 dalyje esančius susitarimus teismas atsižvelgia tik esant suinteresuotos šalies prašymui. Prašymas gali būti paduodamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios.

46.       JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Iki JANĮ įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta speciali teismingumo konkrečiam teismui taisyklė, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Šiuo atveju kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimas sprendžiamas atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

47.       Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų 6 straipsnio 1 dalis numato, kad jurisdikciją nagrinėti visus tiesiogiai iš nemokumo bylos kylančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius, pavyzdžiui, ieškinius dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi valstybės narės, kurios teritorijoje pagal 3 straipsnį iškelta nemokumo byla, teismai. Nemokumo reglamente nėra proceso teisės normų, susijusių su iškeltos ir nagrinėjamos bylos, kurioje pareiškiamas priešieškinis, teismingumu. CPK VII dalyje (Tarptautinis civilinis procesas) taip pat nėra su priešieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių tarptautinio civilinio proceso nuostatų. Be to, ir šalių 2020 m. balandžio 2 d. tiekimo sutartyje neaptarta situacija, kai jau nagrinėjamoje byloje pareiškiamas priešieškinis. Tuo tarpu reglamento Briuselis I 8 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad priešieškinis, susijęs su ta pačia sutartimi arba faktais, kuriais buvo grindžiamas pagrindinis ieškinys, gali būti reiškiamas teisme, kuriame nagrinėjamas pagrindinis ieškinys.

48.       Kreditorės, kurios buveinė yra Čekijoje, finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės, kurios buveinė yra Lietuvoje, bankroto byloje klausimas nagrinėjamas vadovaujantis imperatyviosiomis nemokumo proceso teisės normomis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas reglamentuotas JANĮ 42 straipsnyje. Pagal nurodytą straipsnį pateiktus kreditorių reikalavimus tvirtina juridinio asmens nemokumo bylą nagrinėjantis teismas. Atsakovės bankroto bylą nagrinėja Kauno apygardos teismas. Nurodytas teismas taip pat nagrinėjo ir kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą. Atsakovės nemokumo administratorė su kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimu nesutiko ir savo atsikirtimų pagrindu nurodytoje civilinėje byloje pareiškė priešieškinį dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu bei skolos priteisimo.

49.       Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir kasacinio teismo praktiką taikant ĮBĮ, bankroto administratoriui nėra draudžiama reikšti priešieškinį; nemokumo (bankroto) administratorius gina kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, taigi, jis privalo reikšti ieškinius dėl akivaizdžiai nenaudingų sandorių nuginčijimo bei skolų išieškojimo; konstatavus, kad bankroto administratorius pareiškė priešieškinį, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teismingumo, turėjo pagrindą remtis CPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013). Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančiame JANĮ taip pat nenustatyta draudimo nemokumo administratoriui reikšti priešieškinį, todėl tiek ĮBĮ buvęs įtvirtintas, tiek šiuo metu galiojančiame JANĮ nustatytas reglamentavimas galimybės nemokumo administratoriui reikšti priešieškinį aspektu yra vienodas (nepakitęs) ir aptartas kasacinio teismo išaiškinimas išlieka aktualus. Pasikeitus nagrinėjamos bylos teismingumui nukentėtų ne tik atsakovės teisės ir interesai, bet taip pat ir visų jos kreditorių teisėti lūkesčiai.

50.       Priešieškinis – atsakovo pareikštas laikantis tam tikrų sąlygų ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese (CPK 143 straipsnis). Pagal CPK 33 straipsnio 2 dalį priešieškinis, neatsižvelgiant į jo teismingumą, pareiškiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad pagal CPK 781 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinio pareiškimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia. Taigi, sistemiškai aiškinant CPK 33 straipsnio 2 dalį, 143 straipsnį ir 781 straipsnio 1 dalį, net ir nemokumo byloje su užsienio elementu pareiškus priešieškinį, nepasikeičia Lietuvos teismams priskirtas su nemokumo byla susijusių ir pareikštų reikalavimų teismingumas.

51.       Dėl to, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje vyraujantį viešąjį interesą, operatyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat į tai, kad prašymas dėl kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės bankroto byloje ir atsakovės priešieškinis toje pačioje byloje yra glaudžiai susiję, teisėjų kolegija padaro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo atsakovės priešieškinį, pareikštą kreditorei.

Dėl byloje pareikštų reikalavimų

52.       Kreditorės prašomas tvirtinti 296 241,48 Eur finansinis reikalavimas susideda iš: 2 347,18 Eur (už atliktus kompleksinius bandymus); 16 230,30 Eur (už įsigytas atsargines detales); 17 464,27 Eur nuostolių (115 897,27 Eur užsakovo pritaikyta bauda dėl atsarginių detalių nepateikimo laiku, į kurią 2021 m. gegužės 7 d. buvo įskaityta 98 433 Eur suma pagal atsakovės PVM sąskaitą faktūrą Nr. IST21016); 260 200 Eur (bauda už jėgainės pajėgumo sumažėjimą). Pareikštu priešieškiniu atsakovė prašė pripažinti kreditorės atliktą vienašalį 2021 m. gegužės 7 d. įskaitymą negaliojančiu ir priteisti atsakovės naudai iš kreditorės 170 692,91 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. IST21016, IST21015, ENR20210156 neapmokėtas sumas. Pirmosios instancijos teismas kreditorės reikalavimą tenkino, priešieškinį atmetė.

Dėl kreditorės finansinio reikalavimo 17 464 Eur dalyje ir 2021 m. gegužės 7 d. įskaitymo teisėtumo

53.       Byloje nustatyta, kad kreditorės pareikštas finansinis reikalavimas yra grindžiamas netinkamu 2020 m. balandžio 2 d. tarp atsakovės ir kreditorės sudarytos tiekimo sutarties Nr. ENEX2010205 įsipareigojimų vykdymu ir atsakovės atsakomybės taikymu už šių įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Kreditorė teigia, kad ji patyrė žalą dėl to, jog atsakovė neįvykdė sutartimi prisiimto reikalavimo pristatyti atsargines detales jėgainės dvejų metų veikimo laikotarpiui ir užsakovas Teplarna Pisek, a. s. 2021 m. balandžio 30 d. atsisakė priimti darbus, o kreditorė, būdama pagrindine rangove, privalėjo sumokėti 3 000 000 CZK arba 115 897,24 Eur baudą užsakovui dėl laiku nepriduoto objekto. Kreditorė 2021 m. gegužės 7 d. atliko vienašalį tarpusavio prievolių įskaitymą, kurio pagrindu buvo sudengta atsakovės sąskaita Nr. IST21016 (98 433,00 Eur suma) su kreditorės sąskaita Nr. 22210002 (115 897,24 Eur žalos suma) ir tokiu būdu, kaip nurodo kreditorė, atsakovė liko skolinga kreditorei 17 464,00 Eur, t. y. skirtumą, kuris liko atlikus įskaitymą. Šį 17 464,00 Eur skirtumą kreditorė prašė patvirtinti kaip finansinį reikalavimą (dalį finansinio reikalavimo) atsakovės bankroto byloje. Atsakovė nurodytą įskaitymą prašė pripažinti niekiniu, kadangi, remiantis šalių sutartimi, atsakovė įsipareigojimo pristatyti atsargines detales jėgainės dvejų metų veikimo laikotarpiui neprisiėmė.

54.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį, konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami padaryti išvadą, jog 115 897,27 Eur sumos bauda kreditorei skirta kaip pasekmė to, kad atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė apskritai – nepateikė atsarginių detalių ir taip sudarė sąlygas užsakovei atsisakyti priimti jai perduodamą jėgainę. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip tiesiogiai kreditorei sukėlusius nuostolių, dėl to kreditorė tiekimo sutarties 12.13 punkto pagrindu turi teisę prašyti atlyginti jos patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, kreditorė įrodė, jog dėl atsakovės veiksmų ji patyrė 115 897,27 Eur nuostolius. Teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritaria.

55.       Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. balandžio 28 d. atsakovė išrašė kreditorei PVM sąskaitą faktūrą Nr. IST21016 dėl 98 433 Eur. Kreditorė šios sąskaitos pagrįstumo neginčija. Priešingai, 2021 m. gegužės 13 d. kreditorė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2221002 dėl 115 897,27 Eur baudos taikymo ir 2021 m. gegužės 7 d. tarpusavio gautinų sumų užskaitos ataskaita atliko piniginių sumų įskaitymą – kreditorės atsakovei išrašytą 115 897,24 Eur sumos sąskaitą Nr. 22210002 sudengė su atsakovės kreditorei išrašytos sąskaitos Nr. IST21016 pagrindu atsakovei mokėtina 98 433 Eur suma. Vadinasi, kreditorė pripažįsta atsakovės sąskaitos pagrįstumą ir byloje nėra ginčo dėl atsakovės sąskaitoje Nr. IST21016 nurodyto kreditorės įsipareigojimo ir jo dydžio.

56.       Sutartiniai santykiai, 2021 m. gegužės 7 d. kreditorės atliktas vienašalių tarpusavio prievolių įskaitymas turi būti vertinami pagal galiojančias Čekijos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, kadangi dėl šios valstybės teisės normų taikymo šalys susitarė tiekimo sutartyje. Įskaitymo teisiniai santykiai reguliuojami CZCK 1982-1992 straipsniuose. Pagal CZCK 1982 straipsnį, jeigu šalys yra viena kitai skolingos už tokio paties pobūdžio įvykdymą, kiekviena iš jų gali pareikšti kitai šaliai, kad ji įskaito savo reikalavimą kitos šalies reikalavimui. Įskaitymas gali būti atliktas, kai tik šalis įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą ir sumokėti skolą. Taigi, esminiu įskaitymo atlikimo pagrindu laikytinas abipusių vienarūšių tarpusavio reikalavimų egzistavimas.

57.       Kreditorė nurodo, kad reikalavimo teisę į atsakovę įgijo 2021 m. balandžio 30 d., kai jėgainės užsakovas atsisakė priimti perduodamą jėgainę dėl nustatytų trūkumų – neperduotų atsarginių detalių jėgainės eksploatavimui dvejų metų laikotarpiu ir pareikalavo kreditorę sumokėti užsakovui 115 897,27 Eur baudą. Taigi, kreditorė savo reikalavimo teisę į atsakovę kildina iš kreditorei galbūt atsiradusių nuostolių. Šiuo atveju į bylą pateikta Čekijos teisės aktų bei teismų praktikos analizė leidžia padaryti išvadą, kad prievolės atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsiradimo momentas laikytinas žalos padarymo momentu, tačiau žala turi būti reali (CZCK 2952 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, kreditorė neįrodė turėjusi reikalavimo teisę į atsakovę, nes ji nėra sumokėjusi baudos užsakovui, be to, atsakovė nelaikytina atsakinga už kreditorės užsakovui mokėtiną baudą.

58.       Kaip jau buvo nurodyta, kreditorės reikalavimas yra grindžiamas sutartimi prisiimto įsipareigojimo pristatyti atsargines detales jėgainės dvejų metų veikimo laikotarpiui ir dėl to kilusiomis pasekmėmis (objekto nepridavimu ir kreditorei pritaikytomis netesybomis), t. y. kreditorei akcentuojant tai, jog tiekimo sutartimi būtent atsakovė buvo įsipareigojusi iki jėgainės pridavimo momento pristatyti visas dvejų metų laikotarpiui būtinas jėgainės atsargines detales, tačiau to nepadarė. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad iki 2021 m. balandžio 30 d. atsakovė į jėgainę nebuvo pristačiusi atsarginių detalių, tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria atsakovės atskirojo skundo argumentams, kad, remiantis šalių pasirašyta sutartimi, atsakovė tokio kreditorės nurodomo įsipareigojimo neprisiėmė.

59.       Šalių sudarytoje sutartyje nėra tiesioginių nuostatų dėl atsarginių detalių pristatymo tvarkos ir sąlygų dėl atsarginių detalių pristatymo termino. Atsakovės komerciniame pasiūlyme, kuris yra sudėtinė sutarties dalis, nurodoma, kad atsarginės dalys dvejiems eksploatavimo metams yra įtrauktos į sutarties kainą (komercinio pasiūlymo 9 skyrius). Komercinio pasiūlymo 8 skyriaus 7.4 punktas numato, kad rekomenduojamų atsarginių dalių sąrašas bus įtrauktas į projekto dokumentaciją. Sutarties 3.1.7.3 ir 9.3.3 punktuose iš esmės atkartotos komercinio pasiūlymo sąlygos. Taigi, atsakovė buvo įsipareigojusi kartu su visa dokumentacija pateikti atsarginių detalių sąrašą, taip pat šalys susitarė, jog atsarginės detalės yra įtrauktos į sutarties kainą, tačiau įsipareigojimo pristatyti atsargines detales konkrečiu terminu (priduodant jėgainę) atsakovei nenumatė nei komercinis pasiūlymas, nei sutartis. Toks šalių susitarimas suponuoja išvadą, kad terminas sutartyje buvo numatytas visos dokumentacijos pateikimui, į kurios sudėtį įėjo ir atsarginių detalių sąrašas, tačiau pretenzijos atsakovei yra reiškiamos ne dėl nevisos dokumentacijos pateikimo, o dėl pačių atsarginių detalių nepateikimo iki objekto pridavimo termino.

60.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad skundžiamoje nutartyje (28 punkte) nėra nurodoma, kuria konkrečiai komercinio pasiūlymo nuostata pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieidamas išvados, kad atsakovė turėjo pareigą pateikti atsargines detales, skirtas jėgainės eksploatavimui dvejų metų laikotarpiui. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad šiuo atveju atsakovė pažeidė ne vieną konkrečią sutarties nuostatą, o kompleksinį sutarties ir jos priedų bei pakeitimų nuostatų sąrašą, taigi, konkrečių sutarties ir (ar) komercinio pasiūlymo nuostatų taip pat neįvardija. Tuo tarpu komercinio pasiūlymo 9 skyriuje yra akivaizdi sąlyga – atsarginės dalys dvejiems eksploatavimo metams yra įtrauktos į sutarties kainą, kas reiškia, jog kreditorei už jas papildomai mokėti nereikės, jos tiekiamos atsakovės sąskaita, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė įpareigojama patiekti atsargines detales jėgainės pridavimo metu, nes pirmiau paminėta nuostata atsarginių detalių terminų ir tvarkos neįtvirtina.

61.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su kreditorės teigimu, kad atsarginių detalių pristatymas laikytinas šalių sutartu darbu, kuris turėjo būti atliktas iki jėgainės pridavimo, kadangi sutarties nuostatos tokio atsakovės įsipareigojimo nenumato. Sutarties 3.1 punkte buvo apibrėžta visų atsakovės prisiimtų darbų sąvoka, t. y. darbai apima: išsamius projektavimo ir inžinerinius darbus. Technologinę dalį (įrangos išdėstymas, PID reguliatoriai, kitų projekto dalių užduotys); su statyba susijusius: 1) brėžinius ir specifikacijas, reikalingus statybos leidimui gauti; 2) pamatų užduotį (apkrovos ir įrengimas); su projektu susijusius: 1) projekto valdymą; 2) įrangos statybos darbų priežiūrą; automatikos ir valdymo sistemą: 1) valdymo skydus; 2) kintamo dažnio pavaras pirminio, antrinio/tretinio degimo oro ventiliatoriams, dūmų recirkuliacijai; 3) visus reikiamus įrankius, įskaitant įrengimą ir kabelius („SKS“, „Siemens“, „Kamstrup“ ir kt., kurie išvardinti sutartyje); 4) nepertraukiamo maitinimo šaltinį („APC-Schneider“); katilinės pagrindinę ir pagalbinę įrangą: 1) biokuro krosnį su kuro tiekimo mechanizmu; 2) 10 MW biokuro vandens šildymo katilą; 3) SNKV; 4) Kuro saugojimo ir tvarkymo sistemą; 5) pelenų tvarkymo sistemą (sausa rūšis), 2 pelenų konteinerius; 6) suspausto oro priimtuvas su suodžių išpūtimo valymo sistema katilui ir suspausto oro vamzdžiams iki katilinės sienos, su suodžių išpūtimo valymo sistema katilams; 7) hidrocilindrus ir hidraulinę įrangą su hidraulinėmis žarnomis, sujungimais, movomis, matuokliais krosniai ir pelenų tvarkymo sistemai; 8) visas reikiamas plieno konstrukcijas įrangai tvirtinti; 9) visą reikiamą įrangos izoliaciją; bandomąjį paleidimą, įvedimą į eksploataciją ir perdavimą. Personalo apmokymą; projekto dokumentaciją: 1) eksploatavimo instrukciją; 2) priežiūros instrukciją; 3) rekomenduojamų atsarginių dalių sąrašą.

62.       Taigi, nors komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad atsarginės detalės dvejų metų laikotarpiui yra įtrauktos į pasiūlymo kainą, tačiau objekto pridavimo momentui atsakovė buvo įsipareigojusi pateikti tik šių atsarginių detalių sąrašą, o ne visas atsargines detales. Šiuo atveju, jeigu, kaip teigia kreditorė, atsarginės detalės tokiame išskirtiniame objekte kaip šilumos jėgainė yra itin reikšmingos, nes užtikrina nepertraukiamą jėgainės veikimą, nuostatos dėl atsarginių detalių pristatymo terminų neabejotinai turėjo būti aptartos sutartyje, tačiau kreditorė tokių įsipareigojimų atsakovės atžvilgiu į sutartį neįtraukė. Nesant pareigos pristatyti atsargines detales jėgainės pridavimo metu, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės neteisėtus veiksmus, kitaip tariant, nėra pagrindo spręsti apie vienos iš privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

63.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutartyje nesant atsakovės įsipareigojimo iki 2021 m. balandžio 30 d. pristatyti į jėgainę visų dvejų metų jėgainės eksploatavimui reikalingų atsarginių detalių, atsakovė nelaikytina atsakinga už tai, kad užsakovas dėl atsarginių detalių trūkumo atsisakė priimti jėgainę ir pareikalavo kreditorę sumokėti 115 897,27 Eur dydžio baudą. Nustačius, kad kreditorė nuostolius patyrė ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatuotina, jog kreditorė 2021 m. gegužės 7 d. neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę, todėl įskaitymą atliko nepagrįstai. Taigi, 2021 m. gegužės 7 d. įskaitymas atliktas nesant tam teisėto pagrindo, todėl prieinama prie išvados, kad kreditorė yra skolinga atsakovei 98 433 Eur pagal šios pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. IST21016, o atsakovė nėra skolinga kreditorei 17 464,24 Eur neįskaitytos baudos likučio. Dėl to kreditorės finansinis reikalavimas 17 464 Eur dalyje negalėjo būti patvirtintas, o priešieškinis dėl įskaitymo nuginčijimo bei 98 433 Eur iš kreditorės priteisimo turėjo būti patenkintas.

64.       Dėl nurodytų aplinkybių ir išvadų nėra reikšmingi ir teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės argumentų, kuriais ji ginčijo kreditorės reikalavimą atlyginti žalą dėl nepristatytų atsarginių detalių – kad pati kreditorė faktiškai nėra sumokėjusi 115 897,24 Eur dydžio baudos Teplarna Pisek, a. s. (neįrodė nuostolių realumo); kad kreditorės ir Teplarna Pisek, a. s. sudaryta sutartis nenumato jokių sąlygų, susijusių su atsarginių detalių (ne)pristatymu ir atsakomybės už tokio įpareigojimo neįvykdymą taikymu; kad kreditorei nepagrįstai buvo pritaikyta pati griežčiausia sutartyje numatyta sankcija ir pan. 

Dėl kitų priešieškinio reikalavimų

65.       Atsakovė priešieškiniu, be kita ko, prašė priteisti atsakovei iš kreditorės 72 752,82 Eur pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. IST21015 ir ENR20210156 nesumokėtas sumas, tačiau pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimus, konstatavo, kad kreditorė pati atliko kompleksinius bandymus, todėl atsakovė neįgijo teisės išrašyti sąskaitą faktūrą Nr. IST21015 35 000 Eur sumai. Atsakovė su tokia išvada nesutinka, motyvuodama tuo, kad nėra aišku, kuo remiantis teismas pripažino, jog kreditorė pati organizavo kompleksinį bandymą, kurį atlikti turėjo atsakovė, nes kreditorės pateiktos sąskaitos Nr. 22210003 turinys šios aplinkybės nepatvirtina. Teisėjų kolegija šiuo atveju pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai. 

66.       Byloje nustatytas kreditorės ir atsakovės susitarimas, kuriuo kreditorė patvirtina A testo atlikimą ir sumoka 90 000 Eur atsakovei pagal pateiktas sąskaitas faktūras tokia tvarka: 1) 20 000 Eur – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo atsakovės darbininkų atvykimo į vietą KW14; 2) 35 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 17 d., jeigu trūkumų ištaisymas bus užbaigtas iki šios dienos; 3) 35 000 Eur – po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo; 4) likusi suma, susijusi su sutarties 7.1.7 punkte nurodytu mokėjimu (40 100 Eur), bus sumokėta po draudimo bendrovės garantijos, skirtos garantiniam laikotarpiui pateikimo. Pakeitimo Nr. 3 2 punktu numatyta, kad kompleksinio bandymo atlikimo terminas atidedamas iki 2021 m. balandžio 26 d., jis bus pradėtas sudarius reikalingas sąlygas krosnies tvarkymui ir džiovinimui. Atsakovė kreditorei 2021 m. balandžio 26 d. išrašė išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. IST21015 35 000 Eur sumai remdamasi tiekimo sutarties pakeitimo Nr. 3 1.3 punktu. Sąskaitą nurodė apmokėti iki 2021 m. balandžio 26 d. Atsakovė kreditorei 2021 m. balandžio 29 d. taip pat išrašė sąskaitą faktūrą Nr. ENR20210156 40 100 Eur sumai už katilinės įrangos tiekimą, montavimą, bandymą ir paleidimą.

67.       Kaip minėta, šalys 2021 m. balandžio 8 d. sudarė sutarties pakeitimą Nr. 3, kurio 1.3 punkte susitarė, kad 35 000 Eur bus sumokėta po sėkmingai atlikto kompleksinio bandymo (apie atliktą kompleksinį bandymą patvirtinus protokole). Kreditorės pateikta sąskaita Nr. 22210003 patvirtina, kad kreditorė pati organizavo kompleksinį bandymą ir patyrė 2 347,18 Eur išlaidų. Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Atsakovė savo ruožtu pateikia tik sąskaitą faktūrą Nr. IST21015 35 000 Eur sumai, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad ji dalyvavo atliekant kompleksinius bandymus ar juo labiau, jog kompleksiniai bandymai buvo atlikti sėkmingai. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodo atsakovė, 2021 m. balandžio 30 d. laiške yra aptartos kompleksinio bandymo organizavimo galimos išlaidos, tačiau sutiktina su kreditorės argumentais, kad sėkmingai atlikus kompleksinius bandymus apie tai būtų pažymėta protokole, tačiau tokio dokumento atsakovė į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė neįrodė, jog buvo įvykdyti sutarties pakeitime Nr. 3 sutarti darbai (sėkmingai atliktas kompleksinis bandymas), todėl atsakovė neįgijo teisės išrašyti sąskaitą faktūrą Nr. IST21015. Nesant tokios reikalavimo teisės, taip pat konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai atliko 2 347,18 Eur įskaitymą pagal kreditorės sąskaitą Nr. 2221003.

