Administracinė byla Nr. A2.13.-2125-606/2015

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02442-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 52.1; 53.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,

sekretoriaujant Erikai Palepšienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patraukto administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį,

prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ir

n u s t a t ė :

2014 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu A. M. administracinėje byloje Nr. A2.6.-2807-158/2014 pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000,00 Lt (289,00 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienerių metų terminui.

2015 m. gegužės 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. M. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Posėdžio metu A. M. parodė, kad teisė vairuoti transporto priemonę reikalinga tam, kad nereikėtų perlaikyti teisių, kadangi tai kainuoja, augina du mažamečius vaikus, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. M. prašė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonių atėmimo terminą, dėl padaryto pažeidimo gailisi.

A. M. prašymas netenkintinas.

2015 m. gegužės 4d. (duomenys neskelbtini)  pažyma nustatyta, jog A. M., gim. 1980 m. birželio 10 d., (duomenys neskelbtini) dirba autoremontininku (b. l. 20).

2015 m. balandžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma nustatyta, jog D. M. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatore (b. l. 21).

2012 m. rugpjūčio 29 d. mokymo sutartimi Nr. 692 nustatyta, jog M. M. lanko lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 23).

Valstybės įmonės Registrų centro pažymėjimais nustatyta, jog A. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis SB „Dituva“, Derceklių k., Klaipėdos r. sav., D. M. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis Stragnų II km., Klaipėdos r. sav. (b. l. 26, 27-28).

2015 m. kovo 5 d. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimu nustatyta, jog A. M. atestuotas pagal keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 29).

2015 m. kovo 16 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma nustatyta, jog A. M. pagal sveikatos būklę gali vairuoti be apribojimų 1 grupės B-BE kategorijų, 2 grupės C1-C-D1-D-C1E-CE, DE kategorijų transporto priemones (b. l. 30).

2015 m. vasario 5 d. Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažyma nustatyta, jog A. M. Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitoje nėra (b. l. 31).

2014 m. liepos 9 d. įmokos mokėjimo kvitu nustatyta, jog A. M. teismo skirtą 1000,00 Lt (289,00 Eur) baudą sumokėjo (b. l. 32).

2015 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu nustatyta, jog A. M. dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. baustas administracine tvarka nėra (b. l. 34).

2015 m. balandžio 9 d. UAB „Laukininkų VM“ papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma nustatyta, jog A. M. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (b. l. 36).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Administracinės bylos medžiaga objektyviai nustatyta, kad nuo nuobaudos atimti teisę vairuoti transporto priemonę paskyrimo praėjo daugiau nei pusė laiko, teisės atėmimo laikotarpiu A. M. nebuvo baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo, A. M. atestuotas pagal keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą. Tačiau formalus įstatyminių reikalavimų įvykdymas, vienareikšmiai ir besąlygiškai nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatų.

Teismų praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio normą, laikomasi pozicijos, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

A. M. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. A. M. buvo nustatytas 0,69 promilių neblaivumo laipsnis. Taigi, nors asmeniui konstatuotas lengvas girtumo laipsnis, vienok, įstatymu nustatyta leistina neblaivumo norma viršyta pakankamai. A. M. veiksmai vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam traktuotini  kaip visiškai neatsakingi.

A. M. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą motyvuoja tuo, kad  teisės jam reikalingos tinkamai atlikti tarnybines pareigas (duomenys neskelbtini) bei gauti didesnes darbines pajamas. (duomenys neskelbtini) pažyma nustatyta, jog A. M. įmonėje dirba autoremontininku, tačiau duomenų patvirtinančių, jog teisė vairuoti transporto priemones būtina atliekant tarnybines pareigas ir nuo to padidėtų gaunamos pajamos, nėra.

Administracinių teismų praktikoje (administracinės bylos Nr. N¹-1524/07, N-34/07, N¹-413/07) nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Tokiu būdu, minėtos teismų praktikos aspektu, A. M. prašyme išdėstyti argumentai nelaikytini išimtiniais, vienareikšmiai suponuojančiais specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą.

Atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, išimtinėmis aplinkybėmis, taikant švelninančias įstatymo nuostatas, nelaikytinos ir A. M. įvardintos aplinkybės, susijusios su rūpinimusi šeimoje augančiais dvejais mažamečiais vaikais. Nelaikytinos išimtinėmis ir A. M. įvardintos aplinkybės, susijusios su žemės sklypų priežiūra esančiais užmiestyje. Be to, pažymėtina, jog A. M. sutuoktinė, turi teisę vairuoti transporto priemonę. Juolab, išimtinio pobūdžio aplinkybėmis, taikant švelninančias įstatymo nuostatas, nelaikytina ir prievolė mokėti už egzamino perlaikymą. Teismas pažymi, kad nubaustojo gyvenime kilę neigiami padariniai ir sunkumai nėra išimtinės aplinkybės, leidžiančios sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytų pažeidimų rezultatui ir už tai yra atsakingas pats pažeidėjas.

Be to, atkreiptina, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą A. M. buvo paskirta minimali, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Teismų teorijoje ir praktikoje, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiantį į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog A. M. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti, todėl jo prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas,

n u t a r i a :

A. M. prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                    Edita Lapinskienė