Administracinė
byla Nr. N 9 (62) – 415/2006
Procesinio sprendimo kategorija – 26.1, 34
„(S)“

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
N U T A R T I S
2006 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos Vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija,
susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo
Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko),
rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos
Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2005 m. liepos 15 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė:
Apylinkės teismo nutarimu
administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant patrauktojo administracinėn
atsakomybėn asmens veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. V. Č.
surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama
UAB "Žildeta" direktore, 2005 03 21 ir 2005 04 07 leido dirbti
nesudariusiam darbo sutarties, t. y. nelegaliai, A. K. - tuo V. Č. padarė
administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41 3 str. l d. (nelegalus darbas).
Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime,
Kaltinimas iš esmės grindžiamas A. K. parodymais bei jo pateiktais dokumentais
- 2005 04 07 PVM sąskaita faktūra ir 2005 03 21 kelionės lapu Nr.20050321. jis aiškino,
kad jis, ieškodamas darbo, š.m. vasario mėn. kreipėsi į UAB "Žildeta"
dėl darbo ir jį priėmė dirbti vadybininku - reikėjo savo automobiliu BMW 520
išvežioti gaminamą produkciją į prekybos taškus ir ieškoti naujų klientų. Dirbo
iki 2005 04 20, tačiau atlyginimo jam V. Č. nemokėjo, oficialiai neįdarbino.
Sutartas atlyginimas buvo 1500 - 2000 Lt per mėnesį į rankas.
V. Č. kaltės nepripažino ir paaiškino,
kad ji dirba UAB "Žildeta" direktore, bendrovė užsiima konditerijos
gaminių gamyba bei išvežiojimu po prekybos taškus. Pokalbiui kaip darbo
ieškantis buvo atvykęs A. K., tačiau jis neturėjo automobilio, kuris atitiktų
higienos reikalavimus, keliamus produkcijos išvežiojimui, todėl į darbą nebuvo
priimtas. Tačiau jis vis tiek būdavo įmonės patalpose, prašėsi priimamas, nes
norėjo važinėdamas suderinti savo verslą - draudimo paslaugų teikimą ir
produkcijos išvežiotojo darbą, sėdėdavo pas buhalterę, gerdavo kavą, kartu
važinėdavo su įmonės vadybininkais po objektus, į kuriuos būdavo išvežiojama
produkcija, pasiūlė automobilių meistrą, kuris galėtų suremontuoti sugedusį
bendrovės automobilį. Šis automobilis buvo remontuojamas apie pusantro mėnesio
pas jo rekomenduotą meistrą, o kai buvo suremontuotas, A. K. savavališkai paėmė
apmokėjimo dokumentus ir ant jų pasirašė. Kelis kartus įmonės vadybininkai
skundėsi, kad po to, kai su jais važiuodavo A. K., dingo dokumentai.
Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba UAB
"Žildeta" sandėlininke. A. K. yra mačiusi bendrovės patalpose, tačiau
ką jis ten veikia, nežino. Ji jam niekada nėra išdavusi jokių prekių. PVM
sąskaitoje faktūroje Nr.0002454 yra įrašyta jos pavardė, tačiau ji jam prekių
pagal šį dokumentą tikrai neišdavė, ant kelionės lapo Nr.20050321 taip pat yra
jos pavardė, tačiau parašas ne jos, o J. K., jame nurodytų prekių ji taip pat
neišdavė. Liudytoja J. K. parodė, kad ji dirba UAB "Žildeta" finansiste,
A. K. buvo atėjęs įsidarbinti, tačiau kadangi jis neturėjo automobilio, tinkamo
gabenti maisto produktus, į darbą priimtas nebuvo. Tačiau jis vis tiek ateidavo
į bendrovės patalpas, ateidavo pas ją, buvo labai paslaugus ir malonus, jie
kartu išgerdavo kavos. Jis rodė patentą, kuriuo jam buvo leista teikti draudimo
paslaugas, sakė kad jam būtų patogu išvežioti bendrovės produkciją, tuo pačiu
jis galėtų siūlyti draudimo paslaugas kituose rajonuose. Jis važiuodavo kartu
su kitais vairuotojais į rajonus, taip pat norėjo perparduoti bendrovės
produkciją. Tuo tikslu jam vieną kartą buvo išrašytas kelionės lapas Nr.
