Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2A-40-622/2013
Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 2-46-3-01193-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
35.3.6.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. sausio 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo S. O. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui S. O., trečiasis asmuo AB DNB bankas dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 405,77 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-02-20 su trečiuoju asmeniu pasirašė skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu perėmė reikalavimo teises į atsakovo 405,77 Lt skolą. Atsakovas buvo raginamas padengti įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimo nepadengė.
Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-05-11 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovui 405,77 Lt skolą, 81 Lt žyminį mokestį, 200 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, 3,40 Lt komisinį mokestį už žyminio mokesčio pervedimą, priteisė iš atsakovo valstybei 46,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad byloje esantis sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2006-01-20 iki 2012-03-20 įrodo, kad atsakovui buvo žinoma apie jo atliekamas finansines operacijas, kokiam tikslui naudojamos jo įneštos sumos papildant sąskaitą. Trečiasis asmuo turėjo teisę atsakovo įneštas sumas panaudoti mokėjams pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1600-2006-4693, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Aplinkybę, kad nutraukiant sutartį Nr. CMS369490/1 atsakovas buvo skolingas 350 Lt bei palūkanas patvirtina tai, kad 2008-12-17 į sąskaitą įnešta 350 Lt, tačiau, ne atsakovo, o banko iš banko vidinės sąskaitos Nr. 57169414. Byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo nepagrįstai pagal Kreditavimo sutartį būtų nurašęs atsakovo įneštas sumas, kad būtų nurašytos didesnės nei sutartimi nustatytos sumos – atsakovas patvirtino, kad jis pradelsė mokėti sumas pagal Kreditavimo sutartį. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad jis tinkamai įvykdė prievolę pagal prašymą-sutartį išduoti kortelę Nr. CMS369490/1, trečiasis asmuo įrodė, kad ieškovui pagrįstai pagal 2009-02-20 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį pardavė reikalavimo teisę į atsakovo 405,77 Lt skolą. Vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę draudžiama, todėl ieškovo reikalavimas dėl 405,77 Lt skolos priteisimo pagrįstas.
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimą panaikinti. Teigia, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir ištyrė byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad antstoliui užblokavus jo asmeninę sąskaitą, bankas jam atidarė kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad galėtų tinkamai vydyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sandorius Nr. CMS369190/1 ir P16-775383 pagal sutartį Nr. 1600-2006-1693. 2008-12-17 į specialiąją sąskaitą buvo įnešta ginčytina 350 Lt suma grynais pagal sandorį CMS3691901/1, tačiau įmokos mokėjimo kvito neišsaugojo. Teigia, kad į kreditų sandorio aptarnavimo sąskaitą nuolat įnešdavo grynuosius pinigus ir bankas turėjo galimybę padengti neva esamą įsiskolinimą pagal sandorį CMS369490/1, tačiau nuolat buvo dengiamas tik kreditas pagal sutartį Nr. 1600-2006-1693. Pagal sandorį CMS369490/1 nėra skoliningas, iš banko nėra gavęs jokios informacijos apie sutarties nutraukimą bei raginimų padengti įsiskolinimą. Teigia, kad informacijos apie vidinę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti negali, tačiau pirmosios instancijos teismas galėjo ją išreikalauti iš trečiojo asmenes. Be to, teismas galėjo išreikalauti įrodymus, ar į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įneši gryni 350 Lt pinigai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad bankas, be jo sutikimo, parduodamas neva esamą skolą, paviešino jo asmens duomenis, dėl ko pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.
Trečiasis asmuo AB NDB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad bankas nutraukdamas sutartį Nr. CMS369490/1 ir siekdamas sustabdyti kredito limito tolimesnį naudojimą atliko vidinę buhalterinę operaciją, uždarydamas banko buhalteriniu įrašu 350 Lt atsakovo panaudotą kredito limitą bei perkeldamas jį į pradelstų skolų sąskaitą. Vidinės banko skolos dengimas yra vykdomas ne iš skolininko gautų lėšų, o iš banko vidinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-12-17 350 Lt perlaida nebuvo atlikta atsakovui įnešant grynus pinigus ir nebuvo atlikti iš atsakovo sąskaitos mokėjimo pavedimu, o minėta perlaida buvo atlikta iš banko vidinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad skolą bankui būtų sumokėjęs. Teigia, kad perleido ieškovui pagrįstą reikalavimo teisę dėl 405,77 skolos išieškojimo iš atsakovo. Ieškovas apie reikalavimo perleidimo faktą atsakovui pranešė tinkamai.
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovas tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus ir visiškai padengė įsikolinimą trečiąjam asmeniui pagal kreditinės kortelės išdavimo sutartį Nr. CMS369490/1, ir ar trečiasis asmuo turėjo galiojančią reikalavimo teisę dėl atsakovo 405,77 skolos ir pagrįstai ją perleido ieškovui.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas bei trečiasis asmuo teigdami, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės pagal kreditinės kortelės išdavimo sutartį Nr. CMS369490/1, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su jais nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovui tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai. Siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad 2000-11-08 trečiasis asmuo ir atsakovas sudarė kreditinės kortelės išdavimo sutartį Nr. CMS369490/1, pagal kurią atsakovui buvo išduota banko kortelė ir suteiktas 350 Lt kredito limitas per mėnesį (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnis). Atsakovas naudojosi kredinėje kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis bei buvo įsipareigojęs laiku papildyti sąskaitą ir padengti kredito limitą, atsakovui nepadengus įsiskolinimo per 60 dienų, bankas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir sustabdyti operacijas sąskaitoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas įsipareigojimus pagl kreditinės krotelės sutartį vykdė netinkamai, laiku nepadengė susidariusio įsiskolinimo, todėl bankas vienašališkai nutraukė sutartį ir sustabė atsakovui suteikto kredito limito – 350 Lt naudojimą bei atlikęs vidinę buhalterinę operaciją iš banko vidinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) padengė atsakovui suteiktą kreditą. Nors apeliantas teigia, kad 2008-12-17 sumokėjo bankui susidariusį įsikolinimą įnešdamas 350 Lt grynais, tačiau tai patvirtinančių įrodymų pateikti negalėjo (CPK 178 straipnsis). Priešingai, iš trečiojo asmens pateiktos atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2008-12-17 atsakovo sąskaitos likutis buvo minusinis, todėl darytina išvada, kad atsakovas jam suteikto kredito limto laiku nebuvo padengęs, todėl atsakovo 350 Lt įsiskolinimas bankui 2008-12-17 buvo padengtas ne iš atsakovo įneštų pinigų, o iš banko lėšų.
Atsakovo argumentai, kad jis kiekvieną mėnesį įnešdavo pinigus į banko specialiai jam atidarytą sąskaitą, kurie turėjo būti panaudoti kredito dengimui, todėl jis nėra bankui skoliningas atmesti kaip nepagrįsti. Byloje esantys atsakovo einamos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas bei atsakovui atidarytos kredito sandorio aptarnavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (t. 1, b. l. 167-199, t. 2, b. l. 57-63) patvirtina, kad iš atsakovo įneštų pinigų buvo dengiamas ne atsakovui suteikto kreditas pagal kreditinės kortelės sutartį Nr. CMS369490/1, o kitas atsakovui suteiktas vartojimo kreditas pagal 2006-11-15 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 1600-2006-4693 (Nr. P16-775383), kurio grąžinimo bei mokėjimo terminai buvo jau suėję ir tai atitiko šalių sudarytos sutarties sąlygas, pagal kurią atsakovas buvo įsipareigęs laiku vykdyti prisimtus įsipareigojimus ir sutiko, kad suėjus pagal minėtą sutartį mokėtinų sumų terminams, bankas visas sumas nurašytų nuo visų atsakovo banke atidarytų sąskaitų.
Apelianto argumentai, kad iš banko nėra gavęs jokios informacijos apie sutarties nutraukimą bei raginimų padengti įsiskolinimą, nepašalina jo pareigos tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Be to, pažymėtina, kad trečiasis asmuo kiekvieną mėnesį siųsdavo atsakovui ataskaitą apie atsiskaitymus kreditinėje kortelėje bei buvo pranešęs atsakovui, kad jis iki 2008-09-16 turi padengti panaudotą kreditą (t. 1, b. l. 164-165, 167-199). Atsakovas trečiojo asmens atsakaitas gaudavo, todėl atsakovas negalėjo nežinoti bei nepastebėti, kad nuo 2008-12-17 nebegali naudotis jam suteiktu banko kortelėje 350 Lt kredito limitu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo tinkamai įvykdęs savo prisiimtų įsipareigojimų trečiajam asmeniui pagal kreditinės kortelės išdavimo sutartį Nr. CMS369490/1, tokiais veiksmais pažeidė sutartimi prisiimtą prievolės vykdymą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas – tai teisėjo nešališkumo ir neutralumo (CPK 21 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principų garantija, be to, jis padeda įgyvendinti dispozityvumo principą civiliniame procese (CPK 13 straipsnis). Pažymėtina, kad visas bylos aplinkybes turi įrodyti šalys, o teismas tik įvertina bylos faktus pagal pateiktus įrodymus. Šalių teisės lygios, todėl teismas turi būti nešališkas ir privalo abiem šalims užtikrinti vienodas galimybes įrodinėti tiesą. Tačiau nagrinėjamu atveju, kreditinės kortelės išdavimo sutartis Nr. CMS369490/1, dėl kurios tinkamo vykdymo kilo ginčas, kvalifikuotina vartojimo kredito sutartimi (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 13-16 dalys). Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina.
Trečiasis asmuo nurodydamas atsakovo skolos dydį, teigė, kad jį sudaro atsakovui suteiktas ir negrąžintas kreditas 350 Lt bei 30 procentų dydžio palūkanos - 55,77 Lt, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų apie palūkanų dydį, kurį atsakovas įsipareigoja mokėti trečiajam asmeniui pagal banko kortelės ir kredito suteikimo Nr. CMS369490/1 sutartį. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai ir glaustai nurodyti vartojimo kredito palūkanų norma, vartojimo kredito palūkanų normos taikymo sąlygos ir, jei žinomas, pradinei vartojimo kredito palūkanų normai taikomas indeksas arba orientacinė vartojimo kredito palūkanų norma, taip pat vartojimo kredito palūkanų normos keitimo laikotarpiai, sąlygos ir tvarka ir tai yra privalomos tokios sutarties sąlygos (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tarp trečiojo asmens ir atsakovo sudarytoje kredito kortelės išdavimo sutartyje nebuvo nurodytas palūkanų dydis. Trečiojo asmens pateiktas deklaratyvus raštas apie 30 procentų dydžio palūkanų skaičiavimą nuo atsakovo negrąžinto kredito sumo bei išrašas apie visa electron mokėjimo kortelėms taikytinus banko paslaugų įkainius neįrodo, kad šalys rašytiniu susitarimu buvo sutarusios dėl konkretaus palūkanų dyžio. Sutarčių aiškinimo taisyklės numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad trečiasis asmuo neįrodė atsakovo palūkanų dydžio pagrįstumo.
Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo turėdamas pagrįstą ir galiojančią reikalavimo teisę dėl 350 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo, turėjo teisę 2009-02-20 skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi parduoti skolą ir perleisti reikalavimo teisę ieškovui, tačiau tik dėl 350 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo. Trečiasis asmuo neturėdamas teisėtos ir pagrįstos bei galiojančios reikalavimo teisės dėl palūkanų išieškojimo iš atsakovo, negalėjo perleisti jo ieškovui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti 30 procentų dydžio palūkanas – 55,77 Lt iš atsakovo, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais, be to, teismas visiškai nemotyvavo tokių palūkanų priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Apelianto argumentai, kad trečiasis asmuo perduodamas skolą ieškovui, paviešino jo asmens duomenis, dėl ko pažeidė Asmens duomenų tesinės apsaugos įsatymą nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo ieškovui priteistas skolos dydis mažintintas iki 350 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai keistinas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, proporcingai tenkintų ieškinio (86 %) reikalavimų daliai. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 284 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 244 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies tenkintas atsakovo apeliacinis skundas, atsakovui iš ieškovo priteistina 10 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Vadovaudamasi CPK 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą pakeisti.
Iš atsakovo S. O. ieškovui UAB „Sergel“ priteistą 405,77 Lt skolą sumažinti iki 350 Lt, iš atsakovo ieškovui priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 244 Lt.
Priteisti iš ieškovo UAB „Sergel“ atsakovui S. O. 10 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Audrius Saulėnas