Administracinė byla Nr. I-4554-790/2016
Proceso Nr. 3-61-3-05197-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2, 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui T. K., atsakovo atstovui A. B., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas T. K. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1–4), prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nurodo, kad 2015-07-22 iš Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) gavo dokumentus, kuriuose rašoma, kad jo byla priimta nagrinėti EŽTT ir kad jo asmens duomenis nuspręsta laikyti anonimiškais, neskelbtinais, apie tai įspėta Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2015-07-29 dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas žurnalistės A. K. straipsnis „Iškrypėlio dejonės“, kuriame pateikti iškraipyti kai kurie faktai, įdėta pareiškėjo nuotrauka retušuotomis akimis, minimas miestas bei asmens duomenys, o informacija gauta iš Teisingumo ministerijos. Pareiškėjas teigia, kad po šio straipsnio pasirodymo pataisos namuose buvo sumuštas, dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala. 2015-08-08 dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas antras žurnalistės A. K. straipsnis „Pedofilui už grotų nesaldu“, kuriame vėl minimi pareiškėjo asmens duomenys bei įdėta ta pati nuotrauka. Pareiškėjas įsitikinęs, kad žurnalistė A. K. informaciją gavo tiesiogiai iš Teisingumo ministerijos, kadangi tai paminėta ir straipsnyje. Pareiškėjas mano, kad Teisingumo ministerija (jos darbuotojai) nesilaikė EŽTT nurodymų ir paviešino gautą informaciją, tuo pareiškėjui padarydami neturtinę žalą, o jo asmeninių neturtinių teisių pažeidimai buvo tyčiniai. Teisingumo ministerija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl yra visos deliktinės prievolės sąlygos. Dėl atsakovo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais – neviltimi, skriauda, liūdesiu, nepatogumais, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas. Pareiškėjas mano, kad teisės pažeidimo pripažinimas negali būti savarankišku pažeistų teisių gynimo būdu, o jo prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma yra simbolinė, nes neviršija kaltiems asmenims (įstaigų vadovaujantiems pareigūnams) už jo teisių pažeidimo laikotarpį sumokėto atlyginimo sumos. Atsikirtime į Teisingumo ministerijos atsiliepimą (b. l. 37–38) pareiškėjas nurodo, kad jokiai žiniasklaidos priemonei skunde minimos informacijos nesuteikė, o ją žinojo tik jis pats ir Teisingumo ministerija. Kiti Teisingumo ministerijos atsiliepime minimi straipsniai pasirodė žymiai vėliau po pirmojo straipsnio dienraštyje ,,Lietuvos rytas“.
Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–30). Atsakovo atstovas teigia, kad Vyriausybės atstovo EŽTT ir EŽTT tinklapiuose yra pateikiama trumpa informacija apie asmenis, kurie kreipėsi į EŽTT, tačiau santraukos pateikiamos nuasmenintos – jose nėra informacijos, iš kurios būtų galima nustatyti pareiškėjų tapatybę. EŽTT tinklapyje pateikiama dar daugiau ir detalesnės informacijos apie pareiškėją T. K. (pvz. skriaudžiami mažamečiai buvo pareiškėjo sūnūs, apie pareiškėjo sugyventinę V. K., apie patį ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir pan.). Valstybinės institucijos nepateikia informacijos apie pareiškėjus daugiau, nei tokios informacijos pateikia EŽTT. Informacija apie pareiškėją galėjo pasklisti ir dėl paties pareiškėjo neatsargių veiksmų. „Laisvo laikraščio“ internete skelbiamame straipsnyje „Lietuva bando nužudyti kalinį, kurio skundą dėl kankinimo nagrinėja EŽTT“ teigiama, kad asmuo, prisistatęs T. K. (nurodoma pilnas vardas ir pavardė), žurnalistams paviešino informaciją apie pareiškėjo baudžiamąją bylą susitikimo metu 2013 m. liepos 16 d., kuri netrukus po susitikimo buvo paskelbta „Laisvame laikraštyje“. Todėl darytina išvada, kad informacija apie pareiškėją žiniasklaidoje skelbiama jau nuo 2013 m. o ne nuo tariamo Teisingumo ministerijos pareiškėjo tapatybės atskleidimo 2015 m. Pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodo, kokie Teisingumo ministerijos veiksmai (neveikimas) yra neteisėti, dėl kurių pareiškėjui atsirado menama žala, nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad žala jam atsirado būtent dėl Teisingumo ministerijos veiksmų ar neveikimo. Siekiant pagristi atsiradusią žalą, pareiškėjas turi įrodyti valstybės neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neva neteisėtų atsakovo veiksmų egzistuoja žalos padarymo faktas, neįrodė ir priežastinio ryšio sąlygos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 2 d. buvo sumuštas pataisos namuose, dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Kokiais veiksmais Teisingumo ministerija atliko jo asmens duomenų paviešinimą nežino, tačiau yra įsitikinęs, kad straipsniai dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ atsirado tik po to, kai Teisingumo ministerija perdavė informaciją žurnalistams.
Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas skundą grindžia samprotavimais, nėra pateikta įrodymų. Teisingumo ministerijos tinklalapyje yra teikiama tik nuasmeninta informacija.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, Teisingumo ministerijai (jos darbuotojams) nesilaikius EŽTT nurodymų ir perdavus visuomenės informavimo priemonei „Lietuvos rytas“ informaciją apie pareiškėjo kreipimąsi į EŽTT.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nustatyta, kad EŽTT 2015-07-15 informavo pareiškėją apie antrosios kolegijos pirmininkės sprendimą pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybei apie pareiškėjo pateiktą peticiją ir priimtą sprendimą suteikti pareiškėjui anonimiškumą (b. l. 42-45).
2015-07-29 interneto portale lrytas.lt buvo patalpintas straipsnis ,,Nuteistas pedofilas teismui skundžiasi dėl kankinimų“ (b. l. 6–7). Straipsnyje be kita ko nurodyta, kad: ,,<...> 43 metų kaunietis T. K. toliau šokdina teisėsaugininkus ir valstybę, kaltindamas juos kankinimais bei jo teisių į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Lietuvos Vyriausybei perdavė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme nuteisto T. K. peticiją <...>“. 2015-08-08 dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas straipsnis ,,Pedofilui už grotų nesaldu“ (b. l. 8). Straipsnyje be kita ko nurodyta, kad: ,,<...Yla iš maišo išlindo paskelbus, jog T. K. kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) ir reikalauja kompensacijos iš Lietuvos už tariamą jo kankinimą ir esą pažeistas jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą <...>“.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Teisingumo ministerijos veiksmų, atskleidus informaciją žurnalistei apie EŽTT perduotą Lietuvos Vyriausybei pareiškėjo peticiją.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11).
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 5(1) straipsnio 3 dalis numato, kad Lietuvos valstybei EŽTT atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas EŽTT. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 929 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2011 redakcija) 7.8 punktas numato, kad viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT funkcijų yra informuoti atitinkamas institucijas apie EŽTT priimtus sprendimus bylose prieš Lietuvą, taip pat apie Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduotas naujas bylas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT veiklos organizacinį ir techninį aptarnavimą vykdo Teisingumo ministerija, įgyvendinti jo teises ir pareigas padeda specialiai tam įsteigtas Teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyrius.
EŽTT Teismo taisyklių 33 taisyklės 1 punktas numato, kad teismo dokumentai yra vieši išskyrus tuos atvejus, kai pagal šios taisyklės 2 punktą kolegija išimties tvarka savo iniciatyva arba šalies ar bet kurio kito suinteresuoto asmens prašymu nusprendžia kitaip. 33 taisyklės 2 punktas numato, kad viešas priėjimas prie dokumentų gali būti apribotas moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo demokratinėje visuomenėje sumetimais, arba kai to reikalauja nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, arba – tokiu mastu, kokiu, kolegijos nuomone, tai būtina – esant ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių viešumas pakenktų teisingumo interesams.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT interneto tinklalapyje 2015-07-22, iki pareiškėjo nurodytų straipsnių publikavimo, buvo patalpintas pranešimas ,,Perduota peticija dėl tariamai patirto kankinimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo“. Jame nurodyta, kad EŽTT perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei T. K. peticiją prieš Lietuvą (Nr. 14000/12), pateikta kita informacija apie faktines bylos aplinkybes. Informacija pateikta nuasmeninta, neatskleidžiant pareiškėjo asmens tapatybės. Teisingumo ministerija dėl pareiškėjo peticijos nepaskelbė daugiau informacijos, nei jos nurodo pats EŽTT savo interneto tinklapyje. Taigi Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT interneto tinklalapyje 2015-07-22 pateikusi nuasmenintą informaciją apie EŽTT perduotą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pareiškėjo peticiją, EŽTT sprendimo suteikti pareiškėjui anonimiškumo nepažeidė.
Pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad informaciją apie pareiškėjo asmens tapatybę (t. y., kad pranešime nurodytas T. K. yra būtent pareiškėjas) žurnalistei perdavė Teisingumo ministerijos darbuotojai, nepateikia, šią aplinkybę grindžia savo spėjimais, prielaidomis. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, 2015-07-29 interneto portale lrytas.lt patalpintame straipsnyje ,,Nuteistas pedofilas teismui skundžiasi dėl kankinimų“ nėra įvardinta, kad žurnalistė informaciją apie T. K. tapatybę (ir kitas straipsnyje nurodomas aplinkybes) gavo iš Teisingumo ministerijos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT interneto tinklalapyje 2015-07-22 publikuotame pranešime, be informacijos apie EŽTT paduotą T. K. peticiją, pateikta glausta informacija apie įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012-11-23 apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuotus T. K. padarytus nusikaltimus. Akivaizdu, kad apie šiuos įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012-11-23 nuosprendžiu konstatuotus nusikaltimus buvo žinoma kai kuriems kitiems visuomenės nariams (nukentėjusiesiems, jų giminaičiams, kt.), kitoms valstybės institucijoms. Taigi žurnalistė pagal Vyriausybės atstovo EŽTT interneto tinklalapyje paskelbtą informaciją turėjo galimybę gauti informaciją iš kitų, nei Teisingumo ministerija, informacijos šaltinių apie tai, kas yra peticiją EŽTT pateikęs asmuo T. K. Be to, iš aptariamo straipsnio turinio matyti, kad jame pakankamai detaliai apibūdinamos T. K. gyvenimo, nusikaltimų padarymo, jų atskleidimo aplinkybės, kurios, tikėtina, Teisingumo ministerijai apskritai nebuvo žinomos.
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, laiko neįrodyta aplinkybę, iš kurios pareiškėjas kildina neturtinės žalos padarymą, kad Teisingumo ministerija (jos darbuotojai), nesilaikydami EŽTT nurodymų, atskleidė informaciją žurnalistei apie EŽTT perduotą Lietuvos Vyriausybei pareiškėjo peticiją. Todėl nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, kad Teisingumo ministerija ir jos tarnautojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos tarnautojai privalėjo veikti.
Iš pareiškėjo skundo teismui turinio (skundo trečioji pastraipa) matyti, kad pareiškėjas jam padarytos neturtinės žalos faktą įrodinėja 2015-08-08 dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ išspausdintame straipsnyje ,,Pedofilui už grotų nesaldu“ nurodytomis aplinkybėmis, kad po 2015-07-29 paskelbto straipsnio kiti nuteistieji atpažino pareiškėją kaip straipsnyje minimą T. K. ir jį sumušė. Tačiau teismas pabrėžia, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių minėtame straipsnyje nurodytas aplinkybes dėl jo sumušimo. Teismui nepateikti duomenys apie nurodomo sumušimo motyvus, t. y. kad pareiškėjo nurodomo sumušimo motyvas buvo tariamai Teisingumo ministerijos atskleistas žurnalistei jo kreipimosi į EŽTT faktas. Taigi teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė neigiamų pasekmių dėl jo nurodomo įvykio (neturtinės žalos) priežastinio ryšio su Teisingumo ministerijos tariamai neteisėtais veiksmais. Jei iš tiesų įvyko pareiškėjo nurodomas, dienraštyje „Lietuvos rytas“ aprašomas pareiškėjo sumušimas, civilinė atsakomybė dėl tokio įvykio sukeltų neigiamų pasekmių tiesiogiai kyla neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas prieina prie išvados, kad šiuo atveju nėra nustatytas CK 6.271 straipsnyje nurodytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas – Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai atskleidžiant žurnalistei informaciją apie pareiškėjo asmens tapatybę ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjui kilusių neigiamų pasekmių (neturtinės žalos fakto) ir pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, negali būti tenkinamas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo T. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras