Civilinė byla Nr. e2-22-798/2024

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00784-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 7.10 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 11 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal  atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ skundas dėl kreditorių 2023 m. spalio 4 d. susirinkimo nutarimo panaikinimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Būstas plius“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, ir   

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Būstas plius“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“.

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas ir patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi bankrutavusios UAB (toliau – ir BUAB) „Būstas plius“ supaprastinto bankroto proceso vykdymas nutrauktas ir įmonės bankroto procedūras nutarta vykdyti bendra, tuo metu galiojusio, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka.

4.       2019 m. balandžio 29 d. pirmasis kreditorių susirinkimas 6 – uoju darbotvarkės klausimu nutarė visai bankroto procedūrai patvirtinti 25 minimalių mėnesinių algų (toliau – ir MMA) dydžio administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant 6 MMA dydį nemokumo administratorės atlyginimui (tuo metu 1 MMA – 555 Eur), taip pat nutarta nustatyti priemokas už bankroto metu gautas įplaukas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 415.

5.       Nemokumo administratorė nesutikdama su priimtu kreditorių nutarimu, pateikė skundą ir prašė patvirtinti didesnes administravimo išlaidas. Nemokumo administratorės manymu, kreditoriai nepagrįstai konstatavo, kad BUAB „Būstas plius“ atitinka mažos įmonės reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-1118-479/2019) nemokumo administratorės skundas dėl BUAB „Būstas plius“ administravimo išlaidų padidinimo, atmestas (nutartis įsiteisėjusi).

6.       2023 m. spalio 9 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti BUAB „Būstas plius“ kreditorių 2023 m. spalio 4 d. susirinkimo nutarimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo BUAB „Būstas plius“ nepriskirta vidutinės įmonės kategorijai ir išspręsti klausimą iš esmės.

7.       Nemokumo administratorė skunde nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartimi dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo, teisminių ginčų, supaprastinto bankroto procedūrą nutraukė ir įpareigojo bankroto procedūras vykdyti bendra ĮBĮ nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. 2023 m. spalio 4 dieną įvyko kreditorių susirinkimas. Susirinkime dalyvavo kreditorius valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atstovaujantis 37 386,47 Eur balsų, kas sudaro 76,96 proc. Antruoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Būstas plius“ priskyrimo vidutinės įmonės kategorijai didžiausias kreditorius balsavo prieš pasiūlytą nutarimą.

8.       Nemokumo administratorė nesutiko su kreditoriaus pozicija ir nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 647 „Dėl bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Atrankos taisyklės), 10.2. punktu, BUAB „Būstas plius“ atitinka vidutinės įmonės statusą. Pažymėjo, kad kai turto vertė sudaro daugiau kaip 30 000 Eur, bet neviršija 300 000 Eur (10.2.1 punktas); kreditorių reikalavimai sudaro daugiau kaip 30 000 Eur, bet neviršija 300 000 Eur (10.2.2 punktas), tokia įmonė laikoma vidutine.

9.       Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad BUAB „Būstas plius“ balansai nuo 2018 m. iki 2020 m. įrodo, jog įmonė turėjo turto už 188 837 Eur. 2021 m. balandžio 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, šie balansai buvo patvirtinti. Nemokumo administratorės manymu, kreditoriai patvirtinę balansus dabar prieštarauja savo priimtiems nutarimams. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi netenkino nemokumo administratorės skundo. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to ar BUAB „Būstas plius“ turėtų būti priskirta vidutinės įmonės kategorijai ir kokiu turtu įmonė disponuoja šiuo metu.

11.       Pažymėjo, kad BUAB ‚Būstas plius“ turi 5 kreditorius, kurių kreditoriniai reikalavimai sudaro 48 576,42 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad pagal 2018 m. balansą įmonės turtas iš viso sudarė 188 873 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas 13 231 Eur, trumpalaikis turtas 175 642 Eur (135 164 Eur atsargos, 7 490 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 32 988 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Pažymėjo, kad už 2019 m., 2020 m. balansai identiški. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nemokumo administratorė jau kėlė klausimą dėl įmonės priskyrimo vidutinės įmonės kategorijai, nurodydama, jog įmonė turi turto už 188 873 Eur, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi konstatuota, kad atsakovės kreditoriai 2019 m. balandžio 29 d. nutarimu pagrįstai nustatė, jog atsakovės administravimo išlaidos neturi viršyti išlaidų, nustatytų mažai įmonei.

12.       Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė teikdama procesinius dokumentus, t. y. prašymą dėl baudos skyrimo buvusiam vadovui ir kt., ne kartą nurodė, jog buvęs vadovas neperduoda administratorei turto ir dokumentų. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad pati administratorė nesitikėjo, jog realiai įmonei priklausęs turtas pagal balanso duomenis būtų buvęs perduotas įmonei ir su juo bus atliekamos bankroto procedūros.

13.       Teismas pabrėžė, kad nemokumo administratorės sudaryti balansai nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu nustatoma įmonės turto masė ir vertė, taip pat, jog nemokumo administratorė neįrodinėja jokių įmonės turto pasikeitimo aplinkybių dėl kurių turi būti pakeistas įmonės priskirtinumas mažos įmonės kategorijai. Nemokumo administratorė remiasi tik įmonės turto balansais už 2018 m. – 2020 m., tačiau, teismo vertinimu, realiai įmonės turto verte nedisponuoja. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė veiklos nebevykdo, nebeturi nei darbuotojų, nei turto, nei debitorinių įsiskolinimų, o įmonės skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 48 576,42 Eur.

14.       Teismas nurodė, kad 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. birželio 6 d. nutartimis nemokumo administratorė įpareigota paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur sumą, pakoreguoti galutinę bankroto ataskaitą, tačiau nemokumo administratorė teismo įpareigojimų neįvykdė iki šiol. Atsižvelgdamas į tai, teismo vertinimu, nemokumo administratorė realiai disponuoja įmonės turtu, kurį sudaro 25 390,12 Eur suma. Be kita ko, teismo manymu, būtina įvertinti ir tai, kad finansinių reikalavimų dydis yra 48 576,42 Eur, o nemokumo administratorei įvykdžius teismo įpareigojimą paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur pinigines lėšas, kreditorių reikalavimų dydis sumažėtų iki 23 186,30 Eur.

15.       Teismo manymu, nemokumo administratorė nepagrįstai nori įmonę priskirti vidutinės įmonės kategorijai, nes balansuose deklaruojamo 188 873 Eur vertės turto, įmonė realiai neturi. Turtas, kuriuo realiai disponuoja nemokumo administratorė ir atsisako paskirstyti kreditoriams sudaro 25 390,12 Eur. Tokia įmonės reali turto apimtis / jos dydis atitinka Atrankos taisyklių vertinamuosius kriterijus t. y. bendrovės kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų ir reali bendrovės turto vertė neviršija 30 000 Eur. Taigi, BUAB „Būstas plius“ priskiriama mažai įmonei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Nemokumo administratorė UAB „Atenergo“ pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad BUAB „Būstas plius“ turi vidutinės įmonės statusą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas neteisingai interpretuoja įmonės balansus, nes būtent jų pagrindu buvo kreiptasi į teismą su ieškiniu ir gautos piniginės lėšos 44 182,22 Eur sumoje (civilinė byla Nr. e2A-113-467/2022). Be to, kreditoriai patvirtino įmonės 2018 m., 2019 m., 2020 m. balansus, 2021 m. balandžio 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime.

16.2.                      Nemokumo administratorė nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jei būtų paskirstytos piniginės lėšos tai tų lėšų dydis sumažėtų, nes klausimas eina ne apie lėšų paskirstymą, o apie esamas pinigines lėšas, esamus kreditorių reikalavimus, nes šios piniginės lėšos buvo teismo priteistos pagal įmonės balansus kuriuos kreditoriai patvirtino.

16.3.                      Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-565-567/2023 nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės BUAB „Būstas plius“ nemokumo administratorės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. To pasėkoje, Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartis, kurios buvo neskundžiamos, todėl nemokumo administratorei atimta teisė į teisėtą gynybą.

16.4.                      Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-677-577/2023 panaikino klausimą dėl teismo įpareigojimo paskirstyti lėšas ir tuo pagrindu nurodė, kad lėšų paskirstymo klausimas turi būti nagrinėjamas iš esmės. Nurodo, kad vadovaujasi įmonės balansais, kuriuose nurodyta, jog įmonės turtas sudaro 188 873 Eur, gautomis piniginėmis lėšomis sumoje 44 182,22 Eur. Kreditoriniai reikalavimai sudaro 48 576,42 Eur. Nemokumo administratorės vertinimu, visi šie kriterijai leidžia daryti išvadą, kad įmonė turi vidutinės įmonės statusą.

17.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ginčas dėl bankroto proceso metu gautų lėšų paskirstymo (taip pat ir dėl administravimo išlaidų dydžio) išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-8-524/2023), kuria nemokumo administratorė įpareigota atlikti 25 390,12 Eur lėšų paskirstymą kreditoriams. 

17.2.                      Administratorė inicijuodama kreditorių 2023 m. spalio 4 d. susirinkimą iš esmės siekė, formaliai pakeitus reikalavimo pagrindą (šiuo atveju dėl įmonės dydžio – statuso), dar kartą persvarstyti klausimą, kuris jau išspręstas teismo, t. y. dėl kreditoriams skirstytinų lėšų dydžio – administratorės vertinimu visos bankroto proceso metu gautos lėšos, taip pat ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodytos 25 390,12 Eur, turi atitekti administratorei, o kreditoriams net dalinai nedengiami kreditoriniai reikalavimai.

17.3.                      VĮ Turto banko pozicija nesikeičia ir yra „prieš“ tokių nutarimų projektų svarstymo inicijavimą, nes administratorė taip vilkina lėšų skirstymą kreditoriams, nors praėję                 7 mėnesiai nuo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties priėmimo, vėl ir šaukiami kreditorių susirinkimai bei teikiami skundai iš esmės tapačiais pagrindais dėl kurių jau yra pasisakę tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, vietoje to, kad įvykdyti įsiteisėjusia nutartimi nustatytą įpareigojimą paskirstyti lėšas kreditoriams. Tokie administratorės veiksmai buvo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-718-618/2023 kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bankroto byloje ir paskirta 4 000 Eur bauda.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. spalio 4 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu 2 – uoju darbotvarkės punktu buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Būstas plius“ priskyrimo vidutinės įmonės kategorijai. Didžiausią kreditorinių reikalavimų dalį (76,96 proc.) turintis kreditorius VĮ Turto bankas nepritarė tokiam siūlymui.

20.       Nemokumo administratorė pateikusi skundą dėl BUAB „Būstas plius“ 2023 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2 – uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo, nurodė, kad BUAB „Būstas plius“ balansai nuo 2018 m. iki 2020 m. įrodo, jog įmonė turėjo turto už 188 837,00 Eur. Kreditoriai 2021 m. balandžio 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, šiuos balansus patvirtino, o šiuo metu prieštarauja savo priimtiems nutarimams.

21.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nemokumo administratorės skundo netenkino, konstatuodamas, kad nėra pagrindo vadovautis į balansus įrašyta turto verte, nes realiai nemokumo administratorė disponuoja tik 25 390,12 Eur suma, kurią Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-8-524/2023, įpareigota paskirstyti bendrovės kreditoriams. Įvykdžius minėtą teismo nutartį, bendrovės kreditoriniai reikalavimai sumažės iki 23 186,30 Eur. Tokia įmonės reali turto apimtis / jos dydis, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atitinka Atrankos taisyklių du vertinamuosius kriterijus t. y. bendrovės kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija 20 darbuotojų ir reali bendrovės turto vertė neviršija 30 000 Eur.

22.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretuoja bendrovės 2018 m., 2019 m., 2020 m. balansus, kuriuos patvirtino kreditoriai, nes būtent juose yra nurodyta bendrovės turto vertė, kuri sudaro 188 873 Eur; 2) remiantis balansų duomenimis, bendrovei pavyko atgauti 44 182, 22 Eur sumą, kuri laikytina realiu turtu; 3) apeliantei apribota teisė į teisminę gynybą, Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. birželio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-565-567/2023) konstatavus, kad teismo nutartis, kuria atmestas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, negali būti apeliacijos objektu; 4) Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-677-577/2023) panaikino klausimą dėl teismo įpareigojimo paskirstyti lėšas ir tuo pagrindu nurodė, kad lėšų paskirstymo klausimas turi būti nagrinėjamas iš esmės; 5) egzistuoja visi pagrindai, patvirtinantis bendrovės vidutinės įmonės statusą.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino nemokumo administratorės skundo dėl BUAB „Būstas plius“ 2023 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2 – uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo nepritarta BUAB „Būstas plius“ priskyrimo vidutinės įmonės kategorijai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

24.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ)                       55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

25.       Kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y.                1) dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio sprendimo turinį, arba 2) dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančio juridinio asmens interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023).

26.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas pažeidžiant nustatytą kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytą susirinkimo posėdžio darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarką.

27.       Apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria paliktas galioti 2023 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimas darbotvarkės 2 – uoju klausimu, t. y. nepriskirti BUAB „Būstas plius“ vidutinės įmonės kategorijai. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai interpretuoja bendrovės balansus, kuriuose nurodyta bendrovės turimo turto vertė 188 873 Eur. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą bei šalių argumentus, su tokia apeliantės pozicija nesutinka ir laiko ją nepagrįsta.

28.       Atrankos taisyklių 10 punkte apibrėžtas nustatomas įmonės dydis: maža, kai neturi turto arba turto vertė neviršija 30 000 Eur bei kreditorių reikalavimai neviršija 30 000 Eur; kreditorių skaičius neviršija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius neviršija              20 darbuotojų, kai iki 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto nepriimta ir (arba) dėl teisinio reguliavimo, galiojusio iki 2014 m. gruodžio 31 d., duomenų apie įmonės kreditorių skaičių ĮRBIS nėra (10.1.1 – 10.1.3 papunkčiai); vidutinė, kai turto vertė sudaro daugiau kaip 30 000 Eur, bet neviršija 300 000 Eur, kreditorių reikalavimai sudaro daugiau kaip 30 000 Eur, bet neviršija 300 000 Eur; kreditorių skaičius sudaro nuo 41 iki 80 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius sudaro nuo 21 iki 50 darbuotojų, kai iki 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto nepriimta ir (arba) dėl teisinio reguliavimo, galiojusio iki 2014 m. gruodžio 31 d., duomenų apie įmonės kreditorių skaičių ĮRBIS nėra (10.2.1 – 10.2.3 papunkčiai); didelė, kai turto vertė viršija 300 000 Eur kreditorių reikalavimai viršija 300 000 Eur; kreditorių skaičius viršija 80 kreditorių arba darbuotojų, pareiškusių reikalavimus, skaičius viršija 50 darbuotojų, kai iki 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto nepriimta ir (arba) dėl teisinio reguliavimo, galiojusio iki 2014 m. gruodžio 31 d., duomenų apie įmonės kreditorių skaičių ĮRBIS nėra (10.3.1 – 10.3.3 papunkčiai).

36.       Nagrinėjamu atveju, pagal 2018 m. balansą, nustatyta, kad įmonės turtas iš viso sudarė      188 873 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas 13 231 Eur, trumpalaikis turtas 175 642 Eur (135 164 Eur atsargos, 7 490 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 32 988 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai). Už 2019 m., 2020 m. balansai identiški. Kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2077-381/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-156-450/2021). Nemokumo administratorės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu nustatoma įmonės turto masė ir vertė. Jei kiti byloje esantys duomenys paneigia ar nepagrindžia balanse įrašytų duomenų teisingumą, teismas, vertindamas įrodymų visumą, gali remtis tokiais įrodymais, kurie pagrįstų įmonės turimo turto realumą bei jo realią, o ne įrašytą balanse, vertę. Nagrinėjamu atveju į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų pagrindas daryti išvadą, kad bendrovė realiai disponuoja tokios vertės turtu.

37.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė jau ne kartą kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, tvirtindama, kad bendrovė neturi jokio turto. Pastebėtina, kad vienintelis pagrindas dėl kurio iki šiol negali būti priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos yra tai, jog apeliantė nevykdo įsiteisėjusios ir turinčios res judicata galią Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria ji įpareigota paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur sumą, o šią sumą skyrė administravimo išlaidoms kartu su administratorės atlyginimu dengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent dėl to, kad apeliantė siekia visas bankroto proceso metu gautas lėšas, skirti tik administravimo išlaidoms, apeidama kreditorių interesą atgauti bent dalį piniginių lėšų, apeliantė visais įmanomais būdais stengiasi įrodyti faktą, kurio nėra, t. y. jog įmonė atitinka vidutinės įmonės kategoriją, kas sudarytų pagrindą padidinti administravimo sąmatą. Pažymėtina, kad apeliantė tik pateikia argumentus ir prašo jais vadovautis, tačiau realių įrodymų, kuriais remiantis teismui būtų pagrindas tokią išvadą daryti, nepateikia.

38.       Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje ne kartą teismų buvo konstatuota nemokumo administratorės pareiga paskirstyti kreditoriams 25 390,12 Eur sumą, o taip pat buvo pasisakyta ir dėl nemokumo administratorei skirtos administravimo sąmatos dydžio, t. y. kad bendrovės bankroto proceso administravimo išlaidoms dengti galėjo būti panaudota tik 18 792,10 Eur suma (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. eB2-8-524/2023, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2A-677-577/2023). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju reali bendrovės turimo turto vertė sudaro 25 390,12 Eur suma, kurią nemokumo administratorė privalo paskirstyti kreditoriams, pagal teismo įpareigojimą, o įvykdžius teismo įpareigojimą, kreditorių reikalavimų dydis sumažėtų iki 23 186,30 Eur. Dėl to atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad BUAB „Būstas plius“ neatitinka vidutinės įmonės kategorijai ir yra priskiriama mažai įmonei.

39.       Apeliantė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taip pat nurodo, kad jai buvo užkirsta teisė į teisminę gynybą, Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. birželio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-565-567/2023) pripažinus, jog nutartis, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, negali būti apeliacijos objektu. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

40.       CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kokios pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiruoju skundu, t. y. CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

41.       Susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-565-567/2023), matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai paaiškino, kokia pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio bankroto bylą, priimta nutartis gali būti apeliacijos objektu. Tokią savo išvadą pagrįsdamas ne tik teisės normomis, bet ir kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas išsamiau šiuo klausimu nepasisako ir nekartoja tų pačių argumentų bei atmeta, kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jai buvo apribota teisė į teisminę gynybą.

42.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta nepagrįstais ir apeliantės argumentus, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-677-577/2023) grąžino lėšų paskirstymo kreditoriams klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Susipažinus su minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nustatyta, kad byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl galutinės bankroto ataskaitos bei likvidacinio balanso tvirtinimo ir galimybės priimti sprendimą dėl BUAB „Būstas plius“ pabaigos. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas BUAB „Būstas plius“ nemokumo administratorės UAB „Atenergo“ prašymas dėl galutinės bendrovės bankroto ataskaitos ir likvidacinio balanso patvirtinimo, paliko nepakeistą (pripažindamas, kad kol nemokumo administratorė, nepaskirstė kreditoriams lėšų, nei ataskaita, nei balansas negali būti patvirtinti), o kitą apskųsto sprendimo dalį (t. y. dėl įmonės veiklos pripažinimo pasibaigusia ir jos išregistravimo) panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, apeliantė neteisingai interpretuoja minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir klaidingai nurodo, kad teismas grąžino lėšų kreditoriams paskirstymo klausimo nagrinėti iš naujo. Priešingai, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nebuvo patvirtinta galutinė bendrovės bankroto ataskaita ir likvidacinis balansas, dėl to, kad nemokumo administratorė nepaskirsto lėšas bei netgi konstatavo faktą, jog būtent dėl to negali būti tinkamai pabaigtos bankroto procedūros.

Dėl procesinės bylos baigties

43.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai ir objektyviai įvertino ginčui reikšmingų aplinkybių visumą bei pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo BUAB „Būsto plius“ priskirti vidutinės įmonės kategorijai.

44.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 331 straipsniu,  

n u t a r i a :

       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                   Antanas Rudzinskas