KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Skaistė Zabielskienė,

sekretoriaujant Jūratei Augustaitienei, Orintai Ruf,

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui advokato padėjėjai Ingai Štrimaitienei,

dalyvaujant atsakovės J. A. P. įstatyminiam atstovui globėjui D. P. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei J. A. P. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ieškovė, Bendrija) ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės J. A. P. (toliau – atsakovė) 1 588,87 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškovė ieškinyje nurodė, kad yra įstatymo pagrindu įsteigta Bendrija gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas).Gyvenamajame name yra 15 gyvenamųjų patalpų (butų) ir 6 negyvenamųjų patalpų. Gyvenamajame name esančios 143,37 kv.m. bendro ploto kitos naudojimo paskirties negyvenamosios patalpos-patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), savininkas nevykdo savo pareigos mokėti bendrijos mokesčius, dėl ko laikotarpyje nuo 2020 m. kovo mėn. (imtinai) iki 2021 m. sausio mėn. (imtinai) susidarė 1 588,87 Eur įsiskolinimas. Minėtos patalpos priklauso atsakovei pagal paveldėjimą.

Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo visiškai nesutinka. Jam nėra suprantama kaip atsirado tokia suma, neaiški skaičiavimo metodika ir skolų atsiradimo pagrindas.

Ieškovė dublike į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad visiškai palaiko savo poziciją, išdėstytą ieškinyje bei mano, jog atsakovė savo atsiliepime nepateikė visiškai jokių argumentų ar atsikirtimų, patvirtinančių jos išsakytus teiginius dėl skolos sumos atsiradimo pagrindo bei skolos apskaičiavimo metodikos. Ieškovė papildomai patikslino ir detalizavo kiekvieną sąskaitą, kurios pagrindu susidarė 1 588,87 Eur įsiskolinimas.

Atsakovės atstovas triplike į ieškovės dubliką nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Iš esmės pakartojo tą patį, ką ir savo atsiliepime, kad jam nėra suprantama kaip atsirado tokia suma, neaiški skaičiavimo metodika ir skolų atsiradimo pagrindas.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė savo rašytiniuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė administruoja šį daugiabutį Gyvenamąjį namą, rūpinasi jo tiek technine priežiūra, tiek remonto darbais, renka kaupiamąsias lėšas. Pagal įstatymą Bendrijos nariai turi pareigą proporcingai turimam buto ar negyvenamųjų patalpų plotui prisidėti prie mokesčių mokėjimo, mokėti rinkliavas, prisidėti prie remonto darbų. Kadangi atsakovė šios pareigos nevykdė, susidarė 1 588,87 Eur įsiskolinimas nuo 2020 m. kovo mėn. (imtinai) iki 2021 m. sausio mėn. (imtinai). Sąskaitos, pateiktos į bylą, lentelė pavadinimu priskaitymai ir mokėjimai už komunalines paslaugas detalizuoja, kokie mokesčiai buvo priskaičiuoti už ginčo laikotarpį, iš ko ir susidarė įsiskolinimas atsakovei. Kas mėnesį kaupiamos lėšos namo renovacijai, nes daugiabutis yra prastos techninės būklės, ilgus metus neprižiūrėtas tinkamai, atskirų konstrukcijų būklė avarinė (pvz. balkonų), todėl yra reikalingas namo remontas, o tam yra būtinos didelės investicijos. Atsižvelgiant į itin prastą namo būklę, 2020 m. liepos 28 d. susirinkimo metu daugiabučio namo bendrasavininkai priėmė sprendimą padidinti kaupiamųjų lėšų dydį ir pradėti kaupti po 1 Eur/m2, todėl atsakovei nuo 2020 metų liepos mėnesio kaupiamųjų lėšų mėnesinis dydis sudaro 143,37 Eur. Paaiškino, kad pastatas yra saugomas t.y. įtrauktas į kultūros paveldo saugotinų namų sąrašą, šio pastato priežiūra kainuoja daugiau nei paprasto blokinio daugiabučio. Šiuo metu butų savininkai dalyvauja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, yra pateikę paraišką bei pasirašę valstybės paramos sutartį. Taip pat rengiamas tvarkybos darbų projektas apimantis fasadų tvarkybos, balkonų remonto / atstatymo darbus iš gatvės pusių. Parengus minėtą projektą, bus teikiama paraiška Kauno m. savivaldybės organizuojamoje programoje kur tvarkybos darbų subsidija siekia 50 proc. Kauno m. savivaldybės programoje dalyvauti galima pateikus paraišką, bei prie paraiškos pridėjus įrodymą apie sukauptas lėšas skirtas darbams vykdyti. Daugiabutis namas turi būti sukaupęs lėšas skirtas darbams. Šiuo metu namo kaupiamojoje sąskaitoje yra sukaupta apie 20 000,00 Eur iš kurių reikės 6 000,00 sumokėti projektuotojui. T.y. namas turės kaupti dar daugiau, nes fasadų tvarkybos darbams apmokėti tikrai jų truks. Atsižvelgiant į tai, už einamuosius smulkius remonto darbus nėra mokama iš kaupiamųjų lėšų, o gyventojams yra paskaičiuojami papildomi mokesčiai.

Atsakovės įstatyminis atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko visiškai. Paaiškino, kad nesutinka su renkama kaupiamųjų lėšų suma, nesupranta, kodėl dar papildomai Bendrija paskaičiuoja už atskirus remonto darbus (namo kanalizacijos vamzdynų keitimas, šakų išvežimas, balkonų demontavimas, namo apdaila ir kt.). Jo nuomone, visi namo remontai turi būti atliekami iš kaupiamųjų lėšų. Nesutinka su prašomu ieškovei priteisti žemės mokesčio sumokėjimu, nurodydamas, kad žemės mokesčiai yra paprastai mokami per savivaldybę. Nesutinka su prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kuris, jo nuomone, yra pernelyg didelis, siekimas pasipelnyti. Mama jokių mokesčių po tėvo mirties nemokėjo, ji serga, yra pripažinta neveiksni.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra įregistruota kaip gyvenamojo daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Bendrija nuo 2010 m. birželio 17 d.

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamajame pastate (duomenys neskelbtini) esančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2007 m. rugsėjo 10 d. įregistruotas B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro duomenimis, B. P. (duomenys neskelbtini) mirė. VĮ „Registrų centras“ testamentų registro duomenimis, po B. P. mirties vieninteliu jo teisių ir pareigų perėmėju (įpėdiniu) tapo atsakovė J A. P.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu J. A. P. pripažinta neveiksnia visose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jai nustatyta globa, sūnus D. P. P. paskirtas jos globėju ir turto administratoriumi.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Bendrijos nario mokesčio mokėjimo pagrįstumo. Ieškovė teigia susidarius šio mokesčio įsiskolinimui, kurį atsakovė, kaip Patalpų savininkė, turi mokėti, atsakovės atstovas nesutinka su įsiskolinimo dydžiu.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

     Ginčo teisinis reglamentavimas, teisiniai argumentai bei teismo išvados

        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis numato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymo) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

        Byloje nustatyta, kad ieškovė, kaip juridinis asmuo, specialiai įsteigta administravimo tikslais, vykdydama savo funkcijas, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų (butų) ir negyvenamųjų patalpų savininkams kiekvieną mėnesį apskaičiuoja jiems tenkančią mokėtinų mokesčių dalį pagal jų valdomų patalpų plotą ir supaprastinta tvarka pateikia bendrijos mokesčių lapelius. Laikotarpyje nuo 2020 m. kovo mėn. (imtinai) iki 2021 m. sausio mėn. (imtinai) už ginčo patalpų priskaičiuotus bendrijos mokesčius yra susidariusi 1588,87 Eur skola. Ginčo patalpos po sutuoktinio B. P. mirties priklauso atsakovei J. A. P. kaip vienintelei jo teisių ir pareigų perėmėjai.

        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldima turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitu asmenų prievolinių teisinių santykių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

        Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovė, nepriklausomai nuo to kada priėmė palikimą, yra palikimą sudarančio turto savininkė nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš byloje pateikto Testamentų registro duomenų matyti, kad atsakovė yra vienintelė B. P. teisių ir pareigų perėmėja (įpėdinė) po jo mirties. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė turi pareigą pagal CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalis ir Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, sumokėti ieškovės apskaičiuotus mokesčius už patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad ši atsakovės pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pateikiamais duomenimis šiuo metu registre registruotas nurodytos patalpos savininkas vis dar yra velionis B. P., o ne atsakovė, t. y. nepriklausomai nuo to, kad atsakovė nėra įregistravusi savo nuosavybės teisių.

        Iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovės atstovas nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog jis iš dalies yra apmokėjęs skolą, taip pat nepatikslino savo pozicijos ir nenurodė pagrįstų savo nesutikimo su susidariusia skola argumentų ir motyvų. Atsakovės atstovo teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad visi namo remonto darbai turi būt atliekami iš kaupiamųjų lėšų ir negali būti apmokestinami atskirai, laikytini tik deklaratyviais jo teiginiais. Remiantis įstatymo nustatytu reglamentavimu, teismo vertinimu, atsakovei kyla pareiga sumokėti visus ieškovės apskaičiuotus mokesčius, kurie yra pagrįsti į bylą pateiktais mokesčių apskaičiavimo kasmėnesiniais lapeliais, priskaitymų ir mokėjimų už komunalines paslaugas lentele, ieškovės ieškinyje bei dublike pateikta bendrijos mokesčių apskaičiavimo detalizacija, atliktų darbų sąskaitomis faktūromis Nr. 2006-1, Nr. 20-05, Nr. 7139440, Nr. 08.36414, Juridinio asmens valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija, 2020 m. liepos 28 d. susirinkimo protokolu, iš kurio matyti, kad buvo nuspręsta nuo sekančio mėnesio rinkti po 1 Eur/m2/mėn. einamąsias išlaidas už remonto ar kitus darbus apmokestinti, ko pasekoje matyti, kad atsakovei nuo 2020 m. liepos mėn. kaupiamosios mėnesinis mokestis padidėjo nuo 7,17 Eur iki 143,37 Eur (dublike nurodytas kaupiamųjų lėšų tarifas 0,05 Eur/m2 laikytinas rašymo apsirikimo klaida). Taip pat iš 2021 m. gruodžio 17 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto matyti, kad nustatyta, jog Gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovei priklausančios negyvenamosios patalpos, statinio būklė bloga, reikalingas fasadų, balkonų, stogo, kaminų remontas. Pas architektą yra užsakyti šių remontų projektavimo darbai, sumokėtas 3000 Eur avansas, kas taip pat pagrindžia prašomas priteisti iš atsakovės susidariusias atitinkamų mokesčių sumas.

        Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais, vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, konstatuojama, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. (imtinai) iki 2021 m. sausio mėn. (imtinai) nėra įvykdžiusi Įstatyme ir CK nustatytos pareigos mokėti bendrijos apskaičiuotų mokesčių, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 588,87 Eur susidariusio įsiskolinimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.

       Dėl procesinių palūkanų priteisimo

      CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

     Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovė patyrė ir prašo priteisti iš atsakovės 3 287,14 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai sumokėti.

Teismas, įvertinęs bylos apimtį, ieškovės atstovo advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį (ieškinys, dublikas, rašytiniai paaiškinimai ir kt.), 2 teismo posėdžio trukmę (43 min., 35 min.), Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, sprendžia, kad prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka teisingumo ir protingumo principus yra pagrįstos bei apmokėtos ir neturi būti mažinamos (CPK 88 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Atsakovės atstovo argumentą, kad bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės ir Bendrija siekia pasipelnyti iš to, teismas atmeta kaip nepagrįstą aukščiau nurodytais motyvais. 

Valstybė šioje byloje turėjo 18,66 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybei priteisiamos iš atsakovės, taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisiamas 36,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Viso iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 54,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 302522669, iš atsakovės J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 588,87 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 87 ct) skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1588,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 287,14 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,66 Eur (aštuoniolika eurų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 36,00 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, iš viso 54,66 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 66 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                Skaistė Zabielskienė