Civilinė byla Nr. e2A-326-516/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00381-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.18.1; 2.6.18.6

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. liepos 2 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ROHDE NIELSEN A/S apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ROHDE NIELSEN A/S ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo ir nepagrįsto civilinės atsakomybės taikymo bei pagal atsakovės akcinės bendrovės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį ROHDE NIELSEN A/S dėl delspinigių priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas ROHDE NIELSEN A/S kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė:

1.1.                      pripažinti, kad atsakovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nepagrįstai ir neteisėtai dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo taikė ieškovui ROHDE NIELSEN A/S netesybas ir apskaičiavo 26 174,15 Eur delspinigius, dėl kurių buvo išrašyta 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaita Nr. 2022077, todėl panaikinti minėtą priskaičiuotų delspinigių sumą, dėl kurios buvo išrašyta 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaita Nr. 2022077, bei pripažinti, kad ROHDE NIELSEN A/S civilinė atsakomybė netaikytina (neatsiranda);

1.2.                      tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad nėra pagrindo tenkinti pirmojo prašymo, atleisti ROHDE NIELSEN A/S nuo civilinės atsakomybės taikymo dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo, atleidžiant nuo priskaičiuotų 26 174,15 Eur delspinigių mokėjimo, dėl kurių buvo išrašyta 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaita Nr. 2022077;

1.3.                      taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigių skaičiavimui;

1.4.                      priteisti iš atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovui ROHDE NIELSEN A/S 140 842,03 Eur skolą (9 219,00 Eur + 37 342,20 Eur + 94 280,83 Eur);

1.5.                      priteisti iš atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškovui ROHDE NIELSEN A/S 8 procentų dydžio metines palūkanas už 2022 m. gruodžio 21 d. ieškinio pagrindu priteistą sumą (46 561,20 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už 2023 m. birželio 12 d. patikslinto ieškinio pagrindu priteistą sumą (94 280,83 Eur), skaičiuojant palūkanas nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad su atsakove AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau – ir užsakovė, Direkcija) 2020 m. birželio 4 d. sudarė rangos sutartį dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos nuo PK-17 iki PK-110 eksploatacinių dugno valymo darbų (toliau – Sutartis, rangos sutartis). Pagal sudarytą Sutartį ir atsakovės pateiktas technines užduotis ieškovas (rangovas) turėjo atlikti eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus, o atsakovė įsipareigojo už tokius darbus atsiskaityti Sutartyje numatytoms sąlygomis. Remiantis šalių sudaryta Sutartimi, rangovui buvo įteiktos dvi techninės užduotys, dėl kurių vykdymo tarp šalių kilo ginčas: techninė užduotis Nr. 9.3.164-16/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK87,5a iki PK101a (Malkų įlankos akvatorija) ir techninė užduotis Nr. 9.3.164-20/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK81 iki PK85 (Smeltės ratas). Sutarties objektas buvo eksploataciniai uosto akvatorijos dugno valymo darbai, kurių metu turėjo būti šalinamos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ant dugno susiformavusios nuosėdos, kurios susiformuoja iš dviejų šaltinių – Nemuno srovė atplukdo dumblo, o jūra stiprių vėjų metu šalia uosto vartų daugiausia suneša smėlio, kuris patenka tiek į išorinį įplaukos kanalą, tiek į šiaurinę uosto dalį. Kitaip tariant, Sutarties objektas – vandens sunešto laisvo smėlio ir dumblo kasimas ir šalinimas, bet ne kieto grunto (pvz., molio, morenos, moreninio priemolio ir pan.) kasimas ir šalinimas.

3.       Užsakovė (atsakovė) ne tik netinkamai atliko savo pareigas darbų perdavimo metu (t. y. atliekant batimetrinius matavimus tiek 2019 m., tiek 2021 m.), bet ir sąmoningai vengė bendradarbiauti su rangovu ir nenorėjo sudaryti sąlygų tam, kad būtų įvertintas neiškasų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 pobūdis ar kaip darbų trūkumai pagal techninėje užduotyje Nr. 9.3.164-20/21 nurodytų objektų pobūdis. Taip užsakovė siekė nesąžiningai priversti rangovą atlikti darbus, kurių rangovas nebuvo įsipareigojęs atlikti pagal Sutartį.

4.       Techninė užduotis Nr. 9.3.164-16/21 buvo įvykdyta iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. ir šią dieną rangovas pateikė užsakovei atitinkamą pranešimą, kaip tai numato Sutarties 8.7 papunktis. Kartu su pranešimu apie užbaigtus darbus buvo pateiktas išvalytos akvatorijos batimetrinių matavimų planas bei batimetrinių matavimų skaitmeniniai duomenys. Užsakovei pateiktoje informacijoje dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 įvykdymo buvo nurodyta, kad tam tikruose taškuose numatytas projektinis gylis nebuvo pasiektas, kadangi numatyto gylio pasiekimui turi būti atlikti darbai, kurie nepatenka į sudarytos Sutarties aprėptį (t. y. turi būti iškastas molis (morena)), arba turi būti pašalinti tam tikri kiti objektai, kurių pašalinimas taip pat nepatenka į Sutarties aprėptį. Užsakovė į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė raštą dėl tariamų darbų trūkumų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21. Rangovas ne kartą informavo užsakovę, kad prašomi atlikti darbai nepatenka į šalių sudarytos Sutarties aprėptį, tačiau užsakovė tokius rangovo pranešimus ignoravo ir tinkamai neįvertino rangovo pateiktos informacijos, formaliai toliau reikalavo pasiekti techninėje užduotyje Nr. 9.3.164-16/21 numatytą projektinį gylį, nors objektyviai to nebuvo įmanoma padaryti pagal šalių sudarytą Sutartį. Rangovas, siekdamas pagrįsti savo poziciją, pasitelkė į pagalbą specialistus, kurie atliko dugno posluoksnių tyrimą, 2021 m. lapkričio 20 d. atliko bandomąjį kasimą, kurie patvirtino, kad neiškasos negali būti laikomos pagal Sutartį atliekamų darbų trūkumu. Po šalių susirašinėjimo, 2022 m. balandžio 25 d. užsakovei buvo pateikti priėmimo–perdavimo aktai kartu su rangovo 2022 m. balandžio 22 d. raštu.

5.       Pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 ieškovas dar 2021 m. rugpjūčio 20 d. pasiekė projektinį gylį visose darbo zonos vietose, kuriose tai buvo galima padaryti (atliekant Sutartyje numatytus darbus), už atliktus darbus turėjo būti tinkamai atsiskaityta Sutartyje numatyta tvarka. Kaip pagrindas iškasto grunto kiekiui apskaičiuoti turėjo būti naudojami batimetriniai matavimai, kurie buvo atlikti po darbų užbaigimo 2021 m. rugpjūčio mėn., kaip tai numato Sutarties 8.11 papunktis. Užsakovė iškasto grunto kiekį ir rangovui mokėtiną sumą visiškai nepagrįstai apskaičiavo pagal 2022 m. sausio 3 d. batimetrinių matavimų duomenis. Užsakovės pagal 2022 m. sausio 3 d. batimetrinius matavimus apskaičiuotas iškasto grunto kiekis sudaro 18 230 m3, o pagal 2021 m. rugpjūčio 19 d. batimetrinius matavimus apskaičiuotas iškasto grunto kiekis sudaro 20 425 m3. Užsakovė, sumokėdama rangovui tik už 18 230 m3 iškasto grunto kiekį pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, liko skolinga už 2 195 m3 (20 425 m3 – 18 230 m3) iškasto grunto kiekį, t. y. 9 219 Eur (4,20 Eur x 2 195  m3).

6.       Užsakovei pranešimas dėl užbaigtų darbų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, kaip tai numato Sutarties 8.7 papunktis, buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 8 d. Kartu su pranešimu apie užbaigtus darbus taip pat buvo pateiktas ir išvalytos akvatorijos batimetrinių matavimų planas bei batimetrinių matavimų skaitmeniniai duomenys. Po darbų užbaigimo dėl objektyvių aplinkybių (vykusios audros, laivų manevravimo, natūralių sedimentacijos procesų ir pan.) techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 darbų zonoje įvyko užnešimai ir atsirado tam tikrų objektų, kurių šalinimas nepateko į sudarytos Sutarties darbų aprėptį. Nepaisant to, užsakovė tokius objektus nepagrįstai traktavo kaip neiškasas ir reikalavo juos pašalinti pagal Sutartį. Be to, užsakovė neatsižvelgė į tai, kad naujų neiškasų susiformavimą nulėmė po darbų užbaigimo įvykę užnešimai. Sutarties 7.1.6 papunktis numatė užsakovės įsipareigojimą, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (pvz., smarkus sąnašinio grunto užnešimas ir pan.), trukdančioms rangovui tinkamai įvykdyti darbus, (i) pakeisti techninę užduotį (užsakovės teisė) ir (arba) (ii) priimti neužbaigtus rangovo darbus pagal konkrečią techninę užduotį ir sumokėti jai už faktiškai pagal techninę užduotį atliktus darbus (užsakovės pareiga). Tai leidžia pagrįstai teigti, kad užsakovė turėjo atsiskaityti su rangovu pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 už faktiškai atliktus darbus. Remiantis atliktų batimetrinių matavimų duomenimis, vykdant techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, buvo iškasta 9 168 m3 grunto, tai sudaro 38 505,60 Eur (4,20 Eur x 9168 m3) mokėtinus pagal Sutartį. Rangovas reikalavo užsakovės, kad pastaroji sumokėtų šią sumą. Užsakovei informavus, kad sutinka priimti tam tikrą darbų dalį, 2022 m. lapkričio 28 d. užsakovei buvo pateikti priėmimo–perdavimo aktai kartu su rangovo 2022 m. lapkričio 25 d. raštu.

7.       Kaip pagrindas iškasto grunto kiekiui apskaičiuoti turėjo būti naudojami batimetriniai matavimai, kurie buvo atlikti po faktinio darbų užbaigimo 2021 m. lapkričio mėn. Užsakovė iškasto grunto kiekį ir rangovui mokėtiną sumą nepagrįstai apskaičiavo pagal 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų duomenis. Užsakovės pagal 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinius matavimus apskaičiuotas iškasto grunto kiekis yra 277 m3. Kai pagal ieškovo 2021 m. lapkričio 8 d. batimetrinius matavimus apskaičiuotas iškasto grunto kiekis yra 9 168 m3. Užsakovė, sumokėdama rangovui tik už 277 m3 iškasto grunto kiekį pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, liko rangovui skolinga už 8 891 m3 (9 168 m3 – 277 m3) iškasto grunto kiekį, t. y. 37 342,20 Eur (4,20 Eur x 8 891 m3). Iškasto grunto skirtumas pagal 2022 m. lapkričio mėn. ir 2021 m. lapkričio mėn. batimetrinių matavimų duomenis susidaro dėl to, kad skaičiavimo pagrindu yra imami skirtingo laikotarpio batimetrinių matavimų duomenys, o jie skiriasi dėl natūralių sedimentacijos procesų ir vykstančių audrų bei užnešimų, kurie nulemia naujų sąnašinio grunto sluoksnių susidarymą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos dugne.

8.       Buvo nepagrįstai atsisakyta pasirašyti du aktus, susijusius su II kvietimu dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 ir techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21. Užsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti kartu su rangovo 2022 m. balandžio 22 d. raštu dėl atliktų darbų perdavimo pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 pateiktą aktą ir kartu su rangovo 2022 m. lapkričio 25 d. raštu dėl atliktų darbų perdavimo pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 pateiktą aktą. Užsakovei nepagrįstai atsisakius pasirašyti priėmimo–perdavimo aktus, aktus 2022 m. gruodžio 13 d. rangovas pasirašė vienašališkai, aktuose padarydamas žymą apie užsakovės atsisakymą tokius aktus pasirašyti. Užsakovė 2022 m. gruodžio 16 d. patvirtino, kad pateiktų aktų neketina pasirašyti.

9.       Užsakovė 2022 m. gruodžio 9 d. raštu informavo rangovą apie pritaikytą baudą dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21. Kartu su pranešimu rangovui buvo pateikta apmokėti užsakovės išrašyta 2022 m. gruodžio 8 d. sąskaita (toliau – Delspinigių sąskaita). Užsakovė pareikalavo išrašytą sąskaitą apmokėti iki 2022 m. gruodžio 22 d. (įskaitytinai). Delspinigių sąskaita buvo išrašyta rangovui dėl tariamai pavėluoto darbų atlikimo pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, pritaikant netesybas už 355 kalendorines dienas. Minėta bauda dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo buvo pritaikyta nepagrįstai ir neteisėtai, nesant teisinio ir faktinio pagrindo rangovo civilinei atsakomybei taikyti, ir dėl to priskaičiuota netesybų suma turėtų būti panaikinta. Ieškovas tinkamai ir laiku atliko darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21. Užsakovė delspinigius skaičiuoja už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai), nors pranešimas dėl užbaigtų darbų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, kaip tai numato Sutarties 8.7 papunktis, užsakovei buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 8 d. Vadinasi, rangovas darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 atliko iki užsakovės nurodytos datos, nuo kurios yra nepagrįstai skaičiuojami delspinigiai (t. y. darbai atlikti iki 2021 m. lapkričio 8 d., o delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo 2021 m. lapkričio 20 d.).

10.       Pagal Sutarties 11.3 papunktį delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tuo atveju, jeigu Sutartyje numatyti terminai yra pažeidžiami dėl rangovo kaltės. Nesant rangovo kaltės dėl esamos situacijos susidarymo, negali kilti rangovo civilinė atsakomybė. Jeigu būtų nuspręsta, kad yra pagrindas rangovo civilinei atsakomybei atsirasti, rangovas prašo jį atleisti nuo visos priskaičiuotos delspinigių sumos mokėjimo pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, nes užsakovės veiksmai lėmė tai, jog pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 atlikti darbai nebuvo priimti Sutartyje nustatyta tvarka ir kad suėjus Sutarties 11.8 papunktyje numatytam terminui bei šalims nerandant sutarimo dėl tolesnio darbų vykdymo, nebuvo pasitelktas trečiasis asmuo tariamiems trūkumams pašalinti.

11.       Delspinigių skaičiavimas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai) yra nepagrįstas ir dėl to, kad delspinigių skaičiavimui turi būti taikoma 6 mėnesių senatis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalis). Ieškovas reikalauja delspinigių skaičiavimui taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį ir nesutinka, kad delspinigiai būtų skaičiuojami už ilgesnį terminą nei numatyta CK 1.125 straipsnio 5 dalyje.

12.       Nurodė, kad užsakovė 2023 m. vasario 23 d. pateikė rangovui VI kvietimą atvykti vykdyti darbus pagal Sutartį. Minėto VI kvietimo metu, be kitų techninių užduočių, rangovui buvo pateiktos vykdyti techninės užduotys Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23. Techninės užduoties Nr. 9.3.164-4/23 ir techninės užduoties Nr. 9.3.164-12/23 darbų vykdymo zona sutapo su nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esančios techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 darbų vykdymo zona, kurioje nebuvo galima pasiekti techninėje užduotyje numatyto projektinio gylio, nes tam turėjo būti atlikti kiti darbai, kurių nenumatė Sutartis, ir rangovas apie tai ne kartą informavo užsakovę. Naujai pateiktos vykdyti techninės užduotys Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 nebuvo įvykdytos dėl to, kad užsakovė tinkamai nebendradarbiavo, nepateikė darbų vykdymui būtinos informacijos (nurodymų) ir nepašalino techninės dokumentacijos trūkumų. Ieškovas 2023 m. balandžio 5 d. rašte nurodė, kad stabdo darbų vykdymą pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-4/23, kol nebus pašalinti pastebėti ir nurodyti su techninės užduoties vykdymu susiję trūkumai, jog būtų užtikrintas saugus darbų vykdymas bei techninės užduoties įvykdymas taptų objektyviai galimas. Rangovas ne kartą informavo užsakovę raštu, kad techninės užduoties Nr. 9.3.164-4/23 ir techninės užduoties Nr. 9.3.164-12/23 vykdymas nėra įtrauktas į darbų planą, nes laukiama iš Direkcijos pusės nurodymų bei pataisytos techninės dokumentacijos. Per Sutarties 8.6 papunktyje numatytą 5 kalendorinių dienų terminą užsakovė nepateikė rangovui vykdyti naujų techninių užduočių, be to, nepateikė patikslintos techninės dokumentacijos, pašalinus rangovės nurodytus trūkumus dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-4/23 ir techninės užduoties Nr. 9.3.164-12/23. Atsižvelgiant į tai, rangovo kasimo technika buvo demobilizuota, baigus vykdyti kasimo darbus pagal visas VI kvietimo metu pateiktas technines užduotis, kurios buvo tinkamai parengtos. Baigus vykdyti darbus, buvo laikoma, kad VI kvietimas yra tinkamai užbaigtas. Dėl to rangovas 2023 m. gegužės 17 d. pateikė užsakovei paskutinius darbų priėmimo–perdavimo aktus. Užsakovė vieną iš rangovo pateiktų darbų priėmimo–perdavimo aktų nepagrįstai atsisakė pasirašyti. Dėl to rangovas priverstas savo teises ginti teismine tvarka, reikalaujant iš užsakovės priteisti VI kvietimo metu patirtas 94 280,83 Eur dydžio mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidas.

13.       Atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė:

13.1.                      priteisti iš ieškovo ROHDE NIELSEN, A/S 39 579,86 Eur delspinigių;

13.2.                      priteisti iš ieškovo ROHDE NIELSEN, A/S 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

13.3.                      priteisti iš ieškovo ROHDE NIELSEN, A/S 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas;

13.4.                      tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad yra praleistas senaties terminas, prašo atnaujinti priešieškinio senaties terminą delspinigiams skaičiuoti pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių;

13.5.                      priteisti iš ieškovo ROHDE NIELSEN, A/S patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį.

