Civilinė byla Nr. e2A-1646-390/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03640-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 

2.6.10.1; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 30 d.

Kaunas

   Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaidula“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skaidula“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Consilium optimum“ dėl skolos, pradelsto mokėjimo palūkanų ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skaidula“ ieškiniu prašė pripažinti 36 197,40 Eur sumą, kurią atsakovė gavo kaip naudą iš savo neteisėtų veiksmų, ieškovės patirtais nuostoliais ir priteisti juos  ieškovei, priteisti iš atsakovės 5 000 Eur nuostolius, 12 100 Eur skolą, 958,72 Eur palūkanas bei 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė yra elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoja, nuomos ar kitais pagrindais teikianti elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams (tokiems kaip Telia, „C gates“ ir pan.), infrastruktūrą, reikalingą interneto, televizijos paslaugoms vartotojams teikti. Ieškovei nuosavybės teise priklausė nuotolinio (telekomunikacijų) ryšio linija bei įrenginiai, įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose su požeminiu parkingu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tinklas), kurį norėjo parduoti atsakovei. Dėl to 2021 metais tarp šalių vyko derybos, tačiau jos nutrūko nepasiekus rezultato. Radus naują Tinklo pirkėją - Telia, su juo 2022 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis. Bendrovei Telia bandant prisijungti prie Tinklo paaiškėjo, kad prie jo savavališkai jau yra prisijungusi atsakovė, pasinaudojusi derybų metu gauta informacija apie Tinklo išdėstymą bei jo technines specifikacijas. Atsakovė Tinklu savavališkai naudojosi savo verslo tikslais. Atsakovė prisijungė nesuderinusi su Tinklo savininku (ieškove) ir išgręžusi kiaurymes Telia elektroninių ryšių šulinyje bei savavališkai perpjovusi ieškovės įvadinį vamzdį į statomą pastatą. Atsakovė suprato, kad Tinklu naudojasi neteisėtai. Todėl Telia negalėjo prisijungti prie Tinklo. Antrųjų derybų tarp šalių metu, šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei sumokės 50 820 Eur. Atsakovės prašymu, iki sutarties sudarymo, jai buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra. Atlikus visus reikalingus veiksmus, atsakovė neatsiuntė ieškovei Tinklo pardavimui rengtos sutarties ir apmokėjo tik dalį kainos pagal išrašytą sąskaitą už Tinklą, todėl privalo sumokėti Tinklo kainos dalį - 12 100 Eur, taip pat pradelsto mokėjimo palūkanas ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė sutiko nutraukti sutartį su Telia ir 2023 m. balandžio 4 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 2022 m. balandžio 14 d. sudarytos Tinklo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Ieškovė buvo priversta sumokėti Telia 5 000 Eur dydžio kompensaciją už negalėjimą naudotis Tinklu.  Atsakovė savavališkai ir neatlygintinai naudojosi ieškovės Tinklu ir teikė paslaugas 60 abonentų, todėl atsakovė galėjo gauti vidutiniškai apie 1 573,80 Eur pajamų per mėnesį. Kadangi neteisėtai Tinklu buvo naudojamasi nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. birželio 7 d., kuomet Tinklo pirkimas - pardavimas įformintas ieškovės išrašyta sąskaita, atsakovė per šį laikotarpį galėjo gauti apie 36 197,40 Eur pajamas. Todėl jas taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu

6.       Teismas šalių susiklosčiusius santykius vertintino vadovaujantis konsensualizmo principu, kuriuo remiantis sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013).

7.        Teismas šalių santykiaus kvalifikavo pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį, nes įsipareigojus parduoti daiktą, jis buvo perduotas būsimajam pirkėjui (atsakovei) valdyti, t. y. 2021 metais šalys derėjosi dėl Tinklo pirkimo-pardavimo ir ieškovė nepaneigė, jog pažadėjo parduoti atsakovei Tinklą ir leido juo naudotis (valdyti) nuo 2021 m. birželio 2 d., juolab, kad tą pačią dieną ieškovė gavo atsakovės pritarimą dėl šalių sutartos kainos už daiktą bei atsiskaitymo tvarkos, atsakovė atliko reikiamus Tinklo sujungimo darbus ir teikė namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams telekomunikacijų paslaugas, Atsakovė 2021 m. birželio 2 d. patvirtinimą, kad sumokės už Tinklo pirkimą-pardavimą sutartą kainą - 32 000 Eur, įvykdė 2023 m. birželio 24 d., atsakovė įvykdė prievolę sumokėti šalių sutartą kainą už įgytą ir teisėtai valdomą Tinklą (CK 6.123 straipsnio 2 dalis). Teismas laikė nepagrįstu ieškovės reikalavimą primokėti sumą, kurią šalys derino Taikos sutarties sąlygų derinimo metu ir tokia sutartis nebuvo sudaryta.

8.       Teismo vertinimu, ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė atsakovės teisinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų. Teismas sprendė, kad atsakovė, valdydama jai nuosavybės teise priklausantį Tinklą, iš esmės elgėsi teisėtai ir ji nėra atsakinga už ieškovės išlaidas, patirtas dėl jos pačios savavališkų veiksmų – tiek sudarant nepagrįstą sutartį su Telia Lietuva, tiek savo valia sumokant šiai įmonei 5 000 Eur baudą.

9.       Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė teisinio pagrindo savo reikalavimui iš atsakovės priteisti už elektroninių ryšių paslaugas minėto gyvenamojo namo gyventojams pastarosios gautas 36 197,40 Eur pajamas, kurias ieškovė laiko savo patirtais nuostoliais, nes nurodytos pajamos negali būti pripažintos ieškovės patirtais nuostoliais CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme. Be to, ieškovė, kaip elektroninių ryšių infrastruktūros valdytoja, nuomos ar kitais pagrindais teikianti elektroninių ryšių paslaugų tiekėjams infrastruktūrą, reikalingą interneto, televizijos paslaugoms vartotojams teikti, - telekomunikacijų paslaugų pati neteikia.

10.       Kadangi ieškovė neįrodė, kad jai buvo padaryta ieškiniu reikalaujama turtinė žala, todėl teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą  ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas nusprendė, kad Tinklas buvo parduotas atsakovei 2021 metais visiškai nevertinęs didelės dalies byloje esančių rašytinių įrodymų. 2021 metais vykusios derybos tarp šalių per se nepagrindžia, kad įvyko Tinklo pirkimo-pardavimo sandoris. Pagal šalių pateiktą komunikaciją matyti, kad pati atsakovė 2021 metais vykusių derybų metu nurodė, kad tuo metu vyko tik derybos, kad kyla sutarties projekto rengimui reikšmingų klausimų, kad atsakovė tiksliai net nežinojo, kokį objektą gali įsigyti. Taip pat atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog Tinklo įgijimas galimas tik sudarius Tinklo rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, o Tinklo perdavimą patvirtinus priėmimo-perdavimo aktu. Šie įrodymai aiškiai pagrindžia, kad ieškovė 2021 metais objektyviai negalėjo įsipareigoti perduoti Tinklo, o tuo labiau, Tinklo perduoti/parduoti atsakovei.

11.2.                      Teismo išvada, kad CK 6.309 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovė Tinklą įsigijo dar 2021 m. prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. CK 6.309 straipsnio 1 dalies taikymui reikia nustatyti dviejų aplinkybių visetą: įsipareigojimą parduoti daiktą ir faktinį daikto perdavimą būsimajam pirkėjui valdyti. Šiuo atveju neegzistavo nei viena iš šių aplinkybių. Iki pat derybų tarp šalių pabaigos net nebuvo aiškiai ir konkrečiai susitarta dėl sutarties dalyko (ką patvirtina net keli atsakovės atstovų el. laiškai, kuriuose nurodyta, kad nėra aišku, kas sudaro parduodamą objektą). Akivaizdu, kad ieškovės įsipareigojimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl tokio neapibrėžto daikto ir tuo labiau dėl jo perdavimo objektyviai net negalėjo egzistuoti. Taip pat ieškovė niekada neperdavė valdyti Tinklo atsakovei. Tinklo perdavimas atliekamas ne tik pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, kurio šiuo atveju nebuvo, tačiau taip pat perdavimui yra reikalingas tarp šalių suderintas prisijungimo prie tinklo projektas. Atsakovė ieškovei 2021 m. birželio 8 d. el. laišku pateikė galimą prisijungimo prie tinklo projektą/schemą, tačiau atsakovė savo pačios pateiktos schemos prisijungimui niekada neįgyvendino. Atsakovė prie Tinklo prisijungė ne pagal schemą, o be suderinimo, akivaizdžiai nematomoje vietoje savavališkai ir neteisėtai iškirsdama skylę Telia elektroninių ryšių šulinyje ir į ten suvesdama savo neteisėtus kabelius.

11.3.                      Aplinkybę, jog neegzistavo ieškovės valia parduoti Tinklą atsakovei patvirtina ir tai, jog po derybų su atsakove pabaigos ieškovė pradėjo derėtis su Telia dėl galimo Tinklo pardavimo, t. y. po vykusių šalių derybų būtent ieškovė įgyvendino Tinklo savininko teises, derėjosi dėl Tinklo pardavimo kitiems potencialiems pirkėjams ir objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovė jau yra neteisėtas užvaldžiusi Tinklą. Kadangi joks susitarimas dėl Tinklo perdavimo ir pardavimo pasiektas 2021 metais vykusių derybų metu pasiektas nebuvo (net nebuvo ieškovės išrašyta sąskaita atsakovei), todėl teismo išvados, jog atsakovei CK 6.309 straipsnio 1 dalies pagrindu nuosavybės teise priklauso Tinklas, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

11.4.                      Teismas taip pat neįvertino, kad šalys sutarė dėl Tinklo kainos (50 820 Eur) ir sutarus dėl jos pati atsakovė paprašė išrašyti Sąskaitą tokiai sumai. Ieškovei tą ir padarius atsakovė sumokėjo tik dalį kainos, o likusią skolos dalį (12 100 Eur) pripažino pasirašydamas skolų suderinimo aktą. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 12 000 Eur skolos priteisimo. O tenkinus šį reikalavimą, taip pat priteistinos ir 958,72 Eur pradelsto mokėjimo palūkanos.

11.5.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė 2022 m. balandžio 14 d. sudarė nepagrįstą sutartį su Telia. Ieškovė sutartį su Telia sudarė disponuodama jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, turėdama laisvę pasirinkti kam ir kokiu būdu nuosavybės teise valdomą turtą perleisti. Ieškovė 5 000 Eur sumokėjo Telia buvo kompensuojant Telia nuostolius atsiradus poreikiui nutraukti sudarytą Tinklo pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. paaiškėjus, kad Tinklą neteisėtai buvo užvaldžiusi Atsakovė ir Telia Tinklo naudoti negalės. Priešingai nei nusprendė teismas, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl šių ieškovės nuostolių atlyginimo: atsakovė veikė neteisėtai, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, nuostoliai buvo sąlygoti išimtinai neteisėtų atsakovės veiksmų, atsakovė kalta dėl ieškovės nuostolių.

11.6.                      Iš  savo neteisėtų veiksmų atsakovė gavo naudos - pasinaudodama Tinklu teikė elektroninių ryšių paslaugas gyvenamojo namo gyventojams ir iš to gavo pajamas. Ieškovės skaičiavimais, tokios atsakovės naudos dydis yra 36 197,40 Eur. Teismas ieškovės reikalavimo pripažinti ieškovės nuostoliais šią sumą, išsprendė tik formaliai, nepateikdamas jokių motyvų. Atsakovės gauta nauda laikytina priklausančia teisėtam tuometiniam Tinklo savininkui - ieškovei. taip pat ši nauda priteistina ieškovei, nes egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas sprendime detaliai ir motyvuotai pagrindė savo išvadą, kad 2021 m. birželio 2 d. tarp šalių buvo sudaryta Sutartis. Šią išvadą teismas padarė vadovaudamasis ne pavieniais įrodymais, o jų visuma, nuosekliai atskleidžiančia tikrąją šalių valią ir veiksmus. Visi byloje esantys įrodymai rodo, kad derybos pasiekė savo tikslą - šalys susitarė dėl esminių Sutarties sąlygų, ir šis susitarimas pradėtas vykdyti, taip transformuojant iki sutartinius santykius į sutartinius. Ieškovės valią sudaryti Sutartį ir jos vykdymą patvirtina ir jos konkliudentiniai veiksmai. Teismas pagrįstai rėmėsi CK 6.309 straipsnio 1 dalimi, kuri idealiai atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

12.2.                      Teismas visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad Taikos sutartis nebuvo sudaryta, o ieškovės PVM sąskaita faktūra ir iš jos kildinami reikalavimai neturi teisinio pagrindo. Derybos dėl taikos sutarties ir jose svarstytos kompromisinės sąlygos, kurios galiausiai nebuvo priimtos, negali pakeisti jau egzistuojančios ir galiojančios 2021 m. Sutarties sąlygų ar sukurti naujų prievolių atsakovei. Teismas teisingai įvertino atsakovės prievolės įvykdymo aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad atsakovė sumokėjusi 38 720 Eur pagal 2021 m. birželio 2 d. Sutartį, savo prievolę ieškovei įvykdė visiškai ir tinkamai. Atitinkamai ieškovės reikalavimai dėl tariamos skolos už Tinklą pagrįstai atmesti.

12.3.                      Ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei jai padarytos žalos (nuostolių) CK 6.249 straipsnio prasme, nei priežastinio ryšio. 5 000 Eur išlaidos kilo išimtinai dėl pačios ieškovės nesąžiningų ir rizikingų komercinių sprendimų - bandymo antrą kartą parduoti tą patį turtą. Atsakovė nebuvo šios sutarties šalis ir nėra atsakinga už ieškovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Ieškovės reikalavimas priteisti atsakovės gautas pajamas neturi jokio teisinio pagrindo. Kadangi ieškovė neįrodė nei vienos iš būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo.

12.4.                      Ieškovė nurodydama, kad teismas neva neįvertino esminių ginčo aplinkybių, netyrė didelės dalies byloje esančių rašytinių įrodymų, tiesiog reiškia nesutikimą su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, bet ne realius proceso ar įrodymų vertinimo pažeidimus. Atsakovės nuomone, nurodyti teiginiai yra visiškai nepagrįsti.

12.5.                      Ieškovės veiksmai viso šio ginčo metu rodo ne siekį apginti tariamai pažeistas teises, o bandymą nesąžiningai pasipelnyti, perkelti savo netinkamų komercinių sprendimų pasekmes ir riziką atsakovei ir piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, nors ir neakcentavo ieškovės nesąžiningumo aspektų, tačiau teisingai įvertino esmines bylos aplinkybes ir atmetė akivaizdžiai nepagrįstus ieškovės reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.     Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.  

      Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo esmės

14.       Ieškovė pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo tokias aplinkybes, kad atsakovė savavališkai ir neatlygintinai naudojosi ieškovės Tinklu nuo 2021 m. iki pat 2023 m. liepos mėnesio. Antrųjų derybų tarp šalių metu, ieškovė su Telia susitarė dėl sutarties nutraukimo. Antrą kartą derantis su atsakove dėl Tinklo perleidimo jai, šalys susitarė, kad atsakovė ieškovei sumokės 50 820 Eur. Atsakovės prašymu, iki sutarties sudarymo, jai buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra. Atlikus visus reikalingus veiksmus, atsakovė neatsiuntė ieškovei Tinklo pardavimui rengtos sutarties ir apmokėjo tik dalį kainos pagal išrašytą sąskaitą už Tinklą. Todėl atsakovė privalo sumokėti Tinklo kainos dalį - 12 100 Eur, taip pat pradelsto mokėjimo palūkanas ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, nes 2022 m. liepos 14 d. Telia, naujasis Tinklo savininkas, pareikalavo paaiškinti, kokiu pagrindu atsakovė naudojasi svetimu Tinklu. 2022 m. liepos 22 d. atsakovė pranešė ieškovei, kad neva dar 2021 m. birželį nusipirko Tinklą iš ieškovės. Ieškovė mano, kad nuo šio momento atsakovė neteisėtai naudojosi Tinklu ir tvirtina, kad tarp šalių niekada nebuvo sudaryta jokia pirkimo pardavimo sutartis bei Tinklo ir jo dokumentų perdavimo aktas. Atsakovė nepranešė, kad pradėjo naudotis Tinklu ir kokiu būdu prie jo prisijungė. Taip pat ji (atsakovė) niekada neprašė sąskaitos ir jokios Tinklo kainos nesumokėjo, atsakovė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad Tinklą ji įsigijo sudariusi sutartį konkliudentiniais veiksmais.

15.       Ieškovė įrodinėjo ir tai, kad atsakovė prisijungė nesuderinusi su Tinklo savininku (ieškove) ir išgręžusi kiaurymes Telia elektroninių ryšių šulinyje bei savavališkai perpjovusi ieškovės įvadinį vamzdį į statomą pastatą bei suprato, kad Tinklu naudojasi neteisėtai. Šalis įvairių telekomunikacijų tinklų/kabelių nuomos santykiai siejo nuo 2005 metų ir per ilgą bendradarbiavimo laiką visi įrenginiai atsakovei būdavo išnuomojami/perduodami įprasta tvarka - sudarant sutartį, kurios pagrindu perduodamas tinklas, joje detalizuojant perduodamo tinklo technines specifikacijas, o patį perdavimą patvirtinant Priėmimo-perdavimo aktu. Vertindama ilgalaikius santykius su Telia ir suprusdama, kad atsakovės veiksmai nukreipti į tai, jog perėmusi Tinklą Telia turės daug problemų perimant vartotojus, su kuriais atsakovė pradėjo sudarinėti sutartis, ieškovė sutiko nutraukti sutartį su Telia ir 2023 m. balandžio 4 d. buvo sudarytas susitarimas dėl 2022 m. balandžio 14 d. sudarytos Tinklo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Ieškovė taip pat buvo priversta sumokėti Telia 5 000 Eur dydžio kompensaciją už negalėjimą naudotis Tinklu. Kadangi atsakovė ieškovės Tinklu teikė paslaugas 60 abonentų, ji (atsakovė) galėjo gauti vidutiniškai apie 1 573,80 Eur pajamų per mėnesį. Kadangi neteisėtai Tinklu buvo naudojamasi nuo 2021 m. birželio mėn. iki 2023 m. birželio 7 d., kuomet Tinklo pirkimas - pardavimas įformintas ieškovės išrašyta sąskaita, atsakovė per šį laikotarpį galėjo gauti apie 36 197,40 Eur pajamų.

16.       Ieškovė pateiktu ieškiniu apylinkės teismui prašė iš atsakovės priteisti 36 197,40 Eur, 5 000 Eur nuostolių, 12 100 Eur skolos, 958,72 Eur palūkanų bei 12,50 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17.       Atsakovė atsikirtinėdama į ieškovės ieškinį nurodė, kad tarp ieškovės, kaip pardavėjo, ir atsakovės, kaip pirkėjo, 2021 m. birželio mėn. vyko derybos dėl elektroninių ryšių tinklo su įvadu, esančio žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Tinklas) pirkimo-pardavimo. Ieškovė, kaip pardavėjas, raštu įsipareigojo parduoti Tinklą ir perdavė jį valdyti atsakovei. Taigi, 2021 m. birželio mėn. įvyko Tinklo pirkimas-pardavimas, atitinkamai pirkimo-pardavimo sandoriu, kuris nebuvo įformintas rašytine forma, nes šalys formalumams neteikė prioriteto. Įsigijusi iš ieškovės Tinklą, atsakovė pradėjo juo naudotis ir jį eksploatuoti. Po daugiau nei vienerių metų nuo Tinklo įsigijimo ir eksploatavimo pradžios, atsakovė netikėtai sužinojo, kad ieškovė, nesąžiningai, tą patį turtą ėmė pardavinėti Telia Lietuva, AB (atsakovės konkurentui). Tarp šalių kilus ginčui dėl Tinklo nuosavybės, ieškovė pasiūlė tai išspręsti taikiu būdu. Siekiant išspręsti tarp ilgamečių verslo partnerių kilusį ginčą taikiu būdu, šalys pradėjo derybas dėl taikos sutarties sudarymo. Kompromiso vardan, šalys derėjosi, kad Tinklo suma gali didėti dėl atsiradusių išlaidų, tačiau atsakovė sutiko didinti sumą tik esant tam tikrai sąlygai – atsakovės nuosavybės teisės į Tinklą nuo 2021 m. birželio mėn. patvirtinimui. Taigi, vardan teisinio saugumo, atsakovė buvo pasiryžusi už Tinklą sumokėti didesnę sumą nei šalys susitarė Pirkimo - pardavimo sutartimi, nors jokių papildomų sumų iš tiesų net neprivalėjo mokėti. Tačiau šalys nesutarė dėl teisinių garantijų atsakovei suteikimo mainais už sumos padidinimą, todėl šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo, žlugo ir tokia sutartis nebuvo sudaryta. Todėl ieškovė pareikalavo jai sumokėti Tinklo kainą pagal Pirkimo - pardavimo sutartį, kas ir buvo padaryta. Atsakovė visiškai įvykdė savo prievolę ieškovei, todėl ieškovė nepagrįstai pradėjo reikalauti primokėti sumą, kuri, kaip kompromisinė, buvo derinama taikos sutarties projekte. Atsižvelgiant į tai, ieškovės buvo pareikalauta nepainioti skirtingų sutarčių (Pirkimo-pardavimo ir Taikos) ir nereikšti nepagrįstų reikalavimų dėl priemokos, nes taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, o visi įsipareigojimai pagal Pirkimo-pardavimo sutartį buvo įvykdyti. Nepaisydama nurodyto, ieškovė, elgdamasi nesąžiningai ir siekdama išnaudoti atsakovės buhalterės techninę klaidą, nors atsakovės pozicija dėl skolos nebuvimo, ieškovei buvo gerai žinoma, - pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį dėl tariamos skolos pagal taikos sutartį priteisimo ir neva patirtos žalos atlyginimo. 2021 m. birželio 2 d. 13.53 val. elektroniniame laiške ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė įsipareigoja parduoti Tinklą atsakovei. Taip pat šiuo laišku buvo patvirtintas aptariamo turto valdymo perdavimas atsakovei. Ieškovės atstovas dar 2021 m. birželio 2 d. el. laišku (duomenys neskelbtini), pastato vystytojui, priklausančiam Hanner įmonių grupei, nurodė, kad šiame objekte interneto ryšio tiekėju bus atsakovė (prekinis ženklas rinkoje „Fastlink“). Derybų metu buvo pasiektas atsakovės (pirkėjo) susitarimas su ieškove (pardavėja), kad pagal 2021 m. birželio mėn. Pirkimo-pardavimo sandorį atsakovei perduotas Tinklas ir jo valdymas. Taigi, jau tada (2021 m. birželio mėn.) tarp šalių buvo sudarytas Tinklo pirkimo-pardavimo sandoris ir atsakovė tapo Tinklo savininke. Siekiant sujungti Tinklą su likusia valdoma infrastruktūra, buvo atlikti šviesolaidinio kabelinio tinklo trasos įrengimo darbai atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) esančio ryšių šulinio Nr. TŠ-241 iki (duomenys neskelbtini) esančio Telia Lietuva, AB priklausančio ryšių šulinio Nr. TŠ-171, atkarpos ilgis 112 m. Atsakovė 2021 m. gegužės 13 d. užsakė Telia Lietuva, AB techninių galimybių tyrimą dėl vietos ryšių kabelių kanale nuomos ir 2021 m. birželio 2 d. gavo iš Telia Lietuva paruoštas projektavimo sąlygas, kuriose nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame ryšių šulinyje Nr. TŠ-171 yra vieta įsikirtimui.

18.       Tvirtino, kad ieškovė nesąžiningai painioja dvi skirtingas sutartis - 2021 m. Tinklo pirkimo-pardavimo sutartį bei Taikos sutartį ir reiškia nepagrįstus reikalavimus dėl priemokos sumokėjimo. Taikos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Abi šalys aiškiai išreiškė savo valią nesudaryti taikos sutarties, todėl pagal ją atsakovė negali būti ir nėra skolinga (CK 6.181 straipsnio 3 dalis). Todėl sąskaita - faktūra Nr. SKE0008132 - išrašyta be jokio pagrindo. Pagal Tinklo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė atsiskaitė su ieškove. Ginčo atveju, 2021 m. birželio mėn. vyko derybos dėl Tinklo pirkimo-pardavimo ir ieškovė, kaip pardavėja, raštu įsipareigojo atsakovei parduoti Tinklą ir jį perdavė atsakovei valdyti. Vadinasi, 2021 m. birželio mėn. įvyko Tinklo pirkimas-pardavimas, sandoris, kuris nors ir nebuvo įformintas rašytine forma (šalys formalumams neteikė prioriteto). Atsakovė įsigijo iš ieškovės Tinklą, kurio valdymą ieškovė perdavė 2021 m. birželio mėn.. Užbaigus Tinklo sujungimo su likusiu valdomu ryšių tinklu darbus, įsigytas Tinklas buvo pradėtas eksploatuoti, - juo pradėtos teikti atsakovės telekomunikacijų paslaugos klientams (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams) su kuriais sudarytos sutartys. Taigi, 2021 m. birželio mėn. tarp šalių įvyko Tinklo pirkimo-pardavimas pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį (ieškovė įsipareigojo parduoti Tinklą atsakovei ir perdavė atsakovei Tinklo valdymą) ir nuo to laiko atsakovė yra teisėta Tinklo savininkė.

19.       Atsakovė išdėsčiusi savo argumentus procesiniuose dokumentuose prašė ieškovė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

20.       Išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas padarė galutinę išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes atsakovė ieškovei padarė žalą ir atsakovei atsiranda sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

21.       Apeliantė ( ieškovė) pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti neįvertinęs visų ieškovės pateiktų įrodymų, teismo padarytos išvados prieštaringos. Teigia, kad teismo konstatuota aplinkybė, jog atsakovei CK 6. 309 straipsnio 1 dalies pagrindu nuosavybės teise priklauso Tinklas aiškiai nepagrįsta. Nepagrįsta teismo ir išvada, kad ieškovė 2022 m. balandžio 14 d. sudarė nepagrįstą sutartį su Telia. Apeliantės įsitikinimu,  priešingai nei nusprendė teismas, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl šių ieškovės nuostolių atlyginimo: atsakovė veikė neteisėtai, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolius, nuostoliai buvo sąlygoti išimtinai neteisėtų atsakovės veiksmų, atsakovė kalta dėl ieškovės nuostolių.

22.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek ieškovės, tiek ir atsakovės byloje pateiktus įrodymus ir juos aptaręs sprendimo 11-12 punktuose konstatavo tarp šalių ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius pagrįstai kvalifikavo pagal CK 6. 309 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes įsipareigojus parduoti daiktą, daiktas buvo perduotas -  būsimam pirkėjui, atsakovei valdyti. Teismas teisingai atkreipė dėmesį į reikšmingą aplinkybę, kad 2021 metais šalys derėjosi dėl Tinklo pirkimo-pardavimo ir ieškovė nepaneigė, jog pažadėjo parduoti atsakovei Tinklą ir leido juo naudotis (valdyti) nuo 2021 m. birželio 2 d. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė buvo aktyvi ir savo sutikimą dėl daikto perdavimo atsakovei patvirtino savo veiksmais. Nustatyta, kad atsakovė atliko reikiamus Tinklo sujungimo darbus ir teikė namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams telekomunikacijų paslaugas, o ieškovei atsakovė dėl to pretenzijų nereiškė. Atsakovė 2021 m. birželio 2 d. patvirtinimą, kad sumokės už Tinklo pirkimą-pardavimą sutartą kainą - 32 000 Eur, įvykdė 2023 m. birželio 24 d. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis sutiktina su apylinkės teismo konstatacija, kad atsakovė įvykdė prievolę sumokėti šalių sutartą kainą už įgytą ir teisėtai valdomą Tinklą (CK 6.123 straipsnio 2 dalis) ir  pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo primokėti sumą, kurią šalys derino Taikos sutarties sąlygų aptarimo metu.

23.       Teismas ieškovės reikalavimą dėl 5000 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo nustatytos atsakovei kilti civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismas nustatė, kad bylos duomenimis buvo įrodytas ieškovės įsipareigojimas perduoti Tinklą atsakovei valdyti ir teisingai sprendė, kad Tinklo pirkimo-pardavimas atitinka CK 6.309 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį laikoma, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas-pardavimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad nagrinėjamoje byloje yra ieškovės išreikšta valia parduoti Tinklą atsakovei ir įvykdytas realus daikto valdymo perdavimas atsakovei, kaip busimam pirkėjui. Vadinasi, yra teisinis pagrindas spręsti, kad šalių sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsigijo Tinklą laikytina sudaryta 2021m. birželio 2d. Nustačius aptartas aplinkybes pagrįstai bylą nagrinėjęs teismas sprendė, kad atsakovė, valdydama jai nuosavybės teise priklausantį Tinklą iš esmės elgėsi teisėtai ir ji negalėtų būti atsakinga už ieškovės išlaidas, patirtas dėl jos pačios savavališkų veiksmų – tiek sudarant nepagrįstą sutartį su Telia Lietuva, tiek savo valia sumokant šiai įmonei 5000 Eur baudą.

24.       Ieškovė kėlė atsakovei kitą reikalavimą priteisti iš atsakovės 36197,40 Eur negautas pajamas įrodinėdama, kad naudojantis atsakovei neteisėtai Tinklu nuo 2021m. birželio mėn. iki 2023m. birželio 7d. , kuomet Tinklo pirkimas-pardavimas įformintas ieškovės išrašyta sąskaita, atsakovė galėjo gauti pajamas, bet jų negavo dėl atsakovės kaltės. Apylinkės teismas ieškovės tokio reikalavimo taip pat netenkino konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė tokiu teisiniu pagrindu atsakovei pareikšto teisinio reikalavimo CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme. Teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai pritaria pažymėdama, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes ( įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. 

25.       Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui –atsikirtimų faktinį pagrindą. 

26.       Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

27.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017 ir kt.).

28.       Teisėjų kolegija įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją, apeliacinio skundo ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytą argumentaciją, teismo sprendime pateiktą motyvaciją sprendžia, kad ieškovė byloje pateiktais įrodymais neįrodė teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės 12 100 Eur skolą, 36 197,40 Eur (negautas pajamas), 5000 Eur nuostolius ir kitus su šiais reikalavimais susijusius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis).

29.       Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

      Dėl bylos procesinės baigties

30.       30. Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai vertino turinčius reikšmės bylai spręsti pateiktus įrodymus (CPK 178-185 straipsniai), teisingai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės apeliacinio skundo argumentais sprendimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovės apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.

   Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme  

31.       Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32.       Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 3146 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti išlaidų dydį, todėl prašomos priteisti išlaidos mažintinos ir priteisiama iš ieškovės atsakovei 3039 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025m. balandžio 9d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Iš ieškovės UAB „Skaidula“ į/k 120537172 priteisti atsakovei UAB „Consilium optimum“ į/k 300049915  3039 Eur bylinėjimosi išlaidas.

           Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Gintautas Koriaginas

Algimantas Kukalis

                                                                        Albina Rimdeikaitė