Administracinė byla Nr. AS-174-552/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04832-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja D. M. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pareikalauti iš atsakovo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) pateikti pagrįstus įrodymus, kad pareiškėjos turimų ilgalaikių/negrįžtamų sveikatos būklės sutrikimų ir funkcinių apribojimų visuma, nesukelia jai jokių sunkumų atliekant būtiniausius kasdienius veiksmus/veiklas ir objektyviai gerina jos gyvenimo kokybę; 2) atsakovui nepateikus tokių įrodymų, pripažinti, kad Agentūra neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus ir pažeidė pareiškėjos teisę į pagalbų poreikio kompensavimą ir tuo apribojo jos lygias galimybes dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse; 3) pripažinus pareiškėjos pažeistas teises, nustatyti reikalingą pagalbų poreikio kompensaciją nuo 2024 m. vasario 13 d. prašymo padavimo dienos; 4) priteisti neturtinę žalą dėl pareiškėjos pažeistų teisių iš atsakovo, dėl netinkamo veikimo ir vilkinimo atlikti veiksmus: maksimalaus dydžio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 13 d. prašymo padavimo dienos iki pareiškimo išnagrinėjimo dienos.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų ir įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumams, t. y. tikslinti skundo reikalavimus; pateikti pareiškėjos kreipimąsi į atsakovą dėl įpareigojimo bei iš atsakovo gautą (jei buvo gautas) atsakymą, aiškiai nurodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galimai buvo pažeistos būtent pareiškėjos teisės bei teisėti interesai ir iš to kildinama prašoma priteisti neturtinė žala bei pateikti įrodymus; nurodyti, ar pareiškėja pageidauja, kad byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Teismas, be kita ko, pareiškėjai paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 3 dalį, Agentūros priimti sprendimai skundžiami privaloma ikiteismine tvarka.
Pareiškėja 2024 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti visus atsakovo sprendimus dėl pareiškėjos pagalbų poreikio ir jų kompensavimo vertinimo; 2) įpareigoti atsakovą pateikti pagrįstus įrodymus, kad pareiškėjos turimų ilgalaikių/negrįžtamų sveikatos būklės sutrikimų ir funkcinių apribojimų visuma, nesukelia jai jokių sunkumų atliekant būtiniausius kasdienius veiksmus/veiklas ir objektyviai gerina jos gyvenimo kokybę; 3) atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, prašomų antrame reikalavime, spręsti atsakovo atsakomybę dėl neveikimo taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus ir dėl pareiškėjos pažeistų teisių; 4) pripažinti pareiškėjos pažeistas teises ir įpareigoti atsakovą teisingai nustatyti reikalingą pagalbų poreikio kompensaciją nuo 2024 m. vasario 13 d. prašymo padavimo dienos; 5) dėl atsakovo veikimo ne pagal įstatymų nuostatas ir aplaidaus vilkinimo atlikti veiksmus ir tuo pažeidus pareiškėjos teisėtus lūkesčius pagalbos poreikiui ir kompensavimui, priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos. Ketvirtąjį patikslinto skundo reikalavimą pareiškėja papildomai patikslino pateikdama 2024 m. rugsėjo 26 d. prašymą ir minėtą reikalavimą išdėstė taip: įpareigoti atsakovą teisingai, užtikrinant pareiškėjai lygias galimybes, nustatyti reikalingą pagalbų poreikio kompensaciją nuo 2024 m. vasario 13 d. prašymo padavimo dienos.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai, konstatavę, kad pareiškėjos patikslintas skundas neatitinka ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, 2024 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti reikalavimus, nurodant tikslius kiekvieno ginčijamo sprendimo duomenis (priėmusi institucija, data, numeris, pavadinimas), taip pat nurodant susipažinimo su kiekvienu administraciniu aktu datą bei šiuos aktus pateikiant prie skundo; pateiktinas pareiškėjos kreipimasis į atsakovą dėl paminėto įpareigojimo (analogiškam reikalavimui) bei iš šios institucijos gautas (jei buvo gautas) atsakymas, kuris galimai pareiškėjos netenkina; nurodant konkrečius atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galimai buvo pažeistos būtent pareiškėjos teisės bei teisėti interesai ir iš to kildinama neturtinė žala; pateikti motyvuotą ir išsamiais įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba sumokėti žyminį mokestį pagal ABTĮ 35 straipsnio nuostatas. Teismas, be kita ko, informavo pareiškėją, kad šalinant skundo trūkumus, teismui turi būti pateiktas naujas vientisas skundas, kuris būtų vertintinas kaip savarankiškas skundas, atitinkantis jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Pareiškėja turi pateikti teismui vieną, naują patikslintą skundą, kuriame būtų nurodyti visi skundo elementai, t. y. dalykas (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą), pakartojo, kad Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį Agentūros priimti sprendimai skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėja 2024 m. spalio 22 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kad pareiškėjos turimų ilgalaikio/negrįžtamo pobūdžio sveikatos būklės sutrikimų ir funkcinių apribojimų visumos kompleksinis poveikis, nesukelia jai jokių sunkumų/neigiamo poveikio gyvenimo veiklose ir objektyviai neblogina pareiškėjos gyvenimo kokybės, todėl jai nereikalingos jokios pagalbos ir jų kompensavimas, t. y., atsakovui pagrįsti, kad jo sprendimai priimti nepažeidžiant jokių įstatyminių nuostatų, nes pareiškėja yra visiškai sveika ir savo išgalėmis turi užsitikrinti lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse; 2) atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, prašomų pirmame reikalavime, nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymines nuostatas ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir lūkesčius; 3) panaikinti atsakovo priimtus pirminio ir pakartotinio vertinimo sprendimus, gautus 2024 m. balandžio 23 d.: Nr.STS-2881; Nr. STS-4148; Nr. STS-4102; Nr. STS-4147; Nr. STS-2974 ir gautus 2024 m. rugpjūčio1 d.: Nr. STS-1993; Nr. STS-1994 dėl pareiškėjos nuo 2024 m. vasario 13 d. prašomų pagalbų poreikio ir jų kompensavimo ir įpareigoti atsakovą, tinkamai vykdant įstatymų nuostatas, priimti naują sprendimą; 4) dėl atsakovo veikimo ne pagal įstatymų nuostatas ir vilkinimo atlikti veiksmus, ir tuo pažeidus pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius pagalbos poreikiui ir kompensavimui, priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinę žalą.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. M. skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo pašoma panaikinti Agentūros sprendimus Nr. STS-2881, Nr. STS-4148, Nr. STS-4102, Nr. STS-4147, Nr. STS-2974, Nr. STS-1993 ir Nr. STS-1994, kitą skundo dalį laikė nepaduota ir grąžino pareiškėjai.
Dėl pareiškėjos reikalavimo, kuriuo ji prašė teismo panaikinti Agentūros priimtus sprendimus, teismas nustatė, kad ginčo teisiniams santykiams aktualus Įstatymas, kurio 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Agentūros priimti sprendimai skundžiami privaloma ikiteismine tvarka. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, dėl Agentūros sprendimų pareiškėja, visų pirma, turi skundu kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Kadangi pareiškėja nepasinaudojo Įstatymu nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, teismas pareiškėjos skundą dėl Agentūros sprendimų panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Teismas nurodė, kad tikslindama skundą, pareiškėja pirmuoju ir antruoju skundo reikalavimais pakartotinai prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kad pareiškėjos turimų ilgalaikio/negrįžtamo pobūdžio sveikatos būklės sutrikimų ir funkcinių apribojimų visumos kompleksinis poveikis, nesukelia jai jokių sunkumų/neigiamo poveikio gyvenimo veiklose ir pan., be to, atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų (prašomų pirmame reikalavime) nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymines nuostatas ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir lūkesčius. Teismas konstatavo, kad tikslindama skundą pareiškėja 2024 m. rugsėjo 11 d. ir 2024 m. spalio 1 d. nutartyse nurodytų skundo trūkumų iš esmės nešalino – pakartotinai reiškė reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus, tačiau nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atsakovą dėl paminėto reikalavimo, taip pat nepatikslino sąlyginio pobūdžio reikalavimo. Atitinkamai teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino šios skundo dalies trūkumų.
Dėl pareiškėjos prašymo priteisti iš Agentūros 4 000 Eur neturtinę žalą, teismas nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. ir 2024 m. spalio 1 d. nutartyse teismas išaiškino pareiškėjai, kad skundo aplinkybės, iš kurių pareiškėja kildina jai galimai padarytą neturtinę žalą, išdėstytos nekonkrečiai ir neaiškiai, todėl teismas negali nustatyti skundo pagrindo, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribų. Pareiškėja abstrakčiai nurodė, kad žala kilo dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, tačiau skunde neįvardijo ir nenurodė, kokius konkrečiai veiksmus atsakovas vilkina atlikti ir kaip pasireiškė atsakovo veikimas ne pagal įstatymo nuostatas. Iš skundo turinio teismui nebuvo aišku, kaip pasireiškė pareiškėjos nurodoma neturtinė žala. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl skundo dalis dėl reikalavimų, kuriais prašoma įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nustatyti aplinkybes ir priteisti neturtinę žalą, buvo grąžintas pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ reikalavimus.
III.
Pareiškėja D. M. patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ikiteisminės tvarkos privalomumo, nurodo, kad Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė pasirinkti, kam skųsti Agentūros veiksmus, o privalomumas kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją nėra suabsoliutintas.
Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ji nenurodė ir neįvardijo, kokius konkrečiai veiksmus atsakovas vilkino atlikti ir kaip pasireiškė atsakovo neveikimas, nesutinka, kad nėra aišku, kaip pasireiškė nurodoma neturinė žala. Pareiškėja nurodo, kad ji 2024 m. gegužės 20 d. pareiškime pateikė paklausimą atsakovui, tačiau Agentūros 2024 m. rugpjūčio 1 d. atsakymas nebuvo išsamus, aiškus ar pagrįstas, todėl pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pareikalauti iš atsakovo tinkamų įrodymų, kad atsakovas vertinimus atliko pagal įstatymines nuostatas ir nepažeidė pareiškėjos teisių ir lūkesčių. Pareiškėja teigia, kad ji nurodė ir galimus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimus, t. y. kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. atsakyme nėra atsakovo paaiškinimų, pagrįstumo ir atsakymų į pareiškėjos 2024 m. gegužės 20 d. pareiškimą. Minėtame atsakyme atsakovas nenurodė, kodėl pareiškėjos pareiškimo nenagrinėjo iš esmės, o tai pareiškėja vertina kaip sąmoningą atsakomybės vengimą ir vilkinimą, ir teigia, kad atsakovas pažeidė ne tik Viešojo administravimo įstatymo, tačiau ir Įstatymo nuostatas.
Pareiškėja teigia, kad teisėtai prašo iš atsakovo teisinių ir faktinių įrodymų, kad atsakovas pareiškėjos atžvilgiu nepažeidė jokių įstatymų nuostatų, o atsakovui nepateikus prašomų įrodymų, logiška prašyti pripažinti, kad pareiškėjos teisės ir lūkesčiai pažeisti, todėl visi reikalavimai, pareiškėjos nuomone, turi tiesioginį priežastinį ryšį, bet ne sąlygiškumą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, o kitą skundo dalis laikyta nepaduota ir grąžinta pareiškėjai, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą skundą atsisakoma priimti, jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis (tiesiogiai), o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, tokia tvarka nepasinaudojo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).
Vertindama nagrinėjamu atveju aktualios išankstinio ginčo dėl Agentūros neveikimo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti teisės aktai nesudaro pagrindo spręsti dėl išankstinio tokių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka privalomumo, nes teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme, todėl ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-552/2023).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo nuostatos vienareikšmiškai nenustato privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad: „Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, jos pareiškėja nagrinėjamu atveju nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimais, kuriais buvo vertinami pareiškėjos sveikatos būklės sutrikimai ir funkciniai apribojimai, turėjo teisę pasirinkti, ginčyti juos Administracinių ginčų komisijoje ar kreiptis tiesiogiai į administracinį teismą.
Byloje taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl kitų pareiškėjos reikalavimų, nepašalinus trūkumų, tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais buvo prašoma įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nustatyti aplinkybes ir priteisti neturtinę žalą, grąžino pareiškėjai.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).
Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos yra suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę bei skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai. Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai ar nurodytos aplinkybės, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, kadangi taip nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjos skundo ir patikslintų skundų turinį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir šiuo aspektu. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjos patikslintuose skunduose nurodyti reikalavimai tarpusavyje yra susiję, taip pat yra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo. Pareiškėja nurodė ginčo šalis, skundo reikalavimus, taip pat aprašė, iš ko kildina neturtinės žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis yra pakankamai aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo priėmimo stadijoje nėra vertintinas pareiškėjos argumentų pagrįstumas – tai sudaro skundo nagrinėjimo iš esmės dalyką; skundo priėmimo stadijoje yra vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ. Dalis pareiškėjos suformuluotų reikalavimų (pvz., reikalavimas pateikti įrodymus) vertintini kaip procesinio pobūdžio reikalavimai, kuriuos teismas gali tenkinti ar atmesti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išsiaiškinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus, galėjo pareiškėjai pakartotinai nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, o kitą skundo dalį laikė nepaduota. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra tenkinamas iš dalies, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos D. M. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius