Civilinė byla Nr. e2A-1062-340/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08278-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.12; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl nuosavybės teisių, nesusijusių su daikto valdymo netekimu, gynybos, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ (toliau – UAB „Vilniaus vandenys“), išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, prašydama pripažinti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus pagal L. P. parengtą negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), pagal paprastojo remonto projekto PS-2018-02-05-PRP-VN versiją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 13,73 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis, minėtoje patalpoje numatytas centrinis šildymas iš centralizuotų, tačiau faktiškai patalpoje nėra įrengto nei komunalinio vandentiekio, nei nuotekų šalinimo. Dar 2014 m. UAB ,,Inžinerika“ pagal ieškovės užsakymą parengė vidaus vandentiekio ir nuotekynės įrengimo patalpoje techninį projektą, tačiau dėl atsakovės keliamų vis naujų reikalavimų, ieškovė neturėjo galimybių įsivesti šių komunalinių komunikacijų. 2019 m. liepos 9 d. vykusiame Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkime buvo priimtas sprendimas nepritarti projektui Nr. PS-2018-02-05-PRP-VN (atsisakyti jį svarstyti).
3. Ieškovės pateiktame projekte Nr. PS-2018-02-05-PRP-VN nurodyti ieškovei priklausančios patalpos prijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų bei oro ventiliacijos įrengimo sprendiniai neprieštarauja teisės aktams, t. y. atitinka atitinkamuose techniniuose reglamentuose nustatytus jų rengimo reikalavimus; projektas suprantamas ir aiškus. Todėl šis projektas buvo visiškai pakankamas, kad atsakovė galėtų su juo susipažinti ir dėl jo priimti sprendimą. Bendraturčių sutikimas arba motyvuotas nesutikimas turi būti teikimas tik dėl tų darbų, kuriems jis yra būtinas. Atsakovės prieštaravimai ir pastabos dėl kitų nesusijusių su prisijungimo prie bendrų vandentiekio ir nuotekų tinklų bei oro ventiliacijos darbų, yra teisiškai nereikšmingi. Atsakovė, teigdama, jog ir vėliausio projekto sprendinys dėl vandentiekio prijungimo nebuvo konkretus („neaiškus prisijungimo taškas“, „galimai bus prisijungta prie priešgaisrinio vandentiekio“), nėra pagrindusi jokiais tai patvirtinančiais įrodymais. Pagal projektą šalto vandens linijos vamzdis išeina iš ieškovės buto grindų ir leidžiasi vertikaliai į rūsio bendrąsias patalpas bei jose yra prijungiamas prie šalto vandens linijos, plane pažymėtos indeksu V1, o ne prie priešgaisrinio vamzdžio. Atsakovė taip pat iki šiol nepateikė specialiąsias žinias turinčio asmens parengtų išvadų, kad paskutiniame projekte suprojektuota vandentiekio ir nuotekynės linija einanti vertikaliai iš ieškovei priklausančios patalpos kirstų kokią nors sieną rūsyje ir / ar elektros laidus ar elektros skydinę. Priešingai, vandentiekio ir nuotekynės linijos iš ieškovės patalpos per grindis tiesiai nusileidžia į bendrąsias rūsio patalpas (koridorių) ir bendrosiose patalpose pravedamos iki pajungimo prie atitinkamos linijos taško. Visiškai pagrįstas yra projekto sprendimas dėl nuotekų atbulinio vožtuvo įrengimo. Šioje projekto dalyje yra aiškiai ir suprantamai nurodyta, jog slėgio gesinimui papildomai yra suprojektuotas perėjimas iš 50/110/160/110 diametro vamzdžių, taip pat turi būti įrengtas atbulinis vožtuvas. Šių sprendinių teisingumo ir atitikimo teisės aktams atsakovė iki šiol nepaneigė. Ventiliacijos anga išeina ne į patalpas ar tuo labiau bendrąsias patalpas, bet į portiką, šalia kurio laikomi komunalinių atliekų konteineriai, taip pat einama į bendrąsias patalpas, pažymėtas indeksu 53-2, kuriose yra komunalinių atliekų šachta. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovės teiginys, jog oro ventiliacija iš ieškovės patalpų kels daugiau rūpesčių dėl kvapo antro aukšto vienam gyventojui nei dabar sklindantys komunalinių atliekų kvapai.
4. Atsakovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad bendrijos sutikimui duoti reikalingas aiškus darbų projektas, iš kurio bendrijos nariai galėtų daryti išvadas dėl darbų įtakos bendrijos narių ir kitų gyventojų interesams; reikalinga įvykdyti visas UAB „Vilniaus vandenys“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, UAB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodytas ir kitas teisės aktuose įtvirtintas sąlygas; atliekami darbai neturi neproporcingai pažeisti kitų bendraturčių interesų. Bendrija neprivalo sutikti su ieškovės siūlomais akivaizdžiai bendrijai nenaudingais sprendimais. Priešingai nei teigia ieškovė, jai priklausančioje patalpoje nėra numatyta galimybė įvesti komunalinį vandentiekį ir nuotekas. Vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas apskritai nėra suprojektuotas ieškovei priklausančioje negyvenamoje patalpoje ir VĮ Registrų centro įrašyti duomenys yra paneigiami faktine padėtimi objekte bei namo projektine dokumentacija. Nei ieškovė, nei projekto rengėja L. P. niekada nebuvo atvykusios į bendrijos susirinkimus, kuriuose buvo svarstomi su byla susiję klausimai. 2017 m. kovo 30 d. UAB ,,Vilniaus vandenys“ ieškovei išdavė prisijungimo sąlygas, kuriose nustatyti labai konkretūs reikalavimai geriamojo vandens tiekimui. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų įgyvendinusi reikalavimus, t. y. įvykdžiusi UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas. Iš esmės ydinga ieškovės visos bylos nagrinėjimo metu formuojama pozicija dėl to, jog pats projektas savaime suteikia teisę atlikti konkrečius statybos darbus. Projektas yra tik viena iš sudedamųjų statybos proceso dalių ir statytojas privalo įgyvendinti visus teisės aktuose keliamus reikalavimus statybai vykdyti. Ieškovė šiuo metu nėra įgyvendinusi UAB „Vilniaus vandenys“ išduotų prisijungimo sąlygų reikalavimų. Be to, projektas nėra suderintas ir su pastatą administruojančia įmone UAB „Montuva“. Ši įmonė 2019 m. liepos 15 d. pateikė rašytinę išvadą dėl projekto, kuriame aiškiai išdėstė projekto trūkumus, nurodė, kad pagal pateiktą projektą prisijungimas negalimas, kad toks prisijungimas būtų pavojingas. Iki tol namą administravusi UAB ,,Vilšansta“ dar 2017 m. rugsėjo 21 d. patvirtino, kad nėra įvykdytos UAB ,,Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygos. Vien tik projektuotojos L. P. parengtas projektas Nr. PS-2018-02-05-PRP-VN nesudaro pagrindo atlikti ieškovės prašomus darbus esant inžinierių išvadoms, kad pagal pateiktą projektą darbai nėra galimi. Pati ieškovė savo keliamais reikalavimais šioje byloje pripažįsta, kad siekiant atlikti statybos darbus būtina įvertinti inžinerinių tinklų būklę ir galimybę prie jų prisijungti. Pareiga įvertinti tinklų būklę ir galimybę prie jų prisijungti vadovaujantis Statybos įstatymu tenka statytojui, t. y. ieškovei. Priešingai nei teigia ieškovė, šiuo konkrečiu atveju vandens sistemą reikia ne remontuoti, o sukurti naują ir pastato statybos metu nesuprojektuotą vandens tiekimo sistemą į ieškovei priklausančias patalpas. Ieškovė taip pat nėra įvykdžiusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“ reikalavimų. Nurodė, kad tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Vien tik atliekami rizikingi statybos darbai prisijungiant prie prastos būklės vandens sistemos keliant avarijų riziką, taip pat vandenį naudojant tiekti į neteisėtai įrengtus šildymo prietaisus (radiatorius) taip išbalansuojant visą namo šildymo sistemą turės aiškios neigiamos įtakos bendraturčių interesams. Projekte nei raštu, nei žodžiu, prieštaraujant kasacinio teismo formuojamai praktikai, niekur nėra nurodytas ir joks darbų atlikimo orientacinis laikotarpis ar trukmė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės E. P. atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai 3 494,02 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
7. Teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovė prašo leisti atlikti paprastojo remonto darbus pagal L. P. parengtą paprastojo remonto projektą PS-2018-02-05-PRP-VN. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas, privalomas leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą; leidimui gauti be dokumentų, išvardintų šio straipsnio 5 dalyje, turi būti pateikiamas ir statinio bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo kopija; bendrosios pastato inžinerinės sistemos pertvarkymo atveju statinio bendraturčių sutikimas, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, yra būtinas. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2019 m. liepos 9 d. bendrijos narių susirinkimas nutarė nesvarstyti ieškovės pateikto projekto, t. y. pritarimo ieškovės pateiktam projektui neišreiškė.
8. Teismas pažymėjo, jog ieškovė byloje neteikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo projektas, jo sprendiniai būtų parengti įvertinus daugiabučio namo vandentiekio ir nuotekų tinklų techninį stovį. Byloje nėra pateikto daugiabučio namo vandentiekio ir nuotekų tinklų techninio stovio nustatymo akto, pasirašyto užsakovės, namą eksploatuojančio administratoriaus atstovo ir projektuotojo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas ginčo projektas neatitinka UAB ,,Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygų.
9. Teismas iš pateikto projekto PS-2018-02-05-PRP-VN aiškinamojo rašto nustatė, kad projekte numatyta vandenį tiekti iš palubėje esančių vandentiekio tinklų, prisijungimo vietą tikslinti montavimo metu; buitinės nuotekynės tinklus, prisijungimo vietą žiūrėti brėžinyje B-02 ir tikslinti montavimo metu. Teismas sprendė, jog toks projekto turinys paneigia ieškovės argumentus, kad pateiktas projektas yra visiškai aiškus, kadangi jame nėra nurodyti konkretūs prisijungimo taškai. Teismas nurodė, kad nei į 2019 m. liepos 9 d. bendrijos narių susirinkimą, kuriam buvo pateiktas svarstyti ginčo projektas, nei į ankstesnius bendrijos susirinkimus, kuriuose buvo svarstomas klausimas, susijęs su galimybe į ieškovei priklausančias negyvenamąsias patalpas įsivesti vandentiekį ir nuotekynę, nei projektuotoja, nei ieškovė neatvyko, projekto sprendinių bendraturčiams nepaaiškino, prisijungimo taškų su jais nederino. Bendraturčiams nebuvo paaiškintos aplinkybės, susijusios su konkrečiais prisijungimo prie daugiabučio namo tinklų sprendiniais, kurie nėra nurodyti ieškovės pateiktame projekte.
10. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog yra pakankamas pagrindas spręsti, jog atsakovės atsisakymas pritarti minėtam projektui, yra pagrįstas (CPK 185 straipsnis), todėl ieškovės patikslintą ieškinį teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė E. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Remiantis UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduotomis prisijungimo sąlygomis, atsakovės iniciatyva buvo surašyti ir pateikti net du tokie aktai – 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. kovo 28 d., kuriais buvo įvertinti daugiabučio namo vandentiekio ir nuotekų tinklų techninis stovis ir galimybė prie šių tinklų prisijungti. Surašant šiuos aktus dalyvavo ir pasirašė užsakovės (ieškovės) atstovai, namą administruojančios įmonės (bendrijos) atstovai ir projektuotoja. Byloje esantys minėti apžiūros aktai visiškai atitinka UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas ir jos šia prasme buvo įgyvendintos tinkamai. Kadangi teismas šių aktų nepripažino negaliojančiais ar kitaip neatitinkančiais UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduotoms prisijungimo sąlygoms, teismo teiginys, jog neva byloje nėra pateikto užsakovės (ieškovės), namą administruojančios įmonės (bendrijos) ir projektuotojos pasirašyto akto prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, dėl ko sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
11.2. Ieškovė pateikė L. P. parengtus negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte adresu (duomenys neskelbtini), techninio darbo projektą, byla PS-2017-05-30-TDP-VN ir patikslintą paprastojo remonto projektą, byla PS-2018-02-05-PRP-VN, kuriuose nurodyti ieškovei priklausančio patalpų prijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų bei oro ventiliacijos įrengimo sprendiniai buvo suprantami ir pakankamai aiškūs. Kaip matyti iš vandentiekio prijungimo schemos, šalto vandens linijos vamzdis išeina iš ieškovės buto grindų ir leidžiasi vertikaliai į rūsio bendrąsias patalpas bei jose yra prijungiamas prie šalto vandens linijos, plane pažymėtos indeksu V1 nurodytoje vietoje. Analogiškai konkrečiai yra nurodyta konkreti prisijungimo prie nuotekynės vieta. Akivaizdu, jog jei projekte nurodyto prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekynės vieta buvo aiški ir suprantama UAB ,,Montuva“, kuri administruoja ir prižiūri šio daugiabučio vandentiekio ir nuotekynės tinklus, atstovui, darytina pagrįsta išvada, kad projekte prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekynės vietos nuoroda buvo pakankama ir aiški ir daugiabučio bendraturčiams. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad teismo sprendimas ir šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms, todėl negali būti laikomas teisingu bei teisėtu.
12. Atsakovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
12.1. Ieškovė neįgyvendino ne tik UAB „Vilniaus vandenys“ prisijungimo sąlygose iškeltų reikalavimų darbams atlikti, tačiau neįgyvendino eilės kitų reikalavimų, būtinų darbų atlikimui. Nei su pirminiu ieškiniu, nei su patikslintais ieškiniais, nei jokia kita forma bendrijai ar teismui nepateikti duomenys, kad ieškovė būtų įgyvendinusi UAB „Vilniaus vandenys“ išduotose prisijungimo sąlygose iškeltus reikalavimus.
12.2. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar projekte numatoma vandentiekio vamzdžių sistema atitinka UAB „Vilniaus vandenys“ keliamus reikalavimus ir technines specifikacijas (12-iii), UAB „Vilniaus vandenys“ pritarimas/suderinimas negautas (12-iv) į bylą nepateiktas ir sprendiniai jokia apimtimi su UAB „Vilniaus vandenys“ net nederinti. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Projektas nėra suderintas ir su pastatą administruojančia įmone UAB „Montuva“. Namą administruojanti įmonė 2019 m. liepos 15 d. pateikė rašytinę išvadą Nr. PS-2018-02-05-PRP-VN dėl projekto, kuriame nepritarė numatytiems sprendiniams, aiškiai išdėstė projekto trūkumus ir tai, kad pagal pateiktą projektą prisijungimas negalimas, taip pat, kad toks prisijungimas būtų pavojingas.
12.3. Darbai neatitinka kitų institucijų/paslaugų teikėjų nustatytų reikalavimų. Ieškovė net nebandė derinti planuojamų atlikti darbų su elektros energijos operatoriumi, taip pat jokia apimtimi nepašalino abejonių dėl trūkstamų techninių sprendinių, kuriuos nurodė UAB „Energijos skirstymo operatorius“. Be to, 2019 m. liepos 15 d. namo administratoriaus UAB „Montuva“ išvadoje nurodyta, kad pateikti nuotekų šalinimo sprendiniai nėra racionalūs. Kaip ir dalyje dėl vandens, taip ir dalyje dėl nuotekų, nenurodytas konkretus nuotekų šalinio taškas, nurodant „Buitinės nuotekos iš sanitarinių prietaisų šalinamos į rūsio palubėje esančius buitinės nuotekynės tinklus, prisijungimo vietą žiūrėti brėžinyje -B-02 ir tikslinti pajungimo vietoje“ (projekto 2 lapas 3 pastraipa), tačiau -B-02 brėžinyje visiškai neaišku, kur bus pajungimo taškas, kadangi jis nenurodytas. Oro ventiliacija pagal pateiktą projektą bus įrenginėjama ne ieškovei priklausančioje patalpose, o bendrose patalpose (be jokios objektyvios priežasties). Projektas taip pat neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės pateiktos pozicijos dėl darbų vykdymo. 2017 m. kovo 7 d. raštu Nr. 17(2.15.2.52-MP7) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos dokumentų skyrius nurodė, kad „Reikia turėti administruojančios įmonės pažymą apie tinklų būklę ir galimybę prie jų prisijungti“. Ieškovė net neprašė tokios pažymos ir jos į bylą nepateikė.
12.4. Bendraturčiai su projektu tinkamai nesupažindinti. Atsakovės vertinimu, bendrija iš savo pusės padarė daugiau nei pakankamai, kad sudarytų sąlygas parengti teisės aktus atitinkantį projektą, pristatyti jį bendrijai ir saugiai įgyvendinti, tačiau ieškovė savavališkai pradėjo atlikinėti darbus be jokių leidimų ar sutikimų, nederino ir nesiekė derinti darbų su bendrijos nariais, o siekė ir iki šiol siekia primesti tik sau palankias sąlygas ir sprendinius, darbus atlikti nesilaikant reikalavimų, nesaugiai.
12.5. Patalpos iš esmės nepritaikytos veiklai, kurią planuoja vykdyti ieškovė (daugiabučio namo sandėliukai). Trijų specialistų nuomone, tokių darbų, kuriuos prašo atlikti ieškovė, saugiai atlikti ieškovės prašomu būdu nėra įmanoma name adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vien tik projektuotojos L. P. parengtas projektas Nr. PS-2018-02-05-PRP-VN nesudaro pagrindo atlikti ieškovės prašomus darbus esant inžinierių išvadoms, kad pagal pateiktą projektą darbai nėra galimi.
12.6. Ginčo projekte Nr. PS-2018-02-05-PRP-VN pateikti sprendiniai yra neišsamūs ir realiai neįgyvendinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
13. Dėl naujų įrodymų tyrimo. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomą rašytinį įrodymą – atsakovės 2019 m. spalio 30 d. elektroninio laiško nuorašą.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujai pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui. Įrodymas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, atsakovei jų turinys žinomas. Sprendžiama, kad proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.
15. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2-3 dalys). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
16. Ginčas byloje kilęs dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, t. y. dėl ieškovės E. P. teisės be atsakovės (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos) sutikimo atlikti paprastojo remonto darbus pagal L. P. parengtą negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių daugiabučio gyvenamojo namo pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), pagal paprastojo remonto projekto PS-2018-02-05-PRP-VN versiją.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, jog bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – atlikti paprastojo remonto darbus ir prisijungti prie daugiabučio namo vandentiekio, nuotekų šalinimo ir kt. tinklų, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.
18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas atlikti remonto darbus turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad atitinkamų statybos darbų atlikimas lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta, civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
19. Kita vertus, bendraturtis, siekiantis atlikti remontą savo bendrąja daline nuosavybe valdomo pastato dalyje, privalo atskleisti savo ketinimus bendraturčiams, atskleisti būsimo remonto darbų galimą negatyvų poveikį bendram objektui.
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).
21. Byloje nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 13,73 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini); patalpoje nėra įrengto nei komunalinio vandentiekio, nei nuotekų šalinimo. Ieškovė ketina įsirengti patalpoje kūrybines dirbtuves (karoliukų vėrimo studiją). Dar 2014 m. UAB ,,Inžinerika“ pagal ieškovės užsakymą parengė vidaus vandentiekio ir nuotekynės įrengimo patalpoje techninį projektą, tačiau atsakovė atsisakė duoti sutikimą. Projektas buvo keičiamas, tikslinamas.
22. 2019 m. liepos 9 d. vykusiame Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos susirinkime buvo priimtas sprendimas atsisakyti svarstyti ieškovės parengtą patikslintą projektą Nr. PS-2018-02-05-PRP-VN (ketvirtą pajungimo projekto versiją); atsakovė atsisakė svarstyti projektą, motyvuodama tuo, kad projektas buvo parengtas neįvertinus daugiabučio namo vandentiekio ir nuotekų tinklų techninio stovio, nesant užsakovės, namą administruojančios įmonės ir projektuotojo pasirašyto akto, kaip tai numatyta UAB „Vilniaus vandenys“ išduotose prisijungimo sąlygose, bei patikslintame projekte nesant konkrečių sprendinių dėl prisijungimo prie daugiabučio namo tinklų vietos. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl leidimo atlikti darbus pagal paminėtą projektą be atsakovės sutikimo, ieškovė su teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinį skundą.
23. Apeliantė nurodė, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovė nepateikė akto apie namo vandentiekio ir nuotekų tinklų techninę būklę. Apeliantė teigia, kad atsakovės iniciatyva buvo surašyti ir pateikti net du tokie aktai – 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. kovo 28 d., kuriais buvo įvertinti daugiabučio namo vandentiekio ir nuotekų tinklų techninis stovis ir galimybė prie šių tinklų prisijungti. Surašant šiuos aktus dalyvavo ir pasirašė užsakovės (ieškovės) atstovai, namą administruojančios įmonės (bendrijos) atstovai ir projektuotoja. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui ieškovė ketino iniciuoti dar vieno akto surašymą, tačiau atsakovės atstovas tai padaryti atsisakė. Apeliantės vertinimu, pateikti aktai visiškai atitinka UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas ir jos šia prasme buvo įgyvendintos tinkamai. Aktai nebuvo pripažinti negaliojančiais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti.
24. Teisėjų kolegija su apeliantės skundo argumentais nesutinka. UAB „Vilniaus vandenys“ 2017 m. kovo 30 d. išduotose prisijungimo sąlygose Nr. 17/533 nurodyta, kad užsakovas (ieškovė) privalo prisijungti nuo vidaus vandentiekio tinklų, nustačius jų techninį stovį (surašyti aktą dalyvaujant užsakovui, namą administruojančios įmonės (bendrijos) atstovui ir projektuotojui). Poreikiui esant, tinklus rekonstruoti. Suprojektuoti ir įrengti vandens apskaitą. Prisijungimą derinti su namą administruojančia įmone (bendrija). Analogiškai suderinta ir prisijungimo prie namo nuotekų tinklo sąlyga – užsakovė privalo nuotekas nuleisti į vidaus nuotekų tinklus, nustačius jų techninį stovį (surašyti aktą dalyvaujant užsakovui, namą administruojančios įmonės (bendrijos) atstovui ir projektuotojui). Poreikiui esant tinklus rekonstruoti. Prisijungimą derinti su namą administruojančia įmone (bendrija). Taigi prisijungimo sąlygų tikslas – prisijungimo suderinimas su namą administruojančia įmone; suderinti užsakovės (ieškovės) ir likusių namo bendraturčių, atstovaujamų namą administruojančios įmonės, interesus, įsitikinti, kad užsakovės konkrečiame projekte nurodyti prisijungimo prie namo bendrų vandentiekio ir nuotekų tinklų vietos ir būdai nepažeis likusių bendraturčių interesų, kad toks prisijungimas nepakenks namo bendroms sistemoms.
25. Tačiau apeliantės nurodyti apžiūros aktai patvirtina, kad užsakovės (ieškovės) ir likusių namo bendraturčių interesų suderinti nepavyko. Pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjo 21 d. aktu, apžiūrint šalto vandens įvedimo galimybę, nustatyta, kad vandenį reikėtų vesti per elektros instaliacijos ir kitokių įvadų laidus; užsakovės (ieškovės) pateiktame projekte tokio įvedimo planai ir jų įtaka elektros instaliacijai neparengti; taip pat nustatyta, kad šaltas vanduo bus jungiamas nuo priešgaisrinio vamzdžio, kaip nurodoma projektinėje dokumentacijoje. Apžiūrint esamą nuotekų sistemą ir rodomą nuotekynės įvedimą pagal projektą apžiūros metu nustatyta, kad sprendiniai yra neįgyvendinami, kadangi vamzdyno paklojimas numatytas per trečiųjų asmenų sandėliukus, kanalizacijos vamzdis nepasijungs į bendrą sistemą, nes numatytas per žemai įsikirtimo taške ir pan. Panašūs projekto trūkumai numatyti ir 2018 m. kovo 28 d. apžiūros akte. Pažymėtina, kad aktai nebuvo pasirašyti užsakovės (ieškovės) arba jos atstovo ir projektuotojos J. P.; tikėtina, kad nebuvo pasirašyta dėl nesutikimo su aktuose nustatytais projektų trūkumais. Taip pat pažymėtina, kad projektą ir jo patikslinimą parengė projektuotoja L. P., t. y. kita projektuotoja, kuri apžiūrų metu nedalyvavo. Ieškiniu reikalaujama pripažinti ieškovei teisę atlikti paprastojo remonto darbus pagal paprastojo remonto projekto PS-2018-02-05-PRP-VN versiją. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad neaišku, ar 2018 m. kovo 18 d. akte buvo tiriama galimybė pasijungti prie daugiabučio namo bendrų tinklų pagal projekto PS-2018-02-05-PRP-VN versiją. Spendžiama, kad priešingai, nei teigia apeliantė, byloje esantys apžiūros 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2018 m. kovo 28 d. aktai nei savo forma (dėl užsakovės ir projektuotojos parašų nebuvimo), nei turiniu (dėl prisijungimo vietos ir būdo suderinimo su namo administratore nebuvimo) neišpildo 2017 m. kovo 30 d. prisijungimo sąlygų Nr. 17/533 reikalavimų.
26. Dėl analogiškų motyvų atmetamas apeliantės argumentas, kad grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui ieškovė ketino iniciuoti dar vieno akto surašymą, tačiau atsakovės atstovas 2019 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku tai padaryti atsisakė; prisijungimo sąlygos reikalauja pateikti suderintą su namą administruojančia įmone (bendrija) aktą; esant esminiam šalių nesusitarimui dėl ieškovės parengto projekto tinkamumo, negalima pripažinti, kad prisijungimo sąlygų reikalavimas pateikti suderinimo aktą buvo įvykdytas, nes atsakovė atsisakė dar kartą apžiūrėti prisijungimo prie namo bendrųjų tinklų galimybes pagal analogišką projekto versiją.
27. Apeliantė taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl konkrečių prisijungimo prie daugiabučio namo tinklų sprendinių nenurodymo. Apeliantė nurodė, kad pateikė L. P. parengtus negyvenamųjų patalpų, esančių namo pirmame aukšte techninį darbo projektą PS-2017-05-30-TDP-VN ir patikslintą paprastojo remonto projektą PS 2018-02-05 PRP-VN, kuriuose nurodyti ieškovei priklausančių patalpų prijungimo prie vandentiekio ir nuotekų tinklų bei oro ventiliacijos įrengimo suprantami ir aiškūs sprendiniai. Kaip matyti ir prisijungimo schemos, šalto vandens linijos vamzdis išeina iš ieškovės patalpos grindų ir leidžiasi vertikaliai į rūsio bendrąsias patalpas ir yra prijungiamas prie šalto vandens linijos, plane pažymėtos indeksu VI nurodytos vietos; analogiškai nurodyta konkreti prisijungimo prie nuotekų tinklo vieta – iš ieškovės patalpos tiesiai per grindis nusileidžia į bendrąsias rūsio patalpas ir bendrosiose patalpose pravedamas iki pajungimo taško. Apeliantė taip pat pažymėjo, kad pats pirmosios instancijos teismas pripažino, kad projektas yra techniškai įgyvendinamas. Vandentiekio ir nuotekynės prisijungimo vieta buvo aiški ir UAB „Montuva“, kuri administruoja ir prižiūri vandentiekio ir nuotekynės tinklus, atstovui, t. y. darytina pagrįsta išvada, kad projekte prisijungimo prie vandentiekio ir nuotekynės vietos nuoroda buvo pakankamai aiški ir daugiabučio bendraturčiams.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir projekto PS-2017-05-30-TDP-VN ir patikslinto paprastojo remonto projekto PS 2018-02-05 PRP-VN paaiškinamuose raštuose nurodyta, kad pasijungimo prie bendrųjų tinklų taškai nurodomi apytiksliai, su pastabomis tikslinti darbo metu; kaip matyti iš apžiūros aktų, patikslinti pasijungimo prie bendrųjų tinklų taškų apžiūros metu nepavyko. Dėl to negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog prisijungimo prie namo bendrų sistemų taškų vietos buvo pakankamai aiškios.
29. Negalima sutikti, kad prisijungimo prie bendrųjų tinklų vietos buvo visiškai aiškios UAB „Montuva“ atstovui. Bylos duomenimis, pastatą administruojančios įmonės UAB „Montuva“ atstovas inžinierius R. Č. dalyvavo 2019 m. liepos 9 d. daugiabučio namo bendrijos susirinkime; atstovas, susipažinęs su pateiktu projektu (paskutine versija) pareiškė, kad jis neišpildo UAB „Vilniaus vandenys“ išduotų prisijungimo sąlygų, elektros įrengimo taisyklių reikalavimų, numatomos šlapios patalpos virš elektros skydinės. Kanalizaciją norima jungti netinkamu keliu. 2019 m. liepos 15 d. UAB „Montuva“ pateikė rašytinę išvadą dėl parengto projekto, kuria nepritarė numatytiems sprendiniams, nurodė, kad pagal pateiktą projektą prisijungimas negalimas, taip pat, kad toks prisijungimas būtų pavojingas. Išvadoje pažymėta, kad ieškovės patalpoje esantys neleistinai savavališkai įrengti papildomi šildymo prietaisai, kas sudaro disbalansą namo šildymo sistemoje; šalto vandens prisijungimas be suvirinimo darbų projekte nurodytoje vietoje nėra įmanomas, tačiau dėl namo vamzdyno avarinės būklės atlikti suvirinimo darbus nesaugu (2019 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimo priedas Nr. 9). Aplinkybė, kad UAB „Montuva“ pripažino, kad projektiniai sprendiniai gali būti įgyvendinti, vykdant suvirinimo darbus, nereiškia, kad pasijungimo prie bendrųjų namo tinklų vieta ir būdas yra visiškai aiškūs ir įgyvendinami; pirma, ieškovės pateiktuose projektuose, įskaitant projekto Nr. PS-2018-02-05-PRP-VN versiją, suvirinimo darbai nenumatyti. Antra, UAB „Montuva“ vienareikšmiškai nurodė, kad suvirinimo darbų negalima saugiai vykdyti dėl vandentiekio avarinės būklės; ši išvada paneigta nebuvo.
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako
31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, daro išvadą, kad atsakovė įrodė, jog jos nesutikimas dėl ginčo projekte nurodytų darbų atlikimo yra pagrįstas.
32. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
33. Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti atsakovei 665,50 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pateikta sąskaita, mokėjimo dokumentas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatyto dydžio, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš ieškovės atsakovės naudai 665,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
35. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (įmonės kodas 300617862) 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė