Baudžiamoji byla Nr. 1-376-932/2016

Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01896-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,

sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei ir Valentinai Solovejienei,

dalyvaujant prokurorėms Danutei Kisinienei ir Irenai Pavliukevič,

kaltinamajai S. R.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Sergej Pelš,

nukentėjusiajai L. S.,

vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau teismui nurodė paskutiniu metu gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista:

         1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-10 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 8 MGL dydžio bauda;

        2.  Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-06 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių viešaisiais darbais;

        3.  Klaipėdos mieto apylinkės teismo 2011-03-10 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 56 paromis arešto;

        4.  Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 56 paromis arešto;

       5.  Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-02 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu;

       6.  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-05 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų areštu;

       7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 30 parų arešto;

       8.   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-24 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 28 parų arešto;

       9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų arešto;

        10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-12 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

S. R. 2014 m. gruodžio 16 d., apie 12 val., Vilniuje, Sodų g. 22, parduotuvėje „IKI“, iš daiktų saugojimo spintelės Nr. 50 pagrobė joje buvusius L. S. priklausančius moteriškus batus, kurių vertė 260 Lt (75,30 Eur), vyriškas džinsines kelnes, kurių vertė 90 Lt (26,05 Eur), žaislą „Masha", kurio vertė 29 Lt (8,39 Eur), moteriškas kelnes, kurių vertė 20 Lt (5,79 Eur), 5 poras moteriškų kojinių, kurių vertė 10 Lt (2,89 Eur), moteriškas įvairiaspalves kojines, kurių vertė 12 Lt (3,47 Eur), 2 vienetus vaikiškų knygučių, kurių vertė 8 Lt (2,32 Eur), maisto produktus, kurių vertė 20 Lt (5,79 Eur), tokiu būdu ji pagrobė svetimą, nukentėjusiajai L. S. priklausantį, 449 Lt (130 Eur) vertės turtą, padarydama L. S. 449 Lt (130 Eur) dydžio turtinę žalą. Šiais veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji S. R. pilnai pripažino savo kaltę padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad 2014-12-15 vakare palikusi jai priklausantį juodą maišą su daiktais parduotuvės „Iki“ saugojimo spintelėje, tą dieną nespėjo jo pasiimti (parduotuvė uždaroma 22.00 valandą, o ji atėjo pasiimti savo maišo apie 22.05 valandą, dėl ko nebuvo įleista). Atėjusi 2014-12-16 ryte pabandė su turimu raktu atidaryti saugojimo spintelę, tačiau ji neatsidarė. Įvertinusi tai, kad toje spintelėje buvo palikti jos daiktai, ji nuėjo pas apsaugos darbuotojus aiškintis. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad yra pakeista spyna, tačiau nepaaiškino, kad joje jos maišo nebėra. Ji, nuėjus apsaugos darbuotojui, įsilaužė į spintelę, kadangi norėjo pasiimti savo maišą. Spintelę išlaužė rankomis, lauždama galvojo, kad spintelėje tikrai yra jos daiktai, nesitikėjo rasti ką nors svetimo ar juo labiau vertingo. Atidariusi spintelę, pamatė juodą maišą, pagalvojo, kad tas maišas yra jos, paėmė jį ir išėjo iš parduotuvės. Maišas buvo tokios pačios spalvos (juodas), dėl ko nekilo įtarimų, kad jis priklauso ne jai. Išėjusi iš parduotuvės, kiek vėliau (tą pačią dieną) pastebėjo, kad maiše yra ne jos daiktai. Maiše buvo batai, džinsinės kelnės, žaislai, 5 poros moteriškų kojinių, vaikiškos knygutės bei maisto produktai, t. y. viskas, kas nurodyta kaltinime. Nepaisant to, ji atgal negrįžo ir svetimo maišo su daiktais negrąžino. Galvojo, kad ja niekas nepatikės, bus iškviesta policija. Tuo metu jau buvo paieškoma, nenorėjo, kad ją pagautų. Daiktus pardavė nepažįstamam asmeniui, kiek gavo už juos, nebeatsimena. Gautus pinigus išleido narkotikams (t. 1, b. l. 187-190).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji S. R. savo kaltę pripažino visiškai. Ji užėjo į  parduotuvę ,,IKI“, esančią Vilniuje, Sodų g. 22, kadangi dieną prieš tai parduotuvės daiktų spintelėje buvo palikusi daiktus – juodos spalvos maišelį, kuriame buvo jos drabužiai ir maisto produktai. Tiksliai nepamena, tačiau gali būti, kad savo daiktus buvo palikusi spintelėje Nr. 50. Priėjusi prie daiktų saugyklos, ji įkišo raktą, kurį buvo pasilikusi pas save nuo praeitos dienos, ir bandė atsirakinti spintelę, tačiau ji neatsirakino. Tuomet ji pakvietė apsaugos darbuotojus ir paaiškino, kad spintelėje guli jos daiktai ir ji negali atrakinti spintelės. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad pakeistos durelių spynos ir nuėjo atgal į apsaugos kambarėlį. Kadangi ji norėjo pasiimti daiktus, todėl vėl bandė raktu atsirakinti spintelę, tačiau nepavyko, dėl ko jėga patraukė dureles ir jos atsidarė. Atidariusi spintelę, pamatė ten esantį juodos spalvos maišelį. Pagalvojo, kad jame yra jos daiktai, todėl pasiėmė maišelį ir išėjo iš parduotuvės. Lauke pamatė, kad  maiše yra ne jos daiktai (matė džinsus, kažkokį vaikišką žaislą). Kokie dar buvo daiktai, ji nepamena, neįsidėmėjo, gali būti, kad pranešime apie įtarimą nurodyti daiktai. Prie ,,Medicinos banko“, esančio Geležinkelio stotyje, pamatė jai iš matymo pažįstamą vyriškį, kurio vardo, pavardės ar kontaktinių duomenų nežino. Ji pasiūlė šiam vyriškiui nupirkti maišą su jame buvusiais daiktais, kuriuos ji pavogė iš parduotuvės daiktų saugojimo spintelės. Vyriškis nupirko iš jos minėtą maišą su daiktais ir sumokėjo jai už juos 20 Lt. To, kad daiktai vogti, ji vyriškiui nesakė, jis jos apie tai neklausinėjo. Už parduotus vogtus daiktus gautus pinigus išleido narkotinėms medžiagoms, kadangi yra narkomanė. Narkotines medžiagas įsigijo čigonų tabore. Po to ji grįžo į stotį, kur ją sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą, Komisariate prisistatė savo sesers I. R. vardu, savo vardu prisistatyti nenorėjo, kadangi buvo paieškoma. Dėl savo padarytos veikos labai galisi (t. 1, b. l. 103-104, 110-111).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji L. S. parodė, kad 2014 m. gruodžio 15 ar 16 dieną ji nuvažiavo į Gariūnų turgavietę apsipirkti. Nusipirkusi reikalingus daiktus, dar turėjo laukti autobuso, dėl ko nusprendė palikti nusipirktus daiktus parduotuvės „Iki“ saugojimo spintelėje. Daiktai buvo sudėti į juodą tekstilinį krepšį, maždaug 50x50 dydžio. Krepšys, į kurį buvo sudėti daiktai, buvo juodas, atrodo, be piešinių, neturėjo jokių išskirtinių ženklų, buvo su rankenomis, sugedusiu užtrauktuku. Krepšys buvo pilnas prikrautas daiktų, svėrė apie 10 kg. Palikusi daiktus, užtruko apie pusvalandį, gal ir ilgiau (tiksliau nurodė ikiteisminio tyrimo metu). Grįžusi atgal rado išlaužtą saugojimo spintelę, kurioje nebebuvo jos prieš tai paliktų daiktų. Tada nuėjo pas vedėją, kuri nurodė kreiptis pas apsaugos darbuotojus. Kalbėjosi su vienu apsaugos darbuotoju ir paaiškino, kad spintelėje pasidėjo daiktus, o atėjusi rado išlaužtą spintelę. Jis paklausė, ar daiktus paliko 50 spintelėje. Jis, matyt, matė, kaip moteris laužėsi į tą spintelę, prieš tai jį patikinusi, kad spintelėje yra padėti neva jos daiktai. Civilinio ieškinio nereikš, nes žalą atlygino draudimas (t. 2, b. l. 23-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji L. S. parodė 2014-12-16, apie 11 val., atvykusi iš Gariūnų turgavietės į Vilniaus geležinkelio stotį, kur apie 11:15 val., adresu Sodų g 22, parduotuvėje ,,IKI“ į daiktų saugyklą padėjo medžiaginį krepšį juodos spalvos, kuriame buvo nauji moteriški odiniai batai, kurių vertė 260 Lt, vyriškos džinsinės juodos spalvos kelnės, kurių vertė 90 Lt, vaikiškas žaislas ,,Masha“, kurio vertė 29 Lt, juodos spalvos moteriškos kelnės, kurių vertė 20 Lt, 5 vienetai vyriškų kojinių, tamsios spalvos, kurių vertė 10 Lt, moteriškos įvairiaspalvės kojinės, kurių vertė 12 Lt, 2 vienetai vaikiškų knygučių, kurių vertė 8 Lt, maisto produktai, kurių vertė 20 Lt. Palikusi krepšį, nuėjo į ,,Halės“ turgavietę, grįžusi atgal į ,,IKI“ parduotuvę, apie 13:20 val., pamatė, kad daiktų saugykla Nr. 50 yra išlaužta ir minėti daiktai, kuriuos ji buvo palikusi spintelėje, dingo. Dėl to jai buvo padaryta 449 Lt dydžio turtinė žala. Papildomos apklausos metu patikslino, kad baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš, kadangi dėl vagystės padarytą turtinę žalą atlygino draudimas. Kokie tiksliai buvo pavogti maisto produktai, ji nepamena (kiek pamena, buvo du vienetai rūkytų vištienos šlaunelių, kiaulienos filė gabaliukai ir kt.), jų vertė buvo 20 Lt (t. 1, b. l. 11-12, 13-14).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. P. parodė, kad jam dirbant apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Iki“, esančioje Vilniuje, Sodų g. 22, kaltinamoji S. R. priėjusi nurodė negalinti atidaryti spintelės. Ji sakė, kad nori pasiimti savo daiktus, juodą maišą. Pastaroji parodė spintelę, turėjo raktą, abu bandė tą spintelę atidaryti. Negali atsakyti, ar raktas buvo būtent nuo tos spintelės, kurią bandė atidaryti, kadangi nebuvo kartu prie rakto esančio pakabuko su užrašytu numeriu. Spintelės atrakinti nepavyko, po ko jis paprašė kaltinamosios palaukti ir pasakė einantis pasižiūrėti į apsaugos kabinetą ir paieškoti kitų raktų. Užtruko neilgai (5-7 min.), tačiau atėjęs kaltinamosios neberado, spintelė buvo išlaužta. Vakare uždarius parduotuvę, kaip ir įprastai tikrino spinteles, po ko užrakintas spinteles jie išlauždavo, juose rastus daiktus nunešdavo į sandėlį. Atėję daiktų savininkai pasakydavo, kas buvo palikta ir daiktai jiems būdavo atiduodami. Atsimena, jog iš tiesų rado vieną užrakintą spintelę (kitoje pusėje), ją išlaužė, joje buvo juodos spalvos polietileninis maišas, kaip suprato, būtent kaltinamosios, kadangi ji kaip tik ir sakė norinti pasiimti juodą maišą. Maišas nebuvo sunkus (iki kilogramo), viršuje matėsi įdėta striukė. To maišo taip niekas ir neatsiėmė. Su kaltinamąja bendravo vienas, jo kolega buvo kitur (parduotuvės salėje ar kabinete) (t. 2, b. l. 45-49).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. S. bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo, su kaltinamąja nebendravo, iš kolegos S. P. girdėjo, kad buvo kilęs kažkokie neaiškumai dėl spintelių (t. 2, b. l. 45-49).

L. S. pateiktame 2014-12-16 protokole – pareiškime nurodyta, kad 2014-12-16, apie 13.20 val., Sodų g. 22, Vilniuje, esančioje parduotuvėje „Iki“ iš saugomos spintelės buvo pavogti jos ten palikti daiktai, bendrai 449 Lt sumai (t.1, b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyr. patrulės S. L. 2014-12-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-12-16 patruliuojant gautas pranešimas, jog parduotuvėje „Iki“ adresu Sodų g. 22, Vilniuje, laukia moteris, iš kurios pavogtas krepšys. Paaiškėjo, kad moters palikti daiktai buvo pavogti iš daiktų saugojimo spintelės (t. 1, b. l. 33, 34).

2014-12-16 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, o būtent – parduotuvės „Iki“ esančios adresu Sodų g. 22, Vilniuje, daiktų saugojimo spintelė Nr. 50. Apžiūros metu nustatyta, kad spintelės durys ir jose esantis liežuvėlis sulankstyti. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 7-10).

Prie bylos pridėtame kompaktiniame diske esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip                  S. R., nešina krepšiu, išeina iš parduotuvės.

Kaltinamajame akte S. R. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip svetimo turto pagrobimas įsibraunant į saugyklą. Šiuo atveju pažymėtina, kad vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta svetimo turto vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Pagal susiformavusią teismų praktiką nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius šios veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas, ar suvokė, kad turtas yra svetimas.

Nagrinėjamos bylos kontekste, įvertinus surinktus įrodymus, teismas neturi pakankamo ir neginčytino pagrindo išvadai, kad S. R. į parduotuvės spintelę įsilaužė, turėdama tikslą pagrobti svetimą, jai nepriklausantį turtą. Kaltinamoji tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad į saugojimo spintelę laužėsi būdama įsitikinusi, kad joje yra palikti jai priklausantys daiktai, kuriuos ji norėjo pasiimti. Taigi kaltinamoji S. R. kategoriškai paneigė, kad įsilauždama turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą. Tokie kaltinamosios parodymai nepaneigtini. Teismas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą, patikrinti, ar kaltinamosios nurodytos aplinkybės atitinka tikrovei, išsikvietė ir apklausė apsaugos darbuotojus, dirbusius nusikalstamos veikos padarymo metu. Pastarieji ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti. Taigi teisiamajame posėdyje liudytojas S. P., būtent su kuriuo ir bendravo kaltinamoji, nurodydama negalinti atrakinti spintelės, iš esmės patvirtino visas S. R. nurodytas aplinkybes. Antai, apklausiamas pastarasis nurodė, kad į jį išties kreipėsi kaltinamoji, kuri pasakė, kad negali atidaryti spintelės, aiškino, kad spintelėje yra jos daiktai (juodas maišas), kuriuos ji norėjo pasiimti. Jis kaltinamosios turėtu raktu bandė atrakinti spintelę, tačiau jam taip pat nepavyko, po ko paprašė pastarosios palaukti, pasakė einantis pasižiūrėti į apsaugos kabinetą ir paieškoti kitų raktų. Nors užtruko neilgai (5-7 min.), tačiau atėjęs kaltinamosios neberado, spintelė buvo išlaužta (t. 2, b. l. 45-49). Taigi tokie liudytojo S. P. parodymai nepaneigia, jog kaltinamoji išties galimai buvo palikusi savo maišą su daiktais, būtent dėl kurio atsiėmimo kreipėsi į apsaugos darbuotoją, turėjo raktą, kuriuo spintelės atrakinti nepavyko. Tokį manymą dar labiau sustiprina tolesni liudytojo S. P. parodymai, iš kurių matyti, kad vakare parduotuvėje buvo aptikta užrakinta spintelė, kurioje gulėjo juodos spalvos maišas, iš ko liudytojas suprato, kad jis ir yra į ją besikreipusios kaltinamosios (t. 2, b. l. 45-49). Tokiu būdu nėra neginčytino ir abejonių nekeliančio pagrindo išvadai, jog kaltinamosios S. R. tikslas buvo nukreiptas į svetimo turto pagrobimą. Pastaroji pati kreipėsi į apsaugos darbuotoją, nurodė palikusi savo daiktus, nors jos turimas raktas ir buvo be pakabuko su užrašytu spintelės numeriu, tačiau tai nepaneigia jos parodymų dėl paliktų asmeninių daiktų, juo labiau, kad analogiškos spalvos maišas vakare ir buvo surastas vienoje iš spintelių. Ta aplinkybė, kad S. R. apsaugos darbuotojui nurodė kitą spintelę, nesudaro pagrindo jos veiksmus vertinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (galimai pastarosios veiksmams įtakos turėjo narkotinių medžiagų vartojimas). Tuo tarpu kaltinamosios parodymai, jog atidariusi spintelę nesuprato, kad joje guli ne jos daiktai, vertintini kritiškai. Teismui nekyla abejonių, kad išlaužusi spintelę, kaltinamoji iš karto pamatė ir aiškiai suvokė, kad joje gulintis krepšys yra ne jos, tačiau, nepaisant to, S. R., pasinaudodama susiklosčiusi situacija, pasiėmė nukentėjusiajai priklausantį krepšį su daiktais ir išėjo iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobdama tuos daiktus. Objektyvios aplinkybės paneigia kaltinamąją negalėjus suprasti grobiant svetimą turtą. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš nukentėjusiosios L. S., kaltinamosios S. R. ir liudytojo S. P. parodymų, akivaizdžiai skyrėsi tiek krepšių medžiaga, tiek ir svoris. Antai, nukentėjusioji L. S. nurodė, kad jos krepšys buvo tekstilinis (medžiaginis), sugedusiu užtrauktuku, svoris apie 10 kilogramų. Tuo tarpu kaltinamosios paliktas maišas buvo iš polietileno ir kone 10 kartų lengvesnis (iki kilogramo), kas rodo, jog kaltinamoji S. R., išlaužusi spintelę, turėjo iš karto pamatyti, kad viduje gulintis krepšys yra ne jos, juo labiau, tai buvo akivaizdu, pakėlus  krepšį, kuris svėrė apie 10 kg.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamosios S. R. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį (į paprastąją svetimo turto vagystę). Kaltinamosios kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra pilnai įrodyta tiek pastarosios, tiek liudytojo S. P., nukentėjusiosios L. S. parodymais, apžiūros protokolu, vaizdo bei kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamosios S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino pilnai, tačiau negalima laikyti kad ji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pažymėtina, jog norint pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo išvadai, kad S. R. nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos. Teismo vertinimu, pastaroji savo elgesio kritiškai nevertina, teigiamų išvadų nėra linkusi daryti, būdama teista išskirtinai vien už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į svetimą nuosavybę, toliau vykdo nusikalstamas veikas nuosavybės apsaugos srityje, nedirba, kas rodo, jog pastaroji nėra linkusi keistis bei taisyti savo elgesį. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamoji įvykdžiusi nusikalstamą veiką bandė išvengti atsakomybės, prisistatydama sesers vardu bei taip siekdama suklaidinti teisėsaugos institucijas. Tokios aplinkybės neleidžia patikėti, kad  S. R. dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, dėl ko nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.

Kaltinamosios S. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Teismas, skirdamas S. R. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad S. R. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta, įvykdyta tiesiogine tyčia, į tai, kad atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinami S. R. asmenybę charakterizuojantys požymiai: anksčiau teista (t. 1, b. l. 67-72, 75-88), administracine tvarka bausta (t. 1, b. l. 49-66), nedirbanti (t. 1, b. l. 48), netekėjusi, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 1, b. l. 90, 92), įrašyta į Priklausomybės ligų centro įskaitą (t. 1, b. l. 91), diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus; priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 91). Specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-81/2015 konstatuota nesant pagrindo skirti S. R. teismo psichiatrinę ekspertizę, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad pastaroji sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste arba kokia laikina psichikos sutrikimo būsena. Atsižvelgus į šią aplinkybę, konstatuotina, kad S. R. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakaltinama, dėl ko gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai S. R. vieną iš griežtesnių jai inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšių - arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už galimą skirti šios bausmės vidurkį. Kaltinamoji anksčiau daug kartų teista, bausta administracine tvarka, nedirbanti, priklausanti nuo narkotinių medžiagų. Teismas teigiamai vertina kaltinamosios pastangas gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms (t. 2, b. l. 20), tačiau anksčiau nurodytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgtina į tai, kad byla pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galėjo būti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu S. R. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2014-12-16, 14.30 val., iki 2014-12-17, 14.05 val. (t. 1, b. l. 112, 114), taip pat nuo 2016-02-15 iki 2016-02-16. Kaltinamoji nuo 2016-02-17 laikoma kardomajame kalinime-suėmime. Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą (t. 2, b. l. 29-31), panaikinti.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajai S. R. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 198,83 Eur (t. 2, b. l. 54).  S. R. gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies  7 punktu. Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamajai S. R. gynėjas užtikrintas vienu iš BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, numatančių, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas. Be to, atsižvelgtina ir į sudėtingą kaltinamosios finansinę padėtį (nedirba, neturi jokių pajamų ar kito turto).

         Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: maišelis „Mkee“ ir juodos spalvos kojinės, atiduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 1, b. l. 21, 22), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,            298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu, baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

S. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 67 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką ir laikyti, jog S. R. paskirta bausmė yra pilnai atlikta.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti: maišelį „Mkee“ ir juodos spalvos kojines, atiduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.          

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                    Julita Dabulskytė – Raizgienė