Civilinė byla Nr. e2A-1534-1043/2022

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00772-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veralisa“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-74-329/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šalmesta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Veralisa“ dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šalmesta“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti automobilio V. T., kurio VIN kodas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Veralisa“ jos sumokėtus 6 200 Eur, o atsakovei grąžinti automobilį, bei priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 19 d. M. turguje sudarė su atsakove žodinę sutartį dėl automobilio pirkimo už 6 200 Eur. Atsakovė išrašė sąskaitą faktūrą 6 200 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo 2021 m. vasario 22 d. Pirkimo sutarties sudarymo dieną atsakovė pateikė automobilio techninės apžiūros istoriją, kurioje 2021 m. vasario 19 d. nurodyta automobilio rida 281 429 kilometrai. Tokia pati rida matėsi ir automobilio spidometre. Pristačius automobilį valstybinei registracijai 2021 m. vasario 23 d., kilo įtarimas dėl nurodytos automobilio ridos, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Möller Auto servisas“ ir gavo patvirtinimą, kad automobilio rida 2020 m. sausio 20 d. fiksuota 422 135 kilometrai. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus pasiimant automobilį. 2021 m. gegužės 19 d. iš autoserviso UAB „Möller Auto“ buvo gauta pažyma, kad automobilis eksploatacijai netinkamas, remonto kaina virš 6 000 Eur. Atsakovė, parduodama automobilį, neinformavo ieškovės apie esminį automobilio trūkumą – ridos suklastojimą, kurį žinodama ieškovė nebūtų automobilio pirkusi. Tai pat paaiškėjo ir daug kitų trūkumų, kurių remontas būtų kainavęs tiek pat, kiek sumokėta už patį automobilį.

3.       Atsakovė UAB „Veralisa“ atsiliepime nurodė, kad su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutinka. Atsakovė atskleidė ir pateikė ieškovei visą jai žinomą informaciją apie parduodamą automobilį už laikotarpį, kurį ji buvo automobilio savininkė. Automobilį pardavė techniškai tvarkingą, važiuojantį ir jokie paslėpti defektai jai nebuvo žinomi. Atsakovė automobilį įsigijo 2021 m. vasario 15 d., kurio rida pirkimo dieną buvo 281 400 km. Automobilį atsakovė savo žinioje turėjo tik 9 dienas, todėl pardavė ieškovei su 29 km ridos pokyčiu. Ieškovės atstovai prieš automobilio pirkimą atvyko ir nuodugniai apžiūrėjo variklio, bagažinės skyrius, saloną, tikrino mechanizmų veikimą išjungus ir įjungus variklį, o taip pat su automobiliu atliko bandomąjį važiavimą įvairia kelio danga. Tiesioginės automobilio apžiūros metu atsakovės atstovas suteikė visą jam žinomą informaciją apie automobilį, davė susipažinti su automobilio dokumentais, pasiūlė, kad ieškovė savo pasirinkimu gali automobilį ir jo būklę pasitikrinti pageidaujamame servise ar nuotoliniu būdu pagal automobilio identifikacinį (VIN) numerį. Ieškovės atstovai jokių pastabų ir pageidavimų dėl parduodamo automobilio nepareiškė. Šalys susitarė, kad ieškovė pirks automobilį už 6 200 Eur ir perdavimo momentu atsakovė atliks automobiliui technikinę apžiūrą, patvirtinančią transporto priemonės atitikimą techniniams reikalavimams. Atsakovė, įvykdžiusi sutartinius ieškovės reikalavimus ir atlikusi technikinę apžiūrą, parengė ir ieškovei pateikė sąskaitą faktūrą, o ją apmokėjus, perdavė automobilį ir dokumentus. Ieškovė automobilį užregistravo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Regitra“. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė būtų suklastojusi ridos duomenis ar nuslėpusi automobilio ridą. Praėjus beveik trims mėnesiams nuo automobilio įsigijimo, ieškovė elektroniniu laišku atsakovės atstovą informavo, kad 2021 m. gegužės 13 d. kviečia dalyvauti automobilio patikroje, kuri vyks UAB „Möller Auto“ Vilniuje. Atsakovės atstovas laiško gavimo dieną ir numatytą patikros dieną buvo nedarbingas, todėl 2021 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku prašė automobilio patikrą atidėti vėlesniam laikui, tačiau ieškovė automobilio apžiūrą atliko vienasmeniškai. Ieškovė eksploatavo automobilį, vežiojo juo darbuotojus į statybvietes sunkiosios technikos paveiktais keliais, todėl natūralu, kad nuvažiavus apie 1 000 km., intensyviai tris mėnesius naudotas automobilis nusidėvėjo labiau, nei buvo pardavimo momentu. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodoma variklio alyvos prasiskverbimo galimybe, kadangi automobilio variklis nebuvo plautas, o skirtingų apžiūrų metu buvo fiksuojama skysčio nuotėkis variklio priekyje. Ekspertas nepateikė išvados, kad automobilis buvo parduotas netinkamas naudoti. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas ir neproporcingas nurodomiems automobilio trūkumams, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.344 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio (paskutinė), išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. Sutarties nutraukimas neatitiktų proporcingumo ir bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Marijampolės

