Civilinė byla Nr. e2A-1273-967/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02994-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2.4; 2.4.4.5.5; 3.3.1.19.1

     (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kredito garantas“ ir trečiojo asmens notaro G. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Aganus“, uždarajai akcinei bendrovei „Investolima“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kredito garantas“ dėl sandorių panaikinimo, modifikavimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė V. M. ir notaras G. B..        

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė M. S. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti 2020 m. balandžio 8 d. buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), pirkim–pardavimo sutartį, sudarytą ieškovės su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Aganus“ (toliau – 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartis; 2) modifikuoti 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. IŠS201230-02 (toliau – pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis), sudarytą ieškovės su atsakove UAB „Investolima“, į paskolos sutartį; 3) panaikinti 2020 m. gruodžio 30 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis), sudarytą atsakovės UAB „Aganus“ su atsakove UAB „Investolima“; 4) panaikinti 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės UAB „Investolima“ ir atsakovės UAB „Kredito garantas“ sutartinės hipotekos sutarties (toliau – hipotekos sutartis) dalį, kuria įkeistas ginčo butas, šalių sutarimu nustatant 35 000 Eur šio buto kainą; 4) panaikinus pirkimo-pardavimo sutartis, taikyti restituciją, grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo butą, įpareigojant UAB „Aganus“ grąžinti atsakovei UAB „Investolima“ 35 000 Eur; 5) priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji 2020 m. balandžio 8 d. su atsakove UAB „Aganus“ sudarė notarinę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė atsakovei UAB „Aganus“ už 7 000 Eur pardavė ginčo butą. Tą pačią dieną ieškovė su atsakove UAB „Aganus“ sudarė rašytinę ginčo buto atpirkimo sutartį Nr. ATP0408/01 (toliau – atpirkimo sutartis), kuria ieškovė iki 2025 m. gegužės 15 d. įsipareigojo atsakovei UAB „Aganus“ sumokėti 12 250 Eur ginčo buto atpirkimo kainą, o 2020 m. gruodžio 30 d. rašytine sutartimi nutraukė 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutartį. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovė UAB „Aganus“ su atsakovė UAB „Investolima“ sudarė notarinę ginčo buto pirkimo– pardavimo sutartį. 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė su atsakove UAB „Investolima“ sudarė rašytinę ginčo buto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. IŠS201230-02, kuria ieškovė atsakovei įsipareigojo sumokėti už ginčo butą 11 637,50 Eur iki 2025 m. gegužės 15 d., o UAB „Investolima“ ieškovei perduoti ginčo butą. 2020 m. gruodžio 30 d. UAB „Investolima“ ir atsakovė UAB „Kredito garantas“ sudarė sutartinės hipotekos sutartį, registro Nr.8406, kuria UAB „Investolima“ savo prievoles, kildinamas iš UAB „Aganus“ 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties Nr. 29299, užtikrino ir ginčo butu. Pagal šią sutartinės hipotekos sutartį ginčo buto vertė šalių sutarimu nustatyta 35 000 Eur. Ieškovė tiek pagal 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutartį, tiek pagal 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį savo įsipareigojimus vykdė tinkamai. 2020 m. pradžioje ieškovės finansinė padėtis buvo sudėtinga: pensijos dar negavo, reikėjo pinigų neįgalaus sūnaus gydymui. Ieškovę jos pažįstami supažindino su R. V., kuri atstovavo atsakovę UAB „Aganus“, o vėliau ir atsakovę UAB „Investolima“, kuri pasiūlė suteikti ieškovei finansinę pagalbą, paskolinti pinigų, o paskolos grąžinimo užtikrinimui pastaroji pasiūlė sudaryti dvi sutartis, t. y. buto pirkimo–pardavimo sutartį ir atpirkimo sutartį. Buto pirkimo– pardavimo sutartis buvo pasirašyta parduodant atsakovei butą už 7 000 Eur, o atpirkimo sutartis jau už 12 250 Eur. Ieškovė yra senyvo amžiaus ir pagal savo išsilavinimą negalėjo suprasti, kaip tinkamai turėjo būti įformintos jos sudarytos sutartys. Atsakovės UAB „Aganus“ ir atsakovės UAB „Investolima“ veiksmai, įforminant sutartis, vertinami kaip nesąžiningi, atsakovės pasinaudojo ieškovės patiklumu. Ieškovės teigimu, ginčo buto 2020 m. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis taip pat turėjo būti sudaryta notarine forma. Atsakovių nesąžiningumą patvirtina ta aplinkybė, kad 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi neaptartos atpirkimo sąlygos, suma yra akivaizdžiai per maža, kadangi 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovių pasirašyta sutartis tam pačiam objektui jau siekė 35 000 Eur. Ieškovės teigimu, ji neketino atsisakyti savo buto, tuo labiau, kad minėtu butu naudojasi jos neįgalus sūnus, be to, ieškovė mokėjo už šį butą draudimą, kas patvirtina, kad ieškovė tikėjosi, jog butas priklauso jai ir ji galės juo ir toliau naudotis. Tuo tarpu atsakovė UAB „Aganus“, 2020 m. gruodžio 30 d. nutraukusi su ieškove sutartį, tą pačią dieną perleido ginčo butą kitam juridiniam asmeniui ir tą pačią dieną įkeitė kreditorei, nors formaliai, esant pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčiai, įkeisti buto nebuvo galima.

3.       Atsakovė UAB „Investolima“ teismui pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.       Atsakovė UAB „Investolima“ nurodė, kad ieškovė buvo informuota apie visus sudaromus sandorius, taip pat apie tai, kad turto nuosavybė perleista dar kitam asmeniui UAB „Investolima“, bet dėl to nekėlė jokių pretenzijų ar klausimų. Galiausiai ieškovė sudarė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį su atsakove UAB ,,Investolima“. Paminėta sutartimi ieškovė su UAB ,,Investolima“ susitarė dėl turto išpirkimo už 11 637,50 Eur. Pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje aiškiai nurodyta, kad turto nuosavybės teisė UAB ,,Investolima“ išliks iki visiško atsiskaitymo už turtą. Ieškinyje nėra paaiškinama, kokiu būdu ieškovė buvo apgauta. Atsakovės UAB „Investolima“ teigimu, UAB ,,Aganus“ perleidus turtą UAB ,,Investolima“, atsiranda ir sąžiningo trečiojo asmens įgijėjo apsauga. Šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų ar net samprotavimų, kad atsakovė UAB ,,Kredito garantas“ žinojo apie ieškovės ir UAB ,,Aganus“ galimai neteisėtus sandorius ar tariamą apgaulę, todėl laikytina, kad atsakovė UAB ,,Kredito garantas“ įgijo turimas teises (hipotekos teisę į turtą) kaip sąžiningas asmuo.

5.       Atsakovė UAB „Kredito garantas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama atmesti ieškinio dalį dėl 2020 m. gruodžio 30 d. tarp UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Investolima“ sudarytos hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, o kitą ieškinio dalį spręsti teismo nuožiūra; teismui pripažinus negaliojančia 2020 m. gruodžio 30 d. hipotekos sutarties dalį dėl ginčo buto įkeitimo UAB „Kredito garantas“, nustatyti, kad hipoteka į butą lieka galioti UAB „Kredito garantas“ naudai.

6.       Atsakovė UAB „Kredito garantas“ nurodė, kad ieškovė aiškiai suprato, jog ji nebėra turto savininkė, nes buvo mokamos įmokos pagal turto atpirkimo sutartį. Pažymėjo, kad nutraukiant atpirkimo sutartį, dar kartą buvo nurodyta, kad turtą ieškovė pardavė atsakovei UAB „Aganus“. Susitarime dėl atpirkimo sutarties nutraukimo taip pat nurodyta, kad UAB „Aganus“ perleido turto nuosavybės teises UAB „Investolima“. Hipotekos sandoris buvo sudarytas galiojant pirkimo–pardavimo sutarčiai, įkeisto turto savininkė tuo metu buvo UAB „Investolima“. Atsakovė elgėsi sąžiningai ir įprasta tvarka vykdė savo veiklą. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovė ar UAB „Investolima“ elgėsi nesąžiningai. Tai, kad ieškovė galimai buvo apgauta UAB „Aganus“, nesudaro pagrindo panaikinti vėliau sudarytų sandorių, kurių pagrindu kiti sąžiningi asmenys įgijo tam tikrų teisių. Atsakovės teigimu, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB „Aganus“ ir ieškovės sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis gali būti negaliojanti. Atsakovė vadovavosi viešai prieinama informacija iš viešojo registro, kad turto savininkė yra UAB „Investolima“, nuosavybės teisė įgyta notaro patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovė UAB „Kredito garantas“ yra sąžininga hipotekos teisės įgijėja, kurios teisės turi būti ginamos net ir tuo atveju, jei pirkimo– pardavimo sutartys, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „Aganus“ bei UAB „Aganus“ bei UAB „Investolima“, ir hipotekos sutartis būtų pripažintos negaliojančiomis.

7.       Trečiasis asmuo notaras G. B. (toliau – trečiasis asmuo, notaras) pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

8.       Notaras atsiliepime nurodė, kad apie ieškovės minimos 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutarties Nr. ATP0408/01, kurią ginčo šalys pasirašė tarpusavyje ir kuri nebuvo tvirtinta notariškai, egzistavimą notaras sužinojo tik po ieškinio pateikimo, ginčijamo sandorio šalys nuo notaro nuslėpė faktą apie tai, kad tarpusavyje susitarė dėl turto atpirkimo. Ginčo sutarties sudarymo metu notaras pabrėžė ieškovei, kad nuo sutarties patvirtinimo momento turto savininke bus UAB „Aganus“. Ieškovė patvirtino norinti parduoti butą, o apie tai, kad tiesiog nori pasiskolinti pinigų, ji niekaip neužsiminė. Ieškovė prieš tvirtinant ginčijamą sutartį pati pateikė ir pasirašė prašymą, kuriame nurodė pageidaujanti ginčo butą parduoti, bei detalizavo, kokia tvarka turi būti sumokėta turto pardavimo kaina: dalis turto pardavimo kainos turėjo būti pervesta ieškovės kreditorei UAB „Greitas lizingas“, kuriai ieškovė buvo įkeitusi turtą užtikrindama paskolos grąžinimą, o likusi turto kainos dalis turėjo būti sumokėta tiesiogiai ieškovei grynaisiais pinigais. Be to, ieškovė pati kreipėsi į savo kreditorę UAB „Greitas lizingas“ ir gavo sutikimą turto pardavimui. Notaras pažymėjo, kad ieškovė sandorio metu užtikrintai ir aiškiai patvirtino, jog ginčo turtą nori parduoti, ją ginčo sandoryje nurodyta turto kaina tenkino, todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo tokiai ieškovės valiai prieštarauti ir ginčo sandorio netvirtinti. Ieškovė sandorio metu nesielgė keistai, įtartinai, nebuvo abejojanti ar pasimetusi.

9.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Ieškovė papildomai nurodė, kad sudarydama 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė suprato, jog jos turtas niekam negalės būti perleistas iki ieškovė neatpirks savo nekilnojamojo turto. Tai, kad UAB „Aganus“ nuo notaro nuslėpė, jog yra sudaroma atpirkimo sutartis, kuri turėjo būti sudaryta notarine forma, patvirtina minėtos atsakovės nesąžiningumą ir ieškovės suklaidinimą.

10.       Atsakovė UAB „Kredito garantas“ pateikė tripliką, kuriame nesutiko su ieškiniu ir iš esmės pakartojo atsiliepimo argumentus. Papildomai nurodė, kad ji yra sąžininga hipotekos teisės įgijėja. Atsakovė UAB „Kredito garantas“ nėra ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių šalis. Pripažinus ginčo pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis, šis faktas negali būti panaudotas prieš atsakovę ir tai negali būti pagrindu panaikinti sudarytą ginčo hipotekos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino ir panaikino ieškovės M. S. ir atsakovės bankrutuojančios UAB „Aganus“ 2020 m. balandžio 8 d. sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas taip pat panaikino atsakovių bankrutuojančios UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį. Paminėtu sprendimu nuspręsta modifikuoti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį į paskolos sutartį ir panaikinti 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės UAB „Investolima“ ir atsakovės UAB „Kredito garantas“ sutartinės hipotekos sutarties dalį, kuria įkeistas ginčo butas, nustatant jo kainą – 35 000 Eur. Teismas taikė restituciją ir grąžino ieškovei nuosavybės teise ginčo butą, įpareigodamas atsakovę bankrutuojančią UAB „Aganus“ grąžinti atsakovei UAB „Investolima“ 35 000 Eur sumą. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju faktines aplinkybes apie tikruosius ginčijamo sandorio šalių ketinimus sudaryti būtent pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise, bet ne besąlyginę pirkimo-pardavimo arba nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, patvirtina ieškovės ir atsakovių UAB „Aganus“, UAB „Investolima“ veiksmai iki ginčijamų sutarčių sudarymo, po jų sudarymo, taip pat ir jų pozicija, kurios jos laikėsi prasidėjus ginčui dėl sutarties galiojimo. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl ginčijamų sandorių teisėtumo, pirmiausia turi būti nustatyti tikrieji šalių ketinimai, tiek analizuojant atskirus ginčo šalių sandorius, tiek analizuojant jų visumą. Tik nustačius tikruosius šalių ketinimus yra atskleidžiamas tikrasis sandorių turinys.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovė su atsakove UAB „Aganus“ 2020 m. balandžio 8 d. sudarė ginčo buto rašytinę atpirkimo sutartį Nr. ATP0408/01 ir tą pačią dieną (vėliau, kaip nurodė ieškovė) notarinę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, siekdama gauti iš atsakovės UAB „Aganus“ paskolą. Teismas vertino, kad ieškovės paaiškinimai, taip pat aplinkybė, jog UAB „Aganus“ 3 070 Eur šalių susitarimu pervedė į UAB „Greitas lizingas“, dengdama ieškovės prieš tai turėtą paskolą, bei aplinkybė, kad šalys tą pačią dieną sudarė ir ginčo buto atpirkimo sutartį, leidžia daryti išvadą, jog ieškovės siekis buvo gauti paskolą, o prievolių užtikrinimui ieškovė atsakovei UAB „Aganus“ perleido ginčo butą, tikėdama, jog sudaromi sandoriai atitinka jiems keliamus reikalavimus ir ieškovė turės galimybę sutartyje nustatytu terminu atpirkti ginčo butą (kitomis sąlygomis paskolos ieškovė negavo). Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė niekada nesiekė ir neketino faktiškai parduoti ar kitaip perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusio buto tretiesiems asmenims be atpirkimo teisės, o siekė gauti paskolą ir 2020 m. balandžio 8 d. sudarytomis sutartimis buvo siekiama įforminti jos sutartinių įsipareigojimų užtikrinimą. Šias aplinkybes, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad ieškovės sūnus naudojosi ginčo būtu, jame gyveno, ieškovė butą išlaikė, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, draudė jį. Be to, ieškovė mokėjo buto atpirkimo įmokas tiek UAB „Aganus“, tiek UAB „Investolima“, siekdama atpirkti ginčo butą. Teismas pažymėjo, kad minėtos aplinkybės parodo, jog ieškovė niekada nesiekė perleisti nuosavybės teisių tretiesiems asmenims be atpirkimo teisės, o atsakovės, pasinaudojusios ieškovės neišprusimu, teisnių žinių trūkumu apie tai, kad nekilnojamojo turto atpirkimo ar išsimokėjimo sandoriai turi būti sudaryti notarine tvarka, iš esmės ją apgavo, ir tokiu būdu užvaldė jai nuosavybės teise priklausantį turtą.

14.       Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, jog ieškovė, neturėdama teisinių žinių, nesuprato, kokia forma turi būti sudaryta buto pirkimo– pardavimo sutartis su jo atpirkimu ar išsimokėjimu. Teismas pažymėjo, kad ginčijamoje 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo numatyta sąlyga dėl galimo buto atpirkimo ir atpirkimo sutartis nebuvo pateikta tvirtinti notarui, kaip ir nebuvo pateikta tvirtinti notarui ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis su išsimokėjimu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad notaras nurodė, jog jam nebuvo žinomas faktas, kad ginčo butą ieškovė su atsakove UAB „Aganus“ ketino parduoti su atpirkimo teise, o ieškovė nurodo, kad notaras jai paaiškino, jog ieškovei laiku vykdant savo prievoles, ieškovė nepraras ginčo buto. Teismo vertinimu, notarui įvertinus sandorio sumą (7000 Eur), tinkamai paaiškinus sandorio pasekmes, iš ieškovės būtų paaiškėję, kad ieškovė siekia sudaryti buto pirkimo– pardavimo sutartį su atpirkimo teise, o ne vien parduoti ginčo butą. Paaiškėjus šioms aplinkybėms sandorio sudarymo metu, notaras neturėtų tvirtinti tik pirkimo– pardavimo sandorio, o ieškovė būtų tokio sandorio nesudariusi. Teismas pažymėjo, kad notaras šiuo atveju turėjo pareigą atkreipti dėmesį į itin mažą sandorio sumą, ir vis tik aiškintis sudaromo sandorio tikslus bei paaiškinti tokio sandorio pasekmes, tačiau šiuo atveju to neatlikus, ieškovė su UAB „Aganus“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį be atpirkimo teisės.

15.       Teismas vertino, kad atsakovė UAB „Aganus“, pasinaudodama ieškovės teisinių žinių trūkumu bei aplinkybe, kad ieškovė yra rusakalbė (sutartys sudarytos lietuvių kalba), pirma sudarius rašytinę ginčo buto atpirkimo sutartį, siekė suklaidinti ieškovę ir tokiais veiksmais paveikė jos valią bei apsisprendimą sudarant 2020 m. balandžio 8 d. buto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas nurodė, kad šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu ieškovė būtų žinojusi, jog buto pirkimo–pardavimo su atpirkimu sutartis turi būti sudaryta notarine tvarka, o jos nesudarius, atsakovė UAB „Aganus“ ketina perleisti ginčo butą kitiems asmenims ir šio turto ieškovei neketina grąžinti, tai ieškinyje nurodytų sandorių nebūtų sudariusi.

16.       Teismas nurodė, kad atsakovės UAB „Aganus“ atstovės R. V. pasiūlymu šalių sudaryta 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutartis buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 30 d. Tą pačią dieną atsakovė UAB „Aganus“ ir atsakovė UAB „Investolima“ sudarė notarinę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ginčo butą perleido atsakovei UAB „Investolima“. Sudarant minėtą sandorį atsakovę UAB „Aganus“ atstovavo R. V.. Taip pat tą pačią dieną (2020 m. gruodžio 30 d.) tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Investolima“ buvo sudaryta ginčo buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis. Sudarant šį sandorį atsakovę UAB „Investolima“ atstovavo ta pati atstovė R. V.. Pagal ginčo buto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį atsakovė UAB „Investolima“ įsipareigojo perduoti ginčo butą ieškovės nuosavybėn, o ieškovė įsipareigojo priimti turtą ir atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Teismas pažymėjo, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu CK nenumatyta kitaip (CK 1.74 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju buto atpirkimo ir pirkimo-pardavimo su išsimokėjimu sutartys nebuvo pateiktos notarui tvirtinti, kaip numato CK 1.74, 6.393, 6.403 straipsniai, o pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorius daro negaliojančius.

17.       Teismas vertino, kad 2020 m. gruodžio 30 d. buto pirkimo– pardavimo išsimokėtinai sutartis nebuvo pateikta tvirtinti notarui, kadangi atsakovių vardu tie patys veikiantys asmenys turėjo išankstinį tikslą apgaulės būdu pasisavinti ieškovei priklausantį butą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6619-807/2023, kurioje byla baigta teismui patvirtinus bankrutuojančios UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ taikos sutartį, yra pateikta ginčo buto 2020 m. spalio 16 d. preliminari pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šalys susitarė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį iki 2020 m. gruodžio 30 d., ir pirmieji mokėjimai už ginčo butą buvo atlikti jau 2020 m. spalio 16 d. (16 150 Eur) ir 2020 m. spalio 19 d. (5 000 Eur). Šia preliminaria sutartimi UAB „Investolima“ iš UAB „Aganus“ ketino įsigyti dar vieną butą. Taigi, dar iki 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutarties nutraukimo (2020 m. gruodžio 30 d.), UAB „Aganus“ buvo įsipareigojusi UAB „Investolima“ parduoti ginčo butą, o tai reiškia, jog UAB „Aganus“ neketino vykdyti 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutarties. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovei pasirašius sutikimą nutraukti 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutartį, UAB „Aganus“ ginčo butą pardavė UAB „Investolima“, o atsakovė UAB „Investolima“ su atsakove UAB „Kredito garantas“ iškart sudarė hipotekos sutartį, kurios pagrindu atsakovei UAB „Kredito garantas“ įkeitė ginčo butą, užtikrinant UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties Nr. 29299 vykdymą.

18.       Teismas padarė išvadą, kad jei 2020 m. balandžio 8 d. ginčo buto pirkimo– pardavimo sutartis su atpirkimu būtų sudaryta įstatymo nustatyta forma (notarine), UAB „Aganus“ be ieškovės sutikimo neturėtų galimybių ginčo buto parduoti UAB „Investolima“, o pastaroji su ieškove sudaryti 2020 m. gruodžio 30 d. buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties, ir atitinkamai atsakovė UAB „Investolima“ nebūtų turėjusi galimybių ginčo butą įkeisti atsakovei UAB „Kredito garantas“. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš LITEKO duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama ir kita civilinė byla Nr. e2-8742-845/2024 tiems paties atsakovams ir tretiesiems asmenims dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Teismas pažymėjo, kad minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra identiškos (ieškovai kiti). Be to, ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-8742-845/2024 patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovai užvaldė ieškovams priklausančią nuosavybę, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14253-24, kuriame ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, jog visos atsakovės, taip pat ir notaras, veikė iš anksto susitarę, siekdami apgaule užvaldyti ieškovei priklausantį turtą ar turėti naudos iš šių sandorių.

19.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti ginčo buto 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą ieškovės su atsakove UAB „Aganus“ CK 1.91 straipsnio pagrindu, ir 2020 m. gruodžio 30 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ CK 1.81 straipsnio pagrindu.

20.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Kredito garantas“ nepateikė duomenų, kad iki hipotekos sandorio sudarymo domėjosi įkeičiamo turto būkle, kas jame gyvena ir ar gyvena, kokia reali turto vertė (2020 m. masinio vertinimo metu nustatyta buto vertė 19 300 Eur, o atsakovių UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ susitarimu buto vertė 35 000 Eur), ar dėl ginčo turto nėra sudaryta kitų sandorių. Teismas pažymėjo, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-8742-845/2024 matyti, jog atsakovė UAB „Kredito garantas“ hipotekos sandorius panašiomis aplinkybėmis sudaro ne pirmą kartą, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog faktiškai negalėjo žinoti hipotekos sutarties teisinius trūkumus, sudariusius pagrindą šį sandorį pripažinti negaliojančiu.

21.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovės veikė sąmoningai, apgavo ieškovę dėl buto atpirkimo, nesudarė ginčo buto atpirkimo ir išsimokėjimo notarinių sutarčių, neinformavo ieškovės apie ginčo buto pardavimą atsakovei UAB ,,Investolima“ (be atpirkimo teisės) ir įkeitimą UAB „Kredito garantas“, abi atsakoves (UAB „Aganus“ ir UAB ,,Investolima“) sudarant sutartis atstovavo tas pats asmuo R. V., o sudarant sandorį su hipotekos kreditoriumi – V. Z., atsakovė UAB „Kredito garantas“ buvo nesąžininga – sąmoningai ar tyčia ignoravo pagrindinius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, o jos veikla rodo sistemingą nesąžiningos praktikos taikymą; toks elgesys prieštarauja sąžiningos verslo praktikos principams. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės UAB „Investolima“ ir atsakovės UAB „Kredito garantas“ sutartinės hipotekos sutarties dalį, kuria įkeistas ginčo butas, kurio šalių sutarimu kaina nustatyta 35 000 Eur, bei taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei nuosavybės teise ginčo butą, įpareigojant atsakovę bankrutuojančią UAB „Aganus“ grąžinti atsakovei UAB „Investolima“ 35 000 Eur (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis).

22.       Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo sandorius tvirtino notaras G. B., kuris yra bendrapavardis su atsakovės UAB „Kredito garantas“ (duomenys neskelbtini) J. B., tvirtinusiu šioje byloje atstovui įgaliojimą. J. B. yra iškelta ir nagrinėjama Klaipėdos apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-4-606/2025 dėl pagamintų netikrų ir suklastotų tikrų dokumentų, veikiant kaip UAB „Kredito garantas“ (duomenys neskelbtini). Nors byloje ir nėra duomenų apie notaro ir UAB „Kredito garantas“ (duomenys neskelbtini) giminystės ryšius, o minėta baudžiamojo byla nėra susijusi su šia byla, tačiau šios aplinkybės leidžia labiau tikėti, kad apie visus ginčijamus sandorius ir jų sudarymo aplinkybes visoms atsakovėms ir notarui vis tik buvo žinoma.

23.       Teismas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė gavo iš atsakovės UAB „Aganus“ 7 000 Eur (dalis buvo sumokėta ieškovės kreditorei, dalis – ieškovei) pagal 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei UAB „Aganus“ ginčo butą. 2024 m. balandžio 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Aganus“ sudaryta atpirkimo sutartis, pagal kurios 1.1 punktą ieškovė (skolininkė) iki 2025 m. gegužės 15 d. įsipareigojo sumokėti turto atpirkimo kainą – 12 250 Eur. 2020 m. gruodžio 30 d. šalių sutarimu 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutartis nutraukta. 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė su atsakove UAB „Investolima“ sudarė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį. Teismas vertino, kad ieškovė gavo 7 000 Eur, kuriuos pagal sutartyje išdėstytą grafiką turėjo grąžinti bei atpirkti butą, tačiau apgaulės būdu su ieškove buvo sudaryta kita sutartis – buto pirkimo– pardavimo sutartis, o 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, pagal kurią nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2025 m. balandžio 15 d. kas mėnesį ieškovė turėjo mokėti 87,50 Eur dydžio įmokas ir 2025 m. gegužės 15 d. atlikti 7 087,50 Eur mokėjimą. Teismas pažymėjo, kad UAB „Investolima“ negalėjo būti pirkimo–pardavimo sutartimi parduotas ginčo butas, be to, UAB „Investolima“ neketino vykdyti ginčo buto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties ir išsimokėjus ieškovei perduoti butą. Tai, teismo vertinimu, patvirtina pirkimo– pardavimo išsimokėtinai sutarties ne notarinė forma, preliminari 2020 m. spalio 16 d. ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis ir tai, kad UAB „Investolima“ ginčo butą įkeitė UAB „Kredito garantas“, taip pat kad į butą šiuo metu yra nukreiptas išieškojimas pagal UAB „Investolima“ prievoles. Tuo tarpu pirmiau nustatyta, kad ieškovės, kaip vartotojos, siekis, pasirašant ginčo sutartis, buvo gauti 7 000 Eur paskolą. Minėtas šalių elgesys atitinka paskolinius santykius (atsakovės UAB „Aganus“ ir „Investolima“ neketino vykdyti atpirkimo ir išsimokėjimo sutarties), todėl teismas tenkino ieškovės ieškinį ir šioje dalyje bei modifikavo 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, sudarytą ieškovės su atsakove UAB „Investolima“, į paskolos sutartį (CK 1.87, 6.417 straipsniai, 1.93 straipsnio 3 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Atsakovė UAB „Kredito garantas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovės UAB „Kredito garantas“ apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Teismas visiškai ignoravo notaro G. B. pateiktus paaiškinimus, kad notaras tinkamai išaiškino ieškovei sudaromo sandorio esmę. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus, todėl notaras veikia apdairiai ir atsakingai, o jo nurodomi paaiškinimai turi būti vertinami kaip patikimi, jei nėra juos paneigiančių įrodymų. Teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių nevertino notaro paaiškinimų.

24.2.                      Sprendime nenagrinėjamas klausimas, kodėl ieškovė, kuri tariamai norėjo gauti paskolą, sudarė turto pirkimo–pardavimo sutartį. Mažai tikėtina, kad ieškovė nesuprato, kokį sandorį sudaro. Turto pirkimo–pardavimo sandoris nėra laikytinas sudėtingu ar sunkiai suprantamu. Jame labai aiškiai nurodyta, kad viena šalis parduoda, o kita šalis perka turtą už tam tikrą kainą, tad tokio sandorio esmė ir pasekmės turėtų būti aiškios eiliniam asmeniui. Ieškovė sudaro ne pirmą nekilnojamojo turto pirkimo– pardavimo sutartį. Kaip matyti iš notaro pateiktų įrodymų, ieškovė nuosavybės teisę į turtą įgijo taip pat pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, todėl ieškovė, prieš tai jau sudariusi tokio pobūdžio sandorį, tikrai turėjo suprasti pirkimo–pardavimo sutarties turinį ir pasekmes. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė skolinosi iš UAB „Greitas lizingas“, o įsipareigojimų įvykdymui buvo sudariusi to paties turto hipotekos sutartį. Taigi ieškovė turėjo patirties ir žinojo, kokia tvarka yra sudaromi skolinimo su nekilnojamojo turto užtikrinimu sandoriai.

24.3.                      Ieškovė nebuvo apgauta, tiesiog buvo pasirinkta tokia sandorių struktūra. Vienintelis šiuo atveju padarytas „pažeidimas“ – netinkama forma sudarytas turto atpirkimo sandoris. Teismas nesiaiškino, kokius sandorius manė sudaranti ieškovė. Teismas vertino tik ieškovės nurodytą faktą, kad ieškovė norėjo pasiskolinti pinigų. Sprendime nėra paaiškinta, kaip pasireiškė apgaulė, kokiais veiksmais atsakovės apgavo ieškovę ar kokias aplinkybes nutylėjo. Iš pareikšto ieškinio ir ieškovės nurodomų paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovė suprato, kokius sandorius sudaro. Nuo ieškovės nebuvo slepiamas sandorių turinys, nebuvo nurodomos kitokios, melagingos aplinkybės. Ieškovė veikė neapdairiai ir nerūpestingai sudarydama ir turto pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį. Antrą kartą sudarydama tokio paties pobūdžio sandorį ieškovė taip pat nedėjo jokių pastangų, kad įsitikintų tinkama savo teisių ir interesų apsauga. Susitarime dėl atpirkimo sutarties nutraukimo yra nurodyta, kad bankrutuojanti UAB „Aganus“ perleido turto nuosavybę UAB „Investolima“. Akivaizdu, kad ieškovei turėjo kilti klausimai, kodėl perleidžiama turto nuosavybės teisė, jei ji išties buvo apgauta ir nesuprato, kad pardavė turtą bankrutuojančiai UAB „Aganus“. Net ir reikšdama ieškinį ieškovė nepasirinko sąžiningo savo teisių gynimo būdo ir neprašė pripažinti sudarytą atpirkimo ir pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis galiojančiomis bei jas registruoti valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“.

24.4.                      Jei atsakovės UAB „Aganus“ ar UAB „Investolima“ neturėtų tikslo vykdyti atpirkimo ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių, jos nebūtų nutraukusios atpirkimo sutarties ir nesudarinėtų naujos pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties. Iš to seka, kad šios aplinkybės veikiau ne paneigia aplinkybes, kad UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ neketino vykdyti sudarytų sutarčių, o priešingai – patvirtina, kad UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ ketino ir vykdė sudarytas sutartis.

24.5.                      Sprendime teismas nenurodė, kokiu pagrindu pripažino negaliojančia hipotekos sutartį. Teismas šio klausimo apskritai nenagrinėjo, todėl priėmė šioje dalyje nemotyvuotą sprendimą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas pasisakė tik dėl to, kodėl nepalieka galioti hipotekos, tačiau dėl pačios hipotekos sutarties panaikinimo nepasisakė visiškai nieko.

24.6.                      Jei apeliacinės instancijos teismas laikys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ginčo pirkimo–pardavimo, hipotekos sutartis negaliojančiomis, apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta hipotekos sutartis ir, vadovaujantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, palikti hipoteką apeliantės naudai galioti. Pagal kasacinio teismo praktiką hipotekos kreditorius, kuris elgėsi sąžiningai, turi būti ginamas, o hipotekos teisė jam turi būti palikta net ir tais atvejais, kai hipotekos sutartis pripažįstama negaliojančia.

24.7.                      Priešingai nei nurodė teismas, apeliantė įrodinėjo, kad buvo sąžininga ir dėjo pastangas įsitikinti, kad ginčo butas teisėtai priklauso įkaito davėjai – UAB „Investolima“. Apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė, kokius veiksmus atliko. Teikdama paskolas, atsakovė vadovaujasi VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenimis, nustatydama, kam priklauso įkeičiamas nekilnojamasis turtas, kurio hipoteka bus užtikrintas suteiktos paskolos grąžinimas. Turtą UAB „Investolima“ prieš įkeitimą apeliantei pirko iš kito juridinio asmens bankrutuojančios UAB „Aganus“. Turto pirkimo–pardavimo kaina atitiko rinkos vertę – 35 000 Eur (kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, VĮ „Registrų centras“ šį turtą buvo įvertinęs beveik dvigubai mažesne suma – 19 000 Eur). Apeliantei UAB „Kredito garantas“ nekilo jokių abejonių, kad ginčo turtas gali būti įgytas neteisėtai.

24.8.                      Apeliantė UAB „Kredito garantas“ negalėjo žinoti ir nežinojo, kad sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos pasinaudojant apgaule ar turėjo valios trūkumų. Nepaisant to, apeliantė visoje šioje situacijoje patiria didžiulius nuostolius – praranda užtikrinimo priemonę. UAB „Investolima“ savo įsipareigojimų apeliantei nevykdo, kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi, todėl apeliantė patirs mažiausiai 35 000 Eur nuostolį.

24.9.                      Apeliantė veiklą vykdo nuo 2011 m. apeliantė yra sudariusi šimtus paskolų sutarčių, užtikrintų hipotekos sutartimis. Apeliantė neturėjo nei vieno panašaus ginčo iki šiol. Akivaizdu, kad apeliantė yra sąžininga ir savo veiklą vykdo tinkamai ir rūpestingai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantės (duomenys neskelbtini) yra kaip nors susijęs su notaru G. B., teismas visiškai nepagrįstai sprendimą motyvuoja neįrodytomis aplinkybėmis. J. B. iškelta baudžiamoji byla niekaip nėra susijusi su šia byla ir joje nagrinėjamos aplinkybės neturi nieko bendro ir net nėra panašios į šios bylos nagrinėjimo dalyką, be to, nuosprendis dar nėra priimtas.

25.       Trečiasis asmuo notaras G. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis konstatuojama, kad „atsakovai, taip pat ir notaras, veikė iš anksto susitarę, siekdami apgaule užvaldyti ieškovei priklausantį turtą ar turėti naudos iš šių sandorių“, „apie visus ginčijamus sandorius ir jų sudarymo aplinkybes visiems atsakovams ir notarui vis tik buvo žinoma“; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo dalis, kuriomis nutarta panaikinti ieškovės ir atsakovės bankrutuojančios UAB „Aganus“ 2020 m. balandžio 8 d. sudarytą ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, panaikinti atsakovių bankrutuojančios UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, modifikuoti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį į paskolos sutartį bei taikyti restituciją, sprendimą išdėstant taip: ieškovės ir atsakovės bankrutuojančios UAB „Aganus“ 2020 m. balandžio 8 d. sudarytą atpirkimo sutartį modifikuoti į paskolos sutartį; ieškovės ir atsakovės bankrutuojančios UAB „Aganus“ 2020 m. balandžio 8 d. sudarytą ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį modifikuoti į pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise; ieškovės ir atsakovės bankrutuojančios UAB „Aganus“ 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą susitarimą dėl 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutarties nutraukimo bei tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį modifikuoti į susitarimą dėl 2020 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties pakeitimo; atsakovių bankrutuojančios UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį modifikuoti į pirkimo–pardavimo sutartį su joje numatyta ieškovės turima ginčo buto atpirkimo teise. Trečiojo asmens apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė prieštaringais ieškovės parodymais apie aplinkybes, susijusias su notaro atliktu sandorio pasekmių išaiškinimu – vienur ieškovė teigia, kad notaras jai neaiškino sandorio sudarymo pasekmių, o kitur teigia, jog notaras su ieškove aptarė ginčo buto atpirkimo galimybę. Nuo notaro buvo nuslėpta, kad buvo sudaryta ir atpirkimo sutartis.

25.2.                      Trečiasis asmuo neturėjo jokio suinteresuotumo jo patvirtintoje 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje neatspindėti tikrosios šalių valios. Ginčijama sutartis buvo patvirtinta, be kita ko, remiantis ir pačios ieškovės paaiškinimais sandorio sudarymo metu, kad visos sandorio sąlygos atspindi jos valią, turto pardavimo kaina ją tenkina ir pan. Ieškovė siekė kuo greičiau sudaryti sandorį, nes jos finansinė padėtis buvo sudėtinga. Su ieškove buvo bendraujama lietuvių kalba ir trečiajam asmeniui nekilo abejonių, kad ieškovės lietuvių kalbos žinios buvo pakankamos sandorio esmei suprasti. Trečiasis asmuo papildomai teikia įrodymus apie tai, kad 2019 m. kovo 28 d. ieškovė trečiojo asmens biure su ankstesne kreditore UAB „Greitas lizingas“ jau pasirašinėjo paskolos ir hipotekos sutartis bei jas papildančius dokumentus, ieškovė tuomet paskolą ėmė kaip verslininkė.

25.3.                      Vertinant ieškovės paaiškinimus, susidaro įspūdis, kad ieškovė tiek 2020 m. balandžio 8 d., tiek 2020 m. gruodžio 30 d. vieną po kito pasirašinėjo dokumentus, kurių esmės, kaip dabar teigia, nesuprato, į juos nesigilino, t. y. elgėsi itin neapdairiai, aplaidžiai, tačiau pirmosios instancijos teismas ne tik kad kritiškai nevertino tokių ieškovės paaiškinimų, bet atsakomybę dėl susidariusios situacijos iš dalies perkėlė ir trečiajam asmeniui, nors pati ieškovė ginčo sandorių sudarymo metu turėjo būti bent minimaliai atidi ir rūpestinga. Atsižvelgdamas į nekilnojamojo turto rinkos nestabilumą pandemijos laikotarpiu, aplinkybę, kad ieškovė ginčo bute negyveno (visuose dokumentuose buvo nurodytas kitas ieškovės adresas), kitas aplinkybes, notaras neturėjo pagrindo netvirtinti ginčo sandorio vien remdamasis maža kaina.

25.4.                      Trečiasis asmuo nedalyvavo ieškovei pasirašant 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutartį ir apie ją nežinojo, ką savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta ir pati ieškovė. Trečiasis asmuo nedalyvavo ir 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovei su atsakovėmis pasirašant susitarimą dėl 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutarties nutraukimo bei 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį (tai savo paaiškinimais byloje patvirtino ir pati ieškovė), apie minėtų dokumentų sudarymą trečiasis asmuo nežinojo iki ieškinio gavimo. Trečiojo asmens pateikti el. susirašinėjimo su atsakovėmis išrašai su bylai aktualiais laiškų priedais patvirtina, kad atsakovės nei 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutarties, nei susitarimo dėl jos nutraukimo, nei 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties trečiajam asmeniui nesiuntė ir apie jų sudarymą nepranešė. Trečiojo asmens teigimu, nepagrįstos yra pirmosios instancijos teismo prielaidos, kad jis apie visus paminėtus dokumentus žinojo ir netgi galimai veikė iš anksto susitaręs su atsakovėmis. Jokie giminystės ar kiti artimi ryšiai nė su viena iš atsakovių ar jų atstovais trečiojo asmens niekada nesiejo ir nesieja.

25.5.                      Teismo sprendime nurodoma, kad „visi atsakovai, taip pat ir notaras, veikė iš anksto susitarę, siekdami apgaule užvaldyti ieškovei priklausantį turtą ar turėti naudos iš šių sandorių“, kas yra visiškai su tikrove prasilenkiantys, niekuo nepagrįsti ir niekaip neįrodyti teiginiai, labiau tinkantys nuosprendžiui baudžiamojoje byloje, o ne sprendimui civilinėje byloje. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-657-845/2025 taip pat yra ginčijamas tarp UAB „Aganus“ ir kitų ieškovų panašiomis aplinkybėmis sudarytas bei trečiojo asmens patvirtintas pirkimo–pardavimo sandoris, nėra pakankama konstatuoti, kad trečiasis asmuo yra kaip nors artimai susijęs su atsakovėmis bei kad jis žinojo apie visus jų su trečiaisiais asmenimis sudaromus sandorius, kad veikė su jomis bendrai, ar pan. Net ir ieškovė neteigė, kad trečiasis asmuo panaudojo prieš ją apgaulę.

25.6.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo visiškai (pilnai) tenkinti visus ieškinio reikalavimus. Nei UAB „Aganus“, nei, tikėtina, ir ieškovė ginčo sandorio sudarymo metu neatitiko teisės aktų nustatytų kriterijų tam, kad UAB „Aganus“ galėtų suteikti, o ieškovė galėtų gauti 7 000 Eur paskolą atpirkimo sutartyje nurodytomis sąlygomis. Suprasdami, kad notaras atsisakys tvirtinti ginčijamą sandorį, matydamas jo apsimestinumą indikuojančią papildomą atpirkimo sutartį, UAB „Aganus“ atstovai, tikėtina, įtikino ieškovę nuslėpti atpirkimo sutarties sudarymo faktą nuo notaro, o ieškovė, būdama suinteresuota gauti paskolą, pasitikėdama UAB „Aganus“ atstovais, tokį UAB „Aganus“ atstovų prašymą įvykdė. Bylos aplinkybės pagrindžia aukšto ieškovės ir atsakovių tarpusavio pasitikėjimo santykius, abi ginčo šalys, o ne viena iš jų, 2020 m. balandžio 8 d. siekė tarpusavyje sukurti paskolos ir jos grąžinimo užtikrinimo santykius, o 2020 m. gruodžio 30 d. tarpusavyje pasirašytomis sutartimis šį savo siekį dar kartą patvirtino. 2020 m. gruodžio 30 d. šalys patvirtino savo valią tęsti tarp jų susiklosčiusius paskolos teisinius santykius. Sprendžiant iš šalių elgesio po minimų sutarčių sudarymo, šalių teisinių santykių turinio, ieškovės ir atsakovų UAB „Aganus“ bei UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. pasirašytų dokumentų – susitarimo dėl 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutarties nutraukimo, 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties – visuma veikiau kvalifikuotina kaip susitarimas dėl 2020 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties pakeitimo (kreditorę UAB „Aganus“ pakeičiant į UAB „Investolima“), o tarp atsakovių UAB „Aganus“ bei UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis – kaip ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovei išliekančia buto atpirkimo teise. Toks tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas atitiktų sudarant minėtus dokumentus šalių išreikštą valią ir kt.

25.7.                      Vien tik modifikavus tarp ieškovės ir UAB „Investolima“ 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį į paskolos sutartį, tačiau nenumačius, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas pirkimo-pardavimo sutartimi su atpirkimo teise (ar hipotekos sutartimi), nepilnai atspindimas tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinys, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, jog šalių susitarimas buvo dėl paskolos ieškovei suteikimo su jos grąžinimo užtikrinimo priemone, o ne be jos.

25.8.                      Atsakovės, vadovaudamiesi CK 6.417 straipsnio 1 dalimi, privalėjo butą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad ieškovė galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę, tačiau šią savo pareigą pažeidė, todėl ieškovė, sužinojusi apie sutarties pažeidimą, įgijo teisę tarp šalių sudarytą faktinę paskolos sutartį ir jos užtikrinimo sutartį nutraukti, taikant restituciją – butą grąžinant ieškovei, o neišmokėtą (negrąžintą) paskolos likutį – UAB „Investolima“. Vis dėlto, sprendžiant iš ieškinio reikalavimų, ieškovė nepageidauja, kad tarp šalių susiklostę paskolos teisiniai santykiai būtų nutraukti, ji pageidauja juos tęsti, ieškiniu prašydama modifikuoti tarp šalių sudarytus sandorius į paskolos sutartį.

25.9.                      Nuslėpti atpirkimo sutartį nuo notaro buvo suinteresuotos abi šalys (taip pat ir ieškovė, nes kitaip ji nebūtų gavusi paskolos). Atsakovių nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu pasireiškė ne tuo, kad nebuvo notariškai įtvirtinta ginčo buto atpirkimo teisė, nes abi šalys suvokė, jog atpirkimo sutarties nuslėpimas nuo notaro yra būtina paskolos suteikimo sąlyga; atsakovių nesąžiningumas ieškovės atžvilgiu pasireiškė tuo, kad jos be ieškovės sutikimo vėliau įkeitė butą UAB „Kredito garantas“.

25.10.                      Ieškinio reikalavimus visiškai tenkinęs pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas ir dėl to, kad 2020 m. balandžio 8 d. ieškovės sudaryti sandoriai kvalifikuojami kaip sudaryti dėl UAB „Aganus“ atstovų ieškovės atžvilgiu panaudotos apgaulės, o 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovės sudaryti sandoriai jau kvalifikuojami kaip apsimestiniai ir prašoma juos modifikuoti, nors iš esmės tiek 2020 m. balandžio 8 d., tiek 2020 m. gruodžio 30 d. ieškovės su atsakovėmis sudarytų dokumentų visetu išreikštos šalių valios turinys yra toks pats, skiriasi tik dokumentų forma.

25.11.                      Pagal atsakovių 2020 m. gruodžio 30 d. sudarytą ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį butas buvo parduotas už 35 064,12 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta bankrutuojančios UAB „Aganus“ atsakovei UAB „Investolima“ grąžintina pinigų suma yra netiksli.

25.12.                      Teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi teismo posėdį atidėjus į 2024 m. lapkričio 28 d. 10 val. ir 13 val. (visa diena, su baigiamosiomis kalbomis), 2024 m. lapkričio 28 d. teismo posėdis, kuriame asmeniškai dalyvavo pati ieškovė, buvo išskaidytas į dvi dalis: posėdis turėjo prasidėti 10 val. ir paskui, po pietų pertraukos, tęstis nuo 13 val. Vis dėlto dienoraštyje trečiasis asmuo klaidingai pasižymėjo tik vėlesnį (13 val.) posėdžio laiką; trečiasis asmuo bandė jungtis į posėdį 13 val., tačiau nepavykus, paskambino į teismą ir sužinojo, kad byla buvo išnagrinėta iki pietų ir posėdis nuo 13 val. nebevyks. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo teismo posėdyje nedalyvavo ir negalėjo tiesiogiai ieškovei užduoti klausimų, susijusių su jos paaiškinimais posėdžio metu, bei pateikti argumentų, kuriuos išdėstė apeliaciniame skunde.

26.       Ieškovė M. S. pateikė atsiliepimus į šioje byloje pateiktus apeliacinius skundus, prašydama šiuos skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jai iš apeliantų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atsiliepimai į apeliacinius skundus grindžiami šiais argumentais:

26.1.                      Teismas tinkamai išsiaiškino bylos faktines aplinkybes ir tinkamai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovių bankrutuojančios UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ buvo susiklostę paskolos santykiai, o ne buto pirkimo– pardavimo santykiai. Kad atsakovės, sudarydamos sandorius, veikė nesąžiningai, įrodo ir ta aplinkybė, kad jos per trumpą laiką įkalbėjo ieškovę sudaryti kelis sandorius, apgaulės būdu užvaldė jai nuosavybės teise priklausantį didelės vertės turtą, taip pat tą pačią dieną (2020 m. gruodžio 30 d.) įkeitė jos buvusį turtą.

26.2.                      Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė savo patikslintame ieškinyje (22 punkte) aiškiai nurodė, kad ji buvo apgauta, suklaidinta dėl sandorių formų, o tai, kad anksčiau ji buvo sudariusi paskolos sutartis ir įkeitusi savo turtą, nereiškia, kad sudarydama ginčijamus sandorius ji tiksliai suvokė, kokia forma jie turi būti sudaromi. Atsakovės pasinaudojo ieškovės teisinių žinių trūkumu ir tyčia apgavo ją, ką pagrįstai konstatavo teismas sprendime.

26.3.                      Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad hipotekos turėtojas nebuvo rūpestingas ir neatliko visų veiksmų, todėl pagrįstai panaikino ir hipotekos sutarties dalį bei panaikino hipoteką.

26.4.                      Ieškovės įsitikinimu, trečiasis asmuo notaras G. B. apeliaciniu skundu neturi teisės prašyti pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą taip, kaip apeliantas nurodė apeliacinio skundo rezoliucinės dalies 2, 2.1, 2.2, 2,3, 2.4 punktuose. Apeliantas į bylą buvo įtrauktas ieškovės iniciatyva ir byloje jis buvo trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė bylą spręsti teismo nuožiūra.

26.5.                      Nors trečiasis asmuo tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į ieškinį teigia, kad jis aiškinosi aplinkybės dėl mažos sandorio kainos, ieškovė to nepatvirtina. Ieškovės teigimu, notaras jai aiškiai pasakė, kad reikia mokėti pagal atpirkimo sutartį, todėl, ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos priešingus pasisakymus, vadovavosi labiau tikėtina ieškovės pozicija nei apelianto, juolab, kad notaras jau yra tvirtinęs sandorius, kurių kaina taip pat akivaizdžiai per maža.

26.6.                      Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nepasisakė dėl hipotekos sutarties ir hipotekos galiojimo, taip pat neprašo iš atsakovų atlyginti teismo išlaidų, jei apeliacinis skundas būtų atmestas, kas netiesiogiai patvirtina, kad notaras su atsakovėmis veikė kartu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

29.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

30.       Trečiasis asmuo notaras G. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta susirašinėjimo elektroniniais laiškais su atsakove UAB „Aganus“ medžiaga, elektroninių laiškų priedai ir ieškovės 2019 m. kovo 28 d. sudarytų paskolos bei hipotekos sutarčių priedų kopijos. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis šių dokumentų pirmosios instancijos teismui neteikė, kadangi nė viename iš ieškovės teiktų procesinių dokumentų nebuvo nurodyta, jog apie šalių sulygtą buto atpirkimo sąlygą notaras žinojo, priešingai, buvo teigiama, kad UAB „Aganus“ nuo notaro nuslėpė, jog yra sudaroma atpirkimo sutartis.

31.       Pasibaigus apeliacinio skundu padavimo terminui, trečiasis asmuo papildomai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-657-845/2025, nurodydamas, kad teismas, įvertinęs analogiškų sandorių sudarymo aplinkybes, kitoje byloje konstatavo, jog aplinkybė apie atpirkimo sutarties sudarymą nuo notaro buvo nuslėpta.

32.       Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Vadovaudamasis CPK 180 straipsniu, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens argumentus ir naujai pateiktų įrodymų turinį, vertina, kad šie įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, kadangi papildo trečiojo asmens poziciją. Nors dauguma naujai pateiktų dokumentų galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui (išskyrus tuos įrodymus, kuriuos trečiasis asmuo pateikė pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui), šiuo atveju sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad papildomų įrodymų pateikimas trečiajam asmeniui iš esmės tikslingas tapo tuomet, kai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė ir dėl trečiojo asmens veiksmų ginčo situacijoje. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, taip pat įvertinusi tai, kad naujai pateikti įrodymai yra nedidelės apimties, teisėjų kolegija trečiojo asmens pateiktus įrodymus priima ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

34.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 8 d. ieškovė su atsakove UAB „Aganus“ sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė pardavė atsakovei UAB „Aganus“ butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 7 000 Eur kainą. Iš paminėtos 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–sutarties matyti, kad pirkėja (UAB „Aganus“) 3 930 Eur sumą sumokėjo pardavėjai (ieškovei) prieš šalims pasirašant sutartį grynaisiais pinigais (sutarties 4.1.1 punktas), o 3 070 Eur pirkėja šalių susitarimu pervedė į UAB „Greitas lizingas“, dengdama pardavėjos paskolą ir kitas pagal tarp pardavėjos bei UAB „Greitas lizingas“ 2019 m. kovo 28 d. sudarytą verslo paskolos sutartį Nr. GL57 mokėtinas sumas (sutarties 4.1.2 punktas). Paminėtą sutartį patvirtino Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaras G. B..

