Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-898/2020 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44433-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 28 d.

                Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. D. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas bei bausmės laikas atliktas pagal 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį.

Kardomoji priemonė ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinas.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš E. D. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 263,96 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       E. D. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu tyčia D. G. taburete sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas D. G. muštines žaizdas viršugalvio ? pakaušio srityse, kairės ausies kaušelyje, nosies kaulų lūžį su muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, I-ojo dešinio danties vainiko dalinį nuskilimą, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, tuo padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie E. D. veiksmai kvalifikuoti, kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu E. D. prašo sušvelninti paskirtą bausmę ir paskirti mažesnę, nei 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Apelianto manymu jam paskirta bausmė yra per didelė. Į laisvę nori būti paleistas kuo greičiau, nes nori pabaigti mokslus (šiuo metu baigęs tik 10 klasių), kuo greičiau atsiskaityti už paskirtas baudas su ligonių kasa bei antstoliais. Laisvėje dirbo, užsiiminėjo individualia veikla statybose. Papildomai pažymi, kad teismo paskirta bausmė yra pirma reali jam skirta laisvės atėmimo bausmė.

3.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai paskyrė bausmę atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas paskirdamas bausmę pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką jau buvo teistas 2016 m., taip pat veikos padarymo metu buvo baustas už administracinį nusižengimą dėl to, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje mušėsi su kitu asmeniu. E. D. nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia keistis, o paskirtos valstybės prievartos priemonės jam nedaro teigiamos įtakos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir jos dydį nustatant artimesnį sankcijos minimaliai ribai.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

4.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. E. D. neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jo atžvilgiu paskirta bausme, nurodo, kad ji per griežta. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje. 

5.       BK esančios bausmių skyrimo nuostatos reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. E. D. pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio sankcija numato alternatyvias bausmes, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamas veikos motyvus ir tikslą, neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius, nuteistojo asmenybę, taip pat ir ankstesnius teistumus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. E. D. anksčiau teistas 9 kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką paskutinį kartą teistas 2016 metais), teistumas neišnykęs, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Praeityje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jau buvo atidėtas 3 kartus (2 kartus pagal BK 75 straipsnį ir 1 kartą pagal BK 93 straipsnį), bet jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikė, nes padarė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai parinko griežčiausią sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

7.       Nustatydamas bausmės dydį apylinkės teismas įvertino prieš tai minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgė į E. D. asmenybę, kad jis daug kartų teistas, nedaro išvadų dėl savo elgesio, nesistengia jo keisti, o paskirtos valstybės prievartos priemonės nedaro jam teigiamos įtakos (nemoka baudų, atlikus arešto bausmes ar atidėjus laisvės atėmimo bausmių vykdymą nuteistasis daro naujas nusikalstamas veikas). Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja E. D. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo netinkamą požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Nežiūrint to, už padarytas nusikalstamas veikas teismas skyrė bausmę, kurios dydis artimas minimaliam sankcijoje numatytam bausmės dydžiui, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, E. D. galutinė bausmė buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimas. Subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra aiškiai per didelis, nes galutinė paskirta bausmė yra vis tiek mažesnė, nei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis (1 metai 6 mėnesiai). Taigi apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams, o jos labiau mažinti nėra pagrindo. E. D. padaryto nusikaltimo patirtos pasekmės yra adekvačios teisinio pobūdžio priemonės padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jo asmenybei bei nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

8.       Apelianto skunde nurodyti formalūs argumentai negali sąlygoti švelnesnės bausmės paskyrimo. Tai, jog E. D. laisvėje dirbo, turi nesumokėtų skolų ir nori baigti mokslus negali būti pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir sušvelninti E. D. paskirtą bausmę. Nuteistojo įsipareigojimai darbovietei negali būti priežastimi palengvinti bausmės sąlygas nuteistajam ir tokiu būdu išvengti neigiamų padarinių už savo neteisėtus veiksmus. E. D. priteistą žalą privalės atlyginti bet kokiu atveju, todėl tai galės įgyvendinti ir po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Duomenų, jog veikos padarymo metu asmuo mokėsi byloje nėra, o turėdamas poreikį tęsti mokslus nuteistasis galės tai atlikti išėjęs iš laisvės atėmimo vietos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

E. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                Arūnas Budrys

                                                Jurgita Kolyčienė

                                                Ugnius Trumpulis