Administracinė byla Nr. A-1143-520/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02457-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karbonas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (dabar bankrutuojanti viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karbonas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 108 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Bendrovė yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gamintojams ir importuotojams tenka pareiga inter alia (be kita ko) organizuoti ir / ar dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą, apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, vykdyti kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Pagal šio Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punktą, šios gamintojų ir importuotojų pareigos, išskyrus savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, gali būti vykdomos tik kolektyviai, t. y. per gamintojų ir importuotojų organizaciją. Gamintojų ir importuotojų pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas užtikrinama tokiu būdu, kad gamintojai ir importuotojai privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
2.2. Bendrovė, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013 metais kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija) 2013 m. gegužės 29 d. sutartimi dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/13/05/29-01/824 (toliau – ir Sutartis) buvo pavedusi vykdyti Bendrovei nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo Bendrovės pakuočių atliekų tvarkymą 2013 metais ir išdavė Bendrovei metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus Nr. 1314VI0001-5513-1674 (toliau – ir Patvirtinimai). Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, Organizacijos išduoti Patvirtinimai patvirtino Bendrovės teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl Bendrovė 2013 metais realizavo teisę į mokestinę lengvatą.
2.3. Bendrovė 2017 m. gruodžio 19 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-9547, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas) panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko Bendrovės patikrinimą ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. surašė patikrinimo aktą Nr. K-43 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Bendrovė dėl Patikrinimo akto pateikė pastabas, tačiau Departamentas į Bendrovės pateiktas pastabas neatsižvelgė ir 2018 m. spalio 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo Patikrinimo aktą patvirtino ir Bendrovei nustatė 8 179 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
2.4. Ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais ir teisės aktų normomis). Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje išdėstytų principų. Ginčijamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi pareiškėjas yra tinkamai ir laiku įvykdęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Dėl to, jog Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo panaikinti pareiškėjui Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjo, nei Organizacijos – pareiškėjo sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atsakovas ginčijamu sprendimu Bendrovei nustatė antrą kartą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, nors Bendrovė jau buvo sumokėjusi mokestį už atliekų sutvarkymą. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kuriuo panaikinti Patvirtinimai, neįsiteisėjęs. Dėl šio sprendimo teisėtumo vyksta teisminis ginčas. Teismui panaikinus Vilniaus RAAD sprendimus, lėmusius mokestinės lengvatos praradimą, Bendrovė nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 metus (po 2018 metų) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos ir pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 3–5 dalyse įteisintomis nuostatomis Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Bendrovėje) sutvarkymą, arba kolektyviai – pavedant vykdyti Įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai. Bendrovė, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 str. 3 d.).
4.2. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, (toliau – ir Aprašas) 56 punktu, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Bendrovė apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metų mokestinį laikotarpį buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu. Departamentas, atlikdamas Bendrovės mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat Vilniaus RAAD pateiktais duomenimis ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu. Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Departamento 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9630 pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti Organizacijos gamintojams ir (a) importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų deklaracijų (forma FR0524) bei ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus. Pagal Bendrovės patvirtintus duomenis deklaracijų FR0524 formose, Bendrovė 2013 metais į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėjas, elektroniniu būdu pildydamas ir teikdamas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, pateikė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijai“ išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.
4.3. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ Bendrovei išrašytą patvirtinimą Nr. 1314VI001-5513-1674 apie metalinės pakuotės (4,082 t) atliekų sutvarkymą 2013 metų mokestiniu laikotarpiu panaikino. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metų mokestinį laikotarpį. Tačiau pareiškėjas iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 6 d., deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Departamento atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tokiu būdu nustatyta, kad Bendrovė 2013 metais neįvykdė Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties (54 proc.), todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma.
4.4. Pastabų dėl Patikrinimo akto teikimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotis (54 proc.). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu, Patikrinimo aktas ir 8 179 Eur mokestinė prievolė už 2013 metų mokestinį laikotarpį buvo patvirtinta ginčijamu sprendimu. Organizacijos išrašyti Patvirtinimai apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas Bendrovei buvo pripažinti negaliojančiais vadovaujantis Aprašo 55 punktu (53 punkto redakcija, galiojusi Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo priėmimo metu). Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:
6.1. Tiek Atliekų tvarkymo įstatymas, tiek ir Įstatymas (7 str. 5 d.) suteikia teisę gamintojams ir importuotojams pasirinkti, kokiu būdu organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, o kolektyvaus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimas reglamentuojami Atliekų tvarkymo įstatyme. Be kitų pareigų organizacijos, įgyvendindamos Įstatymo 10 straipsnio nuostatas, privalo vykdyti atliekų tvarkytojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę (Atliekų tvarkymo įstatymo 3422 str. 14 d.).
6.2. Prievolė sumokėti mokestį už teršimą atliekomis Bendrovei atsirado dėl to, kad buvo pripažinti negaliojančiais pareiškėjui išduoti Patvirtinimai. Pagal Aprašo nuostatas sprendimų, kuriais pripažinti negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, priėmimas sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais patvirtinimus, kurie išrašyti remiantis panaikintais atliekų sutvarkymą įrodančiais išduotais dokumentais, t. y. išduotus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ Patvirtinimus pareiškėjui. Apraše minimi organizacijų patvirtinimai suprantami kaip organizacijų išrašomi dokumentai, kuriais organizacijos paskirsto / perskirsto pavedimą davusiems gamintojams ir / ar importuotojams atliekų tvarkytojų išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiuose dokumentuose nurodytą sutvarkytą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį). Pagal Aprašo 3 punktą, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Patvirtinimo galiojimas (negaliojimas) yra nulemtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, kuriuo remiantis jis išrašytas, galiojimu (negaliojimu). Patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą neteisėtumas yra išvestinis iš dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, išrašymo proceso neteisėtumo.
6.3. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir išieškojimo klausimai, kurie nenustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, yra reglamentuoti MAĮ, kurio nuostatos taikytinos pagal analogiją. Ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies ir 107 straipsnio nuostatų.
6.4. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (6, 8, 12 str.), kiti teisės aktai, reglamentuojantys mokesčio už aplinkos teršimą nustatymą, administravimą, kontrolę, įskaitant ir mokestinių patikrinimų atlikimą, Aplinkos apsaugos departamento nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277, numato teisę Departamentui atlikti ūkio subjektų veiklos patikrinimus, siekiant nustatyti, ar tinkamai vykdoma apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės, atliekų apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar teisingai apskaičiuojamas mokestis už aplinkos teršimą, o pagal Aprašo 2 punktą Departamentas priima sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Karbonas“ skundą tenkino, t. y. panaikino Departamento 2018 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 108 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.
8. Teismas nustatė, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio (toliau – ir Kauno AMKP) vedėja atliko pareiškėjo planinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis patikrinimą už 2013–2015 metus ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad UAB „Karbonas“ iki patikrinimo, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d., nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013 metus ir tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Kauno AMKP vedėja, vadovaudamasi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, Bendrovei apskaičiavo 8 179 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metus. Dėl Patikrinimo akto pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 17 d. Departamentui pateikė pastabas, kuriose nurodė, kad jis (pareiškėjas) yra tinkamai ir laiku įvykdęs Atliekų tvarkymo įstatyme ir Įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, Bendrovė taip pat nurodė, kad dėl to, jog Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, o anksčiau buvo panaikinti atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjo, nei Organizacijos – įmonės sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Departamento siekis, kad pareiškėjas antrą kartą sumokėtų daug kartų didesnę sumą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, reiškia, kad pareiškėjui yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė), nesant jo kaltės. Be to, Bendrovė nurodė ir kitus nesutikimo su Patikrinimo aktu argumentus. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės pastabas, priėmė Sprendimą, kuriuo vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir Bendrovei apskaičiuotą 8 179 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis.
9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi MAĮ 13 straipsnio 8 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas pažymėjo, kad pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, t. y. vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str.). Įrodinėjimas administraciniame teisme byloje dėl mokesčių administratoriaus sprendimo teisėtumo yra subsidiaraus pobūdžio, nes teismas pirmiausiai sprendžia, ar mokesčių administratorius pagrindė savo sprendimą įrodymais, o jeigu tai yra būtina ir nepažeis mokesčių mokėtojo procesinių teisių, teismas papildo įrodinėjimo procesą (ABTĮ 80 str.).
10. Teismas vadovavosi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsniu, 4 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 6 dalimi, Įstatymo 7 straipsnio 3, 5 dalimis, Aprašo 9 punktu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovė už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Teismas nurodė, kad Bendrovė 2013 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, ir pabrėžė, kad byloje keliamas ginčas dėl to, jog Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
11. Teismas, įvertinęs Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas, konstatavo, kad, siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai galėjo steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais (Įstatymo 10 str. 1 d.). Organizacija steigiama ir veikia, o gamintojai ir importuotojai jos veikloje dalyvauja Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 10 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad Atliekų tvarkymo įstatymu yra įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva). Direktyvoje yra nustatytos priemonės, skirtos aplinkai ir žmonių sveikatai apsaugoti užkertant kelią žalingam atliekų susidarymo ir tvarkymo poveikiui ar sumažinant jį ir sumažinant išteklių naudojimo bendrą poveikį bei padidinant tokio naudojimo veiksmingumą.
12. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2013 m. gegužės 29 d. su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sudarė sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, pagal kurią VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ įsipareigojo organizuoti Bendrovės užsakymuose nurodytų pakuotės atliekų rūšių, nurodytų pakuotės atliekų kiekių sutvarkymą per užsakymuose nurodytą laikotarpį (Sutarties 8 p.). VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ taip pat įsipareigojo, gavusi užsakymus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas juos patvirtinti ir Sutarties XIII skyriuje nustatyta tvarka grąžinti vieną patvirtintą užsakymo egzempliorių pavedimo davėjui (Bendrovei) ar patvirtintą užsakymą per Organizacijos tinklalapyje paskelbtą kompiuterinę programinę įrangą, arba jei gauto užsakymo (viso ar dalies) negali ir / ar negalės įvykdyti per užsakyme nurodytą laikotarpį – Sutarties XIII skyriuje nustatyta tvarka ar per Organizacijos tinklalapyje paskelbtą kompiuterinę programinę įrangą ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie tai informuoti pavedimo davėją – Bendrovę. Tokiu atveju laikoma, kad Organizacija užsakymo (viso ar dalies) nepatvirtino (Sutarties 15 p.).
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovė pavedė Organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, taip pat neginčijama ir aplinkybė, jog Bendrovė apmokėjo Organizacijai atliekų tvarkymo išlaidas. Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad Bendrovė yra įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.
14. Teismas nurodė, kad Direktyva, Atliekų tvarkymo įstatymas ir Aprašas patvirtina, jog gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą) yra dokumentai reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visiems šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra reikšmingi tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme, tiek ir atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pasiekimo prasme.
15. Teismas pabrėžė, kad Patvirtinimai, kuriuos Organizacija išrašė Bendrovei pasibaigus 2013 metų mokestiniam laikotarpiui, atitinka Aprašo 7 priedo formą. Organizacija Patvirtinimą Bendrovei išrašė vadovaudamasi atliekų surinkėjo UAB „Metrail“ 2013 metais išrašyto dokumento Nr. 1314VI0001-4994-5513 pagrindu. Patikrinimo akte nurodyta, kad UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nusprendė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus ir Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 nurodytus Patvirtinimus pripažinti negaliojančiais vadovaujantis Aprašo 55 punkto nuostatomis. Teismas pažymėjo, jog mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu Aprašo 55 punktas, kuriuo rėmėsi atsakovas dėl Patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, negaliojo. Aprašo 55 punktas, numatantis, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai, įsigaliojo tik nuo 2017 m. vasario 15 d. Teismas vadovavosi to metu galiojusio Aprašo 37, 38, 42 punktais.
16. Teismas pažymėjo, jog mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės apskaičiavimo ir pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) (toliau – ir Pažyma) išdavimo teisėtumo kontrolės tvarką nustato Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 11, 12, 14, 15, 16 punktais.
17. Teismas nustatė, kad Vilniaus RAAD VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ patikrinimą už 2014 metus atliko tik 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. pasibaigus Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui. Teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 3 punktu, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalimis ir nurodė, kad pasibaigus 2013 metų mokestiniam laikotarpiui jokie pažeidimai iki 2014 m. liepos 1 d. nustatyti nebuvo. Teismas priėjo prie išvados, kad Bendrovei mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas ne tik Bendrovei pasinaudojus šia mokesčio lengvata, bet ir pasibaigus įstatyme nustatytam mokestiniam laikotarpiui. Bendrovei mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. Byloje jokių duomenų apie Bendrovės ar Organizacijos neteisėtus veiksmus, sudariusius galimybę Bendrovei pasinaudoti mokestine lengvata, nėra. Patikrinimo aktuose tokie pažeidimai nekonstatuoti, apsiribojant faktinių aplinkybių konstatavimu nevertinant nei Bendrovės, nei Organizacijos veiksmų.
18. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita. Teismas taip pat pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintas minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas negali pateisinti institucijų, privalėjusių vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, neveikimo. Toks neveikimas visiškai nesuderinamas su Direktyvos tikslais ir valstybinės kontrolės našta negali būti perkeliama ūkio subjektams, sąžiningai įvykdžiusiems savo pareigas. Mokestinės lengvatos paneigimas po penkerių metų visiškai nesiderina su teisėtų lūkesčių principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas, todėl Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
III.
19. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Departamentas ginčijamu Sprendimu jokios mokestinės lengvatos nepanaikino, o tik nustatė, kokio dydžio mokestį už aplinkos teršimą turėtų sumokėti pareiškėjas. Ginčas dėl mokestinės lengvatos panaikinimo sprendžiamas kitose Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamose bylose.
20.2. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduotis (54 proc.), todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis MAĮ 132 straipsniu, Patikrinimo aktas ir mokestinė prievolė už 2013 metų laikotarpį buvo patvirtinta Sprendimu.
20.3. Mokestinė prievolė – pareiga sumokėti mokestį kyla tik mokesčių mokėtojui, t. y. pareiškėjui. Mokestinės prievolės dydis negali apspręsti teisinio santykio pobūdžio. Sprendimu pareiškėjui nebuvo skirta sankcija, netaikytas padidintas mokesčio tarifas ar apskaičiuoti delspinigiai, nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013 metų laikotarpį. Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą.
20.4. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atliekos yra medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, o šio straipsnio 8 ir 17 dalys nustato, kad atliekų turėtojas yra atliekų darytojas, t. y. asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis, arba asmuo, turintis atliekų; atliekų susidarymo vieta yra įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų, o atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17–18 d.). Pagal Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, gamintojai ir importuotojai (šiuo atveju pareiškėjas), o ne kas nors kitas, privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį – gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tik už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas faktiškai įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai ir, norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, realiai patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą (Įstatymo 7 str. 7 d.). Tačiau tokių galiojančių dokumentų pareiškėjas nepateikė, todėl privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, kaip ir visi kiti gamintojai ir importuotojai, nevykdantys Vyriausybės užduočių ir neturintys užduočių vykdymą patvirtinančių dokumentų.
20.5. Teismas sprendime nurodo, jog pareiškėjas pavedė Organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir apmokėjo Organizacijai atliekų tvarkymo išlaidas ir šių aplinkybių visuma patvirtina, kad Bendrovė yra įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, tačiau toks mokėjimas negali būti laikomas principo „teršėjas moka“ įgyvendinimu, nes pakuočių atliekos, kurias pareiškėjas išleido į vidaus rinką, nebuvo sutvarkytos.
20.6. Mokestinis patikrinimas atliktas laiku. MAĮ 66 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio ar neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo per mokesčių administratoriaus nustatyta terminą, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais. Pagal MAĮ 16 straipsnio 1 dalį – šio įstatymo 13 straipsnio 6, 7, 8 ir 24 punktuose išvardytus mokesčius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija <...>. Šio įstatymo 13 straipsnio 8 punkte nurodytų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą patikrina, konsultacijas šių mokesčių mokėjimo klausimais teikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, ar jos įgaliota institucija. Minėto įstatymo 13 straipsnio 8 punkte įtvirtintas mokestis už aplinkos teršimą, taip pat minėto įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (128 str. 2 d.). Mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokesčių administratorius įgaliotas apskaičiuoti ar perskaičiuoti už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus (MAĮ 68 str. 1 d.). 2018 metais apskaičiuojami mokesčiai už einamus 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus, t. y. už 2017, 2016, 2015, 2014 ir 2013 metus
20.7. Prieš įrašant atliekų tvarkytoją į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – Tvarkytojų sąrašas), vadovaujantis Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184, 10 punktu, regionų aplinkos apsaugos departamentai patikrina, ar atliekų tvarkytojas atitinka šiame apraše nurodytus reikalavimus, o būtent, ar įmonė pajėgi vykdyti tokią veiklą. Atliekant patikrinimus buvo nustatyti atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo pažeidimai, UAB „Metrail“ buvo išbraukta iš Tvarkytojų sąrašo, t. y. priešingai, negu teigia teismas sprendime, atsakovas ir Aplinkos apsaugos agentūra atliko savo pareigas tinkamai. Atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai panaikinti dėl UAB „Metrail“ padarytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų. Kita vertus, kadangi mokestinė prievolė pareiškėjui kilo ne iš delikto ir ją sumokėti privalo mokesčio mokėtojas, kaltės ir pažeidimų nagrinėjimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas. Tik konstatavęs padarytus pažeidimus, Vilniaus RAAD informavo apie tai VšĮ „Pakuočių tvarkymo centras“.
20.8. Organizacijas steigia ir valdo gamintojai ir importuotojai. Siekdamos įvykdyti joms pavestą pareigą organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, organizacijos sudaro su atliekų tvarkytojais sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo. Be kitų pareigų, organizacijos, įgyvendindamos Įstatymo 10 straipsnio nuostatas, privalo vykdyti atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka.
20.9. Sprendimo pagrindu nurodytas ne tik Aprašo 55 punktas, bet ir Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktai, nustatantys atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų negaliojimo pagrindus. Nuo 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojusia Aprašo 55 punkto redakcija nesukurta nauja taisyklė, nenurodyti nauji (ar panaikinti buvę) patvirtinimų negaliojimo pagrindai; šis reglamentavimas tik aiškiau apibrėžė, kad Patvirtinimai laikomi išrašyti neteisėtais ipso facto (savaime). Procedūra, kaip įforminamas Patvirtinimų negaliojimas, niekada nebuvo reglamentuota atskirai, todėl taikyta atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimų negaliojimo procedūra, įtvirtinta Aprašo 44 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. vasario 15 d.). 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojo Aprašo 56 punkto pakeitimas, jog sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas, taip pat Aprašo 57 punkto pakeitimas, jog dokumentų ir Patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo akte. Tai procedūrinės nuostatos, galiojančios ir taikomos nuo įsigaliojimo dienos, jeigu nėra nustatyta taikymo išimčių, kurios šiuo atveju nebuvo nustatytos. Detalesnės patikrinimo atlikimo nuostatos reglamentuotos Tvarkos apraše (17.2 p.).
20.10. Teismas nepagrįstai sprendime aptaria Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, priėmimo teisėtumą.
20.11. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, kuri turi tiesioginį prejudicinį ryšį su šia byla, minėtoje byloje nustatyti faktai yra tiesiogiai reikšmingi šioje byloje, kadangi mokestinis patikrinimas pagrįstas administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 nagrinėjamu Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu.
21. Pareiškėjas UAB „Karbonas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
22. Pareiškėjas pritaria teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime apeliacinį skundą nurodo, kad:
24.1. Pareiškėjui prievolė sumokėti mokestį už atliekos teršimą atliekomis atsirado, kadangi buvo pripažinti negaliojančiais pareiškėjui išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą, o šie buvo panaikinti tuo pagrindu, jog dokumentai, kurių pagrindu šie patvirtinimai buvo išrašyti, buvo pripažinti negaliojančiais. Teisė į mokestinę lengvatą prarasta ne dėl Departamento kaltės, o dėl pareiškėjui teisės aktuose nustatytų pareigų neįvykdymo.
24.2. Pagal Aprašo 53 punktą (pagal šio teisės akto redakciją, galiojusią iki 2018 m. sausio 1 d., analogiška nuostata buvo įtvirtinta Aprašo 55 p., o nuo 2018 m. sausio 1 d. – 53 p.) patvirtinimai pripažįstami negaliojančiais, jeigu buvo išrašyti remiantis dokumentais, kurie pripažinti negaliojančiais dėl to, kad buvo išrašyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apraše minimi organizacijų patvirtinimai suprantami kaip organizacijų išrašomi dokumentai, kuriais organizacijos paskirsto / perskirsto pavedimą davusiems gamintojams ir / ar importuotojams atliekų tvarkytojų išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiuose dokumentuose nurodytą sutvarkytą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį). Pagal Aprašo 3 punktą, patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Jei atliekų tvarkytojo išrašytas dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, tokio dokumento pagrindu organizacijos išrašytas patvirtinimas (kuriuo pagal panaikintame atliekų tvarkytojo dokumente nurodytą sutvarkytą atliekų kiekį buvo išdalintas / paskirstytas sutvarkytas atliekų kiekis gamintojams ir / ar importuotojams) taip pat laikytinas negaliojančiu. Patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą neteisėtumas yra išvestinis iš dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, išrašymo proceso neteisėtumo. Pareiškėjas klaidingai teigia, jog licencijuotos organizacijos gamintojams ir importuotojams išduodami patvirtinimai apskritai nebuvo reglamentuoti jokiame teisės akte iki pat 2017 m. vasario 15 d., kai įsigaliojo Aprašo pakeitimai. Aprašo 3 punkte buvo įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad patvirtinimai turi būti pagrįsti galiojančiais dokumentais, ir ši nuostata galiojo nuo pat Aprašo patvirtinimo ir iki šiol nepakitusi.
24.3. Pareiškėjui neįvykdžius teisės aktuose jam nustatytų pareigų, kiek tai susiję su Vyriausybės nustatytų atliekų tvarkymo užduotimis, pareiškėjas turėjo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas kitų mokesčių (rinkliavų) apskaičiavimą, mokesčių administratoriaus teisę tikrinti, išieškoti ir apskaičiuoti mokestį yra išaiškinęs, kad nesant Rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas MAĮ numatytas senaties terminas (2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir išieškojimo klausimai, kurie nenustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, reglamentuoti MAĮ, kurio nuostatos taikytinos pagal analogiją. MAĮ nustato, per kiek laiko galima apskaičiuoti / perskaičiuoti mokesčius. Mokestinis patikrinimas atliktas laiku.
24.4. Teismas neturėjo teisės nagrinėti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumo. Šis sprendimas ginčijamas teismine tvarka administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019. Tik teismams priėmus galutinius sprendimus, kuriais būtų panaikintas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, tai sudarytų pagrindą teigti apie minėto sprendimo neteisėtumą. Nenuginčyti viešojo administravimo sprendimai, kurių galiojimas nesustabdytas, laikytini galiojančiais ir yra vykdytini. Atsakovas, priimdamas sprendimą, turėjo teisę remtis Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
25. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2018 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 108, kuriuo patvirtintas Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. K-43 (Patikrinimo aktas) ir nustatytas pareiškėjui UAB „Karbonas“ 8 179 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotėmis už 2013 metus, pagrįstumas ir teisėtumas.
26. Patikrinimo akte konstatuota, jog pareiškėjas iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjui apskaičiuotas 8 179 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metus.
27. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nes nustatė, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai priskaičiuotas 8 179 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl to, kad pareiškėjas pažeidė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. Sprendimu nepripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad jis tinkamai ir laiku įvykdė Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, nes sutarties su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavęs pakuočių atliekų tvarkymą, sumokėjęs VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už pakuočių atliekų sutvarkymą.
28. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, taip pat kad pareiškėjas 2013 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes jis pavedė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir apmokėjo šiai organizacijai atliekų tvarkymo išlaidas, o VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, vadovaudamasi atliekų surinkėjo UAB „Metrail“ 2013 m. spalio 5 d. išrašyto dokumento Nr. 1314V10001-4994-5513 pagrindu, pareiškėjui išrašė patvirtinimą Nr. 1314V10001-5513-1674 (sutvarkyta 4,082 t metalinių pakuočių). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašytus ir Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54 nurodytus patvirtinimus, o 2014 metais neatliko patikrinimų už 2014 metus (patikrinimas atliktas tik 2017 m. lapkričio 8 d., t. y. pasibaigus Tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui), jokie pareiškėjo padaryti pažeidimai iki 2014 m. liepos 1 d. nebuvo nustatyti, konstatavo, kad pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas pareiškėjui pasinaudojus mokesčio lengvata ir pasibaigus Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (byloje taikoma redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) nustatytam mokestiniam laikotarpiui (mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos), ir dėl to Sprendimą panaikino.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d.). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 128 str. 1 ir 2 d.).
30. Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
31. Nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai yra atliekamas mokestinis patikrinimas, Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio 1 dalyje nurodytas senaties terminas skaičiuojamas atgal nuo tų kalendorinių metų, kada buvo išrašytas pavedimas tikrinti (pvz., žr. 2009 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2009; 2012 m. liepos 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-2226/2012; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-374-442/2018; kt.).
32. Nagrinėjamu atveju atsakovas patikrinimą atliko 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir pareiškėjo mokestinę prievolę už 2013 metų laikotarpį (8 179 Eur) patvirtino šioje byloje pareiškėjo ginčijamu Sprendimu. Taigi darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai 2018 metais apskaičiavo mokestį ir už 2013 metus, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymo 168 straipsnio 1 dalį 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nagrinėjamu atveju nustatė, jog pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos.
33. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju atsakovas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjas privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojęs šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjui VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduotas patvirtinimas Nr. 1314V10001-5513-1674 (sutvarkyta 4,082 t metalinių pakuočių), išrašytas UAB „Metrail“ 2013 m. spalio 5 d. dokumento Nr. 1314V10001-4994-5513 pagrindu.
34. Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.
35. Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Ši nutartis priimta remiantis tuo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ buvo iš dalies pakeistas, paliekant galioti UAB „Metrail“ inter alia (be kita ko) VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ už 2013 metus išrašytų metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) dalis už 3,1592 proc. juose nurodyto atliekų kiekio.
36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo) ir (ar) eksportuotojo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314VI005-4994-4994 ir pagal jį 2013 m. spalio 5 d. pakuočių atliekų surinkėjo išrašytas pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1314V10005-4994-5513 paliktas galioti už 37,910 t. Pažymėtina, kad 2013 m. spalio 5 d. Pakuočių atliekų surinkėjo išrašytame pakuočių atliekų sutvarkymo dokumente Nr. 1314V10005-4994-5513, kuris buvo išduotas VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, nurodytas pakuočių atliekų sutvarkymo kiekis – 1 200 t.
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
38. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.
39. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) (ABTĮ 56 str. 5 d.).
40. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodytų atliekų, buvo atliktas Sprendimu apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimas ir nustatyta, kad pareiškėjas turi mokėti 7 852 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metų mokestinį laikotarpį.
41. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jo atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjo priduotos metalinės pakuotės (4,082 t ).
42. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir skunde nebuvo nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjui apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėjas skundą išimtinai grindė tik tuo, kad jis VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jam buvo išrašytas dokumentas Nr. 1314VI0001-5513-1674, todėl jis teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, tačiau, kaip jau minėta, šis dokumentas yra galiojantis tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio (už 3,1592 proc.).
43. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei įvertino šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, pripažino, kad Sprendimas iš esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo sumažinama Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjui 8 179 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės suma iki 7 852 Eur sumos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karbonas“ skundą tenkinti iš dalies.
Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 4 d. sprendime Nr. 108 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodytą sumokėti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Karbonas“ 8 179 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 7 852 Eur sumos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė