Baudžiamoji byla Nr. 2K-484/2013

                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00255-2011-7

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

                                                                                                  1.1.4.1; 1.1.4.2; 1.1.4.5.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9.1;

                                                                                                  1.2.23.2;2.1.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

nuteistiesiems O. B. ir S. T. (S. T. ),

gynėjams advokatams Algirdui Grinevičiui, Sigitui Gedvilui, Eglei Mockienei ir Ramutei Veronikai Šalaviejūtei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. B. (O. B. ) ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams, 302 straipsnio 1 dalį – areštu keturiasdešimt penkioms paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį jis išteisintas, pripažinus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

V. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 10,102 g metamfetamino) laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo 11,967 g metamfetamino) – laisvės atėmimu ketveriems metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (epizode dėl 2010 m. žiemos–vasaros laikotarpiu neteisėto disponavimo 50 g baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo metamfetamino) jis išteisintas, pripažinus, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių;

S. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, BK 259 straipsnio 1 dalį – areštu keturiasdešimt penkioms paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį jis išteisintas, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

E. M. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, jai paskirta laisvės apribojimo dvejiems metams bausmė, įpareigojant ją per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymosi įstaigose, nesilankyti kavinėse, baruose, diskotekose bei uždraudžiant bendrauti su V. M. ir V. M. ;

V. S. (V. S. ) nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose;

A. Š. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) dėl 2011 m. vasario 9 d. epizodo – dešimties MGL (1300 Lt) dydžio bauda, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus, 3 dalies 3 punktą, – laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymosi įstaigose, nesilankyti kavinėse, diskotekose, sporto klubuose bei uždraudžiant bendrauti su O. B. , V. M. , V. S. , ir E. P. (E. P. ); vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė, skiriant pirmiau nurodytus įpareigojimus ir draudimus; A. Š. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisintas, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taip pat teismas nustatė, kad bausmės atlikimo pradžia O. B. , V. M. ir S. T. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. liepos 3 d., V. S. – nuo jo sulaikymo dienos, E. M. ir A. Š. – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpiai, kuriuos asmenys išbuvo laikinai sulaikyti ir suimti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria Vilniaus prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės, nuteistųjų O. B. ir S. T. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus tenkinti, nuteistojo O. B. , prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, jo gynėjo A. Grinevičiaus, prašiusio tenkinti nuteistojo O. B. skundą ir prokuroro skundo dalį dėl bausmės švelninimo O. B. , nuteistojo S. T. ir gynėjų S. Gedvilo, E. M. ir R. V. Šalaviejūtės, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

S. T. , O. B. ir V. M. nuteisti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad S. T. , bendrininkaudamas su O. B. , 2010 m. rudens–2011 m. sausio mėnesio pradžios laikotarpiu, neteisėtai pardavė 48,323 g bendros masės baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 10,102 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o O. B. ir V. M. , veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą platinti, neteisėtai įgijo 48,323 g bendros masės baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 10,102 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. O. B. pasiėmus šią medžiagą iš sutartos su S. T. vietos – (duomenys neskelbtini) žirgyno hipodromo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu nugabenus į Vilniaus miestą bei perdavus V. M., šis, laikydamas šią psichotropinę medžiagą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir veikdamas bendru su O. B. susitarimu, ją platino: bendrininkaudamas su E. M. , 2011 m. sausio 3 d., apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), skolon jai pardavė 47,382 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 9,834 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 2011 m. sausio 10 d.,15.49 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje, J. S. , kuriai Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, imituojančius veiksmus, už 30 Lt pardavė 0,941 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,268 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

E. M. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, bendrininkaudama su V. M. , 2011 m. sausio 3 d., apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš šio skolon įsigijo 47,382 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 9,834 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą automobiliu BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. gabeno iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur dalį – 4,511 g – baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,122 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, veltui perduodama išplatino savo seseriai E. G. , kuri už psichotropinės medžiagos įgijimą patraukta baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje Nr. 57-l-0006-11, o likusią dalį miltelių E. M. nurodytu automobiliu gabeno Vilniaus miestu iki Vilniaus rajono, kol 2011 m. sausio 3 d., 17.15 val., (duomenys neskelbtini), automobilio BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu policijos pareigūnai rado ir paėmė 38,199 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 7,707 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir 2011 m. sausio 3 d., 17.30 val., Vilniaus rajono PK patalpose, esančiose Vilniuje, H. Manto 4, daiktų paėmimo laikinai saugoti metu, pas E. M. rado ir paėmė 4,672 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,005 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

V. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. sausio mėn. pabaigoje–vasario mėn. pradžioje, prie (duomenys neskelbtini) klubo, esančio (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo 70,908 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 11,967 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten laikė. Bendrininkaudamas su kaltinamuoju V. S. , dalį – 2,674 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,527 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, neteisėtai perdavė V. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, o dalį – 0,630 g – baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,109 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2011 m. vasario 9 d. gabeno su savimi Vilniuje iki prekybos centro (duomenys neskelbtini), kol 11.50 val. kartu su V. S. buvo sulaikytas, o likusią dalį – 67,604 g – baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 11,331 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 15.15 val. ši medžiaga buvo surasta ir paimta kratos metu.

V. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, bendrininkaudamas su V. M. , 2011 m. sausio mėn. pabaigoje–vasario mėn. pradžioje, turėdamas tikslą parduoti, buto, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, iš V. M. neteisėtai įgijo 2,674 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,527 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino; šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė ir 2011 m. vasario 9 d. gabeno su savimi Vilniuje iki prekybos centro (duomenys neskelbtini), kol 11.50 val. kartu su V. M. buvo sulaikytas.

S. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, bendrininkaudamas su O. B. , 2011 m. vasario 9 d., apie 13.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai skolon pardavė 215,099 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 49,52 g – psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o O. B. S. T. vairuojamame automobilyje BMW 528 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą platinti, įgijo 215,099 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 49,52 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šią psichotropinę medžiagą O. B. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur dalį – 1,249 g – baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,321 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, padalijęs į dvi dozes po 0,543 ir 0,706 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo atitinkamai 0,176 ir 0,145 g metamfetamino, 2011 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išplatino: vieną dozę – 0,176 g metamfetamino už 30 Lt pardavė kaltinamajam A. Š. , o kitą dozę – 0,145 g metamfetamino davė, kad A. Š. perduotų E. P. ; likusią dalį – 213, 85 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 49,199 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, laikė iki 2011 m. vasario 9 d., 17.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol ją kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. 

A. Š. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš O. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 30 Lt įgijo 0,543 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,176 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir O. B. prašymu pasikėsino padėti jam platinti, t. y. neteisėtai perduoti E. P. , 0,706 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,145 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes išėjus iš minėto buto 15.10 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

S. T. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikotarpiu nuo 2008 m. vasaros iki 2011 m. balandžio 4 d. 16.40 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, juodos spalvos striukėje, laikė narkotinę medžiagą – 5,147 g kanapių dervos, iki ji buvo rasta ir paimta kratos metu policijos pareigūnų.

O. B. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą, t.y. 2008 m. vasarą, (duomenys neskelbtini), iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo R. K. B kategorijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2006 m. sausio 25 d. Vilniaus VPK, kurį nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikė iki 2011 m. vasario 9 d. 17.10 val., kol šis vairuotojo pažymėjimas policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas kratos metu.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pripažino, kad nebuvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir išteisino: O. B., V. M. , S. T. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį (nes jų veiksmai pagal tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį apima tik bendrininkavimą tarp O. B. ir S. T. bei tarp O. B. ir V. M., nurodytą BK 25 straipsnio 2 dalyje), 199 straipsnio 2 dalį, V. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, A. Š. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamiesiems inkriminuotos psichotropinės medžiagos nerastos ir iš kaltinamųjų nepaimtos, dėl jų neatlikti jokie specialūs tyrimai, todėl nesurinkta pakankamų kaltinamųjų kaltę dėl pirmiau nurodytų veikų padarymo pagrindžiančių įrodymų (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Be to, tuo pačiu pagrindu iš kaltinimo, pareikšto kaltinamiesiems S. T., O. B. ir V. M. , pašalintas šiems inkriminuotas neteisėtas disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarytas tęstine veika, o būtent:

1) S. T. inkriminuotas 2010 m. gegužės–birželio mėn. laikotarpiu neteisėtas 500 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 107,5 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, gabenimas, laikymas ir perdavimas, o kaltinamiesiems O. B. ir V. M. šios medžiagos neteisėtas įgijimas, gabenimas, laikymas turint tikslą ją platinti bei jos pardavimas;

2) S. T. inkriminuotas 2010 m. rugpjūčio 23 d.–2011 m. žiemos vidurio laikotarpiu neteisėtas labai didelio kiekio – 170 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (hašišo) ir per keturis kartus 1801,677 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 387,648 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, gabenimas, laikymas ir perdavimas, o kaltinamiesiems O. B. ir V. M. šių medžiagų neteisėtas įgijimas, gabenimas, laikymas, turint tikslą jas platinti, bei jų išplatinimas kitiems asmenims parduodant ar juos vaišinant.

Iš kaltinimo, pareikšto kaltinamiesiems V. M. , E. M. , V. S. , O. B. ir A. Š. , pašalintas šiems inkriminuotas neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu, narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarytas tęstine veika, o būtent:

1) V. M. inkriminuotas 2010 m. rudens–2011 m. sausio mėn. laikotarpiu neteisėtas 150 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 32,5 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimas, o kaltinamajai E. M. šios medžiagos įgijimas, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, jos gabenimas, laikymas ir pardavimas nenustatytiems asmenims;

2) V. M. inkriminuotas 2010 m. vasaros–2011 m. vasario mėn. pradžios laikotarpiu neteisėtas 197,326 g (200 g–2,674 g) baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis – 42,473 g (43 g–0,527 g) psichotropinės medžiagos – metamfetamino perdavimas, o kaltinamajam V. S. neteisėtas šios medžiagos įgijimas, turint tikslą ją parduoti ir neteisėtas jos pardavimas nenustatytiems asmenims;

3) V. M. inkriminuotas 2010 m. vasaros pab.–2010 m. rudens laikotarpiu neteisėtas ne mažiau kaip 4 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,86 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, pardavimas kaltinamajam A. Š. ;

4) O. B. inkriminuotas 2011 m. gruodžio 16 d. neteisėtas 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, perdavimas, o kaltinamajam V. S. šios medžiagos neteisėtas įgijimas, gabenimas ir pardavimas nenustatytiems asmenims;

5) O. B. inkriminuotas 2010 m. spalio–2011 m. vasario mėn. laikotarpiu neteisėtas, ne mažiau kaip 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 2,15 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavimas kaltinamajam A. Š. ;

6) V. S. inkriminuotas 2010 m. žiemos–pavasario–vasaros laikotarpiu neteisėtas, ne mažiau kaip 50 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, įgijimas iš kaltinamojo V. M. , turint tikslą parduoti, jos gabenimas, laikymas ir pardavimas nenustatytiems asmenims;

7) V. S. inkriminuotas 2010 m. neteisėtas ne mažiau, kaip 2 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,43 gramai psichotropinės medžiagos – metamfetamino, pardavimas kaltinamajam A. Š.

Taip pat Vilniaus apygardos teismas priimtame nuosprendyje S. T. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į:

1) BK 260 straipsnio 1 dalį epizode dėl neteisėto 10,102 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino pardavimo O. B. 2010 m. rudens–2011 m. sausio mėnesio laikotarpiu;

2) BK 260 straipsnio 2 dalį epizode dėl 2011 m. vasario 9 d. neteisėto didelio kiekio – 49,52 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino gabenimo automobiliu BMW 528 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turint tikslą platinti ir pardavimo (duomenys neskelbtini) skolon O. B. ;

3) BK 259 straipsnio 1 dalį epizode dėl narkotinės medžiagos – 5,147 g kanapių dervos neteisėto laikymo be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

O. B. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į:

1) BK 260 straipsnio 1 dalį epizode dėl 10,102 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino neteisėto įgijimo iš S. T. , jos gabenimo, turint tikslą platinti, 2010 m. rudens–2011 m. sausio mėn. laikotarpiu, padaryto bendrininkų grupe su V. M.;

2) BK 260 straipsnio 2 dalį epizode dėl 2011 m. vasario 9 d. neteisėto didelio kiekio – 49,52 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo iš S. T. , turint tikslą platinti, ir platinimo – pardavimo kaltinamajam A. Š. ir pasikėsinimo perduoti per A. Š. skolon liudytojui E. P.

V. M. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies, 260 straipsnio 3 dalies (veika su O. B. perkant iš S. T. ) perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį epizode dėl neteisėto 10,102 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimo, gabenimo, laikymo, turint tikslą platinti, ir platinimo – pardavimo skolon kaltinamajam E. M. bei liudytojai J. S., 2010 m. rudens–2011 m. sausio mėn. laikotarpiu, padaryto bendrininkų grupe su O. B. .

E. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, nes ji 2011 m. sausio 3 d., apie 13.00 val., neteisėtai, turėdama tikslą platinti, iš kaltinamojo V. M. skolon įgijo 9,834 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino (ne pagal bendrą baltos spalvos miltelių kiekį su priemaišomis, o pagal nustatytą metamfetamino kiekį milteliuose), ją gabeno automobiliu BMW 524 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste iki Vilniaus rajono ir platino – 1,122 g metamfetamino perdavė savo seseriai E. G. .

V. S. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jis 2011 m. sausio pabaigoje–vasario mėn. pradžioje, turėdamas tikslą parduoti, namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, neteisėtai įgijo 0,527 g psichotropinės medžiagos (ne pagal bendrą baltos spalvos miltelių kiekį su priemaišomis, o pagal nustatytą metamfetamino kiekį milteliuose) – metamfetamino, ją neteisėtai laikė bei gabeno su savimi Vilniuje iki prekybos centro (duomenys neskelbtini).

A. Š. nusikalstama veika 2011 m. vasario 9 d. epizode, iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, nes jis, 2011 m. vasario 9 d., apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo O. B. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 30 Lt įgijo nedidelį kiekį – 0,176 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino sau ir kaltinamojo O. B. prašymu pasikėsino padėti jam neteisėtai platinti, t. y. einant pakeliui perduoti liudytojui E. P. 0,145 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau šios veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, vos išėjęs iš O. B. buto, laiptinėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Kasaciniu skundu nuteistasis O. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Anot kasatoriaus, teismai nepagrįstai neatsižvelgė į jo parodymus ir vertino juos kaip neatitinkančius BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. kad jis neatvyko ir nepranešė apie nusikalstamos veikos padarymą, nors padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamas veikas, tai patvirtino ir valstybinis kaltintojas byloje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša pateiktu kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroro teigimu, dėl visų pirmiau nurodytų argumentų bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai įrodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, t. y. nepatikrino iš kiekvieno įrodymų šaltinio gautos informacijos, nepalygino jos su informacija, gauta iš kitų šaltinių, suabsoliutino specialisto išvados reikšmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-116/2010, 2K-603.2011, 2K-659/2010), apsiriboję vien tik fiziškai rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos kiekio inkriminavimu nuteistiesiems; ignoravo BK 21, 22 straipsnių nuostatas; nusikaltimus, susijusius su neteisėta narkotikų apyvarta, traktavo kaip išskirtinius, pavyzdžiui, palyginus su kitomis nusikalstamomis veikomis (bylomis, kuriose nustatoma, kad suvartotas vagystės dalykas ar kai dėl lavono suirimo, nebuvimo negalima nustatyti žmogaus mirties priežasties); nepagrįstai nustatė, kad veika, kai narkotikai yra suvartojami ir nebėra jokios įmanomos galimybės gauti specialisto išvadą dėl jų, tampa nebebaudžiama, nepriklausomai nuo medžiagos platinimo masto, medžiagos pavojingumo ir didelės žalos visuomenei, žmonių fizinei ir psichinei sveikatai ar net gyvybei, nors įstatymų leidėjas tokios veikos nėra dekriminalizavęs. Tokia abiejų instancijų teismų pozicija prieštarauja baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo principui ir baudžiamojo proceso paskirčiai – išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Taip pat teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nesilaikė BPK nuostatų, kad visi įrodymai yra svarbūs ir neturi pranašumo prieš kitus, paneigė galimybę nusikaltimo aplinkybes ir veiką padariusio asmens kaltę įrodinėti netiesioginiais įrodymais, kai nustatomi tarpiniai faktai ir išvados, kurie sujungiami nuoseklia ir logiška grandine, o tai, anot prokuroro, laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamoje byloje yra gautos specialisto išvados, jose nustatyta visiems kaltinamiesiems inkriminuota psichotropinės medžiagos rūšis, tačiau kaltinamajame akte inkriminuotas didesnis nei išvadose, pateiktose pagal kratų metu pas sulaikytuosius rastas psichotropines medžiagas, kiekis, nustatytas remiantis ir kitais byloje surinktais duomenimis: kaltinamųjų, iš kurių net penki visiškai prisipažino dėl jiems kaltinime inkriminuoto disponavimo atitinkamais psichotropinių medžiagų kiekiais, parodymais, kurie visiškai nesikeitė ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo nuoseklūs ir apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu patvirtino vienas kito parodymus. Atsižvelgiant į tai, nebuvo pagrindo kaltinamųjų išteisinti dėl didelės dalies jiems inkriminuotų kaltinimų ar dalies aplinkybių iš kaltinimų pašalinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad, teismams nesutikus su kaltinime nurodytomis psichotropinių medžiagų koncentracijomis, o neaiškumus traktuojant kaltinamųjų naudai, nors šiems buvo inkriminuotos pačios mažiausios specialisto išvadomis nustatytos psichotropinių medžiagų koncentracijos, turėjo būti įvertinta ir tai, ar nėra pagrindo taikyti BK 22 straipsnio 2 dalies – pasikėsinimo į netinkamą objektą. Be to, asmenis teisiant tik pagal faktiškai paimtos psichotropinės medžiagos kiekį (kai dalis jos buvo nerasta, ji suvartota ar parduota), nepagrįstai nesvarstyta tai, jog įstatymų leidėjas yra numatęs baudžiamąją atsakomybę ir už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (BK 21 straipsnis).

Prokuroro nuomone, teismai, nesilaikydami BPK 20 straipsnio nuostatų, nevertino ir byloje surinktų įrodymų (autobuso, kelto bilietų, nuteistųjų O. B. bei V. M. parodymų ir kt.) dėl narkotinių medžiagų gabenimo į Norvegijos karalystę.

Prokuroras pažymi, kad analogiški apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nebuvo tinkamai išnagrinėti, teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o teismo išvados nebuvo pagrįstos išsamiu ir visapusišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad, nesant nusikaltimo dalyko, nėra pagrindo svarstyti dėl parengtinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo, prieštarauja parengtinės nusikalstamos veikos sampratai.

Taip pat prokuroras nesutinka dėl kaltinimo dėl 2010 m. rugpjūčio 23 d.–2011 m. žiemos viduryje neteisėto didelio kiekio (170 g) kanapių dervos disponavimo pašalinimo kaltinamiesiems S. T. , O. B. ir V. M. bei S. T. nuteisimo tik dėl 5,147 g kanapių dervos disponavimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nurodo, kad S. T. parodymai dėl pas jį rasto 5,147 g hašišo nebuvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, o teismai, padarydami nurodytas išvadas, didesnę įrodomąją reikšmę teikė S. T. parodymams, visiškai nevertino O. B. , V. M. , V. S. parodymų dėl hašišo įsigijimo ir vartojimo, telefoninių pokalbių kontrolės metu gautos informacijos apie kaltinamųjų disponavimą hašišu ir jų paaiškinimus dėl nurodytų pokalbių metu gautos informacijos, specialisto išvados Nr. 140-(347)-IS 1-620, taip pat surinktų įrodymų nejungė į logišką ir vieningą grandinę ir nevertino įrodymų viseto.

Taip pat prokuroras nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl S. T. pareikšto kaltinimo dėl metamfetamino gabenimo į Riešės žirgyno hipodromą ir jo laikymo ten pašalinimo, nes šios teismų išvados padarytos dėl netinkamo įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalies). Prokuroras pažymi, kad dėl medžiagos perdavimo laiko, perdavimo ir laikymo vietos O. B. ir S. T. tardavosi telefonu, būtent S. T. parodė O. B. psichotropinių medžiagų laikymo vietą – slėptuvę (duomenys neskelbtini), informuodavo apie tai, kada medžiaga yra atvežta į slėptuvę ir ten padėta, todėl nepriklausomai nuo to, ar S. T. tą medžiagą atgabendavo pats ar per kitą asmenį, jo tyčia apėmė šios psichotropinės medžiagos gabenimą ir laikymą slėptuvėje iki šios medžiagos perdavimo O. B. .

Prokuroro nuomone, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nurodė, kad nusikalstamų veikų neapėmė vieninga tyčia, ir nepripažino, kad buvo padarytas tęstinis nusikaltimas, nes tinkamai neįvertino byloje nustatytų aplinkybių, kad O. B. ir V. M. nusprendė „prekiauti ne po kitų stogu“ ir „pirmam kartui imti pusę kilogramo“, šis susitarimas buvo vykdomas ir psichotropinė medžiaga buvo tiekiama ir įgyjama nuolat, parduodama V. S. , E. M., būdavo naudojama ta pati narkotikų platinimo schema, tai patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės duomenys, todėl buvo vieningas sumanymas daryti nusikalstamą veiką, šis sumanymas buvo įgyvendintas, taigi, padarytas tęstinis nusikaltimas.

Prokuroras nesutinka su teismų argumentais perkvalifikuojant O. B., S. T. , V. M. veikas kaip padarytas organizuotos grupės į bendrininkų grupę ir nurodo, kad teismai, pašalinę iš kaltinimo organizuotos grupės požymį, šią grupę išskaidė ir pripažino šių trijų asmenų veikimą esant dvejoms bendrininkų grupėms: a) bendrininkų grupe tarp O. B. ir S. T.; b) bendrininkų grupe tarp O. B. ir V. M. . Ignoruojant pačią nusikaltimo padarymo schemą ir kiekvienos nusikaltimo grandinės dalyvius skaidant į smulkesnes grandis, o po to bendrininkų veiksmus vertinant atskirai vienus nuo kitų, taip iškreipiant nusikaltimą padariusių asmenų vaidmenis, tinkamai neįvertinant šių asmenų ryšių, vienų bendrininkų veikimo įtakos kitų bendrininkų veikimui, priežastinio ryšio tarp bendrininkų veiksmų ir kilusių padarinių, veikos pavojingumo. Pašalinus iš šios nusikaltimo schemos bent vieną dalyvį, nebūtų įgyvendintas tokio masto ir sunkumo nusikalstamas sumanymas. Prokuroras pažymi, kad aplinkybės, jog S. T. ir V. M. niekada nebuvo susitikę ir vienas su kitu nebendravo, kad ryšys buvo palaikomas išimtinai per O. B. , buvo pačių nuteistųjų suplanuotos konspiracijos tikslais. Be to, kvalifikuojant veiką dėl organizuotos grupės nebūtina, kad bendrai veiktų trys asmenys, nes pakanka, kad veiktų du susitariant daryti bent vieną sunkų nusikaltimą ir kad šis susitarimas būtų galimas bet kurioje veikos darymo stadijoje.

Prokuroro teigimu, nors A. Š. psichotropinės medžiagos E. P. neperdavė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas O. B. laiptinėje, ir šiame nusikalstamos veikos elemente jis iš tiesų pasikėsino perduoti medžiagą E. P. , tačiau jis padarė kitas baigtines veikas, t. y. kitus alternatyvinius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius, t. y. šią medžiagą paimdamas, laikydamas prie savęs ir kėsindamasis medžiagą perduoti E. P. , pats įgyvendino objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, su O. B. veikė kaip bendravykdytojas, prie daromos veikos prisidėjęs jau vykdymo stadijoje, todėl jis negali būti laikomas padėjėju. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį nusikaltimo stadijas (BK 22 straipsnis) ir bendrininkų vaidmenis (BK 24 straipsnis), o Lietuvos apeliacinis teismas šios nusikaltimo kvalifikavimo klaidos neištaisė, t. y. kvalifikuojant A. Š. veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nepagrįstai nepašalino BK bendrosios dalies nuorodų į 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, todėl A. Š. veika perkvalifikuotina tik į BK 260 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro teigimu, nuteistajam A. Š. skiriant bausmę nepagrįstai taikytos BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktų, 3 dalies 3 punkto nuostatos, nes nesutiktina, pirma, dėl A. Š. antraeilio vaidmens ir jam inkriminuotos parengtinės veikos stadijos, antra, dėl BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos nustatymo, t. y. nebuvo nustatyta daugiau nei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl jam turi būti skirta sankcijos už jo padarytą nusikaltimą ribose numatyta minimali bausmė.

Taip pat teismai, nuteistajai E. M. skiriant bausmę, nepagrįstai pripažino esant dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nors prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimas padarius nusikalstamą veiką yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje. Taip pat, pagal bylos duomenis, teismai yra teisūs laikydami, kad E. M. padėjo išaiškinti veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir joje dalyvavusius asmenis. Be to, nors E. M. išlaiko mažamečius vaikus, kurių nebūtų kam prižiūrėti, esant tik vienai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nėra pagrindo jai taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų ir turi būti paskirta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Prokuroro nuomone, teismai  nepagrįstai O. B. prokurorui nurodytų ir ikiteisminio tyrimo byloje iki tol nežinotų aplinkybių apie labai sunkaus nusikaltimo darymo mastą, apie psichotropinės medžiagos kontrabandą neprilygino pranešimui apie nusikaltimą, nors be jo parodymų iš viso nebūtų buvę gauta duomenų apie nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, šios veikos būtų likusios neišaiškintos, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas visiškai nebūtų identifikuotas, nebūtų aiški nusikaltimo schema, nustatyti ir įrodyti konkretūs alternatyviniai veikos pagal BK 260 straipsnio kiekvieną elementą požymiai. Prokuroras pažymi itin didelę O. B. parodymų svarbą šioje baudžiamojoje byloje išsiaiškinant visą psichotropinių medžiagų platinimo schemą, jų tiekėją S. T., todėl, jo nuomone, turėjo būti taikomi BK 62 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas ir jam paskirta švelnesnė negu baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė. Kita vertus, prokuroro manymu, taip pat yra pagrindas jam taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį.

Kasaciniai skundai atmestini.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Šių instancijų teismų baigiamuosiuose aktuose turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėdamas tokiais argumentais pagrįstą kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismas negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, dėl įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis. Tai reiškia, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

Didelė dalis prokuroro kasacinio skundo teiginių yra suformuluoti kaip pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytų išvadų, kuriomis dalis kaltinamajame akte išdėstytų kaltinimo formuluočių pripažintos neįrodytomis, kritika. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismas 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje išdėstydami tokias išvadas būtų padarę esminius BPK pažeidimus. Dėl šios priežasties į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas neįeinančiais laikytini kasacinio skundo argumentai dėl:

1) tęstinės veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, byloje surinktų ir teismų įvertintų įrodymų pakankamumo tam, kad kaltinamieji būtų nuteisti dėl kaltinimų, kuriuos iš esmės visi pripažįsta (būtent dėl disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų);

2) prokuroro manymu, teismų nepagrįstų išvadų, kad nenustatyta, jog S. T. gabeno psichotropines medžiagų į slėptuvę, esančią Riešės žirgyno hipodrome, ir jas ten laikė iki O. B. šias medžiagas pasiimdavo;

3) byloje surinktų įrodymų pakankamumo išvadai, kad buvo disponuojama 170 g hašišo, t. y. jog O. B. ir V. M. tokį kiekį įgijo, laikė, gabeno ir pardavė, o S. T. – bent jau pardavė;

4) O. B. , V. M. , S. T. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, nors byloje yra O. B. , V. M. parodymai, kad psichotropines medžiagas į Norvegiją jie gabeno ir papildomi įrodymai dėl jų nurodytu laikotarpiu pirktų bilietų kelionei, valstybės sienų kirtimo fakto;

5) A. Š. inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimo (parengtinės veikos padarymo stadijos pasikėsinimo – inkriminavimo; BK 22 straipsnio 1 dalis), jo vaidmens dėl psichotropinės medžiagos E. P. perdavimo (BK 24 straipsnio 6 dalis);

6) nuteistųjų O. B. , V. M. ir S. T. tarpusavio santykių, jų susitarimo daryti nusikalstamas veikas, vaidmenų pasiskirstymo vertinimas, kaip organizuotos grupės ar bendrininkų grupės, pripažįstant atitinkamą tokio bendrininkavimo pavojingumo laipsnį.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad specialisto išvados įrodinėjant bylai reikšmingas aplinkybes yra tik vienas iš įrodymų, kuris vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje teismai nepadarė esminių BPK pažeidimų nuspręsdami, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus nėra galimybių daryti neabejotinas išvadas dėl disponavimo kaltinamajame akte nurodytais narkotinės (psichotropinės) medžiagos kiekiais. Teismo išvados dėl kaltinamojo kaltę pagrindžiančių, veiką kvalifikuojančių, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymo baudžiamojoje byloje gali būti daromos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog nustatant tokios aplinkybes gali būti padaryta klaida. Dalis nagrinėjamos bylos kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių proceso metu pakankamai patikimai nebuvo nustatytos.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmes A. Š. ir E. M.

Prokuroro kasaciniame skunde, remiantis kasacine praktika, teisingai aiškinamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 62 straipsnio 2 dalies turinys. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas gali būti konstatuotas tik nustačius du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje yra padaryta išvada, kad kiekviename iš BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktų numatoma po vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nuomonė dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra nepagrįsta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379/2010).

Nepaisant to, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, 2012 m. liepos 3 d. nuosprendžiu konstatuodamas, jog A. Š. ir E. M. atsakomybę lengvina dvi aplinkybės ir kad egzistuoja BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės švelninimo sąlygos, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje nurodant bausmių skyrimo motyvus ir analizuojant lengvinančias aplinkybes neišvengta nepakankamai aiškių formuluočių, spręstina, kad dviejų lengvinančių aplinkybių buvimas abiem nuteistiesiems pripažintas ne vien tik nustačius BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas sąlygas (prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti veikas ir jas dariusius asmenis), bet ir vertinant kitas aplinkybes – antraeilį nuteistųjų vaidmenį, atsitiktinį aplinkybių susiklostymą, šeimines aplinkybes. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalis leidžia teismams nustatant lengvinančias aplinkybes neapsiriboti BK 59 straipsnio 1 dalyje pateikiamu lengvinančių aplinkybių sąrašu.

Teismai, skirdami E. M. bausmę, pagrįstai taikė BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą (kaltininkė išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti), o skirdami bausmę A. Š. – BK 62 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus (kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis; veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką), ir turėjo pagrindą paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta konkretaus BK straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktą).

              Dėl bausmės skyrimo O. B.

              Prokuroro ir O. B. kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai dėl bausmės švelninimo nuteistajam O. B. BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atsakant į analogiškus apeliacinių skundų argumentus, išdėstyti išsamūs motyvai dėl negalimumo O. B. pritaikyti BK 62 straipsnio ir (ar) 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai dėl minėtų BK nuostatų turinio yra teisingi, kaip ir teismo išvada, jog taikyti švelnesnes nei sankcijose numatytas minimalias bausmes nuteistajam O. B. teisinio pagrindo nėra. Kasaciniuose skunduose nenurodyti teisiniai argumentai, kuriais remiantis galėtų būti grindžiamas kasacine tvarka apskųstų teismų sprendimų pakeitimas, paskiriant O. B. švelnesnę bausmę.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadinasi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą.

Asmens atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką reiškia, jog asmuo turi savanoriškai atvykti į valstybės instituciją ir pranešti apie savo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje pagrįstai nuspręsta, jog negali būti konstatuota, kad O. B. atvyko į valstybės instituciją ir pranešė apie nusikalstamas veikas, nes parodymus O. B. davė po to, kai jis buvo sulaikytas ir pas jį rasta psichotropinė medžiaga.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje yra bendrosios BK 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos teisės normos, nustatančios, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų – įgyvendinant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslus, iš kurių vienas – teisingumo principo įgyvendinimas yra išimtis. Teismų praktikoje, sistemiškai taikant BK nuostatas, sprendžiama, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2005, 2K-77/2007, 2K-482/2007, 2K-613/2012).

Nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatyta, jog nėra nei 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nei 54 straipsnio 3 dalies taikymą O. B. pagrindžiančių išimtinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo O. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                                              Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                                            Vytautas Masiokas

                                                                                                                                            Gintaras Goda