Civilinė byla Nr. 3K-3-529/2014

Teisminio proceso numeris: 2-69-3-08213-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 114.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 10 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimvydo Norkaus ir Dalios Vasarienės,  

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. M., A. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimą, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-15263/02, iš atsakovo A. P. priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. P. po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. 

Ieškovai prašė teismo nustatyti nepilnamečio A. P. gyvenamąją vietą su motina S. M., pakeisti iš atsakovo 2002 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, padidinant jį iki 500 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino.

Teismas nurodė, kad tėvai šioje byloje nepateikė susitarimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu. Teismo vertinimu, reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą pareiškimas patvirtina, kad dėl šio klausimo yra kilęs šalių ginčas, todėl šis reikalavimas turi būti išspręstas, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo norus bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų stabilumą ir socialinės padėties saugumą. Teismas nurodė, kad A. P. gyvenamoji vieta nuo gimimo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su motina S. M.. Motina užtikrina sūnui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Pats nepilnametis taip pat pageidauja, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo teismas nurodė, kad išlaikymas A. P. iš atsakovo priteistas 2002 metais po 125 Lt per mėnesį, kai vaikui buvo ketveri metai. Nuo 2002 metų iš esmės pasikeitė A. P. poreikiai, jie žymiai padidėjo, atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka. Apranga tekvondo treniruotėms, uniformos kadetų mokyklai, kasdieniniai drabužiai ir avalynė, stomatologo paslaugos, stovyklos per metus kainuoja 5218 Lt, šią sumą padalijus, kas mėnesį reikia 435 Lt. Vaiko poreikių apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad A. P. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga apie 1500 Lt: 240 Lt komunaliniams mokesčiams, 550 Lt maistui, 77 Lt transporto bilietams, 30 Lt kirpyklai, 20 Lt telefono papildymui, 160 Lt pietums mokykloje, 435 Lt metinių išlaidų. Specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės vaikas neturi. Atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių, nepilnamečio ieškovo paaiškinimus ir jo poreikius, teismas sprendė, kad 1500 Lt kas mėnesį vaiko poreikiams tenkinti apskaičiuoti pagrįstai.

Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 27/100 dalys neįrengtos pastogės, 13/100 dalių ūkinio pastato, 11/100 dalių kiemo statinių (duomenys neskelbtini), 1999 metų gamybos automobilis „Mercedes Benz A170“. Ieškovės darbo užmokestis – 3055 Lt. Ji turi įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 9 d. kredito sutartį, pagal kurią bankas jai yra suteikęs 83 720 Lt kreditą remontui ir baldams įsigyti (kredito grąžinimo data – 2032 m. liepos 18 d.). Ieškovė daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas pardavė 2013 m. kovo 28 d. Jis turi dvi transporto priemones – 1997 m. gamybos „VW Golf“ ir 2001 m. gamybos „Alfa Romeo 156“. Atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, yra bedarbis, 2010 m. balandžio 3 d.–2012 m. balandžio 2 d. gavo nedarbo draudimo išmokas. Kitų nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi. Teismas nurodė, kad duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, byloje nėra. Aplinkybes, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto savo vardu, už parduotą turtą gautus pinigus atidavė motinai, dirba nelegaliai, nuolatinio legalaus darbo per trejus metus nesusirado, teismas vertino kaip patvirtinančias atsakovo siekį nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį. Todėl padarė išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė, nei jis nurodė teismui, visas abejones vertino vaiko naudai ir nustatė, kad atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Teismas sprendė, kad didesnis išlaikymas sūnui iš kasatoriaus priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos (2013 m. gegužės 22 d.) iki vaiko pilnametystės.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 24 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria nustatyta nepilnamečio A. P. gyvenamoji vieta su motina S. M., ir ieškinį dėl šios dalies atmetė; panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos – 1143 Lt; sumažino valstybei iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 135 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina patenkino neatsižvelgęs į tai, jog nebuvo šalių ginčo šiuo klausimu, taip pažeidė CK 3.169 straipsnio 2 dalį. 

Spręsdamas dėl išlaikymo padidinimo iki 500 Lt per mėnesį pagrįstumo, teismas,  remdamasis CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010, 2010 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010, nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi (kad 2002 m. lapkričio 12 d. sprendime duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas nėra, ieškovė tuo metu nedirbo; ieškovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, dalis neįrengtos pastogės, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių Kauno mieste, 1999 m. gamybos automobilis „Mercedes Benz A170“, jos darbo užmokestis – 3055 Lt, ieškovė turi 83 720 Lt įsipareigojimų AB SEB bankui, daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi; atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, butą, esantį Kauno mieste, jis pardavė 2013 m. kovo 28 d., turėjo dvi transporto priemones – 1997 m. gamybos „VW Golf“ ir 2001 m. gamybos „Alfa Romeo 156“, tačiau „VW Golf“ 2013 m. rugsėjo 6 d. pardavė už 1000 Lt, atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bedarbis, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 3 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. gavo nedarbo draudimo išmoką, pagal sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. liepos 31 d. sūnui išlaikyti 2013 metų vasario–liepos mėn. ieškovei pervedė po 125 Lt per mėnesį, taip pat skyrė sūnui kišenpinigių – po 23–50 Lt per mėnesį, kitų nepilnamečių išlaikytinių atsakovas neturi), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, tačiau jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius poreikius. Teismas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis dirba tik trumpalaikius, sezoninius darbus, gaunamos pajamos yra ne nuolatinės, jam materialiai padeda motina, nagrinėjamos bylos atveju vertino kaip leidžiančias pagrįstai abejoti atsakovo realiai gaunamomis pajamomis ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, kuri yra geresnė nei nurodė teismui, todėl visos abejonės vertintinos vaiko naudai ir laikytina, kad atsakovas gali teikti prašomo dydžio išlaikymą.

Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, nurodė, kad nors atsakovui yra daugiau nei penkiasdešimt metų, jis 2009 metais grįžo iš įkalinimo įstaigos, tačiau yra sveikas (duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, byloje nėra), darbingo amžiaus ir nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems.

Teismas nurodė, kad ieškinys grindžiamas ne ieškovės ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimu, o padidėjusiais vaiko poreikiais, ir sprendė, jog šiuo metu, palyginti su 2002 metais, vaiko poreikiai yra gerokai išaugę ir atsakovo teikiamo (125 Lt per mėnesį) išlaikymo nepakanka. Teismo nuomone, skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui periodinių išmokų dydis – po 500 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo pripažintą vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti reikalingą 1500 Lt sumą kas mėnesį ir rašytinius įrodymus apie vaiko amžių, sveikatą, mokslą generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykloje, sportinius užsiėmimus, vertintinas kaip atitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus ir yra pakankamas būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti.  Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas detalizavo vaiko poreikius, atsižvelgė ir įvertino abiejų tėvų turtinę padėtį, tyrė ir vertino ieškovės ieškinyje pateiktus skaičiavimus. Teismas nustatė, kad būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti pakanka pirmiau nurodytos (1500 Lt per mėnesį) sumos, kurios 1/3 dalį ieškovai prašė priteisti iš atsakovo, o kita – apie 2/3 dalis – tenka ieškovei. Atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kokia suma vaikui išlaikyti būtų pagrįsta. Jo argumentus pirmosios instancijos teisme dėl neteisingai apskaičiuotos vaikui tenkančių komunalinių mokesčių dalies paneigia 2013 m. balandžio 17 d. Aleksoto seniūnijos pažyma, o dėl apeliacinės instancijos teisme pakartotų argumentų, kad vaikas nelanko tekvondo treniruočių, kuriuos ištyrė pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateikta Kauno taekwondo klubo 2013 m. lapkričio 20 d. pažyma, teismo vertinimu, negali būti pagrindas keisti skundžiamą sprendimą.

Dėl didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas argumentų dėl to nepateikė, apsiribojo nuoroda, jog toks išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas pažymėjo, kad, CK 3.201 straipsnyje reglamentuojamu pagrindu pareiškus naują ieškinį, turi būti įvertinama, kokio teisinio rezultato juo siekiama, t. y. ar šis ginčas yra dėl išlaikymo sumažinimo, ar jo padidinimo, ir sprendė, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio pakeitimo pateikė 2013 m. gegužės 22 d., todėl, teismo nuomone, ši diena laikytina teisės į didesnį išlaikymą atsiradimo diena. 

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuriomis pakeistas išlaikymo dydis bei nustatyta išlaikymo mokėjimo pradžia, ir priimti naują sprendimą dėl šių reikalavimų – priteisti iš atsakovo sūnui A. P. išlaikyti po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jo pilnametystės dienos; perskaičiuoti  teismų priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Dėl pakeisto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo didesnį išlaikymą sūnui nuo bylos iškėlimo teisme dienos, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Įstatyme nenustatyta, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teisinius padarinius sukelia nuo bylos dėl išlaikymo pakeitimo iškėlimo teisme dienos. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymo dydį, teisinių padarinių gali atsirasti (atsakovui atsiranda pareiga mokėti didesnį išlaikymą) tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento (CPK 18 straipsnis, CK 3.201 straipsnis). Priešinga teismų išvada prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013: kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas, nes pagal bendrąją taisyklę teisinius padarinius teismo sprendimas sukelia nuo įsiteisėjimo momento. Pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu jis nebuvo apskųstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas – nuo jo priėmimo momento (CPK 279 straipsnis). Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, kuris nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą.

Dėl netinkamo CK 3.201 straipsnio taikymo, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.  Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Teismai, taikydami CK 3.201 straipsnį, turėjo nustatyti atsakovo turtinę padėtį, buvusią ne tik bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iškėlimo dieną, bet ir tuo metu, kai Kauno miesto apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimu priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat liko nenustatyti realūs vaiko poreikiai. Nenustačius vaiko poreikių, neįmanoma nustatyti ir tėvų turtinei padėčiai proporcingo išlaikymo dydžio, kuris užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Teismams nenustačius reikšmingų šios bylos sprendimui aplinkybių, pažeistas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, įtvirtintas CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Tenkindami ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, teismai šį klausimą nagrinėjo neobjektyviai, vienpusiškai vertino rašytinius įrodymus ir ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, pažeisdami CPK 185 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Minėtoje poreikių lentelėje nurodytos sumos yra aiškiai per didelės, neprotingos, poreikiai neatitinka realios situacijos. Ieškovė kiekvienais metais vaikui neperka metalinės rūbų dėžės, paradinės mokyklinės uniformos, nėra pirkusi tekvondo treniruotėms skirtos aprangos ir aksesuarų, sūnus nevyksta į stovyklas, kurios kainuoja 200–600 eurų, nes nuo 2012 m. šių užsiėmimų nelanko. Teiginį, kad kasmet daugiau nei 500 Lt ieškovė išleidžia sūnaus odontologui, paneigia šio išduota pažyma. Šios aplinkybės teismo liko neįvertintos.

Teismas taip pat netinkamai vertino rašytinius įrodymus, susijusius su atsakovo turtine padėtimi, ir padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo siekio išvengti išlaikymo išieškojimo nukreipimo į jo pinigines lėšas. Nekilnojamąjį turtą atsakovas pardavė, nes kartu su ieškove turėjo įsipareigojimų kreditoriui, atsiskaitė su juo, likusia suma prisidėjo prie motinos lėšomis įsigyto būsto. Teismai neįvertino blogos atsakovo turtinės padėties, faktų, kad jis neturi nekilnojamojo turto, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bedarbis, gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2009 metų (grįžimo iš įkalinimo įstaigos) ilgalaikio darbo nesusirado ne dėl savo kaltės. Atsakovas stengėsi susirasti darbą, dirbo trumpalaikius ir sezoninius darbus, ieškojo darbo kitoje valstybėje. Jo gaunamos pajamos – ne nuolatinės,  nereguliarios, todėl jis neturi realios galimybės sūnui išlaikyti kas mėnesį mokėti po 500 Lt. Teismai netinkamai vertino atsakovo pastangas susirasti darbą, padarė nepagrįstą išvadą, kad negalima pripažinti, jog jis dėjo maksimalias pastangas, ėmėsi visų priemonių siekdamas gauti savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas. Liko neįvertinta ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimu priteistą 125 Lt išlaikymą atsakovas mokėjo reguliariai, nepiktnaudžiavo šia pareiga, pagal išgales prisidėdavo prie sūnaus poreikių tenkinimo. Šios aplinkybės, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, yra teisiškai reikšmingos vertinant šalių turtinę padėtį bei sprendžiant dėl priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Teismai nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010); orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-276/2013).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo (trečią kartą) nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą.

Dėl pagrindo pakeisti (padidinti) nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. P. iš tėvo (kasatoriaus) buvo priteistas 2002 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu, nustatytas išlaikymo dydis – 125 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Minėta, kad įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Kasatorius teigia, kad svarbių aplinkybių, patvirtinančių tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimą arba vaiko poreikių išaugimą, kurie turi būti esminiai, teismai nenustatė, be to, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis, jie privalėjo nustatyti kasatoriaus turtinę padėtį ne tik bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iškėlimo dieną, bet ir 2002 metais, kai išlaikymas buvo priteistas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas. Būtent tai, kaip matyti iš teismų sprendimo ir nutarties turinio, bylos medžiagos, padarė šią bylą nagrinėję teismai. Nustatę, kad 2013 m. gegužės 22 d. pareikštas ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui 2002 metais priteisto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaiko poreikių (ne tėvų turtinės padėties) pasikeitimu, teismai ištyrė bylos duomenis ir sprendė, jog šis pagrindas egzistuoja. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo (šiuo atveju kasatoriaus turtinės padėties esminio pagerėjimo) aplinkybės teismai neprivalėjo nustatyti. Tokią pareigą teismas turi tuo atveju, jei reikalavimas grindžiamas kitu alternatyviu – tėvų (vieno iš jų) turtinės padėties pasikeitimo – pagrindu arba abiem jais. 2002 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymo iš kasatoriaus nepilnamečiam sūnui dydis, laikytina, atitiko tėvų turtinę padėtį ir ketverių metų vaiko poreikius tuo metu. Dėl nurodytų priežasčių bylą dėl išlaikymo padidinimo nagrinėję teismai neprivalėjo nustatinėti 2002 metais buvusios kasatoriaus ir ieškovės turtinės padėties bei lyginti ją su padėtimi 2013 metais.

Kasatorius taip pat teigia, kad liko nenustatyti realūs vaiko poreikiai, pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Minėta, kad faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės priimant teismo sprendimą, nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, o kasacinis teismas apskųstus teismų sprendimus (nutartis) patikrina tik teisės aiškinimo ir taikymo aspektu. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasatorius nekelia naujų įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau nurodytais argumentais kasatorius iš esmės reiškia nesutikimą su teismų atliktu bylos duomenų vertinimu, siekia kitų, nei konstatuotos, faktinių aplinkybių dėl vaiko poreikių, jų pasikeitimo nustatymo. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaiko amžių, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikio pomėgius, atsižvelgė į šalių, tarp jų – nepilnamečio ieškovo paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus). Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma – 1500 Lt per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi teismai priėjo prie vienodos išvados – vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, palyginti su 2002 metais. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nekonstatuoja teismų įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismų šalims buvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, išvados byloje padarytos ištyrus rašytinius įrodymus ir įvertinus jų visumą. Byloje nustatyta, kad kasatorius neįrodinėjo, kokia suma vaikui išlaikyti, jo manymu, yra pagrįsta.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai, nepažeisdami įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, nustatė esminį vaiko poreikių padidėjimo faktą, 2002 metais priteisto išlaikymo iš kasatoriaus nepakankamumą, todėl pagrįstai sprendė išlaikymo dydžio peržiūrėjimo klausimą.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių laikymosi teismams sprendžiant dėl kasatoriaus išlaikymo nepilnamečiam sūnui apimties  

