Civilinė byla Nr. e2-2728-855/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00296-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.18.3.; 2.6.10.2.4.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovių AB "Montuotojas", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic", UAB "Axis Power" atstovams advokatams Sauliui Urbonavičiui, Daivai Ušinskaitei – Filonovienei, Liudui Šiukšteriui, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovėms advokatei Simonai Drukteinienei, advokato padėjėjai Giedrei Banytei, trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompancija“ atstovui advokatui Justui Čobotui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių AB "Montuotojas", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic", UAB "Axis Power" ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys - BUAB "Active Construction Management", atstovaujama bankroto administratoriaus V. K., UAB "Vilniaus vystymo kompanija" dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovės AB "Montuotojas", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic", UAB "Axis Power" kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys - BUAB "Active Construction Management", atstovaujama bankroto administratoriaus V. K., UAB "Vilniaus vystymo kompanija", prašydamos: 1) pripažinti atsakovės 2020-01-22 vienašališką 2017-06-05 Viešojo pirkimo sutarties Nr. A62-50/17(3.10.21-TD2) nutraukimą dėl jos esminio pažeidimo neteisėtu; 2) pripažinti, kad sutartis pasibaigė dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės; 3) pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą įtraukti ieškoves į Centrinės viešųjų pirkimų sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

1.1.       Nurodė, kad ūkio subjektų AB "Montuotojas", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic", UAB "Axis Power" ir UAB "Active Construction Management", veikusių 2017-01-30 jungtinės veiklos sutarties pagrindu, grupei laimėjus viešąjį pirkimą, tarp jų ir atsakovės 2017-06-05 buvo sudaryta Viešojo pirkimo sutartis Nr. A62-50/17(3.10.21-TD2) dėl Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro Erfurto g. 13, Vilniuje, statybos darbų atlikimo (toliau - Sutartis). Jungtinės veiklos sutartimi partneriai susitarė: kooperuodami turtą, darbą ir žinias bendrai veikti dalyvaujant viešajame pirkime, teikiant pasiūlymą, o laimėjus pirkimą - sudarant bei vykdant Sutartį; kad UAB "Active Construction Management" įsipareigojimų vertės dalis bendrojoje pasiūlymo kainoje ir jos atliktini darbai sudaro 65 procentus (darbų sritis - visi statybiniai ir bendrastatybiniai darbai ir kiti darbai, kurių neatlieka kiti partneriai); UAB "Axis Power" - 10 procentų (darbų sritis - baseinų pakeliamų dugnų ir sienučių įrangos tiekimo su montavimu / įrengimu ir įrangos montavimo / įrengimo priežiūros darbai); UAB "Mitnija" - 5 procentai (darbų sritis - dalis statybinių ir bendrastatybinių darbų); AB "Montuotojas" - 5 procentai (darbų sritis - dalis statybinių ir bendrastatybinių darbų); kad visus bendrus reikalus tvarkys ir partneriams atstovaus pagrindinis partneris - UAB "Active Construction Management" (toliau - Pagrindinis partneris).

1.2.       Nurodė, kad būtent pagrindinis partneris pradėjus vykdyti Sutartį išimtinai vienas komunikavo su atsakove, vienas buvo atlikęs rangos darbus, tuo tarpu kiti partneriai nebuvo gavę jokių mokėjimų pagal Jungtinės veiklos sutartį ir su atsakove sudarytą Sutartį, tik UAB "Axis Power" buvo įvykdžiusi dalį savo įsipareigojimų - užsakė, nupirko ir pagrindiniam partneriui perdavė baseino dugnų įrangą. Būtent Pagrindinis partneris turėjo ir valdė visą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, komunikavo su perkančiąja organizacija.

1.3.       Pagal Sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2018-12-05, ir šis terminas negalėjo būti šalių susitarimu pratęstas, tačiau dėl techninio projekto sprendinių trūkumų darbai negalėjo būti vykdomi, ir Pagrindinis partneris 2017-11-29 kreipėsi į projektuotoją UAB "Vilniaus vystymo kompanija" dėl techninio projekto netikslumų ištaisymo. Techninio projekto pakeitimo klausimą atsakovė sprendė apie 9 mėnesius, iki 2018-08-14 Susitarimo Nr. 2 prie Sutarties sudarymo, kuriuo atsakovė įsipareigojo techninio projekto sprendinius ne vėliau kaip iki 2018-08-31 pataisyti, tačiau atsakovei laiku nepatikslinus techninio projekto, Pagrindinis partneris 2018-09-26 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2019-10-31. 2018-11-16 šalys sudarė taikos sutartį, kuria nusprendė pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2019-10-15 ir kuria atsakovė įsipareigojo atnaujintą techninio projekto redakciją Pagrindiniam partneriui pateikti iki 2018-11-29, tačiau faktiškai patikslintas techninis projektas buvo pateiktas tik 2019-01-29. Vilniaus apygardos teismas 2019-03-18 nutartimi c.b. Nr. e2-1285-653/2019 atsisakė patvirtinti taikos sutartį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019-05-14 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pagrindinis partneris ir atsakovė 2019-07-24 sudarė naują taikos sutartį, kuria susitarė pakeisti darbų atlikimo terminą iki 2020-05-28, tą patvirtinto 2019-08-21 Susitarime Nr. 5 prie Rangos sutarties.

2.4. Rangos sutarties vykdymo metu Pagrindiniam partneriui buvo iškelta bankroto byla, po ko kiti partneriai kartu su atsakove siekė įvertinti jo faktiškai atliktų ir likusių darbų apimtis ir mokėtinų pinigų sumą už neatliktus darbus bei toliau vykdyti darbus, tačiau atsakovė 2020-01-22 informavo ieškoves apie vienašalį Sutarties nutraukimą nuo 2020-02-13 dėl esminių jos pažeidimų bei tiekėjų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

1.4.       Ieškovių nuomone, atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį dėl neva ieškovių padaryto jos esminio pažeidimo, o Sutarties pasibaigimą lėmė išimtinai neteisėti pačios atsakovės veiksmai, jos nebendradarbiavimas su ieškovėmis ir kiti pažeidimai.

1.5.       Atsakovė neteisėtai leido Pagrindiniam partneriui keisti darbų sąmatines vertes, sudarydama galimybę padidinti ankščiau aktuojamų darbų kainas ir vėlesniems aktavimams palikti darbus, kurių įkainiai yra dirbtinai "sumažinti": pvz., lokalinėse sąmatose nurodoma nerūdijančio plieno varžybų baseino 50x25 m kaina yra 927 120 Eur, tačiau atsakovė pasirašė atliktų darbų aktą, kuriame to paties baseino kainą nustatė 1 807 171,29 Eur; pakeliamo dugno 23x9,5 kaina sąmatose - 582 535 Eur, tačiau vėliau šios įrangos kaina pakelta iki 882 500 Eur; varstomosios sienelės kaina yra 349 221 Eur, tačiau vėliau ji pakelta iki 549 200 Eur; be to, darbų atlikimo aktuose nematyti, kokia įranga ir už kokią sumą konkrečiais laikotarpiais buvo įrengta objekte, kadangi būdavo aktuojamos stambesnės darbų kategorijos, kurios apima smulkesnius tai kategorijai priskirtinus darbus, tačiau užaktuota įranga bei jos kaina nurodyta UAB "Vilniaus vystymo kompanija" rengtose vidinėse objekto vykdymo kontrolei skirtose sąmatose, iš kurių matyti, kad įrangos pradinės kainos, numatytos konkursinėse sąmatose, "padidintos", t. y. atsakovė už įrangą sumokėjo "padidintą" kainą, kuomet darbų, kurie turėjo būti atliekami vėliau, įkainiai nurodyti lokalinėse sąmatose, buvo sumažinti, o būtent: LED švieslentės olimpiniam baseinui kaina pirminėse lokalinėse sąmatose - 76 106,88 Eur, o vėliau objekto vykdymo kontrolei skirtose sąmatose - 16 106,88 Eur; laiko matavimo sistemos įrengimas 2019-06-12 Susitarime Nr. 4 įvertintas 315 271,26 Eur, tačiau vėliau objekto vykdymo kontrolei skirtose sąmatose sumažinta iki 55 271,26 Eur; būgninis filtras su nerūdijančio plieno korpusu ir filtravimo elementu ir t.t. - buvo įvertintas 2016-04-12 Susitarime Nr. 4 - 156 435,92 Eur, o vėliau objekto vykdymo kontrolei skirtose sąmatose sumažinta iki 6 435,92 Eur. Dėl visų šių neteisėtų veiksmų atsakovė nepagrįstai permokėjo Pagrindiniam partneriui 1 379 995,29 Eur.

1.6.       Atsakovė atliko mokėjimus viso 5 541 218,39 Eur sumai Pagrindiniam partneriui už įrangą, kuri buvo nupirkta, bet nesumontuota objekte, t. y. kuri netapo darbų dalimi, kurios veikimo, tinkamumo, atitikimo reikalavimams ir pan. atsakovė nepatikrino, nors Sutartis nenumatė galimybės aktuoti ir mokėti atskirai už įrangą / medžiagas, kurie dar nėra panaudoti darbų atlikimui, mokėti avansu; nėra žinoma, kur, kieno atsakomybėje, kokiomis sąlygomis laikoma ši įranga, atsakovė teigia jos neturinti ir nežinanti, kur ji yra.

1.7.       Atsakovė pasirašė ir apmokėjo Pagrindiniam partneriui atliktų darbų aktus, kuriuose nurodoma net nenupirkta įranga, pvz., tramplynas 1m - 71 395,68 Eur, tramplynas 3m - 160 640,31 Eur ir kt., ir šiuo metu apmokėtos, bet galimai net nenupirktos įrangos bendra suma sudaro 292 920,99 Eur.

1.8.        Atsakovė ir UAB "Vilniaus vystymo kompanija" netinkamai vykdė papildomų darbų pirkimus, pvz., be aiškių kriterijų ir pagrindimo buvo perkama praėjimo sistema, 2019-06-12 Susitarimo Nr. 4 pagrindu atsisakoma dalies darbų, o pagrindinė kaina padidinama.

1.9.        Sutarties užtikrinimo garantija baigėsi 2019-03-05, tačiau kol Pagrindinis partneris nebankrutavo, atsakovė nereikalavo šios garantijos pratęsimo.

1.10.       Nuo 2019-01-01 Pagrindinis partneris vykdė darbus be galiojančio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, tačiau kol jis nebankrutavo, atsakovė nereikalavo šio draudimo.

1.11.       Nurodė, kad Pagrindinio partnerio direktorius V. L. 2019-10-08 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nurodydamas, kad įmonė  nemoki, nepajėgi vykdyti veiklos dėl lėšų stygiaus, atsiskaityti su kreditoriais ir pan., ir Vilniaus apygardos teismo 2019-10-28 nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019-11-08, o 2019-12-06 Pagrindinio partnerio bankroto administratorius informavo ieškoves ir atsakovę, kad Pagrindinis partneris toliau Sutarties nevykdys, dėl ko ji laikoma jo atžvilgiu pasibaigusia.

1.12.       Pabrėžė, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovė ir kiti partneriai (ieškovės) pradėjo derybas dėl Pagrindinio partnerio vykdytų darbų perėmimo bei objekto statybos pratęsimo, ieškovės dėjo maksimaliai pastangas, siekdamos perimti iki tol Pagrindinio partnerio vykdytus darbus ir tęsti objekto statybą, norėjo išsiaiškinti, kokia faktiškai atliktų darbų apimtis, tačiau atsakovė atsisakė geranoriškai bendradarbiauti su ieškovėmis, neteikė informacijos, dėl ko ieškovės negalėjo objektyviai įvertinti faktinės situacijos ir pratęsti darbų. Tokiu būdu Sutartį pažeidė būtent pati atsakovė, jos pabaiga nulemta aukščiau nurodytų neteisėtų atsakovės veiksmų, o jos ir Pagrindinio partnerio veiksmai, siekiant jam bet kokiu pagrindu sumokėti kuo didesnę pinigų sumą, nesant faktiškai atliktų darbų, atsakovei toleruojant Pagrindinio partnerio pažeidimus ir nereikalaujant jų pašalinti, pažeidinėjant darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos tvarką, yra netgi nusikalstami. Iš viešai prieinamų šaltinių žinoma, kad iki 2019 m. lieps mėnesio pagal Sutartį buvo atlikta 24,10 proc. visų numatytų darbų, tuo tarpu 2019-08-04 projektui įgyvendinti buvo išmokėta 41 proc. lėšų, kas akivaizdžiai patvirtinta, kad atsakovė mokėjo Pagrindiniam partneriui ne už faktiškai atliktus ir priimtus darbus, o avansu, ko nenumatė Sutartis.

1.13.       Nurodė, kad po bankroto bylos pagrindiniam partneriui iškėlimo ieškovės nedelsiant perėmė statybvietės apsaugą, aptverdami statybvietę išnuomotomis tvoros konstrukcijomis bei išnuomodami kitus objekto priežiūrai reikalingus reikmenis, pasamdydami apsaugos įmonę UAB "Apsaugos komanda“.

1.14.       Pabrėžė, kad Sutarties nuostatų dėl jos įvykdymo užtikrinimo griežtas laikymasis neturėjo esminės reikšmės atsakovei, nes nuo 2019-03-06 Pagrindinis partneris ir taip vykdė darbus be Sutarties užtikrinimo, ir atsakovė nereikalavo jo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo pratęsimą, leido pasibaigti garantijai, o nuo 2019-01-01 Pagrindinis partneris vykdė darbus be galiojančio civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, ir tai nesudarė kliūčių tinkamam Sutarties vykdymui.

1.15.       Tarpinių Sutarties terminų nesilaikymas negali sąlygoti esminio Sutarties pažeidimo, atsakovė nepateikė įrodymų, kad griežtas darbų atlikimo terminų laikymasis turėjo lemiamą reikšmę, o tarpinių terminų nesilaikymas davė pagrindą atsakovei nesitikėti, kad Sutartis bus įvykdyta; galutinis darbų atlikimo terminas - 2020-05-28, ir jis ieškinio pateikimo dieną nėra praleistas, o pačios atsakovės nepateisinamas pasyvus elgesys net 9 mėnesius koreguojant statinio techninio projekto sprendinius, susijusius su stogo konstrukcijomis, kurie buvo objektyviai būtini tolimesniam Sutarties vykdymui, lėmė terminų prasitęsimą.

1.16.       Ieškovės niekur niekada nebuvo nurodžiusios, kad atsisako bendradarbiauti ir/ar neketina vykdyti Sutarties, buvo aktyviai pasirengusios spręsti visus klausimus, yra pajėgios toliau vykdyti Sutartį, jeigu būtų gauti atsakovės patvirtinimai dėl netinkamo Sutarčiai skirtų lėšų panaudojimo, tinkamo darbų atlikimo pratęsimo ir apmokėjimo.  

1.17.       Pagaliau, net jei atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį būtų teisėtas, ieškovių įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra nepagrįstas, nes vykdant Sutartį darbus faktiškai atliko tik Pagrindinis partneris, ieškovės jokių rangos darbų faktiškai nėra įvykdę, pinigų pagal Sutartį nėra gavę, Sutartis buvo nutraukta iš esmės dėl to, kad būtent Pagrindinis partneris neatliko darbų pagal kalendorinį grafiką, neprižiūrėjo objekto taip, kaip pageidavo atsakovė, ilgą laiką nepateikė prievolės įvykdymo užtikrinimo, civilinės atsakomybės draudimo, ir nėra įrodymų, jog viskam šitam turėjo įtakos likusių partnerių - ieškovių veiksmai.

2.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1.       Nurodė, kad ieškovės nevykdė pagrindinės ir šalutinių Sutarties prievolių joje numatytomis sąlygomis ir tvarka, ir tai lėmė esminius Sutarties pažeidimus bei sudarė pagrindą atsakovei nutraukti Sutartį. Ieškovės negalėjo atsisakyti vykdyti Sutarties ir perkelti atsakomybę už jos netinkamą vykdymą atsakovei, nepriklausomai nuo jų santykio su bankrutuojančiu partneriu ir/ar atsakove.

2.2.       Pabrėžė, kad jokie rangos sutartyje numatyti darbai objekte nebuvo vykdomi nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, objektas stovėjo apleistas ir tinkamai neprižiūrimas. Po bankroto bylos Pagrindiniam partneriui iškėlimo ieškovės tik teigė bendradarbiausiančios, tačiau jokių konkrečiai veiksmų Sutarties vykdymui nesiėmė, nevykdė jokių rangos darbų, nepateikė Sutarties įvykdymo užtikrinimo, civilinės atsakomybės draudimo, nenurodė, kuris iš likusių partnerių bus atsakingasis partneris, su kuriuo atsakovė turėtų komunikuoti, todėl šie veiksmai sudarė pagrindą nutraukti sutartį. Atsakovė neturėjo kito pasirikimo, kaip tik nutraukti Sutartį ir imtis priemonių išsaugoti iki šiol objekte atliktus darbus, ieškoti kitų būdų pasiekti Sutartyje numatytą rezultatą - naują ir modernų Lazdynų sveikatingumo centrą, neprarandant jam skirto ES finansavimo.

2.3.       Ieškovės ignoruoja savo solidarią iš jungtinės veiklos kylančią atsakomybę, lyg būtų veikę subrangos pagrindais ir neatsakytų už rangos sutarties įvykdymą. Ieškovės siekia pritaikyti tik vidiniuose santykiuose taikomą dalinę atsakomybę išoriniams santykiams su atsakove. Ne atsakovė rinkosi partnerius, ne atsakovė paskyrė ir pasitikėjo Pagrindiniu partneriu, pačios ieškovės priėmė sprendimus, taip nesąžiningai atsakomybę už netinkamą Sutarties vykdymą bandydamos perkelti Pagrindiniam partneriui ir/ar atsakovei.

2.4.       Pabrėžė, kad Sutarties vykdymas nuo pat pradžių vyko nevisiškai sklandžiai ir darbų vykdymas reikšmingai vėlavo, didžiausios problemos iškilo 2018 m. vasarą, jas buvo bandoma spręsti visiems komunikuojant bendrai, vykdant komunikaciją tiek su Pagrindiniu partneriu, tiek su ieškovėmis el. paštu ir susitikimuose, kuriuose dalyvavo ir ieškovės, be kita ko, šalys 2020-08-20 sudarė taikos sutartį dėl darbų įvykdymo termino pratęsimo iki 2020-05-28, pačios ieškovės siekė taikos sutarties sudarymo, nenorėdamos prisiimti atsakomybę už vėluojamus atlikti darbus, jos neginčijo. Nepaisant to, Sutarties vykdymas reikšmingai vėlavo jau nuo 2018 m. vasaros, ir ieškovėms tai buvo žinoma, tačiau jos nesiėmė aktyvių veiksmų tinkamam ir savalaikiam Sutarties vykdymui užtikrinti - nepakeitė atsakingo partnerio, nepaskirstė darbų, nesustiprino Pagrindinio partnerio priežiūros ir kontrolės. Net ir iškilus naujoms problemoms 2019 m. vasarą bei atsakovei tiesiogiai kreipusis į visus partnerius, prašant padidinti jų dalyvavimą Sutarties vykdyme, jie jokių realių aktyvių veiksmų nesiėmė, o nuo 2019 m. rugsėjo darbai apskritai sustojo. Atsakovė daugybę kartų kreipėsi tiesiogiai į visus partnerius 2019 m. rugsėjį dėl civilinės atsakomybės draudimo, sutarties įvykdymo užtikrinimo, ir ieškovės realiai pradėjo domėtis Sutarties vykdymu tik tada, kai Pagrindinis partneris kreipėsi dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Į 2019-11-14 atsakovės kreipimąsi dėl tolesnio Sutarties vykdymo užtikrinimo ieškovės reagavo kaltinimais dėl Sutarties vykdymo aspektų neatitikimo, nors ir deklaravo siekį bendradarbiauti, tačiau to nedarė, o norėjo tik gauti mokėjimus iš atsakovės, jai perkeldamos riziką, nors visas pretenzijas turėtų reikšti Pagrindiniam partneriui. 2020-01-22 sprendime dėl Sutarties nutraukimo atsakovė numatė galimybę atnaujinti Sutartį, ieškovėms ištaisius pažeidimus ir pranešus apie Sutarties vykdymo atnaujinimą, tačiau ieškovės tik reikalavo, kad atsakovė nereikštų jiems pretenzijų dėl ankščiau Pagrindinio partnerio atliktų darbų, žalos atlyginimo, įsipareigotų reikalauti iš Pagrindinio partnerio neva jam permokėtos sumos ir pan., tačiau atsakovė negalėjo sutikti su tokiais reikalavimais, tad derybos nutrūko.

2.5.       Atsakovės nuomone, ji teisėtai ir pagrįstai nusprendė vienašališkai nutraukti Sutartį, nes pačios Sutarties 11.5 p. suteikė teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jei jungtinės veiklos partneriai nevykdo Sutarties 10.1.1-10.1.44 p. numatytų įsipareigojimų, be to, padaryti pažeidimai atitinka ir CK 6.217 str. įtvirtinto esminio pažeidimo sąvoką.

2.6.       Jungtinės veiklos partneriai nevykdė pagrindinės Sutarties prievolės Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, neužtikrino Sutarties objekto priežiūros ir tinkamos jo būklės palaikymo, nuo 2019 m. vasaros pradėjo atsilikti nuo Taikos sutartyje numatyto darbų grafiko, o nuo 2019 m. rugsėjo pabaigos apskritai jokių darbų neatliko, paskutinis priimtų darbų įrašas statybos darbų žurnale užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 20 d. ir 30 d., ir nors atsakovė 2019-11-14 raštu prašė likusių partnerių nurodyti, kuris iš jų eis atsakingojo partnerio pareigas bei patvirtinti, kad Sutartis bus vykdoma ir įvykdyta nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tačiau tokių prašymų ieškovės neįvykdė. Nuo 2019 m. vasaros, kai ieškovės buvo įtrauktos į pakartotinai kilusį klausimą dėl darbų vėlavimo, iki 2020 m. sausio pabaigos buvo daugiau negu pakankamai laiko situacijos analizei, sprendimų priėmimui.

2.7.        Statybos objekto priežiūra ir apsauga apima ne tik jo aptvėrimą tvora ir apsaugą nuo pašalinių asmenų patekimo į teritoriją, bet ir objekte esančio turto, atliktų darbų ir reikmenų apsaugą nuo meteorologinių veiksnių ar kitokio sugadinimo, todėl tokių veiksmų ėmėsi pati atsakovė - 2020-02-24 sudarė atskirą sutartį būtent dėl Sutarties statybvietės sutvarkymo - statybinių medžiagų sunešimo į patalpas, sandėliavimo, atliekų išvežimo, smulkių medžiagų surinkimo ir sandėliavimo, baseino įrangos papildomo uždengimo, aptvėrimo tvora, vandens pašalinimo iš baseino monolitinių prieduobių, sandėlio sutvarkymo, medžiagų inventorizacijos ir t.t.

2.8.        Jungtinės veiklos partneriai pažeidė šalutines prievoles dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo, nes jų pateikta 2017-07-13 garantija Nr. IGP1707130007005 baigė galioti 2019-03-05, ir partneriai nepateikė naujo užtikrinimo net ir po to, kai buvo 2019-09-19 raštu jų to tiesiogiai pareikalauta.

2.9.        Jungtinės veiklos partneriai pažeidė šalutines prievoles dėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Pasibaigus Pagrindinio partnerio pateiktam privalomam civilinės atsakomybės draudimui 2018-12-31, kiti partneriai nepateikė informacijos apie jo galiojimo pratęsimą ar naują draudimą, net ir po atsakovės 2019-09-19 tiesioginio reikalavimo.

2.10.       Atsakovė pagrįstai visus šiuos pažeidimus laikė esminiais, nes negavo to, ko pagrįstai tikėjosi pagal Sutartį - daugiafunkcinio Lazdynų sveikatingumo centro pastatymo iki 2020-05-28; tikėdamasi rezultato atsakovė jau ėmėsi veiksmų tolimesniam centro operavimui, 2019 m. balandį paskelbė atranką centro įrengimui, valdymui, administravimui, viešųjų paslaugų teikimui ir jo komercinei vykdyti, kurią 2020 m. pradžioje reikėjo nutraukti dėl to, kad ieškovės nevykdė savo prievolių; rangos sutarties nutraukimo rezultatas nebuvo net minimaliai panašus į tą, kurio atsakovė galėjo tikėtis; nutraukiant Sutartį buvo likę vos keli mėnesiai iki galutinio darbų termino pabaigos, ir jis buvo nepakankamas darbams atlikti.

2.11.       Griežtas Sutarties laikymas turėjo esminės reikšmės atsakovei, savalaikis darbų atlikimas ir užbaigimas buvo įtvirtintas kaip viena iš partnerių pareigų, o taip pat jis buvo nustatytas viešojo pirkimo sąlygose kaip ekonominio naudingumo kriterijus. Atsakovė atsidūrė situacijoje, kai ieškovės tęsė Sutarties pažeidimus, Pagrindinis partneris informavo, kad Sutarties nevykdys, likę partneriai parodė, kad nevykdys Sutarties ir reikalavo nepagrįstai pakeisti jos sąlygas, artėjo Sutarties termino pabaiga (2020-05) bei Finansavimo sutarties terminas (2020 m. gruodis), kuris ir taip jau buvo ankščiau pratęstas, atsakovė neturėjo jokių Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių, kuriomis galėtų pasinaudoti ir padengti bent dalį savo nuostolių, todėl jeigu ji nenutrauktų Sutarties, rizikuotų nepasiekti galutinio jos tikslo ir prarastį dalį iš ES skiriamo finansavimo (beveik 6 mlj. eurų), galėjo būti net pradėtas tyrimas dėl Finansavimo sutarties pažeidimo.

2.12.       Reikalavimas dėl atsakovės sprendimo įtraukti ieškoves į Nepatikimų tiekėjų sąrašą turi būti atmestas, nes atsakovė dar neįtraukė ieškovių į šį sąrašą, o tik nurodė savo 2020-01-22 rašte, kad imsis veiksmų dėl partnerių įtraukimo. Byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta pagal CPK 293 str. 1 p. Perkančioji organizacija turi teisę, bet ne pareigą įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą visus jungtinės veiklos parnerius, atsakovė pagal VPĮ 91 str. 1 d. privalo skelbti visus jungtinės veiklos partnerius, tik subrangos / subtiekimo atveju galimi įtraukimo ar neįtraukimo atvejai, bet ne kalbant apie jungtinę veiklą. Ieškovės dar prieš jų įtraukimą į sąrašą siekia pasinaudoti reabilitacijos galimybe pagal VPĮ 46 str. 8 d., tokiu būdu reikalauja ignoruoti jų pažeidimus ir iš karto atleisti nuo atsakomybės, taip iškreipti visą įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir su tuo susijusias pasekmes nustatančią tvarką, pagal kurią tiekėjai privalomai įtraukiami, o tik po to - dalyvaujant jiems kitose viešojo pirkimo procedūrose - sprendžiama dėl teisės pasinaudoti reabilitacijos galimybe ir būti nepašalintiems iš pirkimo.  

3.       Trečiasis asmuo BUAB „Active Construkction Management“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, tačiau pateiktame triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje jam nedalyvaujant.

3.1.       Nurodė, kad ieškinyje suplakami skirtingi teisiniai santykiai, įrodinėjamos teisiškai nereikšmingos aplinkybės, kvestionuojami seniai priimti ir ieškovėms gerai žinomi, prieš tai abejonių nekėlę sprendimai, siekiant nukreipti dėmesį nuo esminių ieškovėms nepalankių aplinkybių. Nagrinėjant bylą turi būti analizuojami būtent ieškovių, prisiėmusių solidarią atsakomybę pagal Sutartį, veiksmai ir neveikimas Sutartyje numatytų įsipareigojimų atžvilgiu.

3.2.        Trečiajam asmeniui nėra žinoma ir byloje nėra įrodymų, kad ieškovai būtų domėjęsi rangos sutarties vykdymo eiga, nebūtų gavę iš trečiojo asmens kokios nors reikšmingos informacijos – visi jungtinės veiklos partneriai buvo informuojami tiek apie 2018 m. iškilusius rangos sutarties vykdymo sunkumus, tiek apie 2019 m. buvusius bandymus sudaryti taikos sutartį su atsakove, Sutarties vykdymo terminų pratęsimą, ir dėl to ieškovai nereiškė jokių prieštaravimų ar pretenzijų. Be to, nuo pat Sutarties vykdymo pradžios ieškovai vengė prisidėti prie Sutarties įgyvendinimo, nepaisant vadovaujančiojo partnerio raginimų.

3.3.        Ieškovės nepagrįstai teigia, kad vykdant Sutartį tariamai buvo padidintos aktuojamų darbų kainos vėlesnių darbų sąskaita, nes teismo eksperto T. M. Ekspertizės išvada rodo, kad Sutarties pagrindu užaktuotų darbų kiekis iš esmės atitinka faktiškai atliktų darbų kiekį, įvertinant leidžiamą ir praktikoje įprastą paklaidą. Atsakovės atlikto vienašališko Sutarties nutraukimo priežastys nebuvo susijusius su faktiškai atliktais ir atsakovei perduotais darbais. Patys ieškovai niekada nekvestionavo ir neginčijo faktiškai atliktų ir atsakovei perduotų darbų kiekių ir kainos.

3.4.        Ieškovių nurodomos įrangos nupirkimas ir saugojimas nėra susijęs su ieškovų įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdymu, sąlygojusiu Sutarties nutraukimą, be to 5541218,39 Eur vertės įranga yra saugiai ir specialiomis sąlygomis sandėliuojama uždarame sandėlyje Graičiūno g. 22, Vilniuje, kurio nuoma rūpinasi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, o sprendimas ją pargabenti ir sandėliuoti Lietuvoje iki tol, kol ją bus galima sumontuoti objekte, buvo priimtas siekiant išvengti papildomų nuostolių, kuriuos būtų turėjusi atlyginti atsakovė. Teiginiai apie aktuojamą, bet realiai nenupirktą įrangą, niekiniai, deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, grindžiami prielaidomis.

4.       Trečiasis asmuo UAB "Vilniaus vystymo kompanija" su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti.

4.1.       Nurodė, kad palaiko atsakovės poziciją byloje. Pažymėjo, kad Sutarties šalimi buvo ne tik Pagrindinis partneris, bet visi jungtinės veiklos sutarties parneriai, todėl visi veiksmai, kuriuos atliko Pagrindinis partneris, atlikti visų partnerių vardu, atsakomybę prieš perkančiąją organizaciją prisiėmė visi partneriai kartu solidariai, solidari partnerių atsakomybė buvo esminis Pirkimo dokumentuose nurodytas reikalavimas, o tai, kad partneriai turi pretenzijų Pagrindiniam partneriui dėl to, kad netinkamai tvarkė bendrus reikalus ir savo, kaip įgalioto asmens, pareigas, negali turėti įtakos atsakovės veiksmų teisėtumui, neturi reikšmės jų solidariai atsakomybei prieš atsakovę.

4.2.       Pažymėjo, kad rangovė, t. y. visi jungtinės veiklos partneriai jau nuo 2018 metų pradėjo pažeidinėti Sutartį - vėluoti atlikti darbus, tai buvo sistemingai fiksuojama susirinkimų protokoluose, Pagrindinis partneris ir ieškovės ilgą laiką tinkamai nesirūpino savalaikiu prievolių vykdymu, sistemingai pažeidinėjimo Sutartį, todėl Sutarties nutraukimas nėra atsitiktinis įvykis, o teisėta, proporcinga atsakovės teisių gynimo priemonė. Rangos sutarties tikslas buvo skubiai sukurti viešam interesui svarbų objektą, pagal Sutarties esmę griežtas terminų laikymasis buvo itin svarbus ir turėjo esminę reikšmę, o šiuo atveju nukentėjusi šalis iš esmės negavo to, ko tikėjosi. Be to, prievolė neįvykdyta tyčia, nes visi Sutarties pažeidimai yra sąmoningų ieškovių priimtų sprendimų padariniai. Susidarius situacijai, kuomet Pagrindinis partneris bankrutuoja, o likę partneriai nuo 2019 m. rudens nesiima jokių veiksmų Sutarties pažeidimams pašalinti, atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis Sutarties įvykdymo ateityje, o delsimas nutraukti Sutartį būtų neatitikęs viešojo intereso.

4.3.        Reikalavimui pripažinti, kad Sutartis pasibaigė dėl atsakovės kaltės ieškovės nenurodė jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, nei kokiu momentu pasibaigė, nei koks Sutarties pasibaigimo teisinis ir faktinis pagrindas. Ieškovių nurodomos aplinkybės dėl Sutarties vykdymo aspektų bei tariamų pažeidimų aktavimuose nesudarė kliūčių partneriams vykdyti Sutartį ir ją užbaigti. Teiginiai, kad Pagrindiniam partneriui buvo permokėta, neturi jokios reikšmės, nes nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui, nei Pagrindiniam partneriui nėra pareikšti jokie turtiniai reikalavimai. CK apskritai nenumato tokio teisių gynimo būdo, kaip sutarties pripažinimas pasibaigusia, o tokiu reikalavimu ieškovės siekia ne apginti teises, o nustatyti tam tikrą juridinį faktą - toks faktas gali būti reikšmingas kitų reikalavimų prasme, bet ne savarankiškas ieškinio dalykas.

4.4.       UAB "Vilniaus vystymo kompanija" siekiant objektyvaus ir profesionalaus situacijos įvertinimo 2019-11-29 sudarė Paslaugų sutartį su UAB "Super status" dėl projekto dokumentų analizės ir įvertinimo, o 2019-12-13 sutartį su UAB "Super status" dėl faktiškai atliktų statybos darbų objekte nustatymo. 2020-02-18 buvo pateikta ekspertinė išvada, kurioje nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2017-08-01 iki 2019-09-30 faktiškai atliktų darbų suma sudaro 6 313 072,63 Eur neįtraukiant PVM, o bendra už baseino įrangą sumokėta suma yra 4 275 709,27 Eur be PVM, t. y. bendra faktiškai atliktų darbų pagal Sutartį suma sudaro 10 588 781,90 Eur be PVM; aktuojant faktiškai atliktus darbus procentine išraiška, galima objektyvi darbų kiekių ir sumų paklaida (iki 10 proc.); skirtumas tarp teismo eksperto nustatytų apskaičiuotų atliktų darbų ir paskutiniame atliktų darbų akte nurodytų darbų be PVM, atėmus sulaikytą mokėtiną rangovui sumą, sudaro 773 250,57 Eur, t. y. 6,62 proc. nuo paskutiniams atliktų darbų akte nurodytų darbų vertės, taigi faktinis skirtumas yra žymiai mažesnis nei teismo eksperto T. M. nurodoma praktikoje įprasta ir leidžiama 10 proc. paklaida.

4.5.       Reikalavimas pripažinti neteisėtu sprendimą įtraukti ieškoves į Nepatikimų tiekėjų sąrašą nepagrįstas, nes nėra pagrindo spręsti, kad jos nepadarė esminio Sutarties pažeidimo ir nėra solidariai atsakingos; VPĮ 91 str. 1 d. nesuteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos spręsti dėl nepatikimų tiekėjų įtraukimo ar neįtraukimo, ji privalo išviešinti viešojo pirkimo sutartį pažeidusius tiekėjus; VPĮ 46 str. 8 d. reguliuoja tiekėjų veiksmus, kuriais jie ateityje galės sumažinti neigiamas įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą pasekmes. Šis reikalavimas taip pat turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes iš tikrųjų atsakovė nėra priėmusi sprendimo ir įtraukusi ieškoves į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Ieškinys atmestinas.

5.       Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017-01-30 Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi (toliau – JVS) įmonės – UAB „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas – UAB „Irdaiva“), UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“ ir AB „Montuotojas“ be kita ko, susitarė, įsipareigojo ir patvirtino:

-       bendrai dalyvauti viešajame pirkime dėl Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro, Erfurto g. 13, statybos darbų, ir pateikti bendrą pasiūlymą;

-       kooperuodami savo turtą, darbą ir/ar žinias, įsipareigojo veikti bendrai ir dalyvauti pirkime, o laimėjus pirkimą, pasirašyti su perkančiąja organizacija rangos sutartį ir tinkamai vykdyti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus;

-       patvirtino, kad veikdami kartu, bus pajėgūs bei ketina savo jėgomis atlikti perkančiosios organizacijos konkurso dokumentuose nurodytas darbų apimtis;

-       nustatė, kad kiekvienas partneris rūpestingai, tinkamai ir ekonomiškai turi vykdyti savo įsipareigojimus pagal JVS bei konkurso laimėjimo atveju – pagal rangos sutartį, rūpestingai, efektyviai ir ekonomiškai atlieka jam paskirtą darbų dalį ir vykdo savo įsipareigojimus pagal sutartį;

-       numatė, kad partneriai privalo geranoriškai bendradarbiauti siekdami Sutarties tikslo, esant prašymui, teikti reikiamą informaciją ir dokumentus bei turi teikti kitokią pagalbą ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus sutarties tikslo pasiekimui ir t.t.

-       JVS dalyviai susitarė, kad dalyvavimo pirkime ir projekto vykdymo tikslu bendrus reikalus tvarko ir partnerius atstovauja pagrindinis partneris –UAB „Active Construction Management“, turintis teisę parnerių vardu ir dėl jų interesų jiems atstovauti visose įstaigose, įmonėse, organizacijose; priimti iš jų dokumentus ir informaciją; vesti derybas dėl viešo pirkimo sutarties sąlygų;  sutartį pasirašyti; organizuoti viešojo pirkimo sutarties tinkamą vykdymą ir atlikti visus būtinus organizacinius veiksmus, sekančius iš pirkimo dokumentų ir sudarytos Sutarties; koordinuoti partnerių veiksmus; spręsti kylančius tarpusavio ginčus ir siekti sklandaus ir organizuoto partnerių darbo; organizuoti viešojo pirkimo sutarties tinkamą vykdymą; teikti partneriams informaciją, susijusią su sutarties ir jos pagrindu sudarytų kitų sutarčių bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymo eiga ir reikalų būkle; gauti iš perkančiosios organizacijos mokėjimus pagal Sutartį ir juos paskirstyti ir t.t. (3.2. p.).

6.       Aukščiau minėtų jungtinės veiklos dalyvių – ūkio subjektų grupei, susidedančiai iš ieškovių ir trečiojo asmens UAB „Active Construction Management“, laimėjus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdytą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro, Erfurto g. 13, statybos darbų pirkimas“ tarp perkančiosios organizacijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovės, bei ūkio subjektų UAB „Active Construction Management“, UAB „Axis Power“, UAB „Mitnija“ UAB „HSC Baltic“ ir AB „Montuotojas“ grupės, atstovaujamos UAB „Active Construction Management“, kaip rangovo, 2017-06-05 buvo sudaryta Viešojo pirkimo sutartis Nr. A62-50117 (3.10.21-TD2), kuria bendrai veikiantys JVS pagrindu ūkio subjektai kartu, kaip viena sutarties šalis - Rangovas, įsipareigojo atlikti Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro, Erfurto g. 13, statybos darbus Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis (toliau – Sutartis).

7.       Sutarties 2.1.2.-2.2. punktuose buvo numatyta, kad darbų atlikimo terminas, kuris nebus pratęsiamas – 18 mėnesių, ir rangovas turi atlikti darbus laikydamasis terminų, nurodytų Įkainotų veiklų sąraše, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis ir laikomas Sutarties 1 priedu. Šiame Sutarties priede tiek atliktini statybos darbai, tiek bendra Sutarties 1.2. punkte numatyta statybos darbų kaina, kurią įsipareigojo sumokėti užsakovė, – 21 793,166,72 Eur su PVM, tiek bendras darbų atlikimo terminas – 18 mėnesių buvo detalizuoti ir išskaidyti į atskirus darbų etapus (pvz., esamo baseino pastato griovimo darbai, sklypo sutvarkymo darbai, statinio konstrukcijos, žemės darbai, statinio architektūra, šildymas, vėsinimas, vėdinimas, vandentiekis, nuotekos, procesų valdymas ir automatizacija, apsauginė signalizacija, elektros ryšiai, lauko lietaus nuotekos, lauko šilumos tinklai, gatvių apšvietimas, šilumos punktas, projektavimo ir inžinerinės paslaugos ir t.t.), atskirai nurodant tiek kiekvienos iš darbų grupių (etapo) kainą, tiek kokiu konkrečiai Sutarties vykdymo mėnesiu (mėnesiais) konkretūs darbai (etapai) turi būti atliekami.

8.       Kaip sutiko dalyvaujantys byloje asmenys ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nors visi Sutartyje numatyti statybos rangos darbai turėjo būti atlikti iki 2018-12-05, tačiau rangovui vykdant Sutartį iškilo problemos, susijusios su Techninio projekto trūkumais, dėl ko buvo atsiliekama nuo Sutartyje ir darbų vykdymo grafike nustatytų konkrečių darbų atlikimo terminų; tuo tikslu UAB „Active Construction Management kreipėsi su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai į Vilniaus apygardos teismą su reikalavimu dėl 2017-06-05 Viešojo pirkimo sutarties 2.1.2 p nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo iki 2019-10-31, tačiau Vilniaus apygardos teismui 2019-03-18 nutartimi c.b. Nr. e2-1285-653/2019 atsisakius patvirtinti tarp ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, o Lietuvos apeliaciniam teismui 2019-05-14 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, ieškovė atsisakė nuo ieškinio, ir byla Vilniaus apygardos teismo 2019-08-21 nutartimi buvo nutraukta. Pasibaigus teismo procesui, 2019-08-21 tarp JVS dalyvių, atstovaujamų partnerio UAB „Active Construction Management“, ir perkančiosios organizacijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasirašytu Susitarimu Nr. 5 prie viešojo pirkimo sutarties, užsakovė, t. y. atsakovė pripažino, kad Techniniame projekte buvo trūkumų, kurių rangovas, teikdamas pasiūlymą pirkime, negalėjo nustatyti ir kurie turėjo būti ištaisyti tam, kad rangovas galėtų įvykdyti darbus visa apimtimi; dėl Techninio projekto trūkumų rangovas objektyviai negalėjo užbaigti darbų visa apimtimi per Sutarties 2.1.2. p. nurodytą terminą, todėl įvertinus šias bei kitas aplinkybes, šalys susitarė pakeisti Sutarties 2.1.2. p., numatant, kad darbų atlikimo terminas – 2020-05-28; iki 2020-03-28 rangovas įsipareigojo paruošti darbų rezultatą visiems būtiniems darbų rezultato bandymams atlikti ir visus reikalingus bandymus baigti vykdyti iki 2020-05-28. Be to, dar 2019-07-25 abiejų šalių atstovų buvo pasirašytas Darbų atlikimo kalendorinis grafikas objekte, numatant atitinkamus darbus ir jų atlikimo laikotarpius.

9.       Vis dėlto, nepaisant Sutarties šalių pasirašyto susitarimo, byloje esantys įrodymai rodo ir ginčo šalys iš esmės nekvestionavo, kad darbus ir toliau buvo nuolat vėluojama atlikti, kai kurie rangos Sutartyje ir abiejų šalių pasirašytame Darbų atlikimo kalendoriniame grafike numatyti darbai sutartais terminais nebuvo atliekami, kai kurių darbų apskritai nebuvo net pradėta atlikti, ir praktiškai nuo 2019 m. spalio mėnesio jokie statybos darbai objekte nebuvo vykdomi.

10.       Vilniaus apygardos teismui 2019-10-28 nutartimi c.b. Nr. eB2-4307-431/2019 UAB „Active Construction Management“ iškėlus bankroto bylą (pagal jos vadovo ieškinį), atsakovė 2019-11-14 raštu kreipėsi į visus JVS dalyvius, kaip rangovą, pažymėdama, kad vieno iš rangovo parnerių bankrotas neatleidžia parnerių nuo tinkamo prievolių pagal Sutartį vykdymo, visi partneriai atsako solidariai, rangovo 2017-07-13 pateiktos Sutarties užtikrinimo garantijos Nr. IGP1707130007005 galiojimo terminas baigėsi 2019-03-05, o naujo užtikrinimo rangovas nepateikė, nuo darbų grafiko yra ir toliau atsiliekama (kai kurie darbai apskritai nebuvo pradėti vykdyti, kai kurie – pradėti vykdyti, tačiau nėra vykdomi), ir prašydama iki 2019-11-25: nurodyti, kuris asmuo toliau atstovaus ūkio subjektų grupei; pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad rangovo civilinė atsakomybė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; patvirtinti, kad tinkamai vykdys Sutartį; ir iki 2019-12-06 pateikti pratęstą ar naują rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą ne trumpesniam nei iki 2020-06-28 terminui, tuo pačiu įspėjant, kad jeigu rangovas toliau vengs vykdyti teisėtus reikalavimus, užsakovas laikys, kad jis yra nepajėgus įvykdyti sutartį ir bus priverstas imtis atitinkamų priemonių, o rangos sutarties nutraukimo atveju visos neigiamos pasekmės tektų kiekvienam iš Jungtinės veiklos sutarties partnerių solidariai.

11.       Atsakydamos į šį raštą, ieškovės 2019-11-25 raštu nurodė, kad negali pranešti dėl tolesnio Sutarties vykdymo, kadangi jiems nėra išreikšta pagrindinio partnerio valia ir bankroto bylos iškėlimas savaime nepašalina jo iš JVS, tuo tarpu partneriams esant pagrindui įtarti, kad dalis užaktuotų ir apmokėtų darbų nėra atlikta, pati atsakovė toleravo darbų vėlavimą, prašė atsakovės patvirtinti, kad ji tinkamai vykdys savo pareigas pagal Sutartį, kad pagal ją likusi neišnaudota 12 584 162,51 Eur suma bus skirta projektui užbaigti.

12.       UAB „Active Construction Management“ 2019-12-06 raštu pranešė atsakovei (užsakovei) bei kitiems partneriams (ieškovėms) apie bankroto bylos įmonei iškėlimą ir kad toliau rangos sutarties nevykdys, kad sutartis įmonės atžvilgiu laikoma pasibaigusia.

13.       Atsakovė 2019-12-06 raštu nurodė JVS dalyviams, kad mokės už atliktus darbus laikydamasi Sutartyje nustatytos tvarkos; visos Sutarties vykdymui numatytos lėšos nėra išnaudotos; Sutartis turi ir gali būti toliau vykdoma; pažymėjo, kad partnerių atsisakymas vykdyti Sutartį nebus laikomas pateisinamu, nes jie patys pasirinko pagrindinį partnerį, turėjo sekti jo veiksmus, bankrutuojančio partnerio pozicija nekeičia solidarios visų partnerių atsakomybės pagal Sutartį, todėl pakartotinai paragino pašalinti ankstesniame rašte numatytus trūkumus ir pažeidimus ir tęsti sutarties vykdymą, konkrečiai – nurodyti, kuris asmuo toliau atstovaus ūkio subjektų grupei, pateikti tinkamą prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimą ir civilinės atsakomybės draudimą patvirtinančius dokumentus.

14.       Atsakydamos į šį pakartotinį raginimą, ieškovės 2020-01-16 rašte atsakovei nurodė tas pačias faktines aplinkybes dėl sutarties vykdymo, darbų aktavimo ir apmokėjimo už darbus, atsakovės padarytus pažeidimus, kaip ir ankstesniame rašte bei teismui pateiktame ieškinyje, dėl ko, jų nuomone, atsakomybė už tinkamą Sutarties vykdymą turėtų būti perkeliama partneriams.

15.       Po šio rašto pateikimo atsakovė 2020-01-22 raštu pranešė ieškovėms apie vienašalį rangos sutarties nutraukimą per 15 dienų nuo rašto išsiuntimo dėl rangovo kaltės, t. y. rangovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei nepašalinus esminių Sutarties pažeidimų.

16.       Ieškovės prašė pripažinti aukščiau minėtu atsakovės raštu atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą neteisėtu, iš esmės teigdamos, jog Sutartis pasibaigė ne dėl ieškovių padaryto pažeidimo, o dėl pačios užsakovės kaltės, jai nepagrįstai priėmus bei pagrindiniam partneriui apmokėjus už faktiškai neatliktus rangos darbus bei įrangą, nebendradarbiavus su ieškovėmis, siekiant tolimesnio Sutarties vykdymo po bankroto bylos pagrindiniam partneriui iškėlimo, neteikus informacijos ir pan.

17.       Vis dėlto, teismas, kompleksiškai įvertinęs abiejų šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, o taip pat vadovaudamasis teismų praktikoje dėl vienašalio sutarties nutraukimo suformuotais išaiškinimais sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip perkančioji organizacija ir užsakovė, sudariusi su ieškovėmis bei trečiuoju asmeniu, kaip rangovu, viešojo pirkimo sutartį, turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, kadangi rangovas savo veiksmais (neveikimu) ją iš esmės pažeidė, o atsakovė, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, turėjo pakankamą pagrindą nesitikėti, jog Sutartis bus toliau tinkamai vykdoma ir apskritai bus pilnai įvykdyta joje nustatyta tvarka bei terminais.

18.       Kaip matyti iš atsakovės atstovės paaiškinimų ir ieškovių ginčijamo 2020-01-22 rašto dėl sutarties nutraukimo turinio, atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį dėl rangovo padarytų esminių Sutarties pažeidimų, t. y. dėl to, kad rangovas nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei nepašalino esminių Sutarties pažeidimų, o būtent:

-       objektas rangovo apleistas ir neprižiūrimas, jame nevykdomi jokie statybos darbai, atsiliekama nuo Sutartyje nustatytų terminų ir Sutartis iš esmės nevykdoma, ši situacija jau tęsiasi kurį laiką;

-       rangovas, kurį sudaro jungtinės veiklos pagrindu veikiančių įmonių grupė, po bankroto bylos ankščiau jų paskirtam pagrindiniam partneriui UAB „Active Construction Management“ iškėlimo ir pastarojo pareiškimo apie tolesnį Sutarties nevykdymą, nenurodė užsakovui (nepaskyrė) partnerius atstovaujančio pagrindinio partnerio;

-       užsakovui nepateiktas galiojantis Sutarties įvykdymo užtikrinimas;

-       užsakovui nepateiktas galiojantis rangovo civilinės atsakomybės draudimas. 

19.       Sutarties 10.1. puntu rangovas, bet kita ko, įsipareigojo: tinkamai ir sąžiningai vykdyti Sutartį; nustatytuoju laiku pradėti, atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui visus Sutartyje nurodytus darbus; darbus vykdyti pagal šalių suderintą Įkainotų veiklų sąrašą, juos derinti su kitais objekte darbus vykdančiais rangovais, paisyti visų statybos proceso dalyvių interesų; informuoti raštu užsakovą apie aplinkybes, kurios trukdo ir/ar gali trukdyti jam tinkamai vykdyti Sutartį; dalyvauti objekte rengiamuose rangovų susirinkimuose ir gamybiniuose pasitarimuose; užtikrinti, kad privalomo civilinės atsakomybės draudimo sutartis nenutrūkstamai galiotų nuo Sutarties įsigaliojimo iki rangovo įsipareigojimų įvykdymo pabaigos; ne vėliau nei per 7 darbo dienas nuo rašytinio užsakovo nurodymo gavimo dienos pradėti vykdyti darbus ir pateikti Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

20.       Sutarties 11.5. p. numatyta, kad užsakovas turi teisę įspėjęs rangovą prieš 15 darbo dienų vienašališkai (be teismo) nutraukti Sutartį, jei rangovas be pateisinamos priežasties nevykdo Sutarties 10.1.1-10.1.44 punktuose prisiimtų įsipareigojimų.

21.       LR Civilinio kodekso 6.217 str. 1 -2 dalys taip pat numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, o tai nustatoma atsižvelgiant į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje ir pan. Be to, CK 6.219 str. taip pat suteikia teisę šaliai nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės.

22.       Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.217 straipsnio prasme sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (LAT 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. AB „Nordea Bank Finland“ PLC Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Be kita ko, tai reiškia, kad jei vienašališko sutarties nutraukimo sutartinis pagrindas pripažįstamas nesąžiningu ir negaliojančiu, tai teismas kvalifikuoja, ar tos aplinkybės yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį pagal įstatymą (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Sutartinio ir įstatyminio vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tik tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (LAT 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje V.P., J.P. v. AB DnB bankas, bylos Nr. 3K-3-244/2013).

23.       Teismų praktikos taip pat suformuota, jog sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti; esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių; atsižvelgiama į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo); sutarties nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus; vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (LAT 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).

24.       Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai. Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos 3K-P-346/2004).

25.       Byloje esantys įrodymai, o būtent: trečiojo asmens UAB „Active Construction Management“ triplike nurodytos aplinkybės,  atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovų paaiškinimai, Gamybinių pasitarimų, kuriuose dalyvavo tiek savivaldybės administracijos, tiek projekto valdytojo ir statybos techninio prižiūrėtojo - trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tiek rangovą atstovaujančios UAB „Active Construction Management“ atstovai, 2019-06-05, 2019-06-26, 2019-07-17, 2019-08-28, 2019-09-05, 2019-09-11, 2019-09-18, 2019-09-25 i rkt. protokolai, trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ siųsti rangovui raštai, įskaitant ir paskutinius, t. y. 2019 m. vasarą – rudenį siųstus raštus dėl Sutarties vykdymo – patvirtina ir įrodo, kad net šalims 2019-08-21 sudarius jau aukščiau minėtą Susitarimą dėl rangos sutartimi sutarto darbų atlikimo termino pratęsimo, rangovo vis tiek buvo nuolat atsiliekama nuo dar 2019-07-25 abiejų Sutarties šalių suderinto Darbų atlikimo grafiko, buvo vėluojama atlikti darbus, kai kurie darbai iš viso nebuvo pradėti atlikti, rangovas buvo nuolat raginamas vykdyti darbus, pateikti paaiškinimus, kodėl neatliekami vienokie ar kitokie darbai ir pan. Pavyzdžiui, 2019-07-02 bei 2019-08-16 raštuose projekto valdytojas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nurodė, kad nuotekų, vėdinimo grindų įrengimo, šilumos punkto įrengimo, daugiasluoksnių plokščių montavimo darbai atsilieka nuo Rangovo pateikto grafiko, buvo pareikalauta imtis priemonių, kad būtų pašalintas atsilikimas, pradėti vykdyti nevykdomi darbai, atnaujintas kalendorinis darbų grafikas su visais numatomų vykdytų darbų terminais iki galutinio darbų įvykdymo, nurodant, kad tarpinių darbų vykdymo terminų pažeidimas gali turėti įtakos tinkamam Sutarties įvykdymui laiku ir sukelti neigiamų pasekmių rangovui. 

26.       Ginčo šalys iš esmės sutiko, kad praktiškai nuo 2019 m. spalio mėnesio jokie darbai pagal Sutartį statybos objekte apskritai nebuvo atliekami, o UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2020-01-15 Objekto apžiūros aktas bei prie jos esančios fotonuotraukos iliustratyviai patvirtina aplinkybę, kad objekte tai dienai iš tikrųjų nėra vykdomi jokie statybos darbai, statybos aikštelėje nėra nei vieno statybos darbus vykdančio darbuotojo.

27.       Atsakovės atstovės paaiškinimai ir byloje esantys tiesioginiai ir netiesioginiai rašytiniai įrodymai – a) teismo eksperto dr. D. K. 2019-08-19 Ekspertinio tyrimo aktas Nr. EVA-836-082019; b) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio mėnesio raštas Centrinei projektų valdymo agentūrai, su kuria buvo sudaryta Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-V-906-01-0003 „Daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas“ sutartis; c) UAB „Super status“, kuri su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019-12-13 sudarytos Paslaugų sutarties Nr. SS-19-12-13/1/119-R pagrindu atliko faktiškai Vilniaus daugiafunkciniame sveikatingumo centre statomame pastate Erfurto g. 13, Vilniuje, atliktų statybos darbų nustatymą bei įvertinimą, 2019-12-13 – 2020-01-20 Ekspertinė išvada, parengta visų su ginčo Sutartimi susijusių dokumentų (projektavimo dokumentų, pačios Sutarties, papildomų susitarimų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, statybos darbų žurnalų, rangovo ir užsakovo pasirašytų Atliktų darbų aktų, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymų, PVM sąskaitų – faktūrų ir kt.) kompleksinės analizės ir tyrimo pagrindu, rodo, kad: statybos objekte – Vilniaus daugiafunkciniame sveikatingumo centro, esančio Erfurto g. 13, Vilniuje, faktiškai atliktų darbų suma per visą daugiau nei 2 metų statybos laikotarpį, t. y. nuo 2017-08-01 iki 2019-09-30 yra 7 638 817,88 Eur su PVM, bendra baseino įrangos apmokėta suma yra 5 173 608,22 Eur su PVM, tokiu būdu viso patirta Sutarties vykdymo išlaidų – 12 812 426,10 Eur (ekspertizės akte pažymima, kad aktuojant faktiškai atliktus statybos darbus galima objektyvi darbų kiekių / sumų paklaida iki 10 procentų); iš esmės iki 2019 m. lapkričio mėnesio pagal Sutartį buvo atlikta ir atsakovės priimta apie 54,31 procentai visų Sutartyje numatytų darbų (griovimo darbai, didžioji dalis statinio konstrukcijų darbų, dalis statinio architektūros darbų, sumontuoti šilumos punkto vamzdynai, dalis vėdinimo sistemos darbų, cokolinio aukšto nuotekų darbai ir t.t.), darbų kaina su papildomais darbais – 25 887 110,68 Eur su PVM, atlikta darbų už 14 058 323,04 Eur su PVM, tuo tarpu siekiant užbaigti Sutartį, dar turi būti atlikti sklypo sutvarkymo darbai, dalis statinio konstrukcijų statybos darbų, dalis statinio architektūros darbų, vėsinimo sistemų įrengimo darbai, vandentiekio, priešgaisrinio vandentiekio įrengimo darbai, dalis nuotekų įrengimo darbų, procesų valdymo ir automatizacijos, apsauginės ir gaisrinės signalizacijose, elektroninių ryšių, lauko vandentiekių, buitinių nuotekų tinklų, laiko lietaus nuotekų tinklų, elektroninių ryšių ir kt. įrengimo darbų.

28.       Taigi, likus apie 6-7 mėnesiams iki galutinio šalių sutarto darbų atlikimo termino, faktiškai nebuvo atlikta beveik pusė visų Sutartyje sulygtų darbų, buvo nuolat atsiliekama nuo šalių suderinto konkrečių darbų (etapų) vykdymo grafiko, nuo 2019 m. spalio mėnesio ir Sutarties nutraukimo dienai (2020-01-22) statybos objekte apskritai nebuvo vykdomi jokie statybos darbai, rangovą sudarantys ūkio subjektai (ieškovės) po bankroto bylos vienam iš partnerių iškėlimo ir jo pasitraukimo iš Sutarties vykdymo, taip ir nebuvo nei realiai faktiškai pradėję vykdyti / tęsti statybos rangos darbus, nei aiškiai patvirtinę užsakovei, nepaisant jos 2019-11-14 ir 2019-12-06 rašytinių prašymų bei užklausimų, jog toliau vykdys Sutartį joje nustatyta tvarka bei terminais. Tokia faktinė situacija, egzistavusi Sutarties nutraukimo dienai, teismo nuomone, sudarė užsakovei pakankamą pagrindą nesitikėti tinkamo tolesnio Sutarties vykdymo bei vertinti rangovo veiksmus / neveikimą, kaip esminį Sutarties pažeidimą.

29.       Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad jai, kaip užsakovei, buvo itin svarbus tinkamas bei griežtas Sutarties nuostatų laikymasis, konkrečių darbų atlikimas suderintame grafike numatytais terminais tam, kad nebūtų praleistas ir pažeistas galutinis visų darbų atlikimo terminas, nes: a) tą patvirtina Pirkimo dokumentų visuma, įskaitant ir pačias Pirkimo sąlygas, kurių 11.2 p. numatyta, kad pirkimo sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas nebus pratęsiamas; kurių 63 p. darbų atlikimo terminas (minimalus – 18 mėnesių, maksimalus – 30 mėnesių) buvo numatytas, kaip vienas iš tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijų, sprendžiant dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo, atitinkamai dėl pirkimo laimėtojo nustatymo; b) rangovui praktiškai sustabdžius visus rangos statybos darbus 2019 m. spalio mėnesį, ir iškilus grėsmei prarasti projektui skirtą Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019-11 raštu kreipėsi į Centrinę projektų valdymo agentūrą su prašymu dėl projekto veiklų įgyvendinimo termino pagal 2017-07-03 tarp atsakovės ir VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra sudarytą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 0.-CPVA-V-906-01-0003 „Daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro įkūrimas“ sutartį pratęsimo. Ta ieškovių akcentuota aplinkybė, kad iki šiol nėra paskelbtas naujas viešasis pirkimas to paties objekto užbaigimui, nepaneigė aukščiau teismo nurodytų argumentų dėl termino Sutarties vykdymui laikymosi svarbos ir reikšmingumo.

30.       Ieškovių teiginiai, jog iki bankroto bylos pagrindiniam partneriui UAB „Active Construction Management“ iškėlimo atsakovė nereikalavo, kad ieškovės atliktų rangos sutartyje numatytus darbus, savo valia neįtraukdavo jų į Sutarties vykdymą, jog ieškovėms nebuvo žinoma apie su Sutarties vykdymu susijusius klausimus bei problemas, todėl jos negali būti atsakingos už atsakovės nurodomus pažeidimus ir atitinkamai atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis, jog iškėlus pagrindiniam partneriui bankroto bylą, ieškovės nedelsiant perims iki tol išimtinai pagrindinio partnerio vykdytus rangos darbus, atmestini, kaip nepagrįsti, nes:

a) pagrindiniam partneriui vykdant rangos darbus, atstovaujant visus ūkio subjektų, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, grupės narius prieš užsakovą, užsakovė pagrįstai ir teisėtai pirmiausiai komunikavo visais Sutarties vykdymo klausimais būtent su juo, t. y. pirmiausiai su UAB „Active Construction Management“, juo labiau, kad pačios JVS dalyvės, kaip jau buvo minėta sprendime aukščiau JVS buvo aiškiai sutariusios, kad jų vardu dalyvavimo pirkime ir projekto vykdymo tikslu bendrus reikalus tvarko ir partnerius atstovauja pagrindinis partneris –UAB „Active Construction Management“, ir jos pačios įgaliojo pagrindinį partnerį jų vardu ir interesais tiek dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, tiek sudaryti viešojo pirkimo sutartį, tiek organizuoti viešojo pirkimo sutarties tinkamą vykdymą bei atlikti visus būtinus organizacinius veiksmus, komunikuoti su perkančiąja organizacija, spręsti kylančius tarpusavio ginčus ir siekti sklandaus ir organizuoto partnerių darbo; organizuoti viešojo pirkimo sutarties tinkamą vykdymą; teikti partneriams informaciją, susijusią su sutarties ir jos pagrindu sudarytų kitų sutarčių bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymo eiga ir reikalų būkle ir pan., kas faktiškai ir buvo daroma.

b) priešingai nei teigia ieškovės, kaip jau buvo minėta ir konstatuota teismo sprendime aukščiau, atsakovė nuolat reikalaudavo pagrindinio partnerio, kuris reprezentavo visus jungtinės veiklos dalyvius, atlikti darbus, ragindavo imtis priemonių vėluojamiems atlikti darbams paspartinti, sprendė tinkamo Sutarties vykdymo problemas, įskaitant ir dėl termino darbų atlikimo pratęsimo ir pan., t. y. nesielgė pasyviai Sutarties vykdymo metu, ką patvirtina tiek atsakovės atstovo paaiškinimai, tiek visa eilė byloje esančių rašytinių įrodymų, įskaitant trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanijos“, kuris 2011-12-29 Sutarties Nr. 14-277 su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atliko ginčo projekto valdytojo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas, daugkartines – 2018-05-07, 2018-05-10, 2018-05-23, 2018-07-13, 2019-07-02, 2019-08-16, 2019-09-05 ir kt. pretenzijas bei raštus pagrindiniam partneriui UAB „Active Construction Management“ dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo ir t.t.

c) kaip matyti iš 2018-06-29, 2019-07-23, 2019-09-05, 2019-09-27, 2019-10-03 atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ elektroninių laiškų bei raštų, informacija apie netinkamą Sutarties vykdymą, statybos darbų neatlikimą sutartais terminais, kvietimas aptarti susiklosčiusią situaciją ir tolimesnius veiksmus, raginimai tinkamai vykdyti sutartines prievoles, įspėjimai apie galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes buvo siunčiami ne tik jungtinės veiklos partnerius atstovaujančiai UAB „Active Construction Management“, bet ir betarpiškai pačioms ieškovėms UAB „Mitnija“ UAB „HSC Baltic“, UAB „Axis Power“, AB „Montuotojas“. Pažymėtina, kad pavyzdžiui, 2019-07-23 atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovo betarpiškai visoms ieškovėms bei pagrindiniam partneriui siųstame el. laiške aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma apie problemas, susijusias su savalaikiu ginčo projekto įgyvendinimu ir Sutarties vykdymu, apie pagrindinį partnerį UAB „Active Construction Management“ ištikusias finansines problemas (apyvartinių lėšų, iš kurių gali būti finansuojamas medžiagų įsigijimas, banko garantijos gavimas, trūkumas), apie sunkumus gauti apmokėjimą darbams iš Centrinės projektų valdymo agentūros, būtinumą spręsti šias problemas ir netgi įspėjama apie galimą Sutarties nutraukimą, kuris sukeltų atitinkamų teisinių padarinių visiems jungtinės veiklos partneriams, siūloma kitiems jungtinės veiklos partneriams padidinti ir suintensyvinti savo dalyvavimą Sutarties vykdyme, perimti, finansuoti pagrindinio partnerio vykdomus darbus, raginama imtis atitinkamų veiksmų ir sprendimų. Taip pat ir 2019-09-05, 2019-09-27, 2019-10-03 trečiojo asmens UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ visiems rangovą sudarantiems jungtinės veiklos pagrindu partneriams siųstuose raštuose buvo priminta apie užsakovo ir rangovo 2019-07-25 patvirtintą darbų atlikimo kalendorinį grafiką, nuo kurio buvo nukrypta, kurio nebuvo laikytasi (kadangi nepradėti vykdyti jame numatyti konkretūs statybos darbai), raginama nedelsiant vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bei įspėjama, kad nevykdant prisiimtų įsipareigojimų ir nepradėjus darbų atlikimo esant tinkamoms oro sąlygoms, gali rangovui kilti neigiamos pasekmės.

Taigi, vėliausiai 2019 m. liepos pabaigoje, t. y. dar gerokai iki rangovą atstovaujančio partnerio UAB „Active Construction Management“ bankroto bylos iškėlimo bei juo labiau iki užsakovės įspėjimo apie sutarties nutraukimą bei faktinio sutarties nutraukimo, ieškovėms turėjo būti ir negalėjo būti nežinoma apie realias su Sutarties vykdymu susijusias problemas, t. y. netinkamą ir nesavalaikį Sutarties vykdymą bei užsakovo reiškiamas pretenzijas, reikalaujant pašalinti vykdymo trūkumus.

d) trečiojo asmens BUAB „Active Construction Management“ kartu su tripliku pateikti elektroninio susirašinėjimo su kitais jungtinės veiklos partneriais dokumentai patvirtina, kad 2019 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais pats vadovaujantysis partneris buvo informavęs kitus partnerius – ieškoves - apie Sutarties vykdymo eigą, termino pratęsimus, užsakovės bei pagrindinio partnerio atliekamus veiksmus, iškilusias vykdant Sutartį problemas, ankščiau vykusį teismo procesą, partnerių buvo tartasi susitikti ir aptarti Sutarties vykdymą.

e) byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovė ar projektą kuruojantis trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ būtų sąmoningai, savo valia neįtraukinėję ieškovių į Sutarties vykdymą, draustų, varžytų jų dalyvavimą ir veikimo laisvę vykdant Sutartį, pvz., draustų dalyvauti pasitarimuose, vykdyti konkrečius statybos darbus ir pan.;

f) pagaliau, ieškovės, būdamos tiek JVS dalyvės, tiek ir viešojo pirkimo sutarties su atsakove dalyvės (šalimi), nepriklausomai nuo to, ar buvo pavedusios jas atstovauti pagrindiniam partneriui, ar ne, turėjo teisę ir pareigą domėtis Sutarties vykdymo eiga, betarpiškai dalyvauti vykdant Sutartį, rūpintis Sutarties vykdymu, dalyvauti sprendžiant įvairias Sutarties vykdymo metu kylančias problemas ir pan. 

Byloje nėra duomenų, kad ieškovės iki pat bankroto bylos pagrindiniam partneriui iškėlimo, nepaisant dar 2019 m. vasarą betarpiškai užsakovo bei projekto valdytojo joms siųstos informacijos ir raginimų, būtų realiai domėjusios Sutarties vykdymo eiga ir visais aktualiais su Sutarties vykdymu susijusiais aspektais, be kita ko, kreipęsi tiek į pagrindinį partnerį, tiek viena į kitą, tiek į užsakovę (atsakovę) dėl informacijos gavimo ir juo labiau, byloje nėra įrodymų, kad pagrindinis partneris ar/ir užsakovė būtų nepagrįstai atsisakę tokią informaciją suteikti, ją slėpę, nebendradarbiavę su ieškovėmis. Taigi, ieškovių akcentuojama aplinkybė, kad jie nevaldė jokios informacijos apie Sutarties vykdymo progresą, eigą, rezultatus – tai išimtinai dėl jų pačių neveikimo ir pasyvaus elgesio susidariusi aplinkybė, kuri negali būti naudojama siekiant pateisinti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų užsakovės atžvilgiu nevykdymą.

31.       Šiame kontekste teismas mano esant būtina pabrėžti vieną esminių nagrinėjamos bylos aspektų – solidarią visų Jungtinės veiklos dalyvių, t. y. tiek ir BUAB „Active Construction Management“, tiek ieškovių, kurie visi kartu laikytini Rangovu (viena Sutarties šalimi) viešojo pirkimo sutarties prasme, atsakomybę prieš kitą Sutarties šalį - užsakovę už tinkamą ir savalaikį Sutarties vykdymą, solidarią pareigą tinkamai ir laiku vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, atitinkamai ir prisiimti neigiamas Sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisines pasekmes, kas savo ruožtu reiškia, jog vieno ar kelių partnerių atlikti veiksmai / neveikimas reiškia kitų/kito partnerio veiksmus / neveikimą, ir visi JVS dalyviai traktuotini teisine prasme kaip vienas teisės subjektas - rangovas:

a)       dar Pirkimo dokumentuose, o būtent Pirkimo sąlygų 20 p. buvo numatyta, kad jeigu pasiūlymą pateikia ūkio subjektų, veikiančių jungtinės veiklos pagrindu, grupė, tai jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos iš šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant su perkančiąja organizacija numatomą sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis bendrojoje sutarties vertėje ir sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą; 

b)       ieškovių bei UAB „Active Construction Management“ sudarytos JVS 6.1.-6.3. punktuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad partneriai atsako už Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą prieš kitus partnerius, prieš perkančiąją organizaciją ir trečiuosius asmenis; atsakomybę prieš perkančiąją organizaciją už viešojo pirkimo rangos sutarties vykdymą prisiima visi partneriai solidariai (įskaitant ir tokius bendrus įsipareigojimus, kurie savo esme tęstųsi ilgiau nei JVS ir rangos sutarties terminas); partneris atsako prieš kitą partnerį už visus pastarojo praradimus, nuostolius, išlaidas, procesinius veiksmus, kaštus, pretenzijas, įskaitant patirtas teises išlaidas, ieškinių ar procesinių veiksmų, kai tai įvyksta dėl tokio partnerio, jo personalo ar subrangovų atlikto JVS ar Sutarties pažeidimo; 

c)       viešojo pirkimo sutartyje visi JVS dalyviai įvardijami Rangovu, atitinkamai Sutartyje numatytos rangovo teisės, pareigos ir atsakomybė taikytini visiems rangovą sudarantiems subjektams bendrai ir kartu, o ta aplinkybė, kad JVS dalyviai įgaliojo ir įpareigojo juos atstovauti prie perkančiąją organizaciją vieną iš partnerių – UAB „Active Construction Management“ nereiškia, kad tik jis laikytinas rangovu Sutarties prasme, atsakingu už tinkamą Sutartimi prisiimtų prievolių vykdymą. Atsižvelgiant tiek į JVS, tiek į viešojo pirkimo sutarties nuostatas, tiek apskritai į jungtinės veiklos instituto prasme ir esmę, teismas šiuo atveju negali vertinti visų ieškovių ir kiekvienos iš ieškovių veiksmų atskirai, atsietai ir savarankiškai nuo kitų partnerių, taip pat ir nuo UAB „Active Construction Management“ veiksmų bei sprendimų, t. y. negali ieškovių traktuoti kaip savarankiško subjekto (subjektų).

d)       CK 6.972 str. numato, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutarties nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių ar visi partneriai kartu; esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi (kaip nagrinėjamu atveju); CK 6.975 str. 3 d. numato, kad jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo; pagal CK 6.987 str. 3 d. net ir pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai vieno iš parnerių atžvilgiu dėl bankroto bylos jam iškėlimo, jos dalyviai solidariai atsako tretiesiems asmenims pagal neįvykdytas bendras prievoles; pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji jungtinės veikos sutarties pagrindu veikiančių asmenų atsakomybė preziumuojama;

e)       nuoseklioje Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai; jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974 - 6.976 straipsniai). CK 6.974 straipsnio 2 dalimi imperatyviai draudžiamas susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo (LAT 2008-07-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-378/2008; LAT 2015-07-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-427-611/2015; LAT 2009-10-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-392/2009). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (LAT 2013-09-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-435/2013).

f)       kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama tarpusavio partnerių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigos svarba. Pacta sunt servanda, bendradarbiavimo ir kooperacijos bei sąžiningumo principai yra neatskiriamai susiję, turi būti aiškinami kompleksiškai ir ,,per vienas kito prizmę”, kartu atsižvelgiant ir įvertinant šalis siejančių (ar siejusių, jeigu sutartis nutraukta) sutartinių santykių pobūdį. Kaip antai, pavyzdžiui, fiduciarinėse, didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (uberrimae fidei) grindžiamose sutartyse (kokia šiuo atveju ir yra jungtinės veiklos sutartis) sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos reikalavimui turi būti keliamas maksimalus standartas. Fiduciarinėje sutartyje šalių tarpusavio bendradarbiavimo ir kooperacijos didelę reikšmę lemia šalių interesų bendrumas siekiant įgyvendinti sutarties tikslus, dėl to šalių viena kitos pasitikėjimo išlaikymas ir reikšmingos informacijos tokios sutarties vykdymui atskleidimas yra svarbūs visoms tokio pobūdžio sutarties šalims. Vykdydamos sutartį šalys (partneriai) saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų (partnerių tarpusavio fiduciarinės pareigos). Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį partneriai siekia sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės–komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris vienam sutarties partneriui atlikus sutartimi sulygtus veiksmus leidžia tikėtis ir kitam partneriui, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas. Fiduciarinis sutarties pobūdis reiškia ir tai, kad partneris turi veikti tiek savo, tiek kitų partnerių interesais. Suvienyti bendri partnerių interesai bendram sutarties tikslui pasiekti ir per tai užsitikrinti ir savo individualius interesus suponuoja partnerių pareigą didžiausio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti (dalytis informacija, kartu derinti sutarties vykdymo veiksmus, imtis naudingų sau ir partneriams sprendimų, kt.). Bendradarbiavimo pareigos nesilaikymas vykdant fiduciarinę sutartį turi reikšmės konstatuojant esminį sutarties pažeidimą pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose išdėstytus esminio sutarties pažeidimo kriterijus – nukentėjusiai šaliai iš esmės negavus to, ko ji tikėjosi, kai pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės (LAT 2013-09-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-435/2013; LAT 2013-11-18 nutartis c.b. Nr. 3L-3-442/2013).

32.       Tos ieškovių akcentuojamos aplinkybės, kad po bankroto bylos pagrindiniam partneriui iškėlimo jos aktyvai domėjosi projektu, siekė tęsti statybos darbus ir projekto įgyvendinimą, pradėjo domėtis pagrindinio partnerio faktiškai atliktų darbų kiekiais, rinko Sutarties vykdymui reikalingus dokumentus, dalyvavo susirinkimuose ir susitikimuose su atsakove dėl tolesnio Sutarties vykdymo, teikė pasiūlymus ir pan., nepaneigia tos aplinkybės, kad vis dėlto, tiek po 2019-11-14, tiek po 2019-12-06 atsakovės raštų, užklausimų ir raginimų vykdyti konkrečias Sutartyje numatytas pareigas (dėl realaus statybos darbų atlikimo, dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo bei civilinės atsakomybės draudimo pateikimo), faktiškai jokie statybos darbai objekte taip ir nebuvo pradėti atlikti ir nebuvo atliekami iki pat Sutartyje ir jos papildomame susitarime nustatyto galutinio darbų atlikimo termino pabaigos. Be to, ieškovės taip ir nepateikė užsakovei nei galiojančio civilinės atsakomybės draudimo, nei prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų (nors byloje nėra ginčo dėl to, kad pradėjus vykdyti Sutartį trečiojo asmens UAB „Active Construction Management“ pateikti tokie dokumentai buvo pasibaigę galioti dar 2019-01-01 ir atitinkamai 2019-03-06), taip pat taip aiškiai ir nepatvirtino užsakovei apie tolesnį Sutarties vykdymą, t. y. jokių realių Sutartimi nustatytų rangovo įsipareigojimų vykdymo veiksmų neatliko.

33.       Nors ieškovės pateikė į bylą 2019-12-06 tarp UAB „Mitnija“ ir UAB „Gotas“ sudarytą Paslaugų bei prekių pirkimo – pardavimo sutartį dėl statybinių įrankių bei technikos nuomos, remonto ir kitų paslaugų – tačiau nėra įrodymų, kad šie įrankiai ir technika (konteinerinė biuro patalpa, sandėlis, tvoros elementai ir konstrukcijos) buvo išnuomotos ir faktiškai panaudotos būtent ginčo statybos objekte. Net jeigu ir pasitvirtintų šį aplinkybė, kaip jau buvo minėta, faktiškai nuo 2019 m. lapkričio jokie statybos darbai realiai objekte nebuvo apskritai vykdomi, ir ieškovės to neneigė. 

34.       Ta ieškovių akcentuojama aplinkybė, kad atsakovė po UAB „Active Construction Management“ pateikto rangos sutarties užtikrinimo garantijos bei civilinės atsakomybės draudimo galiojimo pabaigos kurį laiką nereikalavo rangovo pateikti galiojančią sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę bei civilinės atsakomybės draudimą patvirtinantį dokumentą, nepaneigia rangovo pareigos tokias priemones turėti bei pateikti užsakovui, nes tokios pareigos tiesiogiai įtvirtintos Sutarties 10.1.40 p., numatančiame rangovo pareigą užtikrinti, kad privalomo civilinės atsakomybės draudimo sutartis nenutrūkstamai galiotų nuo Sutarties įsigaliojimo iki rangovo įsipareigojimų įvykdymo pabaigos, LR Statybos įstatyme, įtvirtinančiame privalomąjį statytojo civilinės atsakomybės draudimą, bei Sutarties 10.1.42 p., numatančiame rangovo pareigą ne vėliau kai per 7 darbo dienas nuo rašytinio užsakovo nurodymo gavimo dienos pateikti užsakovui Sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimą pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis. Kaip teisinai pastebėjo atsakovė, minėtos sutartinės bei įstatyminės pareigos egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar atsakovė pareikalauja pateikti tokių pareigų įvykdymą patvirtinančius dokumentus, ar ne. Teismo nuomone, iškėlus pagrindiniam partneriui bankroto bylą, ženkliai padidėjus tinkamo tolimesnio Sutarties nevykdymo rizikai, šios prievolių įvykdymo bei atsakomybės draudimo priemonės užsakovei tapo itin svarbios ir aktualios, atitinkamai jų nepateikimas buvo pagrįstai atsakovės įvertintas, kaip esminis Sutarties pažeidimas. Itin svarbu pažymėti, kad ieškovės nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu taip ir nenurodė bei įrodymais nepagrindė jokių objektyvių ir svarbių, pateisinamų priežasčių, kodėl nepateikė / negalėjo pateikti užsakovei Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonės (garantijos) ir civilinės atsakomybės draudimo dokumentų, dėl kokių priežasčių neįvykdė / negalėjo įvykdyti šių sutartinių įsipareigojimų, kas tam trukdė, kokios galimai objektyvios kliūtys tam egzistavo ir pan. Ieškovių atstovų nurodoma aplinkybė, kad nebuvo galimybės nustatyti užtikrinamos prievolės apimties (masto), termino, iki kada turėtų galioti užtikrinimo priemonės ir pan., vertintinos kritiškai, kadangi tiek statybos darbų atlikimo bei sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas, tiek prievolės kaina, tiek kiti galimai reikšmingi duomenys buvo žinomi ir neabejotinai galėjo būti rangovui žinomi tiek iš pačios Sutarties bei papildomų susitarimų, tiek iš abiejų sutarties šalių pasirašytų darbų priėmimo – perdavimo aktų ir kitų Sutartį lydinčių dokumentų apie atliktų / neatliktų darbų kainą ir t.t.

35.       Pagaliau, atsakovė nagrinėjamu atveju nutraukė Sutartį ir dėl to, kad statybos objektas buvo rangovo apleistas, neprižiūrėtas ir pan. Sutarties 10.1.9. – 10.1.10 punktai įtvirtino rangovo pareigą užtikrinti objekte esančio turto apsaugą nuo meteorologinių sąlygų poveikio ir kitokio jo sugadinimo, saugoti atliktus darbus ir reikmenis nuo sugadinimo ir vagystės, nuo meteorologinių sąlygų poveikio ir kitokio jų sugadinimo iki objekto pridavimo priėmimo naudoti komisijai dienos. Nors į bylą ieškovių yra pateikta UAB „Mitnija“ 2019-10-09 su UAB „Apsaugos komanda“ sudaryta Kombinuotos techninės ir fizinės apsaugos paslaugų sutartis dėl statybos objektų apsaugos, tačiau tokios sutarties buvimas reiškia priemonių fizinei statybos objekte esančio turto apsaugai (nuo sugadinimo, vagystės ir pan.) ėmimąsi, tačiau nereiškia pareigos apsaugoti statybos objektą ir jame esantį turtą (statybines medžiagas, statybos darbų rezultatus) nuo meteorologinių reiškinių poveikio įvykdymą bei pats savaime nepaneigė kitų Sutartyje numatytų esminių rangovo įsipareigojimų nevykdymo fakto, kaip pagrindo nutraukti Sutartį. Atsakovės į bylą pateikta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir UAB „Sada LT“ 2020-02-24 Statybvietės sutvarkymo paslaugų sutartis, atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, jog pati atsakovė, kaip užsakovė (jos pasitelktas projekto valdytojas) ėmėsi priemonių statybos objekto teritorijos sutvarkymui, technologinės įrangos uždengimui bei apsaugai, kas buvo itin svarbu, atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai rangovo buvo sustabdyti būtent rudenį, artėjant žiemos sezonui, kuomet dėl oro sąlygų itin svarbu užtikrinti atliktų statybos darbų, statybos objekto teritorijos, joje esančių statybinių medžiagų ir pan. apsaugą, užkonservavimą ir pan.

36.       Teismas pažymi, kad visos ieškovių nurodomos aplinkybės apie vykdant Sutartį, o konkrečiai rengiant darbo projektą iškilusias problemas, susijusias su Techninio projekto projektinių sprendinių netinkamumu ir neatitikimais, dėl kurių rangovas negalėjo ilgą laiką vykdyti tam tikrų darbų ir ženkliai užsitęsė rangos atlikimo terminas, dėl kurių Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama jau minėta civilinė byla Nr. e2-1285-653/2018 pagal ieškovės UAB „Active Construction Management“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo – UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, pratęsiant galutinį darbų pagal Sutartį atlikimo terminą, apie šalių Sutarties vykdymo metu pasirašytus papildomus susitarimus ir pan. nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl tų atsakovės 2020-01-22 rašte nurodytų vienašališko Sutarties nutraukimo pagrindų, kuriuos šiuo atveju kvestionuoja ir ginčija ieškovės, kadangi šio aplinkybės yra susijusios su praeityje abiejų Sutarties šalių valia sudarytais, įvykdytais veiksmais bei susitarimais, kurie sukėlė atitinkamas teisines pasekmes, kurie nebuvo ir nėra šalių ginčijami ir kurie nėra susiję su tais pagrindais ir vėliau įvykusiomis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovė nagrinėjamu atveju vienašališkai nutraukė Sutartį su ieškovėmis. Šioje vietoje vėlgi, akcentuotina, kad visi šitie susitarimai prie Viešojo pirkimo sutarties, kuriais buvo keičiamos sutarties sąlygos, visi veiksmai buvo UAB „Active Construction Management“ atliekami ne vienasmeniškai, o visų jungtinės veiklos partnerių, veikiančių bendrai ir solidariai, vardu, interesais, valia, jiems atstovaujant, turint jų įgaliojimą ir pavedimą, įtvirtintą pačioje Jungtinės veiklos sutartyje, todėl dabar ieškovės negali neigti ir kvestionuoti jų pačių ankščiau atliktų veiksmų ir sprendimų bei jų teisinių padarinių.

37.       Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šalių sutarto Sutarties dalyką sudarančių tiek tarpinių grafike numatytų darbų atlikimo terminų, tiek galutinio Sutarties įvykdymo termino nesilaikymas ir pažeidimas, didžiosios dalies (apie 50 procentų) darbų visiškas neatlikimas, nepateisinamas delsimas, bendradarbiavimo pareigos su užsakove neįgyvendinimas, Sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių užsakovei nepateikimas šioje situacijoje, kurioje kitai Sutarties šaliai buvo reikalingas ir turėjo esminės reikšmės darbų atlikimo intensyvumas, operatyvumas, savalaikiškumas, sudarė užsakovei - perkančiajai organizacijai ne tik Sutarties 11.5 punkte, bet ir CK 6.217 straipsnio 1-2 dalyse numatytą pagrindą tokius ieškovių bei trečiojo asmens veiksmus vertinti kaip esminį Sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, pakankamą pagrindą nesitikėti, jog Sutartis apskritai bus toliau ir tinkamai vykdoma. Teismo nuomone, šiuo atveju perkančiosios organizacijos – savivaldybės administracijos - teisėtas ir pagrįstas lūkestis dėl sklandaus, kokybiško ir savalaikio ypatingą reikšmę ir svarbą turinčio pastato – sveikatinimo centro pastatymo būtent dėl ieškovių ir trečiojo asmens, solidariai atsakingų už tinkamą Sutarties įvykdymą, elgesio Sutarties vykdymo metu liko iš esmės nepateisintas, todėl Sutarties nutraukimas buvo adekvati atsakovės reakcija į ieškovių bei trečiojo asmens, kaip jungtinės veiklos pagrindu veikiančių partnerių, elgesį (neveikimą). Tokiu būdu teismas sprendžia, jog atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė viešojo pirkimo sutartį, todėl atmeta ieškovių reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

38.       Konstatavus pagrindų nutraukti Sutartį dėl ieškovių ir trečiojo asmens BUAB „Active Construction Management“ padarytų esminių jos pažeidimų buvimą bei atsakovės veiksmų nutraukiant Sutartį teisėtumą, teismas nemato pagrindo nagrinėti, vertinti bei plačiau pasisakyti dėl ieškovių ieškinyje nurodomų aplinkybių apie galimai užsakovės tam tikrų statybos rangos darbų bei įrangos, kurie realiai faktiškai nebuvo rangovo atlikti bei pristatyti priėmimą bei apmokėjimą bei kokius nors neteisėtus užsakovės veiksmus vykdant Sutartį, tuo pačiu ir tenkinti ieškovių reikalavimą pripažinti Sutartį pasibaigusia dėl atsakovės kaltės, kadangi:

           a) visi byloje esantys Atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktai, Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymos ir jų pagrindų užsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo pasirašytos abiejų Sutarties šalių – rangovo, kurį atstovavo UAB „Active Construction Management“, veikianti visų ieškovių vardu ir interesais bendrai, bei užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir šie dokumentai niekada nebuvo ir šioje byloje taip pat nėra nei vienos iš Sutarties šalių ginčijami, byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai nei dėl šių aktų pripažinimo negaliojančiais, nei jokie turtiniai piniginiai reikalavimai (užsakovei ir/ar pagrindiniam partneriui, veikusiam ieškovių vardu) dėl vienokių ar kitokių sumų, sumokėtų šių aktų pagrindu, priteisimo ir pan.;

            b) atsakovės su tripliku pateiktas Operacijų išrašas bei pačių ieškovių atstovų paaiškinimai patvirtina, kad, pavyzdžiui, ieškovė UAB „Axis Power“ yra netgi gavusi iš pagrindinio partnerio 1 831 999,85 Eur  mokėjimų per visą Sutarties vykdymo laikotarpį, t. y. pati ieškovė asmeniškai akceptavo iš Sutarties vykdymo aukščiau minėtų darbų priėmimo – perdavimo aktų pagrindu gautas pajamas, jas priėmė;

            c) byloje nėra duomenų, kad BUAB „Active Construction Management“ bankroto byloje būtų pareikšti / patenkinti bankrutuojančiai įmonei kokie nors su Sutarties vykdymu susiję turtiniai reikalavimai tiek atsakovės - savivaldybės administracijos, tiek iš ieškovių pusės, kad ieškovės būtų įtrauktos į BUAB kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir pan.

        d) nei šalių sudaryta Sutartis, nei bendrosios prievolių ir konkrečiai sutarčių pabaigą reglamentuojančios CK 6.123 – 6.129, 6.217 – 6.228 straipsnių nuostatos apskritai nenumato tokio Sutarties pasibaigimo pagrindo, kaip dėl vienos iš šalių kaltės.

39.       Teismas pažymi ir tai, kad jeigu ieškovės mano, kad jų pagrindinis partneris atliko vienokius ar kitokius neteisėtus veiksmus, pažeidė bendradarbiavimo ar kitas pareigas kitų partnerių atžvilgiu, veikdamas jų vardu ir juos atstovaudamas santykiuose su perkančiąja organizacija vykdant ginčo Sutartį, nepagrįstai gavo iš užsakovės tam tikrus apmokėjimus ir pan. ar kitaip pažeidė iš jų sudarytos Jungtinės veiklos sutarties kilusius įsipareigojimus, jie galėjo atitinkamai vienašališkai nutraukti pačią Jungtinės veiklos sutartį ar/ir reikėti atitinkamus neturtinius ir turtinius reikalavimus minėtam partneriui, tačiau ieškovės šiuo atveju negali remtis savo Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis ir galimu jų pažeidimu prieš atsakovę, kaip užsakovę viešojo pirkimo sutarties prasme, nes solidarioji partnerių atsakomybė prieš atsakovę, kaip minėta, bet kuriuo atveju išlieka ir yra preziumuojama (LAT 2008-12-23 nutartis c.b. Nr. 3K-3-583/2008).

40.       Teismo nuomone, ieškovių pareikštas neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl pripažinimo, t. y. reikalavimas pripažinti, kad viešojo pirkimo sutartis pasibaigė dėl atsakovės kaltės (nes pastaroji netinkamai vykdė Sutartį, nepagrįstai rangovui sumokėjo už darbus bei įrangą, keitė jų kainą, pasirašė papildomus susitarimus ir pan.) negali apskritai būti laikomas savarankišku ieškinio dalyku, kadangi nesant greta pareikšto (pareikštų) jokio kito - turtinio reikalavimo ar reikalavimų, per se negali sukelti ieškovėms jokių realių teisinių padarinių. Kitaip tariant, tokio reikalavimo patenkinimas pats savaime negali sukurti ieškovėms jokių realių materialinių teisių padarinių, o yra tik turtinio reikalavimo ar reikalavimų (dėl nuostolių atlyginimo, įsiskolinimo, be pagrindo gauto turto priteisimo ar kt.) faktinis pagrindas, nes aplinkybės dėl to, kas laikytinas pažeidusiu viešojo pirkimo sutartį, dėl kieno kaltės ji pasibaigė gali būti nustatinėjamos nagrinėjant vienokį ar kitokį turtinį reikalavimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikro fakto pripažinimas būtinas siekiant nuostolių atlyginimo, tačiau toks pripažinimas savaime nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes fakto pripažinimas yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai skolininkui atsiranda pareiga atlyginti žalą; vadinasi, reikalavimo pripažinti faktą patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos atlyginimo nustatymą, o tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

41.       Ieškovių reikalavimas pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą įtraukti ieškoves į Centrinės viešųjų pirkimų sistemos Nepatikimų tiekėjų sąrašą nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas, nes: a) atsakovės atliktas vienašalis Sutarties nutraukimas šiuo atveju pripažintinas teisėtu; b) perkančioji organizacija neturi jokios diskrecijos ir pasirinkimo laisvės –imperatyvios VPĮ 91 str. 1 d. nuostatos numato, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai įvykdžiusius tiekėjus (tiekėjų grupės atveju – visus grupės narius), taip pat apie ūkio subjektus, kurių pajėgumais rėmėsi tiekėjas ir kurie su tiekėju prisiėmė solidarią atsakomybę už pirkimo sutarties dalies, kuriai jis buvo pasitelkti, kai sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo. Tuo tarpu tiekėjui, apie kurį paskelbti tokie duomenys, vėliau dalyvaujant kituose viešuosiuose pirkimuose suteikiama taip vadinama teisė reabilituotis VPĮ 46 str. 8 d. tvarka, kuomet konkreti perkančioji organizacija, kurios vykdomame pirkime siekia dalyvauti tiekėjas, vertina tokio tiekėjo pateiktą informaciją ir sprendžia dėl jo nepašalinimo iš pirkimo procedūros galimybių. Būtent todėl tokios ieškovių nurodomos aplinkybės, kad maža procentinė dalis darbų, kuriuos jos buvo įsipareigojusios atlikti pagal JVS, rangovo daromų Sutarties pažeidimų toleravimas iš perkančiosios organizacijos pusės ir pan., galėtų būtų vertinamos nebent jų reabilitavimo proceso metu, tačiau ne sprendžiant dėl jų įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą pagal imperatyvią VPĮ 91 str. 1 d. normą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42.       Atmetus ieškovių ieškinį pilna apimtimi, jų byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei trečiojo asmens UAB „ Vilniaus vystymo kompanija“ prašymai dėl jų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintini iš dalies (CPK 93 str., 98 str.).

43.       Nors atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad viso byloje patyrė 11 898,23 Eur išlaidų advokato / advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (7 108,45 Eur atsiliepimui į ieškinį bei 4 789,78 Eur triplikui parengti), tačiau iš jos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei atstovavusios advokatų profesinės bendrijos atsakovei buvo išrašyta sąskaitų bendrai 13 124,26 Eur sumai (6200,04+2134,44+4789,78), tuo tarpu faktiškai atsakovė minėtai advokatų profesinei bendrijai banko pavedimais už teisinę pagalbą sumokėjo viso 10 152,39 Eur (4789,78+2134,44+3228,17). Nors viena vertus, atsakovės už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą patirtų išlaidų suma viršija poįstatyminiais teisės aktais nustatytus maksimalius rekomenduojamas priteisti civilinėse bylose advokato išlaidų dydžius (maksimali rekomenduojama priteisti atlyginimo už atsiliepimą į ieškinį suma – 3 395 Eur, už tripliką – 2 037 Eur), tačiau kita vertus, bylos apimtis, nagrinėtinų faktinių aplinkybių, spręstinų klausimų ir teisinių aspektų skaičius buvo didelis, kompleksiškas, pats ginčo pobūdis yra pakankamai sudėtingas, atsakovės atstovų parengtų procesinių dokumentų apimtis, darbo ir intelekto sąnaudos didelės, o kokybė aukšta, be to, advokatų/padėjėjos teisinė pagalba pasireiškė ne tik procesinių dokumentų parengimu, teisinėmis konsultacijomis, bet ir atstovavimu žodiniame teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės (posėdis truko apie 5 valandas; maksimaliai galimas priteisti 1 val. teisinių paslaugų teikimo dydis – 135 Eur; atitinkamai 5 val*135 Eur = 675 Eur), todėl kompleksiškai įvertinus šias aplinkybes, teismas laiko protinga, teisinga ir pagrįsta priteisti atsakovei iš ieškovių 6 107 Eur (3395+2037+675) išlaidų advokato/advokato padėjėjo paslaugoms sumą.

44.       Kaip nurodė prašyme trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, veikęs atsakovės pusėje, bei kaip matyti iš jo pateiktų rašytinių įrodymų, trečiasis asmuo byloje patyrė viso 12 795,75 išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš jų: 10 390,88 Eur išlaidų atsiliepimui į ieškinį ir 2 404,88 Eur išlaidų triplikui parengti. Kaip ir atsakovės atveju, trečiojo asmens už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą patirtų išlaidų suma viršija poįstatyminiais teisės aktais nustatytus maksimalius rekomenduojamas priteisti civilinėse bylose advokato išlaidų dydžius (maksimali rekomenduojama priteisti atlyginimo už atsiliepimą į ieškinį suma – 3 395 Eur, už tripliką – 2 037 Eur), tačiau kita vertus, advokato teisinė pagalba pasireiškė ne tik procesinių dokumentų parengimu, teisinėmis konsultacijomis, bet ir atstovavimu žodiniame teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės (posėdis truko apie 5 valandas; maksimaliai galimas priteisti 1 val. teisinių paslaugų teikimo dydis – 135 Eur), bylos apimtis, nagrinėtinų faktinių aplinkybių, spręstinų klausimų ir teisinių aspektų skaičius buvo didelis, kompleksiškas, pats ginčo pobūdis yra pakankamai sudėtingas, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, o taip pat trečiojo asmens atstovo parengtų procesinių dokumentų apimtį, potencialias darbo ir intelekto sąnaudas, atstovavimo kokybę, o taip pat išlaidas patyrusio asmens teisinį statusą procese (trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų), teismas laiko protinga, teisinga ir pagrįsta priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovių 4 500 Eur išlaidų advokato paslaugoms sumą.

          Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

  n u s p r e n d ė:

        Ieškovių AB "Montuotojas", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic", UAB "Axis Power"  ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys - BUAB "Active Construction Management", atstovaujama bankroto administratoriaus V. K., UAB "Vilniaus vystymo kompanija" atmesti.

           Priteisti iš ieškovių AB "Montuotojas" (kodas – 121520069, Granito g. 3, Vilnius), UAB "Mitnija" (kodas 134511472, Jonavos g. 60C, Kaunas), UAB "HSC Baltic" (kodas – 300130281, Krivių g. 48-6, Vilnius), UAB "Axis Power" (kodas – 135175277, Jovarų g. 2, Kaunas) lygiomis dalimis atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (kodas – 188710061, Konstitucijos pr. 3, Vilnius) 6 107 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 1 526,75 Eur iš kiekvienos iš ieškovių), o trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (kodas – 120750163, Algirdo g. 19, Vilnius) – 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų (t. y. po 1 125 Eur kiekvienos iš ieškovių).        

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

           Teisėja                                                                Renata Volodko