Civilinė byla Nr. eB2-1393-392/2025
Proceso numeris: 2-55-3-00636-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Michaelio Rosako namas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekonetas“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RK Stato“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. J. ir K. S..
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Michaelio Rosako namas“ ir UAB „Ekonetas“ prašo pripažinti BUAB „RK Stato“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad tyčinį bankrotą sukėlė buvę bendrovės vadovai R. J. ir K. S.. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „RK Stato“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 6 d. Bendrovės vadovu nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo K. S., o nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. – R. J.. Buvę bendrovės vadovai sąmoningai sudarė situaciją, kad pareiškėjos civilinėmis teisinėmis priemonėmis negalėtų atkurti savo pažeistų teisių ir iš bendrovės išieškoti teismo priteistų sumų. Besitęsiant teisminiams procesams, 2022 m. rudenį atsakovai iki tol bendrovės vykdytą statybos rangos veiklą sąmoningai sustabdė ir pradėjo ją vykdyti per dvi naujai įsteigtas įmones, t. y. K. S. nuo 2022 m. spalio 7 d. per UAB „Sovilda“, o R. J. nuo 2022 m. gruodžio 9 d. per mažąją bendriją (toliau – MB) „Robio statyba“. Taigi, buvę bendrovės vadovai bendrovės veikloje įgytą patirtį, pažintis bei žinias, naudotą turtą, pinigines lėšas, darbo sąnaudas ir pajamas nuo 2022 m. rudens perkėlė į naujai įsteigtų bendrovių UAB „Sovilda“ ir MB „Robio statyba“ veiklą, taip privesdami bendrovę prie nemokumo. Papildomai nurodė, kad K. S. ir R. J. nevykdė savo kaip vadovo pareigų iki bankroto bylos iškėlimo, tyčiniais veiksmais blogino bendrijos finansinę būklę. Iškėlus bankroto bylą BUAB ,,RK Stato“ nevykdė imperatyviai įstatymo bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratoriui įmonės balansą. 2022 metais grynųjų pinigų ir kasos operacijos apskaitoje nebuvo registruojamos, per 2022 m. buvo išgryninta 52 700 Eur, nesudaryta kasos knyga, pagal kurią būtų galimą nustatyti kiek liko įmonės veikloje nepanaudotų lėšų, kasos likutis su nepanaudotomis lėšomis administratorei nebuvo perduotas, lėšos nebuvo panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais, lėšas vadovas/ vadovai pasisavino. K. S. ir R. J. veikė išimtinai savo, o ne BUAB „RK Stato“ interesais. Analizuojant bendrovės finansinės apskaitos duomenis, akivaizdu, jog bendrovės 2022 m. pradžioje veikla buvo pelninga. Tačiau bendrovės vadovų sąmoningi blogi bendrovės valdymo veiksmai, bendrovės ekonominės vertės ir jos turto aktyvo mažinimas, lėmė bendrovės nemokumą ir negalėjimą vykdyti kreditorių reikalavimus.
2. BUAB „RK Stato“ nemokumo administratorė UAB „Audmina“ prašo pripažinti BUAB „RK Stato“ bankrotą tyčiniu, pripažinti, kad K. S. ir R. J. veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, apriboti buvusių vadovų K. S. ir R. J. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodo, kad BUAB ,,RK Stato“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusio įmonės vadovo K. S. veiksmai. K. S. neteisėti veiksmai t. y. grynųjų pinigų pasisavinimas ne mažiau 41 539,35 Eur kasos likutis pagal sudarytą 2021 metų balansą, 2022 metais gryni pinigai iš AB Swedbanko sistemingai buvo gryninami ir toliau, tai apribojo kreditorių galimybes padengti BUAB ,,RK Stato“ įsipareigojimus kreditoriams, nemokėdamas mokesčių padarė valstybei žalą, galimai pasisavindamas įmonės pajamas užkirto kelią kreditoriams patiems išsiieškoti lėšas iš BUAB ,,RK Stato“ banko sąskaitos. BUAB ,,RK Stato“ buvo sąmoningai sudaromi sandoriai, pažeidžiantys įmonės kreditorių teises ir interesus, bendrovės veikla nurodytu laikotarpiu buvo organizuojama taip, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos ar panaikintos, buvo kryptingai siekiama įmonės nemokumo ir / ar ir taip nemokios įmonės turtinės padėties dar didesnio pabloginimo ir pan. Didžiausi kreditoriniai reikalavimai sudaro VMI prie LR FM – 8 494,52 Eur ir UAB „Ekonetas“ 8 525,40 Eur. Akivaizdu, kad tai įvyko dėl tyčinių BUAB ,,RK Stato“ vadovo K. S. veiksmų, siekiant išvengti atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. spalio 25 d. nesumokėjus PVM ir delspinigių. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridiniam asmenių registrui teikė tik už 2020 ir 2021 metus, nuo 2022 metų bendrovė neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, taigi bendrovė nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. K. S. ir R. J., būdami įmonės vadovais, geriausiai žinodami, kokia yra įmonės finansinė padėtis, būdami atsakingais už įmonės veiklos organizavimą, nevykdė savo imperatyvių pareigų, susijusių su tinkamu bendrijos valdymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, o paskyrė vadovu R. J., taip pat R. J. iš K. S. įsigijo 50 proc. akcijų, nei vienas vadovas nesikreipė į kreditorius pagalbos, galimai pasisavino įmonės lėšas, tuo apribojo kreditorių teises išsiieškoti skolas ir toliau jas didino, savalaikiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, net ir iškėlus bankroto bylą atsakovas ir toliau nevykdo savo imperatyvių pareigų, sąmoningai neperduoda turto t. y. kasos likučio bei neatlygina įmonei dėl savo veiksmų padarytos žalos.
3. Suinteresuotas asmuo K. S. atsiliepime prašo pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžiamas bene visais Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies požymiais. Administratorė nurodo, kad K. S. savo tyčiniais veiksmais blogino bendrovės finansinę būklę, tačiau kokie konkretūs veiksmai (sandoriai), kuriais K. S. pablogino bendrovės finansinę būklę nenurodyti ir nedetalizuoti. Byloje nėra ginčo, jog K. S. vadovavimo metu buvo pradelsti du mokėjimai: 4 500 Eur kreditoriui UAB „Michaelio Rosako namas“ ir 5 132,13 Eur kreditoriaus UAB „Ekonetas“ atžvilgiu. Viso tik 9 632,13 Eur. Viena vertus, mažesnis nei 10 000 Eur įsiskolinimas, teismų praktikos kontekste, laikytinas itin minimaliu, kitą vertus, neatsiskaitymas net nėra tyčinio bankroto požymis, todėl tokie argumentai neturi jokio sąsajumo su sprendžiamu klausimu. Nei kreditoriai, nei administratorė nenurodė nei vieno K. S., kaip bendrovės vadovo, sudaryto sandorio, kuris bendrovei būtų nenaudingas. 2022 m. rugpjūčio mėn., t. y. likus geram mėnesiui iki atsakovo pasitraukimo iš bendrovės vienasmenio valdymo organo ir dalyvių, bendrovė vykdė veiklą, generavo pajamas ir jomis vykdė atsiskaitymą pagal vykdomuosius dokumentus. Didžiausia mokestinė prievolė (pelno mokestis) atsirado tik 2023 m. birželio 15 d., todėl visi nurodyti teiginiai, jog nemokėjo privalomųjų mokesčių valstybei, neatsiskaitė su įmonės kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl K. S. atsakomybės. K. S. vadovavimo metu mokestis prievolės biudžeto atžvilgiu buvo vykdomas, o jei įsiskolinimų ir būdavo, jie buvo nežymūs ir fragmentiški. Administratorė inicijavo civilinę bylą Nr. e2-1370-1151/2025 išimtinai K. S. atžvilgiu dėl piniginių lėšų BUAB „RK Stato“ priteisimo, taigi perduotų bendrovės dokumentų pakako skolos dydžiui nustatyti, pareikšti reikalavimą teisme. Atitinkamai, prielaidos apie netinkamai tvarkomą buhalterinę apskaitą yra arba nepagrįstos, arba išdėstytos nedetalizuojant kiekvieno iš atsakovų veiksmų. K. S., eidamas UAB ,,RK Stato“ vadovo pareigas, užtikrino finansinės apskaitos tvarkymą, finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti. Pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad K. S. asmeniškai, ar netiesiogiai per UAB „Sovilda“ būtų parėmęs BUAB „RK Stato“ turtą. Pažymi, kad nei jis pats, nei kontroliuojama UAB „Sovilda“ nėra parėmusi jokio BUAB „RK Stato“ turto nei pirkimo – pardavimo, nuomos ar kitais sutartiniais pagrindais, nepalaikė jokių teisinių santykių su BUAB „RK Stato“ klientais, jų neperėmė ir pajamų negavo.
Pareiškimas pripažinti bankrotą tyčiniu tenkintinas iš dalies.
4. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų UAB „Michaelio Rosako namas“ ir UAB „Ekonetas“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „RK Stato“ iškėlimo, 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2278-565/2024 iškėlė UAB „RK Stato“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Audmina“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 6 d.
5. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad UAB „RK Stato“ įsteigta 2020 m. rugpjūčio 12 d. Bendrovės vadovo pareigas nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. ėjo suinteresuotas asmuo K. S., nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2024 m. rugsėjo 6 d.) – R. J.. Bendrovės veikla: gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; komunalinių statinių statyba; pramoninių objektų, kitokių nei pastatai, statyba; statinių, kitokių nei pastatai, statyba; statybos baigimas ir apdaila; statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas; krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; asmeninių ir namų ūkio prekių nuoma ir išperkamoji nuoma; konteinerių, kilnojamųjų platformų ir padėklų nuoma; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; užsakomasis pardavimas paštu arba internetu; mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse.
6. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad UAB „Sovilda“ įsteigta 2022 m. rugsėjo 27 d., K. S. nuo 2022 m. spalio 7 d. yra šios įmonės akcininkas, nuo 2022 m. spalio 10 d. – vadovas. Įmonės veikla: statybų plėtra; statybos baigimas ir apdaila; statybinių medžiagų mažmeninė prekyba; krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; krovinių tvarkymas; transportui būdingų paslaugų veikla; didmeninė prekyba už atlygį ar pagal sutartį; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; statinių, kitokių nei pastatai, statyba; valymo veikla; valymo priemonių didmeninė prekyba; pastatų aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas; sausumos transportui būdingų paslaugų veikla.
7. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad MB „Robio statyba“ įsteigta 2022 m. gruodžio 9 d., jos vadovas nuo 2022 m. gruodžio 9 d. – R. J., veikla – statybos baigimas ir apdaila; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba.
8. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką tyčiniu bankrotu laikomas įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant juridinį asmenį (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarant sandorius, kai tapo arba turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
9. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
11. Taigi, tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Be to, tam kad būtų konstatuota, jog įmonės bankrotas yra tyčinis, vien tik formalių požymių neužtenka, o yra būtina nustatyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. turi būti įrodyta, kad įmonę valdę asmenys turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia tuo, kad besitęsiant teisminiams procesams, 2022 m. rudenį buvę įmonės vadovai iki tol bendrovės vykdytą statybos rangos veiklą sąmoningai sustabdė ir pradėjo ją vykdyti per dvi naujai įsteigtas įmones, t. y. K. S. nuo 2022 m. spalio 7 d. per UAB „Sovilda“, o R. J. nuo 2022 m. gruodžio 9 d. per MB „Robio statyba“, taip bendrovės veikloje įgytą patirtį, pažintis bei žinias, naudotą turtą, pinigines lėšas, darbo sąnaudas ir pajamas perkėlė į naujai įsteigtų bendrovių veiklą, taip privesdami bendrovę prie nemokumo. Taip pat pareiškėjos nurodė, kad iškėlus BUAB ,,RK Stato“ bankroto bylą K. S. ir R. J. nevykdė imperatyviai įstatymo bei bankroto bylą nagrinėjančio teismo nustatytos pareigos sudaryti ir perduoti bankroto administratorei įmonės balansą, t. y. finansinę atskaitomybę, 2022 metais grynųjų pinigų ir kasos operacijos apskaitoje nebuvo registruojamos, per 2022 m. buvo išgryninta 52 700 Eur, nesudaryta kasos knyga, pagal kurią būtų galimą nustatyti kiek liko įmonės veikloje nepanaudotų lėšų, kasos likutis su nepanaudotomis lėšomis administratorei nebuvo perduotas, lėšos nebuvo panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais, lėšas vadovas/vadovai pasisavino.
13. Administratorė prašydama pripažinti BUAB ,,RK Stato“ bankrotą tyčiniu nurodė, jog egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nurodyti tyčinio bankroto požymiai. Administratorės nuomone, BUAB ,,RK Stato“ prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. įmonės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai buvusių įmonės vadovų K. S. ir R. J. veiksmai, neteikė JAR tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentų, savo veiksmais ir neveikimu sąmoningai blogai valdė įmonę, galimai pasisavino įmonės pinigus, tokiais veiksmais padarė įmonės kreditoriams didelės turtinės žalos, aplaidžiai ir netiksliai vesdami bendrovės buhalterinę apskaitą privedė ją prie bankroto, nemokėjo mokesčių valstybei, neatsiskaitė su kreditoriais.
14. Suinteresuotas asmuo K. S. nesutikdamas su pareiškėjų ir administratorės argumentais, nurodo, kad kokie konkretūs veiksmai (sandoriai), kuriais K. S. pablogino bendrovės finansinę būklę nenurodyti ir nedetalizuoti. Pasak suinteresuoto asmens, didžiausia mokestinė prievolė (pelno mokestis) atsirado tik 2023 m. birželio 15 d., todėl visi nurodyti teiginiai, jog nemokėjo privalomųjų mokesčių valstybei, neatsiskaitė su įmonės kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl K. S. atsakomybės. Teigia, kad K. S. vadovavimo metu mokestis prievolės biudžeto atžvilgiu buvo vykdomas, o jei įsiskolinimų ir būdavo, jie buvo nežymūs ir fragmentiški. Be to, prielaidos apie netinkamai tvarkomą buhalterinę apskaitą yra arba nepagrįstos, arba išdėstytos nedetalizuojant kiekvieno iš vadovo veiksmų. K. S., eidamas UAB ,,RK Stato“ vadovo pareigas, užtikrino finansinės apskaitos tvarkymą, finansinių ataskaitų rinkiniai buvo pateikti.
15. Byloje nustatyta, kad bendrovės vadovo pareigas nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. ėjo K. S.. Byloje nėra ginčo, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui paskutinį kartą buvo pateikti už 2021 metus. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. S., eidamas UAB ,,RK Stato“ vadovo pareigas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikė finansinės atskaitomybės dokumentus.
16. Bendrovės vadovo pareigas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2024 m. rugsėjo 6 d.) ėjo R. J.. Nustatyta, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nuo 2022 metų nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Be to, administratorė nurodo, kad iškėlus UAB ,,RK Stato“ bankroto bylą, R. J. neperduoda turto ir finansinės atskaitomybės dokumentų administratorei.
17. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad bendrovė 2021 metų pabaigoje SODRAI skolos neturėjo, iki 2022 m. lapkričio 21 d. mokesčiai buvo mokami vėluojant, nuo 2022 m. lapkričio 21 d. skolos buvo nuolat, 2023 m. liepos 28 d. susiformavo 985,55 Eur skola, kuri nebekito. Bendrovė 2024 m. vasario 1 d. turėjo 9 590,65 Eur pradelstą nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš duomenų apie darbuotojų (apdraustųjų) skaičiaus pokyčius matyti, kad 2022 metų pradžioje bendrovėje dirbo 9 asmenys, darbuotojų skaičius pradėjo mažėti nuo 2022 m. balandžio 7 d., nuo 2022 m. spalio 13 d. bendrovė turėjo 2 darbuotojus, o nuo 2023 m. balandžio 21 d. darbuotojų neliko.
18. Iš Lietuvos antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad seniausia vykdomoji byla (Nr. 0068/22/00861) bendrovės atžvilgiu buvo pradėta vykdyti 2022 m. gegužės 25 d. ir užbaigta, visiškai įvykdžius 2022 m. rugpjūčio 1 d.; vykdomoji byla Nr. 0062/22/01638, kurioje buvo vykdomas išieškojimas UAB „Ekonetas“ naudai, pradėta 2022 m. spalio 17 d., užbaigta nutraukus vykdomąją bylą 2022 m. gruodžio 30 d. Bankroto bylos iškėlimo metu bendrovės atžvilgiu buvo vykdomos 9 vykdomosios bylos, iš jų seniausia (Nr. 0062/22/01826) pradėta vykdyti 2022 m. lapkričio 16 d., t. y. 2022 m. pabaigoje. Visos devynios vykdomosios bylos 2024 m. lapkričio 19 d. užbaigtos, persiuntus vykdomuosius dokumentus bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
19. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1749/2023 matyti, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai pareiškėjai UAB „Michaelio Rosako namas“ pradėjo formuotis 2021 m. pabaigoje, bendrovei neapmokėjus 2021 m. lapkričio 12 d. PVM sąskaitos-faktūros.
20. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3977/2023 matyti, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai pareiškėjai UAB „Ekonetas“ pradėjo formuotis 2021 m. pabaigoje ir toliau didėjo 2022 m. pradžioje bei vėliau, bendrovei neapmokėjus 2021 m. lapkričio mėn. – 2022 m. rugpjūčio mėn. PVM sąskaitų-faktūrų
21. Administratorės argumentas, kad K. S. savo tyčiniais veiksmais blogino bendrovės finansinę būklę, atmestinas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad K. S. vadovavimo metu sudarė sandorius, kurie bendrovei buvo nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi. Tokių sandorių nenurodė ir administratorė. Priešingai iš pateiktų finansinės ataskaitos dokumentų matyti, jog įmonė 2021 m. turėjo 98 720 Eur vertės turto: 7 827 Eur vertės ilgalaikio turto, 90 893 Eur vertės trumpalaikio turto; mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 34 489 Eur; bendrovė gavo 356 312 Eur pardavimo pajamų; nurodytas grynasis pelnas – 43 518 Eur. Tai leidžia daryti išvadą, jog įmonė K. S. vadovavimo metu vykdė veiklą, generavo pajamas, taip pat ir vykdė atsiskaitymą pagal vykdomuosius dokumentus. Nors iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad įmonė socialinio draudimo skolą SODRAI turėjo nuo 2021 m. gegužės 18 d., tačiau jau nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. socialinio draudimo įsiskolinimų įmonė neturėjo. Taigi, mokesčiai nors ir vėluojant, bet buvo mokami.
22. Tuo tarpu, R. J. vadovavimo metu, kaip minėta, 2023 m. liepos 28 d. susiformavo 985,55 Eur skola SODRAI, kuri nebekito. Bendrovė 2024 m. vasario 1 d. turėjo 9 590,65 Eur pradelstą nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nuo 2022 m. spalio 10 d. bendrovė turėjo tik 2 darbuotojus, o nuo 2023 m. balandžio 24 d. darbuotojų neliko. Bankroto bylos iškėlimo metu bendrovės atžvilgiu buvo vykdomos 9 vykdomosios bylos, iš jų seniausia (Nr. 0062/22/01826) pradėta vykdyti 2022 m. lapkričio 16 d., t. y. 2022 m. pabaigoje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. J. sąmoningai blogai valdė įmonę, jos veiklą organizavo netinkamai, nes buvo didinamos bendrovės skolos, jo priimti sprendimai privedė įmonę prie bankroto.
23. Pareiškėjos nurodė, kad 2022 m. rudenį buvę įmonės vadovai iki tol bendrovės vykdytą statybos rangos veiklą sąmoningai sustabdė ir pradėjo ją vykdyti per dvi naujai įsteigtas įmones, taip bendrovės veikloje įgytą patirtį, pažintis bei žinias, naudotą turtą, pinigines lėšas, darbo sąnaudas ir pajamas perkėlė į naujai įsteigtų bendrovių veiklą, taip privesdami bendrovę prie nemokumo.
24. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises.
25. Kaip minėta, UAB „Sovilda“ juridinių asmenų registre įregistruota 2022 m. rugsėjo 27 d. K. S. nuo 2022 m. spalio 10 d. yra UAB „Sovilda“ vadovu. Taigi, K. S. įsteigė įmonę ir jai vadovavo jau nebūdamas UAB ,,RK Stato“ vadovu.
26. MB „Robio statyba“ įsteigta 2022 m. gruodžio 9 d., jos vadovas nuo 2022 m. gruodžio 9 d. – R. J.. Kaip matyti, R. J. įsteigė naują įmonę eidamas UAB ,,RK Stato“ vadovo pareigas.
27. Suinteresuotas asmuo K. S. nurodo, kad nei jis pats, nei kontroliuojama UAB „Sovilda“ nėra parėmusi jokio BUAB „RK Stato“ turto nei pirkimo – pardavimo, nuomos ar kitais sutartiniais pagrindais, nepalaikė jokių teisinių santykių su BUAB „RK Stato“ klientais, jų neperėmė ir pajamų negavo. Pareiškėjos nurodė, kad buvę bendrovės vadovai bendrovės veikloje įgytą patirtį, pažintis bei žinias, naudotą turtą, pinigines lėšas, darbo sąnaudas ir pajamas nuo 2022 m. rudens perkėlė į naujai įsteigtų bendrovių veiklą, taip privesdami bendrovę prie nemokumo, tačiau šių argumentų nedetalizavo ir neįrodė. Administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovės veikla ir (ar) turtas buvo perkeltas į UAB „Sovilda“, MB „Robio statyba“, jog į jas perėjo dirbti UAB ,,RK Stato“ darbuotojai ar buvo perkeltos sutartys. Teismo vertinimu, nei pareiškėjos, nei administratorė neįrodė, jog K. S. tikslas buvo perkelti bendrovės turtą ir veiklą į kitą įmonę, perimant bendrovės vykdytas sutartis, paliekant bendrovei jos įsipareigojimus, taip siekiant tyčia privesti bendrovę prie bankroto ir išvengti atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad R. J. įsteigęs naują įmonę nebaigtas vykdyti sutartis perdavė naujai įmonei ir pan.
28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. S. dėl nepagrįstai įgytų piniginių lėšų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovo 45 550 Eur nepagrįstai įgytų piniginių lėšų (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1370-1151/2025). Kadangi ši byla nėra išnagrinėta, administratorės teiginys, jog K. S. pasisavino įmonės lėšas, nėra įrodytas. Galimai pasisavintų įmonės lėšų priteisimoklausimas bus nagrinėjamas minėtoje civilinėje byloje.
29. Administratorė nurodo, kad buvę bendrovės vadovai aplaidžiai ir netiksliai formindami bendrovės buhalterinę apskaitą privedė ją prie bankroto.
30. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
31. Nors administratorė nurodo, kad buvęs vadovas K. S. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kaip minėta K. S., eidamas UAB ,,RK Stato“ vadovo pareigas, Juridinių asmenų registro tvarkytojui teikė finansinės atskaitomybės dokumentus. K. S. nurodė, jog užtikrino finansinės apskaitos tvarkymą, t. y. samdė įmonę, kuri teikė buhalterines paslaugas. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Aplinkybė, jog vėliau einantis vadovo pareigas R. J. neperdavė administratorei įmonės finansinių dokumentų, nesudaro pagrindo išvadai, jog K. S. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą.
32. Tuo tarpu, R. J., nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. eidamas vadovo pareigas, nuo 2022 metų neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Be to, kaip nurodė administratorė, iškėlus UAB ,,RK Stato“ bankroto bylą, R. J. neperdavė turto ir finansinės atskaitomybės dokumentų administratorei.
33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nagrinėjamo tyčinio bankroto požymio (netinkamai ir (arba) apgaulingai vykdomos buhalterinės apskaitos) specifika pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
34. Teismo vertinimu, administratorės pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai. Svarbu pažymėti, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2022-2023 m., buvęs įmonės vadovas R. J. nenurodė jokių šių dokumentų nepateikimo priežasčių ir šios priežastys iš kitų bylos duomenų nėra žinomos, todėl tokie buvusio įmonės vadovo veiksmai gali būti laikomi sąmoningu siekiu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant bendrovės ir jos kreditorių interesus. Teismas sprendžia, jog dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taip pat ir išsamiai įvertinti bankrotą nulėmusias priežastis. Be to, dėl finansinės atskaitomybės dokumentų neperdavimo administratorei, neįmanoma nustatyti ir nemokumo momento. Bendrovės vadovas R. J. nepateikė atsiliepimo, kuriame būtų nurodęs priežastis dėl kurių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, administratorei - įmonės turtas ir finansinės atskaitomybės dokumentai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvęs vadovas R. J. tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Taigi tokie buvusio vadovo R. J. veiksmai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius.
35. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.
36. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjų, administratorės ir suinteresuoto asmens paaiškinimus bei pateiktus įrodymus sprendžia, jog šiuo atveju negalima daryti išvados, kad UAB ,,RK Stato“ tapo nemokia dėl tyčinių jos vadovo K. S. veiksmų. Tačiau šioje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo R. J., būdamas įmonės vadovu, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, administratorei neperdavė turto ir finansinės atskaitomybės dokumentų, sąmoningai blogai valdė įmonę, nemokėjo mokesčių valstybei, neatsiskaitė su kreditoriais, taip savo veiksmais sąmoningai bendrovę privedė prie bankroto. Todėl teismas daro išvadą, jog įmonės buvęs vadovas R. J., laikytinas atsakingu dėl BUAB ,,RK Stato“ tyčinio bankroto.
37. Administratorė prašo apriboti buvusių vadovų K. S. ir R. J. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Kadangi nenustatyta, kad UAB ,,RK Stato“ tapo nemokia dėl tyčinių jos buvusio vadovo K. S. veiksmų, tai šioje dalyje administratorės prašymas atmestinas.
38. JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).
39. Teismų praktikoje išaiškinta, jog JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu.
40. Įvertinus tai, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog buvęs vadovas R. J. savo veiksmais sąmoningai bendrovę privedė prie bankroto, netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, administratorei neperdavė turto ir finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kitaip tariant R. J. veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, konstatuotina, kad yra JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų pagrindas taikyti buvusiam bendrovės vadovui poveikio priemonę – apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio sankcija suinteresuoto asmens R. J. atžvilgiu taikoma pirmą kartą, spręstina, jog apribojimas juridinio asmens vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjamu atveju taikytinas vieneriems metams.
41. Suinteresuotas asmuo K. S. prašo priteisti 1 950 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi K. S. kaltė dėl tyčinio bankroto nenustatyta, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš pareiškėjų UAB „Michaelio Rusako namas“ ir UAB „Ekonetas“, kurie reikalavo nustatyti, kad tyčinį bankrotą sukėlė ir K. S..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
n u t a r i a :
Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RK Stato“ (j. a. k. 305602921) bankrotą pripažinti tyčiniu.
Pripažinti buvusį bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RK Stato“ vadovą R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakingu už įmonės tyčinį bankrotą.
Apriboti buvusio bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „RK Stato“ vadovo R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu vieneriems metams.
Priteisti iš UAB „Michaelio Rusako namas“, juridinio asmens kodas 304466870, ir UAB „Ekonetas“, juridinio asmens kodas 304962749, po 975 Eur K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Įpareigoti nemokumo administratorių su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Virginijus Kairevičius