Civilinė byla Nr. e2-1485-230/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01474-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.7.; 2.6.8.11.1.; 2.6.11.1; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,  

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovių bankrutavusios individualios V. J. įmonės „Viktorija“ ir BUAB „Viva Victoria“ bankroto administratoriaus UAB „Forum regis“ įgaliotam asmeniui A. Š. ir advokatei J. U.,

atsakovės UAB „Reston Solutions“ atstovui advokato padėjėjui P. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių bankrutavusios individualios V. J. įmonės „Viktorija“ ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Viva Victoria“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reston Solutions“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, akcinei bendrovei Šiaulių bankas dėl restitucijos taikymo ir su turtu susijusių dokumentų grąžinimo ir

n u s t a t ė :

ieškovė bankrutavusi V. J. įmonė „Viktorija“ ieškinyje teismo prašo: 1) taikyti restituciją – grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 219,17 kv. m bendro ploto pastatą – kavinę, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 17,81 kv. m bendro ploto pastatą – šaudyklą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – teniso kortus, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei visus su nekilnojamuoju turtu susijusius ir atsakovės turimus dokumentus (nekilnojamojo turto inventorines/kadastro bylas), o atsakovei pažeidus įpareigojimą, paskirti jai 10 Eur baudą už kiekvieną dokumentų neperdavimo dieną, įpareigojant šią baudą sumokėti ieškovės naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė BUAB „Viva Victoria“ ieškinyje teismo prašo: 1) taikyti restituciją – grąžinti ieškovei nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 1 410,94 kv. m bendro ploto pastatą – maitinimo ir pramogų kompleksą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 395,43 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 1 541,21 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio korpusą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 194,82 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 95,93 kv. m bendro ploto pastatą – sandėlį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 164,69 kv. m bendro ploto pastatą – katilinę-dušus, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 158,39 kv. m bendro ploto pastatą – sandėlį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 10,63 kv. m bendro ploto pastatą – siurblinę, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 37,05 kv. m bendro ploto pastatą – kiemo rūsį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 190,67 kv. m bendro ploto pastatą – sandėlį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 27,72 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 41,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 171,85 kv. m bendro ploto pastatą – salę, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 20,49 kv. m bendro ploto pastatą – prekybos kioską, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - siurblinę, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją – grąžinti UAB „Viva Victoria“ žemės nuomos teisę į 6,2181 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra valstybės nuosavybė ir buvo ieškovės valdomas valstybinės 2002 m. gruodžio 24 d. nuomos sutarties Nr. N39/2002-A884 pagrindu; 3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei visus su nekilnojamuoju turtu susijusius ir atsakovės turimus dokumentus (nekilnojamojo turto inventorines/kadastro bylas), o atsakovei pažeidus įpareigojimą, paskirti jai 10 Eur baudą už kiekvieną dokumentų neperdavimo dieną, įpareigojant šią baudą sumokėti ieškovės naudai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės ieškiniuose nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškėlė individualiai V. J. įmonei „Viktorija“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Viva Victoria“ bankroto bylą. 2015 m. rugsėjo 2 d. ieškovių V. J. įmonės „Viktorija“ ir UAB „Viva Victoria“ kreditorių susirinkimuose buvo priimti nutarimai parduoti įmonėms nuosavybės teise priklausantį, AB Šiaulių bankas įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip vieną vienetą be varžytinių už ne mažesnę nei 101 000 Eur plius PVM (už ne mažesnę nei 550 300 Eur plius PVM) sumą, jei toks būtų, pirkėjui, kuris tuo pat metu nupirks V. J. įmonei „Viktorija“ ir UAB „Viva Victoria“ priklausantį bei AB Šiaulių bankas įkeistą turtą. Bendra įkeisto turto pardavimo kaina – 651 700 Eur plius PVM. Turtą parduoti pirkėjui (perleidžiant nuosavybės teisę) iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sumokėjusiam ne mažiau kaip 11 300 Eur (ne mažiau kaip 61 100 Eur), visos sumos sumokėjimą atidėti ne daugiau kaip 60 dienų. Turto nepardavus, 2016 m. sausio 21 d. ieškovių kreditorių susirinkimuose buvo priimti nutarimai parduoti įmonei nuosavybės teise priklausantį, AB Šiaulių bankas įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip vieną vienetą be varžytinių už ne mažesnę nei 101 000 Eur plius PVM (už ne mažesnę nei 550 300 Eur plius PVM) sumą, jei toks būtų, pirkėjui, kuris tuo pat metu nupirks V. J. įmonei „Viktorija“ ir UAB „Viva Victoria“ priklausantį ir AB Šiaulių bankas įkeistą turtą. Turtą pardavinėti 3 mėn. laisvu pardavimu. 2016 m. balandžio 14 d. buvo gautas atsakovės UAB „Reston Solutions“ pasiūlymas įsigyti tiek BUAB „Viva Victoria“, tiek individualios V. J. įmonės „Viktorija“ turtą už bendrą 651 700 Eur sumą. Vykdant 2016 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, tarp ieškovių ir atsakovės 2016 m. balandžio 20 d. buvo sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartys, pagal kurias ieškovės atsakovei pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su turtu ieškovė BUAB „Viva Victoria“ perleido atsakovei žemės nuomos teisę į 6,2181 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra valstybės nuosavybė ir buvo ieškovės valdomas 2002 m. gruodžio 24 d. valstybinės nuomos sutarties Nr. N39/2002-A884 pagrindu. Šalys susitarė, jog bendra turto kaina yra 101 400 Eur ir 550 300 Eur. Atsakovė iki sutarties pasirašymo dienos sumokėjo ieškovei V. J. įmonei „Viktorija“ 11 300 Eur sumą, likusią 90 100 Eur kainą atsakovė įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 60 dienų, nuo sutarties pasirašymo dienos, tai yra iki 2016 m. birželio 20 d., pavedimu į ieškovės sąskaitą banke, o ieškovei BUAB „Viva Victoria“ sumokėjo 61 100 Eur sumą ir likusią 482 200 Eur turto kainą įsipareigojo sumokėti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, tai yra iki 2016 m. birželio 20 d. pavedimu į ieškovės sąskaitą banke. 2016 m. birželio 15 d. atsakovė pateikė ieškovėms prašymą atidėti atsiskaitymo už turtą terminą iki 2016 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovės atidėjo atsiskaitymo terminą iki 2016 m. rugpjūčio 20 d., tačiau atsakovė iki minėto termino nesumokėjo likusios turto kainos dalies, o 2016 m. rugpjūčio 16 d. ieškovės gavo kitą prašymą pratęsti atsiskaitymo terminą iki 2016 m. spalio 20 d. Atsakovei neatsiskaičius ir iki 2016 m. spalio 20 d., ieškovės 2016 m. lapkričio 28 d. elektroniniu paštu ir registruotu laišku informavo atsakovę apie sutarties pažeidimus bei tai, jog sutartis yra nutraukta nuo 2016 m. spalio 20 d. atsakovei iš esmės pažeidus sutartį ir kad 11 300 Eur ir 61 300 Eur atsakovės sumokėtos sumos yra laikomos minimaliais ieškovių nuostoliais ir atsakovei nebus grąžintos, taip pat pareikalavo gera valia iki 2016 m. gruodžio 6 d. grąžinti pagal sutartį perduotą turtą bei su turtu susijusius dokumentus, įspėjo atsakovę, jog iki 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovei gera valia negrąžinus turto ir dokumentų, ieškovės savo teises gins teisme. Atsakovė gera valia turto ir dokumentų ieškovėms negrąžino.

Atsakovė UAB „Reston Solutions“ atsiliepimais į ieškovių ieškinius prašo atmesti juos kaip nepagrįstus, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad iki tol neatsiradus jokio kito suinteresuoto asmens pirkti ginčo turtą ir atsakovei pateikus pasiūlymą, ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, vienašališkai parengė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartis, kurios 2016 m. balandžio 20 d. buvo pasirašytos. Šiomis sutartimis ieškovės, kaip pardavėjos, įsipareigojo pirkėjui parduoti už 101 400 Eur ir 550 300 Eur sumas nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro 4 ir 24 nekilnojamojo turto objektai. Atsakovė, kaip pirkėja, pagal sutartis dar iki jų pasirašymo momento ieškovėms sumokėjo 11 300 Eur ir 61 100 Eur. Ieškovių parengtose ir atsakovės prisijungimo būdu sudarytose sutartyse aiškiai išreiškiama ieškovių valia nedelsiant atsakovės nuosavybėn perleisti visus sutartyse nurodytus nekilnojamojo turto objektus kartu numatant atsakovei sutartinę pareigą sumokėti likusią už perduodamą turtą mokėtiną sumą. Atsakovei įvykdžius sutartinius įsipareigojimus ir sumokėjus sutartyse nurodytą dalį kainos ir taip įgijus nurodytų nekilnojamojo turto objektų valdymo, naudojimo, disponavimo (nuosavybės) teises, siekiant jas įsiregistruoti VĮ Registrų centras, iškilo didelių sunkumų. Atsakovė jau po sutarties sudarymo sužinojo, jog bus sudėtinga įsiregistruoti dalies valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, nes ji buvo išnuomota AB Šiaulių bankas ir tik gavus minėto subjekto rašytinį sutikimą buvo galima sudaryti nuomos sutartį. Be to, paaiškėjo, jog dalis nekilnojamojo turto objektų, nurodytų sutartyje, faktiškai neegzistuoja, t. y. realybėje nėra dalies to, už ką atsakovė sumokėjo dalį kainos ir neva turėjo sumokėti likusią. Ieškovės nėra tinkamai įvykdžiusios savo sutartinės pareigos perduoti pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytus daiktus su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, todėl visi ieškovių argumentai ir reikalavimai, ypač dėl restitucijos taikymo, yra nepagrįsti – ieškovės siekia atsakovę teisminiu keliu įpareigoti grąžinti tai, ko pačios jai nėra perdavusios (dokumentų ir sutartyse nurodytų nekilnojamojo turto objektų). Ieškovės neperdavė atsakovei sutartyse nurodytos kokybės, kiekio, komplektiškumo, asortimento nekilnojamųjų daiktų, taip pat neperdavė jokių būtinų ir su jais susijusių dokumentų, nepašalino kliūčių, t. y. neužtikrino, jog atsakovė, kaip pirkėja, galėtų realiai valdyti ir disponuoti jai neva nuosavybės teise perleistu turtu, kaip savo. Akivaizdu, jog, ieškovėms pirma pažeidus savo sutartines prievoles, atsakovė nei faktiškai, nei teisiškai nėra laikoma pažeidusia jokių prievolių pagal sutartis. Atsakovės prievolės sumokėti likusią kainos dalį iš esmės yra priešpriešinė prievolė, kuri turi būti vykdoma po to, kai ieškovės, kaip pardavėjos, įvykdo savo sutartines prievoles visa apimtimi. Ieškovės, pažeidę daugelį prievolių, kylančių iš sutarčių, negalėjo reikalauti atsakovės įvykdyti prievolę (sumokėti), o atsakovė pasinaudojo savo įstatymine teise sustabdyti prievolės vykdymą. Toks atsakovės elgesys yra visiškai atitinkantis CK įtvirtintus jos, kaip sutartinių santykių šalies, galimus gynybos būdus. Taigi ieškovės, pažeidusios sutartines prievoles, bando nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, nesant būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Ieškovėms sumokėtos kainos dalies kvalifikavimas, kaip atsakovei taikytinos baudos, visiškai nepagrįstas ir neprotingas. Ieškovės net neįrodinėja realiai patirtų nuostolių, o tik lakoniškai nurodo, kad atsakovės sumokėta suma neva yra ieškovių nuostoliai. Akivaizdu, jog ieškovėms nepagrindus realių nuostolių sumokėta kainos dalis yra neprotinga ir akivaizdžiai per didelė. Be to, ieškovių pasirinktas gynybos būdas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės sutartimis įsipareigojo perleisti, o atsakovė sumokėti už perleistus objektus, ieškovės gali reikalauti iš atsakovės ne grąžinti daiktus, tačiau tik priteisti nesumokėtą dalį, t. y. įvykdyti prievolę natūra. Pažymi, kad atsakovė perėmusi dalį turto yra panaudojusi savo lėšas turto, inventoriaus ir aplinkos sutvarkymui, jo apsaugai, todėl taikius restituciją ir įvertinus, kad ieškovės yra bankrutavusios įmonės, šių lėšų grąžinimas gali būti problematiškas. 

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas atsiliepimu į ieškovių ieškinius prašo juos tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad atsakovė laiku neatsiskaitydama už perkamą turtą pažeidė 2016 m. balandžio 20 d. sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytynių sutartis, todėl ieškovės pagrįstai šias sutartis nutraukė ir pareikalavo grąžinti turtą. Bankas yra pripažintas kreditoriumi ieškovių bankroto bylose ir įtrauktas į kreditorių sąrašą, o ginčo turtas yra įkeistas bankui. Atsakovei neatsiskaitant su ieškovėmis ir negrąžinant turto, pažeidžiamos banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės. Bankas negali pirma eile patenkinti savo kreditorinio reikalavimo (jo dalies) iš įkeisto turto vertės, o atsakovei gera valia negrąžinant turto, vilkinamas šio turto realizavimas bankroto procese.

Ieškovės bankrutavusi individuali V. J. įmonė „Viktorija“ ir BUAB „Viva Victoria“ dublikais nesutinka su atsakovės atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais argumentais ir prašo ieškinius tenkinti. Nurodo, jog sutartys buvo pasirašytos atsakovės, kuri yra verslininkė ir kuriai keliami didesni atidumo reikalavimai nei bet kuriam fiziniam asmeniui (vartotojui). Sutarčių sąlygos aiškios ir konkrečios, atsakovė sutarčių 4.3.1. punkte patvirtino, jog turėjo galimybę susipažinti su turto būkle ir pretenzijų dėl to neturi. Sutarčių 8.1. punkte šalys patvirtino, jog atskleidė viena kitai visą joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčių sudarymui ir jų vykdymui. Be to, sutartys sudarytos dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo. Informacija apie nekilnojamąjį turtą yra vieša, atsakovė, net ir negavusi tam tikros informacijos iš bankroto administratoriaus, ją galėjo patikrinti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė pagal sutartis mokėtiną 11 300 Eur (61 000 Eur) sumą buvo pervedusi 2015 m. rugsėjo 9 d. (daugiau kaip 7 mėnesiai prieš sutarties sudarymą) patvirtina, jog atsakovė iki sutarčių pasirašymo buvo apsisprendusi sudaryti sutartis ir turėjo galimybę įvertinti turto būklę ir apsispręsti dėl jo pirkimo. Nei viename iš raštų atsakovė neišsakė pretenzijų ieškovėms dėl įregistruotų, tačiau neegzistuojančių nekilnojamojo turto vienetų. Visuose raštuose pažymima, jog atsakovė susidūrė su finansinėmis problemomis, derasi su bankais, ieško investuotojų ir pan. Atsakovė nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įregistravo 2016 m. gegužės 24 d., dar iki sueinant galutiniam atsiskaitymo terminui, todėl nebuvo kliūčių gauti finansavimą iki 2016 m. birželio 20 d. Nors atsakovė nurodo, jog tam tikro turto nėra, tačiau nuosavybės teisę į neegzistuojantį turtą įregistravo. Atsakovė, įsigydama turtą iš bankrutuojančių įmonių ir daugiau kaip prieš 7 mėnesius iki sutarčių sudarymo pervesdama sutartyse nurodytą avansą, apžiūrėjusi įsigyjamą turtą, gavusi dokumentus, pasirašydama sutartis prisiėmė visą riziką, kylančią dėl sutarčių netinkamo vykdymo. Ieškovės nepažeidė iš sutarčių kylančių įsipareigojimų, prieš sutarčių sudarymą atskleidė visas joms žinomas aplinkybes apie turtą ir jo suvaržymus. Ieškovės gera valia du kartus sutiko atidėti galutinio atsiskaitymo terminą, todėl atsakovė nepagrįstai remiasi CK 6.205, 6.206, 6.363 straipsniais teigdama, jog ieškovės neįvykdė kokių nors įsipareigojimų. Sutarčių 5.3. punkte šalys aiškiai susitarė, jog ieškovėms nutraukus sutartį 7.3. punkte nustatyta tvarka (atsakovei pažeidus galutinio atsiskaitymo terminą) atsakovei jos sumokėta suma negrąžinama ir yra laikoma minimaliais ieškovių nuostoliais. Atsakovė patvirtino, jog ši sutarčių sąlyga buvo aptarta prieš pasirašant sutartis ir atitinka atsakovės valią. Šalys susitarė ir dėl restitucijos (turto grąžinimo) (Sutarties 7.4. punktas), todėl sutartys turi šalims įstatymo galią ir turi būti vykdomos.

Atsakovė UAB „Reston Solutions“ triplikais prašo ieškinius atmesti ir nurodo, kad ieškovės pateiktuose dublikuose besąlygiškai pripažįsta atsakovės įrodinėjamas esmines aplinkybes, t. y. kad ieškovės faktiškai atsakovei neperdavė, o atsakovė neperėmė viso sutarčių 1.1. punkte apibūdinto sutarties dalyko. Taigi galima daryti išvadą, jog ieškovės neįvykdė esminių savo prievolių, kylančių iš sutarčių. Be to, siekiant įsiregistruoti žemės nuomos sutartį atsakovė sužinojo, kad dalis žemės sklypo buvo išnuomota AB Šiaulių bankas ir tik gavus minėto subjekto rašytinį sutikimą buvo galima sudaryti sutartį. Atsakovė apie šias aplinkybes informavo ieškoves tiek 2016 m. birželio 15 d. raštu, tiek ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštu. Atsakovė būtent dėl šių priežasčių nurodė, kad sutartyse įtvirtintas terminas atsiskaityti yra neprotingas, nes paaiškėjo aplinkybių, kurių ieškovės atsakovei neatskleidė. Atsakovė 2016 m. lapkričio 25 d. raštu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad dalies sutartimis perleisto turto apskritai nėra, kyla pagristų klausimų dėl dalies turto teisinės registracijos, jog pardavėjas nėra perdavęs jokių nuosavybę patvirtinančių ar su ja susijusių dokumentų, be kurių apskritai komplikuota realiai ir faktiškai valdyti, o ypač disponuoti turtu. Taigi ieškovėms pažeidus sutartines prievoles, atsakovė negalėjo būti laikoma pažeidusi sutartis. Be to, atsakovės sumokėtos sumos, kaip netesybos, laikytinos akivaizdžiai neprotingai didelėmis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas triplikais prašo ieškinius tenkinti ir nurodo, kad atsakovė bankui prašymą dėl nuomos teisių į 1,4791 ha žemės sklypo dalį perleidimo pateikė 2016 m. liepos 19 d. ir bankas 2016 m. liepos 21 d. raštu atsakė, jog sutinka perleisti nuomos teises į 1,4791 ha žemės sklypo dalį. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registre pateiktos informacijos, 2016 m. rugpjūčio 12 d. jau buvo sudarytas susitarimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, o nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nekilnojamojo turto registre 1,4791 ha žemės sklypo dalies nuomininku įregistruota atsakovė UAB „Reston Solutions“. Taigi pati atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi įgyvendindama savo teises dėl žemės sklypo nuomos teisių įgijimo, nes dar 2016 m. birželio 15 d. ieškovėms pateiktame prašyme dėl atsiskaitymo termino pratęsimo nurodė, jog kyla sunkumų perregistruojant valstybinės žemės nuomos sutartis atsakovės vardu, tačiau į banką dėl žemės sklypo dalies nuomos teisių perdavimo kreipėsi tik 2016 m. liepos 19 d. Atsakovei pateikus prašymą, bankas nedelsiant išdavė sutikimą dėl žemės sklypo dalies nuomos teisių perleidimo ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė su Nacionaline žemės tarnyba sudarė atitinkamą susitarimą dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo ir įgijo nuomos teises į šią sklypo dalį, kas reiškia, jog nebuvo jokių realių sunkumų dėl žemės nuomos perregistravimo. 2016 m. rugpjūčio 29 d. nekilnojamojo turto registre 1,4791 ha žemės sklypo dalies nuomininku įregistruota atsakovė ir nuo šio momento nebuvo kliūčių atsakovei disponuoti įgytu turtu ir nuomos teisėmis, tačiau atsakovė už įsigytą turtą nei per pratęstą terminą, nei iki šiol neatsiskaitė.

