Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-06-07][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1494-855-2021].docx
Bylos nr.: e2A-1494-855/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Legal Balance 302528679 Ieškovas
Advokatų profesinė bendrija „Euroteisės biuras“ 302474459 ieškovo atstovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl vartojimo kredito
Bylos dėl paskolos

?

Civilinė byla Nr. e2A-1494-855/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02500-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3.;

3.1.7.6.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. G. (D. G.) dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. G. 779,26 Eur negrąžinto kredito, 151,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 32,00 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 473,10 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos; 46,75 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.); 46,75 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 153,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (32,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas). 

2.       Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.       Vartojimo kredito davėjas UAB „BnP Finance“ ir atsakovu D. G. 2019 m. kovo 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis, Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 800,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kainą: 445,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 46,75 procentai) ir 144,00 Eur administravimo mokesčio, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

2.2.       2020 m. vasario 19 d. tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20200219/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Apie kreditorių pasikeitimą atsakovui buvo tinkamai pranešta 2020 m. vasario 26 d. Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu.

2.3.       Atsakovui laiku nemokant įmokų, t. y. nesilaikant vienos esminių Sutarties sąlygų, kreditorius 2019 m. spalio 6 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su juo sudarytą Sutartį. Atsakovas per suteiktą jam terminą įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingas ieškovei 779,26 Eur suteikto vartojimo kredito, 151,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos ir 32,00 Eur Sutarties nutraukimo dienai neapmokėto administravimo mokesčio.

2.4.       Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos nuo negrąžinto kredito dalies (779,26 Eur) kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos ir negautos pajamos, kurias, ieškovės nuomone, sudaro:

2.4.1.                      473,10 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 6 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 22 d.), viso už 474 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies;

2.4.2.                      46,75 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.);

2.4.3.                      46,75 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

3.       Atsakovas D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai: 779,26 Eur negrąžinto kredito, 151,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 32,00 Eur administravimo mokesčio, 261,53 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 6 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 18 d.), 46,75 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio ir kurios pasibaigus sutarties terminui negali iršyti 32,63 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 224,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,44 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė, tuo pačiu pripažindamas nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. kovo 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 46,75 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas. 

5.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, kad po Sutarties su pradine kreditore sudarymo atsakovo įsipareigojimai kiekvieną mėnesį sudarė 337,84 Eur, kas sudaro 30,71 proc., t. y atsakovo įsipareigojimų ir pajamų santykis Sutarties sudarymo laikotarpiu nesiekė nustatyto 40 proc. asmens pajamų dydžio, todėl darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 straipsnyje nustatytų kreditingumo neįvertinimo pasekmių.

6.       Teismas konstatavo, jog pradinė kreditorė savo įsipareigojimus pagal 2019 m. kovo 26 d. Sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui 800,00 Eur dydžio kreditą, tuo tarpu atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtų 779,26 Eur įmokų pagal grafiką, 151,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito nutraukimo dienos bei 32,00 Eur dydžio administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, yra pagrįstas. 

7.       Teismas, įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, iki šiol neatgavo nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, darė išvadą, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, t. y. ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio 445,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant Sutartį. Todėl teismas sprendė, jog atsakovui tinkamai nevykdant vartojimo kredito sutarties, yra visos sąlygos ieškovei priteisti jos negautas pajamas (nuostolius). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu ieškovės reikalavimas priteisti 151,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, susidariusias iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, buvo patenkintas, todėl ieškovės negautos pajamos (nuostoliai) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško sutarties įvykdymo sudaro 294,16 Eur (445,84-151,68).

8.       Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 46,75 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 779,26 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) - negali būti tenkintinas, kadangi negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojant nuo visos nesumokėtos kredito sumos, negautų pajamų (nuostolių) galutinė suma viršytų sumą, kurią ieškovė galėtų tikėtis atgauti, jei atsakovas tinkamai vykdytų vartojimo kredito sutartį. Teismas pažymėjo, kad Sutartimi šalys buvo susitarusios, jog atsakovas mokės 46,75 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas kiekvieną mėnesį pagal grafiką, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė negautų pajamų (nuostolių) negalėjo tikėtis gauti anksčiau nei numatyta vartojimo kredito sutartyje. Teismas nurodė, kad vadovaujantis vartojimo kredito sutartimi, ieškovė galėjo tikėtis gauti 46,75 proc. metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, ir kurios, pasibaigus Sutarties terminui, negali viršyti 294,16 Eur, todėl darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 6) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 18 d.), kurių suma yra 261,53 Eur (16,64 Eur (25,82:31x20) + 24,80 + 23,75 + 22,65 + 21,51 + 20,32 + 19,09 + 17,82 + 16,49 + 15,11 + 13,67 + 12,18 + 10,64 + 9,03 + 7,36 + 5,62 + 3,82 + 1,03 (1,92:31x17), taip pat 46,75 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio ir kurios pasibaigus sutarties terminui negali viršyti 32,63 Eur.

9.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą netesybų dydį (18 proc.), sprendė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta 46,75 proc. dydžio atsakovo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą yra neproporcingai didelė, todėl šią Sutarties sąlygą pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio, nurodydamas, jog ieškovės reikalavimas priteisti 46,75 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos negali būti patenkintas.

10.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 224,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

11.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad bendra ieškinio suma sudaro 1 436,04 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 1 224,47 Eur (t. y. patenkinus 85,26 procentų ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteisė 130,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

I.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

12.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą už akių, dalyje: (i) dėl 473,10 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo, ir prašė priteisti apeliantei iš atsakovo 473,10 Eur negautas pajamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 6 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 22 d.); (ii) dėl 46,75 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, priteisimo ir prašė priteisti apeliantei iš atsakovo 46,75 proc. dydžio negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą kredito sumą (779,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.); (iii) dėl 46,75 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą kredito sumą (779,26 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir prašė priteisti apeliantei iš atsakovo 46,75 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; (iiii) dėl bylinėjimosi išlaidų ir prašė priteisti apeliantei iš atsakovo 153,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

13.       Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 46,75 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko, juo labiau prie sumos, kuri Sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė Sutartimi, negrąžinta kredito suma nesumažėjo iki pat apeliacinio skundo pateikimo dienos. Taip pat Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Todėl nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką.

13.2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį bei nepagrįstai šiam reikalavimui taikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdymo termino praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos ji nurodė, pagrindė ir prašė priteisti. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškiniu nereiškė kompensuojamųjų palūkanų reikalavimo, kadangi mano, kad patiriami apeliantės nuostoliai negautų pajamų pavidalu, ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties (jei ji nebūtų nutraukta) terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę praleidimą. Tuo tarpu jokie teisės aktai nedraudžia prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius, nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

13.3.       Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, jog negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik Sutarties termino laikotarpiu, bet ir po Sutarties termino pasibaigimo, ir tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Šiuo atveju apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (jeigu ji nebūtų nutraukta) negrąžintų visos vartojimo kredito sumos.  Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.

13.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos 153,00 Eur jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

14.       Atsakovas D. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, 

teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Faktinės bylos aplinkybės

17.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo, kaip vartotojo, teisinio statuso, taip pat nėra ginčo ir dėl to, jog šalių sudaryta Sutartis pagal savo turinį ir prigimtį yra vartojimo sutartis.

18.       Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo D. G. 2019 m. kovo 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 800,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 445,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 46,75 procentai) ir 144,00 Eur Sutarties administravimo mokestį iki 2021 m. kovo 26 d. Atsakovui nevykdant įsipareigojimų, 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakovui siųstu išankstiniu elektroniniu pranešimu nuo 2019 m. spalio 6 d. buvo nutraukta su atsakovu sudaryta Sutartis. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. vasario 19 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20200219/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. Ieškovė 2020 m. vasario 26 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo faktą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

19.       Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 779,26 Eur negrąžinto kredito, 151,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 32,00 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 473,10 Eur negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos; 46,75 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.); 46,75 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 153,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (32,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas).

20.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 779,26 Eur negrąžinto kredito, 151,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 32,00 Eur administravimo mokesčio, 261,53 Eur negautų pajamų (nuostolių) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 6 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 18 d.), 46,75 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 19 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 224,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 130,44 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas taip pat pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2019 m. kovo 26 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal 46,75 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taikymas.

21.       Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinta dalis jos reikalavimo dėl 473,10 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 6 d.) iki ieškinio parengimo dienos; 46,75 procentų negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) ir nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo; taip pat dėl sumažintų bylinėjimosi išlaidų.

22.       Atsižvelgiant į tai, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo buvo atmesta ieškovės ieškinio dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.  

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

23.       Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo 473,10 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 6 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 22 d.) ir 46,75 proc. dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 22 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.).

24.       Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25.       Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2019 m. spalio 6 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

26.       Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27.       Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

29.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

30.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 46,75 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2021 m. kovo 26 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). 

31.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 445,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o kadangi iki Sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 6 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 151,68 Eur, kurias pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovo, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 6 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) sudaro – 261,53 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija ir pateiktais skaičiavimais.

32.       Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 46,75 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. 

33.       Kaip jau buvo minėta, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti kaip negautas pajamas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta metinė palūkanų norma yra 46,75 proc., taip pat numatyta, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė turėjo pagrindą gauti 445,84 Eur palūkanų, iš kurių 151,68 Eur palūkanų suma už laikotarpį iki sutarties nutraukimo priteista teismo sprendimu. Ieškovė 46,75 proc. dydžio palūkanas kaip negautas pajamas prašė priteisti už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš Sutarties specialiosiose sąlygose pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad vartojimo kredito suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, kas mėnesį mažėja, ieškovės reikalavimas priteisti šias palūkanas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei Sutarties termino pabaigos, skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi didesnė suma, nei ieškovė tikėjosi gauti, t. y. daugiau nei 445,84 Eur. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (779,26 Eur) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. spalio 6 d.) iki kreipimosi į teismą dienos bei nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.), skaičiavo ne pagal negrąžinto kredito sumą, kaip prašė ieškovė, t. y. ne kaip Sutartyje sulygtą procentą (46,75 proc.) nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, bet kaip Sutartyje sulygtą procentą (46,75 proc.) nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal grafiką, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.

34.       Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas atitinka formuojamą aukštesnės instancijos teismų praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-387-854/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-854/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1351-852/2021, ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria ir taip pat laikosi šios praktikos.

35.       Apeliantės abstraktūs samprotavimai, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos (779,26 Eur), savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.

36.       Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti taip pat ir 46,75 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 779,26 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovas jam suteiktos vartojimo kredito sumos negrąžins net ir po Sutarties termino pasibaigimo, tai neteisėti veiksmai bus tęsiami, bus prarandama galimybė skolinti pinigus už tokią pačią, ar net didesnę palūkanų normą, ir nebus gaunamos pajamos. Apeliantės vertinimu, ji į šį reikalavimą įdėjo papildomą saugiklį, kad negautos pajamos (nuostoliai) būtų skaičiuojamos ne ilgiau kaip iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.

37.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas ieškinio reikalavimas, savo esme esantis reikalavimu dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, buvo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Todėl Sutarties 6.1 punktas, numatantis atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydį, taikomą pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 46,75 procentų dydžio metinę palūkanų normą, vertintinas kaip nesąžininga, todėl netaikytina Sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

38.       Atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, kiek tai susiję su reikalavimu priteisti negautas pajamas nuo Sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, kad ieškovei iš atsakovo priteista pagrindinė negrąžintos paskolos dalis, todėl ją atgavusi ieškovė ir galės panaudoti šią sumą naujų pajamų gavimui. Pagaliau, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, o taip pat ir remiantis apeliaciniame skunde pateiktais Lietuvos banko išaiškinimais, kreditorius, reikalaudamas nuostolių, viršijančių sutartines kompensacines palūkanas, turi juos atskirai įrodyti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog tokie nuostoliai, viršijantys minimalias kompensacines palūkanas, buvo ieškovės realiai įrodyti. Jau vien Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta teisė ir galimybė vartotojui grąžinti paskolą prieš terminą savaime eliminuoja kreditoriaus galimybę įrodyti negautų pajamų realumą, ypač tai atvejais, kai kalbama apie negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, kurių šiuo atveju siekia ieškovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

39.       Apeliantė prašo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas, jei apeliacinės instancijos teismas pakeistų ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Nagrinėjamu atveju nesant pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo paskirstytos tinkamai, t. y. teismas pagrįstai ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams (CPK 93 straipsnis), ir pagrindo jas perskirstyti taip pat nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

40.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

41.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, todėl nėra teisinio pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a:

 

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                              Giedrė Čėsnienė

 

 

       Andrius Verikas

 

 

       Renata Volodko


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.210 str. Palūkanos
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • e3K-7-75-823/2020
  • 3K-P-382/2006
  • 3K-3-585/2006
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-3-220/2014
  • e2A-1595-924/2020
  • e2A-387-854/2021
  • e2A-891-854/2021
  • e2A-1351-852/2021
  • e3K-7-4-611/2020
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • 3K-3-382/2010
  • 3K-3-536/2010