68.       Tiekimo sutarties 7.1.7 punkte buvo numatyta, kad 10 procentų kainos bus sumokėta po A garantinio bandymo ir perėmimo pagal draudimo bendrovės išduotą 10 procentų vertės dydžio garantiją. Sutarties pakeitimu Nr. 3 buvo sutarta, kad likusi suma, susijusi su sutarties 7.1.7 punkte nurodytu mokėjimu (40 100 Eur), bus sumokėta po draudimo bendrovės garantijos, skirtos garantiniam laikotarpiui pateikimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė kreditorei pateikė draudimo bendrovės išduotą garantiją, atsakovė šios aplinkybės neginčija, neneigia jos ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, padaroma išvada, kad nebuvo įvykdyta tiekimo sutarties 7.1.7 punkto ir teikimo sutarties pakeitimo Nr. 3 1.4 punkto sąlyga, todėl atsakovė neįgijo teisės ir neatsirado pagrindas išrašyti 40 100 Eur sumos sąskaitą bei ją pateikti kreditorei apmokėti.

69.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė neįgijo teisės reikalauti sąskaitų faktūrų Nr. IST21015 ir ENR20210156 apmokėjimo, todėl priešieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestas pagrįstai.

70.       Vertinant kreditorės reikalavimą pripažinti 2 347,18 Eur nuostolius už kompleksinius bandymus, pažymėtina, kad pagal komercinio pasiūlymo, kuris yra sutarties sudėtinė dalis, sąlygas, bandomasis jėgainės paleidimas turėjo būti vykdomas atsakovės lėšomis. Pirmiau byloje nustačius, kad atsakovė neįrodė, jog atliko sėkmingą jėgainės kompleksinį bandymą prieš jos paleidimą, padaroma išvada, jog ji privalo atlyginti kreditorei 2 347,18 Eur už kompleksinius bandymus patirtų nuostolių. Pažymėtina, kad šių išlaidų dydžio atsakovė neginčija.

Dėl kreditorės finansinio reikalavimo 16 230,30 Eur dalyje

71.       Kaip jau buvo nurodyta, į kreditorės prašomą tvirtinti 296 241,48 Eur finansinį reikalavimą įeina ir 16 230,30 Eur suma už įsigytas atsargines detales. Kreditorės teigimu, atsakovei laiku nepristačius atsarginių detalių kreditorė savo sąskaita iš UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. įsigijo būtinų atsarginių detalių jėgainės dvejų metų veiklos laikotarpiui užtikrinti už bendrą 16 230,30 Eur sumą, kurią prašė patvirtinti atsakovės bankroto byloje kaip kreditorės patirtą žalą. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą tenkino. Atsakovė su tuo nesutinka, reikšdama abejones dėl šių nuostolių pagrįstumo – mano, kad kreditorė neįrodė, jog UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. sąskaitose nurodytos detalės yra atsarginės detalės, skirtos būtent atsakovės įrengtai jėgainei eksploatuoti ir pristatytos būtent į šį objektą, o taip pat atsakovei abejonių kelia detalių pristatymo į objektą ir PVM sąskaitų faktūrų išrašymo datos. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

72.       Nors byloje nustatyta, kad atsarginių detalių pristatymo terminai sutartyje nebuvo konkrečiai apibrėžti, t. y. atsakovė nebuvo įsipareigojusi iki jėgainės pridavimo pristatyti visas dvejų metų laikotarpiui reikalingas atsargines detales jėgainės eksploatavimui, tačiau, remiantis komercinio pasiūlymo nuostatomis, atsarginių detalių kaina yra įtraukta į sutarties kainą. Taigi, nors sutartyje ir nebuvo konkrečiai apibrėžtų atsarginių detalių pristatymo sąlygų, teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties (taip pat ir komercinio pasiūlymo) turinio analizė suteikia pagrindą išvadai, kad bet kuriuo atveju atsakovė privalo apmokėti atsarginių detalių kainą. 2021 m. balandžio 30 d. kreditorė raštu informavo atsakovę apie tai, kad 2021 m. balandžio 30 d. investuotojas Teplarna Pisek, a. s. atsisakė priimti biokuro katilinę, kuriai atsakovė tiekė biokuro katilo technologiją pagal sutartį. Nurodyta priežastis – nebaigti darbai dėl dvejų metų eksploatacijai skirtų atsarginių dalių nepristatymo. Nors pagal sutartį atsarginės detalės yra įtrauktos į sutarties kainą, byloje nėra įrodymų, kad šias detales atsakovė būtų pristačiusi į objektą. Atsakovė šių aplinkybių neginčija. Tuo tarpu kreditorė į bylą pateikė duomenis, kad savo lėšomis už 16 230,30 Eur įsigijo atsargines detales ir pateikė į objektą. Apie tai, kad atsargines detales į objektą savo lėšomis pristatė kreditorė, patvirtinama užsakovo pasirašytoje 2022 m. kovo 14 d. atliktų darbų ataskaitoje, kurioje tiesiogiai pripažįstama ir nurodoma, kad 1) atsakovė nepristatė 2 metų jėgainės eksploatacijai skirtų detalių; 2) kreditorė po 2021 m. gegužės 6 d. asmeniškai įsigijo ir pristatė šias detales. Taigi, šiuo atveju sutiktina su kreditore, kad tokiame kontekste yra svarbiausias detalių pristatymo, o ne sąskaitos faktūros už jų pristatymą apmokėjimo momentas.

73.       Byloje pateiktos sąskaitos patvirtina, kad kreditorė pirko atsargines detales iš UAB „Grynerga“ bei HANSA-FLEX spol. s. r. o. Bendra šių apmokėtų sąskaitų suma yra lygi 16 230,30 Eur. Nors atsakovė teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog pagal minėtas sąskaitas įsigytos detalės buvo pristatytos būtent į jėgainę, tačiau taip pat nepateikia jokių įrodymų, suteikiančių pagrindą abejoti kreditorės bei užsakovo teiginiais. Atsakovė neįrodinėjo, kad kreditorės įsigytos atsarginės detalės galbūt buvo skirtos kitai jėgainei, kad įsigytos netinkamos detalės ar kad detalės į atsakovės įrengtą jėgainę nebuvo pristatytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien deklaratyvūs atsakovės teiginiai nepaneigia kreditorės bei užsakovo nurodomos aplinkybės, kad kreditorė savo lėšomis į jėgainę pristatė dvejų metų laikotarpiui reikalingas atsargines detales jėgainės eksploatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šios išlaidos sutarties 12.13 punkto prasme taip pat pagrįstai vertintos kaip kreditorės patirti tiesioginiai nuostoliai. 

Dėl kreditorės finansinio reikalavimo 260 200 Eur dalyje

74.       Kreditorė finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje taip pat grindė atsakovei pritaikyta 260 200 Eur bauda už netinkamą atsakovės garantinių įsipareigojimų vykdymą. Kreditorė nurodė, jog 2021 m. gegužės 24 d. buvo nustatyta, kad jėgainės durų įrengimas atliktas nekokybiškai – durys nusėdusios 3 cm, dėl ko neįmanoma jų sandariai uždaryti ir užtikrinti katilinės darbo saugos. Dėl šio defekto jėgainės ir jos katilinės darbai buvo sustabdyti ir sumažėjo sutartimi nustatytas jėgainės pajėgumas, t. y. negalėjo būti ir nebuvo pasiektas 98 proc. numatytas einamųjų metų darbingumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pasitvirtino kreditorės prašyme patvirtinti jos finansinį reikalavimą nurodyta aplinkybė, jog jėgainės darbingumas pirmaisiais jos veiklos metais turi būti ne mažesnis kaip 98 procentai visų einamųjų metų. Šio rodiklio nepasiekus, kreditorė įgijo teisę taikyti sutartyje numatytas netesybas. Su šiomis teismo išvadomis atsakovė nesutinka ir teisėjų kolegija tam pritaria.

75.       Sutarties 3 priedo 2.4 punkte numatytas darbų prieinamumo parametras. Nurodyta, kad darbų prieinamumas reiškia santykį vidutinio laiko, kurį darbai gali vykti. Darbų neprieinamumo laikas neapima planinio metinio sustabdymo. Šiame punkte pateiktoje lentelėje nurodytos garantuojamos vertės. Nurodyta, kad darbų prieinamumo pirmaisiais darbo metais ir antraisiais darbo metais garantuojama vertė turi būti ? 98 (sutarties 3 priedo 2.4.1 ir 2.4.2 papunkčiai). Šis rodmuo pažymėtas žalia spalva. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad būtų pagrindas taikyti sutarties 12.3.5 papunktyje numatytą baudą, kreditorė privalo įrodyti, jog atitinkamas darbų prieinamumo parametras iš tiesų nebuvo pasiektas ir kad jis nepasiektas dėl atsakovės veiksmų.

76.       Šiuo atveju aplinkybę, kad atitinkamas darbų prieinamumo parametras buvo nepasiektas kreditorė, įrodinėja iš esmės vien tik jos ir Teplarna Pisek, a. s. 2022 m. kovo 14 d. surašytu protokolu apie jėgainės būklę. Iš šio protokolo matyti, kad objekte 2022 m. kovo 14 d. buvo patvirtintas kontrolinių degimo kameros durelių defektas, dėl kurio Teplarna Pisek, a. s. negalėjo eksploatuoti jėgainės iki 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet kreditorė defektą ištaisė. Protokole nurodoma, kad kameros durelės buvo atidarytos siekiant patikrinti pamušalo būseną ir nukrito žemyn 3 cm dėl svorio ir netinkamos konstrukcijos, durelių nebebuvo galima uždaryti. Šios durelės jau buvo prieš įrenginio jungimą vieną kartą suremontuotos, tačiau gedimas po kurio laiko vėl atsirado, nes UAB „ENERSTENA“ tinkamai nepatikrino suremontuotų durelių veikimo funkcijų. Kadangi durelės nebeužsidarė, buvo nustatytas gedimas, trukdantis katilui veikti, nes degimo kameroje deginama biomasė esant temperatūrai apie 1000°C. Protokole akcentuojama, kad šis gedimas yra esminis, todėl objektas negali būti įjungtas, kol esamas trūkumas nebus eliminuotas. Protokole pažymima, jog UAB „ENERSTENA“ buvo tinkamai apie esamus trūkumus informuota 2021 m. gegužės 24 d., jai buvo nurodyta esamus trūkumus pašalinti, atidedant terminą dėl esamos epidemiologinės situacijos, t. y. per 72 val. nuo gedimo nustatymo, nors pagal sutartį turėjo būti 24 val., tačiau gedimas nebuvo pašalintas. Protokole konstatuojama, kad dėl šio gedimo nebuvo galimybės tinkamai naudoti objektą daugiau nei 70 dienų laikotarpiu, esama situacija neatitiko projekto dokumentacijoje aptartų įsipareigojimų, kuriuose nustatyta, jog objektas turi būti naudojamas bent 98 procentų laiko. Protokole taip pat nurodoma, kad vykdytojas šį gedimą pašalino su savo technikais tik 2021 m. rugpjūčio 3 d. Taigi, kaip matyti iš aptarto protokolo, aplinkybė, kad dėl durelių defekto jėgainė negalėjo būti naudojama 70 dienų, iš esmės įrodinėjama vien tik užsakovo protokolu, sudarytu 2022 metais (praėjus beveik metams po minėtų įvykių), ir fotonuotraukomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie dokumentai, byloje nesant kitų objektyvių įrodymų, nepagrindžia kreditorės nurodomo fakto, kad jėgainės darbingumas sumažėjo, nepasiekė sutartyje nustatyto darbingumo ir Teplarna Pisek, a. s. 70 dienų dėl gedimo negalėjo eksploatuoti jėgainės. Pastebėtina ir tai, kad, nors 2022 m. kovo 14 d. protokole nurodoma, jog gedimą 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreditorė pašalino (sutvarkė), tačiau šį faktą patvirtinančių įrodymų nėra pateikta.

77.       Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria atsakovės atskirojo skundo argumentams, kad vien kreditorės deklaratyvūs teiginiai apie išaiškėjusius defektus ir 70 dienų darbų neprieinamumą nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės sutartinę atsakomybę ir taikyti jai dideles (260 200 Eur dydžio) netesybas. Dėl to kreditorės 260 200 Eur finansinis reikalavimas pirmosios instancijos teismo patvirtintas nepagrįstai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

78.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad kreditorės atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teismingumo klausimus, todėl jis atmetamas.

79.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nebuvo įvertinos visos faktinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą spręsti, jog kreditorės prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas tik iš dalies, taip pat iš dalies pagrįstas ir atsakovės priešieškinio reikalavimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas) – atsakovės priešieškinis tenkinamas iš dalies ir kreditorės 2021 m. gegužės 7 d. atliktas vienašalis įskaitymo aktas pripažįstamas negaliojančiu, atsakovei iš kreditorės priteisiama 98 433 Eur skola pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. IST21016; patvirtinamas 18 577,48 Eur kreditorės finansinis reikalavimas BUAB „ENERSTENA“ bankroto byloje.

80.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, keistina ir nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

81.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

82.       Kreditorė iš atsakovės prašė priteisti 12 367,15 Eur pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis pripažino 4 000 Eur (Rekomendacijų 2 punktas, CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija šiuos teismo argumentus pripažįsta pagrįstais; kreditorė nurodytos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies neskundė. Tenkinus kreditorės prašymą 6 procentais, kreditorei iš atsakovės priteistina 240 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 000 Eur x 6 proc.).

83.       Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 4 920,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos paremtos į bylą pateiktais įrodymais, neviršija Rekomendacijų nuostatų, todėl laikytinos pagrįstomis. Tenkinus priešieškinį 58 procentais, atsakovei iš kreditorės priteistina 2 853,97 Eur (4 920,65 Eur x 58 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

84.       Atmetus kreditorės atskirąjį skundą ir iš dalies tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo atsakovei klausimas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių atskiriems veiksmams atlikti, todėl atsakovės atskirąjį skundą tenkinus 58 procentais, atsakovei iš kreditorės priteistina 870 Eur (1 500 Eur x 58 proc.) bylinėjimosi išlaidų.     

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį pakeisti.

Patvirtinti kreditorės POLATA s. r. o. 18 577,48 Eur (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 48 ct) finansinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ bankroto byloje.

Pripažinti negaliojančiu kreditorės POLATA s. r. o. 2021 m. gegužės 7 d. atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Priteisti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ naudai iš kreditorės POLATA s. r. o. 98 433 Eur (devyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt tris eurus) skolos.

Priteisti kreditorei POLATA s. r. o. iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šias išlaidas atlyginant iš atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų.

Priteisti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ naudai iš kreditorės POLATA s. r. o. 2 853,97 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus 97 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ENERSTENA“ naudai iš kreditorės POLATA s. r. o. 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai                                            Marius Bajoras

   Laima Ribokaitė

  Alma Urbanavičienė