Civilinė byla Nr. e2S-2068-590/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11467-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. C. skundas dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, suinteresuotas asmuo – išieškotojas AB Swedbank,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Teisme buvo gautas pareiškėjo – skolininko A. C. 2018-04-05 skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančiu hipoteka įkeisto turto (buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) turto pardavimo iš varžytinių aktą 2018-02-21 Nr. S-18-240-3223 (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją.
2. Antstolis Vytautas Mitkus 2018-04-13 patvarkymu atsisakyti tenkinti skolininko skundą Nr. 0240/14/03883 Reg. Nr. S2-98557 atsisakė patenkinti skolininko skundą. Patvarkyme nurodė, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013, kurį 2013-04-02 išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 195 008,38 Eur skolos (atsižvelgiant į nustatytą komercinį euro ir lito kursą, skola šiuo metu yra 675 002,01 Lt), 142,00 žyminio mokesčio ir 11 % metinių palūkanų (nuo 2013-03-29 iki visiško skolos išieškojimo) išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai (Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-07-21 nutartimi Nr. 2VP-32779-294/2016 pradinis išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 301694694, minėtoje vykdomojoje byloje pakeistas naujuoju išieškotoju AB Swedbank, juridinio asmens kodas 112029651), išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – priverstinai parduodat iš varžytynių hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir 2484/317866 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkui (įkaito davėjui) A. C.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) A. C. 2018-04-05 skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 atmetė.

1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. C. prašymo pripažinti negaliojančiu hipoteka įkeisto turto (buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės daliai pažymėtai G-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio skolininkui (pareiškėjui) turto pardavimo iš varžytinių aktą 2018-02-21 Nr. S-18-240-3223 (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti restituciją.
5. Teismas nesutiko su pareiškėjo teigimu, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių per maža kaina, o teismo nuomone vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 esantys duomenys patvirtina priešingą nei teigia pareiškėjas. Pirmiausia teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju, antstolis dar 2014-11-21 areštavo skolininkui priklausantį turtą (butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) ir turto arešto akte Nr. 0240/14/03883 nustatė šio turto bendrą rinkos vertę – 550 000,00 Lt, patį aktą skolininkui pasirašytinai įteikė 2014-11-21. Tačiau nagrinėjamos bylos duomenimis, per įstatymo nustatytą terminą nė viena iš vykdymo proceso šalių prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepateikė, nors tokią teisę antstolis joms buvo išaiškinęs. Antra, teismas pabrėžia, kad teismų procesiniais sprendimais buvo nustatyta, jog pareiškėjas nenurodė argumentų, dėl kurių prašė naikinti antstolio patvarkymus bei veiksmus, susijusius su turto varžytynių paskelbimu, jų vykdymu, ir iš vykdomosios bylos duomenų nebuvo nustatyta, kad varžytynės būtų paskelbtos pažeidžiant CPK 706-707, 718, 722 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl skolininko prašymai dėl minėtų klausimų buvo atmesti.
6. Teismas pažymėjo, kad nuo 2013-01-01 varžytynės vyksta elektroniniu būdu, t. y. specialiame interneto tinklapyje (CPK 713 straipsnio 2 dalis), kurių organizavimą ir vykdymą kontroliuoja VĮ Registrų centras, o tai reiškia, jog antstolis negali daryti jokios įtakos varžytynių eigai, todėl pareiškėjo teiginiai, kiek jie susiję su antstolio neva suinteresuotumu kuo greičiau realizuoti turtą yra visiškai nepagrįsti. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai 2018-02-21 patvirtino turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-240-3223, taip pat paskirstė išieškotas lėšas, pervesdamas išieškotojui AB Swedbank ir padengdamas savo turėtas vykdymo išlaidas.
7. Papildomai teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-19 nutartimi c.b. Nr. A2-3705-967/2018, pareiškėjo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino iš dalies ir nutarė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013 dalyje dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo, 2018-02-21 dienos turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-240-3223 nedaro negaliojančiu.
8. Taip pat teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad antstolis pavėlavo priimti 2018-04-13 patvarkymą, nes skundą gavo 2018-04-05, todėl skundas turėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir persiųstas teismui iki 2018-04-11 dienos, kaip visiškai nepagrįstą. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis pareiškėjo 2018-04-05 skundą gavo elektroniniu paštu 2018-04-06, taigi jį išnagrinėjo, priėmė motyvuotą patvarkymą bei persiuntė teismui laiku, kaip tai numatyta CPK 510 straipsnio 3 dalyje.

9. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus ar kitaip pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, ar apskritai CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas; pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais nepaneigė antstolio veiksmų teisėtumo, ar jo šališkumo šioje vykdomojoje byloje, o antstolio 2018-02-21 turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-18-240-3223 vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 – priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl skundas atmestinas. Nutraukti šios vykdomosios bylos taip pat nėra jokio pagrindo (CPK 629 ir 632 straipsniai).
10. Atsižvelgdamas į antstolio prašymą skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, teismas, nors ir sutikdamas su antstolio teiginiais, kad pareiškėjo teikiami skundai turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką nusprendė, jog objektyviai nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas, teikdamas šį skundą dėl antstolio veiksmų, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal paskirtį ir / ar kad jo elgesys objektyviai neatitiko sąžiningo elgesio standartų, todėl antstolio prašymo dėl baudos skolininkui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkino.

2. Atskirojo skundo argumentai

11. Pareiškėjas A. C. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį ir patenkinti atskirojo skundo reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priimdamas 2018 gegužės 4 d. nutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes.
2. Paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms – atnaujinus procesą Vilniaus apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013, vykdomasis dokumentas Nr. 2-17182-558/2013 turėtų būti panaikintas
3. Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių per maža kaina.
4. Antstolis negalėjo realizuoti įkeisto turto ir antstolio negalėjo būti surašomas turto pardavimo iš varžytinių aktas, nes buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų (pareiškėjo ir banko teisės), todėl turto pardavimas iš varžytinių turėjo būti pripažintas negaliojančiu dėl esminių trūkumų, kurie turėjo esminę įtaką šių veiksmų teisėtumui, nes buvo parduotas pareiškėjo butas, kurio registruotas baigtumas Nekilnojamojo turto registro duomenimis 86 procentai.
5. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas 2018.03.12 dienos (kaip ir 2018.04.05 dienos) skundą pateikė nepraleidęs naikinamąjį apskundimo terminą, nes jis nurodė argumentus patvirtinančius, kad pareiškėjas nepažeidė civilinio proceso normas reglamentuojančias naikinamuosius terminus.
6. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad antstolis dar 2017.09.22 dieną patvarkymu turėjo sustabdyti turto realizavimo veiksmus.
12. Teismas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo pateiktus esminius argumentus ir įrodymus, tačiau teismas visiškai iš esmės juos ignoravo, atmetė juos net nenagrinėjęs.
13. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

2. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų.
16. Pateikdamas atskirąjį skundą, pareiškėjas nurodo, kad priimdamas 2018 gegužės 4 d. nutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai nustatė teisines ir faktines esmines ginčo bylos aplinkybes. bei neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus.
17. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas negali būti pripažintas neteisėtu remiantis tuo, kad turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių per maža kaina. Teismas pripažįsta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 esantys duomenys patvirtina, kad antstolis dar 2014-11-21 areštavo skolininkui priklausantį turtą (butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 2484/317866 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) ir turto arešto akte Nr. 0240/14/03883 nustatė šio turto bendrą rinkos vertę – 550 000,00 Lt, patį aktą skolininkui pasirašytinai įteikė 2014-11-21, tačiau per įstatymo nustatytą terminą nė viena iš vykdymo proceso šalių prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės nepateikė, nors tokią teisę antstolis joms buvo išaiškinęs.
18. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-19 nutartimi c.b. Nr. A2-3705-967/2018, pareiškėjo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino iš dalies ir nutarė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-17182-558/2013 dalyje dėl palūkanų ir delspinigių išieškojimo, 2018-02-21 dienos turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-240-3223 nedaro negaliojančiu.
19. Atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas atsižvelgė bei pasisakė dėl visų ginčo sprendimui reikšmingų bylos aplinkybių, bei sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis viršijo jam suteiktus įgaliojimus ar kitaip pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, ar apskritai CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas; pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais nepaneigė antstolio veiksmų teisėtumo, ar jo šališkumo šioje vykdomojoje byloje, o antstolio 2018-02-21 turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-18-240-3223 vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 – priimtas teisėtai ir pagrįstai.
20. Įvertinęs pareiškėjo atskiruoju skundu pateiktų motyvų bei byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, teismas neįžvelgia nei faktinio nei teisinio pagrindo panaikinti  2018 m. gegužės 4 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartis, todėl skundas atmestinas.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą 2018-02-21 Nr. S-18-240-3223 ir taikyti restituciją, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas,

n u t a r i a :

atmesti apelianto A. C. atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį. 

Teisėjas              Vidas Stankevičius