Civilinė byla Nr. 2YT-7681-405/2024                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00801-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.5.20

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 18 d.

Švenčionys

        Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą, su suinteresuotais asmenimis J. V., valstybės įmone Turto banku, dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja K. J. pareiškimu prašo atnaujinti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus O. V. – jos, suinteresuoto asmens J. V. ir (duomenys neskelbtini) mirusios G. R. motinai, priėmimo terminą. Nurodo, kad po motinos mirties liko palikimas – 189/567 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Mirus motinai nesikreipė dėl plikimo priėmimo, nes apie palikimą nežinojo. Tik 2023 m. pabaigoje iš giminaičių sužinojo, kad jos motinai priklausė žemės sklypo dalis, tuo įsitikino tik iš VĮ Registrų centro gavusi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodoma, kad motinos nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį įregistruota Apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 13-18721 pagrindu. Sprendimas priimtas po motinos mirties. Mirus motinai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi apie palikimą nežinojo.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad, teismui išnagrinėjus pateiktus įrodymus ir įsitikinus, kad yra pagrindo atnaujinti pareiškėjai įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, dėl pareiškimo tenkinimo neprieštarautų. Prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka. 

Pareiškimas tenkinamas. 

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 5, 6, 8) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos K. J. motina O. V.. Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų (b. l. 9-10) nustatyta, kad po O. V. mirties liko palikimas – 189/567 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro notaro 2024 m. sausio 30 d. išduoto liudijimo nustatyta, kad po O. V. mirties paveldėjimo byla neužvesta.

Nustatyta, kad palikimas, kurio priėmimo terminą prašo atnaujinti pareiškėja, atsirado (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjant bylą taikomos iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 str. 1 d., palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2, 3 d., iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija). Pareiškėja O. V. įstatyme nustatytu terminu palikimo nepriėmė.

Palikimo atsiradimo metu galiojusiame CK 588 str. nustatyta, kad terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos motinos O. V. asmeninės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – 189/567 žemės sklypo, įregistruota 2007 m. sausio 18 d., įregistravimo pagrindas – Apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 13-18721. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad terminą palikimui po motinos mirties priimti praleido dėl to, kad palikimo atsiradimo metu ji nežinojo apie motinos teisę į nekilnojamąjį turtą. Byloje esančiais duomenimis patvirtinama, kad sprendimas dėl O. V. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą priimtas ir duomenys apie nuosavybės teisę išviešinti praėjus (duomenys neskelbtini) po jos mirties, todėl tikėtina, kad pareiškėjai apie motinos teisę atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą nebuvo žinoma. O. V. mirties dieną jos vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, palikėjos nuosavybės teisė įregistruota pasibaigus įstatyme nustatytam terminui priimti palikimą, todėl vertinama, kad pareiškėja įstatyme nustatytą terminą priimti palikimą po motinos mirties praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja teigia, kad apie palikimą sužinojo 2023 m. pabaigoje, iš karto dėl duomenų apie palikėjai priklausantį turtą kreipėsi į VĮ Registrų centrą. Iš prie pareiškimo pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad jis išduotas 2024 m. sausio 30 d., todėl galima vertinti, kad pareiškėja, sužinojusi apie palikimą, elgėsi rūpestingai ir apdairiai – siekė jį priimti. Iš Švenčionių rajono 2-ojo notaro biuro liudijimo (b. l. 11) nustatyta, kad po O. V. mirties paveldėjimo byla neužvesta, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškimo patenkinimas galėtų pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus ar viešąjį interesą, suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo prieštaravimų nepareiškė, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais (CK 1.5 str.), pareiškėjai atnaujinamas praleistas terminas palikimui po motinos mirties priimti.

        Vadovaudamasis LR CPK 578 str., CK 578, 288 str. (iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), teismas

n u t a r i a :

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai O. V. (a. k. (duomenys neskelbtini), priimti.

        Nutartis per 7 d. nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja                                                   Nijolė Lisauskienė