Civilinė byla Nr. e2S-1125-413/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03495-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 3 d.  

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl paskirtos baudos išdėstymo dalimis patenkintas iš dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-948-1158/2024 pagal ieškovės M. Š. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo R. B. priešieškinį dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės M. Š. (toliau – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui R. B. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2.       Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi tenkinus iš dalies atsakovo prašymus (dokumento registracijos Nr. DOK-128096, DOK-133083, DOK-139849, DOK-146428) dėl baudų skyrimo už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą, ieškovei M. Š. buvo paskirta 1 600,00 Eur vienkartinė bauda.

3.       Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S 615-775/2024, pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis palikta nepakeista, 2024 m. balandžio 26 d. išduotas vykdomasis raštas išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos naudai.

4.       2024 m. balandžio 29 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas (dokumento registracijos Nr. DOK 52807), kuriuo prašoma išdėstyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi paskirtos baudos (1 600,00 Eur) sumokėjimą 56 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog ieškovė kas mėnesį turi mokėti po 28,57 Eur iki pilno baudos sumokėjimo. Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamas pajamas sudaro 787,14 Eur per mėnesį mokama vaiko priežiūros išmoka. Duomenų apie savo vyro N. Š. gaunamas pajamas pateikti negali, kadangi šiuo metu kartu su juo negyvena. N. Š. yra ne Lietuvoje, todėl duomenų apie jo pajamas gauti negali. Iš gaunamos vaiko priežiūros išmokos ji turi ne tik išgyventi pati, bet ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus – sūnų M. B. ir dukrą M. Š.. Ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, ji turi finansinių įsipareigojimų kitiems asmenims (kreditoriams). Jos vardu yra registruotas vienas nekilnojamojo turto objektas – 2/3 dalys pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktinis N. Š. įsigijo iš varžytinių. Minėtas nekilnojamasis turtas yra menkavertis, fiziškai pažeistas, neturintis šildymo ir vandentiekio, todėl tam, kad jis taptų vertingas, į jo remontą reikia investuoti daug pinigų, kurių ieškovės šeima šiai dienai neturi. Visas N. Š. vardu registruotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra įgytas iki santuokos sudarymo, todėl ji neturi jokių teisių į šį turtą. Neišdėsčius baudos sumokėjimo dalimis, nukentėtų ne tik ieškovės, bet ir jos nepilnamečių vaikų interesai, neliktų lėšų pragyvenimui, būtų sugadinta kredito istorija ir dėl to ji negalėtų gauti paskolos nuosavo būsto pirkimui.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi paskirtos 1 600,00 Eur baudos vykdymą išdėstė 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, nustatydamas ieškovei M. Š. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos mokėti kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos po 800,00 Eur.

6.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir lemiančiomis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą. Teismas turėtų įsitikinti, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui arba tam tikram terminui atidėjus jo vykdymą nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumas bei vykdytinumas ir nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai bei lūkesčiai, t. y. turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.

7.       Teismas pažymėjo, kad prašymą dėl negalėjimo iš karto sumokėti 1600,00 Eur paskirtą baudą ieškovė grindžia sunkia materialine padėtimi. Teismas nustatė, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus: M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gimusią (duomenys neskelbtini), ieškovė (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su N. Š.. Ieškovei ir N. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Jos sutuoktinio N. Š. vardu yra registruotos tokios transporto priemonės: Seat ALHAMBRA, VIN (duomenys neskelbtini); Ktm 620 LC4, VIN (duomenys neskelbtini); Respo 750M000L000, VIN (duomenys neskelbtini); BMW X5 M50D, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamasis turtas: 218/682 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 dalis kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), kuris įgytas iki santuokos sudarymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. VPA_SP2E-6245 nuspręsta, kad ieškovė turi teisę į vaiko priežiūros išmoką nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki vaikui sukaks 18 mėnesių, pagal apskaičiavimą: 1 023,28 Eur per mėnesį (už neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės laikotarpį), 787,14 Eur per mėnesį (už likusį laikotarpį iki vaikui sueis 18 mėnesių). Ieškovė nuo 2022 m. balandžio 19 d. dirba UAB „EUROSTEP LT“, nuo 2022 m. lapkričio 4 d. – MB „MEDEIN PERSONNEL“ (sustabdymo laikotarpis nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.), nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 7 d. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2022 metus duomenimis, ieškovė 2022 m. deklaravo 20 059,88 Eur pajamų. Jos banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, 2024 m. balandžio 28 d. yra apskaitytas 115,54 Eur likutis Teismo vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai negali būti vertinami kaip pakankami ieškovės ir jos šeimos sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti.

8.       Ieškovė savo prašyme nurodė, kad šiuo metu su N. Š. gyvena skyrium, jis yra ne Lietuvoje, todėl dalies duomenų, t. y. informacijos apie sutuoktinio darbovietes ir jo banko sąskaitos išrašų, ieškovė pateikti negali, tačiau šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Minėtą aplinkybę yra nurodęs ir Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-678-775/2024, kuomet buvo nagrinėjamas ieškovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl jai teismo paskirtų baudų sumokėjimo išdėstymo. Be to, pati ieškovė, nagrinėjant bylą 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad jos sutuoktinis N. Š. labai aktyviai dalyvauja šeimos gyvenime. Iš aptartų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovės argumentai dėl skyrium gyvenančio sutuoktinio yra nenuoseklūs, prieštaringi, stokojantys pagrįstumo, kad ieškovė vengia atskleisti realią tiek savo, tiek savo šeimos turtinę padėtį. Teismas nurodė, kad asmeniui, pateikusiam prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, tenka pareiga ne tik jį pagrįsti, bet ir pateikti įrodymus, patvirtinančius jame dėstomas faktines aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai).

9.       Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 9 d. priimtos nutarties, 2024 m. gegužės 2 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-678-775/2024 pažymėjo, kad ieškovės asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su baudų skyrimu už pakartotinį ir tęstinį procesinio sprendimo nevykdymą, įvertinus ieškovės pažeidimų kiekį bei jų tęstinumą, negali sąlygoti baudų mokėjimo išdėstymą.

10.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad ieškovė turi du nepilnamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turi ribotas galimybes dirbti, teismas konstatavo, kad ieškovei teismo nutartimi paskirtos 1600,00 Eur baudos sumokėjimą išdėsčius 2 mėnesių laikotarpiui bus išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nepažeisti minėti principai.

III. Atskirojo skundo argumentai

11.       Atskiruoju skundu ieškovė M. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria jos prašymas dėl baudos sumokėjimo išdėstymo buvo atmestas, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti visiškai ir išdėstyti ieškovei paskirtų 1 600 Eur baudų sumokėjimą 56 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad ieškovė kas mėnesį turi mokėti po 28,57 Eur iki pilno baudų sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Apeliantės nuomone, baudų sumokėjimo neišdėstymas ir jų išieškojimo  perdavimas vykdyti antstoliams sugadintų ieškovės kredito istoriją, dėl ko ji negalėtų gauti paskolos nuosavo būsto pirkimui.

11.2.                      Teismas netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir padarė jiems prieštaraujančias išvadas. Sodros pažyma patvirtina, kad ieškovė už vaiko priežiūrą gauna 715,59 Eur. Iš šios pinigų sumos ieškovė turėtų mėnesį išgyventi pati ir išlaikyti savo du nepilnamečius vaikus. Tačiau tokios pinigų sumos neužteks net maistui, jau nekalbant apie mokesčius būsto nuomai, komunalinius mokesčius, sūnaus M. B. darželio mokesčius, skolos kreditoriui sumokėjimą.

11.3.                      Apeliantės santykiai su atsakovu R. B. yra itin konfliktiški ir įtempti. Dėl šios priežasties ieškovė, saugodama savo ir savo šeimos narių privatų gyvenimą, nenorėjo ir šiai dienai nenori teikti savo banko sąskaitos išrašo už vienerius metus, kadangi R. B., pasinaudojęs jame esančia informacija, gali ieškovei kenkti ir kištis į jos bei jos šeimos narių privatų gyvenimą.

11.4.                      Apeliantė turi įsipareigojimų kreditoriui TF Bank AB ir moka periodines įmokas. Ši aplinkybė yra pagrindas jos prašymą tenkinti pilna apimtimi, nes sumokėjus kredito įmokas šiam kreditoriui (248,76 Eur per mėnesį), ieškovei iš jos gaunamos vaiko priežiūros išmokos lieka tik 466s83 Eur per mėnesį (715,59 Eur – 248,76 Eur = 466,83 Eur).

12.       Atsakovas R. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

15.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas apeliantės prašymas dėl jai paskirtos baudos išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Apeliantė teismo prašo panaikinus skundžiamą teismo nutartį, kuria jai 2024 m. sausio 15 d. nutartimi paskirtos 1 600 Eur baudos mokėjimas buvo išdėstytas dviejų mėnesių laikotarpiui, išdėstyti baudos mokėjimą 56 mėnesių laikotarpiui. Apeliantės reikalavimas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino jos šeimos finansinę padėtį ir padarė bylos įrodymams prieštaraujančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus.

17.       Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka (CPK18 straipsnis).

18.       CPK 284 straipsnyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, priimto procesinio sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Visgi kasacinis teismas, aiškindamas aptariamą proceso teisės normą, visų pirma atkreipia dėmesį į šio instituto taikymo išimtinumą. Kitaip tariant, nors tam tikrais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant, CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas įvykdymo atidėjimas arba išdėstymas galėtų būti taikomas, tačiau šios teisės normos nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios vykdymo tvarkos. Todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; ir kt.). Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).

19.       Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės galėtų būti pripažintos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą atidėti arba išdėstyti procesinio teismo sprendimo vykdymą. Akivaizdu, kad tik labai išimtiniais atvejais taikomą procesinio sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios (t. y. nepriklausančios nuo prašymą pateikusio asmens valios, veiksmų ir (ar) jo ketinimų), o ne subjektyvios priežastys. Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio prašymą, turi atlikti individualų kiekvienoje byloje susiklosčiusios situacijos įvertinimą.

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei apeliantės nurodyti motyvai, nei pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį, kuriuos nuosekliai įvertino pirmosios instancijos teismas, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvios priežastys, lemiančios būtinybę išdėstyti apeliantei paskirtos baudos mokėjimą jos pageidaujamam terminui.

21.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2022 m. kovo 28 d. teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. B. tvarka, kuri buvo keista teismo 2023 m. vasario 8 d., 2023 m. gegužės 2 d., 2023 m. gegužės 17 d., 2023 m. liepos 7 d. nutartimis. Remdamasis atsakovo nevienkartiniais prašymais, teismas 2024 m. sausio 15 d. nutartimi paskyrė ieškovei vienkartinę 1 600,00 Eur baudą už teismo 2022 m. kovo 28 d. ir 2023 m. liepos 7 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi prieš tai minėta Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartis palikta nepakeista (civ. byla Nr. e2S-615-775/2024). Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl paskiros 1 600 Eur baudos išieškojimo valstybės naudai.

22.       Ieškovė 2024 m. balandžio 29 d. pateikė teismui pareiškimą (DOK-52807), prašydama Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartimi paskirtą 1 600 Eur baudą išdėstyti 56 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį valstybei sumokant po 28,57 Eur. Šį prašymą ieškovė grindė sunkia savo šeimos turtine padėtimi.

23.       Skundžiama 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir 1 600 Eur baudos sumokėjimą išdėstė dviem mėnesiams, įpareigodamas ieškovę kas mėnesį mokėti po 800 Eur.

24.       Atkreiptinas dėmesys, kad už teismo nutarčių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nevykdymą baudos ieškovei buvo paskirtos ir anksčiau, t. y. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d., 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. spalio 16 d., 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimis ieškovei paskirtų baudų suma siekė 2 600 Eur. Visas šias nutartis Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-110-896/2024, paliko nepakeistas. Taigi, ieškovės veiksmai dėl įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų nevykdymo yra tęstinio pobūdžio.  Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė šioje civilinėje byloje buvo pareiškusi analogišką prašymą dėl paskirtos 2 600 Eur baudos išdėstymo 56 mėnesių laikotarpiui, kurį grindė tais pačiais argumentais: mažomis pajamomis, negalėjimu pateikti duomenų apie dabartinio sutuoktinio gaunamas pajamas, nedidelės vertės nekilnojamojo turto turėjimu ir kt. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir bendrai paskirtų 2 600 Eur dydžio baudų mokėjimą išdėstė 4 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 650 Eur, kurią apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

25.       Kartu su 2024 m. balandžio 29 d. su prašymu išdėstyti 1 600 Eur baudos mokėjimą apeliantė pateikė eilę rašytinių įrodymų:

25.1.                      Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovei nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki vaikui sueis vieneri metai skiriama 1 023,28 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka per mėnesį, o nuo vienerių metų iki 18 mėnesių (iki (duomenys neskelbtini) skiriama 787,14 Eur (neatskaičius mokesčių) išmoka per mėnesį. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kada pagal šį sprendimą ji gauna kiekvieną mėnesį po 715,59 Eur pajamų.

25.2.                      Nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, kad apeliantė su sutuoktiniu N. Š., su kuriuo susituokė 2022 m. lapkričio 19 d.,  2023 m. birželio 23 d. Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2/3 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 52,98 kv. m., adresas – (duomenys neskelbtini). Išraše pažymėta, jog pastato statybos metai yra 1934, būklė – fiziškai pažeistas, likęs baigtumas – 59 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 66 proc. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. A-2846 šio pastato 2/3 dalys pripažintos netinkamomis (negalimomis) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo. Šis dokumentas patvirtina apeliantės teiginius, jog minėtas turtas yra prastos fizinės būklės.

25.3.                      Kitas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ieškovės sutuoktinis N. Š. iki santuokos sudarymo 2020 m. spalio 30 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu įgijo ir nuosavybės teise valdo 218/682 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 31/100 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31/100 dalį kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, šis turtas ieškovės sutuoktinio buvo įgytas iki santuokos sudarymo.

25.4.                      VĮ „Regitra“ 2024 m. sausio 26 d. pažyma patvirtina, kad iki minėto laiko ieškovė neturėjo savo vardu registruotų transporto priemonių. Ieškovės sutuoktino N. Š. vardu buvo registruotos penkios transporto priemonės: Seat ALHAMBRA, VIN (duomenys neskelbtini); Ktm 620 LC4, VIN (duomenys neskelbtini); Respo 750M000L000, VIN (duomenys neskelbtini); BMW X5 M50D, VIN (duomenys neskelbtini); Ktm 1290 Super Duke R, VIN (duomenys neskelbtini).

25.5.                      Iš teismui pateiktos pajamų deklaracijos už 2022 metus matyti, kad ieškovė deklaravo gavusi minėtais metais 20 059,88 Eur (neatskaičius mokesčių) pajamų, tačiau teismui nėra pateiktos pajamų deklaracijos už 2023 metus.

25.6.                      Luminor banko duomenimis, ieškovės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 28 d. buvo 115,54 Eur, tačiau šis dokumentas nepatvirtina, kokias gi ieškovė turėjo pinigines lėšas per ilgesnį (pavyzdžiui per vienerių metų) laikotarpį.

26.       Pažymėtina, kad byloje nėra ir kitų aktualių prašymo pateikimo momentui (2024 m. balandžio 29 d.) duomenų apie ieškovės ir jos sutuoktinio bendrai gaunamas pajamas bei turimą turtą t. y. turimų banko sąskaitų išrašus už vienerius metus iki duomenų teismui pateikimo dienos; turimus finansinius (kreditorinius) įsipareigojimus ir juos patvirtinančius įrodymus tretiesiems asmenims, apie kuriuos apeliantė užsimena savo atskirajame skunde. Nors apeliantė prašyme nurodė, kad ji negali pateikti duomenų apie savo vyro N. Š. pajamas, kadangi jie kartu negyvena ir šiuo metu sutuoktinio Lietuvoje nėra, o savo banko sąskaitos išrašo už vienerių metų laikotarpį ji neteiks, nes su atsakovu santykiai yra itin konfliktiški, tačiau  šie argumentai neleidžia daryti įrodymais pagrįstos išvados, kad ieškovės sutuoktinis materialiai neprisideda prie šeimos išlaikymo ir šeimos gerovės, kad dėl ieškovės deklaruojamo gyvenimo skyrium ji patiria finansinius sunkumus ir kad negauna daugiau jokių pajamų.

27.       Aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantė neatskleidė teismui tikrosios savo dabartinės šeimos turtinės (finansinės) padėties, todėl įvertinti jos (turtinės padėties) realumą nėra galimybės. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti jos šeimos itin sunkią turtinę padėtį bei nepagrindžia objektyviai egzistuojančio poreikio išdėstyti nutarties įvykdymą 56 mėnesių laikotarpiui, dėl to išdėsčius apeliantei paskirtos baudos mokėjimą jos prašomam 56 mėnesių laikotarpiui, t. y. 4 metams ir 8 mėnesiams, būtų pažeisti teisinio apibrėžtumo ir proporcingumo principai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, todėl apeliantės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti prioritetą prieš jos atžvilgiu priimtinų procesinių sprendimų įvykdymo privalomumą.

28.       Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantei paskirta 1 600 Eur bauda yra pakartotinė sankcija už teismo procesinių sprendimų nevykdymą dėl to paties dalyko ­– dėl teismo nustatytos laikinosios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos sąmoningo pažeidimo. Tai reiškia, kad apeliantės asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su baudų skyrimu už sąmoningą, pakartotinį ir tęstinį teismo sprendimų nevykdymą, pasireiškiantį prašymu dėl ilgo baudų išdėstymo (išieškojimo) termino, būtų nesuderinamas su aptartomis CPK 7 ir 8 straipsnių nuostatomis ir jų privalomumu.

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria ieškovės prašymas dėl baudos išdėstymo tenkintas iš dalies, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Korioaginas