5.       Teismas nustatė, kad šalių ginčas dėl automobilio kokybės tinkamumo kilo iš pirkimo–pardavimo santykių. Atsakovė 2021 m. vasario 23 d. perdavė ieškovei automobilį su pakeistais odometro rodmenimis (rida), nurodant jog automobilis yra nuvažiavęs 281 429 km., kai tikroji jo rida pardavimo momentu buvo didesnė nei 422 135 km.

6.       Teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 27 d. teisme gautas teismo eksperto V. M. ekspertizės aktas MV 2021-78, kuriame nurodyta, jog tikėtina automobilio rida pirkimo–pardavimo metu galėjo būti apie 463 709 km. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pateikta eksperto išvada, o atsakovės nurodyti motyvai dėl galimo eksperto šališkumo, kad jis galimai buvo įtakotas ieškovės veiksmų, neparemti jokiais įrodymais.

7.       Teismas nurodė, kad pardavėja (atsakovė) garantavo už šalių žodiniu susitarimu nurodytų parduodamo automobilio duomenų tikrumą, t. y., jog parduodamo automobilio nurodyta rida (281 429 km) yra teisinga. Teismas sprendė, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais trūkumais, t. y. pakeista rida. Teismas pripažino, kad tikrosios ridos rodmenų atskleidimas būtų sąlygojęs ieškovės apsisprendimą įsigyti automobilį, taip pat įtakotų ir automobilio kainos dydį.

8.       Teismas konstatavo, automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieškovė tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį deklaruotus duomenis bei automobilio odometro rodomus rodmenis, t. y. tikėjosi įsigyti automobilį, kurio pravažiuota rida daugiau nei 140 706 km mažesnė, negu paaiškėjo iš tiesų esanti; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.4311 straipsnyje ir motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi teisingi; 3) nagrinėjamu atveju nėra duomenų ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo, nėra nustatytas automobilio ridos suklastojimo momentas – tiek atsakovės disponavimo metu automobilio odometro duomenys galėjo būti pakeisti, tiek ir iki jai nusiperkant šį automobilį, todėl atsakovės kaltės forma gali būti tiek tyčia, tiek ir dėl didelio neatsargumo – nepatikrinus automobilio specializuotame automobilių centre ir/ar „Carvertical“ platformoje ir neužtikrinus ieškovei duomenų apie parduodamą automobilį tikslumo; 4) ieškovė neturi pagrindo tikėtis, jog sutartis bus įvykdyta tinkamai, nes automobilio rida jau yra pakeista, ji, žinodama tikrąją automobilio ridą, arba jo nebūtų pirkusi, arba nebūtų mokėjusi tokios kainos; atsakovė nepatirtų labai didelių nuostolių, nutraukus sutartį, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovei būtų grąžintas jos parduotas automobilis, ieškovei – jos už automobilį sumokėti pinigai. Ieškovė dėl netinkamo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, pagrįstai įgijo teisę nutraukti sutartį.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė automobilį pirko vežioti bendrovės darbuotojus į darbo vietas, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Teismas nustatė ieškovės įsigyto iš atsakovės automobilio kokybės trūkumų faktą, apie kurį ieškovė nebuvo informuota prieš sudarant sutartį. Atsakovės nurodyta klaidinga informacija apie transporto priemonės ridą yra esminis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, lėmęs ieškovės apsisprendimą dėl automobilio įsigijimo, todėl sprendė, kad ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, reikalavimą grįsdama CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

10.       Teismas, nenustatė aplinkybių, dėl kurių galėjo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis), todėl visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Veralista“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Perskirstyti bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.       Ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovė neatskleidė jai žinomos informacijos apie automobilio ridos (odometro) duomenis, automobilio negalėjo eksploatuoti nuo pat įsigijimo dėl jo turimų defektų, tačiau tokios jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ieškovė byloje neįvykdė.

11.2.       Atsakovė automobilio ridą pateikė vadovaudamasi parduodamo automobilio odometro duomenimis, o taip pat 2021 m. vasario 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, 2021 m. vasario 19 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros ataskaita. Parduodamas automobilis asmeniškai atsakovės nebuvo eksploatuotas, buvo ką tik įsigytas ir patikrintas licencijuotoje transporto priemonių techninių apžiūrų įmonėje, jam galiojo motorinių transporto priemonių privalomoji techninė apžiūra, automobilis neturėjo pagal paminėtą teisinį reglamentavimą nurodytinų trūkumų.

11.3.       Perkamo automobilio vertinimui ir sandorio sudarymui ieškovė įgaliojo kompetentingiausią transporto srities atstovą - UAB Šalmesta mechanizacijos tarnybos vadovą A. P., kuris profesionaliai įvertino perkamojo automobilio techninę būklę, ne tik išoriškai apžiūrėdamas, bet nuodugniai išnagrinėdamas variklio, bagažinės skyrius, saloną, tikrindamas mechanizmų veikimą išjungus ir įjungus variklį, o taip pat su automobiliu atliko bandomąjį važiavimą įvairia kelio danga. Ieškovės atstovas jokių pastabų ir pageidavimų dėl parduodamo automobilio nepareiškė, atsakovės pasiūlymo papildomai pasitikrinti automobilį ir jo būklę pageidaujamame automobilių servise ar nuotoliniu būdu pagal identifikacinį (VIN) numerį atsisakė. 

11.4.       Automobilio

11.5.       Teismo ekspertui net septyniose pozicijose paneigus Serviso užsakyme Nr. 569075 nurodytus trūkumus, automatiškai keičiasi ir tariamai reikalingo automobiliui remonto suma, kuri pateikiama ieškovės, t. y. iš nurodomų 6 145,93 EUR (5079,28 be PVM), elementariu matematiniu skaičiavimu naikinant paneigtas remonto pozicijas keičiasi sumą į 2 538,55 EUR (2097,98 be PVM), tačiau teismas to nevertino.

11.6.       Net ir nustačius, jog rida yra suklastota, ieškovė turėtų įrodyti, jog atsakovė žinojo apie netikrą automobilio ridą, kas šiuo atveju nėra įrodyta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų žinojusi, jog parduodamos transporto priemonės rida yra galimai netikra. Ieškovė nereiškė reikalavimo neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, sumažinti automobilio pirkimo kainą, kaip tai numato CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, todėl atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje 4 punkto normos taikymas yra neproporcinga priemonė.

