Civilinė byla Nr. 2S-655-368/2014
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02702-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 99.1; 121.6; 122.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės individualios įmonės (toliau IĮ) „Tomo technika“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-76-641/2014, kuria atsakovei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, panaikinimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovės (toliau UAB) „SCT Lubricants“ pateikė Šiaulių apylinkės teismui ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei IĮ „Tomo technika“ dėl avanso, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 99 500 Lt avansą, 7 020 Lt delspinigius, 8,51 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu, be kita ko, ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 99 500 Lt avansą, 3 582 Lt delspinigius, 7,51 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių apylinkės teisme gautas 2014 m. gegužės 9 d. atsakovės IĮ „Tomo technika“ apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo, ir jame atsakovė, be kita ko, prašė atidėti 3062 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino atsakovės IĮ „Tomo technika“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatė apeliantei IĮ „Tomo technika“ 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus – sumokėti 3 062 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui. Sprendė, kad su skundu pateikti įrodymai yra nepakankami nustatyti realią apeliantės turtinę padėtį ir taikyti CPK 84 straipsnio nuostatas, kadangi apeliantė nepateikė objektyvių ir oficialių įmonės ūkinę finansinę padėtį atspindinčių įrodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) IĮ „Tomo technika“ prašo teismo nutartį panaikinti ir tenkinti jos prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Atskirajame skunde teigia, kad pateikė teismui finansinę padėtį parodančius dokumentus. Mano, kad teismas formaliai vertino pateiktus įrodymus ir pažeidė teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principus.
Atsiliepdama į apeliantės atskirąjį skundą, ieškovė UAB „SCT Lubricants“ prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime tvirtina, kad atsakovės pateikti dokumentai neįrodo aplinkybių, jog atsakovė nepajėgi sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Ieškovės manymu, atsakovė turėjo laiko sukaupti lėšų žyminiam mokesčiui.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) (320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (atsakovės) IĮ „Tomo technika“ atskirasis skundas netenkintinas.
Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtindamas šią sąlygą, įstatymų leidėjas siekia kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt.
Teismas pažymi, kad reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises ar ribojantis asmens teises į teisminę gynybą.
Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės apeliaciniu skundu ginčijama suma sudarė 103 082 Lt, sprendė, jog mokėtinas žyminis mokestis už paduodamą skundą yra 3 062 Lt.
Prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunki, įsipareigojimai kreditoriams siekia 95 810,06 Lt, įmonė 8 087,86 Lt skolinga Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybai. Savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantė pateikė teismui informacijos apie įmonės skolas „Sodrai“ kopiją, debitorių ir kreditorių sąrašų kopijas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė nepagrindė savo teiginių dėl sunkios finansinės padėties.
Nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė banko sąskaitos išrašo kopiją, iš kurios matyti, kad sąskaitos likutis yra 0 Lt, taip pat apeliantė pateikė 2013-03-26 pirkimo-pardavimo sutarties kopiją.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmens, prašančio atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į tai, ar pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą ieškinio ar apeliacinio skundo pateikimo metu jis gali sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, ar įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam nėra per sunki našta. Šalis, pateikdama teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pridėti visus įrodymus, patvirtinančius jo laikiną sunkią turtinę padėtį. Teismas, įvertinęs visus apeliantės pateiktus įrodymus, sprendžia, jog jie išsamiai neparodo apeliantės turtinės padėties, o pateiktų įrodymų visuma neįtikina, jog įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą jai yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė sumokėjo žyminį mokestį už priešieškinio ir patikslinto priešieškinio pateikimą ir byloje naudojosi profesionalaus advokato mokamomis teisinėmis paslaugomis.
Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, ne tik esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo, t. y. pagerėjimo, perspektyvos tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Priešingu atveju, nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, kad dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą momentu asmuo negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, tačiau nesant duomenų, kad ateityje jo padėtis pasikeis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras, būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2640/2011).
Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad, jeigu asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-523/2009).
Teismas pažymi, kad, nors atsakovė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už apeliacinį skundą grindžia sunkia turtine padėtimi, tačiau nepateikė įrodymų, jog jos turtinė padėtis pagerės ir ateityje atsiras galimybių sumokėti žyminį mokestį (CPK 178 str.).
Nors atsakovė skunde teigė, kad 2014 m. birželio mėnesį ketina visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2013-03-26 pirkimo-pardavimo sutartį, ir turės galimybę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą, teismas, atsižvelgdamas į šios bylos nagrinėjimo terminą, atmeta šiuos teiginius, kaip deklaratyvius.
Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apskundė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį ir prarado galimybę laiku pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nustato papildomą terminą nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei IĮ „Tomo technika“ papildomą terminą iki 2014 m. spalio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
Teisėjas Egidijus Mockevičius