Civilinė byla Nr. 3K-3-304-684/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06116-2013-9

    Procesinio sprendimo kategorijos:

44.5.1; 45.12 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Malsena plius“ ieškinį atsakovui S. S. dėl nuostolių atlyginimo.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių dydžio, jų atlyginimo, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti ieškovui prekes.

Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 121 000 Lt (35 044,02 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys 2012 m. birželio 7 d. sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovui 500 tonų kviečių, o ieškovas – kviečius priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis kainomis ir terminais. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas prašė atlyginti nuostolius dėl sutartyje nustatytos kviečių kainos ir ieškovo didesne kaina įsigytų iš kito tiekėjo kviečių kainų skirtumo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 25 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino visiškai.

Atsakovui pateikus prieštaravimus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. preliminarų sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 116 740 Lt (33 810,24 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8607,40 Lt (2492,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas nustatė, kad 2012 m. birželio 7 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pristatyti ieškovui 500 tonų kviečių, o ieškovas – šiuos kviečius priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis kainomis ir terminais. Sutarties 8 punkte nurodyta, kad jeigu pardavėjas (atsakovas) nepristato viso ar dalies sutartyje nustatyto grūdų kiekio, pirkėjas (ieškovas) per trisdešimt dienų nuo jų pristatymo termino pabaigos turi teisę nupirkti tiek pat analogiškų grūdų iš kitų tiekėjų, kurie gali tokius grūdus pristatyti geriausiomis pirkėjui sąlygomis; jeigu vienos tonos grūdų kaina, už kurią pirkėjas perka grūdus iš kito tiekėjo, yra didesnė negu nustatyta sutartyje, šių kainų skirtumas, padaugintas iš nupirkto grūdų kiekio, sudaro pirkėjo minimalius nuostolius, kuriuos pardavėjas privalo atlyginti per penkias darbo dienas nuo atitinkamo pirkėjo pareikalavimo gavimo. Šalys taip pat susitarė, kad nenugalimos jėgos aplinkybėmis nebus laikomos neįprastai ar neprognozuotai blogas derlius (mažas kiekis, bloga kokybė ir pan.), jo iššalimas, sudėtingos derliaus nuėmimo sąlygos ir pan. Pagal sutarties 3 punktą kviečius atsakovas privalėjo pristatyti iki 2012 m. lapkričio 1 d. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu informavo ieškovą, kad, 2012 m. liepos 8 d. praūžus škvalui, prarasta didžioji derliaus dalis ir dėl to nebus įmanoma įvykdyti sutarties sąlygų. Byloje nėra duomenų apie pranešimo įteikimą ieškovui. Atsakovas ieškovui nepristatė sutarto kviečių kiekio.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biržų meteorologijos stoties 2013 m. kovo 5 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad, Biržų meteorologijos stoties duomenimis, 2012 m. liepos 7 d. vakare ir 8 d. naktį užfiksuotos labai smarkios, stichinio reiškinio kriterijus pasiekusios liūtys, kurias lydėjo perkūnija ir škvalai. Per trumpą laiką iškrito 58,8 mm (beveik mėnesio norma) lietaus, škvalo metu vėjo gūsiai siekė 16 m/s ir daugiau. 2012 m. liepos 9–22 dienomis iškrito dar 69,2 mm kritulių ir užfiksuota vienuolika lietingų dienų. Biržų rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus 2012 m. liepos 26 d. Pasėlių apžiūros ir galimų nuostolių įvertinimo aktu nustatyta, kad 282 ha pasėlių plote dėl stichinių meteorologinių reiškinių (škvalo, liūčių) yra sunaikinta apie 65 proc. derliaus. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 7–14 dienomis pardavė pirmos–trečios klasės kviečių AB „Linas agro“, 2012 m. spalio 29 d. – lapkričio 23 d. pardavė pirmos–trečios klasės kviečių UAB „Imlitex“, nors išankstinių pirkimo–pardavimo sutarčių su šiais asmenimis nebuvo sudaryta. Atsakovui nepateikus 500 tonų kviečių, ieškovas 2012 m. lapkričio 30 d. iš A. B. nusipirko 500 tonų antros klasės kviečių (870 Lt už toną (251,97 Eur), iš viso už 526 350 Lt (152 441,49 Eur). VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, antros klasės kviečių vidutinė supirkimo kaina 2012 m. rugpjūčio mėnesį buvo 710,18 Lt (205,68 Eur), o lapkričio mėnesį – 819,76 Lt (237,42 Eur) už toną. Ieškovas 2012 m. gruodžio 6 d. pranešimu prašė atsakovą padengti patirtus 121 000 Lt (35 044,02 Eur) nuostolius, susidariusius dėl kainų skirtumo. Tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pateiktų vidutinių kviečių supirkimo kainų 2012 m. lapkričio mėnesį įrodymų teismas sprendė, kad vidutinė antros klasės kviečių supirkimo kaina 2012 m. lapkričio mėnesį buvo 836 Lt už toną (242,12 Eur). Ieškovas nusipirko antros klasės kviečių, mokėdamas 870 Lt už toną (251,97 Eur), t. y. 6 proc. viršijo vidutinę rinkos kainą. Todėl prašomą priteisti nuostolių sumą teismas sumažino 6 proc. (7260 Lt (2102,64 Eur) ir apskaičiavo galutinę priteistiną sumą – 116 740 Lt (33 810,24 Eur).

Teismo vertinimu, 2012 m. liepos mėnesio liūtys ir škvalai pakenkė grūdų derliui, tačiau neįrodyta, kuri atsakovo turimų 282 ha dalis buvo apsėta kviečiais ir kiek jų buvo sunaikinta. 2012 m. liepos 26 d. Pasėlių apžiūros ir galimų nuostolių įvertinimo aktas nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas pagrįsti nuostolių dydį, nes jis sudarytas nesilaikant Vyriausybės 1997 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 222 patvirtintos Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkos 1 ir 8 punktų. Teismas vertino, kad škvalas ir lietus vasaros metu nėra ta aplinkybė, kurios atsakovas, kaip užsiimantis grūdų auginimo ir pardavimo verslu ūkininkas, būtų negalėjęs protingai numatyti ir prisiimti tokios aplinkybės atsiradimo rizikos, dėl to tokios oro sąlygos teismo nepripažintos force majeure aplinkybėmis, šalinančiomis atsakovo civilinę atsakomybę. Per 2012 m. atsakovas nuėmė daugiau kaip 620 000 tonų pirmos–trečios klasės kviečių derliaus, jų reikiamo kiekio ieškovui nepardavė. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų atsirado sutartinė atsakomybė sumokėti ieškovui nepatiektų kviečių kainų skirtumo nuostolių atlyginimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nutartimi netenkinus atsakovo S. S. apeliacinio skundo nutarta palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą.

Teismas nutartyje pažymėjo tai, kad įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą; teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnis). Atsakovas neginčijo sutarties nuostatų, kuriose įtvirtinta šalių atsakomybė už prievolių pagal sutartį nevykdymą ir nuostolių apskaičiavimo tvarka. Sutarties 8 punkto sąlyga, kad nenugalimos jėgos aplinkybėmis nebus laikomos nepaprastai ar neprognozuojamai blogas derlius (mažas kiekis, bloga kokybė ir pan.), jo iššalimas, sudėtingos derliaus nuėmimo sąlygos ir pan., bendrame sutarties kontekste negali būti vertinama kaip nesąžininga ar suteikianti vienai iš sutarties šalių perdėtą pranašumą (CK 6.228 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nustatytos bylos aplinkybės neteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovui sutarties įvykdymas iš esmės pasunkėjo dėl aplinkybių pasikeitimo bei pakeisti sutarties nuostatas dėl nuostolių atlyginimo, nes neįrodytos CK 6.204 straipsnyje nustatytos sąlygos sutarčiai pakeisti. Kadangi atsakovas pardavė išaugintus kviečius ne ieškovui, o kitiems asmenims, tai jo atsisakymas įvykdyti prievolę ieškovui pagal sutartį nėra susijęs su nepalankiomis oro sąlygomis (liūtimis ir škvalais) 2012 m. liepos mėnesį. Atsakovas tinkamai nevykdė pareigos bendradarbiauti: dėl nepalankių oro sąlygų tapus sunkiau vykdyti sutartį, jis galėjo derėtis dėl sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo, pvz., parduodamos pagal sutartį produkcijos kiekio sumažinimo, ieškovo nuostolių dalinio atlyginimo ir kt. (CK 6.204 straipsnis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovas S. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nutartį, sumažinant priteistų nuostolių atlyginimo dydį iki 20 000 Lt (5792,40 Eur) ir priteisiant 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

              Teismai neatsižvelgė į tai, kad bendruoju atveju reikalaudamas nuostolių atlyginimo ieškovas privalo įrodyti civilinės sutartinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), nuostolius (jų faktą ir dydį; CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). CK 6.258 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Būtina civilinės atsakomybės nuostolių pažeistos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma sąlyga yra pažeistos sutarties nutraukimas. Taigi, kai ieškovas reikalauja nuostolių pažeistos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma, jis privalo įrodyti CK 6.258 straipsnio 5 dalies sąlygą, t. y. kad pažeista sutartis buvo nutraukta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos kariuomenė v. UAB „Eisiga“, bylos Nr. 3K-3-230/2013; 2013 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. T. v. UAB „Klaipėdos autocentras“, bylos Nr. 3K-3-364/2013, nurodyta, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento; tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. Kadangi bylos atveju ieškovas sutartį pakeičiančią sutartį su kitu ūkininku sudarė nenutraukęs šalių sudarytos sutarties, tai neatsirado CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta speciali ieškovo teisė reikalauti atlyginti nuostolius pažeistos sutarties ir ją pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma. Sutartis nebuvo nutraukta, šalys buvo susitarusios dėl sutarties galiojimo iki visiško sutartinių prievolių įvykdymo (sutarties 9 punktas), taigi ieškovas neturėjo teisės sudaryti sutartį pakeičiančios kitos sutarties su kitu ūkininku ir jos pagrindu reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo.

              Civilinės atsakomybės sąlygų buvimo įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti civilinę atsakomybę (CPK 12 ir 178 straipsniai). Jei asmuo prašo taikyti civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma, tai jam tenka pareiga įrodyti ne tik nuostolių atsiradimo faktą, bet ir jų dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į civilinės atsakomybės kompensuojamąją prigimtį. Teismai sprendė, kad ieškovas patyrė tokio dydžio nuostolius, koks yra ieškovo iš trečiojo asmens įsigytų grūdų ir sutartyje nurodytos grūdų kainų skirtumas. Tačiau 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad ieškovas įsigijo grūdus iš ūkininko A. B., bet neįrodo, kad su juo atsiskaityta, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog ši PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta. Nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovo turėtas išlaidas, teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas apskritai patyrė kokių nors nuostolių. Todėl ieškinys turėjo būti atmestas motyvuojant neįrodytomis visomis atsakovo civilinės atsakomybės sąlygomis.

              Be to, bylą nagrinėję teismai visiškai nepagrįstai į ieškovo nuostolių sumą įskaičiavo PVM sumą, kurią ieškovas būtų sumokėjęs ūkininkui A. B. 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo atveju. Taip teismai nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006, suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Ieškovas, kaip matyti iš byloje esančių bei viešai prieinamų duomenų, yra PVM mokėtojas, kuris pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas turi teisę į PVM atskaitą, todėl teismai ieškovo nuostoliu galėjo pripažinti tik sutarties ir ją pakeičiančios sutarties kainų skirtumą be PVM. Ieškovui priteisus 21 proc. didesnę pinigų sumą, negu jis būtų įgijęs teisę gauti, pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.251 straipsnyje, o ieškovui suteikta teisė nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, be to, ieškovui priteistos 5 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos ir nuo 21 proc. PVM sumos.

              Nepaisant visų šioje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių ieškinys turėtų būti atmestas, ieškovas geranoriškai sutinka atsakovui sumokėti 20 000 Lt (5792,40 Eur).

              Pirmosios instancijos teismas, sprendimu priteisęs 7000 Lt (2027,34 Eur) ieškovo atstovavimo išlaidų atlyginimo, viršijo teisingumo ministro su Advokatų taryba 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios šiuo išimtiniu atveju leistų teismui iš esmės nukrypti nuo Rekomendacijų dydžių. Atsakovas savo motyvus ir argumentus dėl pirmosios instancijos teismo priteistų neproporcingai didelių atstovavimo išlaidų buvo išdėstęs savo apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas juos atmetė jų nenagrinėjęs, tik konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisė atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, apimtį, atstovo darbo ir laiko sąnaudas, bet šių išlaidų atlyginimo kriterijų nepagrindė konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Malsena plius“ prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:

Kasatorius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose nesirėmė argumentu, kad būtina civilinės atsakomybės nuostolių pažeistos sutarties ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma sąlyga yra pažeistos sutarties nutraukimas, o nenutraukęs sutarties ieškovas neįgijo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo pažeistos ir pakeitusios sutarčių kainų skirtumo forma pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį. Išdėstęs šiuos naujus argumentus, kuriais nesirėmė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose ir šiems teismas jų netyrus, kasatorius nesilaikė pareigos laikytis CPK 347 straipsnio ir 353 straipsnio 1 dalies reikalavimų. CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas savo reikalavimą atlyginti sutarčių kainų skirtumą kildino ne iš CK 6.258 straipsnio 5 dalies, o iš šalių sudarytos sutarties 8 punkto, kuriuo atsakovas, nepristatęs viso ar dalies sutartyje nurodyto grūdų kiekio, privalo atlyginti pakeičiančio grūdų kiekio įgijimo kainų skirtumą. Esant nustatytoms panašioms faktinėms aplinkybėms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Agrorodeo“ v. ŽŪB „Vaišvilčiai“, bylos Nr. 3K-3-2/2014, yra priteistas nuostolių atlyginimas kainų skirtumo forma. Nurodytoje byloje ieškovas nepristatytus pagal sutartį grūdus įsigijo dar iki sutarties nutraukimo; byloje priimta nutartimi nuostolių apskaičiavimas kainų skirtumo forma nesusietas su CK 6.258 straipsnio 5 dalimi. Šią teisinę išvadą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Agrorodeo“ v. ŽŪB „Šilagalis“, bylos Nr. 3K-3-1/2014, konstatuotais išaiškinimais.

              Iki kasacinio skundo pateikimo nė viename procesiniame dokumente ar teismo posėdyje atsakovas neginčijo nuostolių, apskaičiuotų remiantis atsakovo nurodyta neapmokėta 2012 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra, neteisingumo, neišsamumo ar nepagrįstumo. Ieškovas patvirtina, kad ši PVM sąskaita faktūra suponavo jo prievolę sumokėti už grūdus, nupirktus iš ūkininko. Todėl nuostolių apskaičiavimas vien remiantis PVM sąskaita faktūra yra pakankamas. Ieškovas pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą, dėl to atsakovo argumentas, kad ji neapmokėta, nepagrįstas. Ieškovo nuostoliai susidaro ne tik iš sumokėtos sumos be pridėtinės vertės mokesčio, bet iš visos ūkininkui A. B. pagal PVM sąskaitą faktūrą sumokėtos sumos, t. y. neišskiriant pridėtinės vertės mokesčio.

              Atsakovas savo neteisėtų veiksmų ir kaltės neneigė bylos nagrinėjimo metu, proceso pradžioje sutikdamas atlyginti 10 000 Lt (2896,20 Eur), vėliau – 20 000 Lt (5792,40 Eur), nors šių sumų apskaičiavimo jis nepagrindė.

              Dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš atsakovo, atlyginimo dydžio ieškovas nurodo, kad teismai atsižvelgė į bylos sudėtingumo laipsnį, apimtį, bylos nagrinėjimui sugaištą laiką ir šalių procesinį elgesį, todėl nėra pagrindo keisti iš esmės teisingų ir pagrįstų skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties dalių dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties neįvykdymo atsiradusių nuostolių neįvykdytos ir ją pakeitusios sutarčių kainų skirtumo atlyginimo forma (CK 6.258 straipsnio 5 dalis)

CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis šia teisės norma ir CK 6.324 straipsniu, reglamentuojančiu pardavėjo pareigos perduoti daiktus pirkėjui neįvykdymo pasekmes, pirkėjas turi teisę į nuostolių atlyginimą kainų skirtumo forma, jeigu įrodo, kad dėl nutrauktąją sutartį pakeitusios sutarties sudarymo patyrė nuostolių, t. y. jeigu dėl sutarties nutraukimo pirkėjas sudarė kitą pakeičiančią to paties daiktų kiekio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios kaina yra didesnė, dėl to pirkėjas sumokėjo didesnę kainą, negu būtų mokėjęs, jeigu pardavėjas būtų įvykdęs nutrauktąją pirkimo–pardavimo sutartį.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 7 d. grūdų pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka iki 2012 m. lapkričio 1 d. pristatyti ieškovui 500 tonų kviečių, o ieškovas – šiuos kviečius priimti ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis kainomis ir terminais. Sutartimi šalys susitarė, kad nenugalimos jėgos aplinkybėmis nebus laikomos neįprastai ar neprognozuotai blogas derlius (mažas kiekis, bloga kokybė ir pan.), jo iššalimas, sudėtingos derliaus nuėmimo sąlygos ir pan. Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu informavo ieškovą, kad, 2012 m. liepos 8 d. praūžus škvalui, prarasta didžioji derliaus dalis ir dėl to nebus įmanoma įvykdyti sutarties sąlygų. Atsisakęs vykdyti sutartį ir pareiškęs jos nebevykdysiantis, atsakovas tokiais savo veiksmais faktiškai nutraukė sutartį. Taigi CK 6.324 straipsnio pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti dėl sutarties nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimo.

Sutartimi šalys susitarė dėl analogiškos nurodytoje CK 6.258 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostolių apskaičiavimo taisyklės sutarties neįvykdymo atveju: sutarties 8 punkte nurodyta, kad jeigu pardavėjas (atsakovas) nepristato viso ar dalies sutartyje nustatyto grūdų kiekio, pirkėjas (ieškovas) per trisdešimt dienų nuo jų pristatymo termino pabaigos turi teisę nupirkti tiek pat analogiškų grūdų iš kitų tiekėjų, kurie gali tokius grūdus pristatyti geriausiomis pirkėjui sąlygomis; jeigu vienos tonos grūdų kaina, už kurią pirkėjas perka grūdus iš kito tiekėjo, yra didesnė negu nustatyta sutartyje, šių kainų skirtumas, padaugintas iš nupirkto grūdų kiekio, sudaro pirkėjo minimalius nuostolius, kuriuos pardavėjas privalo atlyginti per penkias darbo dienas nuo atitinkamo pirkėjo pareikalavimo gavimo. Kai atsakovas, vienašališkai nutraukęs sutartį, nepateikė ieškovui pagal sutartį nurodytų patiekti 500 tonų antros klasės kviečių už 670 Lt (194,04 Eur) ir PVM (405 350 Lt (117 397,47 Eur), ieškovas sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią naują sutartį ir 2012 m. lapkričio 30 d. iš A. B. nusipirko 500 tonų antros klasės kviečių (870 Lt už toną (251,97 Eur) ir PVM, iš viso už 526 350 Lt (152 441,49 Eur)). Vienašališkai sutartį nutraukusi šalis pagal sutarties 8 punktą įsipareigojo sumokėti kitai šaliai nutrauktosios ir ją pakeitusios sutarčių kainų skirtumą, šis skirtumas šalių sutartimi laikomas minimaliais dėl sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais. Kadangi atsisakęs vykdyti sutartį atsakovas tokiais savo veiksmais sutartį nutraukė, jis privalo atlyginti dėl sutarties nutraukimo ieškovo patirtus nuostolius. Prievolė mokėti nuostolių atlyginimą kainų skirtumo forma atsakovui atsirado ir pagal sutartį, ir pagal įstatymą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis) – kai pažeisdama sutarties nutraukimo tvarką ją vienašališkai nutraukia viena šalis, o kita šalis sudaro su kitu asmeniu ją pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio sumos įskaitymo į nutrauktosios ir ją pakeitusios sutarčių kainų skirtumą

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad ieškovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimą kainų skirtumo forma, atsižvelgdami į tai, kokią kainą su PVM ieškovas būtų turėjęs mokėti, jei sutartis būtų įvykdyta, ir kokią kainą su PVM jis faktiškai sumokėjo už tą patį kiekį tos pačios rūšies prekių pagal pakeitusią sutartį. Kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai nepagrįstai į kainų skirtumą įtraukė PVM sumas, nes jos negali būti laikomos pirkėjo nuostoliu. Tačiau su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Kai pardavėjas pažeidžia pirkimo–pardavimo sutartį ir neperduoda joje nurodytų daiktų, o pirkėjas dėl tos pačios rūšies daiktų sudaro pakeičiančią sutartį, atlygintinais nuostoliais kainų skirtumo forma yra skirtumas tarp visos sumos, kurią pirkėjas būtų sumokėjęs, jei sutartis būtų įvykdyta, ir visos sumos, už kurią pirkėjas nusipirko tos pačios rūšies prekes brangiau. Kainų skirtumas, pirkėjo sumokėtas prekei įsigyti, ir yra jo patirtas nuostolis. Neįskaičius PVM į kainų skirtumą, pirkėjui nebūtų kompensuotas visas kainų skirtumas dėl jo sumokėtos didesnės kainos už prekes, o tai prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Ieškovas pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą, dėl to atsakovo argumentas, kad ji neapmokėta, nepagrįstas. Kasaciniame skunde pateikta nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Esviga“ v. UAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-381/2006, išaiškinimus, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu, nes pirkėjas sumokėto PVM suma sumažins mokėtiną į biudžetą PVM arba šią sumą susigrąžins iš biudžeto.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siedamas šias su taikytina teisės norma. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. M., T. M. v. M. O., bylos Nr. 3K-3-312/2009; 2011 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Nidulus Real Estate“ skundą, bylos Nr. 3K-3-71/2011; kt.). Kasaciniame skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai byloje Nr. 3K-3-381/2006 yra priimti kitokių ginčo santykių ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negu nagrinėjamoje byloje. Nurodytoje byloje buvo spręsta dėl vykdant draudimo sutartį draudimo išmokos dydžio, bet nebuvo sprendžiama dėl nuostolių atlyginimo kainų skirtumo forma, kai pirkėjas, užuot sumokėjęs prekių kainą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuri pardavėjo buvo neteisėtai nutraukta, buvo priverstas sudaryti pakeičiančią sutartį su kitu asmeniu už didesnę prekių kainą. Todėl ginčo teisinių santykių pobūdžiu nurodyta byla yra skirtinga, o joje suformuluoti išaiškinimai, susiję su toje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimu, toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai santykiai yra skirtingi negu nagrinėjamoje byloje, dėl to jais negali būti vadovaujamasi nagrinėjamojoje byloje sprendžiant ginčą, kilusį iš kitokių teisinių santykių.

Dėl atlygintinų nuostolių apskaičiuoto dydžio patikslinimo

Nustatydamas patirtą ieškovo nuostolių dydį pirmosios instancijos teismas sprendimu, kurį savo nutartimi paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismas, vadovavosi nutrauktosios sutarties kainos (500 tonų antros klasės kviečių už 670 Lt (194,04 Eur) + PVM = 405 350 Lt (117 397,47 Eur)) ir ją pakeitusios sutarties kainos (500 tonų antros klasės kviečių už 870 Lt (251,97 Eur) + PVM = 526 350 Lt (152 441,49 Eur)) skirtumu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sudaręs pakeičiančią sutartį ieškovas sumokėjo 870 Lt (251,97 Eur) ir PVM už kiekvieną toną antros klasės kviečių, ši kaina viršijo vidutinę antros klasės kviečių supirkimo rinkos kainą 2012 m. lapkričio mėnesį – 836 Lt (242,12 Eur) ir PVM už kiekvieną antros klasės kviečių toną. Kadangi ieškovas turėjo galimybę nusipirkti kviečių pagal pakeičiančią sutartį už tuometę jų rinkos kainą, pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai nurodė, kad kompensuotina ieškovui suma yra kviečių rinkos kainos pakeitusios sutarties sudarymo metu ir nutrauktosios sutarties kainos skirtumas. Šiuo būdu pirmosios instancijos teismas sprendime apskaičiavo kainų skirtumą – 116 740 Lt (33 810,24 Eur).

Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo dydžiu, nurodo, kad jį apskaičiuojant atlikta aritmetinė skaičiavimo klaida, dėl to šis dydis tikslintinas. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas. Dėl to, kad aritmetinė klaida nenustatyta ir neištaisyta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismų, neapriboja kasacinio teismo teisės atlikti tokį aritmetinės klaidos ištaisymą. Kadangi nutrauktosios sutarties kaina buvo 405 350 Lt (117 397,47 Eur) (500 tonų antros klasės kviečių už 670 Lt (194,04 Eur) + PVM = 405 350 Lt (117 397,47 Eur), o vidutinė tos pačios rūšies prekių kiekio rinkos kaina buvo 505 780 Lt (146 484,01 Eur) (500 tonų antros klasės kviečių už 836 Lt (242,12 Eur) + PVM = 505 780 Lt (146 484,01 Eur), tai ieškovui priteistinų nuostolių kainų skirtumo forma atlyginimo dydis yra 505 780 Lt (146 484,01 Eur) – 405 350 Lt (117 397,47 Eur) = 100 430 Lt (29 086,54 Eur). Todėl ieškovui priteistas teismų nuostolių atlyginimo dydis patikslintinas, sumažinant jį nuo 116 740 Lt (33 810,24 Eur) iki 100 430 Lt (29 086,54 Eur).

Teisėjų kolegija sutinka su bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties išvada ieškovui priteisti nuostolių atlyginimą iš atsakovo, neteisėtai nutraukusio sutartį, jos ir pakeičiančios sutarties kainų skirtumo forma. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nenustatyta CPK 346 straipsnyje įtvirtintų pagrindų panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, dėl to ji iš esmės paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis), patikslinant jos rezoliucinę dalį, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistinų nuostolių dydį iki 29 086,54 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kasaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, sprendimu priteisęs 7000 Lt (2027,34 Eur) ieškovo atstovavimo išlaidų atlyginimo, viršijo teisingumo ministro su Advokatų taryba 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius. Vertindama šio kasacinio skundo argumento pagrįstumą teisėjų kolegija nurodo tai, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovas turėjo 12 666,55 Lt (3668,49 Eur) atstovavimo išlaidų, teismas sumažino priteistų atstovavimo išlaidų atlyginimą iki 7000 Lt (2027,34 Eur), atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, atstovo darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų 11 punktas leidžia nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Kadangi teismas sumažino bylinėjimosi išlaidų priteisimą, priartindamas jį prie maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, o dėl to ieškovui advokato atstovavimo išlaidos nebuvo visa apimtimi atlygintos, o iš atsakovo – ne visa apimtimi priteistos, tai pirmosios instancijos teismas sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidų naštą abiem šalims. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų kriterijus, leidžiančius teismui nukrypti nuo jose nurodytų maksimalių dydžių, dėl to teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nepripažintinas nepagrįstu.

Kadangi kasacinis teismas nepripažino atsakovo kasacinio skundo pagrįstu ir jo netenkino, o savo iniciatyva sprendžia ištaisyti aritmetinę klaidą pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, tai atsakovas, kurio kasacinis skundas netenkintas, nepripažintinas procesą laimėjusia šalimi. Dėl to iš atsakovo, kurio kasacinis skundas netenkintas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1566,29 Eur, prie prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pridėjo išlaidų dydį patvirtinantį mokėjimo dokumentą, jų dydis viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nurodytą dviejų minimaliųjų mėnesinių algų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginimo dydį. Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino minimaliąją mėnesinę algą – 1035 Lt (299,76 Eur), šis dydis galiojo atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo teismui metu. Todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 599,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kasacinis teismas turėjo 7,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gegužės 20 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 17 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimas, sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistų nuostolių atlyginimo dydį iki 29 086,54 Eur (dvidešimt devynių tūkstančių aštuoniasdešimt šešių Eur 54 ct) ir nuo šios sumos priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas.

Priteisti iš atsakovo S. S. ieškovui UAB „Malsena plius“ (j. a. k. 301673928) 599,52 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt devynis Eur 52 ct) ir valstybei 7,03 Eur (septynis Eur 3 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                              Gintaras Kryževičius

                                                                                                                              Janina Stripeikienė