12.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Šalmesta“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2022 m liepos 20 d. sprendimą pripažinti pagrįstu byloje surinktais įrodymai, bei priteisti iš atsakovės 500 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1.       Byloje įrodyta, kad atsakovė pardavė ieškovei netinkamą eksploatacijai automobilį, nes pardavimo dokumentuose įrašyti ridos odometro parodymai 281 429 km., skiriasi nuo faktiškai pravažiuotų kilometrų daugiau nei 140 000 km. Atsakovė neįvykdė pareigos nurodytos CK 6.4311 straipsnyje, t. y. nurodyti ridos duomenis. Teisme ekspertas nustatė dar visą eilę automobilio trūkumų dėl kurio automobilio eksploatuoti neįmanoma. Atsakovė byloje bandė perkelti kaltę ieškovei dėl akivaizdžiai netinkamo eksploatuoti automobilio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16.       Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2021 m. vasario 15 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi I. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovei UAB „Veralisa“ transporto priemonę (duomenys neskelbtini)  O. C. už 6 100 Eur. Pirkimo – pardavimo sutartyje rida nurodyta 281 400 km. (2021-10-04 DOK-36062). 2021 m. vasario 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė tos pačios transporto priemonės, pirkimo–pardavimo sutartis: šalių atstovai susitiko M. m. aikštelėje prie automobilio, ieškovės atstovai apžiūrėjo norimą įsigyti transporto priemonę atliko bandomąjį važiavimą ir šalys susitarė, kad atsakovė parduos, o ieškovė pirks automobilį (duomenys neskelbtini) O. C., už 6 200 Eur. Atsakovė 2021 m. vasario 18 d. atliko parduodamo automobilio VW (duomenys neskelbtini) O. C. VĮ R. M. techninių apžiūrų centre (toliau – M. TAC) privalomąją transporto priemonių techninę apžiūrą, gauta išvada, kad transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Atsakovė 2021 m. vasario 19 d. parduodamą automobilį pakartotinai pristatė privalomajai transporto priemonių techninei apžiūrai po kurios gauta išvada, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (2021-10-04 DOK-36062). Transporto priemonės rida antrosios apžiūros dienai, t. y. 2021 m. vasario 19 d., buvo 281 429 km. Atsakovė 2021 m. vasario 19 d. parengė ir pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą serija VR Nr. 53, kurioje nurodė automobilio markę, modelį, identifikacinį (VIN) numerį ir kainą – 6 200 Eur. 2021 m. vasario 22 d. ieškovė bankiniu pavedimu apmokėjo atsakovės pateiktą sąskaitą už automobilį, o kitą dieną, t. y. 2021 m. vasario 23 d. ieškovės atstovai atvyko į M. ir atsakovė perdavė ieškovės atstovui automobilį ir su juo susijusius dokumentus, įskaitant automobilio atitikimo techniniams reikalavimams patvirtinimą – 2021 m. vasario 19 d. M TAC Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. 300-0622319. Nusipirkę transporto priemonę M. ir su ja atvažiavę į Š., ieškovės atstovai teigia pastebėję, kad iš variklio bėga tepalas. Ieškovė 2021 m. kovo 4 d. kreipėsi į UAB Möller Auto servisą, kuris nustatė, kad pagal tarptautinėje gamintojo duomenų bazėje ElsaPro užfiksuotus įrašus nustatyta, jog automobiliui (duomenys neskelbtini) O. C., pirmasis techninis aptarnavimas atliktas 2009 m. spalio 19 d., esant automobilio ridai 22 869 km, o 2020 m. sausio 20 d. buvo fiksuota automobilio rida 422 135 km. (CBP-1722). Pagal autoserviso UAB Möller Auto Vilniaus m. pažymą, dėl nustatytų gedimų automobilio eksploatacija be remonto negalima, nes tai gali sukelti papildomų gedimų (2021-05-20 DOK-18643). UAB Möller Auto paskaičiuota remonto darbų kaina 6145,93 Eur (2021-05-19 DOK-18477).

Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

17.       Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

18.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

19.       Kadangi civilinis kodeksas nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

20.       Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekė nutraukti sutartį, pardavėjai grąžinti automobilį ir atgauti už jį sumokėtus pinigus, t. y. iš esmės prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą teisių gynimo būdą. Šis ieškovės reikalavimas grindžiamas įsigyto daikto (naudoto automobilio) kokybės trūkumais, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Tuo tarpu atsakovė įrodinėjo, kad automobilis buvo parduotas tinkamos kokybės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, praėjęs techninę apžiūrą, o ridos neatitikimas pardavėjai nebuvo žinomas bei, kad ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas yra kraštutinė priemonė, kuri nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikoma.

21.       Pažymėtina, jog įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Atsižvelgiant į tokį įstatyminį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė siūlė/nesiūlė ieškovei patikrinti automobilį autoservise, ar nuotoliniu būdu pagal identifikacinį numerį, o pastaroji šia galimybe nepasinaudojo, kadangi ieškovės nepasinaudojimas savo teise patikrinti automobilį kuriuo nors iš aukščiau minėtų būdų, nepanaikino atsakovės atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.

22.       Byloje teismo buvo paskirta transporto priemonės techninė ekspertizė. 2021 m. gruodžio 27 d. ekspertizės akte MV 2021-78, nurodyta, jog automobilių gamintojo VW duomenų bazėje ElsaPro užfiksuota, kad tiriamajam automobiliui pirmasis techninis aptarnavimas atliktas 2009 m. spalio 19 d., esant automobilio ridai 22 869 km, o 2020 m. sausio 20 d. buvo fiksuota automobilio rida 422 135 km. Jei tiriamasis automobilis tokiu pat intensyvumu (vidutiniškai 3 198 km per mėnesį) buvo eksploatuojamas nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2021 m. vasario 15 d., tai tikėtina jo rida šio automobilio pirkimo–pardavimo metu 2021 m. vasario 15 d. galėjo būti apie 463 709 km. Automobilio pirkimo–pardavimo metu 2021 m. vasario 15 d. fiksuota rida 281 400 km. Todėl tikėtina, kad skirtumas tarp tikrosios ir fiksuotos ridos tuo metu galėjo būti apie 182 309 km. Atsižvelgiant į tiriamojo automobilio konstrukcijos ypatumus, negalima nustatyti, ar šiame automobilyje yra gamykloje įrengtas ar kitas (pakeistas) prietaisų skydelis. Atveju, jei automobilyje yra gamykloje įrengtas prietaisų skydelis, nėra galimybės nustatyti, kada prietaisų skydelio odometro parodymai buvo atsukti. Ekspertizės išvadoje taip pat konstatuota, jog techniniu požiūriu labai tikėtina, kad 2021 m. vasario 23 d. automobilis buvo perduotas pirkėjui neatitinkantis Techninių reikalavimų ir dėl to buvo netinkamas eksploatuoti ir dalyvauti viešajame eisme, nes, labai tikėtina, automobilis turėjo šiuos didelius trūkumus: užpakalinio kairio rato pakabos lankstinės jungties klibėjimas; susidėvėjusi variklio tvirtinimo priekinė pagalvė; priekinių stabdžių diskų storis yra mažesnis, nei reglamentuota gamintojo; alyvos prasiskverbimas. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti ekspertinio tyrimo išvadą, jog alyvos prasiskverbimas – techniniu požiūriu šis defektas (variklinės alyvos nuotėkis) yra būdingas didesniam variklio įdirbiui ir atitinkamai didesnei automobilio ridai. Tačiau, toks trūkumas galėjo susidaryti ir per trumpą laikotarpį. 2021 m. vasario 18 d. techninės apžiūros metu buvo nustatytas didelis trūkumas pagal Techninių reikalavimų 8.4.1 p. dėl alyvos prasiskverbimo (Ataskaitoje Nr. 300-0622074 nurodyta – „tepalas variklio priekyje“). Kadangi šis trūkumas nenurodytas 2021 m. vasario 19 d. techninės apžiūros Ataskaitoje, tačiau vėliau buvo nustatytas šio automobilio 2021 m. gegužės 18 d. patikrinimo autorizuotame servise ir vėlesnių jo techninės būklės patikrinimų (2021-12-14, 2021-02-20) metu, darytina išvada, kad šis trūkumas po 2021-02-18 techninės apžiūros buvo paslėptas (tikėtina – variklio apačią nuvalant nuo tepalo, kad nebūtų alyvos prasisunkimo požymių). Alyvos prasiskverbimas kaip trūkumas laikytinas paslėptu (neakivaizdžiu). Taigi atlikta ekspertizė patvirtina ieškovės atstovo teiginius, jog automobilis negalėjo būti eksploatuojamas dėl alyvos prasiskverbimo. Akcentuotina, jog pardavėjui buvo žinomas alyvos prasiskverbimo faktas, jis nustatytas tuomet kai jis atliko pirmąją techninę apžiūrą. Antrosios techninės apžiūros metu, kuri buvo atliekama kitą dieną, šis trūkumas nebuvo užfiksuotas. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad būtų atlikusi kokius nors automobilio remonto darbus, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliaciniame skunde. Vietoj to užėmė deklaratyvią poziciją, jog nėra pagrindo netikėti valstybės įsigalioto asmens techninės apžiūros rezultatais, t. y. tuo, kad antrosios apžiūros metu jokių alyvos prasiskverbimo požymių nebuvo nustatyta. Eksperto išvadoje taip pat nurodyta, kad trūkumų/defektų nustatymas reikalauja atitinkamos (techninės apžiūros kontrolieriaus) kvalifikacijos, įgūdžių ir diagnostinės įrangos. Su UAB „M. A.“ 2021-05-18 Serviso užsakyme Nr. 569075 nurodytais techniniu požiūriu pagrįstais trūkumais automobilio negalima eksploatuoti, nes: variklio aušinimo sistema neveikia tinkamai, plyšęs kairio pusašio vidinio šarnyro purvasaugis, priekinių stabdžių diskų storis yra mažesnis nei minimalus, reglamentuotas automobilio gamintojo, variklinės alyvos prasiskverbimas.

23.       Kadangi automobilio trūkumai, lėmę negalimumą jį eksploatuoti, išaiškėjo tik atlikus specializuotą automobilio techninę apžiūrą, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Šiuo atveju pardavėja neteigė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad buvo informavusi pirkėją apie tokius automobilio trūkumus, dėl kurių jo nebūtų galima eksploatuoti. O faktas, kad pačiai atsakovei nebuvo žinoma, kad tikroji automobilio rida neatitinka odometro parodymų, nepanaikina pardavėjos atsakomybės pirkėjai už parduodamo daikto kokybę. 

24.       Atmestinas kaip prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams apeliacinio skundo argumentas, jog automobilis sugedo po trijų mėnesių nuo jo įsigijimo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ieškovė dėl automobilio gedimo į autorizuotą servisą kreipėsi 2021 m. kovo 4 d., t. y. devintą dieną po automobilio įsigijimo (CBP-1722). 2021 m. kovo 10 d. pateikė pretenziją atsakovei reikalaudama grąžinti sumokėtus pinigus ir paimti automobilį. Atsakovės pozicija, jog byloje neįrodyta, jog iš automobilio prateka tepalai paneigta byloje atliktos ekspertizės išvada. Taip pat nustatytos priežastys (paslėpimas) sąlygojusios tai, kad antrosios techninės apžiūros metu alyvos pratekėjimas nebuvo fiksuotas.

25.       Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentui, jog tai, kad ieškovė nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. nuvažiavo 543 kilometrus su ginčo automobiliu reiškia, jog automobilis buvo parduotas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Byloje nustatyta, kad ieškovei automobilis buvo perduotas M., su šiuo automobiliu ieškovė vykdo į savo buveinės vietą – Š., vėliau pristatė automobilį techninei apžiūrai bei į autorizuotą servisą techninei būklei įvertinti (kelionė iš Š. į V.). Natūralu, kad tik eksploatuojant transporto priemonę, t. y. naudojant ją pagal paskirtį (važiuojant su ja) paaiškėja jos techniniai trūkumai. Priešingai nei teigia apeliantė, 543 kilometrų atstumas automobiliui nėra toks didelis, kad būtų galima pripažinti, jog ieškovė itin intensyviai naudojo automobilį, kas sąlygojo ekspertizės metu nustatytus automobilio trūkumus. Dar daugiau būtent ekspertizės išvada paneigia atsakovės poziciją, jog trūkumai dėl kurių negalima jo eksploatuoti, atsirado po daikto perdavimo pirkėjai. Nepaisant to, kad ekspertizės išvadoje buvo paneigti kai kurie Serviso užsakyme Nr. 569075 nurodyti trūkumai, galutinė teismo eksperto išvada yra tokia, kad automobilis buvo perduotas pirkėjui neatitinkantis Techninių reikalavimų ir dėl to buvo netinkamas eksploatuoti ir dalyvauti viešajame eisme.

26.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju esminiams automobilio trūkumams (odometro parodymų neatitikimui faktinei automobilio ridai, gedimams dėl kurių automobilis negali būti eksploatuojamas), išaiškėjus tik po atliktos automobilio techninės apžiūros specializuotame servise pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėju pirkimo–pardavimo sutarties, dėl to yra pagrindas taikyti pirkėjo reikalaujamą teisių gynimo būdą, nustatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pritaikius šį būdą, ieškovei bus grąžintas 1,5 metais senesnis automobilis, kas neatitiks pirminės situacijos, pažymėtina, kad ieškovė į atsakovę dėl automobilio grąžinimo kreipėsi dar 2021 m. kovo 10 d. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu pasiimti automobilį ir grąžinti už jį sumokėtus pinigus. Pripažinus ieškovės reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo pagrįstu, argumentas, kad automobilis paseno ir sumažėjo jo vertė nesudaro pagrindo netaikyti netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio asmens gynybos būdo įtvirtinto CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

27.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą pripažino, kad automobilis ieškovei buvo parduotas su paslėptais trūkumais, t. y. pakeista rida. Teismo vertinimu, automobilio rida yra svarbus faktorius, sprendžiant apie automobilio vertę, nusidėvėjimą, naudingumą ir kitas technines charakteristikas, todėl neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, jeigu šioje situacijoje liktų neapgintos ieškovės teisės. Teismas nurodė, kad tikrosios ridos rodmenų atskleidimas būtų sąlygojęs ieškovės apsisprendimą įsigyti automobilį, taip pat įtakotų ir automobilio kainos dydį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ši teismo išvada nelaikytina teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad kuo yra didesnė automobilio rida, tuo yra didesnis automobilio nusidėvėjimas, kitaip tariant ji atskleidžia daikto eksploatavimo intensyvumą, dėl ko automobilio rida įprastai visuomet yra svarbus faktorius priimant sprendimą dėl naudoto automobilio įsigijimo. Nagrinėjamu atveju automobilio ridos skirtumas yra itin ženklus 182 309 km, be to atsakovei atlikus pirmąją techninę apžiūrą paaiškėjęs trūkumus – variklio alyvos pratekėjimas, buvo paslėptas ir su šiuo paslėptu trūkumu automobilis buvo perduotas atsakovei. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei įsigijus automobilį realiai nebuvo ir iki šiol nėra galimybės naudoti jį pagal paskirtį, todėl įrodinėjimo pareigos požiūriu pripažintina, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti įsigytos transporto priemonės trūkumus ir, kad jie atsirado dėl iki automobilio perdavimo ieškovei egzistavusių priežasčių. Ieškovė įsigijo keleivinį automobilį, todėl jis turėjo būti tinkamas dalyvauti viešame eisme ir tinkamas vežti asmenims. Tai, kad ieškovė įsigijusi automobilį su juo grįžo į buveinės vietą ir vėliau su juo vyko įvertinti jo techninę būklę ir nustatyti gedimo priežastis negali būti prilyginama automobilio galimumui naudoti pagal paskirtį.

28.       Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog ieškovė automobilio įsigijimo metu nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl automobilio būklės, ridos (odometro) rodmenų ar bet kokių nors automobilio agregatų (dalių) veikimo, teisėjų kolegija akcentuoja, jog šis argumentas sudarytų pagrindą netaikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pirkėjo teisių gynimo būdo tuo atveju, jeigu minėtos aplinkybės būtų buvusios atskleistos ieškovei ir, ieškovė jas žinodama, būtų priėmusi sprendimą įsigyti ginčo automobilį. Nagrinėjamu atveju aplinkybės nei dėl odometro neatitikimo nei dėl kitų transporto priemonės defektų ieškovei atskleistos nebuvo. Todėl nežinodama tikrosios automobilio būklės ieškovė ir negalėjo pardavėjai reikšti jokių su tuo susijusių pretenzijų. Ieškovė, kaip pirkėja, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją.

29.       Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

30.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovė neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 500 Eur, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Marijampolės

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Veralisa“, įmonės kodas 305389829, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šalmesta“, įmonės kodas 174962351, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.