Administracinė byla Nr. eA-138-822/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00202-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Č. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui ir Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. J. ir M. K.) dėl administracinių aktų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas Č. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo inspekcija, VDI, atsakovas) Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus T. M. 2021 m. lapkričio 22 d. surašyto papildomo tyrimo akto 11 punkte („Nelaimingo atsitikimo priežastys“) nurodytą nelaimingo atsitikimo priežastį, t. y. kad buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; 2) panaikinti Darbo inspekcijos inspektoriaus 2022 m. sausio 10 d. sprendimą dėl įvykio darbe, kurio metu 2021 m. liepos 1 d. mirtiną traumą patyrė Č. D. ūkio darbuotojas E. J., papildomo tyrimo Nr. SD-125-602; 3) panaikinti Darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus V. M. 2021 m. rugpjūčio 18 d. surašyto ir pasirašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 (toliau – ir Aktas Nr. 1) 10 punkte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. jo ūkyje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo darbuotojas E. J.. 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1. Minėto akto 10 punkte nurodytos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) Netinkamas darbų organizavimas. Ūkio savininkas Č. D. leido pagalbiniam darbininkui E. J., neturinčiam atitinkamų vairavimo teisių, dirbti su techniškai netvarkingu mini krautuvu „GEHL“. Pažeista: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Be to, neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šią transporto priemonę; 2) Neatliktas darbo vietų rizikos vertinimas. Ūkio savininkas Č. D. neatliko darbo vietų rizikos vertinimo. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, DSSĮ) 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ar atskirose darbo vietose“; 3) E. J. pradėjo dirbti nepasitikrinęs sveikatos. Ūkio savininkas Č. D. leido E. J. pradėti dirbti nepasitikrinus sveikatos. Pažeista: DSSĮ 25 straipsnio 1 dalis „Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką, su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus ir kontroliuoja, kaip laikosi šio grafiko“.
3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Akte Nr. 1 nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, pateikė skundą Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriuje 2021 m. spalio 12 d. buvo pradėtas įvykio darbe, kurio metu 2021 m. liepos 1 d. mirtiną traumą patyrė ūkio darbuotojas E. J., papildomas tyrimas (toliau – ir Papildomas tyrimas), kurio metu surašytas 2021 m. lapkričio 22 d. papildomo tyrimo aktas (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas), kuriame padaryti Akto Nr. 1 pakeitimai ir papildymai. Buvo pakeistos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys ir nustatyta priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, t. y. 2021 m. liepos 1 d. ūkininkas Č. D. nekontroliavo ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų. E. J. su mini krautuvu „GEHL“ dirbo, neturėdamas vairavimo teisių. Mini krautuvas „GEHL“ buvo techniškai netvarkingas, todėl pažeistos DSSĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Papildomame tyrime nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, pateikė Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui skundą. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2022 m. sausio 10 d. nusprendė pripažinti, kad Papildomas tyrimas atitinka Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), reikalavimus. Skunde nurodytos aplinkybės dėl Papildomo tyrimo akte nurodytų 5 ir 11 punktų neatitikčių Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akto punktams buvo įvertintos kaip techninio pobūdžio klaida ir turi būti pataisytos, taip pat buvo nuspręsta Papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos 2021 m. rugpjūčio 18 d. aktą Nr. 1 ir pirminio bei papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą laikyti neatsiejama Darbo inspekcijos atliktų tyrimų dalimi.
5. Pareiškėjas nesutiko su nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, t. y., kad buvo nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė. Pareiškėjas mano, kad atsakovas neįsigilino į įvykio aplinkybes ir tyrimo metu neišsamiai ir neobjektyviai vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei paaiškinimus darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Pažymėjo, kad E. J. buvo gavęs visas ūkyje esamas ir patvirtintas darbų saugos ir sveikatos darbe instrukcijas, buvo pasirašytinai supažindintas su savo pareigine instrukcija ir vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. E. J. su mini krautuvu „GEHL“ nebuvo leista dirbti ir jis juo niekada nedirbo, nes neturėjo tam reikiamo kvalifikacinio pažymėjimo, leidžiančio vairuoti ir dirbti su tokiu krautuvu, be to, šis krautuvas buvo neseniai pirktas ir techniškai netvarkingas. Pareiškėjo manymu, pagrindinė šio nelaimingo atsitikimo priežastis yra paties E. J. neteisėti veiksmai, kuriais jis pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, nes jis, neturėdamas atitinkamų vairavimo teisių, be darbdavio žinios ir sutikimo išvažiavo su mini krautuvu „GEHL“ iš fermos, nors jam tokia užduotis ir tokios pareigos pareiškėjo ūkyje nebuvo pavestos.
6. Pareiškėjo vertinimu, jis, kaip darbdavys, padarė viską, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, kaip to reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjas akcentavo, kad įvykio dieną (2021 m. liepos 1 d.) E. J. buvo pavesta sutvarkyti galvijų fermą ir gyvuliams paduoti pašarą, išdalyti druską ir tai buvo rankinis pagalbinio darbininko darbas, nereikalaujantis papildomų mechanizmų.
7. Atsakovas Darbo inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. Č. D. ūkyje darbo metu buvo rastas mirtinai mini krautuvo „GEHL“ traumuotas ūkio darbuotojas E. J.. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2021 m. rugpjūčio 18 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1. Akte Nr. 1 įvardyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastis: 1) Netinkamas darbų organizavimas. Ūkio savininkas Č. D. leido pagalbiniam darbininkui E. J., neturinčiam atitinkamų vairavimo teisių, dirbti su techniškai netvarkingu mini krautuvu „GEHL“; 2) Neatliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas. Ūkio savininkas Č. D. neatliko darbo vietų profesinės rizikos vertinimo; 3) E. J. pradėjo dirbti nepasitikrinęs sveikatos. Ūkio savininkas Č. D. leido sveikatos nepasitikrinusiam E. J. pradėti dirbti. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius pakartotinai išanalizavo pirminio įvykio darbe tyrimo metu sukauptą medžiagą, naujus duomenis ir 2021 m. lapkričio 22 d. surašė įvykio darbe, kurio metu 2021 m. liepos 1 d. mirtiną traumą patyrė Č. D. ūkio darbuotojas E. J., papildomo tyrimo aktą. Papildomo tyrimo akte tyrėjas papildė ir naujai išdėstė įvykio darbe aplinkybes ir pakeitė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, kurias išdėstė taip – „saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. 2021 m. liepos 1 d. ūkininkas Č. D. nekontroliavo ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų. E. J. su mini krautuvu „GEHL“ dirbo, neturėdamas vairavimo teisių. Mini krautuvas „GEHL“ buvo techniškai netvarkingas. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos“. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2022 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą, kuriame nusprendė pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu 2021 m. liepos 1 d. mirtiną traumą patyrė Č. D. ūkio darbuotojas E. J., papildomas tyrimas atliktas, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, o įvykio darbe Papildomo tyrimo aktą bei Papildomo tyrimo metu surinktus duomenis nespręsta laikyti neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.
9. Atsakovas teigė, kad VDI inspektoriai Akto Nr. 1 4 punkte išsamiai aprašė įvykio darbe, kurio metu mirė Č. D. ūkio darbuotojas E. J., aplinkybes. Darbuotojas mirė darbo vietoje, darbo laiku, įvykio darbe momento niekas iš darbuotojų nematė ir konkrečių aplinkybių, kaip įvyko nelaimingas atsitikimas, negalėjo paaiškinti. 2021 m. liepos 1 d. apie 11.40 val. Č. D. ūkio traktorininkas E. B., sugrįžęs iš laukų į fermos teritoriją, pamatė prie mini krautuvo „GEHL“ klūpantį ir prispaustą E. J., kuris buvo mirtinai traumuotas. VDI inspektoriai nagrinėjo visą jiems prieinamą informaciją, kurią pateikė darbdavys, taip pat gavo Č. D. ūkio darbuotojų paaiškinimus, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Atsakovas pažymėjo, kad VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, vertina visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai turėjo įtakos įvykiui darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, kokių priemonių turi imtis darbdavys, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų.
10. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad E. J. su mini krautuvu „GEHL“ nebuvo leista dirbti ir todėl jis su juo niekada nedirbo, prieštarauja įvykio darbe tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ūkio darbuotojų traktorininkų P. J. ir E. B. paaiškinimuose nurodyta, kad paprastai E. J. su mini krautuvu „GEHL“ į fermas atsiveždavo šieno ritinius ir silosą galvijams šerti, taip pat su krautuvu pakraudavo į priekabą pašarus, kuriuos kiti darbuotojai veždavo į laukus. Darbuotojai apie tai, kad E. J. dirbo su mini krautuvu „GEHL“, pasakojo kaip apie įprastus kasdienius darbus, kuriuos nukentėjusysis atlikdavo nuolatos ir kurių atlikti be transportavimo priemonės nebuvo įmanoma. Pasak atsakovo, tai liudija vidinės kontrolės nepakankamumą Č. D. ūkyje, pasireiškusį tuo, kad darbdavys nekontroliavo ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų, kuris su techniškai netvarkingu mini krautuvu „GEHL“ dirbo, neturėdamas nei vairavimo teisių, nei darbdavio įgaliojimų. Atsakovas akcentavo, kad įvykio darbe tyrimo metu buvo nustatyta, jog darbuotojas žuvo prispaustas darbo priemonės mini krautuvo „GEHL“, kuri buvo techniškai netvarkinga. Taigi, darbdavys neužtikrino, kad nebūtų dirbama su techniškai netvarkinga darbo priemone (mini krautuvu „GEHL“), nors žinojo, kad darbo įrenginys yra nesaugus, kadangi jame buvo išimtas apsauginis lankas, kurio paskirtis – užtikrinti, kad su darbo įrenginiu būtų dirbama saugiai. Ūkio traktorininkas P. J. 2021 m. liepos 1 d. paaiškinime VDI nurodė, kad keltuvas „GEHL“ Č. D. paliepimu buvo išardytas – jame nuo 2021 m. birželio mėnesio pradžios buvo išimtas apsauginis lankas.
11. Atsakovas teigė, kad Papildomo tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, taip pat darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai yra svarbūs nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme, nes įvardija įvykio darbe tyrimo metu nustatytus trūkumus, kurie sudarė sąlygas ir lėmė, kad Č. D. ūkio darbuotojas E. J., neturėdamas nei vairavimo teisių, nei darbdavio įgaliojimų, dirbo su techniškai netvarkinga darbo priemone mini krautuvu „GEHL“ ir patyrė mirtiną traumą. Pasak atsakovo, svarbu ir tai, kad darbdavys, siekdamas, jog darbuotojai dirbtų saugiai ir tokie ar panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nebepasikartotų, įvertinęs Papildomo tyrimo akte įvardytus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, parengtų ir įgyvendintų prevencines priemones, kad organizuojant darbą įmonėje būtų nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė taip, jog būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad ūkyje žuvo jos sūnus E. J.. Pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 14 d. apžiūros metu užfiksuota, jog traktoriaus priekaba yra techniškai netvarkinga. Teigė, kad už saugą ir sveikatą darbo metu pareiškėjo ūkyje buvo atsakingas pats darbdavys. Taigi, jis privalėjo užtikrinti, kad visos darbo priemonės būtų techniškai tvarkingos ir saugios. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, ūkininkas Č. D. nesudarė žuvusiajam E. J., taip pat ir kitiems darbuotojams, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų. Svarbu ir tai, kad nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki liepos 1 d. ūkininkas Č. D. nedisponavo nei vienu techniškai tvarkingu ir saugiu krautuvu.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. balandžio 6 d. specialisto A. S. išvadoje Nr. 11-519 (22) konstatuota, jog „<...> tai, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo naudojamasi techniškai netvarkingu krautuvu, nesilaikant krautuvo „GEHL“ gamintojo nustatytų privalomų saugaus krautuvo naudojimo reikalavimų, lėmė nelaimingo atsitikimo tokiomis aplinkybėmis kilimą ir yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Tai, kad nelaimingo atsitikimo metu krautuvą valdė neapmokytas ir valdyti krautuvą teisės neturėjęs pagalbinis darbininkas E. J., organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Vykdyti darbai neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 16 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, laikantis darbo priemonės gamintojo dokumentuose nustatytų konkrečių saugaus naudojimo reikalavimų <...>“. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra baigtas, suformuluotas galutinis pranešimas apie įtarimą žuvusiojo E. J. buvusiam darbdaviui, o E. J. veiksmuose prokuratūra nenustatė nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Č. D. skundą.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu nelaimingo atsitikimo atveju naudotas krautuvas bei šalia krautuvo stovėjusi traktoriaus priekaba buvo techniškai netvarkingi – buvo išimtos krautuvo kabinos durys; išimtas krautuvo apsauginis lankas (be kurio techniškai tvarkingas krautuvas neveikia), kad krautuvas veiktų, laidai sujungti negamykliniu būdu; krautuvas užsivedė ir veikė be apsauginio lanko; traktoriaus priekabos hidraulinis cilindras buvo pasviręs į šoną; cilindro tvirtinimo detalė sulūžusi; cilindras nesilaikė vietoje. Taip pat liudytojų apklausos protokoluose ir paaiškinimuose E. B. ir P. J. nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu E. J. krautuvo pagalba galimai bandė atstatyti priekabos cilindrą į vietą.
17. Teismas nurodė, kad byloje nėra dokumento, kuriame būtų buvusi nustatyta Č. D. ūkio darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarka, nors pagal DSSĮ 27 straipsnio 1 dalį ir Nuostatų 23.1 punktą darbdavys privalo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant darbo įrenginį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad E. J. būtų buvęs apmokytas ir turėtų teisę valdyti krautuvą „GEHL“, ar apie darbdavio konkrečius pavedimus jo įgaliotiems asmenims įgyvendinti prevencines priemones, kurios užtikrintų darbo priemonių (tiriamuoju atveju – krautuvo ir traktoriaus priekabos) techninį tvarkingumą ir krautuvo naudojimą pagal gamintojo darbo priemonės dokumentuose (krautuvo naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose) nurodytus saugos reikalavimus. Teismo vertinimu, tai, kad nelaimingo atsitikimo metu krautuvą valdė neapmokytas ir valdyti krautuvą teisės neturintis pagalbinis darbininkas E. J., organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.
18. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kuriais jis nesutiko su Papildomo tyrimo akte nurodyta nelaimingo atsitikimo priežastimi, jog mirtiną E. J. traumą lėmė saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog E. J. su mini krautuvu „GEHL“ nebuvo leista dirbti ir todėl jis su juo niekada nedirbo, prieštarauja įvykio darbe tyrimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Č. D. ūkio darbuotojų – traktorininkų P. J. ir E. B. paaiškinimuose, kuriuos jie teikė VDI 2021 m. liepos 1 d. (nelaimingo atsitikimo dieną), nurodyta, kad paprastai E. J. su mini krautuvu „GEHL“ į fermas atsiveždavo šieno ritinių ir siloso galvijams šerti, taip pat su krautuvu pakraudavo į priekabą pašarų, kuriuos kiti darbuotojai veždavo į laukus. Taigi, darbuotojai apie tai, kad E. J. dirbo su mini krautuvu „GEHL“, kalba kaip apie įprastus kasdienius darbus, kuriuos nukentėjusysis atlikdavo nuolatos ir kurių atlikti be kėlimo – transportavimo priemonės – nebuvo įmanoma, t. y. atsiveždavo į fermas siloso ir šieno ritinių, kurių svoris 200–300 kg, taip pat pakraudavo į priekabą pašarų ir tokia darbų eiga Č. D. ūkio darbuotojams buvo savaime suprantamas dalykas. Teismas akcentavo, kad pirminiai paaiškinimai, duoti nelaimingo atsitikimo dieną, laikomi teisingais. Teismo posėdžio metu liudytojas E. B. keitė savo parodymus, nurodydamas, kad nukentėjusysis darbe nesinaudojo mini krautuvu „GEHL“, darbus atliko tik rankiniu būdu, tačiau teismas tokius parodymus vertino kaip neatitinkančius tikrovės, nes jie prieštarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams, ūkio darbuotojų duotiems parodymams ir pačiai nelaimingo atsitikimo darbe situacijai, nes nukentėjusiojo mirtis neatsiejamai susijusi su mini krautuvo naudojimu darbinėms funkcijoms atlikti. Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės liudija apie vidinės kontrolės nepakankamumą Č. D. ūkyje, pasireiškusį tuo, kad darbdavys nekontroliavo darbų, vykdomų ūkio pagalbinio darbininko E. J., kuris su techniškai netvarkingu mini krautuvu „GEHL“ dirbo, neturėdamas nei vairavimo teisių, nei, kaip teigė pareiškėjas, darbdavio įgaliojimų. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo leidęs E. J. dirbti su mini krautuvu „GEHL“ ir jam nebuvo žinomas šio darbuotojo darbo su krautuvu faktas, teismo manymu, yra nepagrįsti ir vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.
19. Teismas pažymėjo, kad įvykio darbe, kurio metu mirė Č. D. ūkio darbuotojas E. J., tyrimo metu nustatyta, jog darbuotojas žuvo prispaustas darbo priemonės mini krautuvo „GEHL“, kuris buvo techniškai netvarkingas – išimtas apsauginis lankas, laidai sujungti negamykliniu būdu, norint paveikti apsaugą (2021 m. liepos 16 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus daiktų (mini krautuvo „GEHL“) apžiūros protokolai). Darbdavys neužtikrino, kad nebūtų dirbama su techniškai netvarkinga darbo priemone – mini krautuvu „GEHL“, nors žinojo, kad darbo įrenginys yra nesaugus. Č. D. ūkio traktorininkas P. J. 2021 m. liepos 1 d. paaiškinime VDI teigė, kad keltuvas „GEHL“ pareiškėjo paliepimu buvo išardytas – jame nuo 2021 m. birželio mėnesio pradžios buvo išimtas apsauginis lankas.
20. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad E. J. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį yra neteisingas, nes įvykis darbe įvyko Č. D. ūkio fermų teritorijoje, o Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, todėl šiuo įstatymu nustatyti reikalavimai, naudojant transporto priemonę darbui fermų teritorijoje, nagrinėjamu atveju netaikomi.
21. Teismas darė išvadą, kad tyrėjo Papildomo tyrimo akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, taip pat darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai yra svarbi nelaimingų atsitikimų darbe prevencinė prasmė, nes įvardija įvykio darbe tyrimo metu nustatytus trūkumus, kurie sudarė sąlygas ir lėmė, kad Č. D. ūkio darbuotojas E. J., neturėdamas nei vairavimo teisių, nei darbdavio įgaliojimų, dirbo su techniškai netvarkinga darbo priemone mini krautuvu „GEHL“ ir patyrė mirtiną traumą. Todėl svarbu, kad darbdavys, siekdamas, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir tokie ar panašūs nelaimingi atsitikimai darbe nebepasikartotų, įvertinęs Papildomo tyrimo akte įvardytus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, parengtų ir įgyvendintų prevencines priemones, kad organizuojant darbą įmonėje būtų nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
22. Nustatęs, kad nelaimingo atsitikimo darbe įvykis ištirtas tinkamai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus aktus.
III.
23. Pareiškėjas Č. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sutiko su Papildomo tyrimo akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, tačiau teismo sprendimą grindė kitais DSSĮ straipsniais, nei buvo nurodęs VDI specialistai, tyrę nelaimingą atsitikimą darbe. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimo išvados yra nepagrįstos, teismas tik atkartojo VDI specialistų išvadas, pateiktas tiek Akte Nr. 1, tiek atsiliepime į pareiškėjo skundą.
25. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, atmesdamas skundą, akcentavo, jog pagal surinktą tyrimo medžiagą ir nustatytas faktines įvykio aplinkybes darbdavys pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11, 16 ir 25 straipsnių reikalavimus, tačiau šias išvadas teismas padarė remdamasis tik prielaidomis, o ne konkrečiais ir neginčijamais įrodymais. Teismas sprendime nurodė, kad 2021 m. liepos 1 d. ūkininkas Č. D. nekontroliavo ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų, jis su mini krautuvu „GEHL“ dirbo, neturėdamas vairavimo teisių. Tačiau, pasak pareiškėjo, akivaizdu, jog toks teismo teiginys yra tik prielaida, o ne konkrečiais faktais ir įrodymais pagrįsta išvada. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nei įvykio dieną, nei anksčiau E. J. neleido dirbti mini krautuvu „GEHL“, nes šis krautuvas buvo sugedęs ir dar nuo 2021 m. birželio mėn. pradžios buvo pastatytas ūkio fermos dirbtuvėse ir laukė savo eilės remontui. Tai, kad E. J. savavališkai ir tik jam žinomais tikslais įvykio dieną sugalvojo pasinaudoti šiuo krautuvu, niekaip negalima sieti su darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias darbo sąlygas.
26. Pareiškėjas pabrėžia, kad byloje nėra paneigta aplinkybė, jog 2021 m. liepos 1 d. E. J. atvyko į darbą 8 val. ryte ir jam tą dieną darbdavio buvo pavesta sutvarkyti galvijų fermą ir rankiniu būdu gyvuliams paduoti grūdus bei išdalinti druską. Tai buvo rankinis pagalbinio darbininko darbas, nereikalaujantis jokių papildomų mechanizmų. Taigi, jokio leidimo ar nurodymo dirbti su krautuvu pareiškėjas E. J. nedavė. Pareiškėjas mano, kad E. J. neatsargumas ir neatidumas bei savavališki ir neteisėti veiksmai, kuriais jis pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio nuostatas, buvo šio nelaimingo atsitikimo priežastimi. Pareiškėjas akcentavo, kad E. J. buvo instruktuotas visomis ūkyje esamomis ir patvirtintomis darbų saugos ir sveikatos darbe instrukcijomis bei jis buvo pasirašytinai supažindintas su savo pareigine instrukcija bei vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.
27. Atsakovas Darbo inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kuriais jis nesutinka su nustatytomis nelaimingo atsitiko darbe priežastimis, pažymi, kad esminė darbdavio pareiga, siekiant tinkamos darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolės, yra sudaryti sąlygas, skatinančias darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad „mini krautuvas „GEHL“ buvo sugedęs ir dar nuo 2021 m. birželio mėn. pradžios buvo pastatytas ūkio fermos dirbtuvėse ir laukė savo eilės remontui“, kad jis „nedavė jokio leidimo ar nurodymo dirbti techniškai netvarkingu mini krautuvu“, tik patvirtina faktą, jog įmonėje buvo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, nes VDI atlikto įvykio darbe tyrimo metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys rodo, kad mini krautuvas buvo naudojamas. Tyrimo metu nustatyta, kad darbdavys neužtikrino, jog nebūtų dirbama su techniškai netvarkinga darbo priemone – mini krautuvu „GEHL“, nors buvo žinoma, kad darbo įrenginys yra nesaugus, nes buvo išimtas apsauginis lankas. Įgyvendinant DSSĮ 16 straipsnio ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (toliau – DĮBN), patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 17 punkto reikalavimus nebuvo imtasi jokių apribojimų ar priemonių (tai yra turi būti eliminuota galimybė neturintiems teisės įrenginį valdyti asmenims naudotis įrenginį paleisti/užvesti įgalinančiais prietaisais (paleidimo/užvedimo rakteliais) arba patekti į įrenginio parkavimo vietą), jog darbuotojai negalėtų įrenginiu naudotis.
29. Atsakovo teigimu, tyrėjas, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, matė formalų darbdavio požiūrį į darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą, kuris pasireiškė tuo, kad darbdavys įgyvendino formalius darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo reikalavimus, t. y., kaip teigė pats pareiškėjas, „E. J. buvo instruktuotas visomis ūkyje esamomis ir patvirtintomis darbų saugos ir sveikatos darbe instrukcijomis bei jis buvo pasirašytinai supažindintas su savo pareigine instrukcija bei vidaus darbo tvarkos taisyklėmis“, tačiau realiai jokių kontrolės priemonių, numatytų DSSĮ 11 straipsnio 2 dalyje, skatinančių darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kaip to reikalaujama DSSĮ 19 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinta nebuvo, todėl Papildomo tyrimo akte buvo konstatuota, kad būtent vidinės kontrolės nepakankamumas privedė iki nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo darbuotojas.
30. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, teigdamas, jog nelaimingą atsitikimą darbe lėmė žuvusiojo savavališki ir neteisėti veiksmai, nemato, kad jo ūkyje buvo sudarytos sąlygos, kad darbuotojas taip elgtųsi. Kaip rodo VDI tyrimų metu surinkti faktiniai duomenys, E. J. įvykio dieną nevykdė nieko neįprasto ar savavališko, ko nebuvo daręs kitomis dienomis iki nelaimingo atsitikimo. Vertinant P. J. ir E. B. paaiškinimuose išsakytas mintis matyti, jog E. J. negalėjo įvykdyti darbdavio užduoties – pašerti gyvulius, kurią atlikdavo nuolatos, nepasinaudodamas sunkius šieno rulonus galinčia pakelti ir transportuoti darbo priemone mini krautuvu „GEHL“.
31. Atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo teiginiai dėl E. J. pažeistų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų. Atsakovas mano, kad teismas kruopščiai išnagrinėjo įvykių darbe tyrimo ir nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktų nagrinėjimo reglamentavimą, įvertino visas su ginču susijusias aplinkybes, VDI atliktų tyrimų išvadas ir padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe įvykis ištirtas tinkamai ir nėra pagrindo naikinti skundžiamus aktus.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei teikia naujus įrodymus. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas sprendimą priėmė, remdamasis administracinėje byloje išnagrinėtų faktinių duomenų visetu. Teismas objektyviai nustatė, kad būtent darbdavys neužtikrino, jog nebūtų dirbama su techniškai netvarkinga darbo priemone – mini krautuvu „GEHL“, nors Č. D. žinojo, kad darbo įrenginys yra nesaugus, nes jo nurodymu buvo išimtas apsauginis lankas bei įrenginio užvedimui tiesiogiai sujungti laidai.
34. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš E. B. ir P. J. parodymų turinio bei įvykio vietos apžiūros duomenų matyti, jog E. J. žuvo Č. D. fermų teritorijoje, o pats krautuvas tuo metu nejudėjo. Taigi, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog E. J. nukentėjo eismo įvykio metu, nes žūtis įvyko pagalbinio darbininko, bandžiusio panaudoti darbui nesaugų įrenginį, darbo vietoje.
35. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent Č. D. neužtikrino būtino darbuotojų kiekio, jog mechanizuotus darbus dirbtų tinkamą kvalifikaciją ūkyje turintys asmenys bei pačios darbo priemonės būtų techniškai tvarkingos. Tuo neginčijamai patvirtinama, kad pareiškėjo ūkyje darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo priemonės bei jų vidinė kontrolė buvo nepakankama.
36. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo teismo įvertinti teikiamus naujus įrodymus, kurių nepriėmė pirmosios instancijos teismas, t. y. ar Č. D. turtinė padėtis jam leido ūkininko ūkyje suteikti darbuotojams saugias darbo priemones bei samdyti saugiam darbui būtiną kvalifikuotų darbuotojų kiekį. Taip pat įvertinti aplinkybes apie pareiškėjo valdomą ir neprižiūrimą statinį, kuris kelia pavojų aplinkiniams bei parodo pareiškėjo požiūrį į saugios gyvensenos reikalavimus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2021 m. lapkričio 22 d. surašyto papildomo tyrimo akto 11 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežasties (saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas), Darbo inspektoriaus 2022 m. sausio 10 d. sprendimo dėl įvykio darbe, kurio metu 2021 m. liepos 1 d. mirtiną traumą patyrė Č. D. ūkio darbuotojas E. J., papildomo tyrimo Nr. SD-125-602 ir Darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 10 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežasties pagrįstumo ir teisėtumo.
38. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ginčijamų atsakovo priimtų administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą, skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, padavė apeliacinį skundą.
39. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
41. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.
42. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; ir kt.).
43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, netenkina trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priimti ir tirti naujus įrodymus (pareiškėjo skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV); trečiojo suinteresuoto asmens prašymą VSDFV Kauno skyriui dėl dokumentų pateikimo susipažinimui; prašymą dėl kaltinamojo akto kopijos pateikimo; Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros kaltinamąjį aktą; VSDFV Kauno skyriaus sprendimą pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudžiamuoju įvykiu; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų skyriaus Laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolą; trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl patikrinimų pagal kompetenciją atlikimo ir sprendimų priėmimo; publikacijas spaudoje; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento raštą dėl skundo nagrinėjimo; Alytaus rajono savivaldybės administracijos raštą dėl informacijos pateikimo; administracinio nusižengimo protokolą; Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašą apie fizinį asmenį). Tokia išvada daroma nustačius, kad pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku (nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių vertinimu)), taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo tinkamai nepagrindė, kodėl būtina tokius įrodymus pridėti prie bylos ir juos tirti.
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
46. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, o faktinių aplinkybių vertinimas susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, teismas atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
47. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
48. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai.
49. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžta, kad nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nelaimingo atsitikimo darbe apibrėžimas apima ne tik įvykį darbe, bet ir tokio įvykio pasekmes – darbuotojo patirtą žalą sveikatą ar jo mirtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis laikytinos visos aplinkybės ir darbo sąlygos, nulėmusios tiek patį įvykį darbe, tiek turėjusios reikšmės pasekmių atsiradimui.
50. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad 2021 m. liepos 1 d. Č. D. ūkio darbuotojas E. J. darbo metu buvo mirtinai traumuotas techniškai netvarkingo mini krautuvo „GEHL“. Ginčo dėl nelaimingo atsitikimo darbe fakto – įvykio ir kilusių pasekmių – byloje nėra.
51. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punkte nurodyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Nuostatų 30 punktą, tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo papildymo metodiniais nurodymais (Nuostatų 31 p.).
52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su atsakovo nustatytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis. Pažymėtina, kad Darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus 2021 m. rugpjūčio 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 buvo įvardintos šios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: „1) Netinkamas darbų organizavimas. Ūkio savininkas Č. D. leido pagalbiniam darbininkui E. J., neturinčiam atitinkamų vairavimo teisių, dirbti su techniškai netvarkingu mini krautuvu „GEHL“; 2) Neatliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas. Ūkio savininkas Č. D. neatliko darbo vietų profesinės rizikos vertinimo. E. J. pradėjo dirbti nepasitikrinęs sveikatos. Ūkio savininkas Č. D. leido E. J., nepasitikrinusiam sveikatos, pradėti dirbti“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Akte Nr. 1 nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, padavė skundą VDI. Nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nuspręsta atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą. Pakartotinai išanalizavus pirminio įvykio darbe tyrimo metu surinktą medžiagą, naujus duomenis ir apibendrinus bei įvertinus papildomo tyrimo metu surinktą informaciją, 2021 m. lapkričio 22 d. buvo surašytas Papildomo tyrimo aktas, kuriame naujai išdėstytos įvykio darbe aplinkybės ir pakeistos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, jas išdėstant taip: „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. 2021 m. liepos 1 d. ūkininkas Č. D. nekontroliavo ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų. E. J. su mini krautuvu „GEHL“ dirbo, neturėdamas vairavimo teisių. Mini krautuvas „GEHL“ buvo techniškai netvarkingas. Pažeistos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos“. Pareiškėjas, nesutikdamas su Papildomo tyrimo aktu, padavė skundą VDI. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Papildomo tyrimo akto panaikinimo, 2022 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą, kuriame pripažino, kad įvykio darbe, kurio metu 2021 m. liepos 1 d. mirtiną traumą patyrė Č. D. ūkio darbuotojas E. J., papildomas tyrimas atliktas, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, o Papildomo tyrimo aktas ir Papildomo tyrimo metu surinkti duomenys yra neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalis.
53. Taigi, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. sausio 10 d. sprendimu baigus administracinę procedūrą dėl skundo, susijusio su 2021 m. liepos 1 d. įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė Č. D. ūkio darbuotojas E. J., papildomu tyrimu, buvo konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe priežastis – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (DSSĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų pažeidimas).
54. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą.
55. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas); įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.
56. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. <...>. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka (DSSĮ 46 str. 1 d.).
57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir teismo išvadomis, kad jis nelaimingo atsitikimo darbe dieną nekontroliavo ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų. Teigia, kad jis nei įvykio dieną, nei anksčiau E. J. neleido dirbti su mini krautuvu „GEHL“, nes šis krautuvas buvo sugedęs ir dar nuo 2021 m. birželio mėn. pradžios buvo pastatytas ūkio fermos dirbtuvėse. Akcentuoja, kad 2021 m. liepos 1 d. E. J. buvo pavesta sutvarkyti galvijų fermą ir rankiniu būdu gyvuliams paduoti grūdus bei išdalinti druską, t. y. buvo pavesta atlikti rankinį pagalbinio darbininko darbą, nereikalaujantį jokių papildomų mechanizmų. Pareiškėjo nuomone, būtent E. J. neatsargumas ir neatidumas bei savavališki ir neteisėti veiksmai naudojant mini krautuvą, kuriais jis pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio nuostatas, buvo šio nelaimingo atsitikimo priežastimi. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad E. J. buvo instruktuotas visomis ūkyje esamomis ir patvirtintomis darbų saugos ir sveikatos darbe instrukcijomis bei buvo pasirašytinai supažindintas su savo pareigine instrukcija bei vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.
58. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu buvo nustatyta ir šių faktų pareiškėjas nepaneigė, jog E. J. įvykio dieną nevykdė nieko neįprasto ar savavališko, ko nebuvo daręs kitomis dienomis iki nelaimingo atsitikimo. Darbuotojai P. J. ir E. B. savo pradiniuose paaiškinimuose teigė, kad paprastai E. J. su mini krautuvu „GEHL“ į fermas atsiveždavo šieno rulonus ir silosą, taip pat pakraudavo į priekabą pašarus, kuriuos kiti darbuotojai veždavo į laukus. Tai buvo įprastiniai E. J. dirbai, kuriuos jis nuolat atlikdavo ir kurių atlikti be transportavimo priemonės nebuvo įmanoma – 200–300 kg sveriantį silosą ir šieno rulonus E. J. turėdavo atsivežti į fermą, taip pat pakrauti į priekabą pašarus, todėl nėra pagrįstas pareiškėjo teiginys, jog šiuos darbus E. J. turėjo atlikti rankiniu būdu. Kaip matyti iš nelaimingo įvykio darbe aplinkybių, 2021 m. liepos 1 d. E. J. taip pat turėjo pašerti gyvulius, ką darydavo įprastai, ir tai jis bandė atlikti pasinaudodamas jam prieinamomis darbo priemonėmis – mini krautuvu „GEHL“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad jis nebuvo davęs E. J. leidimo dirbti su mini krautuvu „GEHL“, tačiau pastarasis su juo dirbo, nes be jo negalėjo atlikti jam pavestų darbų, tik patvirtina atsakovo padarytą išvadą apie vidinės kontrolės pareiškėjo ūkyje nepakankamumą, pasireiškusį tuo, kad darbdavys (šiuo atveju – pareiškėjas) nekontroliavo ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų, kuris su mini krautuvu „GEHL“ dirbo, neturėdamas nei vairavimo teisių, nei, kaip teigė pats pareiškėjas, darbdavio įgaliojimų.
59. Pažymėtina, kad tyrimo metu nustatyta, jog mini krautuvas „GEHL“ buvo techniškai netvarkingas – iš mini krautuvo išimtas apsauginis lankas (2021 m. liepos 16 d. ir 2021 m. rugpjūčio 6 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus daiktų (mini krautuvo „GEHL“) apžiūros protokolai). Nors pareiškėjas teigia, kad mini krautuvas „GEHL“ dar nuo 2021 m. birželio mėn. pradžios buvo pastatytas ūkio fermos dirbtuvėse ir laukė remonto, t. y. pareiškėjo teigimu, mini krautuvas nebuvo naudojamas, tačiau šiuos jo teiginius paneigia darbuotojų P. J. ir E. B. pradiniai paaiškinimai, nelaimingo įvykio aplinkybės bei faktas, kad iš krautuvo išėmus apsauginį lanką, laidai buvo sujungti negamykliniu būdu, norint paveikti apsaugą, t. y. siekiantį jį paruošti taip, jog juo būtų galima toliau naudotis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo ėmęsis priemonių, siekiant apriboti naudojimąsi techniškai netvarkingu mini krautuvu. Priešingai, VDI atlikto įvykio darbe tyrimo metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys rodo, jog mini krautuvas buvo naudojamas. Taigi, pareiškėjas, kaip darbdavys, neužtikrino, jog nebūtų dirbama su techniškai netvarkinga darbo priemone – mini krautuvu „GEHL“, nors žinojo, kad darbo įrenginys yra nesaugus, nes jo paties paliepimu buvo išimtas mini krautuvo apsauginis lankas, užtikrinantis, kad su darbo įrenginiu būtų dirbama saugiai.
60. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Taigi, vien aplinkybės, kad E. J. buvo instruktuotas visomis ūkyje esamomis ir patvirtintomis darbų saugos ir sveikatos darbe instrukcijomis bei pasirašytinai supažindintas su savo pareigine instrukcija bei vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, nesudaro pagrindo teigti, jog tokių priemonių šiuo atveju pakako, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo.
61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjas tik formaliai siekė užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, t. y. pasirašytinai supažindindamas darbuotojus su pareigine instrukcija ir vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, tačiau organizuodamas darbus maksimaliai nesistengė laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Pareiškėjas, teigdamas, kad paties E. J. savavališki ir neteisėti veiksmai buvo nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, siekia perkelti visą nelaimingo atsitikimo neigiamų pasekmių naštą nukentėjusiam (žuvusiam) darbuotojui, paneigdamas savo, kaip darbdavio, atsakomybę. Kaip jau buvo minėta, būtent darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktų duomenų visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes 2021 m. liepos 1 d. ūkininkas Č. D. nekontroliavo ūkio pagalbinio darbininko E. J. vykdomų darbų, dėl to E. J., neturėdamas vairavimo teisių, dirbo su techniškai netvarkingu mini krautuvu „GEHL“, kuris jį mirtinai traumavo.
62. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
63. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Papildomas tyrimas buvo atliktas, vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, nelaimingo atsitikimo darbe priežastys įvertintos objektyviai ir yra pagrįstos, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
64. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. pateikė prašymą priteisti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (išlaidas grindė 2022 m. lapkričio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 11-03 ir 2022 m. gruodžio 15 d. mokėjimo nurodymu).
65. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
66. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
67. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą paslauga suteikta ir apmokėta 2022 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,5 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 314,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 1 500 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, atitinka būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl ji priteistina trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo Č. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui M. K. iš pareiškėjo Č. D. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė