Baudžiamoji byla Nr. 2K-460-507/2016

                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00145-2012-0 

                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                        1.2.13.1

                                                                                                        2.1.15.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam M. G.,

gynėjui advokatui Rolandui Vaitiekūnui,

civilinio atsakovo atstovui A. Z.,

nukentėjusiosioms D. B. ir I. B.,

nukentėjusiųjų atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir civilinio atsakovo AB P. atstovo vyr. juristo A. Z. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžio.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu M. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 10 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – M. G. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį 25 MGL dydžio (941,5 Eur) bauda.

Priteista iš AB P. filialo „G.“ D. B., I. B. ir J. B. kiekvienai po 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, D. B.– 2155,36 Eur turtinei žalai atlyginti. D. B. ieškinys dėl 553,75 Eur priteisimo atmestas. Išieškota iš M. G. 1018,86 Eur D. B., po 50 Eur I. B. ir J. B. proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą, nuteistojo, jo gynėjo, civilinio atsakovo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų, jų atstovės ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. G. nuteistas už tai, kad, eidamas AB P. filialo „G.“ statybos darbų vadovo pareigas ir pagal 2011 m. gruodžio 19 d. direktoriaus įsakymą Nr. 81 būdamas atsakingas už saugą ir sveikatos darbe kontrolę, statybos objekte NPS-29 Panevėžio r., Dembavoje, Veteranų g., pagal 2012 m. vasario 27 d. išduotą paskyrą–leidimą atliekant statinio paprastąjį remontą–senos siurblinės rekonstrukciją, naudojant mobiliuosius pastolius, šioje darbo vietoje nepakankamai užtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę: t. y. 2012 m. vasario 27 d. išrašius paskyrą–leidimą ir V. B. pasirašytinai supažindinus su galimais pavojaus veiksniais ir priemonėmis nuo jų apsisaugoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje–leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, laiku nenumatė ir neįgyvendino tinkamų kolektyvinių saugos priemonių, saugančių darbuotojus nuo įkritimo į šulinį, taip pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 3 punkto reikalavimą, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, AB P. filialo „G.“ 2007 m. gegužės 14 d. statybos darbų vadovo pareiginių nuostatų Nr. 21 19 ir 20.1 punktų reikalavimus, nustatančius, kad statybos darbų vadovas užtikrina Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Darbo kodekso, poįstatyminių aktų ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų vykdymą: imasi priemonių, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taip pat M. G. netinkamai naudojo kolektyvines saugos priemones: neužtikrino, kad siurblinė būtų aptverta šulinio aptvarais, nenaudojo kitų lygiaverčių apsaugos priemonių, neįvertino būsimų darbų aukštyje rizikos, taip pažeidė Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT-5-00 21 punkto, numatančio, kad šuliniai, šurfai turi būti uždengti dangčiais, skydais arba aptverti, aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus – su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones, reikalavimus bei 46 punkto, numatančio, kad priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, turi būti stabilios, jei jos aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus nuo kritimo, reikalavimus. Dėl to 2012 m. kovo 6 d., apie 12.30 val., statybos objekte NPS-29 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu V. B., atlikdamas siurblinės šulinio rekonstrukcijos darbus, nukrito nuo mobiliojo bokštelio į 8 metrų gylio šulinį ant betoninės dangos ir patyrė stiprų galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, nosies nugarėlėje ir smakre, muštines žaizdas kairiame antakyje ir apatinėje lūpoje, kraujosruvas kaktos ir abiejų smilkinių minkštuosiuose audiniuose, apatinio žandikaulio abiejų pusių lūžius, kaktikaulio skeveldrinį lūžį, kaukolės pamato priekinių duobių kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių skilčių sumušimą, kuris komplikavosi į galvos smegenų pabrinkimą, ir nuo patirtų sužalojimų 2012 m. kovo 6 d., apie 12.30 val., mirė.

2. Nuteistasis M. G. ir civilinio atsakovo AB P. atstovas vyr. juristas A. Z. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio10 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti be pakeitimų išteisinamąjį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį.

2.1. Nuteistasis M. G. ir civilinio atsakovo AB P. atstovas padavė bendrai surašytą kasacinį skundą, tačiau iš jo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, ginčija savo kaltę, priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, o civilinio atsakovo atstovas, kaip nustatyta BPK 367 straipsnio 2 dalyje, ginčija civilinį ieškinį. Dėl to nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo argumentai dėstomi atskirai.

2.2. Nuteistasis M. G. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 176 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, t. y. tinkamai, tiesiogiai, išsamiai, nešališkai bei teisingai neištyrė ir neįvertino įrodymų, padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįstos patikimais ir neginčijamais įrodymais (BPK 20 straipsnio 3-5 dalys, 242 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taip pat pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes nepašalintas abejones nevertino nuteistojo naudai. Šis teismas pažeidė ir BPK 386 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes iš esmės neįvykdė kasacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytų nurodymų. Dėl šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad tarp nuteistojo M. G. veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas V. B., yra tiesioginis priežastinis ryšys.

2.3. Kasatorius nurodo, kad, priešingai nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, darbo aplinka ir darbo vieta, už kurią jis buvo atsakingas, atitiko teisės aktų reikalavimus. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo konstatavimu, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog jis (M. G.), išvykdamas iš statybos objekto, nurodė darbininkams nepradėti be jo darbų ir kad V. B. to nevykdė, o jei ir buvo toks reikalavimas, V. B. jo nepažeidė, nes nepradėjo tinkavimo darbų, o tik užsiėmė paruošiamaisiais darbais. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, privalėjo vertinti M. G., liudytojų T. V. ir A. Š. parodymus visų bylos aplinkybių visete, tačiau to nepadarė. Kasatorius taip pat pažymi, kad nesant jo po pietų iš viso nebuvo dirbtinų pavojingoje zonoje darbų, nes prieš pietus jis nustatė, kad yra daug neatitikimų ir klaidų, lyginant su supaprastinto remonto projekte nurodytais duomenimis, todėl liepė darbininkams išeiti už segmentine tvora aptvertos pavojingų darbų zonos, anksčiau laiko eiti pietauti ir laukti jo, kol sugrįš, pasitikslinęs medžiagas ir dirbtinus darbus. Taigi be jo (M. G.) objekte niekas negalėjo vykdyti darbų, nes buvo neaišku, kokie darbai turi būti toliau vykdomi, ir darbininkai apie tai žinojo. Nurodymas nepradėti be M. G. darbų reiškė, visų pirma, draudimą įeiti į aplink pavojingų darbų zoną (šulinio angą) segmentine tvora aptvertą teritoriją. Teismui nustačius, kad V. B. įėjo į nurodytą zoną (pažeidė tokį draudimą), nelieka priežastinio ryšio tarp M. G. veiksmų ir nelaimingo atsitikimo.

2.4. Kasatorius teigia, kad nelaimingas atsitikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nukentėjusiojo V. B. padarytais darbo drausmės pažeidimais, nes šis, pažeisdamas darbų vadovo duotą nurodymą, ne tik pašalinęs kliūtis įėjo į uždraustą pavojingų darbų zoną, bet ir po pietų į darbo vietą grįžo neblaivus (nustatytas sunkus girtumas). Neginčijamai įrodyta, kad nelaimingo atsitikimo metu V. B. buvo labai girtas (kraujyje rasta 5,35, o šlapime – 2,74 promilės alkoholio). Pirmosios instancijos teisme specialistė D. K. paaiškino, kad: pagrindinės nelaimingo atsitikimo priežastys buvo tos, jog žuvusysis nedėvėjo apsaugos diržo ir buvo neblaivus; jeigu prieš išeidamas pietauti darbų vadovas nurodė, kad, jam nesant, darbininkai nedirbtų pavojingų darbų pavojingoje zonoje ir darbuotojai suprato ir žinojo, jog negalima eiti prie šulinio, tai, jiems vykdant šį draudimą, nelaimingo atsitikimo nebūtų buvę; instrukcijose ir vidaus darbo tvarkos taisyklėse, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Darbo kodekse nurodyta, kad darbuotojai privalo vykdyti atsakingų asmenų nurodymus; norminiuose dokumentuose nenumatyta, kad darbdavys gali kontroliuoti darbuotoją pietų pertraukos metu; įmonėje yra nustatyta neblaivumo tikrinimo tvarka; M. G. vykdė reikalavimus pagal Statybos tresto patvirtintas nuostatas. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nors V. B. akivaizdžiai pažeidė darbo drausmę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nelaimingo atsitikimo kilimą neabejotinai lėmė priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio statybos objekte, nenaudojimas, todėl jo girtumas neturėjo tiesioginio priežastinio ryšio su kilusiais padariniais. Tokia išvada neatitinka teismų praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl paties darbuotojo darbo saugos reikalavimų pažeidimo, darbuotojui nevykdant darbdavio nurodymų, baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal BK 176 straipsnį netaikoma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2011, 2K-363/2013).

2.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamoje byloje priimtoje 2016 m. vasario 25 d. nutartyje nurodė, kad, net ir nesant įrengtų apsauginių aptvėrimų, V. B. turėjo būti apsaugotas nuo kritimo iš aukščio kitomis priemonėmis, t. y. naudojant saugos diržus ar kitas lygiavertes priemones. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė M. G. parodymus, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo ta, jog V. B. nenaudojo diržo, kuris būtų jį apsaugojęs nuo įkritimo į šachtą. Šis teismas nurodė, kad V. B. saugos diržo pavojingoje darbų zonoje nenaudojo ir negalėjo naudoti, nes ši priemonė jam apskritai nebuvo išduota, o jeigu ir būtų buvusi išduota, V. B. nebūtų galėjęs ja efektyviai naudotis, nes nebuvo sudarytos sąlygos ja naudotis. Tačiau, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad: liudytojai A. Š. ir T. V. parodė, jog V. B. apsaugos diržas (kaip ir šalmas, darbo rūbai, pirštinės ir kt.) buvo išduotas; V. B. (kaip ir A. Š.) buvo instruktuotas, kaip reikia naudotis saugos diržais (t. 3, b. l. 156, 168); 2012 m. vasario 27 d. AB P. filialo „G.“ vyriausiojo inžinieriaus K. K. darbų vadovui M. G. išduotoje paskyroje–leidime objekte NPS-29, Veteranų g., Dembavoje, atlikti nuotekų siurblinės rekonstrukciją nurodyta, kad dirbti šiame objekte buvo paskirtas ir V. B. (t. 1, b. 1. 143-144), o šiame sąraše esantiems darbininkams, be nurodytų darbų eigoje būtinų vykdyti priemonių, yra įtrauktas reikalavimas naudoti apsaugines priemones, dėvėti signalinius rūbus, šalmą, saugos diržus ir pan.; darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale (t. 1, b. 1. 161-162) užfiksuota, kad V. B. buvo instruktuotas pagal AB P. Betonuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 126 (t. 1, b. 1. 145-160). Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neatliko su įvykio vietoje saugos diržų tvirtinimo mechanizmu susijusių faktinių aplinkybių tyrimo. Be to, teismas, nustatęs, kad nebuvo naudojami saugos diržai, peržengė kaltinamojo akto ribas, nes M. G. tuo nebuvo kaltinamas.

2.6. Kasatorius dar nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog įvykio vietoje buvo naudojama alternatyvi saugos priemonė – pastolių viršutinio pakloto tvorelės išorinėje dalyje likusią angos dalį dengiančių tašų ir segmentų skydas–paklotas. Kiekvieną kartą prieš pietus (ar darbo pabaigoje) anga būdavo uždengiama medinių tašų (lentų) ir tvoros segmentų pagalba, prieš tai nuardant mobiliojo bokštelio viršutinio pakloto aptvėrimą. Minėtas tvoros segmentas yra pakankamai lengvas, kad jį lengvai gali pakelti vienas žmogus (tai galėjo patvirtinti tardymo eksperimentas). Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose nuotraukose yra užfiksuoti arti šulinio šachtos numesti tvoros segmentai, kuriais buvo uždengta šachta. Netvarkingas šių segmentų išmėtymas nuo šulinio šachtos angos, o ne sudėjimas į vieną vietą tik patvirtina, kad jie buvo arba nuimti neblaivaus V. B. arba juos nuėmė pagalbą jam bandę suteikti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad įvykio dieną šulinio šachtos anga prieš einant pietauti buvo neuždengta, liudytojų T. V. ir A. Š. parodymų nevertino visų bylos duomenų kontekste.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė M. G. parodymus, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pietų pertraukos metu, dėl to jis, kaip darbdavio atstovas, nėra už jį atsakingas. Liudytojas T. V. parodė, kad išgirdę braškėjimą įvykio vietoje pamatė gulintį V. B., po to skambino M. G. ir tik 12.37 val. apie įvykį buvo pranešta Bendrajam pagalbos centrui. Taigi liko nepaneigta abejonė, kad V. B. į uždarą teritoriją turėjo įeiti dar pietų pertraukos metu. Be to, kaltinamajame akte nurodyta, kad įvykis įvyko apie 12.30 val., tai nustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodydamas, kad įvykis įvyko apie 12.37 val., peržengė kaltinamojo akto ribas, apribojo nuteistojo galimybę tinkamai gintis. Kadangi nepašalintos abejonės ir prieštaravimai turi būti vertinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas M. G. nuteisė už įvykį, kuris įvykio 12.30 val. (pietų laiku).

2.8. Kasatorius, civilinio atsakovo atstovas, nurodo, kad prieštaringa apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentacija dėl V. B. girtumo priežastinio ryšio su padariniais: spręsdamas V. G. kaltumo klausimą apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad V. B. girtumas neturėjo įtakos kilti nelaimingam atsitikimui, tačiau spręsdamas žalos atlyginimo klausimą nurodė, kad girtumas tam turėjo įtakos, todėl tai laikytina nedraudiminiu įvykiu ir draudimo bendrovė nėra tinkamas civilinis atsakovas. Kasatorius pažymi, kad po šio įvykio draudimo bendrovė pakeitė draudimo taisykles (dėl žuvusiojo blaivumo), todėl teismas netinkamai įvertino pradines draudimo bendrovės taisykles, nes pagal jas dėl žuvusiojo girtumo šalys nebuvo susitariusios, ir toks įvykis turėjo būti pripažintas draudžiamuoju. Pasak kasatoriaus, pagal teismo argumentaciją nėra aišku, ar V. B. girtumas turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniai ar ne. Pagal teismų praktiką nukentėjusiojo neblaivumas darbo metu ir darbo vietoje, ypač tuo atveju, kai dirbama statybos objektuose, traktuojamas kaip didelis neatsargumas. Apeliacinės instancijos teismui dviprasmiškai aiškinant girtumą, kaip priežastinį ryšį dėl kilusių padarinių, buvo nukrypta nuo teismų praktikos. Žuvusiojo V. B. neblaivumas buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis. Žuvusysis turėjo suvokti, kad darbas statybos objekte prie šulinio, apsvaigus nuo alkoholio, jam gali būti pražūtingas, tačiau gresiančio pavojaus nepaisė. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį rizikos prisiėmimas yra pagrindas sumažinti ar visiškai atleisti darbdavį nuo atsakomybės. Įvertinus bylos faktines aplinkybes darytina išvada, kad nelaimingam atsitikimui didžiausią įtaką turėjo žuvusio darbuotojo neapdairus ir nerūpestingas elgesys; ši aplinkybė yra reikšminga nustatant žuvusiojo artimųjų patirtą neturtinę žalą. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, Darbo kodekso 247 straipsnį tuo atveju, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kadangi nelaimingą atsitikimą darbe lėmė žuvusiojo veiksmai, tai darbdavys turėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Be to, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, svarbią reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykiai; turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu nepasisakė. Be to, teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, neatsižvelgė, kad civilinis atsakovas geranoriškai padengė laidojimo išlaidas, t. y. apie 11 000 Lt (tai patvirtino nukentėjusioji D. B.).

3. Nuteistojo M. G. ir civilinio atsakovo AB P. atstovo vyr. juristo A. Z. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

4. Kasacinės instancijos teismas baudžiamąsias bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimas teisės taikymo aspektu reiškia, kad kasacinio proceso metu iš naujo surinkti įrodymai netiriami, nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatinėjamos.

4.1. Kasacinio proceso metu gali būti tik patikrinta, ar žemesnės instancijos teismai tam tikras faktines aplinkybes pripažino įrodytomis ar neįrodytomis, nepadarydami esminių BPK pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas taip pat gali tikrinti, ar teismų sprendimuose yra išdėstyti aiškūs motyvai dėl įrodymų vertinimo, byloje nustatytų aplinkybių, ar teismo išvados pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

4.2. Vadovaujantis BPK 369, 371 straipsnių nuostatomis, kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai nustatė svarbias bylos aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus, darė neteisingas išvadas dėl byloje spręstinų klausimų, kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jei kasatorius argumentuotai nurodo, jog teismai, nustatydami bylos aplinkybes, vertindami įrodymus, darydami išvadas, padarė konkrečius, esminius (t. y. atitinkančius BPK 369 straipsnio 3 dalyje pateiktą esminio BPK pažeidimo sąvoką) BPK pažeidimus. Ir priešingai – bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyku negali būti aiškiais teisiniais argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nepagrįsta kasaciniame skunde dėstoma nuomonė, kad byloje, kitaip įvertinus įrodymus, turėjo būti daromos kitokios išvados, priimami kitokie sprendimai.

4.3. Šioje kasacinėje byloje nenagrinėtinomis pripažintinos nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo dalys, kuriose nesutinkama su apeliacinės instancijos nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl nelaimingo atsitikimo laiko, saugos diržų išdavimo klausimo išsprendimo, šulinio šachtos uždengimo ir tvoros segmentų išsidėstymo vertinimo, nuteistojo ir liudytojų parodymų, kitų įrodymų vertinimo ir pan. Šiose kasacinio skundo dalyse, be abstrakčių teiginių, kad apeliacinės instancijos teismas minėtus klausimus išsprendė neteisingai, kasaciniai pagrindai (esminiai BPK pažeidimai, suvaržę kaltinamojo teises ar sukliudę teismui teisingai išspręsti bylą) nėra nurodyti.

4.4. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus. Atitinkamai negali būti ir konstatuojama, jog netinkamas įrodymų tyrimas ar vertinimas galėjo lemti ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

Dėl kaltinimo ribų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

5. Nepagrįstais laikytini ir kasacinio skundo teiginiai dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje duotų nurodymų neįvykdymo. Antrą kartą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka priimtoje nutartyje yra pasisakyta dėl visų svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių, ištaisant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje nurodytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismui 2016 m. birželio 10 d. nuosprendyje pasisakius dėl saugos diržų nenaudojimo, kaltinimo ribos nebuvo peržengtos, nes šioje nuosprendžio motyvų dalyje daryta išvada dėl kitų lygiaverčių apsaugos priemonių nenaudojimo. Nuteistasis kaip tik ir buvo kaltinamas todėl, kad nevykdė visų būtinų saugos darbe reikalavimų. Kaltinamajame akte kitų lygiaverčių apsaugos priemonių naudojimo neužtikrinimas yra nurodytas kaip vienas iš kaltinimo teiginių, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinio proceso metu kaltinamojo teisė į gynybą buvo suvaržyta netikėtai keičiant kaltinimą. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti apeliacine tvarka, visi svarbūs klausimai, kuriuos buvo būtina spręsti tikrinant kaltinimo pagrįstumą, buvo aiškūs. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinio proceso metu turėjo galimybę pasisakyti dėl visų byloje nustatinėjamų aplinkybių ir nagrinėjamų klausimų.

5.1. Neleistinu kaltinimo keitimu nelaikytinas ir kasaciniame skunde minimas skirtingo įvykio (nelaimingo atsitikimo) laiko nurodymas skirtinguose procesiniuose dokumentuose (ar jų dalyse). Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas nagrinėjamoje situacijoje negali priklausyti nuo to, ar nelaimingas atsitikimas įvyko keliomis minutėmis anksčiau ar vėliau. Veikos kvalifikavimą pagal BK 176 straipsnį pirmiausia lemia tai, ar atsakingas už saugą ir sveikatos darbe kontrolę asmuo tinkamai vykdė savo pareigas. Būtinos saugos priemonės turi būti įgyvendinamos taip, kad nelaimingas atsitikimas negalėtų įvykti bet kuriuo metu, kai statybos objekte yra darbuotojų, kurių darbas susijęs su galimais pavojaus veiksniais.

Dėl priežastinio ryšio

6. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnį klausimą, nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusio asmens neblaivumas laikytinas svarbia, byloje įrodinėtina aplinkybe, tačiau vien tik darbuotojo neblaivumo faktas negali šalinti atsakingų už saugą ir sveikatos darbe kontrolę asmenų, nesiėmusių nelaimingiems atsitikimams, avarijoms ar kitokiems sunkiems padariniams išvengti būtinų priemonių, baudžiamosios atsakomybės. Už saugą ir sveikatos darbe kontrolę atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad neblaiviems darbuotojams nebūtų leista vykdyti darbinių funkcijų. Tuo atveju, kai dėl kokių nors priežasčių tai nėra padaroma ir darbuotojas toliau dirba su pavojaus veiksniais susijusiame objekte, atsakingas asmuo, neužtikrinęs būtinų saugos ir sveikatos darbe priemonių, turi būti traukiamas teisinėn atsakomybėn, nes ir tokioje situacijoje neišnyksta priežastinis ryšys tarp netinkamo pareigų atlikimo ir padarinių atsiradimo.

6.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl teismas daro išvadą, kad tarp veikos (netinkamo pareigų atlikimo) ir padarinių (nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo žmogus) yra priežastinis ryšys. Kasaciniame skunde dėstoma šių motyvų kritika nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas priežastinio ryšio klausimą sprendė padarydamas teisės taikymo klaidų. Kaip minėta, kasatorių akcentuojamas nelaimingo atsitikimo laikas (pietų pertraukos metu, atsižvelgiant į nurodymą nedirbti pertraukos metu) ir žuvusiojo neblaivumas nelaikytinos esminėmis aplinkybėmis, vien tik nuo kurių teisingo nustatymo turi priklausyti išvadų dėl priežastinio ryšio darymas. Lemiamą reikšmę šio klausimo išsprendimui turi atsakymas į klausimą, ar objekte buvo imtasi visų privalomų pagal teisės aktus saugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes dėl saugos priemonių naudojimo (nenaudojimo) ir jas įvertinęs darė išvadas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už netinkamą pareigų vykdymą. Kasaciniame skunde reiškiamas nesutikimas su teismo išvadomis dėl netinkamo saugos priemonių naudojimo yra tik byloje nustatytų faktų ginčijamas, kuris neįeina į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas.

Dėl civilinio ieškinio išnagrinėjimo

7. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimus, teisės taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra esminių prieštaravimų vertinant duomenis dėl nukentėjusiojo neblaivumo. Pažymėtina, kad alkoholio atsiradimo žuvusiojo kraujyje ir šlapime aplinkybės (vartojimo laikas, vieta, kiekis ir pan.) byloje liko tinkamai neišaiškintos. Tačiau abejonės dėl šio fakto sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, kaip minėta, nėra lemiančios sprendimo dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn kaltės priėmimą.

7.1. Tai, kad neblaivumo aplinkybė buvo vertinama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, kasatorių padėties niekaip nepablogino, nes žalos dydis buvo mažinamas. Jokios įstatymų nuostatos nenumato, kad tokioje situacijoje neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiamas. Geranoriškas dalies turtinės žalos atlyginimas nereiškia, kad teismas neturi teisės nustatyti, jog buvo padaryta didesnė nei geranoriškai atlyginta, turtinė žala, todėl nėra pagrindo su kasatorių argumentais, kad priteisiant turtinę žalą buvo pažeistas protingumo kriterijus ar kitos CK nuostatos.

7.2. Priešingai nei teigia kasatoriai apeliacinės instancijos nuosprendyje, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tinkamai pasisakyta tarp žuvusiojo ir civilinių ieškovių tarpusavio ryšių. Dėl to, kad tiek tarp sutuoktinių, tiek ir tarp tėvų bei vaikų yra glaudūs ryšiai, įprastai yra neabejojama. Tai paneigiančios išvados gali būti daromos tik nustačius svarbias šio klausimo sprendimui aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje tiek darbe žuvusiojo sutuoktinei, tiek dviem dukroms priteisiant po vienodą sumą neturtinei žalai atlyginti nuo teismų praktikos nukrypta nebuvo. Priteistos sumos nelaikytinos aiškiai per didelėmis. Kasaciniame skunde vardinamų kriterijų (ieškovių ir mirusio asmens santykių, šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė ir pan.) itin išsamus dėstymas teismo nuosprendyje nagrinėjamoje byloje nėra būtinas, nes nėra jokių prielaidų, kad vertinant tokius kriterijus galėtų būti daroma išvada, jog priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti suma turėtų būti mažinama.

Dėl proceso išlaidų

8. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. B. prašymas atlyginti 200 Eur atstovavimo išlaidas kasaciniame procese tenkintinas. Byla kasacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo ir civilinio atsakovo atstovo kasacinį skundą. Kasacinis skundas yra atmetamas, todėl kasatoriai privalo atlyginti kitos šalies turėtas išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. G. ir civilinio atsakovo AB P. atstovo vyr. juristo A. Z. kasacinį skundą.

Iš nuteistojo M. G. ir civilinio atsakovo AB P. priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. B. po 100 Eur proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjai                                                                                                     Olegas Fedosiukas

                                                                                                                 Vytautas Masiokas

                                                                                                                 Gintaras Goda