Baudžiamoji byla Nr. 2K–32/2011

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija:

                                       2.4.7(S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                             2011 m. vasario 1 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu O. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta devyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš O. M. priteista E. P. 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, S. P. – 1000 Lt neturtinei ir 82,14 Lt turtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 1800,38 Lt.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria O. M. nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; O. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių; iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad O. M. vieną kartą S. P. galvą trenkė sau į koją; ištaisyta klaida nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo Valstybinei ligonių kasai, vietoj 1800,38 Lt nurodant 1792,13 Lt sumą; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista; iš O. M. nukentėjusiajai S. P. priteista 300 Lt išlaidoms advokato darbui apmokėti.

 

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su byla,

 

n u s t a t ė :

 

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu O. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą šiomis aplinkybėmis: 2009 m. gegužės 8 d., apie 20.00 val., Klaipėdoje, Dragūnų g. 5 namo kieme, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydama visuomenės rimtį bei tvarką, pašalinių žmonių ir kieme buvusių vaikų akivaizdoje, priėjusi prie nukentėjusiosios nepilnametės S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), priekaištaudama, jog ši jos mažamečiam sūnui sakė angliškus necenzūrinius žodžius, sugriebė nukentėjusiąją S. P. už plaukų, vieną kartą jos galvą trenkė sau į koją, po to iš S. P. paimta rakete sudavė jai per sugipsuotą dešinę ranką, tris kartus spyrė nukentėjusiajai į kojas ir taip padarė jai galvos sumušimą, veido minkštųjų audinių patinimą bei galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria O. M. nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį; O. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinta, nenustačius, kad ji padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip pat šiuo nuosprendžiu iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad O. M. vieną kartą S. P. galvą trenkė sau į koją. Nuosprendyje nedetalizuota, kokiu būdu nukentėjusiajai S. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu nuteistoji O. M. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nuosprendį ir bylą jai nutraukti.

Skunde kasatorė nurodo, teismų sprendimai dėl jos pripažinimo įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra neteisėti ir nepagrįsti. Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų. Jie vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, neišsiaiškino visų aplinkybių, nepašalino įrodymų prieštaravimų, suvaržė įstatymų garantuotas nuteistosios teises bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad kasatorė nukentėjusiosios S. P. galvos sau į koją netrenkė, ir šiuos veiksmus pašalinęs iš kaltinimo, paliko galioti likusią Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria kasatorė pripažinta kalta padariusi nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Taigi O. M. liko nuteista už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis sugriebė nukentėjusiajai S. P. už plaukų, po to iš jos paimta rakete sudavė jai per sugipsuotą dešinę ranką bei tris kartus spyrė į kojas; taip padarė galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tačiau kasatorė pažymi, kad nukentėjusiajai nustatytas galvos sumušimas su veido minkštųjų audinių patinimu, patikslinus kaltinimą, negalėjo atsirasti nuo nuteistosios veiksmų. Be to, iš nukentėjusiosios ligos istorijos matyti, kad ši, būdama ligoninėje, griuvo ir susitrenkė galvą, todėl jai konstatuoti veido minkštųjų audinių patinimai ir galvos smegenų sutrenkimas galėjo atsirasti nuo to. Taip pat dieną iki šio konflikto nukentėjusioji buvo patyrusi dešinės rankos traumą, todėl, kasatorės nuomone, neatmestina galimybė, kad šios traumos metu galėjo būti sutrenktos smegenys. Taigi O. M. tvirtina, kad nepaneigti jos parodymai, jog ji nukentėjusiajai jokių smūgių nesudavė, tik timptelėjo už kasos, o nuo tokių veiksmų galvos smegenų sukrėtimas negalėjo būti padarytas.

Apeliacinės instancijos teismas, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes ir iš kaltinimo pašalinęs koja suduotą smūgį į galvą, be pagrindo paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistoji nuteista už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia išvada nepagrįsta byloje ištirtais įrodymais. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Byloje turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, nesant nuteistosios veikoje nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

Nuteistosios manymu, nukentėjusioji su savo motina, siekdamos išvengti atsakomybės už kasatorės sumušimą, melagingai apkaltino nuteistąją ir siekė pasipelnyti iš šio konflikto. Be to, priimamas išteisinamąjį nuosprendį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, Klaipėdos apygardos teismas nepanaikino pirmosios instancijos nuosprendžio dalies dėl bausmių bendrinimo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistosios O. M. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinant Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nuosprendį ir perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Atsiliepime prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl O. M. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pakeitė nuteistosios padarytų nusikalstamų veiksmų apimtį – pašalino kaltinimą, jog „O. M. vieną kartą S. P. galvą trenkė sau į koją“. Padaręs tokį esminį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimą, teismas naujo nuosprendžio nustatomosios dalies iš viso nesuformulavo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nedetalizavo, kokiu būdu nuteistoji padarė nukentėjusiajai S. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį galvos sužalojimus, nes tokie sužalojimai nuo sugriebimo už plaukų, smūgių per ranką ir spyrių į kojas objektyviai negalėjo atsirasti. Taigi iš nuosprendžio negalima suprasti, kokias konkrečiai įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė apeliacinės instancijos teismas, nors abiejų instancijų teismai pripažino, jog nuteistoji O. M. naudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusiąją S. P. Iš teismo medicinos specialisto išvados ir kitų byloje esančių medicininių duomenų akivaizdu, kad kūno sužalojimai (galvos sumušimas, veido minkštųjų audinių patinimai, galvos smegenų sukrėtimas), lėmę nesunkų S. P. sveikatos sutrikdymą, buvo padaryti būtent 2009 m. gegužės 8 d., antroje dienos pusėje. Kasatorės argumentą, kad neva S. P. susižalojo galvą 2009 m. gegužės 10 d., jau gulėdama ligoninėje, paneigė Klaipėdos m. Greitosios medicinos pagalbos siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, patvirtinantys, jog nukentėjusioji galvos sužalojimus patyrė 2009 m. gegužės 8 d. ir būtent dėl galvos sužalojimo tą patį vakarą greitosios pagalbos medikai ją pristatė į Klaipėdos vaikų ligoninę.

Taigi apibendrindamas prokuroras teigia, kad teismas surašė įstatymo reikalavimų neatitinkantį apkaltinamąjį nuosprendį, todėl padarė esminius BPK 331 ir 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Be to, jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos ir teismo išvados dėl bausmių.

Nuteistosios O. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

 

Dėl esminių BPK 331 straipsnio 1, 2 , 4 dalių ir 305 straipsnio 1 dalies  pažeidimų

Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalies reikalavimus apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Pagal BPK XXIII skyriaus 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas turi nurodyti šio teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka šių BPK reikalavimų. Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl O. M. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalindamas aplinkybę, jog „O. M. vieną kartą S. P. galvą trenkė sau į koją“, naujos nuosprendžio nustatomosios dalies neišdėstė. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje aprašyti tik pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 straipsnio 1 dalis), požymiai. Pažymėtina, kad, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pašalinus aplinkybę, jog „O. M. vieną kartą S. P. galvą trenkė sau į koją“, liko neaišku, kokiu būdu nukentėjusiajai buvo padarytas teismo medicinos specialisto išvada konstatuotas galvos sumušimas, veido minkštųjų audinių patinimas bei galvos smegenų sukrėtimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nuo kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų O. M. veiksmų – sugriebimo nukentėjusiajai S. P. už plaukų, sudavimo paimta rakete jai per sugipsuotą dešiniąją ranką, trijų spyrių į kojas – galvos sužalojimas objektyviai negalėjo atsirasti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad teismas, neišdėstęs įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių, esmingai pažeidė BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių bei 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikindamas jo dalį dėl O. M. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nei aprašomojoje, nei rezoliucinėje nuosprendžio dalyse nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, kuria pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad, jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo.

Konstatavus esminius BPK 331 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių bei 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus, kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo, kurių pagrindu O. M. pripažinta kalta padariusi nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis) nukentėjusiajai S. P., paliktini nenagrinėti. Nesant aiškiai ir konkrečiai išdėstyto apeliacinės instancijos teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių aprašymo, kolegija neturi galimybės patikrinti nuosprendžio įrodymų vertinimo aspektu.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

 

Teisėjai                                                                                                               Aldona Rakauskienė

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                               Vytautas Piesliakas

 

                                                                                                                                                                                                                                                                                                Antanas Klimavičius