Civilinė byla Nr. e2-340-881/2026

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00017-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius 

                Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Redo baldai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Redo baldai“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S. ir A. S. dėl mažosios bendrijos „Redo baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Redo baldai“ (toliau – ir Bendrovė) Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. rugpjūčio 26 d., jos vadovas nuo įregistravimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo R. S..

2.       Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi MB „Redo baldai“ iškelta bankroto byla, bankrotą nuspręsta vykdyti supaprastinta tvarka, nemokumo administratoriumi paskirtas O. D. (O. D.).

3.       Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 73 663,10 Eur.

4.       Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, o R. S. ir A. S. pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.

5.       Pareiškėja nurodė, kad bankroto byla Bendrovei buvo iškelta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) iniciatyva dėl susidariusios mokestinės nepriemokos ir nustatytų mokestinių pažeidimų.

6.       Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartimi Bendrovės vadovas R. S. buvo įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui visą Bendrovės turtą pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis, taip pat visus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą su Bendrovės veikla susijusią informaciją, o administratorius – šiuos dokumentus ir turtą perimti. Nors buvęs vadovas R. S. 2025 m. balandžio 8 d. perdavė dalį dokumentų, tačiau iki šiol nėra perduota didžioji knyga su visais registrais už 2020–2025 metus, kasos knyga už 2023–2025 metus bei kasos išlaidų orderiai už 2022 metus. Kadangi kasos išlaidų orderiai už 2022 metus nebuvo perduoti, nėra galimybės patikrinti Bendrovės lėšų panaudojimo pagrįstumo.

7.       Bendrovės veikla toliau tęsiama internetiniame puslapyje www.redobaldai.lt, ,,Facebook“ ir ,,Instagram“ platformose. Internetiniame puslapyje www.redobaldai.lt yra skelbiama privatumo politika, kurioje internetinės parduotuvės valdytoju nurodytas MB „Redo baldai“, juridinio asmens kodas 305232692. Ties skelbiama privatumo politika prie kontaktinės informacijos nurodyta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Redbaldai“, juridinio asmens kodas 306332642. UAB „Redbaldai“ vadovas taip pat yra R. S. Kadangi 2025 m. spalio 29 d. nutartimi teismas apribojo R. S. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, www.redobaldai.lt administravimas formaliai buvo perleistas MB „Jaukta“, tačiau kontaktinis elektroninis paštas išliko redas@redobaldai.lt. Be to, MB „Redo baldai“ nematerialusis turtas – gauti sertifikatai – buvo naudojami UAB „Redbaldai“, o šiuo metu – MB „Jaukta“ marketingo tikslams. UAB „Redbaldai“ deklaruota apyvarta 2024 metais buvo 159 846 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad MB „Redo baldai“ vengė mokėti mokesčius, nemokumo administratoriui perdavė ne visus dokumentus ir toliau tokią pačią veiklą tęsė per kitus juridinius asmenis, darytina išvada, kad MB „Redo baldai“ bankrotas buvo tyčinis.

8.       Bendrovės veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje, yra tyčinio bankroto požymis pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą. MB „Redo baldai“ veikla buvo perkeliama į UAB „RedBaldai“ dar 2023 metais. Tai patvirtina darbuotojų kaita, kuri matyti iš www.rekvizitai.lt duomenų, t. y. kai 2023 m. liepos mėnesį MB „Redo baldai“ pradėjo darbuotojus atleidinėti, o UAB „Redbaldai“ darbuotojų daugėjo. Faktiškai įvyko MB „Redo baldai“ teisinės formos pertvarkymas į UAB „Redbaldai“, tačiau tai buvo vykdoma neteisėtai, kadangi MB „Redo baldai“ skolos buvo paliktos nemokioje Bendrovėje. Iškėlus MB „Redo baldai“ bankroto bylą, Bendrovės veikla toliau buvo vykdoma per UAB „Redbaldai“.   

9.       MB „Redo baldai“ veikla po to, kai buvo perkelta į UAB „Redbaldai“, dar kartą buvo perkelta į MB „Jaukta“. MB „Jaukta“ vadovas ir dalyvis yra A. S., kuris anksčiau buvo Bendrovės darbuotojas. UAB „Redbaldai“ 2024 metais deklaravo 159 846 Eur pajamas, todėl MB „Redo baldai“ veikla galėjo būti sėkmingai tęsiama ir atsiskaitoma su Bendrovės kreditoriais. MB „Redo baldai“ bankrotas buvo sukeltas tyčia ir sąmoningai vengiant mokėti mokesčius, apgaulingai vedant buhalteriją ir perkeliant bendrovės veiklą į kitą (kitus) juridinį asmenį.

10.       Dėl MB „Redo baldai“ tyčinio bankroto kaltas asmuo yra ne tik buvęs MB „Redo baldai“ vadovas R. S., bet ir A. S., kuris yra MB „Jaukta“ vadovas bei dalyvis, nes būtent šią bendrovę buvo perkelta MB „Redo baldai“ veikla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto MB „Redo baldai“ prašymą pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

12.       Teismas nurodė, kad JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, jog bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tik tuo atveju, kai įrodoma, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo valdymo ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti požymiai (pvz., nuostolingi sandoriai, turto perleidimas, netvarkinga apskaita, mokesčių vengimas, veiklos perkėlimas kitam subjektui) yra tik papildomi ir patys savaime nepakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir jos nemokumo ar finansinės padėties esminio pablogėjimo; priešingu atveju nustatyti pažeidimai gali būti vertinami kitomis teisinėmis priemonėmis, tačiau ne kaip tyčinis bankrotas. Todėl tyčinis bankrotas gali būti konstatuojamas tik tada, kai įrodoma, kad bendrovę valdę asmenys sąmoningai siekė ją privesti prie bankroto ir jų veiksmai lėmė nemokumą, o dėl tokių reikšmingų teisinių pasekmių ši išvada gali būti daroma tik nelikus pagrįstų abejonių.

13.       Teismas nurodė, kad nemokumo administratorius neįrodinėja nė vienos iš JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomųjų sąlygų, būtinų tyčiniam bankrotui konstatuoti, t. y. nepagrindžia nei to, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo valdymo, nei to, kad buvo sudaryti kreditorių teises pažeidžiantys sandoriai. Pareiškimas iš esmės grindžiamas tik JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais požymiais – galimai aplaidžiai tvarkyta buhalterine apskaita, neteisingų finansinių duomenų teikimu bei veiklos ar turto perkėlimu į kitą juridinį asmenį, tačiau šie požymiai, nesant privalomųjų sąlygų, nėra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti. 

14.       Nors bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas ir teismo aktyvumo pareiga, tai nepaneigia šalių pareigos įrodyti savo teiginius. Įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris prašo pripažinti bankrotą tyčiniu – jis privalo pagrįsti tiek tyčinio bankroto pagrindus, tiek už tyčinė bankrotą atsakingus asmenis. Ši pareiga negali būti perkeliama teismui, nes tai pažeistų rungimosi principą.

15.       Pasak teismo, kadangi nagrinėjamu atveju nėra įrodyta nė viena iš JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomųjų sąlygų, būtinų tyčiniam bankrotui konstatuoti, pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu negali būti tenkinamas. Be to, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai gali būti vertinami tik esant bent vienai privalomajai sąlygai, o šiuo atveju tokių sąlygų nenustatyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti papildomi požymiai neturi teisinės reikšmės ir dėl jų nepasisakė.

III. Atskirojo skundo argumentai

16.       Likviduojama dėl bankroto MB „Redo baldai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį ir pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Prašymas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas tuo, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, buvo vengiama mokėti mokesčius, Bendrovės veikla buvo perkelta į kitus juridinius asmenis – UAB „Redbaldai“, o vėliau – MB „Jaukta“ – iš karto po to, kai VMI atliko operatyvinį patikrinimą ir nustatė, jog Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės pajamas. 

16.2.                      Nemokumo administratorius nurodė faktus ir tuo pačiu pateikė įrodymus, kad buhalterinė apskaita Bendrovėje buvo vedama apgaulingai, buvo vengiama mokėti mokesčius, kadangi buvo deklaruojamos kelis kartus mažesnės nei buvo gaunamos pajamos. 2024 m. lapkričio 4 d. VMI, gavusi išieškojimo negalimumo aktą dėl 945,39 Eur skolos, inicijavo operatyvųjį patikrinimą, kurio metu Bendrovės atstovai pripažino nedeklaruotas pajamas ir pateikė patikslintas 2021–2023 metų mokesčių deklaracijas. Perskaičiavus deklaruotas pajamas VMI finansinis reikalavimas padidėjo iki 67 599,82 Eur, o vėliau – iki 68 223,91 Eur. Bendrovei ir toliau nevykdant prievolių, buvo inicijuota bankroto byla. Be to, nustatyta, kad Bendrovė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui teikė tikrovės neatitinkančius finansinius duomenis, buvo deklaruotos kelis kartus mažesnės nei faktiškai gautos pajamos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė sąmoningai teikė neteisingą informaciją ir vengė mokėti mokesčius, tai laikytina vienu iš tyčinio bankroto požymių.

16.3.                      Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nors dėl jų perdavimo buvo ne kartą kreiptasi tiek į vadovą R. S., tiek į jo nurodytą buhalterę. Iki šiol nemokumo administratoriui neperduota Bendrovės didžioji knyga su registrais už 2020–2025 metus, kasos knyga už 2023–2025 metus ir kasos išlaidų orderiai už 2022 metus, todėl dėl aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos neįmanoma nustatyti Bendrovės turto ir kasos likučio. Pareiga perduoti visus Bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui Bendrovės vadovui kilo pagal įstatymą ir teismo įpareigojimus.

16.4.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad netinkamai vedama ar neperduota buhalterinė apskaita gali sudaryti kliūtis nustatyti bendrovės finansinę padėtį ir nemokumo priežastis, todėl tokiais atvejais nebūtina atskirai įrodinėti tiesioginio priežastinio ryšio tarp šių aplinkybių ir bankroto. Priešingas aiškinimas leistų asmenims išvengti atsakomybės dėl neteisėtų veiksmų.

16.5.                      Nemokumo administratorius nurodė faktus ir tuo pačiu pateikė įrodymus, kad Bendrovės  veikla toliau buvo tęsiama per kitus juridinius asmenis – iš pradžių per UAB „Redbaldai“, o vėliau per MB „Jaukta“.

16.6.                      2023 m. liepos mėnesį Bendrovė pradėjo atleidinėti darbuotojus, tuo tarpu UAB „Redbaldai“ darbuotojų skaičius augo, tai rodo faktinį veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį, formaliai neatliekant teisėto pertvarkymo, skolas paliekant nemokioje Bendrovėje. Iškėlus bankroto bylą, Bendrovės veikla faktiškai buvo tęsiama per UAB „Redbaldai“, naudojant tą patį interneto puslapį, kontaktinius duomenis, elektroninį paštą bei marketingo priemones, tarp jų ir Bendrovės vardu gautus sertifikatus.

16.7.                      Vėliau, apribojus R. S. teisę eiti vadovo pareigas, Bendrovės veikla buvo perkelta į MB „Jaukta“, kurios vadovas A. S. yra susijęs su ankstesne Bendrovės veikla (anksčiau dirbo MB „Redo baldai“). MB „Jaukta“ perėmė Bendrovės interneto svetainę, kontaktinius duomenis ir elektroninį paštą, todėl darytina išvada, kad ji faktiškai tęsia likviduojamos dėl bankroto MB „Redo baldai“ veiklą.

16.8.                      Bendrovės interneto svetainė, logotipas ir sertifikatai yra nematerialusis turtas, kuris buvo perkeltas į susijusius juridinius asmenis, taip išvengiant atsiskaitymo su Bendrovės kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės veikla buvo pelninga ir galėjo būti tęsiama, taip atsiskaitant su kreditoriais, akivaizdu, jog Bendrovės bankrotas buvo sukeltas sąmoningai – vengiant mokėti mokesčius, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir perkeliant Bendrovės veiklą į kitus juridinius asmenis.

17.       Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Apeliantė suinteresuoto asmens A. S. nelaikė Bendrovės faktiniu vadovu ar valdymo organų nariu ir šių aplinkybių neįrodinėjo. Apeliantė taip pat nenurodė, kokiais konkrečiais A. S. veiksmais būtų pasireiškęs bendrovės valdymas ar veiklos organizavimas. Be to, apeliantės nurodomi duomenys apie VMI ir VĮ Registrų centrui teiktą tikrovės neatitinkančią informaciją yra susiję su 2022–2023 metais, tuo tarpu MB „Jaukta“, su kuria siejamas Bendrovės veiklos tęstinumas ir, kurios dalyvis yra A. S., buvo įsteigta tik 2025 m. liepos 23 d. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad A. S. disponavo Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, juos slėpė ar sąmoningai neperdavė nemokumo administratoriui. Todėl nėra pagrindo konstatuoti jo dalyvavimo bendrovės valdyme ar atsakomybės dėl Bendrovės privedimo prie bankroto tyčia.

17.2.                      Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, leidžiančių kitaip įvertinti suinteresuoto asmens A. S. veiksmus, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tokie duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui, nors būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti tyčinio bankroto pagrindus ir už tyčinį Bendrovės bankrotą atsakingus asmenis. Vien nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ar kitokia jų interpretacija nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą nutartį.

17.3.                      Apeliantė laikosi pozicijos, kad Bendrovės veikla į MB „Jaukta“ buvo perkelta ne iš MB „Redo baldai“, o iš UAB „Redbaldai“. Tačiau pastarosios tyčinio bankroto klausimas nėra sprendžiamas. Net ir darant prielaidą, kad Bendrovės veikla galėjo būti perkelta į kitą juridinį asmenį, byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog tai įvyko Bendrovei tapus nemokiai.

17.4.                      Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą veiklos ar turto perkėlimas gali būti vertinamas tik tada, kai kartu nustatoma, kad kitam juridiniam asmeniui perduoti ne tik atskiri elementai (pvz., darbuotojai ar turtas), bet ir nebaigtos vykdyti sutartys ar reikalavimo teisės. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Apeliantė iš esmės remiasi aplinkybėmis, kad MB „Jaukta“ nurodyta kaip kontaktas interneto svetainėje, o jos vadovas A. S. anksčiau yra dirbęs Bendrovėje. Šios aplinkybės savaime nepatvirtina Bendrovės veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį fakto.

17.5.                      Bylos duomenys rodo, kad A. S. nutraukė darbo santykius su Bendrove dar 2023 m. liepos 20 d., tuo tarpu bankroto byla Bendrovei buvo iškelta 2025 m. kovo 6 d., o MB „Jaukta“ įsteigta 2025 m. liepos 23 d., t. y. jau po bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Be to, nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. iki 2025 m. gegužės 15 d. A. S. gavo nedarbo išmoką ir nebuvo susijęs su jokiu veikiančiu juridiniu asmeniu, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad jam galėjo būti perduotas Bendrovės turtas, teisės ar veikla. Tai patvirtina ir skirtingi bendrovių finansiniai rodikliai, kurie nerodo veiklos tęstinumo.

17.6.                      Apeliantė nepateikė įrodymų, kad MB „Jaukta“ būtų perėmusi Bendrijos elektroninio pašto, interneto svetainės valdymą ar kitus nematerialiuosius išteklius (pvz., prisijungimo duomenis), taip pat nėra duomenų apie sutarčių, reikalavimo teisių ar darbuotojų perkėlimą. Teismų praktikoje pažymima, kad vien analogiškos veiklos vykdymas ar pavienių darbuotojų perėjimas savaime neįrodo veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį JANĮ prasme.

17.7.                      Byloje nėra nustatyta esminių sąlygų taikyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą prezumpciją, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog Bendrovės veikla buvo perkelta į MB „Jaukta“, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuoto asmens A. S. veiksmai sukėlė Bendrovės tyčinį bankrotą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas Bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Bendrovės nemokumo momento nustatymo

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, esminę reikšmę turi kuo tikslesnis bendrovės nemokumo momento nustatymas, kadangi būtent nuo šio momento vertinami bendrovės valdymo organų veiksmai ir sprendžiama, ar jie buvo atlikti jau esant nemokumo būsenai, ar iki jos atsiradimo. Tik nustačius nemokumo momentą galima įvertinti, ar konkretūs veiksmai (neveikimas) lėmė bendrovės nemokumą arba iš esmės pablogino jau nemokios bendrovės turtinę padėtį, t. y. ar egzistuoja priežastinis ryšys, būtinas bendrovės tyčiniam bankrotui konstatuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018; 2025 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-933/2025). Jei toks ryšys nenustatomas, atskiri galimai neteisėto ar neatsakingo bendrovės valdymo požymiai gali būti vertinami kitų teisinių institutų kontekste, tačiau savaime nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

23.       Nagrinėjamu atveju iš apskųstos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Bendrovės faktinio nemokumo momento apskritai nenustatinėjo ir jo neanalizavo. Dėl to nebuvo nustatyta, kada tiksliai Bendrovė tapo nemokia, taip pat nebuvo įvertinta, ar nemokumo administratoriaus nurodomi veiksmai buvo atlikti iki nemokumo atsiradimo, ar jau Bendrovei esant nemokiai.

24.       Šios aplinkybės yra esminės, nes nenustačius Bendrovės nemokumo momento nėra galimybės tinkamai įvertinti priežastinio ryšio tarp galimai sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir jos nemokumo ar turtinės padėties pablogėjimo. Dėl to negali būti visapusiškai ir tinkamai pritaikytos JANĮ 70 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. 

Dėl Bendrovės tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo

25.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti požymiai, į kuriuos teismas gali atsižvelgti, be kita ko, apima atvejus, kai juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, teikti neteisingi finansiniai duomenys ar nustatytas mokesčių vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taip pat kai bendrovės veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, paliekant įsipareigojimus pradiniam subjektui (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas). 

26.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašymą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis: galimai apgaulingai tvarkyta Bendrovės buhalterine apskaita ir mokesčių vengimu; Bendrovės veiklos ir (ar) turto perkėlimu į kitus juridinius asmenis; buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo administratoriaus nurodomos aplinkybės dėl galimai apgaulingos Bendrovės buhalterinės apskaitos, pasireiškusios tikrovės neatitinkančių duomenų apie Bendrovės pajamas teikimu VMI ir VĮ Registrų centrui bei  mokesčių vengimu, gali būti vertinamos ne tik kaip JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bankroto pripažinimo tyčiniu požymis, bet ir kaip galimai atitinkančios JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo kriterijų.

28.       Sistemingas Bendrovės pajamų slėpimas, neteisingų finansinių duomenų teikimas mokesčių administratoriui ir Juridinių asmenų registrui, taip pat dėl to susidariusių mokestinių prievolių nevykdymas vertintini kaip sąmoningi juridinio asmens valdymo organų veiksmai, neatitinkantys sąžiningo ir rūpestingo verslo valdymo standartų. Tokie veiksmai gali lemti reikšmingų finansinių įsipareigojimų atsiradimą ir turėti tiesioginę įtaką juridinio asmens mokumui.

29.       Todėl nustačius, kad Bendrovė deklaravo kelis kartus mažesnes pajamas, nei faktiškai gavo, o vėliau jai buvo apskaičiuota didelė mokestinė prievolė, tokios aplinkybės gali būti vertinamos kaip reikšmingos sprendžiant dėl sąmoningai blogo Bendrovės valdymo ir galimo Bendrovės nemokumo atsiradimo priežasčių.

30.       Vis dėlto vien šių aplinkybių nustatymo nepakanka bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taip pat būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nurodytų bendrovės vadovų veiksmų ir bendrovės nemokumo, t. y. kad būtent dėl šių veiksmų Bendrovė tapo nemokia arba jos finansinė padėtis buvo iš esmės pabloginta.

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančių rungimosi, lygiateisiškumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

32.       Tyčinio bankroto konstatavimas sukelia reikšmingas teisines pasekmes atsakingiems asmenims, todėl tokiose bylose taikomas aukštesnis įrodinėjimo standartas, o teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis ar tikimybėmis.

33.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nemokumo administratoriaus prašymo pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu, nenustatė Bendrovės nemokumo momento ir neanalizavo jo atsiradimo priežasčių. Taip pat nebuvo įvertinta, ar Bendrovės nemokumas kilo dėl administratoriaus nurodomų aplinkybių – galimo pajamų slėpimo ir mokesčių nemokėjimo, ar šios aplinkybės tik maskavo jau egzistavusią Bendrovės nemokumo būseną.

34.       Toks įvertinimas yra būtinas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad deklaruotos Bendrovės pajamos iš esmės skyrėsi nuo faktiškai gautų pajamų, o mokesčių administratoriaus sprendimais buvo apskaičiuotos didelės nesumokėtos mokestinės prievolės. Esant tokioms aplinkybėms, mokestinės nepriemokos galėjo būti tiesiogine Bendrovės nemokumo priežastimi arba reikšmingai prisidėti prie Bendrovės finansinės padėties pablogėjimo, tačiau šis aspektas pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas.

35.       Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė ir dėl nemokumo administratoriaus argumentų, susijusių su galimu Bendrovės veiklos ir (ar) turto perkėlimu į kitus juridinius asmenis, nors šios aplinkybės buvo nurodomos kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių.

36.       Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neištyrė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, susijusių su Bendrovės nemokumo momentu ir jo priežastimis, taip pat neįvertino nemokumo administratoriaus nurodytų galimų sąmoningai blogo Bendrovės valdymo veiksmų. Dėl to nebuvo sudarytos prielaidos tinkamai taikyti JANĮ 70 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nuspręsti dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatoma, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių visuma. Sprendžiant dėl šios normos taikymo, vertinama neištirtų aplinkybių apimtis ir pobūdis, taip pat įrodymų surinkimo galimybė. Jeigu nustatoma, kad dėl tirtinų aplinkybių ir rinktinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės iš naujo, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teisme bylos esmė nebuvo atskleista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

38.       Atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nemokumo administratoriaus prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto MB „Redo baldai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, neatskleidė bylos esmės – nenustatė Bendrovės nemokumo momento, neišanalizavo jo atsiradimo priežasčių, neįvertino nemokumo administratoriaus nurodytų galimų sąmoningai blogo Bendrovės valdymo veiksmų bei jų reikšmės sprendžiant dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

39.       Įvertinus neištirtų aplinkybių apimtį ir būtinybę rinkti bei vertinti naujus įrodymus, prieinama  išvada, kad byla negali būti iš esmės išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

40.       Dėl nemokumo administratoriaus prašymo prijungti prie bylos naujus įrodymus – elektroninius laiškus – paliekama spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja