Civilinė byla Nr. e2-118-944/2022

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00573-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.5.2.1;

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 14 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą ieškovei A. S., jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui,

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius Kretingos rajone įgaliotam asmeniui Linai Kriučiuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, trečiasis asmuo N. S., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius Kretingos rajone.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų: Ą. S., N. S., S. S. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaiką nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 330 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės; nustatyti, kad automobiliai MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nustatyti uzufruktą A. S. ir jos nepilnamečiams vaikams į gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas 1-4, 1-5, 1-6, esančias adresu (duomenys neskelbtini), iki vaikų pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad su atsakovu jau aštuoniolika mėnesių nebegyvena kartu, nebeveda bendro ūkio ir vienas kitu visiškai nebesirūpina. Paaiškina, kad su atsakovu susitikti neturi galimybės, nes pastarasis vengia su šeima bendrauti, šiuo metu gyvena Norvegijoje. Dėl šių aplinkybių mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių katės.  Nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove, kadangi tai labiau atitiks nepilnamečių vaikų poreikius bei jų interesus. Be to, vaikai ir šiuo metu gyvena su ieškove. Atsakovas turėtų teikti po 330 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės. Toks išlaikymo dydis patenkintų minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, garantuotų jų normalų vystymąsi, sveikatos priežiūros bei kitas gyvenimo sąlygas. Dėl santuokoje įgyto turto ginčo nėra, nes yra sudaryta Povedybinė sutartis. 2007 m. lapkričio 20 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas yra nustatęs juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas po savo tėvo S. S. mirties priėmė jo palikimą ir jį valdo. Palikimą sudaro 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti priklausiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šio paveldėto turto atsakovas nėra įregistravęs, nors visą laiką šeima gyveno minėtame pastate. Po santuokos nutraukimo dėl mažų pajamų ieškovė neturės galimybės nuomotis buto, t. y. su vaikais liks be gyvenamo ploto, todėl prašo nustatyti jai su nepilnamečiais vaikais uzufruktą į dalį atsakovui priklausančio gyvenamojo ploto.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad nėra galimybės atkurti šeiminių santykių. Pažymėjo, kad nėra ginčo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, šiuo metu atsakovas nebendrauja. Teigė, kad atsakovas daugmaž reguliariai persiųsdavo 700–800 Eur sumą, kurią ieškovė naudojo vaikų išlaikymui. Ginčo dėl turto padalijimo nėra, nes yra sudaryta povedybinė sutartis.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė. teismo posėdyje nedalyvavo, apie procesą pranešta viešai.

Daugiau atsiliepimų negauta.

Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais. Ieškovė turi galimybę užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius, dirba, gyvena ieškovės tėvams priklausančiame bute.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 138). Šalys turi šiuos nepilnamečius vaikus: Ą. S., gimusį (duomenys neskelbtini), N. S., gimusį (duomenys neskelbtini), S. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Šalys 2015-01-13 sudarė povedybinę sutartį. Nepilnamečio vaiko Ą. S. neįgaliojo pažymėjimas, specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, sprendimai Dėl Ą. S. specialiųjų poreikių Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Raštas Dėl atlikto neįgalumo lygio vertinimo, neįgalumo pažyma NL-3, Nr. 610; rekomendacijos dėl pagalbos poreikio Nr. RPP-464. Sodros duomenys dėl išmokų, „Luminor Bank“ AS sąskaitos išrašas. VĮ „Registrų centras“ duomenys dėl A. S. ir D. S. vardu registruotino turto. VĮ „Regitra“ duomenys dėl registruotų transporto priemonių.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų dėl santuokos išsaugojimo, ilgą laiką gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, nebesieja jokie bendri interesai, nėra bendro požiūrio į ateitį ir pan. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ilgiau nei metus laiko kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, noro atkurti šeiminius santykius nerodo nė vienas iš sutuoktinių.

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip pat nesant duomenų dėl vienos iš šalių santuokos iširimo priežasčių, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovei paliktina santuokinė pavardė, nes šalys turi bendrų nepilnamečių vaikų, o atsakovui paliktina turima pavardė.

Išlaikymo sutuoktiniai vienas iš kito nereikalauja.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje ieškovės paaiškinimais ir rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovės nepilnamečiais vaikais rūpinasi nuo gimimo, visa laiką su jais gyveno, tuo tarpu atsakovas išvykdavo darbuotis į užsienį, tad realiai vaiko priežiūra rūpinosi jų motina. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatytas atitiktų jų interesams, kad ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Duomenų, kad atsakovas prieštarautų dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiui vaiko po 330 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Tokio dydžio reikalavimą grindė tuo, kad jos manymu atsakovo sveikatos būklė ir materialinė padėtis suteikia galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovė visiems nepilnamečiams vaikams prašo priteisti vienodo dydžio išlaikymą, tačiau, pirmiausia, teismas nurodo, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra individualūs dėl amžiaus, sveikatos būklės, gebėjimų ir kt. Dėl šios aplinkybės būtina įvertinti kiekvieno vaiko poreikius individualiai. Byloje ieškovė nedetalizavo vaikų poreikių. Teismo posėdžio metu nurodė bendrus visų veikų poreikius, tokius kaip maistui, aprangai, avalynei, mokslams, komunaliniams mokesčiams ir pan.

Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra trylikos metų amžiaus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dukra lanko mokyklą, yra aktyvi, lanko būrelius (karatė), po skyrybų ir senelio netekties reikėjo psichologo pagalbos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė bendro pobūdžio dukters poreikius, t. y. būtinuosius, maistui aprangai, avalynei, komunaliniams mokesčiams, internetui, telefonui, mokslams, būreliams ir pan. Paaiškino, kad sveikatos problemų ar kitų spec. poreikių dukra neturi.

Pagal bylos duomenis šalių nepilnametis sūnus Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra ketverių metų amžiaus, lanko darželį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, avalynei ir pan., sūnus turi sveikatos problemų, t. y. jam nustatytas neįgalumas. Dėl sveikatos problemų ieškovė sūnų turi vežti pas gydytojus, t. y. dėl akių vežti į Kauną pas gydytojus kas pusmetį, taip pat jam įtariamas autizmo spektro sutrikimas. Dėl šios diagnozės reikės vykti pas gydytojus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad dėl sūnaus Ą. S. gaunama neįgalumo pašalpą, kuri sudaro 210 Eur, taip pat ieškovė gauna 97 Eur už priežiūrą.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus N. S. gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra trejų metų amžiaus. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnus yra sveikas, aktyvus vaikas, lanko darželį. Sveikatos problemų ar specialių poreikių neturi, tad poreikiai bendro pobūdžio, kaip maistui aprangai, avalynei, komunaliniams mokesčiams ir pan.

Ieškovė nenurodė konkrečių kiekvieno vaiko poreikių ir jų dydžio. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Viena minimali mėnesinė alga nuo 2022-01-01 – 730 Eur, atskaičius mokesčius apie 518 Eur. Darytina išvada, kad tokio dydžio suma yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Šiuo atveju ieškovė pateikė duomenis dėl nepilnamečio vaiko Ą. S. specialiųjų poreikių, t. y. neįgalumo, tačiau pastebėtina, kad valstybė moka dėl neįgalumo pašalpą, kuri teismo vertinimu kompensuoja padidėjusius vaiko poreikius.

Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį nuo 2022-01-01 mokama 73 Eur dydžio išmoka vaikui arba kitaip – vaiko pinigai. Jie priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Dėl šių aplinkybių šia suma mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad bendra suma, kurią abu tėvai turi skirti nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra 445 Eur (518 Eur vaiko poreikiai, kurie nustatyti pagal minimalią mėnesinę algą atskaičius mokesčius minus 73 Eur vaiko pinigai). Darytina išvada, kad kiekvienam nepilnamečiui vaikui turėtų pakakti 445 Eur sumos, jo poreikiams patenkinti. Paskirstant šią pareigą tarp tėvų būtina įvertinti jų turtinę padėtį ir galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.

Teismas nurodo, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė registruotino nekilnojamojo turto neturi. Jos vardu registruoti du automobiliai, kurie pagal povedybinės sutarties nuostatas laikytini asmeniniais. Kitų duomenų apie registruotiną turtą byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad gauna pajamas dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kur darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 500 Eur. Kitų pajamų neturi ir negauna, įsiskolinimų neturi.

Tuo tarpu dėl atsakovo turtinės padėties matyti, kad jis yra priėmęs palikimą po savo tėvo mirties. Paveldėjimo byloje yra duomenys apie paveldimą nekilnojamąjį turtą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo atsakovas nėra išsiėmęs. Dėl šios aplinkybės konstatuotina, kad atsakovas turi turtinę teisę, atsiradusią paveldėjimo būdu į nekilnojamuosius daiktus. Duomenų apie atsakovo vardu registruotiną turtą byloje nėra. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba, gauna reguliarias pajamas, sveikatos problemų neturi. Teismas nurodo, kad duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas yra išvykęs į Norvegiją, kur pragyvenimo lygis yra ženkliai didesnis, todėl atitinkamai galimybės gauti didesnes pajamas yra didesnės nei Lietuvoje ir realios. Įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, t. y. neturi sveikatos problemų, atitinkamai gali dirbti ir tokiu būdu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (kitokių duomenų byloje nėra pateikta). Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas nusišalinęs nuo vaikų auklėjimo, su jais nebendrauja, todėl visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atitinkamai atsakovas neprisidedama niekaip prie vaikų išlaikymo be pervedamų piniginių sumų. Dėl šios priežasties pripažintina, kad visi kasdieniniai rūpesčiai susiję su nepilnamečiu vaiku tenka tik ieškovei, dėl šios priežasties iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis nustatytinas truputį didesnis nei pusė nustatytų vaiko poreikių, kurie turi būti tenkinami abiejų tėvų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad atsakovo pervedamos lėšos sudarė apie 700–800 Eur per mėnesį. Aplinkybių duomenų, kad tokio dydžio išlaikymas nėra pakankamas ieškovė nenurodė, reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nereiškė Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, kurių vienas turi sveikatos problemų, todėl teismo vertinimu pagal esančius duomenis Nepilnametei dukrai S. S. ir nepilnamečiui sūnui N. S. priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o nepilnamečiui sūnui Ą. S. priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priteistinos sumos iš atsakovo yra didesnės nei pusė 445 Eur sumos, įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė, nevyksta atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas, atitinkamai visi rūpesčiai susiję su nepilnamečiais vaikais tenka tik ieškovei. Be to, Ą. S. priteistina didesnė suma dėl to, kad dėl jo sveikatos būklės reikia daugiau priežiūros, vykimo pas gydytojus ir kt., atitinkamai dėl šios aplinkybės ieškovė turi mažesnes galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas.

Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku – iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nustatytinas nepilnametei dukrai S. S. 250 Eur, nepilnamečiui sūnui Ą. S. – 300 Eur, nepilnamečiui sūnui N. S. – 250 Eur,  per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021-06-30) iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl turto padalijimo.

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Šiuo atveju sutuoktiniai buvo sudarę povedybinę sutartį, kurioje aptarė registruotino turto priklausymą. Pagal pateiktą 2015-01-13 sudarytą povedybinę sutartį matyti, kad sutuoktiniai susitarė šia sutartimi turto teisinį režimą, įgytą tiek iki santuokos sudarymo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini), tiek gyvenant susituokus, teises ir pareigas, susijusias su turto valdymu, taip pat turto padalijimo būdą ir tvarką, jeigu santuoka nutraukiama (povedybinės sutarties 1 punktas). Šalys susitarė, kad turtas įgytas bet kurios sutuoktinio vardu iki santuokos sudarymo dienos – (duomenys neskelbtini), ir turtas įgytas gyvenant susituokus yra jo asmeninė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, ar vėliau santuokos metu turtas pagerinamas, ir nepriklausomai nuo to, kiek dėl tokių pagerinimų padidėjo turto vertė (povedybinės sutarties 2 punktas). Pagal sudarytos sutarties 13 punktą, šalys analogiškai susitarė ir santuokos nutraukimo atveju.

Šiuo atveju byloje pateikti duomenys dėl dviejų transporto priemonių, kurios registruotos ieškovės vardu. Atsižvelgiant į povedybinės sutarties sąlygų nuostatas, transporto priemonės – automobiliai MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinos ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Dėl uzufrukto nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti uzufruktą A. S. ir jos nepilnamečiams vaikams į gyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas 1-4, 1-5, 1-6, esančias adresu (duomenys neskelbtini). 

Teismas nurodo, kad uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis). Uzufruktas gali būti nustatytas vieno ar kelių asmenų (bendrai ar nustatant kiekvieno dalį) naudai (CK 4.141 straipsnio 2 dalis). Uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymas, bei sandoriais (CK 4.147 straipsnio 1 dalis). Gyvenimas kartu vienam iš asmenų priklausančiame nekilnojamajame turte savaime nesukuria (nenustato) uzufrukto teisės (daiktinės teisės) į kito asmens turtą. Nustatyti uzufruktą sandoriu gali tik pats savininkas (CK 4.148 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad uzufrukto teise vienas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 straipsnio 2 dalis, 4.141 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2006). CK 3.71 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnio 2 dalis).

Pagal byloje esančius duomenis, t. y. nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas ½ N. S. ir ½ S. S.. Išreikalautos paveldėjimo bylos kopijoje matyti, kad S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsakovas D. S. 2007-12-27 pareiškimu kreipėsi į notarė dėl palikimo priėmimo. Papildomai Kretingos rajono teismo 2007-11-20 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. S. priėmė palikimą, atsiradusį po S. S. mirties, faktiniu valdymu. Duomenų, kad atsakovui D. S. būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovas turi turtinę teisę į paveldimą turtą. Darytina išvada, kad sprendžiant dėl šio reikalavimo turi būti nustatytos šios aplinkybės: turtas registruotas sutuoktinio vardu, su kitu sutuoktiniu lieka nepilnamečiai vaikai ir nėra kitos gyvenamosios vietos.

Šiuo atveju reikšminga tai, kad turtas, į kurį prašoma nustatyti uzufruktą nėra registruotas atsakovo vardu. Vadovaujantis CK 4.142 straipsnio 1 dalimi uzufrukto objektu gali būti kiekvienas nesunaudojamas ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis daiktas, kuris yra nuosavybės teisės objektas. Be to pagal CK 4.147 straipsnio 2 dalį iš uzufrukto kylančios teisės į daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus uzufruktą, išskyrus atvejus, kai uzufruktą nustato įstatymas. Šiuo atveju nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), yra privaloma teisinė registracija atsakovo vardu.

Ieškovė nurodė, kad atsakovo neveikimas, t. y. sąmoningas paveldėjimo teisės liudijimo neišsiėmimas, negali riboti jos teisių į gyvenamąją patalpą. Pažymėtina, kad šiuo atveju uzufrukto nustatymui į nekilnojamąjį daiktą yra privaloma registracija, kadangi turtas nėra registruotas atsakovo vardu, atitinkamai uzufrukto registravimas, taip pat nebūtų galimas, o pagal CK 4.147 straipsnio 2 dalies nuostatas, uzufruktas įgytų teisinę galią tik įregistruotas. Darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinių pagrindų tenkinti ieškovės reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo.

Pažymėtina, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl registracijos atlikimo atsakovo vardu ar ginti savo teises kitais savo teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis). Be to, šis teismo sprendimas neužkirstų kelio prašyti teismo dėl pasikeitusių aplinkybių iš naujo spręsti uzufrukto teisės į atsakovo turimą nuosavybės teise gyvenamąją patalpą nustatymo klausimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei pagal CPK 96 straipsnio nuostatas.

Už reiškiamą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už reikalavimus priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, pagal priteisto išlaikymo dydį mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, 216 Eur. Darytina išvada, kad iš viso valstybei priteistina iš atsakovo 291 Eur mokėtino žyminio mokesčio suma.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad valstybė patyrė 379 Eur dydžio išlaidas dėl teisinės pagalbos teikimo ieškovei, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei pagal CPK 96 straipsnio nuostatas.

Valstybė šioje byloje patyrė 47,05 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 138) dėl abiejų sutuoktinių kaltės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. S. palikti santuokinę pavardę „S.“, atsakovui D. S. palikti turimą pavardę „S.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-06-30) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-06-30) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko Ą. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-06-30) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Po santuokos nutraukimo automobilius MAZDA 5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 291 Eur žyminio mokesčio, 379 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai bei 47,05 Eur pašto išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį 5660, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662, įmokos kodas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja                                                                                    Aušra Barškietytė