Baudžiamoji byla Nr. 1S-302-593/2019

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00668-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Svetlanos Jurgaitienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 22 d. priimtą nutarimą Nr. 67-6 taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. L. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 dalies 1 punktą – 6 m. laisvės atėmimo bausme.

1.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtų bausmių subendrinimo, taikant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 5 dalies 1 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl keturių nusikalstamų veikų), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 metų laisvės atėmimo. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

1.2.                       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. bei 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, skirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo.

1.3.                       Bausmės pradžia – 2014 m. liepos 8 d., pabaiga – 2021 m. sausio 5 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių ir 13 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t. y. 2019 m. vasario 22 d.).

2.       2019 m. vasario 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 67-6 nutarta taikyti nuteistajam E. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį motyvuojant tuo, kad nuteistasis atliko būtiną bausmės dalį (1/2) numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, jo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, tačiau stengiasi keistis teigiama linkme, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones teigiamas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, rodoma pažanga ją mažinant. Ištirta socialinė aplinka ir aplinkybės, galinčios padėti individualizuoti probacijos sąlygas nurodytu adresu nuteistajam tinkamos bei yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, todėl tikimasi, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3.       Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, jog nors nuteistasis E. L. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Skunde nuteistasis E. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą.

4.1.                      Skunde nurodė, jog BVK 157 straipsnio esmė yra, pamačius daromą pažangą, akivaizdžius pasikeitimus žmogaus gyvenime ir jo požiūryje, suteikti jam galimybę anksčiau išeiti į laisvę. Nuteistojo teigimu, objektyvus vertintojas šioje situacijoje Lygtinio paleidimo komisija – tai asmenys dalyvavę nuteistojo socialinėje reabilitacijoje ir galintys nešabloniškai įvertinti žmogaus požiūrį į save patį bei jį supantį pasaulį.

4.2.                       Skunde atkreipiamas dėmesys, jog vienas iš pagrindinių lygtinio paleidimo kriterijų yra vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka visus šiuos kriterijus. Pažymi, jog BVK 157 straipsnyje nėra įtvirtinta, kad lygtinio paleidimo institutas negali būti taikomas nuteistiesiems praeityje vartojusiems narkotines medžiagas,  ar laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, kurie kažkada pažeidė vidaus tvarkos taisykles.

4.3.                      Skunde taip pat pažymima, jog jei asmuo nusikalsta, jam paskirta bausmė negali būti žiauraus keršto aktas, nuteistasis turi turėti teisę į švelnesnę bausmę. Teisingos ir visapusiškai pagrįstos bausmės nusikaltusiajam paskyrimas turi turėti didelę įtaką tolimesniam jo likimui, ne tik atliekant bausmę, bet ir ryžtingai nusprendžiant pasitaisyti bei nebepažeidinėti įstatymų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog jo atvykimas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę kardinaliai pakeitė jo požiūrį į gyvenimą. Darbas privertė jį pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies ir padaryti teisingas išvadas. Nuteistasis dirba gydomojo skyriaus tvarkiniu, jam yra tekę matyti sunkiai sergančius ir mirštančius žmones, visa ši patirtis paskatino jį peržiūrėti vertybes, savo požiūrį į save ir jam artimus žmones. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis E. L. 2018 m. palaidojo savo tėvą ir mama liko viena, kuriai labai reikalinga jo pagalba ir palaikymas. Nuteistojo teigimu, jis yra pateikęs pažymą, kurioje nurodoma, kad jis išėjęs į laisvę bus priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi jo ateities planas yra aiškus ir labai konkretus.

5.       Nuteistojo E. L. skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.       Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis E. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.

8.       Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

9.       Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu pataisos namuose nuteistasis dirbo ir dirba, kas rodo jo teigiamas nuostatas į darbą, jis dalyvauja įvairiose programose, iš gaunamo atlyginimo dengia vykdomuosius raštus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už stropų darbą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas 4 kartus, tačiau taip pat jis per bausmės atlikimo laiką net 23 kartus pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą nuteistajam už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą drausminė nuobauda – 14 parų KPT, buvo skirta 2017 m. balandžio 27 d.. Ir nors nuobaudos šiuo metu jau nebegalioja, tačiau padaryti pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai. Pažymėtina ir tai, jog iš 2019 m. kovo 26 d. pirmosios instancijos teisme gauto Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašto matyti, kad nuteistasis E. L. 2019 m. vasario 8 d., t. y. jau po Komisijos priimto nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padarė drausmės pažeidimą (miegojo kėlimuisi skirtu laiku), tačiau dėl pažeidimo mažareikšmiškumo bei kaltės pripažinimo, nuobauda neskirta. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant asmeniui lygtinį paleidimą, yra itin aktualus, ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

10.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo E. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 77 balai, iš jų statinių kriminogeninių svertinių taškų suma 50 balų, likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai – 27 balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Sutiktina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo pažanga nuo paskutinio vertinimo (93 balų) pakito 16 balų, tačiau vertinant pačią pažangą ir jos pokytį svarbu vertinti ne tik nuteistojo elgesio modelį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę. Nors nuteistojo manymu, jo pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje dirbo ir dirba, išliko teigiama nuostata į darbą, iš gaunamo uždarbio dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau jos tik parodo, kad E. L. atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis pateikė pažymą, kad paleistas lygtinai jis turės galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas nuteistojo teigimu rodo jo aiškius ir konkrečius ateities planus, tačiau visgi tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotinas įrodymas, jog asmuo, tikrai minėtoje įmonėje bus įdarbintas. Be to, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu E. L. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistajam būdingas impulsyvumas ir instrumentinės agresijos demonstravimas norint gauti finansinės naudos. Nors nuteistasis supranta problemas, tačiau nėra tikras, ar jų pavyks išvengti ateityje. Jis kaltina aplinkybes, priklausomybę, tačiau ne savo pasirinkimus, kas apsunkina ir problemų sprendimą. Nuteistojo veiksmų pasekmių suvokimas ribotas, jis vis kartoja tą patį elgesio modelį, koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus ir ignoruoja ilgalaikes pasekmes. Apie savo ateities planus kalba nekonkrečiai, be to, stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Pažymėtina ir tai, jog atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo E. L. pakartotinio nusikalstamumo riziką, tai: mąstymas ir elgesys (nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamos impulsyvaus elgesio kontrolės); narkotikų vartojimas; pasidavimas kitų įtakai; pasikartojantys nusikaltimai. Visos šios aplinkybės charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

11.       Teisėjų kolegijos vertinimu,  pirmosios instancijos teismas, formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis E. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau eilę kartų buvo teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, jam ne kartą atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, taip pat taikytos laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas akivaizdžiai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei bei neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie jo gebėjimus vertinti savo veiksmus ir daryti išvadas, kurios, aukštesniojo teismo nuomone, nėra tokios, dėl kurių būtų galima spręsti, jog nuteistasis visiškai suvokia savo pasirinkto gyvenimo prasmingumą ir siekius, taip kaip tai suvokia didžioji visuomenės dalis. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu pažymėti, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik bausmę atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti.  

12.       Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti paliestas lygtinai. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo E. L. skundo motyvais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo E. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai        Kęstutis Dargužis

        Daiva Jankauskienė

        Svetlana Jurgaitienė