Civilinė byla Nr. 2A-2067-264/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00733-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.10; 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m.  gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Pavlovič ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4813-713/2017 pagal ieškovės UAB „Metalika LT“ ieškinį atsakovei UAB „Pavlovič ir Ko“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje (b. l. 3-8) prašė priteisti iš atsakovės 6 309,27 Eur skolą; 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;  567,83 Eur delspinigius; 40 Eur išieškojimo išlaidas; bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pagal šalių pasirašytą 2015 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 62 ir  vienkartinį prekės užsakymo aktą Nr. 62 ieškovė atsakovei pagamintą produkciją perdavė pagal PVM sąskaitas-faktūras.  Atsakovė prekes ir paslaugas priėmė, pretenzijų nepareiškė. Atsakovė ieškovei už patiektą produkciją yra skolinga 6 309,27 Eur.
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (b. l. 51-53) prašė ieškinį tenkinti iš dalies, leidžiant sumokėti skolą dalimis mokant kas mėnesį po 1 000 Eur; sumažinti delspinigių dydį bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Nurodė, kad susidariusios skolos neginčija, tačiau nesutiko su paskaičiuotomis palūkanomis bei prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis, kadangi jos akivaizdžiai per didelės. Taip pat nesutiko su išieškojimo išlaidomis, kadangi jų ieškovė nepagrindė.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Metalika LT“ iš atsakovės UAB „Pavlovič ir Ko“ 6 309,27 Eur skolos; 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. sausio 17 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 567,83 Eur dydžio delspinigius; 40 Eur  išieškojimo išlaidų ir 208 Eur žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Pavlovič ir Ko“ 16 Eur pašto išlaidų.
2. Skolos dydžio atsakovė neginčijo, skolą pripažino (51 b.l.), todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakė (CPK 187 str.), skolą laikė įrodyta ir priteistina ieškovei (CPK 178 str.).
3. Teismas nustatė, kad šalių sudaryta sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl sutartiniai įsipareigojimai jos šalims privalomi. Šalys sutartinius įsipareigojimus prisiėmė laisvai suderinta valia, sutartis nėra panaikinta, sutarties sąlygos aiškios, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80 str. 1 d., 1.81 str. 1 d., 6.196 str. 1 d.), todėl sutartis yra galiojanti, turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti 567,83 Eur delspinigiai  atsižvelgiant į sandorio, skolos dydžius, laikytini pagrįstais ir priteistini ieškovei iš atsakovės (CPK 178 str.).
4. Ieškovės reikalavimas dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų pagal 2003 m. gruodžio 09 d. „Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo“ (su 2015-01-01 iki 2017-06-30 pakeitimu), 7 straipsnio 1 dalies redakciją, nereikalauja atskiro įrodinėjimo, yra tiesiogiai nustatytas įstatymo, todėl teismas šį reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkintinu.
5. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, kadangi su skolos mokėjimo išdėstymu kategoriškai nesutiko ieškovė, o pati atsakovė reikšdama tokį prašymą iš esmės jo nepagrindė (CPK 178str.).

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

1. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priteisti 5 309,27 Eur ieškovės naudai, išdėstant priteista sumą, mokant kas mėnesį po 1 000 Eur iki pilno atsiskaitymo; kitoje dalyje ieškinį atmesti arba mažinti delspinigius iki 0,02 procentų; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį visiškai, formaliai sutiko su ieškove, visiškai nepasisakė į atsakovės atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, todėl nagrinėjimu atveju teismui priėmus nemotyvuotą sprendimą, yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu skolos dydis buvo mažesnis, t.y. ne 6 309,27 Eur, o 5 309,27, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 1 000 Eur, tačiau ieškovė šios informacijos nepateikė teismui, todėl sprendimas iš esmės yra neteisingas ir nepagrįstas. Be to, nėra pagrindo reikšti ieškinį ir tokiais veiksmais piktnaudžiaujant savo teisėmis dar labiau didinti kreditorinį reikalavimą, kadangi ginčo dėl skolos tarp šalių nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į atsakovės argumentus, jų neanalizavo, tik formaliai sutiko su ieškovės reikalavimais.
3. Atsakovė sutinka sudaryti taikos sutartį su ieškove ir mokėti skolą dalimis, išdėstant mokėjimus kas mėnesį po 1 000 Eur, tokį prašymą pateikė ir teismui, tačiau teismas tik sutiko su ieškovės prieštaravimu, neanalizavo atsakovės prašymo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ir dalyje dėl atsakovės prašymo skolą dalinti dalimis.
4. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti 567,83 Eur dydžio delspinigius, tačiau šiuo atveju suskaičiuoti delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, kadangi atsakovė siekia kuo greičiau padengti susidariusį įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų - netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta, neįvertinus minėtų kriterijų, nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstu. Priteisti ieškovės prašomą palūkanų dydį būtų neproporcinga ir neteisinga, kadangi atsakovė jau yra padengusi dalį susidariusios skolos, o ieškovė šiuo atveju siekia nepagrįstai praturtėti iš atsakovės, todėl dėl susidariusių sunkių finansinių aplinkybių atsakovė prašė teismo mažinti delspinigių dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nevisapusiškai išnagrinėjo šią civilinę bylą ir be pagrindo atmetė atsakovės prašymą mažinti netesybas.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje Nr. 3K-3-173/2006 pažymėjo, kad 0,1 proc. delspinigių tarifas teismo pripažintas kaip aiškiai per didelis ir sumažintas iki 0,02 proc. Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai (LAT 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-1070/2003; LAT 2005 m. birželio 6 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-316/2005; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-394/2005; 2005 m. spalio 24 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-505/2005; kt) už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-400/2005; LAT 2006 m. kovo 6 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-173/2006).
6. Ieškovė 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas turėjo pagrįsti, tačiau to nepadarė (CPK 177 str.). 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos nepriteistinos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

2. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė naują rašytinį įrodymą - apyvartos žiniaraščio nuo 2016-01-01 iki 2017-06-16 kopiją (b. l. 79), kuriuo grindžia apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę apie atsakovės  atliktus  2017-03-30 ir 2017-04-10 mokėjimus  - 1000 Eur suma ieškovei po bylos iškėlimo teisme. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

3. Atsižvelgiant į tai, jog prašomą prijungti dokumentą apeliantė pateikė kartu su apeliaciniu skundu, t. y. savalaikiai, dokumentas nedidelės  apimties bei į tą aplinkybę, jog atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl prašomo prijungti dokumentų įrodomosios reikšmės, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

4. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos, delspinigių ir kt. reikalavimų patenkintas visiškai,  teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
5. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis teismas priteisė 6309, 27 Eur skolą, 567, 83 Eur  dydžio delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas bei  netenkino atsakovės prašymo dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.). Kitoje dalyje sprendimas pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. spalio 5 d. ieškovė su atsakove pasirašė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 62 (b. l. 10-12) ir  Vienkartinį prekės užsakymo aktą Nr. 62 (b. l. 13). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pagamino metalines konstrukcijas ir jas perdavė atsakovei pagal 5 vnt. PVM sąskaitas-faktūras, išrašytas 2015 m. lapkričio 30 d. - 2015 m. gruodžio 31 d.  laikotarpiu (b. l. 14, 15, 16, 17, 18), pagal šalių pasirašytą  2016 m. spalio 25 d. tarpusavio atskaitymų suderinimo aktą (b. l. 18) atsakovės skola ieškovei sudarė 7809, 27 Eur. Ieškovė ieškinyje dėl 6309,27 Eur skolos priteisimo nurodė, kad atsakovė pagal 2015 m. lapkričio 30 d. - 2015 m. gruodžio 31 d.  laikotarpiu iki ieškinio pateikimo dienos  liko skolinga ieškovei 6309,27 Eur, atsakovė atsiliepime į ieškinį, reg. Nr. DOK-7868  2017 m. kovo  2 d., neginčijo skolos dydžio, tačiau nurodė, kad ieškovei kas mėnesį  dengia įsiskolinimą po 1000 Eur  (b.l. 51). Pirmosios instancijos teismas ieškinyje prašomą priteisti skolą laikė įrodyta ir priteisė ieškovei iš atsakovės 6309,27 Eur skolą (CPK 178 str.). Byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant 2017 m.  gegužės 2 d. teismo posėdyje (b. l. 67-68), kuriame ieškovės UAB „Metalika LT“ direktorius G. F. B. pripažino, kad  po bylos iškėlimo teisme atsakovė sumokėjo 500 Eur, todėl skola sumažėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį pilna apimtimi, į tai neatsižvelgė, neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su  skolos dengimu po ieškinio pateikimo iki  bylos išnagrinėjimo.
7. Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį visiškai, formaliai sutiko su ieškove, visiškai nepasisakė į atsakovės atsiliepime išdėstytus atsikirtimus, todėl nagrinėjimu atveju teismui priėmus nemotyvuotą sprendimą, yra pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nurodytus apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.
8. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas netenkino reiškiamų reikalavimų.
9. Taip pat dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jos nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).
10. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė savo argumentaciją, kuria remiantis ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė ir kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
11. Dėl skolos dydžio. Iš prie apeliacinio skundo pateikto atsakovės atsiskaitymų su ieškove  apyvartos  žiniaraščio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017m. birželio 16 d. (b. l. 79), matyti, kad po bylos iškėlimo teisme  atsakovė  2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. balandžio 10 d. mokėjimo pavedimais  ieškovei  pervedė  1000  Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp šalių buvo kokių nors kitų prievolinių santykių. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu skolos dydis buvo mažesnis, t.y. ne 6 309,27 Eur, o 5 309,27 Eur, nes atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 1 000 Eur, tačiau ieškovė šios informacijos nepateikė teismui, todėl sprendimas iš esmės yra neteisingas ir nepagrįstas. Ieškovė gavusi atsakovės apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį nepateikė. Apeliantės pateikti duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, jog atsakovė  po ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2017 m.  gegužės 2 d. teismo posėdžio gera valia  sumokėjo 1000 Eur  įsiskolinimo ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas  neturėjo teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui pilna apimtimi. Ši sprendimo dalis keistina, ieškinį tenkinant iš dalies, sumažinant priteistą skolą nuo  6309,27 Eur iki 5309, 27 Eur (CPK  326 str. 1 d. 3 p.).
12. Dėl 567, 83 Eur  dydžio delspinigių. Apeliantė  kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš atsakovės priteisė ieškovės prašomus 567, 83 Eur delspinigius už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, apskaičiuotus už 180 dienų,  0, 05 proc. dydžio nuo neapmokėtos  sumos (6309, 27 Eur) už kiekvieną  pradelstą dieną,  remiantis šalių  pasirašytos 2015 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 62 6.4 p., motyvuodama tuo, kad 0, 05 proc. dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turi būti sumažinti iki 0, 02 proc. dydžio.
13. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, o CK 6.258 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
14. Sutartimi sulygtų netesybų paskirtis – iš anksto nustatyti kreditoriaus būsimus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
15. Aiškindamas teisės taikymo klausimus kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. Teismas netesybas gali mažinti savo iniciatyva arba skolininko prašymu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.)
16. Nagrinėjamu atveju ieškovės apskaičiuoti 0, 05 proc. dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos  sumos (6309, 27 Eur) už kiekvieną  pradelstą dieną, apskaičiuoti remiantis šalių  pasirašytos 2015 m. spalio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 62  6.4 p., dėl kurių šalys buvo susitarusios, atsakovė, pasirašydama sutartį, sutiko su 0, 05 proc. dydžio delspinigiais.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės  argumentai dėl delspinigių dydžio sumažinimo iki 0, 02 proc.  nepakankami ir neteikia pagrindo juos vertinti kaip aiškiai per didelius (CK 6.73 str. 2 d.), atsakovė – juridinis asmuo, verslininkė, nustatytas netesybų dydis nėra neproporcingas, atsižvelgiant į atsakovės nesumokėtos skolos dydį, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė ilgą laiką  delsė įvykdyti savo įsipareigojimus – priėmusi tinkamas prekes pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, jų laiku neapmokėjo, nors laisva valia prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, kuriuose įtvirtintas 0,05 proc. delspinigių mokėjimas uždelsus laiku atsiskaityti už prekes.
18. Dėl 40 Eur sumos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas turėjo pagrįsti, tačiau to nepadarė, todėl šis ieškinio reikalavimas nepagrįstai teismo patenkintas.
19. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo grindė LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
20. Pažymėtina, kad tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, t. y. ieškovė pagamino ir perdavė atlygintinai prekes atsakovei. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Todėl  teisėjų kolegijai nekyla abejonių kokiu pagrindu ir kokiu būdu ieškovė kaip kreditorė prašė priteisti iš skolininkės palūkanų išieškojimo išlaidų sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią 40 Eur sumą priteisė iš atsakovės ieškovei.
21. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliantė teigia, kad ji sutinka sudaryti taikos sutartį su ieškove ir mokėti skolą dalimis, išdėstant mokėjimus kas mėnesį po 1 000 Eur, tokį prašymą pateikė ir teismui, tačiau teismas tik sutiko su ieškovės prieštaravimu, neanalizavo atsakovės prašymo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą ir dalyje dėl atsakovės prašymo skolą dalinti dalimis.
22. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad atsakovė sutinka sudaryti taiką su ieškove, nėra pagrindas  teismo sprendimo vykdymo išdėstymui CPK 284 straipsnio pagrindu.  Nors atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde apeliantė prašo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis, tačiau į bylą nepateikė jos sunkią finansinę padėtį įrodančių duomenų. Nesant pateiktų įrodymų dėl atsakovės turtinės padėties (bankų sąskaitų išrašų, nekilnojamojo ir kito registruojamo turto ir kt.), nėra galimybės spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pažymėtina, kad prievolė apmokėti už prekes yra atsiradusi 2016 m. sausio mėn., vadinasi, atsakovei buvo daugiau negu vieneri metai ir 11 mėnesių pradėti ir užbaigti mokėti už gautas prekes.  

Dėl bylos baigties.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis bei faktinis pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, priteistą ieškovei iš atsakovės 6309, 27 Eur dydžio skolą sumažinti iki 5309, 27 Eur, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 1000 Eur įsiskolinimo dalį sumokėjo tik ieškovei pareiškus ieškinį teisme, todėl pirmosios instancijos teismo  sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 208 Eur žyminio mokesčio, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, neperskirstomos (CPK 93 str. 4 d.).
25. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, iš ieškovės  į valstybės biudžetą priteisiamos 4,88 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 3 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti iš dalies:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priteistą ieškovei UAB „Metalika LT“ iš atsakovės UAB „Pavlovič ir Ko“ 6309, 27 Eur skolą sumažinti iki 5309, 27 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Metalika LT“  4, 88  Eur ( keturis eurus ir 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Aušra Baubienė

                                                                                    Dalė Burdulienė

                                                                                    Raimondas Buzelis