20050321, tačiau mokesčių inspekcijoje jai pasiteiravus, ar turint patentą
verstis draudimo veikla galima pardavinėti maisto produktus, buvo gautas
neigiamas atsakymas, todėl išduotos prekės buvo grąžintos atgal į sandėlį, o šį
kelionės lapą jis savavališkai pasiėmė. Pagal sąskaitą faktūrą ser. ZIL
Nr.0002454 ji kartu su A.K. vežė prekes Sonatos Alesiūtės įmonei, buvo vežta jo
iniciatyva, jis kvietėją važiuoti į kavinę ir tuo pačiu užvežti bendrovės
produkciją, o kadangi tuo metu nebuvo kam nuvežti šių prekių, ji sutiko ir dėl
to labai gailisi. Taip pat teigė, kad A.K. nuo jos stalo yra paėmęs ir daugiau
dokumentų su įmonės antspaudais, prašė jos paliudyti, kad jis iš tiesų
nelegaliai dirbo UAB "Žildeta", tačiau ji nesutiko, kadangi taip
nebuvo. Liudytoja S. A., S.Alesiūtės įmonės savininkė, patvirtino, kad J. K.
kartu su nepažįstamu, pirmą kartą matytu vyriškiu atvežė prekes pagal sąskaitą
faktūrą serija ZIL Nr.0002454, tačiau kaip atrodė tas vyriškis, neprisimena. Įvertinus
byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad nukentėjusio parodymų
nepatvirtino liudytojai, su kuriais jis teigia dirbęs. Apie kelionės lapo ir
sąskaitos faktūros, kuriuose įrašytos A.K. pavardės patekimo pas A.K. aplinkybes
parodė liudytoja J. K., ir šie faktai rodo tik tai, kad jis yra buvęs bendrovės
patalpose, bendravęs su darbuotojais, žino vietas, kur buvo išvežiojama
produkcija. Teismo nuomone, šioje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių
daryti neabejotiną išvadą, kad buvo padaryta administracinio teisės pažeidimo
protokole nurodyta veika, t.y. kad A.K. nelegaliai dirbo UAB
"Žildeta" dėl direktorės V.Č. kaltės. Administracinė byla V. Č.
atžvilgiu nutrauktina nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo,
numatyto ATPK 413 str. 1 d. sudėties.
Lietuvos
Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Kauno miesto apylinkės
teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme, nes nutarimas neteisingas. Teismas
nesirėmė pateiktais liudininko A. K. parodymais, kuriuose jis aiškiai nurodė,
kad UAB "Žildeta", nesudaręs darbo sutarties (nelegaliai) dirbo nuo
2005 m vasario mėn. 21 d. iki balandžio mėn. 20 d. vadybininku. Su bendrovės
direktore V. Č. buvo sulygtas mokėti 1500 - 2000 Lt. darbo užmokestis. Teismas
rėmėsi tik pažeidėjos V. Č. ir jos šaliai atstovaujančių liudytojų parodymais. V.
Č. paaiškinimas, kad A. K. nedirbo bendrovėje, o su įmonės vadybininkais
važinėdavo po objektus, į kuriuos išvežiojama produkcija, teismo turėjo būti
vertinamas kritiškai. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas, surašydamas administracinio
teisės pažeidimo protokolą. rėmėsi nelegalų A. K. darbą patvirtinančiais
raštiškais įrodymais, t. y. UAB "Žildeta" kelionės lapu Nr. 20050321,
kuriuo buvo išduota įmonės produkcija, pakrauta į liudytojo automobilį BMW 520.
Faktas patvirtintas darbuotojos J. K. parašu (kaip buvo nustatyta bylos
nagrinėjimo metu). Taip pat iš PVM 2005 m. balandžio 7 d. sąskaitos faktūros
ZIL Nr. 0002454 nustatyta, kad A. K. išduota bendrovės produkcija, kurios
gavimas patvirtintas jo parašu. A. K. "Žildetos" produkciją pristatė Sonatos
Alesiūtės įmonei. UAB "Žildeta" darbuotojos J. K. parodymai, kad A. K.
vieną kartą buvo išrašytas kelionės lapas Nr.20050321, bet vėliau prekės
gražintos atgal į sandėlį, o kelionės lapas jo pasiimtas savavališkai, ir kad A.
K. vėžė prekes Sonatos Alesiūtės įmonei savo iniciatyva teismas turėjo vertinti
kritiškai. Teismo nutartyje nepagrįstai teigiama, kad nesurinkta įrodymų apie
darbdavio atstovo ir darbuotojos susitarimą dirbti tam tikrą darbą už tam tikrą
atlygį. A. K. raštiški paaiškinimai įrodo, kad su UAB „Žildeta" direktore
V. Č. buvo sulygtas darbo užmokestis. Raštiški įrodymai surinkti byloje
patvirtina, kad A. K. faktiškai dirbo UAB "Žildeta" vadybininku, t. y.
šalys buvo susitarę dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 95 str. numatytų
darbo sutarties sąlygų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
ATPK 41 3 straipsnyje yra išdėstyta
blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai
išdėstyti kitame teisės akte. Dėl to taikant ATPK 41 3 straipsnį ir
sprendžiant dėl nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo,
sudėties elementų, būtina vadovautis Darbo kodeksu. Draudžiama veika pagal ATPK
41 3 straipsnį yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo
susitarimui yra būdingi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 93
straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius
rašytinės darbo sutarties. Kad nustatyti, jog padarytas administracinio teisės
pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas, būtina konstatuoti, jog yra nelegalaus
darbo sudėties objektyvieji požymiai: dirbamas darbas; darbdavio ir dirbančiojo
santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis), t. y. darbas
turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam
tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras
pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo
dirba atlygintinai; nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99
straipsnis). Asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsnį
nėra būtina kiekvienu atveju detaliai nustatinėti visų DK 93 straipsnyje
nurodytų darbo sutarties požymių turinio. Nustatant atlygintinumo faktą nėra
būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai,
nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas už darbą gali būti nustatomas
vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais.
Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės
kaip pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštasis kaltinimas dėl
nelegalaus darbo yra neįrodytas, jog nėra visų būtinų teisės pažeidimo sudėties
elementų. Reikia sutikti su apeliantu, kad šioje byloje yra prieštaringų
įvairių asmenų pasakytų teiginių. Vertinant įrodymus yra svarbios aplinkybės,
kad V. Č. pateikė nenuoseklius, prieštaringus paaiškinimus, jos nurodyta
versija yra neįtikima; dalis liudytojų yra nuo darbdavio priklausomi asmenys,
suinteresuoti liudyti darbdavio naudai, tuo tarpu, byloje yra parodymų, kurie
nepaneigia A. K. nurodytų aplinkybių ir rašytinių
įrodymų, apie kuriuos kalbama apeliaciniame skunde. Iš šių įrodymų seka, kad
buvo atliekama darbo funkcija, o ne kad asmuo buvojo organizacijoje tik savo
noru, be tikslo. Neįtikėtina, kad be įmonės savininko žinios pašalinis asmuo
būtų bendrovės patalpose arba atliktų tam tikrus darbus be darbdavio žinios ir
prieš jo interesus ir pan. Taigi, byloje yra duomenų, kad A. K. dirbo įmonės naudai, jo ir darbdavio
santykiuose yra darbo sutarties požymių, o darbdavys leido dirbti asmeniui
nesilaikydamas darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismas atliko
paviršutinišką įrodymų vertinimą ir reikia sutikti su apeliantu, kad bylą
nutraukė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas negali bylą nagrinėdamas
rašytinio proceso tvarka, t. y. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn
traukiamam asmeniui pabloginti jo padėties, be to turi būti šiam asmeniui užtikrinama
teisė į apeliaciją. Dėl to byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos
teismui iš naujo. Kadangi nėra protokolo, galima sutikti su apeliantu, kad
liudytojų apklausa galėjo būti atlikta paviršutiškai, nes nedalyvavo
inspekcijos pareigūnai. Padarytas įrodymų vertinimas, neatitinka teisės
principų (ATPK 257 str.).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d. 3 p.
n u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutarimą
panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus
Valančius