14.       Nurodė, kad 2021 m. birželio 17 d. įteikė rangovui techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 dėl valymo darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK87,5a iki PK101a. Rangovas 2021 m. birželio 29 d. raštu pranešė Direkcijai apie darbų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 pradžią nuo 2021 m. liepos 2 d. Darbų vykdymo terminas pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 – 19 dienų. Kadangi rangovas faktiškai darbus pradėjo vykdyti 2021 m. liepos 2 d., todėl darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 turėjo būti baigti iki 2021 m. liepos 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad po techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 įteikimo rangovui buvo įteiktos ir kitos techninės užduotys, kartu nustatant darbams pagal kiekvieną techninę užduotį vykdyti atskirą terminą, buvo laikoma, jog vienu metu vykdydama darbus pagal kelias rangovui įteiktas technines užduotis, rangovas darbus pagal techninę užduotį privalėjo įvykdyti per bendrą visų tuo pačiu metu vykdytų techninių užduočių terminų sumą, t. y. per 63 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Rangovas įgyja teisę į techninės užduoties įvykdymo termino pratęsimą, jei egzistuoja Sutarties 15.8 papunktyje numatytos aplinkybės. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų darbų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo terminas buvo pratęstas 23 dienoms ir darbai turėjo būti baigti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. įskaitytinai. Rangovas pranešė Direkcijai apie darbų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 užbaigimą 2021 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu. Direkcija 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliko batimetrinius matavimus darbų zonoje (Malkų įlankoje), kurių rezultatai parodė, kad darbai pagal minėtą techninę užduotį nėra atlikti tinkamai, todėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pakartotiniu pranešimu rangovas buvo informuotas apie nustatytus trūkumus bei įpareigojimą ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 25 d. juos pašalinti. Rangovui nepagrįstai ilgai atliekant darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigė leidimo vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje galiojimo terminas, dėl to tolimesnis darbų vykdymas (įskaitant trūkumų šalinimą) pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 po 2021 m. gruodžio 31 d. tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, rangovas laikomas pažeidusiu prievolę pašalinti trūkumus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš viso už 97 dienas. Direkcija 2022 m. sausio 12 d. priėmė sprendimą priimti rangovo pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 neužbaigtus darbus su trūkumais pagal 2022 m. sausio 3 d. atliktus batimetrinius matavimus.

15.       Pareikalavus pašalinti trūkumus, rangovas kvestionavo batimetrinių matavimų duomenų teisingumą, teigė, kad darbų zonoje projektinis gylis (-14,5 m) nebuvo pasiektas atliekant gilinimo darbus 2019 m., kad užsakovė tariamai reikalauja iš rangovės atlikti Sutartyje nenumatytus gilinimo darbus, kad valymo darbų poligone tariamai yra objektai ir medžiagos, kurios neįeina į valymo darbų apimtį, reikalavo atlikti papildomas dugno apžiūras, trūkumų šalinimo darbus reikalavo įsigyti kaip papildomus darbus, kėlė kitus nepagrįstus reikalavimus, siekdamas išvengti pareigos pašalinti trūkumus vykdymo. Rangovui suabejojus batimetrinių duomenų tikslumu, šie duomenys buvo pakartotinai patikrinti ir rangovui 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu pranešta, kad matavimų duomenys yra paruošti tinkamai ir atitinka visų galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus. Direkcija taip pat atliko povandenines dugno apžiūras pasitelkusi narų pagalbą, siekdama nustatyti grunto tipą taškuose, kuriuose nebuvo pasiektas projektinis gylis. Apžiūrų duomenys patvirtino, kad gruntas yra dumblo sąnašos, ataskaitos buvo pateiktos rangovui, prašant kuo skubiau pašalinti darbų trūkumus.

16.       Direkcijai 2022 m. sausio 3 d. atlikus batimetrinius matavimus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 apskaičiuotas iškasto grunto kiekis, įskaitant leistinus perviršius, buvo 18 230 m3. Direkcija 2022 m. sausio 12 d. raštu pasiūlė rangovui Sutartyje nustatyta tvarka priėmimo–perdavimo aktu įforminti faktiškai atliktus akvatorijos dugno valymo darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21. Rangovas taip pat buvo informuotas, kad nepašalinus darbų trūkumų per nustatytą terminą, bus taikoma Sutartyje nustatyta atsakomybė už 97 dienomis (laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) pažeistą darbų trūkumų pašalinimo terminą. Direkcija 2022 m. vasario 23 d. raštu pateikė rangovui apmokėti delspinigių sąskaitą, tačiau rangovas delspinigių sąskaitos neapmokėjo ir nesutiko su Direkcijos apskaičiuotais iškasto grunto kiekiais. Ieškovas 2022 m. balandžio 22 d. pateikė pasirašyti du atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, iš kurių vienas dokumentas buvo pateiktas dėl tos iškasto grunto dalies, dėl kurios nėra ginčo (18 230 m3), o kitas dokumentas buvo pateiktas dėl likusios grunto kiekio dalies, dėl kurios kilo šalių ginčas (2 194,70 m3, suapvalinus – 2 195 m3).

17.       Sutarties 11.3 papunktis nustato, kad rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais, užsakovei pareikalavus moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamoje įvykdyti techninėje užduotyje nurodytos bendros grunto apimties iškasimo kainos be pridėtinės vertės m0kesčio (toliau – PVM) ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai. Bendra delspinigių suma negali viršyti 10 proc. nuo pradinės Sutarties vertės. Nagrinėjamu atveju grunto kiekis pagal ginčo techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 – 79 656 m3, Sutarties 3.4 papunktyje nustatytas l m3 grunto kasimo įkainis – 3,47 Eur be PVM. Bendra grunto pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 vertė, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai – 27 6406,32 Eur. Apskaičiuoti delspinigiai už reikalavimo pašalinti trūkumus nevykdymą 97 dienas – 13 405,71 Eur.

18.       Nurodė, kad Direkcija 2021 m. liepos 21 d. įteikė rangovui techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 dėl valymo darbų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK81 iki PK85. Remiantis rangovo pranešimu, darbai pagal šią techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 buvo pradėti vykdyti 2021 m. rugpjūčio 2 d. Darbų vykdymo terminas – 12 parų, todėl darbai turėjo būti baigti iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. Kadangi po techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 įteikimo rangovui buvo įteiktos kitos techninės užduotys, buvo nustatytas bendras terminas – iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Pratęsus terminą dėl nepalankių oro sąlygų darbai pagal technines užduotis turėjo būti baigti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. įskaitytinai. Rangovas pranešė Direkcijai apie darbų pagal ginčo techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 užbaigimą 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimu. Direkcija 2021 m. lapkričio 12 d. rašte rangovui nurodė, kad 2021 m. lapkričio 11 d. atlikus batimetrinius matavimus buvo nustatyta, jog darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 buvo atlikti netinkamai, darbų trūkumus buvo prašoma pašalinti Sutartyje numatyta tvarka per 7 kalendorines dienas. Ieškovas pripažino nustatytus darbų trūkumus ir 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. sausio 24 d. elektroniniais laiškais informavo Direkciją, kad trūkumų šalinimo darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 yra vykdomi ir bus užbaigti laiku, tačiau 2022 m. sausio 24 d. pradėjo kelti abejones apie menamas kliūtis, dėl kurių negalima pasiekti projektinio gylio: ėmė kvestionuoti tik tam tikrą dalį darbų trūkumų (pranešime įvardijamų kaip jūrinė augmenija, medienos liekanos), keldamas klausimą, ar juos Direkcija pagrįstai vertina kaip valymo darbų trūkumus. Direkcija 2022 m. lapkričio 21 d. raštu informavo rangovą, kad akvatorijos nuo PK-17 iki PK-110a dugno valymo darbai atliekami per ilgai, todėl buvo priimtas sprendimas rangovo neužbaigtus darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 priimti, remiantis Sutarties 7.1.6 papunkčiu. Dėl to buvo nuspręsta atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus akvatorijos dugno valymo darbus, atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas iškasto grunto kiekis, įskaitant leistinus perviršius – 277 m3. Tame pačiame rašte Direkcija taip pat nurodė, kad rangovui nepašalinus darbų trūkumų per nustatytą terminą, rangovui taikytina Sutartyje nustatyta atsakomybė už 355 dienomis (laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. įskaitytinai) pažeistą darbų trūkumų pašalinimo terminą.

19.       Ieškovas nesutiko su Direkcijos apskaičiuotais iškasto grunto kiekiais ir 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė pasirašyti du atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, iš kurių vienas dokumentas buvo pateiktas dėl tos iškasto grunto dalies, dėl kurios ginčo nebuvo (277 m3), o kitas dokumentas buvo pateiktas dėl likusios grunto kiekio dalies, dėl kurios kilo šalių ginčas (8 891 m3).

20.       Sutarties 11.3 papunktis nustato, kad rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais, užsakovei pareikalavus moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamoje įvykdyti techninėje užduotyje nurodytos bendros grunto apimties iškasimo kainos be PVM ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai. Grunto kiekis pagal ginčo techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 – 42 498 m3, Sutarties 3.4 papunktyje nustatytas l m3 grunto kasimo įkainis – 3,47 Eur be PVM. Bendra grunto pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 vertė, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai – 147 468,06 Eur. Įvertinus tai, kad pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 nustatyti trūkumai taip ir nebuvo pašalinti per 355 dienas, o darbus (su trūkumais) nuspręsta priimti pagal 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus, Direkcijos prašoma priteisti delspinigių suma pagal 2022 m. gruodžio 8 d. delspinigių sąskaitą už 355 dienas sudaro 26 174,15 Eur.

21.       Jeigu bylą nagrinėjantis teismas laikytų, kad yra praleistas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas delspinigių skaičiavimui dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo, vadovaudamasi CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, prašo atnaujinti senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

22.       Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovo ROHDE NIELSEN A/S ieškinį atmetė, atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė atsakovei 20 336,70 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo 13 405,71 Eur delspinigių sumos nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,5 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuojant jas nuo 6 930,99 Eur delspinigių sumos nuo 2023 m. vasario 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 14 970,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo ROHDE NIELSEN, A/S.

Dėl Sutarties objekto ir šalių prisiimtų įsipareigojimų

23.       Teismas, remdamasis Sutarties 1.1 papunkčiu, nustatė, kad rangovas įsipareigojo savo rizika ir savo lėšomis atlikti eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK110a pagal užsakovės pateiktas technines užduotis ir perduoti juos užsakovei, o užsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti.

24.       Teismas sutiko su šalių pozicija, kad Sutartyje nėra išsamiau detalizuota, kaip šalys turi suprasti, kokie konkretūs darbai apima eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus. Nurodė, kad Sutarties 15.6 papunktyje numatyta, jog Sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, todėl, aiškinant Sutartyje vartojamas sąvokas, teismo vertinimu, turi būti taikomi Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose pateikiami sąvokų apibrėžimai. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ieškovo cituojamos mokslinės publikacijos ir tarptautinių asociacijų, kurios jungia privačias gilinimo pramonės įmones (rangovus), pateikti apibrėžimai teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi.

25.       Teismas nurodė, kad uosto akvatorijoje vykdomus valymo, gilinimo, grunto kasimo darbus reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. Dl-968 redakcija) patvirtintas aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND-46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“ (toliau – LAND-46A-2002 taisyklės).

26.       Teismas nustatė, kad, remiantis LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 papunkčiu, einamasis jūrų uosto akvatorijos gilinimas ir (arba) valymas suprantamas kaip susikaupusių dugno nuosėdų išėmimas, siekiant atkurti projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį. Taigi tiek einamojo gilinimo, tiek valymo darbų tikslas, teismo vertinimu, yra identiškas – atkurti buvusį projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad valymo darbai apima tik susikaupusių nuosėdų šalinimą, o einamojo gilinimo darbai apima ir kietojo grunto, tokio kaip molis, morena, moreninis priemolis ir pan. iškasimą, pažymėjęs, jog darbų gilinimo ir valymo sąvokų atribojimo LAND-46A-2002 taisyklės nepateikia.

27.       Teismas nurodė, kad LAND-46A-2002 taisyklėse pateikiamas bendras einamojo ir (arba) valymo sąvokos apibrėžimas, kuriame kalbama apie dugno nuosėdų išėmimą, siekiant atkurti jau anksčiau pasiektą dugno projektinį gylį. LAND-46A-2002 taisyklės pateikia tik atribojimą tarp einamojo gilinimo ir (arba) valymo ir kapitalinio gilinimo, nurodydamas, kad kapitalinio gilinimo metu yra gruntas kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių, didinant uosto akvatorijos projektinį gylį ir (arba) plotį. LAND-46A-2002 taisyklės, pateikdamos grunto kasimo sąvokos aiškinimą, nurodo, kad tai grunto išėmimas iš jūrų arba jūrų uosto akvatorijų, atliekant einamojo gilinimo ir (arba) valymo, tvarkomojo gilinimo ir kapitalinio gilinimo darbus, taip pat tikslinio grunto kasimas. Teismo vertinimu, priešingai nei aiškina atsakovė, gruntas kasamas tiek gilinant, tiek valant uosto dugną.

28.       Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad jis turėjo pareigą pagal Sutartį išvalyti tik dugno nuosėdas, t. y. sąnašinį gruntą (smėlį ir dumblą). Teismas nustatė, kad tiekėjas užsakovei pateikė klausimą dėl Sutarties projekto 3.3 ir 3.4 papunkčių: kokio tipo gruntas bus kasamas ir kokie kiekvieno tipo grunto kiekiai numatomi. Direkcija atsakyme nurodė, kad „Teikiame 2019 m. IV ketvirčio Klaipėdos uosto monitoringo stotyse paimtų dugno nuosėdų granuliometrinės analizės rezultatus. Pažymime, kad kasamo grunto kiekis pagal grunto tipus nėra skirstomas“. Teismas, vertindamas Direkcijos pateiktą atsakymą, kuriame aiškiai nurodyta, kad „kasamo grunto kiekis pagal grunto tipus nėra skirstomas“, taip pat atsakovės paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, priėjo prie išvados, jog lentelė, kurioje nurodytais duomenimis atsietai nuo atsakymo vadovaujasi ieškovė, buvo pateikta tik kaip pavyzdys, kokios rūšies nuosėdos yra randamos, bet ne kokios rūšies gruntą tiekėjas turės kasti.

29.       Teismas nustatė, kad LAND-46A-2002 taisyklės išskiria dvi grunto rūšis: nuosėdas ir nuogulas. Sąvoka „nuosėdos“ apima dabartinės jūrinės ir marių nuosėdas (smėlį, dumblą), holoceno jūrinės, ežerinės ir pelkių nuosėdas (smėlį, molį, durpes), o nuogulos – tai pleistoceno ledyninės ir tarpledyninės nuogulos (moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis, smėlis). Kadangi LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 papunktis numato, kad atliekant einamąjį gilinimą ir (arba) valymą yra valomos nuosėdos, vadinasi, teismo vertinimu, ieškovas, vykdydamas Sutartį, turėjo pareigą nuo dugno išvalyti ne tik smėlį ir gruntą, bet ir holoceno jūrines, ežerines ir pelkių nuosėdas (smėlį, molį ir durpes). Nors ieškovas nurodė, kad LAND-46A-2002 taisyklių 30 punkto pateiktoje lentelėje Nr. 1 nėra nurodoma morena, tačiau teismas pažymėjo, jog lentelėje pateikiamas dabartinių nuosėdų skirstymas pagal granuliometrinę sudėtį ir nei Sutartyje, nei viešųjų pirkimų dokumentuose nėra nurodyta, kad rangovas turės kasti tik dabartines jūrines ir marių nuosėdas.

30.       Nurodė, kad LAND-46A-2002 aiškiai atskiria, jog kapitalinis gilinimas nuo einamojo gilinimo ir (arba) valymo skiriasi tuo, kad kapitalinio gilinimo metu gruntas yra kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių, o einamojo gilinimo ir (arba) valymo metu yra išimamos nuosėdos siekiant atkurti projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį. Sistemiškai taikydamas ir vertindamas LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 ir 2.7 papunkčius, taip pat 2.4, 2.5 papunkčius ir 29 punktą, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad LAND-46A-2022 taisyklėse einamojo gilinimo ir (arba) valymo ir uosto akvatorijos kapitalinio gilinimo darbai atribojami pagal tokio grunto kilmę – ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių, ar valomas ir kasamas jau suardytas kietasis gruntas, taigi ir molis.

31.       Teismas konstatavo, kad byloje iš esmės nekilo ginčo, jog techninėse užduotyse Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 buvo nurodyta, kad turi būti atkurtas projektinis jūrų uosto akvatorijos gylis iki -14,50 m, išskyrus pažymėtus ruožus, kuriuose projektinio gylio -14,50 m. pasiekti nebūtina. Teismo vertinimu, Sutartimi susitarta atlikti einamojo gilinimo ir (arba) valymo darbus.

32.       Teismas nustatė, kad nei šalių pasirašytoje Sutartyje, nei pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, jog viešuosius pirkimus laimėjęs tiekėjas turės kasti tik smėlį ir dumbą, priešingai, Sutartyje numatyta, kad turės vykdyti uosto valymo darbus, o atsakydama į tiekėjų klausimus Direkcija aiškiai nurodė, jog „kasamo grunto kiekis pagal grunto tipus nėra skirstomas.“ Teismas pažymėjo, kad LAND-46A-2002 nuostatos valymo ir kapitalinio gilinimo darbų neskirsto pagal tai, kokio tipo gruntas bus kasamas, kadangi ne grunto medžiagiškumas ir geologinė kilmė turi reikšmę, bet tai, ko tokiais darbai yra siekiama – atkurti projektinį gylį (valymo darbų atveju) ar jį didinti, kasant gruntą iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių (kapitalinio gilinimo atveju). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas yra profesionalus rinkos dalyvis, dalyvaujantis viešuosiuose pirkimuose, tačiau neįrodė, jog jis kreipėsi į atsakovę su klausimais dėl Sutarties objekto. Šiuos klausimus ieškovas pradėjo kelti tik kilus nesutarimams dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo.

33.       Vertindamas akvatorijos dugno valymo darbų apimtį Sutarties bei LAND-46A-2002 taisyklių kontekste, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas įsipareigojo atlikti uosto akvatorijos dugno valymo darbus nepriklausomai nuo to, kokios geologinės kilmės gruntas bus iškasamas, bet atribojant iškasamą gruntą pagal tai, ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių ar valomas ir kasamas jau suardytas kietasis gruntas, kadangi valymo darbų tikslas – atkurti 2019 metais pasiektą projektinį gylį (-14,50 m) visoje darbų zonoje.

Dėl įsipareigojimo iškelti ir utilizuoti technogenines šiukšles

34.       Teismas, įvertinęs Sutarties 3.3 ir 3.4 papunkčių formuluotes, kurios aiškiai nurodo, kokie darbai įeina į grunto kasimo kainą, sutiko su atsakovės motyvais, kad technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas yra sudėtinė valymo darbų dalis ir ieškovas, pasirašydamas Sutartį, įsipareigojo šiuos darbus atlikti. Savo ruožtu ieškovas, teigdamas, kad Sutarties 3.3 ir 3.4 papunkčiai detalizuoja tam tikrus papildomus darbus, kuriuos dėl technologinių procesų gali tekti atlikti kartu, vykdant sąnašinio grunto kasimo darbus (pvz., rangovo žemsiurbė, vykdydama sąnašinio grunto kasimo darbus gali kartu iškelti tam tikras technogenines šiukšles ir tokiu atveju rangovas privalės į rangovo įrangą įstrigusias šiukšles utilizuoti, nereikalaudamas papildomo užmokesčio iš užsakovo), teismo vertinimu, nepateikė tokį Sutarties 3.3 ir 3.4 papunkčių aiškinimą pagrindžiančių įrodymų. Tai, kad pasiūlymo formoje Nr. 1, lentelės grafoje „Orientacinis sąnašinio grunto kiekis m3“ nurodyta tik „sąnašinis gruntas“, teismo vertinimu, nereiškia, jog į grunto kasimo kainą neįeina technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas, nes tos pačios lentelės grafoje „Darbų pavadinimas“ yra nurodyta, kad į 1 m3 grunto kasimo kainą įeina ir technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas.

Dėl 2019 metais (ne)pasiekto -14,50 m projektinio gylio ir batimetrinių matavimų pagrįstumo

35.       Teismas nurodė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Šventosios valstybinio jūrų uosto akvatorijų gilinimo projektavimo, gilinimo, dugno valymo ir techninės priežiūros taisyklių 52 punktas (redakcija galiojusi iki 2022 m gegužės 24 d.) įpareigojo užsakovą, atliekant batimetrinius matavimus, vadovautis IHO standartu S-44. Minėto standarto B priedas „Kokybės valdymo gairės“ B.2 dalis „Įranga“ numatė, kad „pageidautina patikrinti visą sistemą realiomis sąlygomis (in situ) prieš atliekant tyrimą ir kiekvieną kartą kai matavimo metu kyla abejonių“. Teismo vertinimu, priešingai nei nurodo ieškovas, sistema neprivalo būti patikrinama kiekvieną kartą prieš atliekant matavimus ir kiekvieną kartą tokių matavimų atlikimo metu.

36.       Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktose lyginamosiose Direkcijos batimetrinių duomenų analizėse nėra pateikti duomenys, jog Direkcijos batimetrinė įranga buvo nekalibruota ir (ar) kad buvo taikyti netinkami kalibravimo koeficientai. Sutartyje nebuvo numatyta, kad rangovui privalomai turi būti teikiamos kalibravimo ataskaitos ar kad jos turi būti išsaugomos. Byloje ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad Sutarties vykdymo metu kreipėsi į užsakovę, prašydamas pateikti batimetrinių matavimų įrangos kalibravimo ataskaitas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškovo argumentus dėl kalibravimo ataskaitų nerengimo ir nepateikimo rangovui kaip nepagrįstus ir neįrodytus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

37.       Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo ir pats ieškovas teismui pateiktuose dokumentuose, kai buvo sprendžiami atsakovės prašymai įpareigoti ieškovą pateikti jo atliktų neapdorotų batimetrinių matavimų duomenis, nurodė, jog šitų duomenų negali pateikti, nes nėra jų išsaugojęs. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo metu būtų kreipęsis į atsakovę su pretenzija, kad batimetriniai matavimai yra atlikti netinkamai.

38.       Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą pateikė Klaipėdos hidrohrafinio laivo LOTAS Matavimų ir duomenų analizę, kurioje buvo analizuojami 2019 m. gegužės 20 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos batimetrinių matavimų duomenys, 2019 m. gegužės 20 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos MBES batimetrinių matavimų duomenys ir 2022 m. kovo 2 d. LOTAS atliktų Malkų įlankos SVP batimetrinių matavimų duomenys. Analizėje pateikiama išvada, kad Direkcijos 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetriniai matavimai atlikti nesilaikant IHO S-44 standartų; juose yra daug klaidų, atsiradusių dėl operatoriaus ir techniškai netvarkingos elektronikos; neprofesionalu ir net nepagarbu pateikti tokius batimetrinius matavimus kaip atliktų gilinimo darbų patvirtinimą 2019 metais. Teismas, susipažinęs su pateikta analize, nustatė, kad joje kalbama apie 2021 m. rugpjūčio 23 d. Malkų įlankos batimetrinius matavimus ir jų atitiktį IHO S-44 standartams, tačiau 4 dalyje, atliekant pačių duomenų analizę, analizuojant atskirus atliktų batimetrinių matavimų duomenis šios datos batimetriniai matavimai net nėra analizuojami, be to, nė vienoje iš techninių užduočių, dėl kurių byloje kyla ginčas, darbai nebuvo priimti ar iškasto grunto kiekis nebuvo apskaičiuotas pagal 2022 m. kovo 2 d. batimetrinius matavimus, kurie yra analizuojami.

39.       Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas į bylą pateikė Klaipėdos hidrografinio laivo LOTAS 2021 m. rugpjūčio 23 d. kontrolinių batimetrinių matavimų analizę. Analizės 5 punkte pateikiama išvada, kad Direkcijos 2019 m. gegužės 20 d. atliktas Malkų įlankos batimetrinis matavimas atliktas nesilaikant IHO S-44 standartų; yra daug klaidų, atsiradusių dėl operatoriaus ir techniškai netvarkingos elektronikos. Teismas pažymėjo, kad šioje analizėje 2019 m. gegužės 20 d. batimetrinių matavimų analizė nėra pateikta, o išvados apie ją teikiamos.

40.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ataskaitose nurodoma, jog tam tikros kreivės rodo tam tikras paklaidas ir kad tai turi įtakos duomenims, tačiau nėra detalizuojama, kokią įtaką (žymią (nežymią), lemiančią (nelemiančią) galutinius rezultatus) tai turi, ar šios paklaidos nebuvo įvertintos apdorojant pirminius batimetrinius matavimus.

41.       Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu išaiškino šalims teisę ir net kelis kartus siūlė svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, kiek tai susiję su batimetrinių matavimų teisingumu ir patikimumu. Atsakovė nurodė, kad, nesant neapdorotų ieškovės atliktų batimetrinių matavimų duomenų, ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. Ieškovas nereiškė prašymo skirti ekspertizę dėl atsakovės atliktų batimetrinių matavimų duomenų teisingumo.

42.       Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytus motyvus dėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetrinių matavimų pagrįstumo, atsakovės pateiktus paaiškinimus, ieškovo pateiktą neapdorotų 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetrinių matavimų analizę, į tai, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl atsakovės atliktų batimetrinių matavimų kokybės ar tinkamumo, neprašė kalibravimo ataskaitų ar kitų duomenų, nėra išsaugojęs ir nepateikė savo atliktų pirminių batimetrinių matavimų, kuriuose užfiksuoti duomenys leistų vienareikšmiškai vertinti, jog atsakovės atlikti batimetriniai matavimai yra klaidingi ir nepatikimi, priėjo prie išvados, jog ieškovas neįrodė, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. Direkcijos atlikti batimetriniai matavimai, kurie buvo atlikti gavus ieškovo pranešimą apie darbų užbaigimą pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, buvo atlikti klaidingai, yra neteisingi ir nepatikimi, todėl teismas nusprendė jais vadovautis, nagrinėdamas bylą.

43.       Teismas nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog darbų zona buvo išgilinta pagal nurodytus parametrus; 2019 m. Malkų įlankoje (darbų zona pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21) atliktų kapitalinio gilinimo darbų priėmimo–perdavimo aktus Nr. 1–2 pasirašė komisija, t. y. Direkcijos atsakingi darbuotojai, FIDIC inžinierius, techninis prižiūrėtojas, projekto vykdymo priežiūros vadovas, rangovas. Nustatė, kad nė vienas aktus pasirašęs asmuo nekėlė abejonių dėl Direkcijos atliktų batimetrinių matavimų, kuriais buvo užfiksuotas darbų baigtumas (pasiektas -14,50 m projektinis gylis), patikimumo bei tikslumo. Teismas pažymėjo, kad šiuos aktus pasirašė taip pat ir uosto gilinimo darbus atlikusio rangovo atstovai, ne tik pačios Direkcijos atstovai.

44.       Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad laikotarpiu nuo techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 įteikimo rangovui (2021 m. birželio 17 d. ir 2021 m. liepos 21 d.) iki rangovo pranešimo apie užbaigtus darbus (2021 m. rugpjūčio 20 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d.), rangovas darbų vykdymo metu nekėlė klausimo dėl Direkcijos pateiktų 2019 m. batimetrinių matavimų duomenų (jų patikimumo, kokybės, tikslumo ir pan.). 2019 metų batimetrinių matavimų duomenys po gilinimo darbų užbaigimo pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 buvo pateikti ieškovui kartu su 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu, tačiau tuo metu pretenzijos, kad batimetrinių matavimų rezultatai neatitinka faktinės situacijos, rangovas neteikė. Teismas nurodė, kad byloje taip pat nėra pateikta duomenų, jog ieškovas techninių užduočių vykdymo ir vėlesniu laikotarpiu, kol vyko derinimasis dėl darbų priėmimo (nepriėmimo), būtų teikęs pretenzijas ar kėlęs abejones dėl 2019 m. atliktų batimetrinių matavimų teisingumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad ši ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija atsirado tik tada, kai Direkcija inicijavo civilinę bylą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose dėl delspinigių priteisimo pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21.

45.       Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog 2019 m. atlikti batimetriniai matavimai nepatvirtina -14,50 m pasiekto projektinio gylio, todėl, priimdamas sprendimą, nusprendė jais vadovautis ir laikyti, jog 2019 m. atliekant uosto gilinimo darbus ginčo akvatorijose nuo PK87,5a iki PK101a (Malkų įlankos akvatorija, techninė užduotis Nr. 9.3.164-16/21) ir uosto akvatorijoje nuo PK81 iki PK85 (Smeltės ratas, techninė užduotis Nr. 9.3.164-20/21) buvo pasiektas -14,50 m projektinis gylis.

Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo aplinkybių

46.       Teismas nurodė, kad ieškovas siekė pasitelkti narus patikrinti situaciją dviejuose taškuose Nr. 2, kurio koordinatės 55 39.413 N 21 09.261 E, ir Nr. 4, kurio koordinatės 55 39.627 N 21 08.950E. 2021 m. rugsėjo 17 d. elektroniniame laiške nurodė, kad taške Nr. 2 galbūt yra labai lengvas, nedidelis objektas, tikėtina, riedulys ar koks kitas objektas, padengtas molio sluoksniu, o taške Nr. 4 pagal batimetrinių matavimų duomenis nustatė esant uolienos gabalą. Gavę leidimą bei patikrinę nurodytus taškus, 2021 m. rugsėjo 23 d. rašte nurodė, kad šiuos objektus ieškovas iškėlė, tačiau pažymėjo, jog taškai, identifikuoti kaip darbų defektai, neįeina į valymo darbų apimtis.

47.       Teismas nustatė, kad Direkcija 2021 m. rugsėjo 6 d. taip pat pasitelkė narus, kurie atliko uosto akvatorijos dugno apžiūrą Malkų įlankos rajone, dugnas apžiūrėtas 10 m spinduliu aplink pateiktas taškų koordinates. Narai nustatė, kad taške Nr. 1 aptiktas kilblokas, kuris iškeltas, taške Nr. 2 aptiktas morenos luitas, taške Nr. 3 šlaito apačioje aptiktas akmuo, taške Nr. 4 aptikti nežymūs dugno nelygumai. Dugne dominuoja minkštas gruntas (dumblo sąnašų sluoksnis).

48.       Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad laikotarpiu iki 2022 m. sausio 12 d. vyko intensyvus šalių susirašinėjimas dėl galbūt nustatytų uosto akvatorijos gilinimo darbų trūkumų, vyko dvišaliai susitikimai, šalys nesutarė dėl valymo darbų pobūdžio.

49.       Teismas nurodė, kad atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tariamus darbų trūkumus nustatinėjo tik pagal batimetrinius duomenis, kadangi batimetrinių matavimų tikslas ir yra nustatyti, ar atliekant valymo darbus buvo pasiektas projektinis gylis ar ne ir pagal batimetrinių matavimų duomenis yra apskaičiuojamas iškasto grunto kiekis. Teismas pažymėjo, kad batimetriniai matavimai atliekami norint išmatuoti vandens telkinio gylį ir nustatyti vandens telkinio dugno formą. Batimetriniais matavimais nėra nustatinėjamas neiškasų pobūdis.

50.       Teismas nurodė, kad narų ataskaitomis įrodyta, jog septyniuose taškuose aptiktas minkštas takus dumblo sąnašų sluoksnis, kuris paties ieškovo yra priskiriamas „nuosėdoms“ ir tik dviejuose taškuose buvo aptikti morenos gabalai, todėl atsakovė įrodė, jog ieškovas, vykdydamas techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, nurodytuose taškuose nepasiekė -14,50 m projektinio gylio.

51.       Teismo vertinimu, atsakovė įrodė, kad ieškovas tinkamai neįvykdė techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21, nes, vadovaujantis Sutarties 8.9 papunkčiu, atsakovei atlikus batimetrinius matavimus buvo nustatytos neiškasos. Ieškovui keliant klausimą dėl neiškasų pobūdžio, atsakovė su narų pagalba atliko povandeninę taškų, kuriuose batimetrinių matavimų atlikimo metu buvo nustatytos neiškasos, apžiūrą. Narų apžiūrų metu nustatyta, kad taškuose buvo aptikti arba morenos luitai, arba minkšti dumblo sąnašų sluoksniai. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas neginčijo, jog pagal Sutartį jis turėjo pareigą nuo dugno išvalyti minkštas dumblo sąnašas.

52.       Teismas, įvertinęs tai, kad Sutarties 8.9 papunktyje šalys susitarė, jog darbai laikomi baigtais, kai užsakovo minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po valymo darbų, pagal konkrečią techninę užduotį patvirtina projektinį gylį, numatytą techninėje užduotyje, o šiuo atveju projektinis gylis nebuvo pasiektas dėl ieškovo kaltų veiksmų, konstatavo, jog apmokėjimas už iškastą gruntą pagal neaktualius ieškovo atliktus batimetrinius matavimus pažeistų užsakovo teises, nes tokia praktika leistų rangovui nesistengti tinkamai įvykdyti Sutarties, o tiesiog atlikus tam tikrą kiekį darbų reikalauti atlyginimo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės nustatyti techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 darbų trūkumai buvo pagrįsti, ieškovas jų nepašalino, teismo vertinimu, atsakovė, nusprendusi priimti darbus su trūkumais, pagrįstai atliko batimetrinius matavimus ir, vadovaudamasi jais, apskaičiavo iškasto grunto kiekį.

53.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 9 219 Eur skolą (2 195 m3 x 4,20 Eur) už atliktus darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, apskaičiuotą pagal paties ieškovo atliktus 2023 m. rugpjūčio 19 d. batimetrinius matavimus, atmetė.

Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo

54.       Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 21 d. atsakovė pateikė ieškovui techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK 87,5a iki PK 101a (Malkų įlankos akvatorija). Ieškovas 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė Direkcijai pranešimą apie užbaigtus darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21. Atsakovė 2021 m. lapkričio 11 d. atliko batimetrinius matavimus ir 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavo ieškovą, kad buvo nustatyti darbų trūkumai. Teismas nustatė, kad ieškovas pripažino atsakovės 2021 m. lapkričio 11 d. batimetriniais matavimais nustatytus darbų trūkumus, nes 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. sausio 24 d. elektroniniais laiškais informavo Direkciją, jog trūkumų šalinimo darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 yra vykdomi.

55.       Teismas nustatė, kad ieškovas tik 2022 m. sausio 24 d. pranešime nurodė, jog dalis įvardytų trūkumų, labai tikėtina, yra dėl jūrinės augmenijos, kuri neturėtų būti vertinama kaip gilinimo darbų trūkumai. Įvertinęs 2022 m. sausio 24 d. pranešimo turinį, teismas sutiko su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad rangovas neatsisakė šalinti Direkcijos 2021 m. lapkričio 12 d. rašte nustatytų darbų trūkumų, kuriuos rangovas faktiškai pripažino anksčiau Direkcijai siųstuose elektroniniuose laiškuose laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 17 d. iki 2022 m. sausio 24 d. Rangovas ėmė kvestionuoti tam tikrą dalį darbų trūkumų (pranešime įvardijamų kaip jūrinė augmenija, medienos liekanos), keldamas klausimą, ar juos Direkcija pagrįstai vertina kaip valymo darbų trūkumus.

56.       Teismas nustatė, kad Direkcija 2022 m. lapkričio 21 d. informavo rangovą, jog akvatorijos nuo PK-17 iki PK110a dugno valymo darbai atliekami per ilgai, be to, vykdant Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą turėjo būti atliekami kapitalinio gilinimo darbai, į kurių darbų zoną patenka ir techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 teritorija, tolimesnis rangovo darbų vykdymas nėra galimas ir praranda prasmę, todėl buvo priimtas sprendimas rangovo neužbaigtus darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.6.164-20/21 priimti, remiantis Sutarties 7.1.6 papunkčiu. Dėl to buvo nuspręsta atsiskaityti su ieškovu už faktiškai atliktus akvatorijos dugno valymo darbus, atsižvelgiant į 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus, pagal kuriuos buvo apskaičiuotas iškasto grunto kiekis, įskaitant leistinus perviršius (apie 277 m3). Tame pačiame rašte Direkcija nurodė, kad rangovui nepašalinus darbų trūkumų per nustatytą terminą, bus taikoma Sutartyje nustatyta atsakomybė už 355 dienomis (laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. įskaitytinai) pažeistą darbų trūkumų pašalinimo terminą.

57.       Teismas nustatė, kad rangovas 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė pasirašyti du atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, iš kurių vienas dokumentas buvo pateiktas dėl tos iškasto grunto dalies, dėl kurios ginčo nebuvo (277 m3), o kitas dokumentas buvo pateiktas dėl likusios grunto kiekio dalies, dėl kurios tarp šalių kilo ginčas (8 891 m3). Atsakovė pasirašė 2022 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 21 dėl 277 m3 iškasto grunto kiekio ir sumokėjo už atliktus darbus.

58.       Teismas pakartotinai pažymėjo, kad abi šalys byloje nurodė ir patvirtino, jog batimetriniai matavimai yra skirti gyliui ir vandens telkinio dugnui nustatyti. Kiekviena iš šalių byloje pateikė savo batimetrinių duomenų analizes, patvirtinančias jų nurodomas aplinkybes. Dėl to bylos nagrinėjimo metu teismas kelis kartus siūlė šalims svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šalys neprašė skirti ekspertizę.

59.       Teismas konstatavo, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 12 d. raštu pagrįstai atsisakė priimti ieškovo techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 poligone atliktus darbus, todėl ieškovas, vadovaujantis Sutarties 11.6 papunkčiu, liko atsakingas už darbų vykdymo zoną iki atliktų darbų priėmimo ir perdavimo akto pasirašymo dienos.

60.       Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, todėl reikalavimą iškasto grunto kiekį apskaičiuoti pagal jo paties 2021 m. lapkričio 8 d. atliktus batimetrinius matavimus ir papildomai priteisti jam už 8 891 m3 37 422,20 Eur, atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl netesybų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 ir techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21

61.       Teismas nurodė, kad, nustačius, jog techninės užduotys Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 buvo netinkamai įvykdytos dėl ieškovo kaltės, atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius.

62.       Teismo vertinimu, darbų vykdymo terminai, nustatyti techninėse užduotyse, yra esminiai (Sutarties 8.1 papunktis) ir tik atskirais atvejais minėti terminai galėdavo būti pratęsiami esant Sutarties 15.8–15.9 papunkčiuose įtvirtintoms sąlygoms. Valymo darbų įvykdymas techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/2021 ir Nr. 9.3.164-20/2021 atveju su darbų vykdymo termino pratęsimu pagal Sutarties 15.8–15.9 papunkčius buvo iki 2021 m. rugsėjo 25 d. Teismas nustatė, kad net ir pratęsiant terminus pagal Sutarties 15.8–15.9 papunkčius, turėjo būti atsižvelgiama į tai, jog Aplinkos apsaugos agentūros išduoti leidimai valymo darbams atlikti taip pat turėjo terminus, todėl net ir susiklosčius situacijai, kai Direkcija nustato valymo darbų trūkumus, jų šalinimas ir darbų užbaigimas bei perdavimas Direkcijai faktiškai negalėjo trukti ilgiau nei Aplinkos apsaugos agentūros išduotų leidimų galiojimas (techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 atveju – iki 2021 m. gruodžio 31 d., o techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 atveju – iki 2021 m. lapkričio 11 d.; naujas leidimas buvo išduotas 2021 m. spalio 29 d. ir galiojo iki 2023 m. spalio 28 d.).

63.       Nurodė, kad Sutarties 8.1, 8.9, 11.3 ir 7.2.1 papunkčiai turi būti taikomi ir aiškinami kartu, o ne atsietai vienas nuo kito. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 11.3 papunktyje nurodyta, jog delspinigiai skaičiuojami, jeigu rangovas dėl savo kaltės neužbaigia valymo darbų nustatytais terminais. Šiame papunktyje nėra detalizuojama, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tokiu atveju, jeigu rangovas nepateikia užsakovei Sutarties 8.1 papunktyje numatyto pranešimo apie darbų atlikimą per techninėje užduotyje nurodytą terminą. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktas Sutarties 11.3 papunktyje numatytų delspinigių skaičiavimo tvarkos aiškinimas pažeistų atsakovės interesus, nes suteiktų ieškovui teisę, Sutarties 8.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikus pranešimą apie atliktus darbus, o atsakovei nustačius jų trūkumus, nesiekti kiek galima greitesnio trūkumų ištaisymo, nes jam atsakovas negalėtų taikyti civilinės atsakomybės.

64.       Teismas nurodė, kad nors ieškovas ir pateikė užsakovei pranešimą apie valymo darbų užbaigimą pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/20 užsakovės nustatytu terminu, o pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 jau ir praleidęs nustatytą darbų atlikimo terminą, tačiau, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nustatė atliktų darbų trūkumus, darbų nepriėmė ir nurodė ieškovui trūkumus ištaisyti.

65.       Teismas nustatė, kad darbų trūkumai iki techninėje užduotyje Nr. 9.3.164-16/20 nustatyto darbų atlikimo termino, t. y. 2021 m. rugsėjo 25 d. nebuvo ištaisyti, todėl atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Sutarties 11.3 papunkčiu, nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. pradėjo skaičiuoti delspinigius.

66.       Po to, kai ieškovas 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. vasario 1  d. raštais pranešė, kad dalis atsakovės nurodytų neiškasų galbūt yra jūržolės ir medžio liekanos bei prašė Direkcijos atlikti povandeninę dugno apžiūrą, gavo Direkcijos 2022 m. vasario 11 d. raštą, kuriame buvo nurodyta, jog Direkcija neatliks povandeninės dugno apžiūros ir prašė kiek galima skubiau imtis tinkamų veiksmų ir užbaigti darbus. Nepaisant to, ieškovas iki pat 2022 m. lapkričio 21 d. neatliko jokių veiksmų, t. y. nesikreipė į atsakovę, kad būtų taikytas Sutarties 7.1.6 papunktis ir atsakovė priimtų neužbaigtus darbus. Be to, ieškovas niekada aiškiai neįvardijo, kad nustatytų trūkumų nešalins. Priešingai, ieškovas iki 2022 m. vasario 11 d. pripažino techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 trūkumus ir vis informuodavo atsakovę, kad juos taiso arba negali to daryti dėl nepalankių oro sąlygų. Teismo vertinimu, ieškovas nebuvo pats pakankamai aktyvus ir neteikė informacijos atsakovei dėl savo tolimesnių veiksmų, kiek jie susiję su techninių užduočių vykdymu.

67.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovės prašymas taikyti ieškovei civilinę atsakomybę už techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 ir techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 netinkamą įvykdymą yra pagrįstas.

68.       Teismas nustatė, kad ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų, jog atsakovė būtų informuota, kad ieškovas netaisys nustatytų trūkumų, nesiekė, kad darbai būtų priimti anksčiau nei 2022 m. lapkričio mėnesį. Atsižvelgęs į tai, teismas nesutiko, kad atsakovė prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ir nurodė, jog nėra pagrindo ieškovo visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Dėl senaties termino pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21

69.       Teismas nesutiko su atsakovės prašymu taikyti netesybas už ilgesnį nei 6 mėnesių terminą.

70.       Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl senaties termino taikymo delspinigių priteisimui, sutiktina su atsakovės pozicija, kad pradžioje ieškovas sutiko su nustatytais trūkumais ir atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog ieškovas trūkumus ištaisys, tačiau po to, kai ieškovas neatsakė į 2022 m. vasario 11 d. Direkcijos raštą, kad taisys trūkumus ir daugiau jokios informacijos neteikus, atsakovė nebegalėjo manyti ir (ar) tikėtis, jog ieškovas trūkumus taisys. Teismas nurodė, kad skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nuo 2022 m. vasario vidurio atsakovė turėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2022 m. vasario viduryje, o į teismą dėl delspinigių priteisimo kreipėsi tik 2023 m. vasario 7 d. (paduotas patikslintas priešieškinis), teismo vertinimu, atsakovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį iki 2022 m. rugpjūčio 7 d.

71.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovės reikalavimas pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 priteisti iš ieškovo 13 405,71 Eur delspinigių pagal 2022 m. vasario 23 d. delspinigių sąskaitą už 97 dienas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovės reikalavimą pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 priteisti delspinigius už 355 dienas, pritaikęs ieškinio senatį, teismas patenkino iš dalies ir priteisė delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., t. y. už 94 dienas – 6 930,99 Eur (147 468,06 Eur x 0,05/100 x 94 dienos). Iš viso atsakovei iš ieškovo teismas priteisė 20 336,70 Eur delspinigių.

Dėl mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų

72.       Teismas nustatė, kad ieškovas pateikė papildomą reikalavimą priteisti iš atsakovės 94 280,83 Eur, kaip užmokestį už rangovo VI kvietimo metu patirtas mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas, nurodęs, jog visos Direkcijos parengtos techninės užduotys VI kvietimo metu buvo tinkamai įvykdytos, savo ruožtu techninės užduotys Nr. 9.3.164-4/20 ir Nr. 9.3.164-12/20 nebuvo įvykdytos dėl pačios Direkcijos kaltės.

73.       Teismas nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog negali atlikti darbų pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-4/20 ir Nr. 9.3.164-12/20 darbų zonose, nes sienutė yra nestabili ir gali būti nesaugu atlikti dugno valymo darbus, nepateikė pagrįstų nepriklausomų ekspertų parengtų duomenų, kurie tokius rangovo teiginius patvirtintų, nors ne kartą buvo siūloma svarstyti dėl ekspertizės skyrimo byloje.

74.       Sistemiškai aiškindamas Sutarties nuostatas, teismas sutiko su atsakovės išdėstyta pozicija, kad kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidos rangovui yra atlyginamos tik tada, kai atliekami visi darbai pagal Direkcijos pateiktas technines užduotis ir rangovo atlikti valymo darbai įforminami priėmimo–perdavimo aktu, kuriuos be pastabų pasirašo abi Sutarties šalys. Teismas nustatė, kad darbai pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 nebuvo atlikti dėl ieškovės kaltės, todėl ne visi darbai pagal Direkcijos pateiktas technines užduotis VI kvietime buvo atlikti ir įforminti priėmimo–perdavimo aktais, kuriuos be pastabų pasirašė abi šalys.

75.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 94 280,83 Eur, kaip užmokestį už rangovo VI kvietimo metu patirtas mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas, atmetė.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

76.       Ieškovas ROHDE NIELSEN A/S apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys (patikslintas 2023 m. birželio 13 d.) ir iš dalies patenkintas atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinis (patikslintas 2023 m. vasario 7 d.) bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, o atsakovės AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

76.1.                      Teismas netinkamai apibrėžė sudarytos Sutarties objektą ir pagal sudarytą Sutartį šalių prisiimtus įsipareigojimus. Teismas Sutarties objektą apibrėžė vertindamas ne pirkimo sąlygas ir sudarytos Sutarties nuostatas, o taikydamas Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose pateiktus atitinkamų sąvokų apibrėžimus. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad sutarties tikslas yra buvusio projektinio jūrų uosto akvatorijos gylio atkūrimas, o ne kaip buvo tiesiogiai apibrėžta Sutarties 1.1 papunktyje – „eksploatacinių valymo darbų atlikimas“. Sprendime pateikti išaiškinimai dėl Sutarties objekto, kurie paremti ne pirkimo sąlygomis, o išimtinai tik nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, yra nepagrįsti.

76.2.                      Teismas sprendime konstatavo, kad nevertins kaip tariamai neturinčių teisinės reikšmės į bylą ieškovo pateiktų mokslinių publikacijų bei tarptautinių asociacijų, kurios apjungia daugybę grunto kasimo veiklą vykdančių įmonių, pateikiamų grunto kasimo darbų apibrėžimų. Toks Sutarties nuostatų aiškinimas yra nesuderinamas su nuosekliai formuojama teismų praktika šiuo klausimu. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kaip atitinkamos sąvokos yra suprantamos visuotinai šiame verslo sektoriuje.

76.3.                      Pirkimo metu buvo pateiktas tiekėjo klausimas dėl pirkimo objekto, t. y. dėl Sutarties projekto 3.3 ir 3.4 papunkčių: kokio tipo gruntas bus kasamas ir kokie kiekvieno tipo grunto kiekiai numatomi. Teismas, vertindamas atsakovo pateiktą atsakymą į klausimą, nusprendė, kad atsakyme nebuvo pateikta prašyta informacija, kokios rūšies gruntą tiekėjas turės kasti, bet tariamai buvo pateiktas tik galimo grunto pavyzdys. Perkančiosios organizacijos pateiktas konkretus atsakymas su detalia kastino grunto klasifikacija, paaiškinantis pirkimo objektą, neturėtų vėliau būti aiškinamas tik kaip pavyzdys, nes tai pažeistų tiekėjų teises ir pagrindinius viešųjų pirkimų teisės principus.

76.4.                      Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, vykdydamas Sutartį, turėjo pareigą nuo dugno išvalyti ne tik smėlį ir gruntą, bet ir holoceno jūrines, ežerines ir pelkių nuosėdas (smėlį, molį ir durpes) ir viešųjų pirkimų dokumentuose nėra nurodyta, jog rangovas turės kasti tik dabartines jūrines ir marių nuosėdas. Tačiau byloje nėra nė vieno įrodymo ar pirkimo sąlygų nuostatos, kuri galėtų patvirtinti tokias sprendimo išvadas dėl kastino grunto tipo. Išvados sprendime buvo padarytos visiškai ignoruojant dalį sutarties objektą (pirkimo objektą) apibūdinančių žodžių, kurie leido pagrįstai teigti, kad pirkimo metu buvo numatomas tik dabartinių jūrinių ir marių nuosėdų kasimas, o ne grunto, kuris susiformavo prieš daugybę tūkstančių metų, kasimas. Sutarties 1.1 papunktis, apibrėždamas Sutarties objektą, numatė, kad rangovo įsipareigoti atlikti darbai yra eksploataciniai uosto akvatorijos dugno valymo darbai, t. y. darbai, susiję su dabartinės uosto akvatorijos eksploatacijos metu susidarančių sąnašinio grunto sluoksnių valymu. Teismas nevertino, kas laikytina „sąnašiniu gruntu“ ir iš kokių šaltinių toks gruntas formuojasi uosto „eksploatacijos“ metu. Teismas „sąnašinio grunto“ termino iš viso net nevertino, apibrėžiant Sutarties objektą ir šalių pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Sprendime, aiškinant Sutarties objektą, buvo ignoruojama tai, kad pasiūlymo formoje buvo nurodytas minėtas terminas, o tiekėjai pasiūlymus teikė būtent dėl „sąnašinio grunto“ kasimo darbų. Byloje turėjo būti atskleista „sąnašinio grunto“ samprata.

76.5.                      Sprendime Sutarties objektas apibrėžtas ne tik kaip „valymo“, bet ir kaip „einamojo gilinimo“ darbai (t. y. minėtų darbų neatribojant ir juos sutapatinant). Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatribojo minėtų darbų rūšių ir nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neva buvo įsipareigojęs atlikti ne tik uosto akvatorijos dugno valymo, bet taip pat ir „einamojo gilinimo“ darbus, kurių Sutartis ar pirkimo sąlygos net nenumatė. Einamieji jūrų uosto akvatorijos gilinimo darbai gali būti atliekami tiek kartu su valymo darbais, tiek ir kiekviena iš šių grunto kasimo darbų rūšių gali būti atliekama ir kaip savarankiški darbai (atskirai) (LAND-46A-2002 2.5 papunktyje apibūdinant valymo ir einamojo gilinimo darbus yra vartojamas jungtukas ir (arba), be to, 6 priede minėti darbai numatyti kaip galimos alternatyvos). Tai leidžia teigti, kad negalima sutapatinti uosto akvatorijos dugno valymo ir einamojo gilinimo darbų, nes būtų paneigtas galiojantis teisinis reglamentavimas ir įstatymų leidėjo valia. Teismas, sutapatinęs minėtas darbų rūšys ir tinkamai jų neatribojęs, neatskleidė bylos esmės ir kartu pažeidė LAND-46A-2002 nuostatas.

76.6.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad į Sutarties objektą pateko visų akvatorijos dugne aptiktų technogeninių šiukšlių iškėlimo ir utilizavimo darbai. Ieškovas ir kiti tiekėjai pasiūlymus pirkimo metu teikė būtent dėl sąnašinio grunto kasimo darbų. Pasiūlymo formoje buvo nurodytas orientacinis kastino sąnašinio grunto kiekis ir kiekvienas tiekėjas nurodė 1 m3 tokio grunto kasimo darbų kainą. Pasiūlymo formoje nebuvo kaip atskiras objektas išskirtas technogeninių šiukšlių iškėlimas ir tiekėjai dėl tokių darbų atlikimo neteikė pasiūlymų, o ieškovas pirkimo pasiūlyme neįvardijo galimo tokių šiukšlių kiekio, dydžio, įkainojimo ir pan. Sprendime pateikiamas pirkimo objekto aiškinimas yra siurprizinis. Be to, Sutarties 3.3 ir 3.4 papunkčių formuluotės, skirtingai nei nurodyta sprendime, suponuoja, kad Sutarties objektas vis tik buvo grunto kasimo darbai.

76.7.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų atlyginimo VI kvietimo metu, nors atitinkama technika VI kvietimo metu buvo mobilizuota ir šio kvietimo metu buvo įvykdyta daugybė techninių užduočių. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad VI kvietimo metu darbai pagal vieną išskaidytą techninę užduotį nebuvo įvykdyti dėl pačios atsakovės kaltės. Pirmiausia, dėl atsakovės delsimo laiku pateikti rangovui reikšmingą informaciją, o tai nulėmė, kad pasibaigė Sutarties galiojimo terminas ir darbus nebuvo suspėta užbaigti. Antra, dėl atsakovės nenoro iš techninės užduoties išskirti ginčo objektu esančios darbų vykdymo teritorijos dalies (t. y. šlaito srities) ir nenoro patvirtinti, kad atlikti darbai bus priimti ir nepasiekus projektinio gylio ginčo teritorijoje (t. y. šlaito srityje). Pažymi, kad II kvietimo metu patirtos mobilizacijos išlaidos buvo rangovui atlygintos, nors ir kilo šalių ginčas dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 bei šlaito srityje esančių neiškasų, o pati techninė užduotis nebuvo įvykdyta iki galo. VI kvietimo metu patirtos mobilizacijos išlaidos nebuvo atlygintos, nors faktinė situacija buvo identiška II kvietimo metu susiklosčiusiai situacijai.

76.8.                      Sutarties nuostatos nenumatė, kad ieškovui turėtų būti taikoma 94 280,83 Eur bauda dėl netinkamo techninių užduočių vykdymo. Jeigu kyla šalių ginčai dėl techninių užduočių vykdymo ir konstatuojama, kad rangovas pažeidė Sutartį – tinkamai neįvykdė techninių užduočių, turėtų būti taikomos Sutarties 11.8-11.10 papunkčiuose numatytos teisinės pasekmės. Minėtos Sutarties nuostatos numato, kad tokiu atveju, jeigu rangovas neatliko darbų pagal pateiktas technines užduotis, tai užsakovas turi teisę šiems darbams atlikti pasitelkti trečiąjį asmenį. Tuomet kyla rangovo pareiga sumokėti užsakovui už kito rangovo atliktus darbus ir 50 proc. tokių darbų vertės be PVM baudą. Mokėtinos baudos dydis tokiu atveju priklauso nuo faktiškai rangovo neatliktų darbų kiekio ir to nulemtų užsakovo papildomų išlaidų, pasitelkiant trečiąjį asmenį darbų atlikimui. Šiuo atveju rangovui buvo pritaikyta 94 280,83 Eur dydžio bauda, nors tokios baudos taikymo net nenumatė Sutartis ir minėta bauda pritaikyta neatsižvelgiant į Sutarties 11.8-11.10 papunkčių nuostatas. Užsakovas, nepatyręs iš viso jokių išlaidų ar nuostolių dėl Rangovo neatliktų darbų, negali reikalauti sumokėti neprotingo dydžio baudą, kurios Sutartis net nenumato. Teismas, netaikęs Sutarties 11.8-11.10 papunkčių nuostatų ir de facto (faktiškai) priteisęs atsakovei 94 280,83 Eur baudą, nesant tam teisinio pagrindo, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

76.9.                      Teismas netinkamai įvertino techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti ieškovui civilinę atsakomybę. Teismas neįvertino ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, susijusių su dugno profiliavimo metu surinktais duomenimis, kurie leido nustatyti, kad visose neiškasų vietose esantis gruntas yra identiškas gruntui, kuris buvo pateiktas ištirti GEUS (Danijos klimato, energetikos ir komunalinių paslaugų ministerijos mokslinių tyrimų ir konsultavimo institucijai), o vėliau ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Minėto dugno profiliavimo metu surinkti duomenys, kurie nebuvo atsakovės paneigti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, patvirtino, kad visose neiškasų vietose esantis gruntas buvo kietas moreninis molis, kurio kasimas neturėjo patekti į Sutarties aprėptį. Dėl netinkamo į bylą pateiktų įrodymų vertinimo, sprendime buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad atsakovė tariamai įrodė, jog ieškovas tinkamai neįvykdė techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21. Ieškovas tinkamai atliko darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 ir dėl to atsakovei kilo pareiga už tokius darbus tinkamai atsiskaityti. Atsakovei neįrodžius, kad neiškasų vietose buvęs gruntas buvo sąnašinis (t. y. neįrodžius Sutarties pažeidimo fakto), jos reikalavimas dėl netesybų priteisimo turėjo būti atmestas, o ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nesumokėtos darbų kainos dalies priteisimo turėjo būti patenkintas. Siekiant patvirtinti, kad neiškasų vietose esantis gruntas buvo molis (morena), o ne sąnašinis gruntas, rangovas pateikė bandomojo kasimo metu paimtą mėginį ištirti nepriklausomai institucijai – GEUS. GEUS, atlikusi mėginio tyrimą, nustatė, kad pateiktas ištirti mėginys yra iš neliesto ledyninės kilmės grunto, tačiau dėl mėginio paėmimo ir sąlyčio su jūros vandeniu iš pradžių buvęs kietesnis moreninis molis galimai yra suminkštėjęs. Jis klasifikuojamas kaip vėlyvojo Pleistoceno kietas moreninis molis arba nuogulos. Šis gruntas anksčiau nebuvo kastas. Tiek Lietuvos geologijos tarnybos atlikto tyrimo išvados, tiek GEUS atlikto tyrimo išvados patvirtino tai, kad iš ieškovo buvo reikalaujama iškasti kietą gruntą (moreną), kuris susiformavo pleistoceno laikotarpiu prieš daugybę tūkstančių metų. Savo ruožtu ginčo objektu esanti Sutartis sudaryta dėl dabartinių sąnašų valymo – dabartinių jūrinių ir marių nuosėdų (smėlio ir dumblo) kasimo. Kilus ginčui dėl neiškasų vietose esančio grunto pobūdžio, ieškovas taip pat atliko ir dugno posluoksnių tyrimą, naudojant žemo dažnio vienspindulinį posluoksnių profiliavimo echolotą. Atlikus minėtą tyrimą buvo nustatyta, kad visoje šlaito srityje neiškasų vietose aptiktas gruntas yra molis, bet ne sąnašinis gruntas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, šių dugno posluoksnių tyrimo rezultatų iš viso nevertino. Atsakovės skirtingu laikotarpiu atlikti tos pačios teritorijos batimetriniai matavimai patvirtino, kad techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 darbų zonoje kietas gruntas (molis/morena) atsirado galimai dėl to, jog po 2019 metais atliktų kapitalinio gilinimo darbų šlaito zonoje prie sienos egzistavęs kietas gruntas (molis (morena)), kuris niekada nebuvo kastas, nuslinko žemyn. Nuo šlaitų į techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 darbų poligoną nuslinkęs kietas moreninis molis nelaikytinas sąnašiniu gruntu, toks gruntas turėtų būti šalinamas kapitalinio gilinimo darbų metu, nes tam reikalinga specifinė technika.

76.10.                      Sprendime techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 pažeidimo faktas yra grindžiamas iš esmės tik atsakovės į bylą pateiktų narų ataskaitomis. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai neatsižvelgė į tai, kad neiškasos egzistavo šlaito srityje; narai pateiktose ataskaitose ne visuomet nurodė informaciją dėl šlaito srities (t. y. ginčo objektu esančios teritorijos), bet tam tikrais atvejais įvertino netinkamą vietą (t. y. plokščią dugno dalį – dugną esantį greta šlaito). Nė vienoje narų ataskaitoje nėra konstatuota, kad šlaito srityje būtų buvęs aptiktas sąnašinis gruntas.

76.11.                      Teismas netinkamai įvertino techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti ieškovui civilinę atsakomybę. Skundžiamame sprendime netinkamai apsibrėžus Sutarties objektą, vėliau buvo padarytos ir to nulemtos nepagrįstos išvados dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo aplinkybių bei civilinės atsakomybės taikymo. Neiškasų vietose esančių objektų iškėlimas nepateko į su ieškovu sudarytos Sutarties aprėptį, nes tai nebuvo dabartinės jūrinės ir marių nuosėdų – sąnašinio grunto, kasimo darbai. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neįvertino neiškasų pobūdžio. Atsakovė turėjo įrodyti, kad neiškasų vietose likę objektai buvo sąnašinis gruntas. To nepadarius, ši ieškovo ieškinio dalis turėjo būti patenkinta, o atsakovės priešieškinis atmestas.

76.12.                      Sprendime pateiktas Sutarties 11.16 papunkčio aiškinimas yra nepagrįstas, nes minėta Sutarties nuostata aiškinama atsietai nuo kitų Sutarties nuostatų ir Sutarties objekto. Sutarties 11.16 papunktyje numatyta rangovo pareiga turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į Sutarties objektą ir rangovo įsipareigotus atlikti darbus pagal Sutartį (t. y. pareiga išvalyti sąnašinį gruntą). Kitaip tariant, rangovo pareiga rūpintis techninės užduoties darbų zona negali būti suabsoliutinta ir suprantama kaip rangovo pareiga atlikti darbų zonoje bet kokius darbus, net ir tokius, kurie neaptenka į Sutarties aprėptį (pvz., iškelti nuskendusį laivą ar pan.). Užsakovui nepagrįstai atsisakius priimti rangovo atliktus darbus, rangovas taip pat negali būti laikomas atsakingu ir už darbų zoną, nes tokiu atveju pats užsakovas laikytinas pažeidusiu Sutartį. Ieškovas pagal Sutartį įsipareigojo atlikti sąnašinio grunto kasimo darbus, bet ne kokius nors kitus grunto kasimo darbus ar technogeninių šiukšlių bei kitų objektų iškėlimo ir utilizavimo darbus. Sprendime padarytos išvados, kad ieškovas, vykdydamas Sutartį, tariamai turėjo iškelti iš jūros dugno medžio liekanas, neturi jokio pagrindo ir neatitinka Sutarties nuostatų. Minėtų darbų atlikimas nepateko į Sutarties aprėptį. Ieškovas, nustatęs, kad atliekant valymo darbus nėra galima iškelti dugne esančių objektų, prašė atsakovės pasitelkti narus objektų apžiūrai ir kilusio ginčo išsprendimui. Ieškovas pateikė atsakovei detalų taškų sąrašą, kuriuos reikėtų apžiūrėti. Nepaisant to, atsakovė atsisakė atlikti povandeninę dugno apžiūrą, siekiant išspręsti Sutarties vykdymo metu kilusį šalių ginčą.

76.13.                      Sutartis nenumatė rangovo atsakomybės netesybų forma už trūkumų nepašalinimą per užsakovės savo nuožiūra nustatytą terminą. Sutarties 11.3 papunktyje buvo numatyta atsakomybė netesybų forma tik dėl pavėluoto pranešimo apie darbų atlikimą, bet ne dėl pavėluoto trūkumų pašalinimo. Byloje nėra ginčo, kad rangovas pagal Sutarties 8.7 papunktį pranešimą apie atliktus darbus pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 pateikė per Sutarties 8.1 papunktyje numatytą terminą. Šalių ginčas kilo dėl po pranešimo nustatytų trūkumų šalinimo.

76.14.                      Rangovui negalėjo būti taikoma atsakomybė už darbų nevykdymą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (įskaitytinai) pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21. Tuo laikotarpiu rangovas objektyviai negalėjo vykdyti valymo darbų, nes atsakovė neturėjo galiojančio leidimo tokių darbų atlikimui.

76.15.                      Net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad yra pagrindas rangovo civilinei atsakomybei atsirasti, rangovas vis tiek turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo (ar tokia atsakomybė turėtų būti mažinama) pagal CK 6.259 straipsnį. Rangovo tinkamai atlikti darbai nebuvo priimti Sutartyje nustatyta tvarka, be to, suėjus Sutarties 11.8 papunktyje numatytam terminui ir šalims nerandant sutarimo dėl tolimesnio darbų vykdymo, nebuvo pasitelktas trečiasis asmuo tariamiems trūkumams pašalinti. Atsakovės, kaip kreditorės, veiksmai nulėmė tai, kad darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 ir Nr. 9.3.164-16/21 nebuvo priimti ilgą laiką ir dėl to jai turi tekti tam tikra atsakomybė dėl darbų nepriėmimo laiku.

77.       Atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

77.1.                      Sutarties vykdymo metu ieškovui buvo įteiktos 39 techninės užduotys, tarp kurių buvo dvi ginčo techninės užduotys Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21, kurių tikslas – atlikti valymo darbus, atkuriant -14,50 m projektinį gylį, kuris buvo pasiektas dar 2019 metais. Teismas nustatė, kad Sutartyje (1.1 papunktyje) nėra išsamiai detalizuota, kaip šalys turi suprasti, kokie konkretesni darbai apima valymo darbus, jog būtų atkurtas -14,50 m projektinis gylis, tačiau Sutarties 3.4 papunktyje pateiktas valymo darbų įkainio apibūdinimas, t. y. kokie įsipareigojimai patenka į Sutartyje nustatytą kainą. Ieškovas nepagrįstai bando įrodyti, kad tiek pirkimo, tiek Sutarties vykdymo metu jam nebuvo aišku, jog Sutarties tikslas – 2019 metais buvusio -14,50 m projektinio gylio atkūrimas ir (ar) kad darbų apimtys turi būti aiškinamos remiantis ne mokslinėmis publikacijomis ir (ar) tarptautinių asociacijų išaiškinimais, bet Lietuvos Respublikos teisės aktais. Nei pirkimo dokumentuose, nei Sutartyje nėra nurodyta, kad Sutartyje vartojamų sąvokų aiškinimui bei taikymui bus remiamasi tarptautinių organizacijų ir (ar) mokslinėse publikacijose pateiktomis sąvokomis. Sutarties 15.6 papunktyje aiškiai nurodyta, jog Sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, o šalių ginčai sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

77.2.                      Esminis kriterijus, pagal kurį turėtų būti atskiriami uosto akvatorijos valymo ir uosto akvatorijos kapitalinio gilinimo darbai, yra ne grunto rūšis ar charakteristikos ir geologinės savybės, o tokio grunto kilmė – ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių (LAND-46A-2002 taisyklių 2.7 papunktis). Kitaip tariant, kapitalinio gilinimo darbų atlikimo metu yra siekiama pasiekti naują (didesnį) projektinį gylį, o einamojo gilinimo (valymo) darbų tikslas – anksčiau pasiekto projektinio gylio atkūrimas. Teismas, atsižvelgdamas į LAND-46A-2002 taisyklių nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad einamojo gilinimo ir valymo darbų tikslas yra identiškas – atkurti buvusį projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį. LAND-46A-2002 taisyklės pateikia atribojimą tik tarp einamojo gilinimo ir (ar) valymo ir kapitalinio gilinimo, šiuos darbus atskiriant pagal tai, ar gruntas yra kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių didinant uosto akvatorijos projektinį gylį ir (arba) plotį.

77.3.                      Nesutinka su apelianto teiginiais, kad Sutarties objekto apibrėžimas leidžia manyti, jog valymo darbais buvo numatomas tik smėlio ir (ar) dumblo kasimas, o kietas gruntas (molis, morena, priemolis ir pan.) neturės būti kasamas. Sutartyje apibūdinant Sutarties objektą yra naudojama bendra grunto (o ne sąnašų, dumblo ir (ar) kitos konkrečios rūšies medžiagos) sąvoka. Pagal Sutarties 3.4.1 papunktį į rangovo įsipareigojimų apimtis pateko ne tik gruntas, tačiau ir kiti kieti objektai (trosai, grandinės, tinklai ir pan.) Pirkimo metu nė viename Direkcijos pateiktame atsakyme nebuvo nurodyta, kad grunto fizinės (cheminės) savybės turės kokią nors reikšmę, atliekant valymo darbus.

77.4.                      Pagrįsti teismo motyvai, kad pagal pateiktą apibrėžimą išskiriamos dvi grunto rūšys – tai nuosėdos ir nuogulos, o ieškovo vartojamas apibrėžimas „sąnašinis gruntas“ LAND-46A-2002 taisyklėse nėra naudojamas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pirkimo dokumentuose pateiktas vienkartinis sąvokos „sąnašinis“ nurodymas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog turėjo būti kasamas tik smėlis ir (ar) dumblas, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, Sutarties sąlygas, pirkimo dokumentų turinį, LAND-46A-2002 taisykles ir į tai, kad einamojo gilinimo ir (arba) valymo darbai nuo kapitalinio gilinimo darbų yra atribojami ne pagal kasamo grunto tipus.

77.5.                      Ieškovas selektyviai aiškina pirkimo pasiūlymo ir Sutarties sąlygas teigdamas, kad pasiūlymo formoje nebuvo kaip atskiras objektas išskirtas technogeninių šiukšlių iškėlimas. Priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, pasiūlymo formoje yra aiškiai nurodyta, kas įeina į darbų atlikimą ir grunto kasimo kainą. Atliekant grunto kasimo darbus ir aptikus technogenines šiukšles, rangovas, siekdamas tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir atkurti -14,50 m projektinį gylį, tokias šiukšles turi iškelti ir utilizuoti. Technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas yra sudėtinė valymo darbų dalis, kuri neatsitiktinai įtraukta į grunto kasimo kainą, atsižvelgiant į tai, jog uosto akvatorijos dugne dažnai aptinkami įvairaus pobūdžio nuskendę daiktai. Tiek Sutarties 3.3–3.4 papunkčių lingvistinis, tiek sisteminis nuostatų aiškinimas, tiek šalių elgesys Sutarties vykdymo metu leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad rangovo pateiktas Sutarties sąlygų aiškinimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Sutarties nuostatų negalima aiškinti atsietai ar išėmus iš konteksto, kaip šiuo atveju aiškina ieškovas.

77.6.                      Direkcija 2021 m. rugpjūčio 23 d. atliko batimetrinius matavimus, kurių rezultatai parodė, kad darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 atlikti netinkamai, todėl 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pranešimais rangovas buvo informuotas apie nustatytus trūkumus bei įpareigojimą nedelsiant juos pašalinti. Kilus šalių nesutarimui dėl valymo darbų kokybės pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 Direkcija, bendradarbiaudama su rangovu bei siekdama kuo skubiau išspręsti susidariusią situaciją, atliko akvatorijos povandeninę dugno apžiūrą. Direkcijos pasitelktų narų povandeninės apžiūros ataskaitų rezultatai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Iš 13 apžiūrėtų taškų, nurodytų rangovo 2021 m. rugpjūčio 20 d. pranešime, dviejuose taškuose buvo aptikti objektai, kurie pripažinti ne ieškovo valymo darbų trūkumu. Likusiuose taškuose buvo aptikti arba morenos luitai arba minkšti dumblo sąnašų sluoksniai. Apžiūru metu aptikti morenos luitai negali būti suprantami kaip nesuardyto dugno geologinis sluoksnis, kadangi povandeninės apžiūros metu aptiktas objektas, įvardintas „luitu“, atsirado iškasant (suardant) geologinius dugno sluoksnius; visuose kituose taškuose aptiktas minkštas dumblo sąnašų sluoksnis, kuris paties ieškovo yra priskiriamas valymo darbų apimčiai pagal Sutarties sąlygas.

77.7.                      Ieškovas bandomojo kasimo metu paimtus grunto mėginius pirmiausia davė ištirti GEUS institucijai, kurios išvadomis buvo remiamasi tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde. GEUS išvadoje konstatuota, kad pateiktas ištirti grunto mėginys anksčiau nebuvo kastas ir yra „iš neliesto ledyninės kilmės grunto“. Direkcija laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ieškovo iniciatyva atliktas grunto mėginio paėmimas prieštarauja Lietuvoje galiojantiems teisės aktų reikalavimams bei tarptautiniams standartams, pateiktos išvados yra niekinės: GEUS aprašyme konkreti mėginio paėmimo vieta nenurodyta, nenurodyti jokie kiti grunto sluoksnio geometriniai parametrai, nepateikti nei grunto mėginius analizavusių specialistų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, nei leidimai, informacija apie grunto mėginį pateikta iš akies, jokie laboratoriniai fizikinių ir (ar) mechaninių savybių rodikliai nebuvo nustatomi.

77.8.                      Nors ieškovas savo teiginius dėl nuslinkusio šlaito grindė batimetrinių matavimų duomenų analize, tačiau iš batimetrinių matavimų neįmanoma identifikuoti grunto geologinės sandaros, kilmės ir, tuo labiau, fizikinių bei mechaninių savybių.

77.9.                      Sutarties vykdymo metu rangovas pats pripažino savo atliktų darbų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 defektus. Sutartinių įsipareigojimų turinys rangovui buvo suprantamas ir žinomas tiek valymo darbų vykdymo, tiek valymo darbų trūkumų šalinimo metu.

77.10.                      Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sutarties 7.1.6 papunkčio nuostatą. Sutarties 7.1.6 papunktis taikomas tada, kai nėra Sutarties šalių ginčo dėl to, ar „nenumatytos aplinkybės“ iš tiesų faktiškai egzistuoja. Sutarties 7.1.6 papunktis nėra taikomas, kai rangovas savo iniciatyva sugalvoja nebevykdyti sutartinių įsipareigojimų, nurodydamas formalias priežastis, kurios, rangovo įsitikinimu, vertintinos kaip „nenumatytos aplinkybės“. Direkcijai 2021 m. lapkričio 11 d. atlikus pirminius batimetrinius matavimus ir nustačius rangovo atliktų valymo darbų trūkumus, rangovas juos pripažino ne vieną kartą ir Direkcijai siųstuose elektroniniuose laiškuose patvirtindavo savo įsipareigojimus juos pašalinti kaip įmanoma greičiau. Tik vėliau rangovas ėmė keisti savo poziciją, kad nustatyti darbų trūkumai ir jų pašalinimas nepatenka į Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo apimtis. Ieškovas negalėjo paaiškinti, jeigu 2021 m. lapkričio 8 d. buvo baigti valymo darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, kodėl pats rangovas nepasinaudojo CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta teise vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą ir perduoti Direkcijai faktiškai atliktus darbus.

77.11.                      Sutarties 4.1 papunktyje yra numatyta, kad užsakovas sumoka rangovui už faktiškai pagal techninę (-es) užduotį (-is) atliktus darbus (Sutarties 3.3  ir 3.4 papunkčiai), kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas (Sutarties 3.5 papunktis) ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pasirašius atliktų darbų aktą (-us) ir gavus sąskaitą faktūrą. Sutarties 4.2 papunktyje numatyta, kad Sutarties 3.5 papunktyje nurodytas kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas sumokama rangovui atlikus visus darbus pagal išduotas technines užduotis ir įforminus darbų rezultatus pagal Sutarties 8.10 papunktį. Sutartyje šalys nesitarė, kad rangovo patirtos išlaidos bus atlyginamos tais atvejais, kai rangovas atliks darbus ne pagal visas įteiktas technines užduotis ir (arba), kai rangovas pateiks Direkcijai vienašališkai pasirašytą priėmimo perdavimo aktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovui neturi būti priteistos mobilizacijos (demobilizacijos) išlaidos, kadangi ne visos rangovui įteiktos techninės užduotys buvo įvykdytos, t. y. techninės užduotys Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 net nebuvo pradėtos vykdyti.

77.12.                      Nesutinka su apelianto pozicija, kad delspinigių skaičiavimas pagal Sutarties 11.3 papunktį taikytinas tik tais atvejais, kai vėluojama atlikti valymo darbus, o ne kai atliekamas tokių darbų trūkumų šalinimas. Sutarties 11.3 papunktis numatė, kad rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais, užsakovei pareikalavus moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamoje įvykdyti techninėje užduotyje nurodytos bendros grunto apimties iškasimo kainos be PVM ir atlygina užsakovei patirtus nuostolius, kurių nepadengia delspinigiai. Bendra delspinigių suma negali viršyti 10 proc. nuo pradinės Sutarties vertės. Sutarties 11.17 papunkčiu šalys taip pat susitarė, kad netesybos yra šalių sutarti minimalūs nuostoliai už pavėluotą Sutarties įvykdymą, kurių šalims nereikia įrodinėti. Sutarties 11.3 papunktis taikytinas ne tik tais atvejais, kai rangovas dėl savo kaltės neužbaigia valymo darbų nustatytais terminais, bet ir tada, kai nustatomi valymo darbų trūkumai, kurių rangovas dėl savo kaltės taip pat neužbaigia techninėse užduotyse nustatytais terminais. Sutarties 11.3 papunktyje nėra detalizuojama, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami tik tokiu atveju, jeigu rangovas nepateikia užsakovei Sutarties 8.1 papunktyje numatyto pranešimo apie darbų atlikimą per techninėje užduotyje nurodytą terminą. Valymo darbų įvykdymas (su terminų pratęsimais) pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 buvo nustatytas iki 2021 m. rugsėjo 25 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad net ir pratęsiant darbų atlikimo terminus pagal Sutarties 15.8–15.9 papunkčius, turėjo būti atsižvelgiama į tai, jog Aplinkos apsaugos agentūros išduoti leidimai valymo darbams atlikti taip pat turėjo terminus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

78.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

79.       Byloje nustatyta, kad ieškovas ROHDE NIELSEN A/S ir atsakovė AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2020 m. birželio 4 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo savo rizika ir savo lėšomis atlikti uosto akvatorijos valymo darbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK-110a pagal atsakovės pateiktas technines užduotis ir perduoti juos atsakovei, o atsakovė įsipareigojo kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti (rangos sutarties 1.1 papunktis).

80.       Remiantis šalių sudaryta rangos sutartimi, ieškovui buvo įteiktos dvi techninės užduotys, dėl kurių tinkamo vykdymo kilo ginčas: techninė užduotis Nr. 9.3.164-16/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK87,5a iki PK101a (Malkų įlankos akvatorija) ir techninė užduotis Nr. 9.3.164-20/21 dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valymo darbų nuo PK81 iki PK85 (Smeltės ratas).

81.       Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. įteikė atsakovei pranešimą apie užbaigtus darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, tačiau atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu ir 2021 m. rugsėjo 1 d. pakartotiniu pranešimu informavo ieškovą apie nustatytus darbų trūkumus bei pareikalavo juos pašalinti.

82.       Atsakovė 2022 m. vasario 23 d. raštu pateikė ieškovui apmokėti 13 405,71 Eur delspinigių sąskaitą už pavėluotus pašalinti darbų trūkumus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš viso už 97 dienas.

83.       Ieškovas 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimu informavo atsakovę apie darbų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 užbaigimą, tačiau atsakovė 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavo ieškovą apie netinkamai atliktus darbus, prašydama pašalinti trūkumus, o 2022 m. gruodžio 8 d. pateikė ieškovui apmokėti 26 174,15 Eur delspinigių sąskaitą už pavėluotus pašalinti darbų trūkumus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d., iš viso už 355 dienas.

84.       Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl rangos sutarties objekto ir ieškovo (rangovo) prisiimtų įsipareigojimų apimties.

85.       Apeliantas (ieškovas) ROHDE NIELSEN A/S, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu jo ieškinį dėl nepagrįsto civilinės atsakomybės (netesybų) taikymo ir skolos priteisimo atmesti, o atsakovės priešieškinį dėl delspinigių priteisimo patenkinti iš dalies, įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė rangos sutarties objektą ir pagal sudarytą Sutartį šalių prisiimtus įsipareigojimus, dėl to nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas, vykdydamas Sutartį, turėjo pareigą nuo dugno išvalyti ne tik smėlį ir gruntą, bet ir holoceno jūrines, ežerines ir pelkių nuosėdas (smėlį, molį ir durpes), technogenines šiukšles, taip pat nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas įsipareigojo atlikti ne tik uosto akvatorijos dugno einamojo valymo, bet ir einamojo gilinimo darbus, kurių nei Sutartis, nei pirkimo sąlygos nenumatė. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino techninių užduočių Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo aplinkybes, todėl nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti ieškovui civilinę atsakomybę.

Dėl rangos sutarties objekto

86.       Nustatyta, kad šalys skirtingai aiškina jų sudarytos rangos sutarties objektą ir tai, kokius darbus ieškovas pagal Sutartį bei kartu su rangos sutartimi jam perduotas technines užduotis turėjo atlikti. Apeliantas įrodinėja, kad Sutartimi jis įsipareigojo atlikti tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos eksploatacinius dugno valymo darbus, bet ne einamojo jūrų uosto akvatorijos gilinimo darbus ar kapitalinio gilinimo darbus, jog Sutarties objektas yra sąnašinio grunto (smėlio ir dumblo) kasimas ir šalinimas, bet ne kieto grunto kasimas ir šalinimas, kurį įmanoma pašalinti tik atliekant kapitalinio gilinimo darbus, dėl kurių sutarta nebuvo. Savo ruožtu atsakovė su tokia pozicija nesutinka, teigdama, kad esminis kriterijus, pagal kurį turėtų būti atskiriami uosto akvatorijos valymo ir gilinimo darbai, yra ne grunto rūšis ar charakteristikos ir geologinės savybės, o tokio grunto kilmė – ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių.

87.       Šalių sudarytos rangos sutarties 1.1 papunktyje, apibrėžiančiame Sutarties objektą, nurodyta, kad Sutartimi rangovas (ieškovas) įsipareigoja savo rizika ir savo lėšomis atlikti eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK-110a pagal užsakovės (atsakovės) pateiktas technines užduotis ir perduoti juos užsakovei, o užsakovė įsipareigoja kokybiškai atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Byloje esančiuose Aplinkos apsaugos agentūros 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. leidimuose vykdyti valymo ir iškasto grunto šalinimo darbus jūrų ir jūrų uostų akvatorijoje nurodyta, kad pagal Direkcijos pateiktą prašymą leidžiama vykdyti valymo, iškasto grunto šalinimo darbus.

88.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos rangos sutarties objektą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Sutartyje nėra išsamiau detalizuota, kokie konkretūs darbai apima eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus, todėl, siekdamas išsiaiškinti tokių darbų apimtį (kas yra uosto akvatorijos dugno valymo darbai), pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi uosto akvatorijoje vykdomus valymo, gilinimo, grunto kasimo darbus reglamentuojančiomis LAND-46A-2002 taisyklėmis.

89.       Nors, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Sutarties objektą, nepagrįstai nesivadovavo ieškovo pateiktomis mokslinėmis publikacijomis ir tarptautinių asociacijų pateiktais grunto kasimo darbų apibrėžimais, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Sutarties 15.6 papunktyje šalys susitarė, jog Sutarčiai bus taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Pažymėtina, kad nei pirkimo dokumentuose, nei pačioje Sutartyje nebuvo nurodyta, jog Sutarčiai ir joje vartojamų sąvokų, įskaitant ir Sutarties objekto aiškinimui, bus naudojami tarptautinių asociacijų ir (ar) mokslinių publikacijų autorių išaiškinimai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, siekdamas išsiaiškinti, kokie konkretūs darbai apėmė Sutarties objektą – eksploatacinius uosto akvatorijos dugno valymo darbus, vadovavosi ne ieškovo pateiktomis mokslinėmis publikacijomis ir tarptautinių asociacijų naudojamais apibrėžimais, o Lietuvos Respublikos teisės aktais, nagrinėjamu atveju – LAND-46A-2002 taisyklėmis.

90.       LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 papunktis nustato, kad einamasis jūrų uosto akvatorijos gilinimas ir (arba) valymas – susikaupusių dugno nuosėdų išėmimas siekiant atkurti projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį. LAND-46A-2002 taisyklių 2.7 papunktis nustato, kad jūros ir (arba) jūrų uosto akvatorijų kapitalinis gilinimas – grunto kasimas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių, jūrų uosto akvatorijos projektinio gylio ir pločio didinimas, naujo jūrų uosto akvatorijos įrengimas, iškasų kasimas jūros ar jūrų uostų akvatorijoje statybos tikslais.

91.       Taigi nors, apelianto teigimu, jis Sutartimi įsipareigojo atlikti eksploatacinius dugno valymo darbus, bet ne einamojo gilinimo darbus ar kapitalinio gilinimo darbus, teigdamas, kad negalima sutapatinti dugno einamojo valymo ir einamojo gilinimo darbų, nes tai pažeidžia LAND-46A-2002 taisyklių nuostatas, tačiau pažymėtina, jog būtent prieš tai aptarta LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 papunkčio nuostata, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tiek einamąjį gilinimą, tiek einamąjį valymą apibrėžia taip pat, nustatydama, kad abiejų šių darbų (tiek einamojo gilinimo, tiek einamojo valymo) tikslas – atkurti buvusį projektinį jūrų uosto akvatorijos gylį ir (arba) plotį. LAND-46A-2002 taisyklės atriboja tik einamąjį gilinimą ir (arba) valymą (LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 papunktis) nuo kapitalinio gilinimo (LAND-46A-2002 taisyklių 2.7 papunktis). Įvertinusi LAND-46A-2002 taisyklių 2.3  ir 2.7 papunkčiuose pateiktus sąvokų išaiškinimus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad einamojo gilinimo ir (arba) valymo darbų tikslas – anksčiau pasiekto projektinio gylio atkūrimas, o kapitalinio gilinimo darbų tikslas – pasiekti naują (didesnį) projektinį gylį.

92.       Pagal LAND-46A-2002 taisyklių 2.4 papunktį gruntas – tai įvairios sudėties ir fizinės būklės nuosėdos ar nuogulos, iškasamos valant ir (arba) gilinant jūrų ir jūrų uostų akvatorijas. Grunto kasimas – grunto išėmimas iš jūrų arba jūrų uosto akvatorijų atliekant einamojo gilinimo ir (arba) valymo, tvarkomojo gilinimo ir kapitalinio gilinimo darbus, taip pat tikslinio grunto kasimas (LAND-46A-2002 taisyklių 2.5 papunktis). LAND-46A-2002 taisyklių 29 punktas nustato, kad, atsižvelgiant į geologinės sandaros ypatumus, gruntas kasamas kvartero nuogulų storymėje, kurią sudaro: dabartinės jūrinės ir marių nuosėdos (smėlis, dumblas), holoceno jūrinės, ežerinės ir pelkių nuosėdos (smėlis, molis, durpė), pleistoceno ledyninės ir tarpledyninės nuogulos (moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis, smėlis). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis aptartomis LAND-46A-2002 taisyklių 2.4 papunkčio ir 29 punkto nuostatomis, išskiriamos dvi grunto rūšis: nuosėdos ir nuogulos. Nuosėdos apima dabartinės jūrinės ir marių nuosėdas (smėlį, dumblą), holoceno jūrinės, ežerinės ir pelkių nuosėdas (smėlį, molį, durpes), o nuogulos – pleistoceno ledyninės ir tarpledyninės nuogulas (moreninis priemolis, moreninis priesmėlis, molis, smėlis). Kaip minėta, LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 papunktis numato, kad atliekant einamąjį gilinimą ir (arba) valymą yra valomos nuosėdos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas, vykdydamas Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atlikdamas uosto akvatorijos dugno valymo darbus, turėjo pareigą nuo dugno išvalyti ne tik smėlį ir gruntą, bet ir holoceno jūrines, ežerines ir pelkių nuosėdas (smėlį, molį ir durpes). Priešingai nei teigia apeliantas, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta sisteminiu tiek Sutarties 1.1 papunkčio, tiek LAND-46A-2002 taisyklių 2.3, 2.4, 2.5 papunkčių ir 29 punkto aiškinimu.

93.       Kaip minėta, sistemiškai aiškinant LAND-46A-2002 taisyklių 2.3, 2.4, 2.5, 2.7 papunkčius ir 29 punktą, einamojo gilinimo ir (arba) valymo darbai bei uosto akvatorijos kapitalinio gilinimo darbai atribojami pagal tokio grunto kilmę – ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių (kapitalinio gilinimo darbai), ar valomas ir kasamas jau suardytas kietasis gruntas (einamojo gilinimo ir (arba) valymo darbai). Ieškovui kartu su Sutartimi perduotose techninėse užduotyse Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 buvo nurodyta, kad turi būti atkurtas 2019 metais pasiektas projektinis jūrų uosto akvatorijos gylis iki -14,50 metrų. Tai reiškia, kad Sutartimi buvo sutarta atlikti einamojo gilinimo ir (arba) valymo darbus, t. y. atkurti anksčiau pasiektą projektinį gylį. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LAND-46A-2002 taisyklių 2.3 papunktis, apibrėžiantis einamąjį gilinimą ir (arba) valymą, kurių metu yra išimamos susikaupusios dugno nuosėdos, neskirsto tokių nuosėdų pagal jų susidarymo laikotarpius. Todėl, įvertinus tiek Sutarties, tiek LAND-46A-2022 taisyklių nuostatas, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas turėjo atlikti uosto akvatorijos dugno valymo darbus nepriklausomai nuo to, kokios geologinės kilmės gruntas bus iškasamas, bet atribojant iškasamą gruntą pagal tai, ar jis kasamas iš nesuardyto dugno geologinių sluoksnių ar valomas ir kasamas jau suardytas kietasis gruntas, kadangi valymo darbų tikslas, kaip minėta – atkurti 2019 metais pasiektą projektinį gylį (-14,50 m) visoje darbų zonoje.

94.       Ginčas byloje kilo ir dėl technogeninių šiukšlių iškėlimo bei utilizavimo. Apelianto teigimu, pasiūlymo formoje nebuvo kaip atskiras objektas išskirtas technogeninių šiukšlių iškėlimas, tiekėjai dėl tokių darbų atlikimo neteikė pasiūlymų, o atsakovas pirkimo pasiūlyme neįvardijo galimo tokių šiukšlių kiekio, dydžio, įkainojimo ir pan., todėl skundžiamame sprendime pateiktas pirkimo objekto aiškinimas, kad į jo aprėptį pateko ir technogeninės šiukšlės, yra siurprizinis.

95.       Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu skundo argumentu ir pažymi, kad pasiūlymo formoje buvo aiškiai nurodyta, kas įeina į darbų atlikimą ir grunto kasimo kainą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pasiūlymo formoje Nr. 1, lentelės grafoje „Darbų pavadinimas“ buvo nurodyta, kad į 1 m3 grunto kasimo kainą įeina ir technogeninių šiukšlių (virvės, trosai, grandinės, tinklai, inkarai, metalo laužas, atmušos, padangos, mediniai poliai ir kitų nuskendusių daiktų) iškėlimas ir utilizavimas. Be to, Sutarties III dalies, kurioje šalys aptarė Sutarties objekto kainą, 3.3–3.4 papunkčiuose buvo nustatyta 1 m3 grunto kasimo kaina uosto akvatorijoje nuo PK-17 iki PK-110a. Sutarties 3.3 papunktyje, be kita ko, buvo nurodyta, kad į 1 m3 grunto kasimo kainą įeina: grunto kasimas, transportavimas į artimąją sąvartą (pagal pridedamą schemą) arba paplūdimių papildymas, technogeninių šiukšlių (virvės, trosai, grandinės, tinklai, inkarai, metalo laužas, atmušai, padangos, mediniai poliai ir kiti nuskendę daiktai) iškėlimas ir utilizavimas, prastovos, atliekamų darbų kontrolė (rangovo atliekami batimetriniai matavimai) bei rangovo technikos eksploatacinės išlaidos, o 3.4 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad į 1 m3 grunto kasimo kainą įeina: grunto kasimas, transportavimas į tolimąją sąvartą (pagal pridedamą schemą), technogeninių šiukšlių (virvės, trosai, grandinės, tinklai, inkarai, metalo laužas, atmušai, padangos, mediniai poliai ir kiti nuskendę daiktai) iškėlimas ir utilizavimas, prastovos, atliekamų darbų kontrolė (rangovo atliekami batimetriniai matavimai) bei rangovo technikos eksploatacinės išlaidos.

96.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas Sutarties 3.3 ir 3.4 papunkčių formuluotes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad technogeninių šiukšlių iškėlimas ir utilizavimas, priešingai nei teigia apeliantas, pateko į Sutarties objektą ir buvo sudėtinė valymo darbų dalis. Ieškovas Sutartį pasirašė, todėl jam, kaip profesionaliam verslininkui, Sutarties sąlygos, prisiimti įsipareigojimai ir atliktinų darbų (Sutarties objekto), įskaitant ir technogeninių šiukšlių iškėlimo bei utilizavimo, įkainiai buvo žinomi. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad technogeninių šiukšlių iškėlimas nebuvo numatytas ir kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Sutarties objektas vis tik apėmė ir paminėtų šiukšlių iškėlimą bei utilizavimą, priėmė siurprizinį sprendimą.

97.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino tiek Sutarties, tiek LAND-46A-2022 taisyklių nuostatas ir teisingai apibrėžė Sutarties objektą, t. y. kokius darbus ieškovas pagal Sutartį bei kartu su Sutartimi jam perduotas technines užduotis turėjo atlikti.

Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo

98.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 vykdymo aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti ieškovui civilinę atsakomybę. Įrodinėja, kad visose neiškasų vietose esantis gruntas buvo kietas moreninis molis, kurio kasimas nepateko į Sutarties aprėptį ir tą patvirtina GEUS atliktas tyrimas.

99.       Sutarties 8.9 papunktis nustato, kad valymo darbai laikomi baigtais, kai užsakovo minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po valymo darbų, pagal konkrečią techninę užduotį patvirtina projektinį gylį, numatytą techninėje užduotyje (nagrinėjamu atveju -14,50 m gylis), o Sutarties 8.11 papunktis nustato, jog faktiškai atliktų valymo darbų apimtis nustatoma pagal užsakovės (Direkcijos) vidutinių gylių batimetrinius matavimus, atliktus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (esant palankioms hidrometeorologinėms sąlygoms) nuo rangovo Sutarties 8.7 papunktyje numatyto rašytinio pranešimo apie darbų pabaigą gavimo.

100.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ROHDE NIELSEN A/S 2021 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu laišku informavo Direkciją apie darbų užbaigimą Malkų įlankoje pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, kartu informuodamas apie objektus, kurie nepateko į dugno valymo apimtį, t. y. nurodė tris objektus žemiau projektinio lygio, kur nustatė molį (moreną). Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė atsakymą apie nustatytus darbų trūkumus. Su atsakymu Direkcija pateikė ieškovui 2019 m. batimetrinių matavimų duomenis, patvirtinančius, kad po atliktų Malkų įlankos gilinimo darbų 2019 metais buvo pasiektas -14,50 m projektinis gylis visame techninės užduoties valymo darbų poligone.

101.       Byloje nekilo ginčo dėl to, kad darbų trūkumai buvo vertinami pagal batimetrinius matavimus, kurių tikslas – nustatyti, ar atliekant valymo darbus buvo pasiektas projektinis gylis ar ne. Pagal batimetrinių matavimų duomenis yra apskaičiuojamas iškasto grunto kiekis. Batimetriniai matavimai atliekami norint išmatuoti vandens telkinio gylį ir nustatyti vandens telkinio dugno formą, tačiau batimetriniais matavimais nėra nustatinėjamas ir nėra įrodinėjamas neiškasų pobūdis. Nustatyta, kad Direkcija, tuose taškuose, kuriuose atlikti batimetriniai matavimai fiksavo objektus virš projektinio akvatorijos dugno gylio (-14,5 m) ir kilus šalių nesutarimui dėl tinkamo Sutarties įvykdymo (neiškasų pobūdžio), uosto akvatorijos dugno apžiūrai Malkų įlankoje pasitelkė narus. Povandeninių apžiūrų metu iš viso buvo apžiūrėta 13 taškų (4 taškai apžiūrėti ir rezultatai pateikti 2021 m. rugsėjo 6 d. ataskaitoje, 3 taškai – 2021 m. spalio 20 d. ataskaitoje, 4 taškai – 2021 m. spalio 25 d. ataskaitoje, 2 taškai – 2021 m. spalio 26 d. ataskaitoje). Iš 13 apžiūrėtų taškų dviejuose taškuose buvo aptikti objektai, kurie pripažinti ne ieškovo valymo darbų trūkumu, tačiau visuose likusiuose taškuose buvo aptikti arba morenos luitai, arba minkšti dumblo sąnašų sluoksniai.

102.       Tai, kad visose neiškasų vietose esantis gruntas buvo kietas moreninis molis, kurio kasimas nepateko į Sutarties aprėptį, apelianto teigimu, įrodo pirmosios instancijos teismui pateiktas nepriklausomos institucijos GEUS atliktas tyrimas.

103.       Bylos duomenys patvirtina, kad GEUS, atlikusi ieškovo perduoto mėginio tyrimą (tyrimui pateiktas vienas iš kelių antstolio akivaizdoje plombuotų grunto mėginių; mėginio paėmimo aplinkybės, koordinatės, tiksli mėginio paėmimo lokacija ir gylis buvo užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir vaizdo įraše), 2022 m. vasario 28 d. rašte nurodė, jog pateiktas ištirti mėginys yra neliesto ledyninės kilmės grunto, tačiau dėl mėginio paėmimo ir sąlyčio su jūros vandeniu iš pradžių buvęs kietesnis moreninis molis galimai yra suminkštėjęs. Jis klasifikuojamas kaip vėlyvojo Pleistoceno kietas moreninis molis arba nuogulos. Šis gruntas anksčiau nebuvo kastas.

104.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas ieškovo į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo metu atliktas vaizdo įrašas, iš kurio nustatyta, jog grunto mėginiai, kurie buvo ištirti GEUS, buvo paimti iš gylio -14,50 m iki -15,00 m, t. y. iš žemiau nei 2019 metais pasiekto projektinio -14,50 m gylio zonos, kurioje rangovo darbų kokybė net nebuvo vertinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad mėginiai, paimti iš tokio gylio, kuriame valymo darbų net nereikėjo atlikti, galėjo būti nesuardyti geologiniai grunto sluoksniai (kietas moreninis molis), kaip teigia apeliantas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie gauti tyrimo rezultatai, atsižvelgiant į mėginio paėmimo gylį ir vietą, negali būti laikomi įrodančiais, kad neiškasų vietose esantis gruntas buvo kietas moreninis molis, kurio kasimas nepateko į Sutarties aprėptį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad GEUS tyrimo išvada neįrodo, jog atsakovės nurodyti dugno valymo darbų trūkumai yra neva neiškastas nesuardytas kietasis gruntas morena, kuris nepateko į Sutarties apimtį.

105.       Apelianto teigimu, batimetriniai matavimai patvirtino, kad techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 darbų zonoje kietas gruntas (molis (morena)) atsirado galimai dėl to, jog po 2019 metais atliktų kapitalinio gilinimo darbų šlaito zonoje prie sienos egzistavęs kietas gruntas (molis (morena)), kuris niekada nebuvo kastas, nuslinko žemyn. Kadangi moreninis molis nelaikytinas sąnašiniu gruntu, toks gruntas, apelianto manymu, turėtų būti šalinamas kapitalinio gilinimo darbų metu.

106.       Visų pirma teisėjų kolegija pažymi tai, kad apelianto argumentas dėl darbų zonoje atsiradusio kieto grunto (molio, morenos) yra paremtas tik prielaida apie galimai 2019 metais netinkamai atliktų kapitalinio gilinimo darbų šlaito zonoje ir dėl to nuslinkusio kieto grunto. Ieškovas tik kelia abejones, nepateikdamas jokių tai patvirtinančių įrodymų, o tai, kad uosto gilinimo darbai 2019 metais buvo atlikti tinkamai ir Direkcijos priimti, patvirtina į bylą pateikti 2019 metais Malkų įlankoje, darbų zonoje pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 atliktų kapitalinio gilinimo darbų priėmimo–perdavimo aktai, pasirašyti komisijos (Direkcijos atsakingų darbuotojų, FIDIC inžinieriaus, techninio prižiūrėtojo, projekto vykdymo priežiūros vadovo, rangovo), kurie nekėlė abejonių nei dėl Direkcijos atliktų batimetrinių matavimų, kuriais buvo užfiksuotas darbų baigtumas ir pasiektas -14,50 m projektinis gylis, nei dėl atliktų darbų patikimumo ar tikslumo. Be to, teisėjų kolegija negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net jei šlaitas, kaip bando įrodyti apeliantas, ir būtų nuslinkęs, akivaizdu, jog toks nuslinkęs gruntas jau būtų laikomas suardytu, o tai patektų į Sutartimi prisiimtų uosto dugno valymo darbų apimtį (Sutarties objektą) (detaliau apie suardyto kietojo grunto patekimą į Sutarties objektą žr. nutarties 93 punktą).

107.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė įrodė, jog ieškovas tinkamai neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21. Kaip jau buvo minėta, Direkcija, gavusi ieškovo pranešimą apie darbų užbaigimą, vadovaudamasi Sutarties 8.9 papunkčiu, atliko batimetrinius matavimus, kurių metu nustatė neiškasas. Ieškovui nesutikus su nustatytais darbų trūkumais ir keliant klausimą dėl neiškasų pobūdžio, atsakovė, pasitelkusi narų pagalbą, atliko povandeninę dugno apžiūrą tuose taškuose, kuriuose batimetrinių matavimų metu buvo nustatytos neiškasos. Apžiūrų metu daugelyje taškų buvo aptikti arba morenos luitai, arba minkšti dumblo sąnašų sluoksniai. Tiek minkštas dumblo sąnašas, tiek ir suardytos morenos luitus, vadovaujantis sisteminiu Sutarties ir LAND-46A-2002 taisyklių nuostatų aiškinimu, iš uosto dugno turėjo išvalyti ieškovas. Pažymėtina, kad jokių kitų matavimų, kurie galėtų paneigti atsakovės atliktų batimetrinių matavimų duomenis, ar įrodymų, kurie paneigtų atsakovės pasitelktų narų povandeninių apžiūrų ataskaitose nurodytus duomenis apie neiškasų pobūdį, apeliantas nepateikė. Kadangi techninėje užduotyje Nr. 9.3.164-16/21 nurodytas projektinis gylis nebuvo pasiektas dėl ieškovo netinkamai atiliktų darbų pagal Sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl 9 219 Eur skolos už papildomai iškasto 2 195 m3 grunto kiekį priteisimo.

Dėl techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo

108.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai apibrėžęs Sutarties objektą, netinkamai įvertino techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 vykdymo aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja pagrindas taikyti ieškovui civilinę atsakomybę. Įrodinėja, kad neiškasų vietose esančių objektų (jūržolių, medžių liekanų) iškėlimas nepateko į Sutarties aprėptį, nes tai nebuvo sąnašinio grunto kasimo darbai.

109.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimu informavo Direkciją apie užbaigtus darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, kartu pateikdamas išvalytos akvatorijos batimetrinių matavimų planą bei batimetrinių matavimų skaitmeninius duomenis. Atsakovė, gavusi pranešimą, 2021 m. lapkričio 11 d. atliko batimetrinius matavimus ir 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavo ieškovą apie nustatytus darbų trūkumus, kuriuos prašė pašalinti per Sutartyje nustatytas 7 kalendorines dienas. Ieškovas pripažino atsakovės 2021 m. lapkričio 11 d. batimetriniais matavimais nustatytus darbų trūkumus, nes 2021 m. lapkričio 17 d., 2021 m. lapkričio 24 d., 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. sausio 17 d. ir 2022 m. sausio 24 d. elektroniniais laiškais informavo Direkciją, kad trūkumų šalinimo darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 yra vykdomi. Tik 2022 m. sausio 24 d. pranešimu ieškovas ėmė kvestionuoti dalį darbų trūkumų, nurodydamas, kad, labai tikėtina, tai yra jūrinės augmenijos, kurios neturėtų būti vertinamos kaip gilinimo darbų trūkumai, be to, aptikti ir kiti objektai (manoma, kad medienos liekanos) po laivų manevravimo vidinėse zonose.

110.       Nustatyta, kad Direkcija 2022 m. lapkričio 21 d. raštu informavo ieškovą, jog akvatorijos nuo PK-17 iki PK-110a dugno valymo darbai atliekami per ilgai, be to, vykdant Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą turėjo būti atliekami kapitalinio gilinimo darbai, į kurių darbų zoną patenka ir techninės užduoties Nr. 9.3.164-20/21 teritorija, todėl tolimesnis rangovo darbų vykdymas nėra galimas ir praranda prasmę. Buvo priimtas sprendimas, remiantis Sutarties 7.1.6 papunkčiu, ieškovo neužbaigtus darbus pagal techninę užduotį Nr. 9.6.164-20/21 priimti ir atsiskaityti už faktiškai atliktus akvatorijos dugno valymo darbus, atsižvelgiant į atsakovės 2022 m. lapkričio 10 d. batimetrinių matavimų rezultatus, t. y. atsakovė pasirašė 2022 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą dėl 277 m3 iškasto grunto kiekio ir sumokėjo tik už šiuos atliktus darbus. Tame pačiame rašte Direkcija nurodė, kad, ieškovui nepašalinus darbų trūkumų per nustatytą terminą, jam taikoma Sutartyje nustatyta atsakomybė (netesybos) už 355 dienomis pažeistą darbų trūkumų pašalinimo terminą.

111.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad abi bylos šalys, įrodinėdamos Sutarties įvykdymo (ne)tinkamumą, pirmosios instancijos teismui teikė savo batimetrinių matavimų duomenis ir jų analizes. Atsakovė, atlikusi batimetrinius matavimus, kaip minėta, nustatė, kad darbų poligone yra palikta neiškasų ir tam tikruose taškuose nėra pasiektas projektinis gylis. Savo ruožtu ieškovas teigė, kad atsakovė batimetrinius matavimus atliko netinkamai (neprofesionaliai) ir tai įrodinėjo pirmosios instancijos teismui pateikta Meremõõõdukeskus, OÜ atsakovės batimetrinių matavimų duomenų analize, kurioje nurodyta, jog neiškasos yra arba nuskendę medžiai, arba nuskendę medžiai ir jūros žolė, arba jūros žolė. Vadovaudamasis tokia analize, ieškovas įrodinėja, kad atsakovė po darbų užbaigimo techninės užduoties Nr. 9.6.164-20/21 zonoje kaip darbų trūkumus nurodė ne sąnašinio grunto neiškasas, o kitus objektus – medžio liekanas, jūržolę, kurių pašalinimas, apelianto manymu, nepateko į Sutarties objektą.

112.       Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto skundo argumentu. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, tiek Sutarties, tiek LAND-46A-2002 taisyklių nuostatas, Sutarties objektą apibrėžė tinkamai ir teisingai. Sutarties 3.3–3.4 papunkčiai aiškiai nustatė, kad į grunto kasimo kainą, be kita ko, patenka ir technogeninių šiukšlių (virvės, trosai, grandinės, tinklai, inkarai, metalo laužas, atmušai, padangos, mediniai poliai ir kiti nuskendę daiktai) iškėlimas ir utilizavimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ne tik sąnašinis gruntas, bet ir kiti objektai, tokie kaip medžio liekanos, jūržolė ir pan., patenka į šalių sudarytos Sutarties aprėptį. Taigi jeigu darbų zonoje buvo tam tikri objektai ir (ar) technogeninės šiukšlės, kurie trukdė ieškovui pasiekti techninėje užduotyje Nr. 9.6.164-20/21 nurodytą -14,50 m projektinį gylį, tai ieškovas, kuris yra atsakingas už tinkamą Sutartimi prisiimtų valymo darbų atlikimą, privalėjo tokius objektus ir (ar) šiukšles (jūržolę, medžių liekanas) iškelti iš darbų zonos, tačiau to nepadarė.

113.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog jis tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal techninę užduotį Nr. 9.6.164-20/21, todėl ieškinio reikalavimas iškasto grunto kiekį apskaičiuoti pagal paties ieškovo 2021 m. lapkričio 8 d. batimetrinius matavimus, papildomai priteisiant 37 422,20 Eur skolą už 8 891 m3  iškasto grunto kiekį, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas.

Dėl priteistų netesybų teisėtumo ir pagrįstumo

114.       Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. vasario 23 d. raštu pateikė ieškovui apmokėti 13 405,71 Eur delspinigių sąskaitą už pavėluotus pašalinti darbų trūkumus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (už 97 dienas), o 2022 m. gruodžio 8 d. pateikė ieškovui apmokėti 26 174,15 Eur delspinigių sąskaitą už pavėluotus pašalinti darbų trūkumus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (už 355 dienas). Iš viso prašė priteisti 39 579,86 Eur delspinigių.

115.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad rangos sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovo kaltės, nusprendė, jog atsakovė turi teisę į netesybas, tačiau, vertindamas reikalaujamos priteisti netesybų sumos pagrįstumą, atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies, priteisęs iš viso 20 336,70 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės reikalavimas priteisti 13 405,71 Eur delspinigius pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (už 97 dienas) yra pagrįstas, todėl šį reikalavimą patenkino. Reikalavimą priteisti 26 174,15 Eur delspinigius pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (už 355 dienas) pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies – pritaikė ieškinio senatį ir priteisė atsakovei 6 930,99 Eur delspinigių pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (už 94 dienas).

116.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistomis netesybos, teigia, kad Sutarties 11.3 papunktis nenumatė rangovo (ieškovo) atsakomybės netesybų forma už trūkumų nepašalinimą per Direkcijos nustatytą terminą, pažymėdamas, jog pranešimus apie atliktus darbus pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 jis pateikė per Sutarties 8.1 papunktyje nustatytą terminą, o ginčas dėl trūkumų šalinimo kilo po pranešimų pateikimo.

117.       Sutarties 8.1 papunktis nustato, kad darbai vykdomi pagal užsakovės pateiktą (-as) techninę (-es) užduotį (-is) joje nustatytais terminais. Sutarties 8.7 papunktis nustato, kad rangovas, jo manymu, užbaigęs darbus darbų zonoje pagal techninę užduotį, raštu informuoja užsakovę, o Sutarties 8.8 papunktis nustato, jog užsakovė, gavusi rangovo raštišką pranešimą apie valymo darbų užbaigimą pagal konkrečią techninę užduotį, per 14 kalendorinių dienų po batimetrinių matavimų atlikimo priima tinkamai atliktus valymo darbus, o nustačiusi valymo darbų trūkumus apie tai informuoja rangovą per 5 darbo dienas po batimetrinių matavimų atlikimo. Remiantis Sutarties 8.9 papunkčiu, valymo darbai laikomi baigtais, kai užsakovo minimalių gylių batimetriniai matavimai, atlikti po valymo darbų, pagal konkrečią techninę užduotį patvirtina projektinį gylį, numatytą techninėje užduotyje. Pagal Sutarties 11.3 papunktį rangovas, dėl savo kaltės neužbaigęs valymo darbų nustatytais terminais, užsakovei pareikalavus moka už kiekvieną pavėluotą dieną 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamoje įvykdyti techninėje užduotyje nurodytos bendros grunto apimties iškasimo kainos be PVM. Sutarties 7.2.1 papunktis nustato, kad užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą darbų trūkumams pašalinti, o jei rangovas per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo – atsisakyti Sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius arba pavesti trečiajam asmeniui užbaigti darbus rangovo sąskaita, jeigu darbų atlikimo metu pasidaro aišku, kad jie nebus tinkamai užbaigti.

118.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, atsižvelgiant į Sutarties prasmę ir esmę, jų aiškinimas negali suteikti vienai iš šalių aiškaus pranašumo ar suteikti galimybę nevykdyti ir (ar) piktnaudžiauti savo teisėmis bei nevykdyti prisiimtų pareigų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalių sudarytos Sutarties 8.1, 8.9, 11.3 ir 7.2.1 papunkčiai turi būti taikomi ir aiškinami kartu, o ne atsietai vienas nuo kito, todėl Sutarties 11.3 papunktis, nustatantis atsakovės teisę reikalauti delspinigių, negali būti aiškinamas taip, jog netesybos, pateikus pranešimą apie darbų užbaigimą iki Sutartyje nustatyto termino, nebegali būti skaičiuojamos, nepaisant atliktų darbų kokybės ir nustatytų trūkumų. Pažymėtina, kad valymo darbų nustatytais terminais užbaigimas turėtų būti suprantamas ne formaliai, kuomet ieškovas pateikia atsakovei pranešimą apie darbų pagal konkrečią techninę užduotį užbaigimą, bet kaip tinkamai ir kokybiškai atliktų darbų perdavimas, kuomet yra patvirtinamas techninėje užduotyje nurodytas projektinis gylis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir Sutartyje įtvirtintais terminais, tačiau valymo darbų perdavimas su nustatytais trūkumais, nelaikytinas tinkamu darbų užbaigimu. Dėl to ieškovas, laiku neištaisęs ar išvis neištaisęs darbų trūkumų, laikomas pažeidusiu Sutartį – tinkamai neužbaigęs darbų nustatytais terminais ir, atsakovei pareikalavus, turi sumokėti Sutartyje nustatytas netesybas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priešingas Sutarties 11.3 papunkčio aiškinimas (kokį apeliaciniame skunde pateikia ieškovas) pažeistų atsakovės interesus, nes suteiktų ieškovui teisę, Sutarties 8.1 papunktyje nustatyta tvarka pateikus pranešimą apie atliktus darbus, o atsakovei nustačius jų trūkumus, nesiekti kiek galima greitesnio trūkumų ištaisymo, nes atsakovas negalėtų taikyti ieškovui civilinės atsakomybės netesybų forma.

119.       Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad Sutarties 11.3 papunkčio nuostata neįtvirtina atsakomybės netesybų forma dėl pavėluoto trūkumų pašalinimo.

120.       Apelianto teigimu, jam negalėjo būti taikoma atsakomybė už darbų nevykdymą laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (už 355 dienas) pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, nes darbų negalėjo atlikti dėl atsakovės kaltės, šiai neturint galiojančio Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo valymo ir iškasto grunto šalinimo darbams vykdyti.

121.       Bylos duomenys patvirtina, kad Aplinkos apsaugos agentūros Direkcijai išduotas leidimas darbams vykdyti pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 galiojo iki 2021 m. lapkričio 11 d., tačiau dar 2021 m. spalio 29 d. Direkcijai buvo išduotas naujas leidimas, kuris galiojo iki 2023 m. spalio 28 d. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad darbų (nustatytų trūkumų) jis negalėjo vykdyti dėl atsakovės kaltės, pastarajai neturint galiojančio leidimo.

122.       CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalį skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio l dalies 4 punktas). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

123.       Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o už jam tenkančios prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą privalo sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 1–2 dalys, 6.258 straipsnio l dalis). CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta.

124.       Byloje nustačius, kad rangos sutartis ir techninės užduotys Nr. 9.3.164-16/21 ir Nr. 9.3.164-20/21 nebuvo tinkamai įvykdytos dėl ieškovo kaltės, konstatuotina, jog atsakovė turi teisę į Sutartyje numatytas netesybas, todėl pirmosios instancijos teismas, taikęs ieškinio senatį ir iš dalies patenkinęs atsakovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo arba jos sumažinimo

125.       Apelianto teigimu, tuo atveju, jeigu būtų pagrindas ieškovo civilinei atsakomybei atsirasti, jis, remiantis CK 6.259 straipsniu, turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės taikymo (ar tokia atsakomybė turėtų būti mažinama). Tokį reikalavimą apeliantas iš esmės grindė tuo, kad jo tinkamai atlikti darbai nebuvo priimti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminu, nebuvo pasitelktas trečiasis asmuo trūkumams pašalinti, todėl, apelianto manymu, būtent pačios atsakovės veiksmai nulėmė tai, jog darbai pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-20/21 ir Nr. 9.3.164-16/21 nebuvo priimti ilgą laiką.

126.       CK 6.259 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 58 punktas).

127.       Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu kaip nors būtų prisidėjusi prie Sutarties neįvykdymo tinkamai ir laiku. Apelianto nurodoma viena iš Sutartyje įtvirtintų atsakovės teisių pasitelkti trečiuosius asmenis tuo atveju, jeigu rangovas per protingą terminą nepašalintų darbų trūkumų, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėjo jokios įtakos ieškovo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamam įvykdymui. Priešingai, byloje nustatyta, kad dėl netinkamo rangos sutarties pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-20/21 ir Nr. 9.3.164-16/21 įvykdymo yra kaltas ieškovas, kuris ne tik tinkamai neįvykdė darbų pagal paminėtas technines užduotis, bet ir neištaisė darbų trūkumų per Direkcijos nustatytą terminą. Uosto dugno valymo darbai pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-20/21 ir Nr. 9.3.164-16/21 turėjo būti baigti iki 2021 m. rugsėjo 25 d. Apie darbų užbaigimą Malkų įlankoje pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21 ieškovas Direkciją informavo 2021 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu, o apie darbų užbaigimą Smeltės rage pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21 – 2021 m. lapkričio 8 d. pranešimu. Kaip jau buvo minėta, atsakovė, gavusi pranešimą apie darbų užbaigimą pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-16/21, 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešė apie nustatytus darbų trūkumus, o kilus nesutarimui dėl tinkamo Sutarties įvykdymo, ėmėsi aktyvių veiksmų – uosto akvatorijos dugno apžiūrai Malkų įlankoje ne kartą pasitelkė narus, siekdama nustatyti neiškasų pobūdį ir ar jos patenka į Sutarties objektą, tačiau net ir po tokių apžiūrų atlikimo bei ataskaitų pateikimo ieškovas nesiėmė veiksmų atliktų darbų trūkumams ištaisyti. Atsakovei 2021 m. lapkričio 12 d. raštu informavus ieškovą apie nustatytus darbų trūkumus pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-20/21, ieškovas, kaip patvirtina bylos duomenys, darbų trūkumus pripažino, ne kartą elektroniniais laiškais informuodamas Direkciją apie jų šalinimą, ir tik 2022 m. sausio 24 d. pranešimu ėmė kvestionuoti dalį darbų trūkumų, tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, niekada atsakovės neinformavo, kad nustatytų trūkumų nepripažįsta ir kad jų taisyti neketina.

128.       Taigi nustačius, kad dėl Sutarties tinkamo neįvykdymo yra atsakingas ieškovas ir ieškovui neįrodžius, jog Sutartis tinkamai ir laiku nebuvo įvykdyta dėl atsakovės kaltės ir (ar) veiksmų, ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo netenkintas.

Dėl mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų priteisimo

129.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų atlyginimo VI kvietimo metu, nors atitinkama technika VI kvietimo metu buvo mobilizuota ir šio kvietimo metu buvo įvykdyta daugybė techninių užduočių. Įrodinėja, kad VI kvietimo metu darbai pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23 nebuvo įvykdyti dėl atsakovės kaltės: delsimo pateikti reikšmingą informaciją ir nenoro iš techninės užduoties išskirti ginčo objektu esančios darbų vykdymo teritorijos dalies – šlaito srities.

130.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 2 d. užsakovė pateikė ieškovui VI kvietimą atvykti vykdyti darbus pagal Sutartį. Šio kvietimo metu, be kitų techninių užduočių, ieškovui buvo pateiktos vykdyti techninės užduotys Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23, kurių darbų vykdymo zonos sutapo su šioje byloje ginčo objektu esančios techninės užduoties Nr. 9.3.164-16/21 darbų vykdymo zona. Nustatyta, kad ieškovas po to, kai jam buvo pateiktos vykdyti techninės užduotys Nr. 9.3.164-4/23 ir Nr. 9.3.164-12/23, nepradėjo valymo darbų, o iš karto kreipėsi į atsakovę dėl galimo povandeninės sienutės nestabilumo ir nesaugumo atlikti darbus. Atsakovė, gavusi tokius ieškovo pranešimus, kelis kartus kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti schemas, brėžinius, kurie patvirtintų keliamas abejones dėl povandeninės sienutės stabilumo, o 2023 m. gegužės 31 d. pateikė ieškovui informaciją, kad, atlikus povandeninės sienutės geodezinius matavimus ir palyginus juos su kontroliniais geodeziniais matavimais po povandeninės sienutės įrengimo, buvo nustatyta, jog povandeninės sienutės esama padėtis atitinka detaliojoje dokumentacijoje nurodytą vietą ir jokių esminių nuokrypių nenustatyta.

131.       Savo ruožtu ieškovas, siekdamas patvirtinti savo abejones dėl povandeninės sienutės nestabilumo, pateikė atsakovei neapdorotų batimetrinių duomenų Malkų įlankos teritorijoje analizę, kurią atliko Meremõõõdukeskus, OÜ. Analizėje buvo lyginami 2019 m. gegužės 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. batimetrinių matavimų duomenys. Išvadose specialistas P. U. nurodė, kad Direkcija nuo 2023 m. nepateikė RAW/neapdorotų duomenų, 5 iš 6 profilių aiškiai rodo sienutės judėjimą (į rytus nuo 0,2 iki 0,5 metro) kasimo zonos link. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas išvadas, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad analizėje nėra nurodoma, kokie parametrai pagrindžia išvadą, jog sienutė yra pasislinkusi.

132.       Nustatyta, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog atlikti darbų negalėjo dėl povandeninės sienutės nestabilumo, pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs specialisto P. U. povandeninės sienutės patikrinimo analizę, taip pat atestuoto pastatų ir konstrukcijų statybos inžinieriaus, kurio specializacija yra uostų statyba, T. L. 2023 m. rugpjūčio 25 d. ekspertinę nuomonę. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias specialistų analizes, negali nesutikti su pirmosios instancijos teismo, išsamiai išnagrinėjusio ir skundžiamame sprendime aptarusiame šias analizes, išvadomis, kad nė vienoje analizėje nė vienas specialistas neatliko jokių skaičiavimų, susijusių su sienutės galimu pagrindo judėjimu, išvadas darė tik iš navigacinių ženklų vietos pasikeitimo, taip pat nenurodė, kokiu atstumu būtų saugu vykdyti darbus nuo povandeninės sienutės, išvadas teikė, nevertindami sienutės projektavimo ir statybos dokumentacijos, nėra nurodoma, ar buvo įvertintas techninėse užduotyse nurodytas reikalavimas iki sienutės palikti 5 metrų atstumą, kuriame nėra būtina pasiekti projektinio gylio.

133.       Nustatyta, kad 2023 m. vasario 15 d., pasitelkiant narus, buvo atlikta pakartotinė povandeninės sienutės apžiūra. Apžiūros ataskaitoje nurodyta, kad buvo patikrinti anksčiau nustatyti sienutės pažeidimai, įtrūkimai yra pataisyti, yra dingęs riboženklis Nr. 5, tačiau tai neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog pati sienutė juda ir yra nestabili.

134.       Įvertinusi paminėtus bylos duomenis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantas nepateikė patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių teiginius dėl povandeninės sienutės nestabilumo, kliudžiusio ieškovui atlikti darbus pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-4/20 ir Nr. 9.3.164-12/20.

135.       Sutarties 3.5 papunktis nustato, kad kasimo technikos, skirtos atlikti kasimo darbus vieno Sutarties 7.1.1 papunktyje nurodyto užsakovo kvietimo metu, faktinės (kai kasimo technika turės būti mobilizuota iš kito uosto į Klaipėdos uostą) mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidos sudaro 63 348 Eur be PVM, PVM suma 13 303,08 Eur, kaina su PVM – 76 651,08 Eur. Sutarties 4.2 papunktis nustato, kad už Sutarties 3.5 papunktyje nurodytos kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidas sumokama rangovui atlikus visus darbus pagal išduotas technines užduotis ir įforminus darbų rezultatus pagal Sutarties 8.10 papunktį. Pagal Sutarties 8.10 papunktį valymo darbų užbaigimas pagal konkrečią techninę užduotį įforminamas priėmimo–perdavimo aktu (-ais), kai aktą (-us) be pastabų pasirašo užsakovės įgalioti atstovai bei rangovo įgaliotas atstovas.

136.       Taigi remiantis aptartomis Sutarties nuostatomis, darytina išvada, kad kasimo technikos mobilizavimo ir demobilizavimo išlaidos, kurias apeliantas prašė priteisti, yra atlyginamos tuo atveju, jeigu, pirma, atliekami visi darbai pagal atsakovės pateiktas technines užduotis ir, antra, atlikti valymo darbai įforminami perdavimo–priėmimo aktais, kuriuos pasirašo abi Sutarties šalys be pastabų. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, darbų pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-4/20 ir Nr. 3.164-12/20 ieškovas neatliko, neginčijamų įrodymų, kad darbų negalėjo atlikti dėl atsakovės kaltės, nepateikė. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą dėl 94 280,83 Eur mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidų, patirtų VI kvietimo metu, atmetė. Priešingai nei teigia apeliantas, tai, kad II kvietimo metu jam buvo atlygintos mobilizacijos ir demobilizacijos išlaidos, savaime nereiškia, jog turi būti atlyginamos ir VI kvietimo išlaidos, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįvykdė ir net nepradėjo vykdyti darbų pagal technines užduotis Nr. 9.3.164-4/20 ir Nr. 9.3.164-12/20.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

137.       Apelianto (ieškovo) ROHDE NIELSEN A/S apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

138.       Atsakovė Direkcija, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 5 575,68 Eur. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2024 m. gegužės 7 d. sąskaitą faktūrą, 2024 m. gegužės 31 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą ir paslaugų priėmimo–perdavimo aktą.

139.       Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

140.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Direkcijos išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2024 m. gegužės mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 110,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 743,39 Eur (1,3 x 2 110,30 Eur). Atsakovės prašomos priteisti 5 575,68 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamos iki 2 743,39 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš ieškovo ROHDE NIELSEN A/S.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (juridinio asmens kodas 240329870) iš ieškovo ROHDE NIELSEN A/S (juridinio asmens kodas 19685535) 2 743,39 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus ir 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjos                                                                Rasa Gudžiūnienė

 

 

                                                                        Danguolė Martinavičienė

 

 

                                                                        Aldona Tilindienė