Ieškovių atstovė adv. J. U. prašo ieškinius patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad atsakovė pati pareiškė norą įsigyti ieškovių parduodamą nekilnojamąjį turtą ir laisva valia, o ne prisijungimo būdu  pasirašė sutartis, sumokėjo avansines įmoka ir net 2 kartus prašė atidėti likusios kainos dalies mokėjimo terminus, kuriems pasibaigus atsakovė vis tiek neatsiskaitė, todėl sutartys buvo nutrauktos. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sutarties pasirašymo metu teikė pasiūlymus dėl sutarties sąlygų ar dėl jų pakeitimo. Šalys susitarė, kad pirkėjui nesumokėjus numatytų sumų tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, dėl ko ieškovės pagal sutartį įgijo teisę nutraukti sutartį, šalys taip pat susitarė, kad sumokėtos sumos negrąžinamos, laikant tai pardavėjo nuostoliais. Atsakovė tik sužinojusi apie sutarčių nutraukimą pradėjo reikšti tam tikras pretenzijas, tačiau dėl žemės nuomos teisės nekilo jokių problemų, kadangi bankas sutiko perleisti nuomos teisę. Nors atsakovė teigia, kad kai kurio turto nėra, įrodymų nepateikė ir apie jokias kliūtis iki sutarties nutraukimo neinformavo, o įgytą turtą įregistravo nustatyta tvarka, be to, turtas buvo parduotas kaip tam tikras kompleksas, kuriame buvo ir neįregistruotų objektų (2 poilsio nameliai). Ieškovės patyrė nuostolius, nes užtruko bankroto procesas, todėl didėja administravimo išlaidos, atsakovė visą šį laiką naudojasi turtu, dėl ko jis nudėvimas ir nuvertėja, o kreditoriai negali patenkinti savo reikalavimų. Nuostolių detalizavimo negali pateikti, tai būtų galima padaryti tik grąžinus turtą. Taip pat atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė teigia turtą pagerinusi ir patyrusi saugojimo išlaidų, tačiau tokių įrodymų nepateikia. Atsakovės teiginys, kad turtas nebuvo perduotas, yra nepagrįstas, nes sutartys buvo ir turto perdavimo-priėmimo aktai, turto būklė perdavimo metu nebuvo fiksuota, tačiau atsakovė turėjo galimybę turtą apžiūrėti, susipažinti su dokumentais, surinkti visą norimą informaciją, atsakovei buvo perduotos kadastrinės bylos. Nesutinka, kad ieškovės nebūtų įvykdžiusios kokių nors sutartinių įsipareigojimų. Taip pat nurodo, kad jei būtų priteista tik nesumokėta kainos dalis, būtų pažeisti kreditorių interesai, nes atsakovei pinigų nesumokėjus išieškojimas vis tiek būtų nukreiptas į tą patį turtą, todėl taikytina restitucija natūra ir grąžintinas nekilnojamasis turtas, be to, ir šalys susitarė dėl to, kad nutraukus sutartį turtas grąžinamas.

Ieškovių administratoriaus įgaliotas asmuo A. Š. prašo ieškinius tenkinti ir paaiškino, kad buvo pardavinėjamas ieškovių nekilnojamasis turtas ir buvo pranešta, kad atsirado pirkėjas per Šiaulių banką bei vyksta derybos. Buvo sušaukti kreditorių susirinkimai ir priimti nutarimai dėl turto pardavimo. Pasirašius pirkimo–pardavimo sutartis atsakovės prašymu terminas atsiskaityti buvo du kartus pratęstas. Sutartys paruoštos pagal kreditorių susirinkimų nutarimų sąlygas, atsakovė jam esant administratoriaus įgaliotu asmeniu jokių pageidavimų dėl sutarties sąlygų nereiškė. Pirkėjui dar prieš sutarčių pasirašymą buvo perduoti dokumentai (žemės sklypo planai, kadastrinės bylos), tačiau dokumentų perdavimo akto nėra. Pripažįsta, kad kai kurio turto nebuvo, bet buvo papildomai kito turto. Patalpos 2014 m. buvo išnuomotos, jose buvo vykdoma veikla, todėl tai buvo veikianti poilsio bazė. Turtas buvo pardavinėjamas ir varžytinėse, ir laisvu pardavimu, tačiau kitų pasiūlymų pirkti nebuvo. Turtas bankroto metu buvo kurį laiką saugomas, tačiau nebuvo remontuojamas. Abi bankrutavusios įmonės jokio kito turto neturi.

Atsakovės atstovas adv. padėjėjas P. D. prašo ieškinius atmesti ir paaiškino, kad pardavėjas gali reikalauti atsiskaityti, kai turtas perduotas pirkėjui, nes pastarasis neturi mokėti už tai, ko negavo. Kadangi buvo gauti kiti objektai, todėl tai yra nekokybiško, nekomplektinio daikto perdavimas ir atsakovė turėjo teisę susilaikyti nuo priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo ir apie tai informavo ieškoves. Kadangi atsakovė yra investavusi lėšas, todėl siekia šį turtą išlaikyti ir mano, kad bankas, kuriam įkeistas turtas, elgiasi nesąžiningai ir siekia susigrąžinti turtą, pasipelnydamas kito asmens sąskaita, tačiau pripažįsta, kad įrodymų apie investuotas lėšas neturi. Atsakovė nekilnojamojo turto dokumentų neturi, todėl negali jų grąžinti. 11 % turto vertės jau sumokėta, o ieškovės neperdavė nei turto, nei dokumentų, nenurodė apie žemės sklypo nuomą, tačiau pripažįsta, kad, kad yra gautas banko sutikimas žemės nuomai ir jau įregistruota žemės nuomos teisė. Atsakovės nuomone, sutartys pasirašytos prisijungimo būdu, o sutarties sąlygos yra nesąžiningos, nes ieškovėms nenumatytos jokios baudos ar netesybos. Atsakovei sutartimi numatytos netesybos mažintinos, kadangi dalis kainos buvo sumokėta. Mano, kad Šiaulių bankas yra privilegijuotas kreditorius ir visos lėšos pardavus įkeistą turtą atiteks jam, todėl negali būti patirti kokie nors nuostoliai. Pripažįsta, kad turtą valdo, jį įregistravo, tačiau mano, kad neturi pareigos mokėti, nes nėra turto, kurį nupirko ir ieškovės neperdavė dokumentų. Atsakovė nematė turto, kurį įsigijo, sutarties sąlygų nebandė keisti ir koreguoti, kadangi pasitikėjo administratoriumi. Nežino, ar atsakovė šiuose objektuose vykdo komercinę veiklą, tačiau turtas yra prižiūrimas ir saugojamas.

Trečiojo asmens atstovė adv. V. M. prašo ieškinius tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas ir paaiškino, kad trečiasis asmuo yra kreditorius ieškovių bankrutavusiose įmonėse, nes jas kreditavo ir kreditų grąžinimui užtikrinti įkeitė nekilnojamąjį turtą. Ilgą laiką turtas nebuvo parduotas, nes buvo sunku jį realizuoti, todėl bankas bendradarbiavo tiek su administratoriumi, tiek su potencialiais pirkėjais. Bankas vien todėl, kad negauna palūkanų, patiria didelius nuostolius, nes palūkanos yra pagrindinės banko pajamos. Nesutinka, jog atsakovė sutartis pasirašė prisijungimo būdu, nes egzistuoja sutarties laisvės principas. Kreditoriai nustato tik kainą ir pardavimo tvarką, tačiau jie nedalyvauja sutarties sudaryme. Bankas pradžioje sutiko pratęsti atsiskaitymo terminus, tačiau atsakovė atsisakė bendradarbiauti, nes atsisakė finansavimo, nesutiko, kad būtų taikomas lizingas. Atsakovės siūlymas prisiteisti skolą nepagrįstas, nes atsakovė kito turto neturi, todėl turtas turėtų būti grąžintas ieškovėms, kurį bankas perimtų. Nurodo, kad bankas išdavė leidimą žemės sklypo nuomai, kai tik atsakovė to paprašė.         

Ieškiniai tenkintini iš dalies. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla ieškovei UAB „Viva Victoria“ (t. 1, b. l. 1), o 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi – bankroto byla iškelta ieškovei individualiai V. J. įmonei „Viktorija“, ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. spalio 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nutartį nepakeistą (t. 1, b. l. 2), abiejų įmonių administratoriumi paskirta UAB „Forum regis“. Bankrutavusios UAB „Viva Victoria“ 2015-09-02 kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė BUAB „Viva Victoria“ priklausantį, AB Šiaulių bankas įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti kaip vieną vienetą be varžytynių už ne mažiau kaip 550 300 Eur plius PVM, jei toks būtų, kuris tuo metu nupirks BIĮ V. J. įmonės „Viktorija“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą, bendra pardavimo kaina 651 700 Eur plius PVM. Turtą nutarė pardavinėti 1 mėn. laisvu pardavimu, turtą parduoti pirkėjui (perleidžiant nuosavybės teisę) iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sumokėjusiam ne mažiau kaip 61 100 Eur, visos sumos sumokėjimą atidėti ne daugiau 60 dienų. Turto nepardavus šaukti kreditorių susirinkimą. Bankrutavusios UAB „Viva Victoria“ 2016-01-21 kreditorių susirinkime buvo priimtas analogiškas nutarimas BUAB „Viva Victoria“ priklausantį, AB Šiaulių bankas įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti kaip vieną vienetą be varžytynių už ne mažiau kaip 550 300 Eur plius PVM, pirkėjui, kuris tuo metu nupirks bankrutavusiai individualiai V. J. įmonei „Viktorija“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą, tik turtą pardavinėti numatė 3 mėn. laisvu pardavimu (t. 1, b. l. 1). Tokį pat nutarimą priėmė ir individualios V. J. įmonės „Viktorija“ kreditoriai 2015-09-02 susirinkime, t. y. nutarė BIĮ „Viva Victoria“ priklausantį, AB Šiaulių bankas įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti kaip vieną vienetą be varžytynių už ne mažiau kaip 101 400, Eur plius PVM, jei toks būtų, kuris tuo metu nupirks BUAB „Viva Victoria“ priklausantį ir bankui įkeistą turtą, bendra pardavimo kaina 651 700 Eur, plius PVM. Turtą nutarė pardavinėti 1 mėn. laisvu pardavimu, turtą parduoti pirkėjui (perleidžiant nuosavybės teisę) iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo sumokėjusiam ne mažiau kaip 11 300 Eur, visos sumos sumokėjimą atidėti ne daugiau 60 dienų. Turto nepardavus per vieną mėnesį šaukti kreditorių susirinkimą (t. 1, b. l. 2).

Vykdant nurodytus BUAB „Viva Victoria“ ir bankrutavusios individualios V. J. įmonės „Viktorija“ kreditorių susirinkimo nutarimus ieškovės ir trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas 2016 m. balandžio 14 d. gavo atsakovės pasiūlymą pirkti nurodytą nekilnojamąjį turtą pagal kreditorių nustatytas sąlygas (t. 1, b. l. 1, 2). Atsakovė dar 2015-09-09 buvo atitinkamai sumokėjusi ieškovei BUAB „Viva Victoria“ – 61 100 Eur, o ieškovei bankrutavusiai individualiai V. J. įmonei „Viktorija“ – 11 300 Eur (t. 1, b. l. 1, 2, t. 3, b. l. 5, 6 ). Šalys – ieškovės ir atsakovė – 2016 m. balandžio 20 d. pasirašė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartis, kuriomis atsakovei pardavė bankrutavusioms įmonėms priklausantį ir AB Šiaulių bankas įkeistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kreditorių susirinkimuose nustatytomis sąlygomis (t. 1, b. l. 1, 2), o sutartimi, sudaryta tarp ieškovės  BUAB „Viva Victoria“ ir atsakovės, ieškovė perleido atsakovei ir žemės nuomos teisę į 6,2181 ha žemės sklypą, kuris yra valstybės nuosavybė ir ieškovės buvo valdomas valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu (sutarties 1.2. punktas). Pateikta naudojamų žemės sklypų ne žemės ūkio paskirčiai nuomos sutartis, sudaryta 2002 m. gruodžio 24 d. patvirtina ieškovės turėtą žemės nuomos teisę.

Šalių sudarytų sutarčių pagrindu nekilnojamojo turto objektų nuosavybė nuo 2016-05-24 buvo įregistruota atsakovės vardu, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenų banko 2016-12-05 išrašas (t. 1, b. l. 1, 2).    

Atsakovė 2016-06-15 pateikė prašymą ieškovėms atidėti atsiskaitymo pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis terminą iki 2016-08-20, kadangi vėluoja žemės nuomos sutarčių perrašymas naujam savininkui, dėl ko pastarasis negali pilnai disponuoti įsigytu turtu. Šis prašymas  ieškovių, atstovaujamų administratoriaus įgalioto asmens, 2016-06-20 raštu buvo patenkintas ir atsiskaitymo terminas atidėtas iki 2016-08-20, tačiau atsakovė 2016-08-11 pateikė naują prašymą, kuriuo prašė pratęsti atsiskaitymo terminą iki 2016-10-20, nurodydama, kad nebaigta vykdyti turto teisinė registracija, nes nepasirašyta dalies valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, kuri buvo išnuomota AB Šiaulių bankas, kas paaiškėjo po sutarčių pasirašymo. Tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškovėmis nei iki 2016-10-20, nei iki šiol. Ieškovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto asmens, 2016-11-28 raštu pranešė, kad nutraukia nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo be varžytinių sutartis nuo 2016-10-20 dėl esminio sutarties pažeidimo, o atsakovės sumokėtas sumas pagal sutarties sąlygas laiko ieškovių minimaliais nuostoliais bei paprašė atsakovės grąžinti pagal sutartis perduotą turtą ir su turtu bei žemės nuomos teise susijusius dokumentus (t. 1, b. l. 1, 2) Atsakovė 2016-11-25 rašte ieškovėms nurodė, kad dėl blogos turto būklės buvo reikalinga atlikti daug remonto atnaujinimo darbų, todėl atsakovė išleido nemažai lėšų, ji prižiūri pastatus ir teritoriją, apdraudė objektą, veda derybas su banku dėl paskolos ir su investuotojais dėl investicijų, ieško kitų finansavimo galimybių, todėl prašė įvertinti šias aplinkybes ir atsakovę vertinti kaip ieškovių partnerį ir pagalbininką susidariusioje situacijoje (t. 3, b. l. 2).

Be to, byloje nustatyta, kad ieškovės ginčo turtą yra įkeitusios trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankas prievolių įvykdymui užtikrinti, o ieškovių bankroto bylose yra patvirtinti šio banko kreditoriniai reikalavimai, ką patvirtina sutarčių pateikti hipotekos prievolių lakštai ir nutarčių, kuriomis patvirtinti banko reikalavimai, nuorašai (t. 2, b. l. 1, 2).

Ginčas tarp šalių byloje kilo dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo, restitucijos taikymo, sutartinės atsakomybės taikymo. Ieškovės, remdamosi šalių pasirašytų sutarčių sąlygomis, prašo nutraukus sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo (neatsiskaičius už parduotą turtą nustatytu terminu) taikyti restituciją, t. y. įpareigoti atsakovę grąžinti jai parduotą turtą ir perduotus dokumentus, ieškovėms negrąžinant atsakovės sumokėtų avansinių piniginių sumų, tai laikant netesybomis (minimaliais pardavėjo nuostoliais) pagal sutartį. Atsakovė, atsikirsdama reikalavimams, teigia, kad sutartinius įsipareigojimus pirma pažeidė ieškovės, nes tinkamai neperdavė turto, todėl atsakovė turėjo pagrindą sustabdyti priešpriešinių reikalavimų vykdymą, o restitucija netaikytina, kadangi ieškovės nepagrįstai praturtėtų, be to, netesybos yra per didelės.

Dėl ieškovių sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ir vienašališko sutarties nutraukimo

Kaip jau nurodyta, ieškovės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį vienašališkai nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo. Ginčo sutarčių 2.4. punkte šalys nurodė, kad pirkėjas (atsakovė) žino, jog bet kokiu atveju pareiga sumokėti sutarties 2.1. punkte nurodytas sumas (sutartas pardavimo kainas) tenka pirkėjui ir kad visos sumos nesumokėjimas nurodytu terminu yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį. Taigi šalys pačios gera valia susitarė, kad visos sumos nesumokėjimas sutartyje nustatytu terminu yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Todėl, nenuginčijus sutarties sąlygų, sutarties šalys privalo paisyti bendrojo civilinių teisinių santykių principo, numatančio, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda). Sutartis įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos jų suderinta valia (sutartimi) (CK 6.200 straipsnis). CK nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CPK 6.156 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatymuose įtvirtintas sutarties laisvės principas.

Nors atsakovė teigia, kad ieškovės sutartis parengė vienašališkai ir kai kurios sutarčių sąlygos laikytinos nesąžiningomis, tačiau atsakovė sutarčių sąlygų neginčijo ir neprašė pripažinti jas negaliojančiomis (CK 6.224, 6.226 straipsniai). Be to, atsakovės negalima pripažinti silpnesne sandorio šalimi, kadangi sandoris sudarytas tarp dviejų privačių juridinių asmenų, kurie yra patys atsakingi už savo veiksmus ir tų veiksmų pasekmes ir kuriems keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Juridinis asmuo, būdamas verslo subjektu, turėjo suprasti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų teisinę reikšmę, jų nevykdymo pasekmes (CPK 185 str., CK 1.5 str. 1 d., 6.200 str.). Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė sudarant pirkimo–pardavimo sutartis būtų teikusi kokius nors pasiūlymus dėl sutarties sąlygų ar prašiusi jas pakeisti, atsakovė taip pat nėra vartotoja, sudariusi vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.350 straipsnio 1 dalis), todėl atmestini atsakovės atsikirtimai, kad atsakovė ginčo sutartis pasirašė, būdama silpnesnėje pozicijoje ir prisijungimo būdu.

Pažymėtina, kad atsakovė neginčija fakto, jog ji neįvykdė sutartyse numatytos jai tenkančios prievolės nustatytais terminais visiškai atsiskaityti už nupirktą nekilnojamąjį turtą, tačiau teigia, kad būtent pirma pačios ieškovės nevykdė joms tenkančių sutartinių įsipareigojimų perduoti nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovė turėjo teisę sustabdyti priešpriešinių prievolių vykdymą, be to, prievolės atsiskaityti už parduotą turtą nustatytais terminais negalėjo įvykdyti, kadangi atsakovei iškilo sunkumų dėl to, kad ieškovė bankrutavusi individuali V. J. įmonė „Viktorija“ nenurodė, jog dalis žemės sklypo yra išnuomota AB Šiaulių bankas, dėl ko sudaryti žemės nuomos sutartį buvo galima tik gavus šio banko sutikimą, ieškovės taip pat neperdavė dalies nekilnojamojo turto objektų.

Nors šalys atskiro nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo akto neįformino, tačiau sutartimi susitarė, kad pardavėjas sutartyje nurodytą turtą perduoda sutarties pasirašymo dieną ir sutartis laikoma turto priėmimo–perdavimo aktu (sutarties 3.2. punktas). Taigi nekilnojamasis turtas buvo perduotas tinkamai, nepažeidžiant CK 6.393 straipsnio 4 dalies, 6.398 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. sutartyje numatytu būdu be atskiro turto priėmimo–perdavimo akto surašymo. CK 6.398 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pardavėjo prievolė perduoti nekilnojamąjį daiktą laikoma įvykdyta nuo daikto perdavimo pirkėjui ir atitinkamo dokumento apie jo perdavimą pasirašymo. Kadangi atsakovė pirkimo–pardavimo sutartis pasirašė, o tai šalių susitarimu yra ir turto priėmimo–perdavimo aktas, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, jog ieškovės, kaip pardavėjos, neįvykdė pagrindinio pirkimo–pardavimo sutarties įsipareigojimo perduoti parduotą turtą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis). Aplinkybę, kad turtas atsakovei buvo perduotas, patvirtina ir tai, jog atsakovė įregistravo nuosavybės teises į parduotą turtą ir pardavėjui (ieškovėms) nereiškė jokių pretenzijų dėl turto perdavimo iki tol, kol  ieškovės pareiškė nutraukiančios sutartis. Todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovėms neįvykdžius pareigos perduoti turtą ji įgijo teisę sustabdyti priešpriešinio įsipareigojimo – atsiskaityti už parduotą turtą – vykdymą (CK 6.207 straipsnis).   

        Atsakovė teigia, kad ieškovės pažeidė pareigą perduoti daiktus, kadangi, remiantis CK 6.317 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys. Kadangi ieškovės atsakovei neperdavė sutartyje nurodytos kokybės ir kiekio, komplektiškumo, asortimento nekilnojamųjų daiktų, taip pat neperdavė dokumentų, todėl nepašalino kliūčių ir neužtikrino, kad atsakovė galėtų turtą realiai valdyti ir juo disponuoti. Šias aplinkybes atsakovė grindžia tuo, kad atsakovei buvo apsunkintas dalies valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas, kadangi apie tai, kad dalis žemės sklypo yra išnuomota AB Šiaulių bankas, nebuvo nurodyta pirkimo–pardavimo sutartyje, todėl buvo būtina gauti šio banko sutikimą ir tai apsunkino disponavimą turtu. Be to, paaiškėjo, kad dalis nekilnojamojo turto objektų neegzistuoja arba yra ne tos paskirties. Atsakovės teigimu, būtent šios priežastys suteikė atsakovei pagrindą sustabdyti prievolės vykdymą, apie ką ji ieškovėms pranešė 2016-11-25 raštu.

              Tačiau šie atsakovės atsikirtimai atmestini, kadangi nenurodžius dalies valstybinės žemės sklypo nuomos fakto pirkimo–pardavimo sutartyje tai nebuvo kliūtimi atsakovei valdyti parduotą turtą. CK 4.27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, o atsakovė nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą (statinius) yra įregistravusi, be to, neneigia, kad ji nupirktą turtą valdo, t. y. turi savo žinioje, kadangi jį prižiūri, teigia, kad jį remontuojanti ir į jo pagerinimą dedanti investicijas. Kartu pažymėtina, kad dalies valstybinės žemės sklypo nuomos teisė ne tik teisiškai, bet ir faktiškai nebuvo kliūtimi atsakovei valdyti įsigytą turtą. AB Šiaulių bankas iš karto sutiko perleisti nuomos teisę į po bankrutavusiai V. J. įmonei „Viktorija“ priklausančiais pastatais esančią 1,1479 ha žemės sklypo dalį, kai tik dėl to kreipėsi atsakovė, t. y. atsakovė prašymą bankui pateikė 2016-07-19, o bankas sutikimą išreiškė tuoj pat – 2016-07-21 (t. 3, b. l. 10). Atsakovė neneigia, kad jau yra sudaryta šio žemės sklypo dalies nuomos sutartis ir ji įregistruota nekilnojamojo turto registre. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tai nebuvo kliūtis atsakovei valdyti nupirktą turtą ir nustatytu terminu už jį atsiskaityti.   

              Nors atsakovė teigia, kad dalies nekilnojamųjų daiktų nebuvo arba buvo perduota kitokios paskirties statiniai, tačiau atsakovė yra įregistravusi visus parduotus nekilnojamojo turto objektus, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys. Be to, CK 6.328 straipsnio 1 dalyje  nustatyta, kad jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Atsakovė dar 2015-09-09 buvo sumokėjusi avansines įmokas už parduotą turtą, 2016-04-20 sudarė pirkimo–pardavimo sutartis, 2016-05-24 įregistravo įgytas nuosavybės teises, taigi turėjo pakankamai laiko ir apžiūrėti įgyjamą turtą ir pareikšti bet kokias pretenzijas pardavėjams, tačiau šio pobūdžio pretenzijas faktiškai pradėjo reikšti tik iškėlus bylą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog atsakovei pažeidus esminį pirkimo–pardavimo sutarčių įsipareigojimą atsiskaityti už parduotą turtą nustatytu terminu, ieškovės turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartis, remdamosi sutarčių 2.1., 2.3., 2.4., 7,3., 7.4. punktais, CK 6.217 straipsnio 1–3, 5 dalimis.

Dėl restitucijos taikymo ir netesybų

Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prieštarauja restitucijos natūra taikymui, kadangi ji yra turėjusi išlaidų dėl įsigyto turto saugojimo, priežiūros, remonto ir pan., todėl ieškovėms grąžinus turtą jos nepagrįstai pasipelnytų atsakovės sąskaita. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kad buvo patirtos tokio pobūdžio išlaidos, byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsakovė taip pat teigia, kad restitucija netaikytina, kadangi pardavėjas (ieškovės) gali pasinaudoti kitomis savo teisių gynimo priemonėmis, numatytomis CK 6.314 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas, taip pat 6.345 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad jeigu nesumokėta tik kainos dalis, pardavėjas gali išreikalauti tik nesumokėtą daikto kainos dalį, kai daiktas yra dalusis. Tačiau nagrinėjamu atveju šalys sutartimi susitarė, kad pirkėjui nesumokėjus visos sumos nurodytu terminu, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir pardavėjas (ieškovės) įgyja teisę vienašališkai nutraukti sutartį (sutarčių 2.4., 7.3. punktai), o nutraukus šią sutartį taikoma abišalė restitucija – kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai tai, ką iš jos gavo pagal šią sutartį, išskyrus netesybas ir nuostolių atlyginimą, numatytą sutarties 5.3. punkte. Tokiu būdu šalys yra susitarę dėl restitucijos taikymo, todėl ieškovės pagrįstai ir teisėtai pasirinko sutartimi numatytą savo pažeistų teisių gynimo būdą, o nesumokėtos kainos dalies išieškojimas neapgintų ieškovių teisių, nes atsakovė gera valia nesumokėdama kainos dalies patvirtina savo finansinį nepajėgumą ir atima ieškovėms bet kokias galimybes išsiieškoti skolą, nebent nukreipiant išieškojimą į tą patį ginčo turtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės yra bankrutavusios įmonės, bei įvertinus apsunkintą turto pardavimą, toks teisių gynimo būdas – kainos dalies išsiieškojimas pažeistų kreditorių teises ir interesus.  

Atsakovės teigimu, ieškovės faktiškai prašo taikyti vienašalę restituciją, kadangi nenori grąžinti tai, ką jos pagal sutartį yra gavusios, t. y. avansines įmokas. Tačiau šalys sutarčių 5.3. punktuose numatė, kad pardavėjui nutraukus sutartį pirkėjo sumokėta suma pirkėjui negrąžinama ir yra laikoma minimaliais nuostoliais, atsiradusiais dėl pirkėjo įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Be to, pirkėjas (atsakovė) sutartyse patvirtino, kad ši sutarties sąlyga buvo aptarta prieš pasirašant sutartį ir atitinka pirkėjo (atsakovės) valią. Taigi, tokia šalių valia dėl netesybų dydžio buvo atskirai suderinta ir aptarta bei patvirtina, kad šalims nekilo jokių abejonių, jog sumokėtos sumos patvirtins pardavėjo galimų nuostolių dydį.

Atsakovės argumentai, dėl per didelio netesybų dydžio atmestini. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, privalu įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes, CK 6.73 straipsnio ir 6.258 straipsnio nuostatas, vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad nepaisant atsiskaitymo termino pratęsimų, atsakovė likusios kainos dalies nėra sumokėjusi ir suėjus antram prašymo pratęsti terminui (2016-10-20), tokiu būdu atsakovė neatsiskaito apie metus laiko (įvertinus ir mokėjimo atidėjimo laikotarpį daugiau kaip metus laiko), nors turtu visą šį laikotarpį naudojasi ir galimai turi iš to pajamų. Be to, bankrutavusioms įmonėms už įsigytą turtą sumokėta palyginus maža kainos dalis: bankrutavusiai individualiai V. J. įmonei „Viktorija“ – 11 300 Eur, o per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo dar turėjo būti sumokėta 90 100 Eur, UAB „Viva Victoria“ buvo sumokėta 61 100 Eur, o per 60 dienų nuo sutarties pasirašymo dar turėjo būti sumokėta 489 200 Eur. Kaip jau nurodyta, dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės – bankrutavusios įmonės ir jų kreditoriai patyrė nuostolius. Atsakovui įvykdžius savo prievoles už parduotą turtą sumokėti visą kainą būtų operatyviai atsiskaitoma su kreditoriais ir tokiu būdu būtų sumažinti tiek pačių ieškovių, tiek jų kreditorių nuostoliai. Priešingu atveju nepateisinamai ilgai užsitęsia bankroto byla ir didėja šių procedūrų kaštai, kurie pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas yra dengiami iš lėšų, gautų realizavus likviduojamos bendrovės turtą. Dėl to automatiškai sumažinama kreditoriams tenkanti šių lėšų dalis (CPK 185 str., ĮBĮ 33-36 str., str.). Nepateisinamai ilgas atsakovės delsimas atsiskaityti, siekiant kuo ilgiau išlaikyti turtą savo žinioje, rodo, kad tokia situacija atsakovei yra naudinga.  Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės ir nemažintinos, ir tai atitinka ir Lietuvos apeliacinio teismo poziciją tokio pobūdžio bylose (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954/2014).

Dėl dokumentų neperdavimo

Ieškovės taip pat reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovėms visus su nekilnojamuoju turtu susijusius ir atsakovės turimus dokumentus (nekilnojamojo turto inventorines/kadastro bylas), o atsakovei pažeidus įpareigojimą, paskirti jai 10 Eur baudą už kiekvieną dokumentų neperdavimo dieną, įpareigojant šią baudą sumokėti ieškovių naudai. Tačiau šis reikalavimas negali būti patenkintas, kadangi ieškovės neįrodė, kad atsakovei buvo perdavusios kokius nors su parduotu nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus (CPK 178 straipsnis). Dokumentų perdavimą patvirtina tik ieškovių administratoriaus įgalioto asmens A. Š. paaiškinimai, tačiau atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jokie dokumentai nebuvo perduoti. Kitokių įrodymų nebuvo pateikta, o A. Š. patvirtino, kad aktas, kuris patvirtintų dokumentų perdavimą, nebuvo pasirašytas, be to, ir pasirašytose sutartyse nėra jokių nuorodų apie dokumentų perdavimą, nors visos sąlygos pakankamai detaliai nurodytos. Todėl spręstina, kad esant šalių ginčui dėl dokumentų perdavimo fakto vien ieškovių atstovo paaiškinimai yra nepakankami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad dokumentai atsakovei buvo perduoti ir todėl taikius restituciją turi būti grąžinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus turtinio reikalavimo dalyje – taikius restituciją ir įpareigojus atsakovę grąžinti nekilnojamąjį turtą ieškovėms, kurio bendra vertė šalių susitarimu nustatyta  651 700 Eur, iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovės buvo atleistos  (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), t. y. 7 675,17 Eur (651 700 Eur – 86 886 Eur = 564 814 Eur x 1 % = 5 648,14 Eur + 2 027 Eur).

Atmetus reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti dokumentus, tačiau įvertinus tai, kad esminis ginčas vyko dėl nekilnojamojo turto grąžinimo, spręstina, kad atmesto reikalavimo dalis sudaro 10 % visų ieškovių reikalavimų. Atsižvelgiant į šią patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją tenkinti šalių prašymai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė  bankrutuojanti V. J. įmonė „Viktorija“ bylos nagrinėjimo metu turėjo 700 Eur atstovavimo išlaidas, todėl jai iš atsakovės priteistina 630 Eur, ieškovė UAB „Viktorija“ taip pat turėjo 700 Eur išlaidų, todėl jai iš atsakovės taip pat priteistina 630 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teisėja, vadovaudamasi LR CPK 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Reston Soliutions“ (į. k. 302881686) grąžinti ieškovei bankrutavusiai individualiai V. J. įmonei „Viktorija“ (į. k. 185112660) nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 219,17 kv. m bendro ploto pastatą – kavinę, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 17,81 kv. m bendro ploto pastatą – šaudyklą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – teniso kortus, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Reston Soliutions“ (į. k. 302881686) grąžinti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Viva Victoria“ (į. k. 185611147) nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 1 410,94 kv. m bendro ploto pastatą – maitinimo ir pramogų kompleksą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 395,43 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 1 541,21 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio korpusą, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 194,82 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 95,93 kv. m bendro ploto pastatą – sandėlį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 164,69 kv. m bendro ploto pastatą – katilinę-dušus, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 158,39 kv. m bendro ploto pastatą – sandėlį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 10,63 kv. m bendro ploto pastatą – siurblinę, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 37,05 kv. m bendro ploto pastatą – kiemo rūsį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 190,67 kv. m bendro ploto pastatą – sandėlį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 27,72 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 41,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 171,85 kv. m bendro ploto pastatą – salę, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 52,10 kv. m bendro ploto pastatą – poilsio namelį, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); 20,49 kv. m bendro ploto pastatą – prekybos kioską, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - siurblinę, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Reston Soliutions“ (į. k. 302881686) grąžinti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Viva Victoria“ (į. k. 185611147) žemės nuomos teisę į 6,2181 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškinio reikalavimus dėl įpareigojimo grąžinti ieškovėms dokumentus atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reston Soliutions“ (į. k. 302881686) valstybei –  7 675,17 Eur žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Reston Soliutions“ (į. k. 302881686) ieškovei bankrutavusiai individualiai V. J. įmonei „Viktorija“ (į. k. 185112660) 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Viva Victoria“ (į. k. 185611147) – 630 Eur bylinėjimosi išlaidas.  

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                          Nijolia Indreikienė