35.       2020 m. balandžio 8 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Aganus“, atstovaujama R. V., sudarė rašytinę ginčo buto atpirkimo sutartį Nr. ATP0408/01, kurios preambulėje nurodė, kad ieškovė, paminėtoje sutartyje įvardinta skolininke, siekia parduotą ginčo butą atpirkti, o UAB „Aganus“, paminėtoje sutartyje įvardinta kreditore, gavusi atpirkimo kainą, siekia leisti skolininkei įgyvendinti atpirkimo teisę. Aptariamos sutarties 1.1 punkte ieškovė (skolininkė) iki 2025 m. gegužės 15 d. įsipareigojo UAB „Aganus“ sumokėti turto atpirkimo kainą – 12 250 Eur, o 1.2 punkte šalys susitarė dėl mokėjimų grafiko, kaip neatskiriamos aptariamos sutarties dalies. Pagal atpirkimo sutarties 4.1 punktą skolininkei tinkamai įvykdžius įsipareigojimus, nustatytus 1.2 punkte, ji įgyja nuosavybės teisę į turtą šalims notarine tvarka sudarius pirkimo–pardavimo sutartį. Minėtos sutarties 5 punktas numatė sutarties nutraukimo pagrindus, t. y. 5.1 punktas numatė, kad skolininkei daugiau kaip 5 darbo dienas vėluojant sumokėti kreditorei šios atpirkimo sutarties 1.2 punkte nurodytame mokėjimų grafike nustatytus mokėjimus, pažeidimas bus laikomas esminiu atpirkimo sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę kreditorei rašytiniu pranešimu vienašališkai nutraukti atpirkimo sutartį. Kreditorė apie savo sprendimą vienašališkai nutraukti atpirkimo sutartį skolininkei turėjo pranešti skolininkės nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) registruotu laišku. Šalys susitarė, kad toks kreditorės pranešimas yra juridinis faktas, nutraukiantis atpirkimo sutartį, ir kreditorė turi teisę savo pasirinkimu, apie tai informavusi skolininkę, parduoti turtą savo nuožiūra, tokiu atveju gauta už parduotą turtą suma yra kreditorės nuosavybė.

36.       Iš LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. patvirtino bankrutuojančios UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-6619-807/2023, kurioje bankrutuojanti UAB „Aganus“ buvo pareiškusi reikalavimą UAB „Investolima“ dėl skolos priteisimo. Į paminėtą bylą buvo pateikta bankrutuojančios UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ 2020 m. spalio 16 d. preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Aganus“, sutartyje vadinama pardavėja, ir UAB „Investolima“, sutartyje vadinama pirkėja, įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad ginčo butas parduodamas už 35 064,12 Eur, o 16 150 Eur dydžio avansas pardavėjai turi būti sumokėtas iki 2020 m. gruodžio 24 d.

37.       2020 m. gruodžio 30 d. ieškovės ir UAB „Aganus“ sutarimu ginčo buto 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutartis buvo nutraukta. Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d., atsakovė UAB „Aganus“ ir atsakovė UAB „Investolima“ sudarė notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB „Aganus“ pardavė ginčo butą atsakovei UAB „Investolima“. Sudarant minėtą sandorį atsakovę UAB „Aganus“ atstovavo R. V.. 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.2 punkte nustatyta, kad ginčo buto kaina yra 35 064,12 Eur.

38.       2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė su atsakove UAB „Investolima“, atstovaujama R. V., sudarė rašytinę ginčo buto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. IŠS201230-02, kuria UAB „Investolima“ įsipareigojo perduoti ginčo butą ieškovės nuosavybėn, o ieškovė įsipareigojo priimti nurodytą turtą ir atsiskaityti už jį pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje nustatyta tvarka.

39.       2020 m. gruodžio 30 d. UAB „Investolima“ ir atsakovė UAB „Kredito garantas“ sudarė notarinę sutartinės hipotekos sutartį (registro Nr. 8406), kurioje įsipareigojimas kildinamas iš UAB „Aganus“ 2020 m. gruodžio 30 d. paskolos sutarties Nr. 29299. Pagal šią sutartinės hipotekos sutartį, be kito nekilnojamojo turto objekto, buvo įkeistas ir ginčo butas, o jo vertė šalių sutarimu nustatyta 35 000 Eur (sutartinės hipotekos sutarties 4.2 punktas).

40.       2024 m. vasario 22 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir turto realizavimo sustabdymo – taikymo iki ieškinio padavimo teismui, nurodydama, kad 2024 m. vasario 22 d. iš VĮ „Registrų centras“ buvo gautas Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, jog ginčo butas yra įkeistas ir atliktas įrašas apie hipoteką, taip pat antstolių kontoroje pradėtas priverstinio skolos išieškojimo procesas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartimi paminėtą prašymą tenkino.

41.       Ieškovė, surinkusi papildomus duomenis, 2024 m. kovo 8 d. pateikė teismui ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti 2020 m. balandžio 8 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą ieškovės su atsakove UAB „Aganus“; modifikuoti 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, ieškovės sudarytą su atsakove UAB „Investolima“, į paskolos sutartį; panaikinti 2020 m. gruodžio 30 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovės UAB „Aganus“ su atsakove UAB „Investolima“; panaikinti 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės UAB „Investolima“ ir atsakovės UAB „Kredito garantas“ sutartinės hipotekos sutarties dalį, kuria ginčo butas; panaikinus pirkimo–pardavimo sutartis, taikyti restituciją, grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į ginčo butą, įpareigojant UAB „Aganus“ grąžinti atsakovei UAB „Investolima“ 35 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad atsakovės, sudarydamos sandorius, veikė nesąžiningai, kadangi pasinaudodami ieškovės teisinių žinių neturėjimu per trumpą laiką įkalbėjo ją sudaryti kelius sandorius ir taip apgaulės būdu užvaldė jos nekilnojamąjį turtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino pilna apimtimi.

42.       Atsakovė UAB „Kredito garantas“ ir trečiasis asmuo notaras G. B. pateikė apeliacinius skundus. Atsakovė UAB „Kredito garantas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o trečiasis asmuo notaras G. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriose pasisakoma apie notaro veikimą kartu su atsakovėmis, turi būti panaikintos, o kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, ieškovės ir atsakovių sutartis modifikuojant: 2020 m. balandžio mėn. 8 d. sudaryta atpirkimo sutartis turi būti modifikuota į paskolos sutartį; 2020 m. balandžio mėn. 8 d. buto pirkimo– pardavimo sutartis turi būti modifikuota į pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise; 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti modifikuota į susitarimą dėl 2020 m. balandžio 8 d. paskolos sutarties pakeitimo; 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovių UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ sudaryta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti modifikuota į pirkimo–pardavimo sutartį su joje numatyta ieškovės atpirkimo teise.

Dėl ginčo sandorių vertinimo

43.       Apeliaciniuose skunduose atsakovė UAB „Kredito garantas“ ir trečiasis asmuo notaras G. B. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvados, jog pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos dėl apgaulės, o trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovė žinojo, kokių padarinių siekia sudarydama ginčo sandorius, tokie padariniai ją tenkino (išskyrus ginčo buto įkeitimą UAB „Kredito garantas“), todėl, įvertinus visų sandorio šalių valią, sudaryti sandoriai turėjo būti pripažinti apsimestiniais ir modifikuoti į tikrąją šalių valią atitinkančius sandorius, o ne panaikinti.

44.       CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

45.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį (CK 1.91 straipsnis), byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).

46.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ginčijant sandorį dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

47.       Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

48.       CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis (CK 1.87 straipsnio 2 dalis). Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurie sąžiningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu (CK 1.87 straipsnio 3 dalis).

49.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).

50.       Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-686/2015).

51.       Taigi, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo sandorius ieškovė sudarė dėl apgaulės, šiuo atveju svarbu nustatyti, kokie buvo ginčo sandorių šalių ketinimai sudarant ginčo sandorius, be kita ko, ar ieškovės veiksmai sudarant ginčo sandorius atitiko tikrąją jos valią, ar sprendimas dėl sandorių sudarymo buvo priimtas ieškovės valią veikiant pašaliniams veiksniams, šiuo atveju – ar ieškovė buvo suklaidinta ieškinyje nurodyto atsakovių elgesio, taip pat ar atsakovių elgesys ginčo situacijoje buvo sąžiningas.

52.       Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, sudarydama 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tos pačios dienos atpirkimo sutartį, taip pat 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, nesiekė perleisti nuosavybės teisės į ginčo butą, jos pagrindinis tikslas buvo gauti paskolą, o 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ginčo butas buvo faktiškai perleistas atsakovei UAB „Aganus“, ieškovė suvokė tik kaip savo prievolės grąžinti paskolintą sumą su palūkanomis įvykdymo užtikrinimą. Teisinis rezultatas, kurio siekė ieškovė, iš esmės atitinka pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę (CK 6.417 straipsnis). Tokią išvadą leidžia padaryti tiek ieškovės ir atsakovių sudarytų sandorių turinys (kaip nustatyta byloje, prieš sudarydama 2020 m. balandžio 8 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį notarine tvarka, ieškovė ir atsakovė UAB „Aganus“ tą pačią dieną pasirašė ginčo buto atpirkimo sutartį, suteikiančią pagrindą ieškovei tikėtis, jog ginčo butas perleidžiamas tik laikinai, kol ieškovė su nurodyta atsakove atsiskaitys atpirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis; 2020 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje nustatytas ieškovės paskolos grąžinimo grafikas, įtvirtinta nuostata, jog nuosavybė į ginčo butą pardavėjai išlieka tol, kol ieškovė nesumoka nurodytoje sutartyje nustatytos kainos, ir kt.), tiek ieškovės elgesys vykdant sandorius (ieškovė, vadovaudamasi su atsakovėmis sudarytomis sutartimis, reguliariai atliko mokėjimus atsakovėms, kol iš antstolės gavo informaciją, jog ginčo butas jai nebepriklauso). Kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat nuosekliai patvirtina, kad ieškovė nesiekė perleisti ginčo buto be atpirkimo teisės, o siekė gauti paskolą: butu naudojosi ieškovės šeima (ieškovės sūnus, kuris yra neįgalus), ieškovė mokėjo už ginčo buto išlaikymą, draudė jį. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 8 d. sandorių su atsakove UAB „Aganus“ sudarymo metu jos turtinė padėtis buvo sunki, ieškovei reikėjo lėšų (ji siekė pasiskolinti 7 000 Eur, kas, kaip matyti iš 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, atitinka nustatytą ginčo buto kainą), butą siekė susigrąžinti atsakovei UAB „Aganus“ per penkerių metų laikotarpį „sumokėjusi procentus“. Ieškovė teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad atsakovių UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ atstovai ją nuolat tikino, jog ieškovė gali bet kuriuo metu ir anksčiau išpirkti ginčo butą, o ieškovė tuo besąlygiškai tikėjo, kadangi paskolos grąžinimo tvarka buvo įtvirtinta tiek 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutartyje, tiek 2020 m. gruodžio 30 d. ginčo buto išsimokėtinai pirkimo–pardavimo sutartyje. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes ir leidžiančių abejoti ieškovės pozicija.

53.       Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad ieškovė aiškiai suvokė sudarytų sandorių esmę, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės suvokimą, kad ji ginčo butą perleidžia atsakovėms be atpirkimo teisės. Pažymėtina, kad visi ieškovės sandoriai su atsakovėmis buvo sudaryti lietuvių kalba, nors ieškovė įprastai kalba rusų kalba, o jos lietuvių kalbos žinios yra abejotinos (teismo posėdžio metu ieškovė paaiškinimus davė dalyvaujant vertėjai). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nors sandoriai buvo sudaromi lietuvių kalba, sandorių sudarymo sąlygos ieškovei atsakoves atstovaujančių asmenų buvo paaiškintos rusų kalba, o ieškovė žodžiu duotais paaiškinimais pasitikėjo. Atsakovės į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės išsilavinimą ar patirtį, leidžiančių ieškovei teisingai suvokti jos sudarytų sandorių visumos sukeliamą teisinį rezultatą, t. y. kad paprasta rašytine forma sudaryti nekilnojamojo turto atpirkimo ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sandoriai, juolab esant ieškovės ir atsakovių sudarytoms notarinėms pirkimo–pardavimo sutartims, kuriais ginčo butas perleistas atsakovėms, neužtikrina ieškovei teisės atpirkti ginčo butą jau vien dėl netinkamos šių sandorių formos (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, o pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį), ir tinkamai įvertinti tokių sandorių sudarymo riziką. Trečiojo asmens notaro G. B. kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikta ieškovės ir UAB „Greitas lizingas“ notarine tvarka 2019 m. kovo 28 d. sudaryta maksimaliosios hipotekos sutartis, kurios pagrindu ieškovė buvo įkeitusi ginčo butą pagrindinei 3 000 Eur dydžio paskolos grąžinimo prievolei ir 2 000 Eur dydžio netesyboms bei kreditorės patirtiems nuostoliams užtikrinti, neturint apskritai jokių duomenų apie nurodytos sutarties sudarymo aplinkybes, nepagrindžia ieškovės turimų žinių ar patirties sudarant su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius. Priešingai, nurodyti duomenys papildomai pagrindžia aplinkybę, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki, todėl ieškovei, siekiančiai gauti santykinai nedidelę paskolą, jau yra tekę tokios paskolos grąžinimo įvykdymo užtikrinimui įkeisti turimą nekilnojamąjį turtą.

54.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ ginčo situacijoje nebuvo sąžiningos ir, pasinaudojusios ieškovės teisinių žinių trūkumu, suklaidino ją dėl ginčo sandorių teisinių pasekmių. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas (toliau – Kredito įstatymas) kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise, nustato specifinius reikalavimus – tokio kredito davėjas, be kita ko, turi būti priežiūros institucijos (Lietuvos banko) įrašytas į viešąjį kredito davėjų sąrašą (Kredito įstatymo 25 straipsnis), o kredito gavėjas, be kitų reikalavimų, turi atitikti kreditingumo reikalavimus; paminėtame įstatyme įtvirtinta kredito davėjo pareiga atlikti kredito gavėjo kreditingumo vertinimą ir nustatyti, ar kredito gavėjas galės vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį (Kredito įstatymo 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovės UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ ginčui aktualiu laikotarpiu būtų buvusios įrašytos į nurodytą kredito davėjų sąrašą ir būtų atitikusios kitus tokia veikla užsiimančių subjektų reikalavimus, taip pat nėra duomenų apie atliktą ieškovės kreditingumo įvertinimą (kaip matyti iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ieškovė paskolos galimai dėl neatitikimo kreditingumo reikalavimams kitokiu būdu negalėjo gauti). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovės, kurios yra verslininkės, sudarė su ieškove, kuri ginčo teisiniuose santykiuose buvo vartotoja, kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, sandorius, nors nebuvo Kredito įstatyme nustatytų sąlygų tokiems sandoriams sudaryti, atskleidžia atsakovių nesąžiningumą. Nurodyta aplinkybė taip pat atskleidžia, kodėl 2020 m. balandžio 8 d. atpirkimo sutartis ir 2020 m. gruodžio 30 d. sutartis nebuvo pateiktos tvirtinimui notarine tvarka – tokių sutarčių notaras nebūtų galėjęs patvirtinti dėl jų neatitikimo įstatymuose nustatytiems reikalavimams.

55.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad atsakovių atstovai ieškovę vis patikindavo, jog ieškovė galės ginčo butą išpirkti bet kuriuo metu net ir nepasibaigus atpirkimo sutartyje (vėliau – ginčo buto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje) nustatytam terminui, tačiau byloje esantys duomenys paneigia atsakovių siekį laikytis su ieškove paprasta rašytine forma sudarytų sutarčių. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6619-807/2023, kurioje bankrutuojanti UAB „Aganus“ buvo pareiškusi reikalavimą UAB „Investolima“ dėl skolos priteisimo, buvo pateikta bankrutuojančios UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ 2020 m. spalio 16 d. sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Aganus“, sutartyje vadinama pardavėja, ir UAB „Investolima“, sutartyje vadinama pirkėja, įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudaryti pagrindinę ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad ginčo butas parduodamas už 35 064,12 Eur, o 16 150 Eur dydžio avansas pardavėjai turi būti sumokėtas iki 2020 m. gruodžio 24 d. Taigi dar 2020 m. spalio mėn., ieškovei tokiose derybose nedalyvaujant, atsakovės susitarė dėl ginčo buto perleidimo. Nors tą pačią dieną, kai ginčo butas notarine pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Aganus“ buvo perleistas UAB „Investolima“ (2020 m. gruodžio 30 d.), ieškovė su UAB „Investolima“ sudarė ginčo buto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį, tą pačią dieną UAB „Investolima“ ir atsakovė UAB „Kredito garantas“ sudarė notarinę sutartinės hipotekos sutartį, kuria ginčo butas buvo įkeistas ir apie kurią ieškovė nebuvo informuota. Taigi, viena vertus, ieškovei su atsakovėmis sudarant rašytines sutartis buvo sudaromas įspūdis, kad UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ siekia laikytis susitarimo leisti ieškovei atpirkti ginčo butą, kita vertus, atsakovės tuo pat metu ginčo butu disponavo savo nuožiūra be ieškovės žinios, visiškai neatsižvelgdamos į atpirkimo teisę, kurią tikino ieškovę turint, kol galiausiai ginčo butas buvo įkeistas atsakovės UAB „Investolima“ prievolėms užtikrinti, o vėliau ir pradėtas išieškojimas iš nurodyto turto priverstine tvarka. Akivaizdu, kad ieškovė, žinodama tvarką, kuria turi būti sudaromos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartys, taip pat apie atsakovių UAB „Aganus“ ir UAB „Investolima“ sudarytas sutartis, nebūtų sudariusi ieškinyje nurodytų sandorių. Atsakovių nesąžiningumą neatskleidžiant ieškovei visos informacijos apie sudaromų sandorių esmę papildomai pagrindžia ir tai, kad atsakovės klaidingai informavo ieškovę apie aplinkybes, kodėl ieškovė 2020 m. gruodžio 30 d. turėjo nutraukti atpirkimo sutartį su UAB „Aganus“ ir tą pačią dieną sudaryti ginčo buto pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį su atsakove UAB „Investolima“: kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų, ieškovei buvo nurodyta, kad keičiasi bendrovės pavadinimas, o visa kita išliks nepakitę, be to, ieškovė visų ginčo sandorių sudarymo metu bendravo su tais pačiais asmenimis – R. V. ir V. Z., o tai ieškovei papildomai sudarė įspūdį dėl jos 2020 m. balandžio 8 d. susitarimų su UAB „Aganus“ tęstinumo. Taigi šios aplinkybės pagrindžia, kad atsakovės klaidino ieškovę, nutylėdamos aplinkybes, kurias žinojusi ieškovė, kuriai buvo svarbu grąžinus suteiktą paskolą atgauti ginčo butą, nebūtų sudariusi ieškinyje nurodytų sandorių.

56.       Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo sandorių sudarymo aplinkybes, sandorių šalių elgesį, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir pagrįstai vadovavosi CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, pripažindamas negaliojančia 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atitinkamai pagrįstai negaliojančia pripažinta ir vėlesnė (2020 m. gruodžio 30 d.) ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Aganus“ perleido ginčo butą UAB „Investolima“, kadangi ši sutartis buvo sudaryta paminėto 2020 m. balandžio 8 d. negaliojančio sandorio pagrindu (CK 1.81 straipsnis).

Dėl notaro veiksmų vertinimo

57.       Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai pasisakė dėl notaro vaidmens suklaidinant ieškovę, t. y. kad notaras taip pat veikė iš anksto susitaręs su atsakovėmis šioms suklaidinant ieškovę bei kad notarui apie visus ginčijamus sandorius ir jų sudarymo aplinkybes buvo žinoma, todėl prašo atitinkamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinti.

58.       Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vien remdamasis trečiojo asmens notaro G. B. ir atsakovės UAB „Kredito garantas“ (duomenys neskelbtini) J. B. pavardžių sutapimu, byloje nesant kitų įrodymų, visiškai nepagrįstai pažymėjo, jog toks pavardžių sutapimas leidžia labiau tikėti, kad apie visus ginčijamus sandorius ir jų sudarymo aplinkybes visoms atsakovėms, tarp jų – ir notarui, buvo žinoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks skundžiamo sprendimo motyvas nėra paremtas byloje esančiais įrodymais, todėl juo teismo procesinis sprendimas neturėjo būti grindžiamas.

59.       Vis dėlto, be pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie tikėtiną notaro ir UAB „Kredito garantas“ (duomenys neskelbtini) giminystės ryšį, byloje yra kitų įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, kad tikrasis tarp ieškovės ir atsakovių susiklosčiusių teisinių santykių turinys notarui turėjo būti žinomas. Pirmiausia, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, abejonių kelia 2020 m. balandžio 8 d. notaro patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta neprotingai maža parduodamo ginčo buto kaina (7 000 Eur), juolab kad, kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, 2020 m. kovo 23 d. masinio vertinimo būdu buvo nustatyta 19 300 Eur vidutinė tokio turto rinkos vertė. Notaras, 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu matydamas beveik tris kartus už vidutinę rinkos kainą mažesnę ginčo buto pardavimo kainą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo jo profesinei veiklai keliamais atidumo ir rūpestingumo reikalavimais, turėjo suabejoti, ar tokia pirkimo–pardavimo sandorio suma atitinka tikrąją šalių, o ypač – ieškovės, kuriai toks sandoris atrodo akivaizdžiai nenaudingas, valią. Be to, byloje nebuvo paneigta ir ta aplinkybė, kad ieškovės lietuvių kalbos žinios nėra pakankamai geros teisinio pobūdžio tekstui suprasti, o 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sandoris notaro biure buvo sudarytas lietuvių kalba be vertimo. Esant tokioms aplinkybėms, būtų galima vertinti, kad notaras ginčo situacijoje arba nesilaikė atidumo bei rūpestingumo reikalavimų ir nesigilino į aplinkybę, už kokią kainą ieškovė parduoda turimą turtą, arba žinojo apie ieškovės ir atsakovių sudarytą rašytinę ginčo buto atpirkimo sutartį, todėl jam papildomų klausimų dėl ginčo buto kainos nekilo. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, ieškovė ne kartą pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu notaras jai paaiškino, kad „ieškovė turi mokėti procentus“, o jei to nedarys, praras butą (2024 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo 0:19:00-0:20:00; 0:25:00 – 0:26:00). Nors apeliantas teigia, kad atpirkimo sandorio sudarymo faktas buvo nuslėptas ir nuo notaro, nuoseklūs ieškovės paaiškinimai 2020 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo kontekste leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės pagrįstumu, jog notarui ir apie ginčo šalių susitarimą dėl buto atpirkimo buvo žinoma.

60.       Nurodytą teiginį netiesiogiai patvirtina ir tai, kad su notaru prieš 2020 m. balandžio 8 d. sandorio sudarymą bendravo (susirašinėjo) ne ieškovė, o atsakovė UAB „Aganus“; kad sandoris buvo sudarytas notaro biure, esančiame (duomenys neskelbtini), nors ginčo šalių gyvenamoji (buveinės) vieta yra Vilniuje; kad analogiškomis aplinkybėmis notaras buvo patvirtinęs kitų ieškovų ir UAB „Aganus“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, kurį ieškovai ginčijo kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-657-845/2025.

61.       Teismo pareiga tinkamai motyvuoti ir pagrįsti priimtą procesinį sprendimą yra neatsiejamai susijusi su pareiga tinkamai įvertinti byloje pateiktus įrodymus. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

62.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, susijusiomis su notaro elgesiu ginčo situacijoje, ir panaikinti atitinkamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kaip to prašoma trečiojo asmens apeliaciniame skunde, kadangi skundžiamas išvadas pirmosios instancijos teismas padarė atlikęs išsamų byloje esančių įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimą, patikrinęs, be kita ko, LITEKO sistemoje esančius duomenis apie kitas susijusias bylas, teismo padarytos išvados nuosekliai ir logiškai seka iš šioje nutartyje aptartų įrodymų visumos, esminių abejonių dėl šių išvadų nėra.

Dėl hipotekos sutarties

63.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Kredito garantas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė pagrindo, kuriuo pripažino hipotekos sutartį negaliojančia. Apeliantė UAB „Kredito garantas“ taip pat nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu ginčo pirkimo – pardavimo sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, apeliacinės instancijos teismas turėtų pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta hipotekos sutartis, ir, vadovaudamasis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, palikti hipoteką apeliantės UAB „Kredito garantas“ naudai galioti.

64.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas 2020 m. gruodžio 30 d. hipotekos sutarties dalį dėl ginčo buto įkeitimo negaliojančia, iš tiesų nenurodė, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu tai atliko, o iš esmės rėmėsi atsakovės UAB „Kredito garantas“ nesąžiningumu. Vis dėlto ši aplinkybė nepagrindžia atsakovės UAB „Kredito garantas“ teiginio, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė nemotyvuotą sprendimą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus dėl 2020 m. balandžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 30 d. ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorių, kuriais ginčo butas iš pradžių ieškovės buvo perleistas UAB „Aganus“, o šios atsakovės vėliau perleistas atsakovei UAB „Investolima“, negaliojimo. Pripažinus paminėtus sandorius negaliojančiais, akivaizdu, kad UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ 2020 m. gruodžio 30 d. negaliojančio sandorio pagrindu sudaryta hipotekos sutartis dėl ginčo buto prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), todėl taip pat buvo negaliojanti, kadangi pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) atsakovės UAB „Kredito garantas“ teisė įkeisti ginčo butą negalėjo atsirasti negaliojančio pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu.

65.       Vertinant apeliantės UAB „Kredito garantas“ argumentus apie tai, kad jos, kaip sąžiningos hipotekos įgijėjos, teisės turėtų būti ginamos net ir ginčo buto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atveju, pažymėtina, kad hipotekos sandoris, kaip ir bet kuris kitas sandoris, teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu CK pirmojoje knygoje įtvirtintais pagrindais, tačiau hipotekos sandorio pripažinimas negaliojančiu gali sukelti skirtingų teisinių padarinių hipotekos kreditoriui priklausomai nuo jo sąžiningumo vertinimo. CK 4.197 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CK 4.197 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtis nustato hipotekos kreditoriaus, kaip daiktinės teisės turėtojo, teisės gynimo būdą, kai nuginčijamas hipotekos sandoris. Tokia hipotekos kreditoriaus daiktinė teisė išlieka, kai tai nustatoma teismo sprendimu, kuriuo hipotekos sandoris pripažintas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015). Tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio šalių atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių. Taigi hipotekos kreditorius, prašydamas teismo jam palikti hipotekos teisę pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, turi įrodyti, jog faktiškai nežinojo ir negalėjo žinoti hipotekos sandorio teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą tokį sandorį pripažinti negaliojančiu, ir turi teisę prašyti teismo ginti jo, kaip sąžiningo kreditoriaus, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580-686/2015).

66.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023). Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal jo žinojimą arba turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, „turėjimas žinoti“ reiškia asmens pareigą veikti aktyviai, pasidomėti apie tam tikras aplinkybes. Tokios pareigos turinys gali būti nulemtas asmens statuso (pavyzdžiui, verslininkas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąžiningumas versle reiškia laikymąsi tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinių elgesio standartų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021; 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023).

67.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad verslo subjektui, kuris profesionaliai verčiasi paskolų, užtikrintų nekilnojamojo turto hipoteka, suteikimu, keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Hipotekos kreditorius, siekdamas hipoteka užtikrinti suteiktos paskolos grąžinimą, turi pasidomėti ir įsitikinti, ar sudaromas sandoris neturi teisinių trūkumų. Kasacinis teismas panašaus pobūdžio ginčuose yra pasisakęs, kad paminėtos pareigos įvykdymui nepakanka patikrinti viešojo registro duomenis ir remtis paties skolininko, kaip įkaito davėjo, pareiškimais ir patvirtinimais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-916/2024). Hipotekos kreditorius tinkamai įvykdė minėtą pareigą, jei ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių patikrinti, ar nėra hipotekos sandorio teisinių trūkumų, dėl kurių toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Nenustačius tokių aplinkybių, hipotekos kreditorius negali būti laikomas sąžiningu prieš trečiuosius asmenis.

68.       Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Kredito garantas“ nepateikė jokių duomenų, kad iki hipotekos sutarties sudarymo domėjosi įkeičiamo turto būkle, netikrino, ar ginčo bute kas nors gyvena. Be to, hipotekos sutartyje atsakovės UAB „Investolima“ ir UAB „Kredito garantas“ nustatė, kad ginčo buto vertė yra 35 000 Eur, nors 2020 m. masinio vertinimo metu nustatyta ginčo buto vertė buvo beveik dvigubai mažesnė (19 300 Eur), o duomenų apie atsakovės UAB „Kredito garantas“ domėjimąsi, kokia yra reali ginčo buto vertė, byloje nėra, kaip nėra jokių duomenų ir apie tai, kad atsakovė UAB „Kredito garantas“ būtų domėjusis, ar dėl ginčo buto nebuvo sudaryta kitų sandorių. Kaip matyti iš atsakovės UAB „Kredito garantas“ apeliacinio skundo argumentų, jame taip pat nėra pateikiama jokių duomenų apie tai, kokių priemonių ėmėsi atsakovė, siekdama patikrinti, ar hipotekos sandoris neturi teisinių trūkumų, išskyrus aplinkybę, jog ji tikrino viešojo registro duomenis (kas, kaip minėta, teismų praktikoje nėra laikoma pakankamu minėtos pareigos tinkamam įvykdymui konstatuoti). Taigi šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog faktiškai negalėjo žinoti hipotekos sutarties teisinių trūkumų, sudariusių pagrindą šį sandorį pripažinti negaliojančiu. Nenustačius aplinkybių, kad atsakovė UAB „Kredito garantas“ ėmėsi visų įmanomų protingų priemonių patikrinti, ar nėra hipotekos sandorio teisinių trūkumų, dėl kurių toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, ji negali būti laikoma sąžininga CK 4.197 straipsnio 6 dalies kontekste.

Dėl procesinės bylos baigties

69.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui išspręsti aktualias teisės normas, tinkamai vertino įrodymus ir nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio panaikinti, remiantis atsakovės UAB „Kredito garantas“ ir trečiojo asmens notaro G. B. apeliaciniuose skunduose pateiktais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsakovės UAB „Kredito garantas“ ir trečiojo asmens notaro G. B. apeliacinius skundus atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

70.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

71.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72.       Apeliacinius skundus atmetus, apeliantams bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Šiuo atveju spręstinas ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 1 210 Eur teisinių paslaugų išlaidas už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą, t. y. 605 Eur (su PVM) išlaidas už atsiliepimo į UAB „Kredito garantas“ apeliacinį skundą parengimą ir 605 Eur (su PVM) išlaidas už atsiliepimo į trečiojo asmens notaro G. B. apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos yra pagrįstos ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą priteistino užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos ieškovei iš apeliantų.

73.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“ ir trečiojo asmens notaro G. B. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kredito garantas“, juridinio asmens kodas 302667426, ir 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) iš trečiojo asmens notaro G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                         Asta Jakutytė-Sungailienė        

                                                                        Dalia Trumpulienė

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė