Pranešėjas A. Padvelskis                                                         Civilinė byla Nr. 2S-1720-538/2010       Teisėja E. Pauliukienė                                                                              (Proceso Nr. 2-06-3-08535-2010-5)

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                                110.1; 122.4

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. gruodžio 15 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Senlina“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-12 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10566-122/2010 pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei UAB „Senlina“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo,

 

nustatė:

 

ieškovas A. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Senlina“ 14528,07 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą, ieškovas prašė areštuoti atsakovės turtą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-12 nutartimi ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Areštavo atsakovei UAB „Senlina“ nuosavybės teise priklausantį turtą už 14528,07 Lt. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-07-12 nutartį panaikinti ir sustabdyti V. Daugirdienės veiksmus vykdant šią nutartį. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas slėptųsi ar turėtų galimybę pasislėpti bei parduoti turtą. Laikinosios apsaugos priemonės gali privesti atsakovę prie bankroto, be to ieškovas nebus pajėgus atlyginti atsakovei patirtus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taip pat atsakovė pažymi, kad ieškovas taip piktnaudžiauja savo teisėmis.

Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą ieškovas nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas  nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, nes ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas slėptųsi ar turėtų galimybę pasislėpti bei parduoti turtą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali privesti bendrovę prie bankroto. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovės argumentais.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LR CPK 141 str. 1 d.). Spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto reikalavimo dydį, atsakovo turtinę padėtį, elgesį ir kitas aplinkybės (LR CPK 177 str. 1, 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių laikinas pobūdis, jų svarba – užtikrinti būsimo galbūt palankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymą, nulemia mažesnius įrodymų pakankamumo reikalavimus. Dėl šių priežasčių paprastai nemaža reikalavimo suma bei neturėjimas duomenų apie kitos šalies turtinę padėtį laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šios sąlygos objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas dėl 14528,07 Lt neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo. Šis suma yra pakankamai didelė, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo atsakovės atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant ieškovo pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesustabdo įmonės įprastinės veiklos ir netrikdo įmonės įsipareigojimų vykdymo bei atsiskaitymų su darbuotojais. Turto areštas nėra susijęs su draudimu naudotis ir valdyti areštuotą turtą – areštuoto turto savininko disponavimo teisė apribojama tiek, kiek reikia ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti.

Teisėjų kolegija apeliantei išaiškina įstatymo suteikiamas teises, t. y. teisę kreiptis į teismą su prašymu leisti atlikti tam tikras operacijas su areštuotomis pinigų sumomis (LR CPK 145 str. 6 d.), prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (LR CPK 147 str. 1 d.), įpareigoti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turimą turtą, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (LR CPK 146 str.).

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo iš esmės ir atsakovės nurodyti motyvai dėl ieškinio nepagrįstumo šioje stadijoje neturi teisinės reikšmės ir gali būti reikšmingi tik teismui išnagrinėjusiam bylą iš esmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                            Almantas Padvelskis

 

Kolegijos teisėjos                                                                                                   Rimvida Zubernienė

 

                               Irma Čuchraj