Administracinė byla Nr. eI-7053-968/2015

Proceso Nr. 3-61-3-00963-2015-9

              Procesinio sprendimo kategorija 3.2; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. H. atstovui advokatui L. B., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė:

1. Pareiškėjo A. H. atstovas advokatas L. B. per elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2015-01-20 sprendimą Nr. (15/5-10)17U-62 „Dėl atsisakymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą Pakistano Islamo Respublikos piliečiui A. H.“ (toliau – Sprendimas Nr. (15/5-10)17U-62 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktus dokumentus.

2. Skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėjas ketino dirbti Lietuvos Respublikoje, kadangi čia jis buvo susiradęs duonos kepėjo darbą UAB „Arian International Traders“ (toliau – Įmonė). Kadangi anksčiau šioje Įmonėje dirbęs virėjas išėjo iš darbo, Įmonei reikėjo virėjo mokančio gaminti pakistanietišką maistą, tačiau Lietuvoje tokio darbuotojo neatsirado, todėl Įmonė nusprendė įdarbinti pareiškėją. Pagal Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, turi gauti leidimą dirbti, todėl Įmonė kreipėsi į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl leidimo dirbti Lietuvoje A. H. išdavimo. Lietuvos darbo birža 2015-01-07 išdavė pareiškėjui leidimą dirbti dvejiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad buvo gautas leidimas dirbti, Įmonė 2015-01-12 sudarė su A. H. darbo sutartį. Pagal šią sutartį pareiškėjas buvo įdarbintas duonos kepėju Įmonėje iki leidimo dirbti galiojimo pabaigos, t. y. iki 2017-01-06, nustatant jam 434,43 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

Kadangi pareiškėjas į Lietuvą buvo atvykęs su Italijos išduota viza, jis Lietuvoje teisėtai dirbti negalėjo, todėl siekdamas greičiau turėti galimybę dirbti, jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba) dėl nacionalinės vizos išdavimo, o gavęs vizą ketino kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. (15/5-10)17U-62 atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, motyvuodamas tuo, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Tačiau tokia Migracijos departamento išvada akivaizdžiai nepagrįstą, kadangi pareiškėjas ketino dirbti Lietuvoje ir tam turėjo reikiamą leidimą, kuris ir patvirtina pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, o darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis užtikrina pragyvenimo sąlygas. Migracijos departamento Sprendime Nr. (15/5-10)17U-62 nurodyta, kad gautas Valstybės saugumo departamento atsakymas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004-09-02 įsakymu Nr. 1V-280/V109 patvirtinto Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 92 punktą vykdytą konsultaciją. Tačiau šis atsakymas pareiškėjui nėra žinomas.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas remdamasis iš esmės analogiškais skunde išdėstytiems motyvais, prašė skundą tenkinti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Migracijos departamentas vadovaudamasis Aprašo 92 punkto reikalavimu, 2015-01-16 per Nacionalinę vizų informacinę sistemą konsultavosi su Valstybės saugumo departamentu ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl vizos pareiškėjui išdavimo. Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 punktu (Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c) punktu (nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų), 2015-01-19 pateikė Migracijos departamentui neigiamą išvadą dėl vizos pareiškėjui išdavimo, o 2015-01-20 Migracijos departamentas priėmė Sprendimą Nr. (15/5-10)17U-62.

Pareiškėjas teigia, kad iš Migracijos departamento Sprendimo Nr. (15/5-10)17U-62 visiškai nėra aišku, kokiais motyvais remiantis buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą. Tačiau, Sprendime Nr. (15/5-10)17U-62 Migracijos departamentas ne tik pažymėjo atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui pagrindą (užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų), bet ir nurodė priežastis, dėl kurių buvo priimtas šis sprendimas (Valstybės saugumo departamento rekomendacija atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą).

Pareiškėjas teigia, kad jo pragyvenimo sąlygas užtikrina darbo užmokestis, numatytas darbo sutartyje. Tačiau, numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas apima ne tik pakankamų pragyvenimo lėšų turėjimas numatomo buvimo laikotarpiu, bet ir kitos sąlygos, pvz. gyvenamosios vietos turėjimas. Iš pareiškėjo kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateiktų dokumentų, pagrįstų abejonių kelia pareiškėjo būsimos gyvenamosios vietos adresas. Prašyme išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas nurodė namų adresą – Rudininkų g. 13, Vilnius. Šis adresas nurodytas ir darbo sutartyje. Tačiau Migracijos departamentui buvo pateiktas ir 2015-01-13 N. S. notariškai patvirtintas pareiškimas, kuriuo ji sutinka, kad pareiškėjas iki 2016-02-13 gyvens ir deklaruos savo gyvenamąją vietą jai nuosavybės teise priklausančioje negyvenamojoje patalpoje, esančioje Juozapavičiaus g. 9A-97, Vilniuje. Taigi Migracijos departamentas Sprendime Nr. (15/5-10)17U-62 pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Migracijos departamento Sprendimas Nr. (15/5-10)17U-62 neišduoti pareiškėjui vizos, priimtas jo kompetencijos ribose vadovaujantis galiojančiais Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra teisėtas, pagrįstas ir suverenus. Valstybės saugumo departamentas nagrinėjamu atveju, įvertinęs visas aplinkybes ir turimus duomenis apie pareiškėją, teikė konsultaciją, kuri galėjo būti reikšminga priimant ginčijamą sprendimą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, remdamasis iš esmės analogiškais atsiliepime išdėstytiems motyvais, prašė skundą atmesti.

Teismas

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

1. Ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo Nr. (15/5-10)17U-62, kuriuo buvo atsisakyta išduoti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui A. H. nacionalinę vizą, motyvuojant tuo, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų (gautas neigiamas Valstybės saugumo departamento atsakymas į pagal Aprašo 92 punktą vykdytą konsultaciją), teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui per Migracijos valdybą 2015-01-14 pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Prašyme namų adresą nurodė Rudininkų g. 13, Vilniuje, darbovietės UAB „Arian International Traders“ adresą nurodė (duomenys neskelbtini). A. K. su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė vizos išdavimo pagrindą patvirtinančius dokumentus: paso kopiją; A. H. Lietuvos darbo biržos išduotą 2015-01-07 leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje nuo 2015-01-07 iki 2017-01-06 Nr. U6-30. Leidime nurodyta, kad A. H. darbo vieta bus Įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini); Įmonės 2015-01-13 prašymą, išduoti nacionalinę vizą D, įmonės darbuotojui A. H., kuriame nurodyta, kad Įmonė įsipareigoja darbuotojui mokėti darbo užmokestį, sudarantį 434,43 Eur, pasirūpinti tinkamu apgyvendinimu, darbuotojo pragyvenimo lėšomis, tinkamomis darbo sąlygomis Indų-Pakistaniečių nacionalinių patiekalų restorane, esančiame Kalvarijų g. 88-76, Vilniuje; 2015-01-12 darbo sutartį, sudarytą tarp Įmonės ir A. H., kurioje nurodyta, kad pareiškėjas dirbs duonos kepėju Įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini); notariškai patvirtintą N. S. 2015-01-13 pareiškimą, kuriuo ji sutinka, kad A. H. iki 2016-02-13 gyventų ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje negyvenamojoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini); užsieniečių kelionės draudimo liudijimą Nr. 791-0031557, galiojantį nuo 2015-01-13 iki 2016-01-12.

Migracijos departamentas 2015-01-16 per Nacionalinę vizų informacinę sistemą konsultavosi su Valstybės saugumo departamentu ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba dėl vizos išdavimo. Valstybės saugumo departamentas 2015-01-19, vadovaudamasis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 punktu (Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c) punktu (nacionalinę vizą atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų sąlygų), pateikė Migracijos departamentui neigiamą išvadą dėl vizos pareiškėjui išdavimo, o Migracijos departamentas 2015-01-20 priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. (15/5-10)17U-62, kuriuo atsisakė išduoti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui A. H. nacionalinę vizą, motyvuodamas tuo, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų (gautas neigiamas Valstybės saugumo departamento atsakymas į pagal Aprašo 92 punktą vykdytą konsultaciją).

3. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001-03-15 Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Vizų režimo reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad I priede išvardytų trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. Pakistanas yra įrašytas į šį priedą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas Pakistano Islamo Respublikos piliečiu, prieš atvykdamas į Lietuvos Respubliką, Vizų režimo reglamente nustatyta tvarka privalo turėti vizą. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu, norėdamas gauti vizą, jis: nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

Dokumentų vizai gauti pateikimo, nagrinėjimo ir sprendimo dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priėmimo, konsultacijų dėl vizos išdavimo (toliau – konsultacijos) vykdymo bei kitų su vizos išdavimu susijusių klausimų, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarka tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja 2009-07-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekso) (OL 2009 L 243, p. 1) (toliau – Vizų kodeksas), nuostatos ir kiti Europos Sąjungos teisės aktai, nustatyta Apraše. Ginčui aktualios redakcijos Aprašo 4 punkte nustatyta, kad dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja įgaliotų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir Šengeno vizos atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu. Užsienietis, būdamas teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje, dokumentus daugkartinei nacionalinei vizai gauti gali pateikti Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui (65 punktas). Daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Lietuvos darbo biržos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (66.6 punktas). Daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis vizų tarnybai pateikia: galiojantį kelionės dokumentą (72.2 punktas); vieną 35x45 mm dydžio spalvotą nuotrauką (72.3 punktas); sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą (72.4 punktas); dokumentą, patvirtinantį, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje bei lėšų grįžti į kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti (73.2 punktas). Aprašo 66.1–66.9 punktuose nurodytais atvejais – kviečiančios Lietuvos Respublikos įstaigos, įmonės ar organizacijos prašymą išduoti jam daugkartinę nacionalinę vizą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodoma užsieniečio gyvenamosios vietos adresas, atvykimo tikslas, atvykimo ir išvykimo datos, gyvenamųjų patalpų, kuriose užsienietis bus apgyvendinamas buvimo Lietuvos Respublikoje metu, adresas, šių patalpų savininko (bendraturčių) vardas (-ai) ir pavardė (-ės) arba viešbučio, motelio ar kitos apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūlomos vietos pavadinimas (73.3.2 punktas), bei įsipareigojimas, kad kviečiamas užsienietis būtų tinkamai apgyvendintas jo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu ir kad prireikus būtų padengtos užsieniečio pragyvenimo, apgyvendinimo buvimo Lietuvos Respublikoje turint vizą laikotarpiu bei užsieniečio grįžimo, išsiuntimo ar grąžinimo į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti, išlaidos (73.3.3 punktas).

Pagal Aprašo 92 punktą vizų tarnybos, nagrinėdamos valstybių, nurodytų Valstybės saugumo departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos patvirtintuose sąrašuose, piliečių ar šiuose sąrašuose nustatytų kategorijų piliečių prašymus dėl Šengeno ar nacionalinės vizos išdavimo, konsultuojasi su Valstybės saugumo departamentu – ar nėra atsisakymo išduoti vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1, 2, 4, 7, 8 ir 10 punktuose, ar nėra atsisakymo išduoti vizą pagrindų, nurodytų Vizų kodekso 32 straipsnyje, su Valstybės sienos apsaugos tarnyba – ar nėra atsisakymo išduoti vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1, 2, 4 ir 10 punktuose, ar nėra atsisakymo išduoti vizą pagrindų, nurodytų Vizų kodekso 32 straipsnyje (92 punktas). Pagal Aprašo 95 punktą Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas, patikrinę duomenis apie užsienietį ir pagal kompetenciją įvertinę turimą informaciją pateikia Migracijos departamentui apibendrintą įvertinimą.

Nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje, įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą. Vadinasi, sprendimas užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą gali būti priimamas tik tuo atveju, jei užsienietis atitinka nacionalinės vizos išdavimo sąlygas ir įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas nenustato nė vieno iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnyje.

4. Byloje nustatyta, kad Sprendimas Nr. (15/5-10)17U-62 priimtas remiantis Valstybės saugumo departamento konsultacija neišduoti nacionalinės vizos, kadangi užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2015-01-12 darbo sutartyje, sudarytoje tarp A. H. ir Įmonės, pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas nurodytas Rudininkų g. 13, Vilniuje. Teikdamas 2015-01-14 prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, A. H. gyvenamąją vietą nurodė Rudininkų g. 13, Vilniuje, tačiau notariškai patvirtintame N. S. 2015-01-13 pareiškime jau nurodoma, kad ji sutinka, kad A. H. iki 2016-02-13 gyventų ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje negyvenamojoje patalpoje, esančioje A. Juozapavičiaus g. 9A-97, Vilniuje. Įmonės 2015-01-13 prašyme, išduoti nacionalinę vizą D, įmonės darbuotojui A. H., nurodyta, kad Įmonė įsipareigoja, be kita ko, pasirūpinti tinkamu apgyvendinimu. Tačiau, šiame prašyme nenurodytas gyvenamųjų patalpų, kuriose užsienietis bus apgyvendinamas buvimo Lietuvos Respublikoje metu, adresas, šių patalpų savininko (bendraturčių) vardas (-ai) ir pavardė (-ės) arba viešbučio, motelio ar kitos apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūlomos vietos pavadinimas, kaip to reikalauja Aprašo 73.2.3. punktas. Taigi, kaip matyti iš surinktų įrodymų visumos pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, todėl Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į gautas neigiamą Valstybės saugumo departamento atsakymą į pagal Aprašo 92 punktą vykdytą konsultaciją, kad užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą Nr. (15/5-10)17U-62 neišduoti A. H. daugkartinę nacionalinę vizą.

Pareiškėjas teigia, kad jam nežinomas Valstybės saugumo departamento neigiamas atsakymas į pagal Aprašo 92 punktą vykdytą konsultaciją. Kompetentingos institucijos sprendimo dėl nacionalinės vizos neišdavimo tipinę formą nustato Aprašo 9 priedas. Apraše nėra nustatyta imperatyvi įgalioto vizų tarnybos valstybės tarnautojo pareiga išsamiai informuoti suinteresuotą asmenį apie priimto sprendimo pagrindus, bendriausia prasme jie yra nurodyti skundžiamame sprendime, t. y., iš priimto sprendimo matyti jo teisinis pagrindas. Tai, jog tipinėje formoje įtvirtintas kompetentingos institucijos sprendimas atsisakyti išduoti vizą suinteresuotam asmeniui yra tinkamos formos, yra konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619-14).

5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Sprendimas Nr. (15/5-10)17U-62 yra teisėtas ir pagrįstas, teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Vadinasi, pareiškėjo A. H. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                       Rytis Krasauskas

Mefodija Povilaitienė

Jūra Marija Strumskienė