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Kasatorius teigia, kad šią bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino rašytinius įrodymus, susijusius su jo turtine padėtimi (neįvertino kasatoriaus blogos turtinės padėties), neįvertino faktų, kad jis neturi nekilnojamojo turto, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bedarbis, gavo nedarbo draudimo išmoką, nuo 2009 metų ilgalaikio darbo nesusirado ne dėl savo kaltės; nepagrįstos teismų išvados dėl kasatoriaus siekio išvengti išlaikymo išieškojimo nukreipimo į jo pinigines lėšas. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus atmeta, nes jie yra teisiškai nepagrįsti. Teismai, ištyrę byloje esančius įrodymus ir, priešingai, nei teigia kasatorius, nustatę teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir kasatoriaus gaunamas pajamas (išmokas), turimą turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, didesnę ieškovės vaiko, gyvenančio kartu su ja, išlaikymo naštą, iš kasatoriaus sūnui priteisto išlaikymo mokėjimą, elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti), nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją. Teismai pagrįstai, vadovaudamiesi pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vertino kasatoriaus (ne)galėjimą pagerinti savo turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad kasatorius, nors 2009 metais grįžęs iš įkalinimo įstaigos, yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, objektyvių įrodymų apie dėtas maksimalias, bet nevaisingas pastangas susirasti savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą teismui nepateikė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kasatoriaus nurodomas aplinkybes (be kita ko, trumpalaikius, sezoninius darbus, nuolatinių pajamų neturėjimą) ir teismų konstatuotą svarbių priežasčių tam nebuvimą, taip pat į teismų nustatytas kitas reikšmingas aplinkybes (pinigų už parduotą vienintelį kasatoriaus nekilnojamąjį turtą (butą) perdavimą motinai, šios atliekamus reguliarius pavedimus į kasatoriaus sąskaitą), sprendžia, kad teismai turėjo pagrindo abejonėms dėl tikrosios kasatoriaus turtinės padėties, jo gaunamų pajamų, ir pagrįstai šias abejones vertino nepilnamečio ieškovo interesų naudai, konstatuodami, kad kasatorius gali teikti 500 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui. Pažymėtina, kad iš kasatoriaus priteista tik 1/3 dalis nepilnamečiam sūnui teismų pripažinto būtinu išlaikymo, likusios 2/3 dalys, t. y. 1000 Lt per mėnesį, dėl geresnės materialinės padėties tenka ieškovei, kuri, be to, užtikrina sūnui gyvenamąjį būstą bei rūpinasi jo kasdieniais poreikiais. Dėl kasatoriaus argumentų, kad pirmosios instancijos teismo atliktas (kasaciniame skunde nurodytų) įrodymų vertinimas neteisingas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pagrindo keisti teismo sprendimą jie nesudaro.

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento

Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad didesnį išlaikymą nepilnamečiam ieškovui jis turi mokėti nuo ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo dienos, t. y. 2013 m. gegužės 22 d. Jis nurodo, kad, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, CK 3.201 straipsniu, teismai turėjo konstatuoti pirmiau nurodytų teisinių padarinių atsiradimą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o priešinga išvada prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo sutikti su pirmiau nurodytais kasacinio skundo argumentais nėra. Modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Spręsdamas dėl šios prievolės vykdymo pradžios momento, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų.

Pažymėtina, kad toks teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento aiškinimas neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams, pateiktiems kasatoriaus nurodytoje 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013. Toje byloje kasacinis teismas sprendė teisės klausimą dėl CK 3.201 straipsnio nuostatų aiškinimo sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento prasme ir pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant; taigi šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis, priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio. Šioje nutartyje (priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013) kasacinio teismo nurodyta, kad pasisakoma dėl CK 3.201 straipsnio taikymo ne apibendrintai, bet būtent nagrinėjamos bylos aplinkybių ir teismų priimtų procesinių sprendimų kontekste, t. y. dėl sumažinto išlaikymo mokėjimo pradžios momento nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008). Atsižvelgdama į skirtingas bylų faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismams, nagrinėjusiems šią bylą, nebuvo teisinio pagrindo remtis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais pirmiau nurodytoje byloje.

Dėl procesinės bylos baigties

Patikrinusi apskųstą sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti juos remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Kasaciniame teisme patirta 25,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25,75 Lt (dvidešimt penkis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                              Egidijus Laužikas

Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienė