Civilinė byla Nr. e2-32-547/2021
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00828-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 25 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Linui Blažulioniui,
atsakovės atstovei advokatei Angelei Ikasalienei,
viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo atsakovei E. T. ir išvadą teikiančioms institucijoms: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui ir pagal atsakovės E. T. patikslintą priešieškinį dėl pažeistų teisių gynimo ieškovui A. T. ir išvadą teikiančioms institucijoms: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam padaliniui ir pagal ieškovės (atsakovės) E. T. savarankišką ieškinį atsakovui A. T. dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas 2020-05-22 galutinai suformuluotu ieškinio reikalavimu prašo:
1. Leisti ieškovui be atsakovės sutikimo atlikti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas (duomenys neskelbtini), padalijimo į du nekilnojamojo turto objektus darbus, nurodytus projektuotojo P. K. parengtuose kartu su patikslintu ieškiniu teikiamuose Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, atliekant paprastąjį remontą, projektiniuose pasiūlymuose.
1.1. Atidalinti ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ginčo turtą, pagal atsakovo su patikslintu ieškiniu pateiktus projektuotojo P. K. parengtus Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, atliekant paprastąjį remontą pagal projektinius pasiūlymus, priteisiant ieškovui asmenine nuosavybės teise turtą gyvenamojo namo plane pažymėtą indeksais nuo 1-1 iki 1-6, o atsakovei – turtą gyvenamojo namo plane pažymėtą indeksais nuo 2-1 iki 2-4.
1.2. Priteisti ieškovo naudai 445,63 Eur už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.
2. Netenkinus aukščiau nurodytų reikalavimų, teismo prašome nustatyti gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresas (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
2.1. Ieškovui skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais: 11-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-10, 1-11;
2.2. Atsakovei skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtomis indeksais: 1-7, 1-8, 1-9.
2.3. Ieškovui ir atsakovei skirti bendrai naudotis gyvenamojo namo patalpa, kadastrinių matavimų bylos plane pažymėta 1-6.
3. Priteisti ieškovui iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovui A. T. ir atsakovei E. T., bendrosios dalinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį priklauso gyvenamasis namas (toliau – Namas) , esantis (duomenys neskelbtini). Namas nėra atidalintas, t. y. nenustatytos realiosios dalys, taip pat nenustatyta naudojimosi tvarka. Bendras namo plotas – 147,49 m2 .
Ieškovas A. T. faktiškai naudojasi 57.82 m2, t. y. 39,2 proc. bendro Namo ploto. Atsakovė E. T. faktiškai naudojasi 89,67 m2, t. y. 60,8 proc. bendrojo Namo ploto. Namas yra vienbutis, bet faktiškai yra padalintas į du butus. Ieškovas ir atsakovė į Namą patenka per skirtingus įėjimus.
Ieškovas nurodė, kad parengė Namo atidalijimo projektą, pagal kurį Namas būtų padalinamas į du butus. Pirmojo buto plotas sudarytų 75,39 m2 ir juo disponuotų atsakovė, o ieškovui tektų antrasis butas 71,31 m2 . Ir pagal tokį padalinimą atsakovei tektų didesnė, pagal nusistovėjusią tvarką valdoma, namo dalis.
Atsakovė nesutiko su pateiktu projektu nurodydama, kad pateiktas variantas neatitinka iki šiol nusistovėjusios naudojimosi namo patalpomis tvarkos.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Kai nekilnojamojo turto objektai yra valdomi bendrosios dalinės nuosavybės teise, anksčiau ar vėliau iškyla įvairūs nesutarimai. Ne išimtis ir šis atvejis, t. y. tarp bendraturčių (ieškovo ir atsakovės) pastaruoju metu kyla įvairūs nesutarimai, ginčai, dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo.
Ieškovas nurodė, kad šiuo metu ir pagal nusistovėjusią tvarką atsakovė naudojasi visomis patalpomis, plane pažymėtomis indeksais nuo 2-1 iki 2-7 ir tai sudaro net 60,8 procentų bendrojo Namo ploto, o ieškovui tenka tik 39,2 procentai. Pagal ieškovo parengtą projektą, atsakovė netektų patalpų 2-1, 2-2 ir dalies 2-3 (pagal 1991 m. planą), kurios būtų paskirtos ieškovui ir tokiu būdu būtų sulyginta šalių valdoma kvadratūra, valdomas plotas ieškovo būtų 48,6 proc. bendrojo ploto, atsakovės – 51,4 proc.
Net ir po tokio atidalinimo atsakovei tektų ženkliai vertingesnės patalpos, kadangi jai tektų du gyvenamieji kambariai, t. y. 42,40 m2 ploto, kai ieškovui tektų tik vienas kambarys – 27,64 m2. Ieškovas nurodė, jog pateiktas atidalinimo būdas atitinka nusistovėjusią tvarką, yra pigus, techniškai nesudėtingai atliekamas: patalpa 2-3 sumažinama, panaikinant pertvarą, o nauja pertvara sutapatinama su antrojo buto virtuvės siena, kad būtų galima naudotis esamomis durimis, neliktų bendro naudojimo patalpų.
Patikslintu ieškiniu ieškovas nurodė, kad bendra namo kvadratūra yra 143,81 m2, kadangi kiekvienam tenka po ½ dalį namo, tai kvadratūrą padalinus iš 2, kiekvienam turėtų tekti po 71,905 m2 . Kadangi patikslintu ieškiniu atsakovei siūloma didesnė dalis – 75,39 m2, tai ieškovas prašo priteisti jam piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią 3,485 m2 didesnę dalį – 445,63 Eur.
Kartu ieškovas reiškia ir alternatyvų reikalavimą, jeigu teismas netenkintų reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai prašo nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką.
Atsižvelgiant į šiuo metu šalių naudojamas patalpas (ieškovo: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5; 57,82 m2 ir 39,2 procentai bendrojo Namo ploto; atsakovės: 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7; 89,67 m2 ir 60,8 procentai bendrojo namo ploto), ieškovas siūlo nustatyti tokią naudojimosi tvarką. Ieškovui be jo naudojamų patalpų, pažymėtų indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 paskirti naudojimuisi patalpas 2-1 ir 2-2. Atsakovei palikti jos naudojamas patalpas 2-4, 2-5, 2-6 ir 2-7. Abiem šalims bendrai naudotis paliktina patalpa pažymėta indeksu 2-3. Nurodo, kad nustačius tokią naudojimosi tvarką ieškovas naudosis 70,35 m2, o atsakovė – 71,69 m2, t. y. naudojimosi tvarka labiau atitiks šalių idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Patalpoje 2-3 yra įrengti laiptai į palėpę, siekiant užtikrinti atsakovės interesus, galimybę patekti į palėpę, siūlo šią patalpą paskirti naudotis bendrai. Nustačius tokią tvarką abu bendraturčiai turės izoliuotas namo patalpas ir atskirus įėjimus. Nurodo, kad nustačius tokią naudojimosi tvarką, ji nesikeis nuo nusistovėjusios tvarkos, tik bus atstatyta interesų pusiausvyra, kadangi bendraturčiams paskiriamos naudoti dalies dydis labiau atitiks jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė savo reikalavimus ir prašė juos tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslinto priešieškinio ir atsakovės (ieškovės) savarankiško ieškinio dėl dalių pakeitimo nepripažino ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad jų pateiktas atidalinimo arba naudojimosi tvarkos nustatymo variantas yra geresnis, nei atsakovės, kadangi šiuo variantu šalys yra visiškai atskiriamos, sulyginamos jiems priklausančios nekilnojamojo turto realiosios dalys.
Atsakovės E. T. atstovės nepripažino pateikto patikslinto ieškinio ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad jos palaiko savo patikslintą priešieškinį, o taip pat pateiktą savarankišką ieškinį dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir prašo juos tenkinti ir atidalinti šalis iš bendro turto arba nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog gyvenamasis namas, es. (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisėmis po ½ dalį priklauso E. T. (atsakovei) ir A. T. (ieškovui). E. T. nuosavybės teisę paveldėjo 1991-10-16, A. T. 1994-09-02.
Bylos šalių faktiškai valdomos - naudojamos patalpos (namo dalys) neatitinka bendraturčių idealiųjų nuosavybės dalių.
Kaip buvo nurodyta atsakovės atsiliepime, pagal 1987 m. liepos 10 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis namo kadastrinių matavimų byloje pažymėta, kad gyvenamasis namas susideda iš dviejų butų. Pastatų vidaus ploto eksplikacijoje nurodyta, kad butą Nr. 1 sudaro: veranda 4,41 m², kambarys 27,64 m², virtuvė 12,69 m², sandėlis 5,32 m², koridorius 7,76 m², iš viso 57,82 m² (pagal patikslintus kadastrinius matavimus 54,82 m²),
butą Nr. 2 sudaro: veranda 4,81 m², koridorius 7,72 m², sandėlis 5,45 m², virtuvė 23,58 m², tambūras 5,71 m², kambarys 8,24 m², kambarys 34,16 m², iš viso 89,67 m² (pagal patikslintus kadastrinius matavimus 88,99 m²).
Bendras nurodytų butų plotas 147,49 m² (pagal patikslintus kadastrinius matavimus 143,81 m²).
Ieškovas A. T. naudojasi patalpomis, kurios priskirtos butui Nr. 1, atsakovė E. T. patalpomis, kurios priskirtos butui Nr. 2.
Ši situacija, kad ieškovas naudojasi mažesniu pagal plotą butu, nei atsakovė, nors abiejų nuosavybės teisės idealiosios dalys lygios – po ½, susiklostė todėl, kad atsakovės sutuoktinis prie savo naudojamos pastato dalies pastatė du priestatus. Namo statybos tiksli data nežinoma, kadastrinių duomenų byloje nurodyta: gyvenamojo namo statyba iki 1940 m. Šios bylos duomenimis ir, kaip žino atsakovė, kai kurios namo dalys pastatytos vėliau (duomenys – patalpų indeksai ir plotai - pagal registruotus kadastrinius matavimus): veranda 1a1/ž pastatyta 1960 m. (patalpos 1-1, ir 2-1), gyvenamo namo priestatas 2a1/m (patalpa Nr. 2-4) pastatytas 1976 m., šaltas priestatas 3a1/p (patalpa Nr. 2-5) pastatytas 1978 m. Atsakovės žiniomis gyvenamąjį namą iki 1940 m. pastatė brolių P. ir F. T. tėvai. P. T. (ieškovo tėvui) sukūrus šeimą tėvai jam suteikė naudotis gyvenamojo namo dalį, kuri sudaro butą Nr. 1. Šioje namo dalyje iki mirties gyveno ieškovo A. T. tėvai P. ir M. T., po pastarosios mirties 1994-09-02 nuosavybės teisę į namą pagal testamentą paveldėjo ieškovas A. T.. Namo dalimi, kuri priskiriama butui Nr. 2, naudojosi P. brolis F. ir jo sutuoktinė L. T. bei jų sūnus Jonas su šeima: sutuoktine (atsakove šioje byloje) E. T. ir vaikais.
Iki 1976 m. namas dviejų savininkų buvo valdomas po ½ ir realus valdomas plotas beveik atitiko šias dalis (skirtumas buvo nežymus 2,56 m2). Padalinus namą tarp dviejų brolių pristatyta veranda buvo padalinta per pusę ir įrengti atskiri įėjimai į abi namo dalis (tai akivaizdžiai matyti ir iš namo brėžinio kadastrinių matavimų byloje). Butas Nr. 2 buvo per mažas atsakovės šeimai (kurios šeimoje dar gyveno ir sutuoktinio tėvai), todėl jos sutuoktinis J. T. 1976 m. ir 1978 m. savo lėšomis ir darbu prie savo naudojamos namo dalies pastatė minėtus du priestatus, taip sukūrė naujus daiktus, tačiau atlikus namo kadastrinius matavimus ir tvarkant paveldėjimo klausimus (atsakovė nuosavybės teisę į namą paveldėjo iš savo sutuoktinio J. T. motinos L. T. (duomenys neskelbtini) pagal testamentą) nuosavybės dalys nebuvo perskaičiuotos, priestatų plotai įtraukti į bendrą namo plotą. Ieškovui šios aplinkybės žinomos. Name gyvenusios giminingos šeimos virš 40 metų konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad gyvenamo namo priestatas 2a1/m (patalpa Nr. 2-4, virtuvė) pastatytas 1976 m. bei šaltas priestatas 3a1/p (patalpa Nr. 2-5, tambūras), pastatytas 1978 m., pastatyti J. T. (atsakovės sutuoktinio), t. y. jo sukurti daiktai ir priklauso J. T. šeimai, kuri visada naudojosi namo dalimi, įvardinta butu Nr. 2. Kadangi tarp šalių nebuvo jokių nesutarimų, namo savininkai nepasirūpino, kad būtų perskaičiuotos nuosavybės dalys.
Atsakovė, atsižvelgiant į patalpų – suskirstant jas į du butus, aprašymą namo kadastrinių matavimų byloje, į faktines aplinkybes, kad priestatus prie jos namo dalies savo lėšomis ir darbu pastatė jos sutuoktinis, į bendraturčių – ieškovo, prieš tai jo tėvų - ilgametę poziciją – pripažinimą atsakovei teisės naudotis jos užimamomis patalpomis, buvo pakankamas pagrindas įsitikinimui, kad jos užimamos namo patalpos priklauso jai nuosavybės teisėmis.
Šios aplinkybės turi reikšmingos įtakos, nustatant pagal kurios šalies teikiamą projektą turėtų būti nustatytas atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės.
Atsakovė teikia savo projektą parengtą UAB „Vizija namams“ dėl namo padalijimo į du atskirus butus. Projektas parengtas pagal naujausius namo kadastrinius matavimus, nustatytus 2020-01-14, nors kol kas jie neįregistruoti. Pagal 2020-01-14 namo kadastrinius matavimus yra pakeisti namo patalpų indeksai, pasikeitę patalpų plotai. Į šiuos duomenis atsižvelgta UAB „Vizija namams“ projekte.
Minėtu projektu numatoma, kad namas būtų padalintas į du butus, ieškovui asmeninėn nuosavybėn paskiriant šiuo metu visas jo naudojamas patalpas, tai butą Nr. 1, patalpų bendras plotas 54,82 kv. m. Atsakovei paskiriant asmeninėn nuosavybėn šiuo metu visas jos naudojamas patalpas, tai butą Nr. 2, patalpų bendras plotas 88,99 kv. m.
Šis projektas yra nesunkiai įgyvendinamas, nereikalauja didelių išlaidų, parengtas atsižvelgiant į susiformavusią naudojimosi tvarką. Šiuo metu tiek ieškovo, tiek atsakovės naudojamos patalpos yra atskirtos, yra atskiri įėjimai, atskiros elektros apskaitos sistemos. Atsakovės teikiamu atidalijimo projektu siekiama įtvirtinti istoriškai susiformavusį namo pasidalijimą, įgyvendinant projektą nebūtų atliekami griovimo darbai, todėl šalims nebūtų keliami nepatogumai, neiškiltų griuvimo grėsmė. Pagal projektinius pasiūlymus reikėtų atlikti smulkius paprastojo remonto darbaus – esamą pertvarą tarp butų apšiltinti nedegia ekovata ir iš abiejų pusių padengti dviejų sluoksnių nedegiomis gipso plokštėmis, kad būtų išlaikomi triukšmo lygio ir gaisrinės saugos reikalavimai tarp atskirų turto vienetų, bei panaikinti vieną langą šiaurinėje fasado pusėje, esantį patalpose 1-5, 1-6 (pagal kadastrinius matavimus), kadangi jį kerta pertvara tarp butų.
Toks namo padalijimas į du butus nedarys įtakos namo konstrukcijų stabilumui, nereikalaus didelių išlaidų. Toks atidalijimas atitiktų esamą žemės sklypų suformavimą ir naudojimą, atitiktų šalių sklypų ribas.
Tai yra optimaliausias atidalijimo variantas, tuo būtų atkurta teisinė ir socialinė taika. Padalijant namo patalpas į du atskirus butus pagal atsakovės variantą, teismas turi įvertinti tai, kad atsakovės naudojamos namo dalies didesnį plotą nulėmė tai, kad, kaip minėta, jos sutuoktinis padidino namo plotą savo darbu ir lėšomis pastatęs prie savo naudojamų patalpų du priestatus, tai patalpas 1-7 ir 1-8 (indeksai pagal kadastrinių matavimų duomenis), kurių plotai 23,39 kv. m ir 5,83 kv. m. Atliekant namo kadastrinius matavimus idealiosios nuosavybės dalys nebuvo perskaičiuojamos, ieškovas dabar tuo nesąžiningai pasinaudoja. Įvertintina ir tai, kad ieškovui atitenka virš jo buto esančios įrengtos palėpės patalpos 8,60 m², ir iš dalies įrengtos palėpės patalpos 28,76 m². Bendras šių patalpų plotas 37,36 m².
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad negali būti patvirtinamas ieškovo pateiktas namo atidalinimo projektas, nes tokiu būdu kiltų naujos problemos dėl žemės sklypo, kuriuo naudojimosi klausimai yra išspręsti teismo sprendimu Nr. e2-5699-922/2018, reikėtų atlikti statybos darbus, nežinia ar nebūtų pakenkta namo konstrukcijoms, nes namas yra senas, statytas 1940 metais, dėl būtinų atlikti remonto darbų, ieškovė, kuri yra garbaus amžiaus negalėtų gyventi savo namuose, numatytiems darbams atlikti vėl būtų reikalingi šalių susitarimai ir finansavimas, tai vėl galėtų kelti naujus šalių konfliktus.
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji nesutinka ir su ieškovo siūloma naudojimosi tvarka, nes neatitinka istoriškai daugybę metų susiformavusios naudojimosi tvarkos pagal kurią name įrengtos pertvaros, faktiškai jau dabar egzistuoja izoliuoti du butai, kas pažymėta 1987 m. ir 1991 m. namo kadastrinių matavimų byloje, patalpos atskirai apšildomos, yra atskiri įėjimai, atskira elektros apskaita, atskiri patekimai į namo palėpę. Pagal šalių naudojamas namo dalis atskirai abiem savininkams paskirstyti namų valdos plotai, jų riba atitinkamai kerta namą, kaip buvo nustatyta atliekant kadastrinius matavimus (nors ir neįregistruotus).
Ieškovo siūloma naudojimosi namu tvarka esmingai pažeidžia atsakovės teises į nuosavybę, nes patalpą kadastrinių matavimų byloje pažymėta 1-6 siūloma paskirti bendram naudojimui. Šia patalpa visada naudojosi tik atsakovė, čia yra jos laiptai į palėpę. Ieškovas nemotyvuoja kam, kokiu tikslu jam būtų reikalinga naudotis šia patalpa. Tokia tvarka sukeltų sumaištį ir konfliktus, kadangi iš šios patalpos ieškovas ir jo šeima turėtų patekimą į visas atsakovės patalpas. Pagal ieškovo teikiamą naudojimosi tvarką jam pereitų naudojimuisi atsakovės patalpos, esančios pietinėje fasado pusėje, atsakovė netektų įėjimo iš verandos, verandos patalpų (1-11), koridoriaus (1-10) kur yra įrengtas elektros apskaitos skaitiklis, ir iš šios patalpos patenkama į kitas atsakovės patalpas.
Atsakovė savo patalpas 1-7, 1-8 (pagal jos teikiamą projektą - 2-4, 23,39 kv. m ir 2-5, 5,83 kv. m), kaip minėta, naudoja ir higienos reikalams, kadangi atskiros patalpos prausimuisi neturi, tuo tarpu, ieškovas sklype turi pasistatęs pirtį.
Atsakovė savo patikslintuose procesiniuose dokumentuose taip pat išdėstė ir alternatyvius reikalavimus, kur nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad nėra galimybės atidalinti namo dalių iš bendros dalinės nuosavybės pagal E. T. pateiktus projektinius pasiūlymus, tuomet E. T. prašo nustatyti naudojimosi namu tvarką, kuri visiškai atitiktų dabartinę istoriškai natūraliai nusistovėjusią naudojimosi namu tvarką tarp namo bendrasavininkų, t. y. kiekvienas iš bendrasavininkų naudotųsi tomis patalpomis, kokiomis naudojasi šiuo metu – E. T. patalpomis UAB „Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, bendro ploto 88,99 kv. m; A. T. patalpomis pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendro ploto 54,82 kv. m. Šios patalpos yra izoliuotos, naudojamos atskirai kiekvieno bendrasavininkio, atskirai apšildomos, elektros tiekimo klausimai išspręsti, įėjimai atskiri. Tenkinus ieškovės E. T. ieškinį dėl idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo ši tvarka atitiktų kiekvieno bendrasavininkio nuosavybės dalis.
Atsakovė E. T. taip pat pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti gyvenamojo namo bedraturčių E. T. ir A. T. turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)) nustatant E. T. 8899/14381 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, A. T. 5482/14381 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Atsakovė (ieškovė) E. T. savarankiškame ieškinyje nurodė, kad tokia situacija susiklostė todėl, kad L. T. (ieškovės anyta) gyvendama su sūnum J. (ieškovės sutuoktiniu) ir jo šeima, siekdami pagerinti šeimai gyvenimo sąlygas, savo jėgomis ir lėšomis (prie statybų daugiausia dirbant J. T.) prie savo naudojamos pastato dalies pastatė du priestatus: 1976 m. priestatą 2a1/m (patalpa Nr. 2-4), 1978 m. priestatą 3a1/p (patalpa Nr. 2-5). Paties gyvenamojo namo statybos tiksli data nežinoma, kadastrinių duomenų byloje nurodyta: gyvenamojo namo statyba iki 1940 m.
Iki A. T. minėtame name paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teisę (po motinos M. T. (duomenys neskelbtini)), toje namo dalyje – bute Nr. 1, iki mirties gyveno jo tėvai namo bendrasavininkiai M. ir P. T., jie sutiko, kad namo bendrasavininkė L. (gyvenusi namo dalyje, bute Nr. 2) pasistatytų minėtus priestatus ir pasididintų savo valdomą namo plotą. Kad buvo toks bendrasavininkų sutikimas yra įrodyta tuo, kad šis faktinis namo dalių valdymas buvo registruotas Varėnos rajono Marcinkonių apylinkės viršaičio ir patvirtintas 1991-07-10 pažymėjimais Nr. 159 ir 161. Šiais pažymėjimais patvirtinama, kad du namo priestatai 2a/m ir 3a/m buvo registruoti tik T. L. vardu. Namo bendrasavininkis P. T., kurio vardu buvo registruota ½ namo dalis be nurodytų priestatų, jokių pretenzijų nereiškė, tokią pažymą pateikė tuometiniam inventorizacijos biurui. Šiam biurui tvarkant nuosavybės teisių įregistravimą – pateikiant išvadą Varėnos rajono valdybai dėl nuosavybės teisių pripažinimo, šios aplinkybės buvo nepažymėtos, nuosavybės dalys nebuvo skaičiuojamos (žr. Varėnos rajono valdybos 1991-07-30 Potvarkį Nr. 227-v). Atitinkamai vėliau ši klaida pasikartojo ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimus.
Iki 1976 m. namas dviejų savininkų buvo valdomas po ½ ir realus valdomas plotas beveik atitiko šias dalis (skirtumas buvo nežymus 2,56 m2). Padalinus namą tarp dviejų brolių pristatyta veranda buvo padalinta per pusę ir įrengti atskiri įėjimai į abi namo dalis (tai akivaizdžiai matyti ir iš namo brėžinio kadastrinių matavimų byloje). Butas Nr. 2 buvo per mažas L. ir jos sūnaus šeimai, todėl šeima pasistatė du priestatus, taip sukūrė naujus daiktus.
Vėliau atlikus namo kadastrinius matavimus ir tvarkant paveldėjimo klausimus (ieškovė nuosavybės teisę į namą paveldėjo iš savo sutuoktinio J. T. motinos L. T. (duomenys neskelbtini) pagal testamentą) nuosavybės dalys nebuvo perskaičiuotos, priestatų plotai įtraukti į bendrą namo plotą. 1987-07-10 duomenimis pastatų vidaus ploto eksplikacijoje pažymėta, kad bendras naudingas namo plotas susumavus abiejų butų plotus yra 147,49 kv. m, tačiau Varėnos rajono valdybos 1991-07-30 Potvarkyje Nr. 227-v nurodyta 127,27 kv. m bendras naudingas plotas, nors susumavus Varėnos rajono Marcinkonių apylinkės viršaičio 1991-07-10 pažymėjimuose Nr. 159 ir 161 nurodytus bendrus naudingus plotus gaunamas 147,49 kv. m plotas (L. T. 89,67 kv. m ir P. T. 57,82 kv. m, faktiškai teisingai nurodyti iki šiol šalių valdomi namo plotai, atlikus 2020 m. tikslius matavimus yra nežymūs skirtumai dėl tikslesnių matavimo prietaisų). Nurodytų aplinkybių pagrindu šalių valdomos namo dalys keistinos (CK 4.77 str.).
Atsakovės atstovė teismo posėdyje visiškai palaikė savo reikalavimus. Pripažino, kad šalims reikia arba nusistatyti naudojimosi turtu tvarką, arba atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutinka su ieškovo siūlomais variantais, kadangi jie netinkamai parengti ir nepagrįstai sumažina atsakovės valdomą bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Atsakovės atstovė nurodė, jog ieškovo atstovas nepagrįstai reikalauja taikyti ieškinio senatį, jos pareikštam reikalavimui dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovo atstovas tvirtina, jog 1994 metais gavus paveldėjimo pagal testamentą liudijimus abiem šalims buvo akivaizdu, kad jie turi teisę į ½ dalį gyvenamojo namo. Tik po 29 metų atsakovė pateikė ieškinį, ginčydama ieškovo dalį bendrame turte. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškinio senatis netaikytina, nes atsakovė E. T. visą laiką gyveno ir naudojosi didesne gyvenamojo namo dalimi su priestatais ir niekas jai jokių pretenzijų dėl naudojamos namo dalies nereiškė. Tik 2019 metais A. T. pateikė ieškinį. Teismo posėdžio metu A. T. nurodė, kad jis su teta (atsakove E. T.) ginčų neturėjo ir neturi, bet vaikai nori, kad būtų pagal popierius. Kadangi dabar gavus dokumentus paaiškėjo, jog dėl bendraturčių bendrai naudojamo namo dalių yra įsivėlusi klaida, tai reiškiamas reikalavimas klaidą ištaisyti. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas A. T. pateikė atsiliepimą į atsakovės (ieškovės) E. T. ieškinį dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Prašė taikyti ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti. Nurodė, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Paaiškino, kad Atsakovė (ieškovė pagal priešieškinį) nurodo, jog „nuosavybės teisę į namą paveldėjo iš savo sutuoktinio J. T. motinos L. T. (duomenys neskelbtini) pagal testamentą“.
L. T., savo valia, testamentu atsakovei E. T. paliko būtent tik ½ gyvenamojo priestato ir šalto priestato, o ne kaip dabar bando teigti Atsakovė, kad jai turėtų atitekti minimi priestatai (medinio gyvenamojo dalys). Iš to seka, kad 1986 m. gegužės 28 d. kai buvo sudarytas testamentas ir palikimo priėmimo metu ((duomenys neskelbtini)) – buvo žinoma apie priestatus pažymėtus indeksais 2a1/m ir 3a1/m, ir nei 1986 m. gegužės 28 d., nei 1991 m. spalio 16 d., nei viena iš tuometinių namo bendrasavininkių nereiškė prieštaravimo dėl ginčo namo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiu būdu patvirtindamos, jog sutinka su tenkančia turto dalimi. Be to, pažymėtina kad E. T., 1991 m. spalio 16 d. paveldėjusi pagal testamentą – testamento neginčijo. Todėl jis yra galiojantis ir turi res judicata galią.
Todėl neabejotina, kad Atsakovė E. T. jau nuo (duomenys neskelbtini), kai priėmė palikimą, suprato ir žinojo, jog jai pagal paveldėjimo teisės liudijimą atiteko tik ½ dalies gyvenamojo priestato (indeksas 2a1/m) ir½ dalies šaltojo priestato (indeksas 3a1/m). Iš to seka, kad E. T. ieškinio senatis dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, suėjo 2001 m. spalio 16 d., todėl remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisinis padarinys – tai pagrindas ieškinį atmesti.
Apibendrinus darytina išvada, kad Atsakovė neįrodė, jog gyvenamasis priestatas (indeksas 2a1/m) ir šaltasis priestatas (indeksas 3a1/m) buvo pastatyti gavus tuometinio kito namo bendrasavininko sutikimą, kad tuometinė namo bendrasavininkė L. T. gyvenamąjį priestatą (indeksas 2a1/m) ir šaltąjį priestatą (indeksas 3a1/m) pastatė išskirtinai savo poreikiams. Neabejotina, kad statant šiuos ginčo statinius (priestatus), L. T. žinojo apie esamus namo bendraturčius, jų sutikimo statybai nebuvo gavusi, nebuvo gavusi ir sutikimo įregistruoti statinius kaip L. T. asmeninę nuosavybę, ir tokiu būdu padidinant savo kaip bendraturtės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Todėl nei tuometinė bendraturtė L. T., nei dabar daugiau nei po beveik 30 metų atsakovė E. T. – neįgijo teisės į reikalavimo padidinti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje patenkinimą. Ieškovo nuomone, nustatydami naudojimosi namo patalpomis tvarką pagal Ieškovo pateiktą projektą, akivaizdu, jog yra techninė galimybė izoliuoti šalims naudoti paskirtas patalpas, ir tuo pagrindu Atsakovės teisės nebus pažeistos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl reikalavimo pakeisti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir ieškinio senaties
Byloje yra paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, surašytas (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtinama, kad po M. T. mirties (duomenys neskelbtini), jos įpėdinis sūnus A. T. paveldi ½ dalį medinio gyvenamojo namo su veranda ir dviem priestatais, turinčio 127,27 m2 bendro naudingo ploto 1AI/m, mūrinį ūkio pastatą su rūsiu 3JI/p, medinį ūkio pastatą 5JI/m, medinį ūkio pastatą 12JI/m, medinį ūkio pastatą 13JI/m, medinį ūkio pastatą 14JI/m, ½ dalį kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini). Pastatai mirusiajai priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal Alytaus TVIPP biuro paž. 3718, išd. 1994 07 28 ir Alytaus TVIPP biuro paž.1334-p išd. 1994 05 03. Pastatų inventorizacinis įkainojimas 8141 litas.
Kitas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, išduotas 1991 m. spalio16 d. patvirtina, jog po L. T. mirties (duomenys neskelbtini), E. T. kaip testamentinė įpėdinė paveldi tokį turtą: ½ dalį medinio gyvenamojo namo su gyvenamuoju priestatu , verandą ir šaltu priestatu 1AI/m, turinčio 127,27 m2 bendro naudingo ploto, mūrinę viralinę su rūsiu 2JI/p, medinį ūkio pastatą 6JI/m, medinį ūkio pastatą7JI/m, medinį ūkio pastatą 8JI/m, ūkio pastatą 11JI/m, medinį ūkio pastatą 16JI/m, ir ½ dalį kiemo įrengimų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie mirusiajai priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal Alytaus TVIPP biuro pažymą Nr. 1676, išd. 1991 09 18 ir Varėnos rajono valdybos potvarkį 1991-07-30 Nr. 227-v. Pastatų inventorizacinis įkainojimas 19083 rubliai.
Lietuvos Respublikos Varėnos rajono valdybos 1991-07-30 potvarkiu Nr. 227-v ,,Dėl gyventojų pareiškimų, nuosavybės teisių pripažinimo ir savavališkos statybos“ buvo patvirtinta Alytaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pateikta išvada dėl nuosavybės teisių T. L., I. ir T. P. M. į vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 127,27 m2 bendro naudingo ir 70,04 m2 gyvenamojo ploto.
Byloje taip pat yra pateikti ir Varėnos rajono Marcinkonių apylinkės viršaičio 1991-07-10 pažymėjimai Nr. 159 ir Nr. 161. Pažymėjime Nr. 159 nurodoma, kad T. L. vardu užregistruota ,, ½ gyvenamojo namo dalis turinti 89,67 kv. m. bendro naudingo ploto, iš to skaičiaus turinti 42,40 kv. m. gyvenamojo ploto, ir ½ verandos, du priestatai 2a/m, 3a/m ir ūkio pastatai 2I/m, 6I/m, 8I/m, 9I/m, 10I/m, 11I/m, 16I/m, esantys (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas 7I/m“.
Pažymėjime Nr. 161 nurodoma, kad T. P., Miko vardu užregistruota ,,½ gyvenamojo namo turinti 57,82 kv. m. bendro naudingo ploto iš to skaičiaus 27,64 kv. m. gyvenamojo ploto, ½ verandos ir ūkio pastatai 3I/p, 5I/m, 13I/m, 14I/m, 12I/m, esantys (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos teritorijoje“.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-06-07 išraše nurodoma, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 147,49 m2 , nuosavybės teisė yra įregistruota po ½ dalį A. T. – 1994-09-02 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu ir E. T. 1991-10-16 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu.
Byloje apklausus patį ieškovą A. T. jis patvirtino, jog priestatus statė L. šeima. Jis nurodė, kad jo tėvas nepretendavo, ,,pastatė ir pastatė“. Priestatais naudojosi L. vyras ir jos vaikai, J. su šeima. Jis nurodė, kad nepamena, kada namas buvo padalintas pusiau. Jis su E. (atsakove) gyveno gražiai ir jokių nesutarimų nebuvo. Tik dabar prasidėjo nesutarimai, konfliktai. Ieškovas nurodė, kad jis paveldėjo ½ dalį ir nori to, kas jam priklauso.
Liudytoju apklaustas P. L. nurodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo kaimynas. Jam žinoma, kad priestatą statė L. ir J.. Jam žinoma, kad tose statybose padėjo ir jo tėvas - V. L., o senelis S. L. tašė rąstus. Priestato statybos darbais rūpinosi L., jis pastatytas 1976 m. Priestatu naudojosi E. T.. Liudytojas nurodė, kad Marytė ir P. T. nepretendavo į priestatą ir džiaugėsi, kad kita šeima turės daugiau vietos, nes joje gyveno 8 asmenys: E. ir J. su 5 vaikais ir J. motina L.. Liudytojas nurodė, kad kiek jam žinoma, tai anksčiau jokių ginčų tarp giminaičių nebuvo, viskas prasidėjo, kai pradėjo dalintis žemę. Liudytojas nurodė, kad priestatą tais pačiais metais pradėjo ir baigė, jį sumūrijo iš plytų ir padarė įėjimą. Šio namo langus keitė tik E. pusėje. Visus langus padarė vienas žmogus iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Liudytojas taip pat patvirtino, kad tas mažiukas langelis buvo, o jis nepamena tų laikų, kai namo viduje nebuvo skiriančios sienos.
Taigi, teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, gali padaryti išvadą, jog ieškovo ir atsakovės šeima savo namo dalyse gyveno nuo seno, daugiau nei 40 metų, gyveno nekeldami vieni kitiems pretenzijų ir pripažindami nusistovėjusią namu naudojimosi tvarką. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovas teisme, pasakydamas, kad jis su E. gražiai gyveno, kad priestatus pastatė L. šeima ir jais naudojosi L. su vyru ir J. šeima. Ieškovas patvirtino, kad namas pusiau buvo padalintas seniai, jis net nepamena kada ir kas tai padarė.
Liudytojas P. L. patvirtino, kad priestatus pastatė L. ir E. su J., jie rūpinosi statybomis ir naudojosi šiuo turtu ir L. kitas sūnus P. su žmona M. į šį turtą nepretendavo, jais nesinaudojo.
Šias aplinkybes patvirtina ir rašytiniai įrodymai byloje, t. y. Varėnos rajono Marcinkonių apylinkės viršaičio 1991-07-10 pažymėjimai Nr. 159 ir Nr. 161. Pažymėjime Nr. 159 nurodoma, kad T. L. vardu užregistruota ½ gyvenamojo namo dalis turinti 89,67 m2 bendro naudingo ploto, iš to skaičiaus turinti 42,40 m2 gyvenamojo ploto, ir ½ verandos, du priestatai 2a/m, 3a/m bei nurodyti ūkio pastatai dėl kurių ginčo nėra, o pažymėjime Nr. 161 nurodoma, kad T. P., M. vardu užregistruota ½ gyvenamojo namo turinti 57,82 kv. m. bendro naudingo ploto iš to skaičiaus 27,64 kv. m. gyvenamojo ploto, ½ verandos ir ūkio pastatai dėl kurių taip pat ginčo nėra. Šiuose viršaičio pažymėjimuose nurodoma, kad būtent L. T. naudojasi dviem priestatais, kas nepažymėta P. T. pažymoje. Taigi, akivaizdu, kad šiuose pirminiuose dokumentuose, kuriuose užfiksuota kiekvienos šeimos naudojama namo dalis, nors ir pažymėta, jog abi šeimos naudojasi po pusę namo (po ½), tačiau ta reali dalis, kuria šalis naudojasi yra sukonkretinama, nurodant, kad T. L. naudojasi 89,67 m2 bendro naudingo ploto, o P. T. - 57,82 m2 bendro naudingo ploto. Vadovaujantis šiomis pirminėmis viršaičio pažymomis nustatyta, jog namo bendras naudingas plotas buvo 147,49 m2. Tai atitinka ir inventorizacijos byloje esančius duomenis bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018-06-07 išrašo duomenis. Tuo tarpu Varėnos rajono valdybos 1991-07-30 potvarkiu Nr. 227-v buvo patvirtinta T. L. ir T. P. nuosavybė į vieno aukšto medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) 127,27 kv. m. bendro naudingo ir 70,04 gyvenamojo ploto. Kodėl šiame potvarkyje buvo nurodytas mažesnis plotas nei pirminiuose dokumentuose ir mažesnis nei inventorizacinėje byloje, nėra nustatyta, tikėtina, jog buvo padaryta klaida.
Iš aptartų įrodymų teismas daro išvadą, kad byloje yra nustatyta, jog šalys visą laiką naudojosi nelygiomis namo dalimis, tokiomis, kokios jos užfiksuotos 1991-07-10 Marcinkonių apylinkės viršaičio pažymėjimuose. Atsakovė įrodė, jog didesnę namo dalį valdo todėl, kad jos šeima jį sukūrė.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).
Vadovaujantis Varėnos rajono valdybos potvarkiu buvo išduoti ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimai, kuriuose taip pat nurodytas mažesnis bendras naudingas namo plotas bei nurodoma, kad šeimos namą valdė po ½ dalį, preziumuojant, kad dalys buvo lygios. Tokie paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti: (duomenys neskelbtini) E. T., po L. T. mirties; (duomenys neskelbtini) M. T. po P. T. mirties; ir (duomenys neskelbtini) po M. T. mirties jos sūnui A. T.. Taigi, 1991 ir 1994 metais, šalims gavus paveldėjimo teisės liudijimus, joms tapo žinoma, kokį turtą jie paveldėjo. Ieškovas - pagal paveldėjimo pagal testamentą liudijimą paveldėjo daugiau nei realiai naudojosi, tačiau jis nesikreipė nei į kitą šeimą, kuri naudojosi didesne dalimi, nei į teismą, kad realiai būtų įvykdyta, įgyvendinta jo teisė. Į teismą nesikreipė ir atsakovė, kuri realiai naudojosi didesne dalimi, nei jai buvo įforminta paveldėjimo pagal testamentą liudijimu. Tokia teise šalys galėjo pasinaudoti per bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo momentu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 84 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta bendra trejų metų ieškinio senatis.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pirkimo–pardavimo sandoris savaime nereiškia asmenų teisių pažeidimo, jeigu ginčo šalys kartu gyveno, tvarkė bendrą ūkį, tarp šalių buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai, todėl ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010).
Atsakovė E. T. ir iki paveldėjimo, ir po paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimo, kaip naudojosi taip ir toliau naudojosi ta pačia didesne namo dalimi ir niekas iš giminaičių jai nereiškė jokių pretenzijų dėl jos naudojamų namo dalių. E. T. paprasta kaimo moteris, kuri šiuo metu yra ir garbaus amžiaus (91 m.). Ieškovas patvirtino, kad tarp jo ir E. jokių ginčų nekilo iki šiol, kol neprasidėjo visokie filmavimai (tarp šalių šiuo metu teisme dar nagrinėjami skundai dėl paskirtų administracinių nuobaudų). Taigi, E. T. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jos valdoma namo dalis jai nepriklauso. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė ginčo name gyvena labai seniai. Kiekvienas gyveno nuo seno faktiškai atskirame suformuotame bute ir iki šiol jame gyvena, nei ieškovas, nei atsakovė jokių pretenzijų iki pat 2019 m. rudens nereiškė. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra. Tik 2019-10-30 ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuo prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti naudojimosi tvarką, kuriame pirmą kartą ir iškėlė klausimą dėl jo nuosavybės teise valdomos namo ½ dalies dydžio ir pareiškė pretenzijas į atsakovės E. T. nuosavybės teise valdomas patalpas kadastrinių matavimų bylos plane pažymėtas indeksais 2-1 ir 2-2. Nagrinėjant šį ginčą ir gavus pirminius dokumentus, atsakovė E. T. 2020-09-10 pateikė teismui savarankišką ieškinį dėl dalių pakeitimo bendroje dalinėje nuosavybėje. Atsižvelgus į nustatytus faktus, konstatuotina, kad atsakovė E. T. tik 2020-09-10 pateikdama ieškinį dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje nepraleido ieškinio senaties termino, nes pripažintina, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo ieškovo A. T. ieškinio pateikimo teismui dienos. Nors ir teikiant šį ieškinį ieškovas A. T. pripažino ir nurodė, kad ,,šiuo metu ir pagal nusistovėjusią tvarką atsakovė naudojasi visomis patalpomis, plane (Projektinių pasiūlymų 12 lapas) pažymėtomis indeksais nuo 2-1 iki 2-7, tačiau tai sudaro net 60,8% bendrojo Namo ploto, kas reiškia jog ieškovui tenka tik 39,2 proc.“. Taigi, įvertinus atsakovės amžių, išsilavinimą, darytina išvada, kad tik gavusi ieškovo ieškinį, atsakovė realiai galėjo suvokti savo teisių pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Taigi teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas atsakovės (ieškovės) E. T. savarankiškam reikalavimui dėl dalių pakeitimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje netaikytinas, siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, apibrėžtumą bei garantuojant proceso šalims, kad joms naudojantis turtu labai ilgą laiką ir nekeliant jokių reikalavimų viena kitai, jos pripažino tokį naudojimąsi, pripažino kiekviena kitos šalies teisę į konkrečią turto dalį, nors ji ir neatitinka paveldėjimo teisės liudijime nurodytos idealiosios dalies, todėl nuosavybės teisės dalys patikslintinos, vadovaujantis išlikusiais pirminiais rašytiniais dokumentais bei nustatytomis faktinio valdymo aplinkybėmis.
Dėl atidalijimo iš bendro turto ar naudojimosi tvarkos nustatymo
CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du tokios nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis, šios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi, koks bendraturtis naudojasi.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Tačiau praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.
Pripažinus, kad ieškovo ir atsakovės dalys jų bendrame turte nėra lygios, jog ieškovui priklauso 5482/24381 dalys, o atsakovei – 8899/14381 dalys gyvenamojo namo, nustatytina šalių naudojimosi tvarka namu.
Ieškovas ir atsakovė pateikė savo atidalinimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo variantus. Išnagrinėjus bylą teismas laiko, kad ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes pagal patikslintą ieškovo reikalavimą ir pateiktus planus prašoma atidalinti gyvenamojo namo patalpas, jas dalinant į dvi iš esmės lygias dalis. Tuo tarpu teismui patenkinus atsakovės reikalavimą dėl dalių pakeitimo, svarstytini atsakovės patikslintame priešieškinyje išdėstyti atidalinimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo variantai.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuojama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė ir atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra.
Teismui šalys buvo pateikę savo projektinius siūlymus, kaip turėtų būti atidalinta iš bendro turto arba kokia naudojimosi turtu tvarka nustatytina. Šiuo projektus įvertino išvadą teikiančios institucijos.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog jeigu būtų priimtas sprendimas atidalinti bendraturčius, tai nesvarbu pagal kurio pateiktą projektą būtų atliekamas atidalijimas, jiems (šalims) būtų reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos išvadoje nurodė, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) patenka į Kultūros vertybių registre registruotos ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) kaimo gyvenvietės vietovę. Šis gyvenamasis namas pažymėtas kaip kultūros paveldo statinys. Įvertinę UAB ,,Vizija namams“ projektinį siūlymą, nepritaria projektinių pasiūlymų sprendiniui - lango gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), keitimui į du siaurus langus su tarpu tarp jų.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija neišsakė konkrečios nuomonės dėl UAB ,,Vizija namams“ pateikto projektinio siūlymo, nurodydami, kad iš pateiktų duomenų jie negali pateikti išvados dėl šių projektinių pasiūlymų atitikties teisės aktų reikalavimams.
Į bylą taip pat buvo pateiktas ekspertinio tyrimo aktas su specialisto išvada, kuriame specialistas D. K. įvertino UAB ,,Vizija namams“ parengtą namo projektą ir nustatė, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti naudojamas, pagal jį negali būti parengtas atidalijimo projektas. Jis taip pat vertino ir P. K. ,,Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimo į gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatą, atliekant paprastąjį remontą, projektiniai pasiūlymai“ ir davė išvadą, kad pagal šiuos pasiūlymus gali būti vykdomi atidalijimo darbai. Teismas plačiau neanalizuoja pateiktų projektinių pasiūlymų dėl to, kad atmetė galimybę šalims atsidalinti iš bendro turto.
Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad atidalinimas konkrečiu atveju negalimas, nes ieškovas į bylą yra pateikęs atidalinimo variantą, kuriuo buvo preziumuojama, jog šalių dalys bendrame turte yra lygios. Atsakovės atstovė, pateikdama galutinius suformuluotus reikalavimus, bei teismo posėdžio metu, nurodė, kad iš esmės ji labiau palaiko naudojimosi tvarkos nustatymo variantą, kadangi pagal jų pateiktą atidalinimo variantą iškilo klausimai dėl pateikto projekto ar jis yra tinkamas, ar tai tik projektiniai pasiūlymai, taip pat klausimai dėl namo fasade esančio langelio išsaugojimo. Kaip nurodyta išvadose, kyla abejonių dėl galimumo įgyvendinti UAB ,,Vizija namams“ atidalijimo projektinį siūlymą. Iš Varėnos rajono savivaldybės pateiktos išvados matyti, kad įgyvendinant šalių pateiktus projektus reikėtų gauti statybos leidimus, kas vėl keltų naujus šalių ginčus, vertinant šalių konfliktiškumą.
Jeigu nėra galimas atidalinimas, tai šalys gali išspręsti ginčą nusistatydamos naudojimosi turtu tvarką, jos tokius alternatyvius reikalavimus teismui buvo išdėstę.
Kaip jau buvo nurodyta aukščiau ieškovas nepateikė jokio naudojimosi tvarkos turtu varianto, pagal ieškovės (atsakovės) E. T. prašymą dėl turto dalių pakeitimo. Be to, kaip jau buvo pažymėta aukščiau dalyje dėl turto dalių nustatymo, teismas plačiai išanalizavo kaip turtas buvo sukurtas ir kaip tuo turtu buvo naudojamasi. Taigi, net pačiam ieškovui teisme pripažinus, kad jie visą laiką taip naudojosi turtu ir niekada vienas kitam neturėjo jokių pretenzijų (iki kol neprasidėjo filmavimai), teismas vertina, kad iš esmės tarp šalių yra nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka, kuri ir neturėtų būti keičiama, kadangi šalys naudojasi iš esmės atskiru turtu, kiekvienas turi atskirą įėjimą į naudojamą namo dalį, atskirą šildymo sistemą, atskirus elektros apskaitos prietaisus. Nustatant naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą projektinį siūlymą nereikėtų atlikti jokių statybos ir griovimo darbų, kurie galėtų sukelti papildomų problemų tiek ieškovui, tiek garbaus amžiaus atsakovei.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą.
Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Vizija namams“ projektinius pasiūlymus, pagal kurį E. T. paskirti naudojimuisi patalpas pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2,6 bendro ploto 88,99 m2; o A. T. paskirti naudotis patalpas UAB ,,Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 bendro ploto 54,82 m2, t. y. taip, kaip šiomis patalpomis jie naudojasi visą laiką be jokių pakeitimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, t. y. objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkai. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu (gyvenamuoju namu) tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis gyvenamuoju namu kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Nustatyta naudojimosi tvarka šalims yra įprasta, todėl neturėtų atsirasti prielaidų konfliktams kilti dėl bendro daikto naudojimo, tvarka racionali, šalių naudojamos dalys visiškai izoliuotos, atskiros, nepaliekančios jokių bendro naudojimo objektų. Jeigu teismas rinktųsi ieškovo variantą, tai pagal šį variantą būtų palikta viena bendro naudojimo patalpa ir tai sudarytų pagrindą šalims toliau kelti ginčus ir konfliktus.
Tarp šalių nesutarimai ir ginčai prasidėjo ne taip seniai, tačiau jų daugėja ir jie intensyvėja. Šiuo metu situacija yra itin paaštrėjusi, nes teisme yra nagrinėjama ne tik civilinė byla dėl atidalinimo, bet ir nagrinėjami trys skundai administracinio nusižengimo bylose. Tad siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje, atsižvelgiant į šalių išdėstytus alternatyvius reikalavimus, teismas, spręsdamas ginčą renkasi tokį variantą, jog šalys ateityje turėtų kaip galima mažiau sąlyčio taškų ir kad jie turėtų kuo mažiau reikalingumo bendrauti dėl bendrai valdomo turto.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Sutinkamai su CK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Esant iš dalies patenkintam reikalavimui dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teismas sprendžia, kad yra patenkinta 30 proc. ieškovo (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo) ir 70 procentų atsakovės (dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir dėl dalių pakeitimo) reikalavimų.
Ieškovas byloje patyrė 4779,20 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, 90 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 150 Eur už konsultaciją dėl turto vertės, 500 Eur dėl išvados dėl atsakovės parengto atidalijimo projekto, 300 Eur projektinių pasiūlymų rengimui, 189,99 dėl atliktų kadastrinių matavimų. Šios bylos nagrinėjimas užsitęsė. Byla buvo pradėta nagrinėti dar 2019-10-30, bylos nagrinėjimo terminui įtakos turėjo ir šalyje 2 kartus skelbti karantinai dėl COVID-19 viruso plitimo, taip pat šalių teikiami nauji procesiniai dokumentai (ieškiniai, priešieškiniai, patikslinti reikalavimai), todėl turi būti išsprendžiamas visų bylinėjimosi išlaidų klausimas. Bendros ieškovo patirtos išlaidos yra 6009,19 Eur.
Atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, 1500 už advokatės darbą, 200 Eur už projektinių pasiūlymų rengimą, taigi iš viso už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1850 Eur.
Abi šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl planų rengimo, projekto rengimo, kadastrinių matavimų darymo. Pažymėtina, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės išlaidos, turėtos dėl gyvenamojo namo atidalinimo planų rengimo nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. šių išlaidų atsiradimo priežastis nėra bylos nagrinėjimas teisme. Tam, kad ieškovas ir atsakovė galėtų atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, jiems būtina atlikti kadastrinius matavimus ir parengti atsidalijimo projektą, nepriklausomai nuo to, ar atsidalijimas vyks teisminiu būdu ar ne, t. y. šių išlaidų priežastis šalių noras atsidalinti savo turtą, todėl šios išlaidos neatlygintinos (KAT nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-390-601/2017, 22 p.). Todėl ieškovui neatlygintina 489,99 Eur (300,00 ir 189,99) suma, o atsakovei – 200 Eur suma.
Lieka spręstinas ieškovo turėtų išlaidų advokatui (bendros – 4779,20Eur) ir sumokėto žyminio mokesčio 90 Eur kompensavimas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi ilgiau nei metus, procesas buvo ilgas, vyko daug posėdžių, buvo rengiama daug įvairių procesinių dokumentų. Tad ieškovo patirtos išlaidos advokatui už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme per vienerius metus ir tris mėnesius pripažintinos realiomis ir jos nelaikytinos per didelėmis. Bylos nagrinėjimas teisme tęsėsi 1 metus ir 3 mėnesius; vyko 7 posėdžiai, kurie iš viso užtruko apie 10 val. Vadovaujantis rekomendacijomis vien už ieškinio parengimą galima priteisti virš trijų tūkstančių eurų.
Nors ieškovo patirtos išlaidos advokatui neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, iš kitos pusės, įvertinus ginčo nagrinėjimo objektą, ši byla nelaikytina sudėtinga, nes joje sprendžiami klausimai nėra nauji ir nėra sudėtingi, teismų praktika šiuo klausimu yra pakankamai aiškiai suformuluota. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į advokato darbo ir laiko sąnaudas, būtinybę advokatui vykti į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, į ginčo pobūdį, į kitos pusės advokatui sumokėtas sumas, sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintinos iki 3700 Eur. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo tenkintas 30 procentų, tai priteistina ieškovui A. T. iš atsakovės E. T. 1110,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 27 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Ieškovas patyrė 500 Eur išlaidas dėl specialisto parengtos išvados dėl atsakovės pateikto UAB ,,Vizija namams“ projektinio varianto bei 150 Eur, kuomet kreipėsi dėl turto vertės nustatymo konsultacijos. Šios išlaidos pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis, kurios priskirtinos kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms (CPK 88 str. 1 d. 10 p.). Šios išlaidos buvo susiję su šalių išdėstytais reikalavimais dėl kompensacijos priteisimo atidalijimo variante bei vertinant atsakovės pateiktą atidalijimo projektinį siūlymą. Šie atsakovės reikalavimai nebuvo patenkinti, todėl pagal nustatytas proporcijas priteistina iš atsakovės ieškovui 195 Eur (500+150=650x30%:100%=195).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė E. T. bylos nagrinėjimo metu taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidų dėl advokato atstovavimo iš viso 1500 Eur ir sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio.
Teismas taip pat remiasi tais pačiais argumentais dėl bylos sudėtingumo, kurie buvo nurodyti aukščiau dėl išlaidų priteisimo ieškovui. Teismas pripažįsta, kad atsakovės patirtos išlaidos atstovei yra ženkliai mažesnės nei ieškovo ir ženkliai mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, todėl jos nelaikytinos per didelėmis. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškinys ir atsakovės pateiktas savarankiškas ieškinys bendrai tenkinti 70 procentų, tai atsakovei priteistina iš ieškovo 1050 Eur atstovavimo išlaidų, 105 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Kadangi yra numatyti priteisimai iš ieškovo atsakovei ir iš atsakovės ieškovui, tai padarytini užskaitymai. Ieškovas atsakovei turi sumokėti 1110 Eur, o atsakovė ieškovui – 1050 Eur, įskaičius iš ieškovo atsakovei už advokatų darbą priteistina 60 Eur. Užskaičius sumokėtus žyminius mokesčius 105 -27 = 78 Eur grąžintina iš ieškovo atsakovei. 60 Eur (už atstovavimą)+ 78 Eur (žyminis mokestis) = 138 Eur priteistina suma iš ieškovo A. T. atsakovei E. T..
195 Eur suma, kurią turi sumokėti atsakovė ieškovui, o 138 Eur – suma, kurią turi sumokėti ieškovas atsakovei, tad padarius užskaitymą (195-138=57 Eur) galutinė suma yra 57 Eur, kuriuos turi sumokėti atsakovė ieškovui.
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, per visą šios bylos ilgą nagrinėjimą susidarė 14,71 Eur. Valstybės patirtos išlaidos kompensuotinos iš ieškovo ir atsakovės proporcingai (CPK 92, 96 straipsniai): iš ieškovo priteisti 9 Eur , o iš atsakovės 5,71 Eur.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies. Tenkinti atsakovės (ieškovės) E. T. ieškinį dėl pakeitimo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Pakeisti gyvenamojo namo bendraturčių E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimas dalis bendroje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatant E. T. 8899/14381 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje ir A. T. 5482/14381 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje.
Nustatyti naudojimosi namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką :
E. T. paskirti naudotis patalpas UAB ,,Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6 bendro 88,99 m2 ploto;
A. T. paskirti naudotis patalpas UAB ,,Vizija namams“ projektiniuose pasiūlymuose pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bendro 54,82 m2 ploto.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš E. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,71 Eur (penkis eurus 71 ct) ir A. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 Eur (devynis eurus) pašto išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. (Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismo raštinei).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėja Silvana Girdenienė