Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-07-01][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-418-330-2021].docx
Bylos nr.: e2A-418-330/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Mano bankas“ 112043081 atsakovas
„Kompleksinė statyba“ 123757768 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
dėl kreditavimo
Netesybos
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Kiti su prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję klausimai
Prievolių teisė
Bylos dėl paskolos

?

 

img1 

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Mano bankas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba“ ir R. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Mano bankas“ dėl kredito sutarties modifikavimo, delspinigių sumažinimo,  notaro vykdomojo įrašo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kompleksinė statyba“ ir R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Mano bankas“, kurį patikslinę, prašė: 1) pakeisti tarp ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ ir atsakovės AB „Mano bankas“ 2014 m. balandžio 7 d. sudarytos kredito linijos sutarties Nr. P00378 specialiosios dalies 3.1 punkto sąlygą dėl delspinigių dydžio ir sumažinti šia sutartimi nustatytą delspinigių dydį nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc.; 2) pakeisti Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2016 m. vasario 4 d. išduoto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. 678) dalį: a) dėl visos įsiskolinimo sumos, nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dydis yra 158 420,63 Eur; b) dėl išieškotinų netesybų, nurodant, kad išieškotinas netesybas sudaro 13 098,72 Eur; c) dėl išieškotinų palūkanų, nurodant, kad išieškotinas palūkanas sudaro 1 020,61 Eur; d) dėl palūkanų, nurodant, kad skolinio įsipareigojimo sumą sudaro 2014 m. balandžio 7 d. kredito linijos sutartyje (su visais pakeitimais ir papildymais) nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo procesinės 14 proc. dydžio palūkanos nuo visos skolininko įsiskolinimo sumos (158 420,63 Eur) nuo 2016 m. vasario 4 d. iki viso kredito grąžinimo dienos; 3) priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės AB „Mano bankas“ 140 191,44 Eur nepagrįstai gauto turto vertę; 4) priteisti ieškovei UAB „Kompleksinė statyba“ iš atsakovės AB „Mano bankas“ 30 731,70 Eur nepagrįstai gauto turto vertę;              5) nustatyti ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ 30 187,93 Eur dydžio piniginę prievolę atsakovei AB „Mano bankas“ pagal 2014 m. balandžio 7 d. kredito linijos sutartį Nr. P00378, dėl atsakovės AB „Mano bankas“ naudai priskaičiuotų procesinių palūkanų nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo pateikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo ir šią piniginę prievolę įskaityti į ieškovui R. J. iš atsakovės AB „Mano bankas“ priteistiną sumą;        6) priteisti ieškovams R. J. ir UAB „Kompleksinė statyba“ iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 7) priteisti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad 2014 m. balandžio 7 d. tarp atsakovės AB „Mano bankas“ (anksčiau – kredito unija „Sostinės kreditas“) ir ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. P00378, susidedanti iš dviejų dalių – bendrosios dalies, nustatančios bendrąsias kredito sutarties sąlygas, bei specialiosios dalies, kurioje apibrėžta kredito paskirtis, suma, laikotarpis, palūkanos, mokesčiai, specialios kredito suteikimo ir kitos sąlygos. Kredito linijos sutarties pagrindu atsakovė suteikė ieškovei UAB „Kompleksinė statyba“ 144 810 Eur (500 000 Lt) kreditą, kurio tikslinė paskirtis – apyvartinėms lėšoms. Pagal 2014 m. balandžio   7 d. kredito linijos sutartį prisiimtų skolininko prievolių įvykdymą užtikrino ieškovas R. J., tą atlikęs laidavimu bei hipoteka pagal 2014 m. balandžio 7 d. hipotekos sutartį, kuria buvo įkeisti R. J. priklausę žemės sklypas bei pastatas Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovų teigimu, dėl versle iškilusių sunkumų, vėluojančių atsiskaityti kontrahentų bei kredito linijos sutartyje numatyto trumpo galutinio prievolių įvykdymo termino ieškovė UAB „Kompleksinė statyba“ laiku negrąžino atsakovei kredito. Atsakovė, nenutraukusi 2014 m. balandžio 7 d. kredito linijos sutarties, pateikė notarui prašymą dėl vykdomojo įrašo pagal  hipotekos sutartį išdavimo. Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė Svetlana Bazilienė   2016 m. vasario 4 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl hipoteka užtikrinto skolininko įsipareigojimo sumos arba nesumokėtos skolos dalies su priklausančiomis palūkanomis priverstinio išieškojimo subsidiariai iš skolininkės UAB „Kompleksinė statyba“ ir įkaito davėjo R. J.. Ieškovai nurodė, kad notaro vykdomojo įrašo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0055/16/00665 dėl 330 852,56 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš ieškovo R. J. įkeisto turto. Vykdant išieškojimą R. J. įkeistas turtas buvo natūra perduotas atsakovei. Kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0055/18/02000 yra vykdomas R. J. iškeldinimas iš atsakovei perduotų  gyvenamųjų patalpų.

4.       Ieškovų teigimu, 2014 m. balandžio 7 d. kredito linijos sutartyje nustatytos netesybos –         0,5 proc. delspinigiai – yra aiškiai per dideli, neprotingo dydžio. Už 8 mėnesių laikotarpį apskaičiuoti delspinigiai žymiai viršija visą kredito sumą. Be to, reikalavimui dėl delspinigių ieškovai prašė taikyti ieškinio senatį.

5.       Atsakovė AB „Mano bankas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė sutiko, kad tais atvejais, kai netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali sumažinti netesybas. Atsakovė nurodė, kad kredito linijos sutartis su ieškove UAB „Kompleksinė statyba“ buvo sudaryta verslo tikslais, todėl ieškovei taikytini didesnio apdairumo kriterijai, vertinant galimybes suvokti prisiimamų įsipareigojimų pasekmes ir riziką. Atsakovės teigimu, ieškovai nenurodė faktinių duomenų, kuriais remiantis jie turėjo pagrindą tikėtis, jog civilinė atsakomybė kredito linijos sutartyje nustatytų netesybų forma galėtų ar turėtų būti taikoma kitokiomis sąlygomis nei nustatytos šioje sutartyje.

6.       Atsakovė akcentavo, kad ji neturėjo pagrindo modifikuoti šalių susitarimą dėl netesybų taikymo sąlygų, o ieškovai neįrodė, jog per visą kredito linijos sutarties galiojimo laikotarpį jie kokiais nors veiksmais bandė, siekė sutarties nuostatų dėl netesybų dydžio ir (ar) jų taikymo sąlygų pakeitimo.

7.       Atsakovės nuomone, kredito linijos sutartyje šalių sutartas netesybų dydis yra sąžiningas, protingas ir atitinkantis šalių valią, todėl nėra nepagrįstai didelis. Atsakovės  tvirtinimu, ieškovė turėjo visišką laisvę išreikšti valią ir pasirinkti, ar tokiomis sąlygomis sudaryti kredito linijos sutartį, ar nesudaryti, be apribojimų derėtis dėl atskirų sutarties sąlygų ir apsispręsti, ar jos priimtinos, ar ne. Atsakovė taip pat nurodė, kad nėra pagrindo sutrumpinti delspinigių skaičiavimo laikotarpį taikant ieškinio senaties terminą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu iš dalies patenkindamas ieškovų UAB „Kompleksinė statyba“ ir R. J. ieškinį atsakovei AB „Mano bankas“: 1) sumažino UAB „Kompleksinė statyba“ ir AB „Mano bankas“ 2014 m. balandžio 7 d. kredito linijos sutarties Nr. P00378 specialiosios dalies 3.1 punkto pagrindu skaičiuotinų delspinigių dydį nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc., o išieškotinų delspinigių sumą iki 13 098,72 Eur; 2) pakeitė  Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2016 m. vasario 4 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 678), nurodydamas, kad skolinio įsipareigojimo arba nesumokėtos skolos dydis yra 167 398,23 Eur, o šią sumą sudaro 143 941,21 Eur neapmokėta paskolos dalis, 13 098,72 Eur delspinigiai, 9 998,21 Eur palūkanos, 46,32 Eur mokestis už pranešimų siuntimą, 313,77 Eur notaro atlyginimas už paslaugas, susijusias su vykdomojo įrašo atlikimu, 14 proc. procesinės palūkanos nuo 167 398,23 Eur sumos nuo 2016 m. vasario 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) priteisė ieškovui R. J. iš atsakovės AB „Mano bankas“ 98 478,39 Eur; 4) priteisė ieškovei UAB „Kompleksinė statyba“ iš atsakovės AB „Mano bankas“ 30 731,70 Eur; 5) priteisė ieškovams iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 6) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, kad pagal 2014 m. balandžio 7 d. tarp atsakovės kredito unijos „Sostinės kreditas“ (dabartinis pavadinimas – AB „Mano bankas“) ir ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ sudarytą kredito linijos sutartį Nr. P00378 atsakovė suteikė ieškovei UAB „Kompleksinė statyba“ 500 000 Lt (144 810 Eur) kreditą apyvartinėms lėšoms. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2015 m. balandžio 7 d.; fiksuota metinė palūkanų norma            9 proc.; padidinta metinė palūkanų norma 12 proc., kuri taikoma nuo trečio mėnesio kredito gavėjui ilgiau nei du mėnesius tinkamai nevykdžius savo įsipareigojimų; procesinių metinių palūkanų norma 14 proc., taikoma nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos grąžinimo; delspinigių dydis  0,5 proc. už kiekvieną sutartyje nustatytą termino praleidimo dieną, apskaičiuojant nuo laiku nesumokėtų sumų. Kredito gavėjos UAB „Kompleksinė statyba“ prisiimtas prievoles užtikrino ieškovas R. J. dviem savarankiškais prievolių užtikrinimo būdais – laidavimu pagal   2014 m. balandžio 7 d. laidavimo sutartį bei hipoteka pagal 2014 m. balandžio 7 d. hipotekos sutartį, kurios pagrindu R. J. jungtine svetimo turto maksimaliąja hipoteka įkeitė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą bei pastatą gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

10.       Teismas taip pat nustatė, kad pasibaigus paskolos grąžinimo terminui atsakovė pateikė notarui prašymą dėl vykdomojo įrašo pagal hipotekos sutartį išdavimo. Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarė S. Bazilienė 2016 m. sausio 6 d. atliko vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 678), kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0055/16/00665 dėl 330 852,56 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš R. J.. Vykdant skolos išieškojimą, ieškovo R. J. įkeistas turtas 2017 m. birželio 13 d. turto perdavimo išieškotojui aktu buvo perduotas natūra atsakovei  (nustatyta perduodamo turto vertė – 328 800 Eur, tai yra 80 proc. nuo 411 000 Eur dydžio įkainotos turto vertės). Kitoje vykdomojoje byloje buvo įvykdytas ieškovo R. J. iškeldinimas iš gyvenamojo namo, kuris atsakovei, kaip išieškotojai, yra perduotas nuosavybės teise.

11.       Ieškovų teigimu, kredito sutartyje nustatytos netesybos (delspinigiai) ir kompensuojamosios palūkanos yra aiškiai per didelės, neprotingo dydžio. Vykdomajame įraše nurodytos ir atsakovės apskaičiuotos skolos didžioji dalis jau yra išieškota iš hipoteka įkeisto ieškovui R. J. priklausiusio turto, o likusi apskaičiuotos skolos dalis pagal tą patį vykdomąjį įrašą toliau gali būti išieškota iš ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ arba laidavimo pagrindu – iš ieškovo R. J.. Ieškovų teigimu, tai lemia nepagrįstą atsakovės praturtėjimą ir ieškovų teisių pažeidimą, nes atsakovės protingi realūs nuostoliai yra kur kas mažesni, nei išieškant perduoto atsakovei turto vertė. Teismas iš esmės sutiko su tokia ieškovų pozicija.

12.       Iš vykdomojo įrašo teismas nustatė, kad neapmokėta skolos dalis sudarė 143 941,21 Eur, o delspinigiai  176 553,05 Eur sumą. Hipotekos lakšte buvo nustatytas kreditoriaus nuostolių ir netesybų ribojimas 144 810,01 Eur suma, o kreditorius išieškojo 176 553,05 Eur delspinigių. Teismas laikėsi nuostatos, kad vykdomajame įraše nurodyti delspinigiai vien dėl šios priežasties neabejotinai turi būti sumažinti.   

13.       Teismas pažymėjo, kad susitarimo dėl netesybų, kai sutartis neįvykdoma ar netinkamai vykdoma, skolininkas negali ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Ginčo kredito sutartyje nustatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną sutartyje nustatytą termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtų sumų. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis yra aiškiai per didelis ir neprotingas. Sutartimi nustatyta palūkanų norma sudarė 9 proc., todėl nuo visos negrąžintos paskolos dalies (143 941,21 Eur) ieškovė  UAB „Kompleksinė statyba“ mokėjo po 35,98 Eur palūkanų per dieną, tuo tarpu  delspinigių dydis už vieną pradelstą dieną sudarė po 719,71 Eur, t. y. beveik dvidešimt kartų daugiau, nei atsakovės gaunamas atlygis už pinigų skolinimą; už 8 mėnesių laikotarpį suskaičiuoti delspinigiai sudarė 176 554,05 Eur ir žymiai viršijo visą kredito sumą               144 810 Eur.

14.       Teismas kvalifikavo, kad nors ieškovai ieškinyje formulavo reikalavimą dėl sutarties pakeitimo, tačiau iš esmės tai yra reikalavimas dėl delspinigių sumažinimo, kuris tenkintinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.258 straipsnio pagrindu.

15.       Teismas reikalavimui dėl netesybų taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir skaičiavo delspinigius už šešių mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2016 m. sausio 6 d.

16.       Teismo sprendime nurodoma, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio 6 d. ieškovei UAB „Kompleksinė statyba“ skaičiavo tiek 9 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, tiek ir 14 proc. dydžio kompensuojamąsias (procesines) palūkanas, be to, šias palūkanas gavo perimdama įkeistą turtą. 2016 m. vasario 4 d. atliekant vykdomąjį įrašą, kredito grąžinimo terminas jau buvo pasibaigęs 2015 m. balandžio 7 d. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pateiktą 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tokiu atveju kreditorius negali tikėtis už laikotarpį po kredito grąžinimo termino pabaigos gauti tokį pelną, kokį gautų iki minėto termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus teisėtus lūkesčius šiuo atveju atitiktų nuostolių kompensavimas procesinių palūkanų pavidalu, t. y. gaunant 14 proc. dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, bet negaunant 9 proc. dydžio mokėjimo palūkanų, todėl iš vykdomojo rašto teismas pašalino įrašą, kad skolininkas moka ir kredito sutartyje nustatytas sutartines palūkanas.

17.       Ieškovai, be kita ko, prašė pakeisti vykdomąjį įrašą, nurodant, kad išieškotinas palūkanas sudaro ne 9 998,21 Eur , o 1 020,61 Eur suma, teigdami, jog atsakovė palūkanoms skirtus mokėjimus panaudojo delspinigių dengimui. Teismas pabrėžė, kad tokia ieškovų pozicija byloje nepasitvirtino, ji buvo suformuota atsižvelgiant į atsakovės padarytas apskaitos klaidas, kurios vėliau buvo ištaisytos, todėl šio ieškovų reikalavimo teismas netenkino.

18.       Teismas nurodė, kad sumažinus išieškotinų delspinigių dydį, vykdomajame įraše nurodyta jų suma keistina į 13 098,72 Eur sumą vietoje 176 553,05 Eur sumos. Tuo pagrindu keičiasi ir vykdomajame įraše nurodyta bendra skolinio įsipareigojimo suma – vietoje 330 852,56 Eur sumos į 167 398,23 Eur sumą.

19.       Sprendime rašoma, kad atsižvelgiant į teismo nustatomą atsakovams skaičiuotinų palūkanų dydį – 14 proc., tokio dydžio procesinės palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos – 2016 m. vasario 4 d. iki 2017 m. birželio 13 d., kai buvo visiškai padengtas skolinis įsipareigojimas, tai yra už 490 dienų laikotarpį. Šios palūkanos sudaro 31 461,69 Eur (167 398,23 Eur x14 proc. / 365 d. x 490 d.).

20.       Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 13 d. atsakovei perduoto įkeisto turto vertė buvo lygi 328 800 Eur. Ji buvo didesnė tiek už teismo nustatytą bendrojo skolinio įsipareigojimo sumą –  167 398,23  Eur, tiek už 14 proc. dydžio procesines palūkanas – 31 461,69 Eur.

21.       Teismo sprendime nurodoma, kad bendra ieškovų prievolė atsakovei pagal kredito sutartį sudaro 198 859,92 Eur (167 398,23 Eur iki notaro vykdomojo įrašo atlikimo bei 31 461,69 Eur po vykdomojo įrašo atlikimo priskaičiuotų palūkanų). Atsakovės perimto įkeisto turto vertė buvo 328 800 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė skolos padengimui yra gavusi turto pagal vertę daugiau nei skolos dydis, skirtumas sudaro 129 940,08 Eur (328 800 Eur  198 859,92 Eur), todėl teismas skirtumo sumą iš atsakovės priteisė įkaito davėjo R. J. naudai, atlikęs piniginės prievolės įskaitymą dėl mokėtinos procesinių palūkanų sumos  31 461,69 Eur. Tokiu būdu teismas ieškovui R. J. priteisė iš atsakovės 98 478,39 Eur (129 940,08 – 31 461,69).

22.       Iš atsakovės pateiktų skaičiavimų teismas nustatė, kad ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ pajinį įnašą – 23 998,50 Eur atsakovė 2017 m. liepos 12 d. panaudojo kredito ir palūkanų dengimui. Be to, UAB „Kompleksinė statyba“ po vykdomojo įrašo atlikimo, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2018 m. sausio 4 d. sumokėjo atsakovei 733,20 Eur, kurie taip pat buvo paskirstyti kredito, sutartinių bei procesinių palūkanų dengimui. Kadangi 2017 m. birželio 13 d. perėmus įkeistą turtą visa ieškovų skola buvo padengta įkeisto turto verte ir atsakovė tapo skolinga ieškovams, atsakovės gautus UAB „Kompleksinė statyba“ 30 731,70 Eur (23 998,50 + 6 733,20) dydžio mokėjimus teismas pripažino pertekliniais, todėl gautais nesant tam pagrindo. Padaręs tokią išvadą teismas be pagrindo gautą sumą iš atsakovės priteisė ieškovei UAB „Kompleksinė statyba“.

23.       Ieškovai taipogi prašė priteisti ieškovei UAB „Kompleksinė statyba“ 8 977,60 Eur sumą pagal mokėjimus, atliktus nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. vasario 4 d. Teismas nustatė, kad ši suma buvo sumokėta iki vykdomojo įrašo atlikimo dienos ir buvo įskaityta įsiskolinimo dengimui, todėl iš atsakovės nepriteistina.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Mano bankas“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta sumažinti ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ ir atsakovės AB „Mano bankas“ 2014 m. balandžio 7 d. kredito linijos sutarties        Nr. P00378 specialiosios dalies 3.1 punkto pagrindu išieškotų delspinigių dydį nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc., ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą atmesti. Atmetus ieškinio reikalavimą sumažinti netesybas nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc., atsakovė prašo atitinkamai pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. Bazilienės 2016 m. vasario   4 d. atlikto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. 678) pakeitimo, nurodant, kad skolinio įsipareigojimo arba nesumokėtos skolos dydis yra 285 286,72 Eur, kurį sudaro: 143 941,21 Eur neapmokėta paskolos dalis, 130 987,22 ?ur delspinigiai, 9 998,21 Eur palūkanos, 46,32 Eur mokestis už pranešimų siuntimą, 313,77 Eur notaro atlyginimas už paslaugas, susijusias su vykdomojo įrašo atlikimu, 14 % procesinės palūkanos nuo 285 286,72 Eur sumos nuo 2016 m. vasario 4 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Atmetus ieškinio reikalavimą sumažinti netesybas nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc. ir pakeitus 2016 m. vasario 4 d. notaro atliktą vykdomąjį įrašą, apeliantė prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškovams R. J. ir UAB „Kompleksinė statyba“ iš atsakovės AB „Mano bankas“ priteistinų sumų, nurodant, kad ieškovei UAB „Kompleksinė statyba“ iš atsakovės AB „Mano bankas“ priteisiama      20 626,71 Eur.

25.       Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

25.1.                       Teismas neturėjo pagrindo mažinti kredito linijos sutartyje nustatytų netesybų dydžio nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc., tai yra net 10 kartų, remiantis tuo, kad jos esą aiškiai per didelės. 

25.2.                       Teismas, nuspręsdamas sumažinti kredito linijos sutartyje nustatytą delspinigių dydį, nevertino ir neaptarė atsakovės pateiktų argumentų, kuriais ji grindė savo atsikirtimus į ieškinio reikalavimus, nurodydama, kad ieškovė buvo verslo subjektas, ji ne tik galėjo, bet ir turėjo įvertinti kredito linijos sutarties sąlygų dėl jose numatytų netesybų taikymo riziką bei pasekmes, kredito linijos sutartį sudarė laisva valia ir jos vykdymo laikotarpiu iki netesybų išieškojimo momento nekėlė klausimų dėl neprotingo, neproporcingo, nesąžiningo netesybų dydžio.

25.3.                       Nebuvo pagrindo kredito linijos sutartyje nurodytų netesybų dydžio vertinti tik pagal netesybų ir nuostolių santykį, teigiant, kad atsakovė nepatyrė nuostolių dėl ieškovės padarytų kredito linijos sutarties pažeidimų, nes jų neįrodinėjo.

25.4.                       Atsakovė vertino savo riziką, atsirandančią dėl kredito linijos sutarties sudarymo ir pasiūlė tokias sutartines sąlygas, kurios leido jai spręsti, kad tokių sąlygų įgyvendinimas pašalina neigiamų pasekmių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo iš ieškovų pusės grėsmę. Jeigu tokios sąlygos šalių susitarimu nebūtų suderintos, atsakovė apskritai nebūtų priėmusi sprendimo sudaryti su skolininku kredito sutartį.

25.5.                       Byloje esantys duomenys nepatvirtina poreikio ar būtinybės teismui kištis į kredito linijos sutarties šalių komercinius santykius ir juos revizuoti taip, kad atsakovės sąskaita ieškovams būtų net dešimt kartų palengvinta kredito linijos sutarties pagrindu tenkanti prievolės našta.

25.6.                       Teismas sprendimą priėmė nenustatęs bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, nenurodė motyvų, kuriais nepripažino atsakovės atsikirtimų į ieškinio reikalavimus pagrindų, juos atmetė ir jų nevertino, neaptarė kasacinio teismo praktikoje nurodomų tokio pobūdžio bylose nustatytinų aplinkybių, o konkrečiai – šalių specifinių savybių, šalių sutartinių santykių pobūdžio, tuos santykius ir sutarties sudarymą bei sutartinių įsipareigojimų atitinkamos pusiausvyros atsiradimą nulėmusių aplinkybių, prievolės pažeidimo aplinkybių ir iš to išplaukiančio teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų taikymo.

26.       Ieškovai UAB „Kompleksinė statyba“ ir R. J. atsiliepime su atsakovės skundu nesutiko, prašė jį atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27.       Atsiliepimas motyvuojamas šiais esminiais atsikirtimais:

27.1.                       Teismas tinkamai motyvavo sprendimą, nustatė visas ginčo išsprendimui reikšmingas  faktines aplinkybes, jas aptarė bei padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas.

27.2.                       Teismas tinkamai realizavo savo diskreciją mažinti netesybas ir savarankiškai, remiantis šalių pateiktais įrodymais, nustatyti protingą jų dydį; teismo pateiktų argumentų pakanka sprendžiant dėl delspinigių sumažinimo.

27.3.                       Kredito linijos sutartyje nustatytos palūkanos garantuoja atsakovei pelną (ir šias palūkanas atsakovė gavo), todėl netesybos neturėtų būti papildomomis pajamomis – jos turėtų tik kompensuoti atsakovės nuostolius už laiku negautas įmokas.

27.4.                       Tai, kad ieškovai iki netesybų išieškojimo nekėlė klausimo dėl jų mažinimo, neturi  reikšmės sprendžiant dėl kredito linijos sutartyje nustatytų delspinigių protingo dydžio.

27.5.                       Skundžiamas sprendimas neprieštarauja teismų praktikai dėl netesybų mažinimo, o    teismas pagrįstai nepripažino šalių susitarimo dėl išimtinių netesybų nustatymo fakto.

28.       Apeliacinės instancijos teismui atsakovė 2021 m. sausio 8 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

29.       Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. birželio 7 d. gautas ieškovo R. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir        2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK                    329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje priimto teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

31.       Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Mano bankas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ ir atsakovės sudarytoje kredito linijos sutartyje nustatytų netesybų dydis sumažintas 10 kartų – nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc. Atsakovės teigimu, ginčo šalis siejo komerciniai santykiai, dėl sutartinių netesybų dydžio jos susitarė laisva valia, todėl nėra pagrindo mažinti šias netesybas.

32.       CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, be to, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą, bet netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio          3 dalies nuostatų dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai netesybos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, tai yra ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir                6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014). Ieškovų ginčijami delspinigiai buvo atsakovei išieškomi antstoliui vykdant priverstinį išieškojimą pagal notaro atliktą ir vykdyti pateiktą vykdomąjį įrašą. Vadinasi, ginčo šioje byloje atveju gali būti taikoma CK                 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis.

34.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 29 punktas ir jame išdėstyta praktika). 

35.       Apeliaciniame skunde nėra įrodinėjama, kad pirmosios instancijos teismas ieškovų mokėtinas netesybas būtų sumažinęs žemiau atsakovės patirtų nuostolių ribos, todėl laikytina, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatytas delspinigių dydis nėra mažesnis už atsakovės dėl pavėluoto kredito grąžinimo galbūt patirtus nuostolius.

36.       Apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas kredito linijos sutartyje nustatytų netesybų dydį pripažino aiškiai per dideliu ir neprotingu. Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde akcentavo dėl šalių laisvos valios sudarant susitarimą dėl netesybų ir pabrėžė, kad jeigu nebūtų suderintos tokios netesybų sąlygos, atsakovė nepriimtų sprendimo sudaryti kredito sutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingo dydžio. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 80 punktą). Nustačius, kad netesybos yra neprotingo dydžio, teismo intervencija sumažinant netesybas iki protingo dydžio nelaikytina paneigiančia šalių laisvą valią.  

37.       Šiame kontekste paminėtinas kasacinio teismo išaiškinimas, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 54 punktą ir jame nurodytą praktiką).

38.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo negrąžintos kredito dalies ieškovė UAB „Kompleksinė statyba“ mokėjo atsakovei 35,98 Eur palūkanas per dieną, o delspinigių suma už vieną praleistą prievolių vykdymo pagal sutartį dieną siekė net 719,71 Eur. Pirmosios  instancijos teismas taip pat akcentavo, kad delspinigiai, apskaičiuoti už aštuonių mėnesių laikotarpį, sudarė 176 554,05 Eur ir smarkiai viršijo visą kredito sumą (144 810 Eur). Šių apskųstame sprendime konstatuotų aplinkybių atsakovė AB „Mano bankas“ apeliaciniame skunde nekvestionuoja.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 0,05 proc. arba 71,971 Eur už kiekvieną pradelstą prievolių įvykdymo dieną delspinigių dydis yra protingas ir sąžiningas. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir pirmosios instancijos teismo sumažintas netesybų dydis yra maždaug dvigubai didesnis nei pagal ginčo kredito sutartį sutartas palūkanų mokėjimo per dieną dydis. Teismo nustatytas delspinigių dydis yra pakankamas, kad šios netesybos galėtų atlikti savo funkciją – užtikrinti skolininko prievolės grąžinti kreditą įvykdymą (CK 6.70 straipsnio     1 dalis). Be to, kaip šioje nutartyje jau pirmiau nurodyta, atsakovė (apeliantė) nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad sumažintas delspinigių dydis nėra mažesnis už atsakovės galbūt patirtus nuostolius dėl sutartinių prievolių neįvykdymo.

40.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuluoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčo kredito linijos sutartyje buvo nustatyti neprotingai dideli delspinigiai. Atsakovės apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo sumažintas delspinigių dydis iki 0,05 proc. per dieną neatitinka protingo šių netesybų dydžio kriterijaus. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nutaria, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

42.       Ieškovas R. J. pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą – advokatų profesinės bendrijos 1 161,60 Eur vertės sąskaitą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, gali būti priteisiamas išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimas, jeigu prašymas dėl jų ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

43.       Ieškovo R. J. išlaidos už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto dydžio. Įvertinus ieškovo R. J. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nurodytas aplinkybes bei išlaidų dydį patvirtinančią advokatų profesinės bendrijos sąskaitą, iš atsakovės AB „Mano bankas“ ieškovui priteistinas 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Mano bankas (juridinio asmens kodas 112043081) ieškovui R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 161,60 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt vieno euro ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

 

 

Teisėjai                                        Gintaras Pečiulis

Asta Radzevičienė

Antanas Rudzinskas

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CPK
  • CK6 6.73 str. Netesybos ir realus prievolės įvykdymas
  • CK6 6.258 str. Netesybos ir nuostoliai
  • 3K-3-318/2014
  • e3K-3-356-684/2020
  • e3K-3-301-969/2020
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas