Administracinė byla Nr. eA-657-629/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02566-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 29.1.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos bobslėjaus ir skeletono federacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos bobslėjaus ir skeletono federacijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas asociacija Lietuvos bobslėjaus ir skeletono federacija (toliau – ir pareiškėjas, Federacija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. V-1267 (toliau – ir Įsakymas) tiek, kiek tai susiję su Sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimu pareiškėjo pateiktai paraiškai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sporto projekto „Greičio projekcijos“ įgyvendinimo (toliau – ir Paraiška); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – ir Ministerija) iš naujo išnagrinėti Paraišką.
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad:
2.1.1. Ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 buvo paskelbtas 2021 metų kvietimas teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, įgyvendinimui (toliau – Kvietimas). Ministras minėtu įsakymu nurodė 2021 m. planuojantis sporto projektų įgyvendinimui iš viso paskirstyti
20 658 720 Eur Sporto rėmimo fondo lėšų. Kvietimo 3 punkto išnašoje Nr. 1 paaiškinta, kad „Preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“. Lietuvos Respublikos Seimas
2020 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, jo 3 priede įtvirtino 21 408 000 Eur Sporto rėmimo fondo lėšų dydį. Ministras 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-498 patvirtino Ministerijos
2021–2023 metų strateginį veiklos planą, kuriame priemonei „Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuoti sporto projektus“ numatė 21 408 000 Eur biudžetą. Todėl būtent tokia Sporto rėmimo lėšų suma turėjo vadovautis Viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Švietimo mainų paramos fondas“ ir sporto projektų komisija, teikdami siūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministrui (toliau – ir Ministras) dėl sporto projektų finansavimo, ir būtent tokią sumą Ministerija turėjo išdalyti sporto projektams įgyvendinti.
2.1.2. 2021 m. sausio 5 d. sporto projektų atrankos konkursui į Sporto rėmimo fondo lėšomis remiamą fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį pareiškėjas pateikė Paraišką. 2021 m. sausio 21 d. pareiškėjas gavo VšĮ „Švietimo mainų paramos fondo“
(toliau – ir Švietimo mainų paramos fondas) pranešimą, kad „paraiška atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus“ ir „toliau bus atliekamas paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimas“. Paraiška buvo pripažinta tinkama finansuoti (nurodant, kad dalis paraiškoje aprašytų veiklų priskirtos aukšto meistriškumo sporto, o ne fizinio aktyvumo sričiai ir kartu pasisakant dėl atitinkamo projekto sąmatos išlaidų dydžio sumažinimo). Ministras Įsakymu nusprendė neskirti finansavimo Paraiškai, kadangi „Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakanka“.
2.2. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos sporto įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas), ir Sporto rėmimo fondo (toliau – ir Fondas) lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – Taisyklės), nuostatos, taip pat teisinio tikrumo ir paraiškų teikėjų teisėtų lūkesčių principai.
2.3. Paraiškas pateikę asmenys galėjo pagrįstai tikėtis, t. y. įgijo teisėtą lūkestį, kad jų pateiktoms ir minimaliai 56 balus surinkusioms paraiškoms bus išdalyti būtent 21 408 000 Eur. Tačiau Ministerija sporto projektams įgyvendinti paskirstė tik 15 001 930,58 Eur. Nors Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. XIV-430 sumažino Fondui skirtą finansavimą iki 14 986 000 Eur, tačiau tai buvo padaryta prieš pat priimant įsakymą dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo sporto projektams fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, srityje. Pareiškėjas kvestionavo, remiantis kokiu teisiniu pagrindu sporto projektams buvo pasiūlyta išdalyti mažesnę lėšų dalį, nei buvo nurodyta Kvietime ir priklausė pagal galiojusį teisinį reguliavimą.
2.4. Sporto projektų komisijai 2021 m. gegužės 28 d. siūlant finansuoti 208 sporto projektus fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, srityje, Fondo lėšų dydis taip pat buvo toks pat, kaip ir 2021 m. pradžioje. Iki 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 priedo pakeitimo konkretiems sporto projektams jau buvo paskirstytas mažesnis finansavimas, nei tai buvo numatyta pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Ministras tokio sprendimo motyvų neišdėstė, o, Ministerijos 2021–2023 metų strateginiame veiklos plane nustatyta 21 408 000 Eur suma yra nepakitusi. Todėl Ministerija negalėjo mažinti finansavimo Kvietimo pagrindu pateiktoms paraiškoms finansuoti, be to, su Fondo lėšų skirstymu susiję poįstatyminiai teisės aktai nebuvo pakeisti. Pareiškėjas teigė, kad motyvas „Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakanka“ yra nepagrįstas ir neteisėtas.
2.5. Nagrinėjamu atveju buvo neteisėtai taikyta taisyklė mažiau balų surinkusias (tačiau minimalią 56 balų ribą viršijusias) paraiškas finansuoti tik tuo atveju, jeigu liks Fondo lėšų, finansavus daugiau balų surinkusias paraiškas. Tokio lėšų neskyrimo pagrindo Sporto įstatymas ir Aprašas nenustato. Ši sąlyga pirmą kartą paminėta tik Taisyklių 68 punkte, tačiau Aprašo 4 punktu švietimo, mokslo ir sporto ministrui suteikta teisė Taisyklėse tik detalizuoti Aprašo nuostatas arba nustatyti Aprašo nuostatas įgyvendinančias sąlygas, kai tai tiesiogiai nurodyta Apraše, o Taisyklių
68 punkto nuostatos nepriskirtinos Aprašo nuostatas detalizuojančių sąlygų kategorijai, tai yra nauja, savarankiška Fondo lėšų skirstymo procesą reglamentuojanti taisyklė. Nustatydamas šią taisyklę Ministras viršijo savo įgaliojimus, o aptariami taisyklė prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Todėl visoms, ne mažiau kaip minimalų balų skaičių (56) surinkusioms, paraiškoms turėtų būti skiriama dalis atitinkamai veiklos sričiai numatytų Fondo lėšų, proporcinga paraiškai skirtų balų skaičiui.
2.6. Atliekant Paraiškos biudžeto sąmatos vertinimą, nepagrįstai buvo sumažintas įgyvendinimo išlaidų dydis. Vertintojas neatsižvelgė į tai, kad tam tikros išlaidos būtų patirtos tiek sportinio meistriškumo ugdymo, tiek ir fizinio aktyvumo veikloms, t. y. nebuvo išsamiai išnagrinėtas sporto projekto turinys ir išlaidų būtinumas projekto veikloms įgyvendinti, nebuvo atsižvelgta ir į paties Fondo išaiškinimus dėl išlaidų kategorijų tinkamumo. Pareiškėjas pakartojo Projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lape nurodytas aplinkybes ir, atsakydamas į vertintojo argumentus, teigė, kad Paraiškoje nebuvo minima, jog sportinės rogutės būtų naudojamos bobslėjaus trasoje. Planuojamos įsigyti rogutės nebuvo skirtos naudoti bobslėjaus trasoje, jos gali būti naudojamos tam tikslui išnaudojant natūralų gamtos reljefą. Atliekant paraiškos vertinimą į šią aplinkybę nebuvo atkreiptas dėmesys. Sportinis inventorius – sportinės rogutės ir apsauginiai šalmai (su akiniais) yra būtinas sporto projekte aprašytoms fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad 1 fizinio aktyvumo grupę sudarytų 7 sportininkai ir treneris, būtinomis išlaidomis turėtų būti pripažintos išlaidos 8 sportinėms rogutėms ir 8 šalmams (su akiniais) įsigyti, t. y. 3 520 Eur.
2.7. Nesutikdamas su vertintojo išvadomis dėl kuro išlaidų pareiškėjas nurodė, kad šios išlaidos būtų patiriamos vykstant ne tik į aukšto meistriškumo sporto renginius, bet ir į veiklas, susijusias su fiziniu aktyvumu, organizuojant fizinio aktyvumo renginius (ne Lietuvos čempionatus, kaip nurodo vertintojas, bet, pvz., vasaros daugiakovės varžybas, vasaros rogučių stūmimo čempionatus, aktyvaus laisvalaikio renginius vaikams ir šeimoms).
2.8. Kvestionuodamas išlaidų automobiliui įsigyti, jo draudimui ir techniniam aptarnavimui pagrįstumą, vertintojas rėmėsi vieninteliu argumentu, kad „Sporto rėmimo fondo lėšomis negali būti finansuojamas automobilio įsigijimas“. Tačiau nei Sporto įstatyme, nei Apraše, nei Taisyklėse tokio draudimo nenustatyta. Prieš paraiškos pateikimą pareiškėjas kreipėsi į Fondą, teiraudamasis, ar Fondo lėšomis gali būti padengiamos automobilio pirkimo išlaidos, ir gavo atsakymą, kad tokios išlaidos gali būti dengiamos Fondo lėšomis, jeigu jos pagrįstos paraiškos turiniu, ir kad ši aplinkybė būtų vertinama ekspertinio vertinimo metu. Sporto projekto metu bus vykdomos veiklos, kurioms tinkamai įvykdyti automobilis yra būtinas. Todėl vertintojo pozicija, jog Fondo lėšomis negali būti finansuojamas automobilio įsigijimas, nėra pagrįsta.
2.9. Visos anksčiau nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos sporto projektui „Greičio projekcijos“ įgyvendinti bei tinkamos finansuoti. Sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlikę asmenys padarė neteisingas išvadas dėl siūlomos sporto projekto įgyvendinimui sumos dydžio. Fondas nesilaikė Aprašo 45.1 papunkčio ir Taisyklių 57.1 papunktyje nustatytos pareigos ir į pareiškėją su prašymu pagrįsti išlaidas ir (arba) pasiūlant sumažinti dalį sporto projekto išlaidų, nesikreipė, nors dalį išlaidų pripažino nepagrįstomis, nebūtinomis sporto projekto veikloms įgyvendinti.
2.10. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad jis priimtas, be kita ko, atsižvelgiant ir į sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 4 d. elektroninio balsavimo protokole pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo. Tačiau tokiu numeriu buvo paskelbtas 2021 m. birželio 7 d. protokolas. Elektroninio balsavimo metu buvo siekta dvi paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities perkelti į fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį. Tačiau šiame protokole tik konstatuota, kad elektroninis balsavimas neįvyko. Todėl neaišku, koks konkrečiai sporto projektų komisijos protokolas ir kokie pasiūlymai, kuriais buvo remiamasi priimant įsakymą, buvo vertinami. Todėl pareiškėjas vertino, kad Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų. Be to, dėl tokių neaiškumų apsunkinamos sąlygos administraciniam sprendimui apskųsti aktą, nes nėra aiškūs jo priėmimo motyvai ir pagrindai. Dėl šio protokolo pateikimo raštu pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją, tačiau atsakymo nesulaukė. Taip pat į Įsakymą buvo įtraukta 2 paraiškomis daugiau, nei Fondas ir sporto projektų komisija, perkeliant šias paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities. Tokiu būdu buvo viršyti ministro įgaliojimai ir pažeisti Aprašo 44 punkto ir Taisyklių 56 punkto reikalavimai. Aprašo 51 punkte ir Taisyklių 69 punkte nustatyta, kad sporto projektų komisijos siūlyme Ministerijai turi būti pateikti motyvai dėl lėšų skyrimo sporto projektams, tačiau sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 tokie motyvai nėra pateikti.
3. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Ministerija neatliko neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Kvietime nurodyta tik preliminari finansuotina visų sporto projektų suma ir tiksli lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą. Pareiškėjai, teikdami paraiškas, gali (ir turi) suvokti, kad finansuotina sporto projektų suma gali bet kurioje projektų vertinimo stadijoje, t. y. iki kol bus priimtas galutinis sprendimas (Ministerijos ministro įsakymas) dėl paraiškos finansavimo, pasikeisti. Įvykus šiam pakeitimui nebuvo objektyviai įmanoma paskirstyti 21,4 mln. Eur sumą, kadangi: 1) sutartiniai įsipareigojimai, prisiimti pagal iki 4 metų įgyvendinamus sporto projektus, turės būti tęsiami ir toliau vykdomi; 2) dalis lėšų privalo būti skirta vykstančių sporto projektų finansavimui užtikrinti; 3) 30 proc. Fondo lėšų turi būti skiriama aukšto meistriškumo sportui. Tai lemia, kad įvykus esminiams aplinkybių pasikeitimams, Ministerija dėl objektyvių priežasčių išdalino mažesnę lėšų dalį, nei buvo nurodyta Kvietime ir priklausė pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Asignuotos lėšos į Fondą yra paskirstytos pareiškėjams ir laisvų lėšų Fonde nėra. Pasikeitus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui, nėra pagrindo keisti Taisyklių nuostatas, kadangi Taisyklėse nenurodyta finansuotina suma. Kvietimas taip pat neprivalėjo būti pakeistas, kadangi jame nurodyta preliminari bendra visiems sporto projektams finansuotina suma. Keičiantis biudžeto sumoms, keičiasi ir Kvietimo sąlygos.
4.2. Ministerija teisėtai taikė taisyklę mažiau balų surinkusias paraiškas finansuoti tik tuo atveju, jeigu liks Sporto rėmimo fondo lėšų skyrus visą finansavimą daugiau balų surinkusioms paraiškoms. Pareiškėjas klaidingai interpretuoja teisės aktų hierarchijos principus. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, t. y. detalizuojamas įstatymo normos įgyvendinimas. Ginčo atveju pareiškėjo minimi poįstatyminiai teisės aktai (Aprašas ir Taisyklės) detalizuoja įstatymo nuostatas. Ministras, priimdamas Taisyklių 68 punktą, nesukūrė naujos taisyklės, o detalizavo Aprašo 49 punkto nuostatas bei neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. Sporto įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Fondo lėšomis priima Ministras. Todėl pagrindo teigti, kad Ministras pažeidė tiek teisėkūros sistemiškumo, tiek ir teisės aktų hierarchijos principus, nėra.
4.3. Aprašo 49 punktas nustato, kad „Tuo atveju, jei kvietimui teikti paraiškas likusios Sporto rėmimo fondo lėšų sumos nepakanka nei vienam iš vienodai įvertintų sporto projektų, tokie sporto projektai nefinansuojami“. Tai lemia, kad Aprašo nuostatos nustato Sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo pagrindą, kai Fonde lėšų sumos nebepakanka, todėl priešingus pareiškėjo argumentus atsakovas vertino kritiškai. Pareiškėjas klaidingai interpretavo Sporto įstatymo
20 straipsnio 1 dalyje aptartą baigtinį atvejų sąrašą, kada Fondo lėšos negalėtų būti skiriamos sporto projektui įgyvendinti. Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytos Paraiškos priėmimo stadijoje. Todėl pareiškėjo argumentai dėl Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvejų nėra susiję su valstybės biudžeto lėšomis paskirtų lėšų pasibaigimu.
4.4. Aprašas, nustatydamas sąlygą, kad sporto projektui sporto rėmimo suma negali būti mažesnė kaip 3 000 Eur ir didesnė kaip 450 000 Eur, tik įtvirtino minimalią ir maksimalią galimą finansuotiną sumą iš Fondo lėšų. Šie sumų rėžiai negali būti interpretuojami ir suprantami, jog pareiškėjų paraiškos turi būti finansuojamos ne visiškai, o tik proporcingai daliai. Be to, pareiškėjo reikalavimas sporto projektus finansuoti proporcingai prieštarauja paramos esmei ir yra nelogiškas. Teisinis reglamentavimas nenumatė taisyklės Fondo lėšas pareiškėjams išdalinti proporcingai, o ne skirti sporto projektams visą finansavimą. Aprašo 41 ir atitinkamai Taisyklių 54 punktai nustatė, jog „Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama“. Esant tokiam reglamentavimui pareiškėjas turėjo ir galėjo suprasti, kad nebūtinai visais atvejais surinkus 56 balus, pateikta paraiška bus finansuojama. Paraiškos sėkmingą finansavimą nulems, kiek pareiškėjo paraiška surinks balų.
4.5. Nagrinėjamu atveju pagrįstai sumažintas sporto projekto „Greičio projekcijos“ įgyvendinimo išlaidų dydis. Ministerija nesutiko su pareiškėjo pozicija ir nurodė, kad vertintojai tinkamai atliko savo pareigas ir nėra pagrindo teigti, kad biudžeto sąmata būtų sumažinta nepagrįstai. Tai, kad pareiškėjas nesutiko su Paraiškos turinio vertinimo lape išdėstytais motyvais, nereiškia, kad šie motyvai yra nepagrįsti. Paraiškos vertinimo etape Paraiška yra vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas yra pateikta Paraiškoje ir joje parašyta. Pareiškėjas neišsamiai pagrindė planuojamų įsigyti rogučių ir šalmų išlaidas. Pareiškėjas Paraiškoje ne tik nepristatė aplinkybių, kad užsiėmimai sportinėmis rogutėmis bus vykdomi panaudojant natūralų gamtos reljefą, bet ir nepateikė objektyvių įrodymų, kad šie užsiėmimai bus realiai įgyvendinti, t. y. gauti reikalingi leidimai, servitutai ir t. t. Todėl vertintojas pagrįstai sumažino pareiškėjo biudžeto sąmatą, nurodydamas, kad Lietuvoje nėra bobslėjaus trasos, kur būtų galima naudoti sporto rogutes. Federacija nepakankamai aiškiai atskyrė veiklas, susijusias su aukšto meistriškumo renginiais, ir veiklas, susijusias su fiziniu aktyvumu.
4.6. Taisyklių 6 punkte detalizuojama ir nurodoma, kokios išlaidos, kurios gali būti finansuojamos iš Fondo, yra tinkamos. Tarp poįstatyminiame teisės akte nurodytų tinkamų išlaidų sąrašo, tokių išlaidų kaip automobilis, draudimas ar jo techninis aptarnavimas, nėra. Pareiškėjas Fondo gautą atsakymą suabsoliutino ir neteisingai interpretavo. Fondas aiškiai nurodė, kad tokios išlaidos galėtų būti finansuojamos tuo atveju, jeigu jos yra pagrįstos paraiškos turiniu ir atitinkamai vertintojas, vertindamas paraišką, nustatytų, kad šios išlaidos yra susietos su sporto projektu ir būtinos sporto projektui įgyvendinti. Kadangi vertintojas priėmė sprendimą nefinansuoti šių išlaidų, vadinasi, pareiškėjas nepakankamai išsamiai pagrindė šių išlaidų pagrįstumą.
4.7. Ministerija nesutiko su argumentais, kad Fondas privalėjo raštu kreiptis į pareiškėją, prašydamas pagrįsti išlaidas. Fondas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į pareiškėją su prašymu pagrįsti nurodytas išlaidas, todėl ne visais atvejais Fondas privalo kreiptis į pareiškėjus, kad šie pagrįstų savo išlaidas. Be to, pareiškėjo cituojamuose teisės aktuose nurodyta, kad Fondui kyla pareiga raštu kreiptis į pareiškėją tik tuo atveju, jeigu „dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti“. Kadangi pareiškėjo nurodytos išlaidos buvo nepagrįstos ir nebūtinos sporto projektui įgyvendinti, Fondas nenustatė pagrindo kreiptis į pareiškėją, kad jis šias išlaidas pagrįstų. Ministerijos manymu, Fondas nepažeidė Aprašo
45.1 papunkčio ir Taisyklių 57.1 papunkčio, kadangi šios išlaidos buvo akivaizdžiai nebūtinos sporto projekto veiklai įgyvendinti.
4.8. Įsakymas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Įsakymo preambulėje buvo padaryta techninė klaida, t. y. vietoje 2021 m. birželio 7 d. nurodyta 2021 m. birželio 4 d. Tačiau Ministerijos puslapyje viešai matoma teisinga (patikslinta) registracijos data. Be to, Ministerija ištaisė šią techninio pobūdžio klaidą ir Įsakyme. Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl šio protokolo pateikimo kreipėsi raštu į Ministeriją, tačiau atsakymo nesulaukė. Ministerija pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė klaidingą informaciją, kadangi Ministerija 2021 m. spalio 4 d. Federacijai pateikė visą jos prašytą informaciją. Ministerija bendradarbiavo ir teikė visą turimą informaciją. Pareiškėjas teigė, kad į galutinį Įsakymą buvo įtraukta 2 paraiškomis daugiau, nei pateikė Fondas ir sporto projektų komisija, perkeliant šias paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities. Ministerija nesutiko su šiuo argumentu ir atkreipė dėmesį, jog kitų paraiškų finansavimo teisėtumas nėra šio ginčo objektas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokolas Nr. SG2-7 yra nemotyvuotas, todėl ši aplinkybė kelia abejonių Įsakymo pagrįstumu. Tačiau pagal Taisyklių
70 punktą Ministras arba atsakingos institucijos vadovas, per Taisyklių 69 punkte nurodytą terminą negavęs siūlymų iš Komisijos, turi teisę priimti sprendimą dėl projektų finansavimo. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, Ministerija vertino, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, taip pat priteisė atsakovui Ministerijai 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, be kita ko, nustatė, kad:
6.1. Ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 buvo paskelbtas 2021 metų Kvietimas teikti paraiškas Fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, įgyvendinimui. 2021 m. sausio 5 d. pareiškėjas pateikė Paraišką finansuoti projektą „Greičio projekcijos“ pagal 2021 metų sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Fizinio aktyvumo veiklos, skatinančios fizinio aktyvumo plėtrą“.
6.2. Ministras Įsakymu nusprendė neskirti finansavimo pareiškėjo pateiktai Paraiškai, kadangi Paraiškai finansuoti Fondo lėšų nepakako.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Sporto įstatymo, Aprašo nuostatas, pažymėjo, kad Kvietime buvo nurodyta preliminari šio kvietimo lėšų suma 20 658 720 Eur, konkrečiai Kvietime nurodytoms veiklų sritims planuota skirti 16 526 976 Eur. Kvietime buvo paaiškinta žodžio „preliminari“ reikšmė, t. y. nurodyta, kad „preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“. Atitinkamai pareiškėjai, teikdami paraiškas pagal Kvietime išdėstytas sąlygas, turėjo suprasti, kad finansuotina sporto projektų suma gali bet kurioje projektų vertinimo stadijoje, t. y. iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl paraiškos finansavimo pasikeisti. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Pareiškėjas turėjo įvertinti minėtą aplinkybę ir prisiimti riziką dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi teisę ir gali biudžetiniais metais keisti valstybės biudžetą. Be to, Fondo lėšos yra ribotos ir išimtinai lėšų dydis priklauso nuo valstybės biudžeto asignavimų ir nepaisant to, kad Ministerija priima sprendimus dėl sporto projektų finansavimo, tačiau šie sprendimai yra ribojami specialių taisyklių ir finansinių išteklių.
8. Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gruodžio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos
2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (redakcija nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. birželio 30 d.), kurio 3 priede įtvirtino
21 408 000 Eur Fondo lėšų dydį. Ministras 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu
Nr. V-498 patvirtino Ministerijos 2021–2023 metų strateginį veiklos planą, kuriame priemonei „Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuoti sporto projektus“ numatė 21 408 000 Eur biudžetą t. y. būtent tiek, kiek buvo įtvirtinta ir 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Teismas pažymėjo, kad asignuotos lėšos į Fondą yra paskirstytos pareiškėjams ir laisvų lėšų Fonde nėra, tą patvirtina Fondo pažyma „Dėl sporto rėmimo fondo 2021 m. biudžeto panaudojimo“. Pažymoje užfiksuota, kad galutinis likutis kitoms išlaidoms yra 420 155,38 Eur ir ilgalaikiam turtui – 38 614,65 Eur. Likusios 420 155,38 Eur lėšos numatomos išmokėti avansu 2021 m. projektams. Teismas taip pat pažymėjo, kad pasikeitus Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui, nėra pagrindo keisti Taisyklių nuostatas, kadangi Taisyklėse nenustatyta finansuotina suma. Kvietimas taip pat neprivalėjo būti pakeistas, nes jame nurodyta preliminari bendra visiems sporto projektams finansuotina suma. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą. Kvietime esant paaiškinimui, kad finansuotina suma tiesiogiai priklauso nuo tų metų valstybės biudžeto, keičiantis Įstatyme biudžeto sumoms, keičiasi ir Kvietimo sąlygos. Todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista teisės aktų paskelbimo būtinoji sąlyga – jų galiojimas.
9. Teismas nurodė, kad apie tai, jog galbūt galėtų būti sumažintos Fondo lėšos, perkeliant dalį lėšų aukšto meistriškumo sportui finansuoti, buvo žinoma dar iki Kvietimo patvirtinimo (Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotas 41 Seimo nario pasiūlymas) ir klausimo dėl Ministerijos 2021 m. asignavimų sportui išsprendimas buvo atidėtas pavasario sesijai. Vėlesni biudžeto pakeitimai buvo susiję būtent su 2021 metais. Esant tokiai viešai informacijai bei įvertinus tai, kad Kvietime buvo nurodyta, jog skirtinos sumos yra preliminarios, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad šios aplinkybės negalėjo sukurti teisėto pagrindo manyti, kad visa Fondo suma bus paskirstyta būtent Kvietimu, arba kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų tikrai pakaks. Atsižvelgiant į tai, buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl Įsakymo dalies neatitikties Kvietimui ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimo.
10. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad nagrinėjamu atveju buvo neteisėtai taikyta taisyklė mažiau balų surinkusias, tačiau minimalią 56 balų ribą viršijusias, paraiškas finansuoti tik tuo atveju, jeigu liks Fondo lėšų skyrus visą finansavimą daugiau balų surinkusioms paraiškoms. Sporto įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Atitinkamai ir buvo priimtas Aprašas, nustatantis sporto projektų finansavimą. Apraše nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras <...> tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias <...> taisykles“. Todėl Vyriausybė Ministrui suteikė įgaliojimus poįstatyminiu teisės aktu (Taisyklėmis) detalizuoti Aprašo nuostatas. Aprašo 49 punkte įtvirtinta taisyklė, kad jei kvietimui teikti paraiškas likusios Fondo lėšų sumos nepakanka nė vienam iš vienodai įvertintų sporto projektų, tokie sporto projektai nefinansuojami. Ministras, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Taisyklių 68 punkte detalizavo Aprašo 49 punkto nuostatas. Todėl teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad Ministras pažeidė teisėkūros sistemiškumo ir teisės aktų hierarchijos principus.
11. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad Sporto įstatymo 20 straipsnio
1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai Sporto rėmimo fondo lėšos negalėtų būti skiriamos sporto projektų įgyvendinimui, o Paraiška finansuota nebuvo, nurodant, kad jai nepakako Sporto rėmimo fondo lėšų, tačiau tokio Sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo pagrindo Sporto įstatymas ir Aprašas nenustato. Teismas pažymėjo, kad Aprašo 49 punkte įtvirtinta, jog jei kvietimui teikti paraiškas likusios Sporto rėmimo fondo lėšų sumos nepakanka nė vienam iš vienodai įvertintų sporto projektų, tokie sporto projektai nefinansuojami. Todėl Aprašas nustatė Fondo lėšų neskyrimo pagrindą, kai Fonde lėšų nebepakanka.
12. Teismas pažymėjo, kad Paraiška vertinimo etape yra vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas yra pateikta Paraiškoje. Pareiškėjas Paraiškoje nenurodė, kad planuojamos įsigyti rogutės nėra skirtos naudoti bobslėjaus trasoje, o gali būti naudojamos išnaudojant natūralų gamtos reljefą – apie 800 m ilgio kalną. Kadangi Paraiškoje nebuvo minėta ir paaiškinta, kad rogutės ir šalmai bus naudojami pasitelkiant natūralų gamtos reljefą, teismas vertino, kad pareiškėjas ne itin išsamiai pagrindė planuojamų įsigyti rogučių ir šalmų išlaidas. Pareiškėjas ne tik Paraiškoje nepristatė aplinkybių, kad užsiėmimai sportinėmis rogutėmis bus vykdomi naudojant natūralų gamtos reljefą, bet ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šie užsiėmimai bus realiai įgyvendinti, t. y. gauti reikalingi leidimai, servitutai ir t. t. Taigi, teismo vertinimu, vertintojas pagrįstai sumažino pareiškėjo biudžeto sąmatą, nurodydamas, kad Lietuvoje nėra bobslėjaus trasos, kur būtų galima naudoti sporto rogutes. Pareiškėjas nepakankamai aiškiai atskyrė veiklas, susijusias su aukšto meistriškumo renginiais, ir veiklas, susijusias su fiziniu aktyvumu. Todėl vertintojas įvertino ir nusprendė sumažinti išlaidas pagal tai, kokia informacija buvo nurodyta Paraiškoje. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog vertintojas nepagrįstai sumažino biudžeto sąmatą.
13. Taisyklių 6 punkte detalizuojama ir nurodoma, kokios išlaidos, kurios gali būti finansuojamos iš Sporto rėmimo fondo, yra tinkamos. Tarp poįstatyminiame teisės akte nurodytų tinkamų išlaidų, tokių išlaidų kaip automobilis, draudimas ar jo techninis aptarnavimas, nėra. Todėl vertintojas, vadovaudamasis Taisyklių 6 punktu, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos iš Fondo nėra finansuojamos. Pareiškėjas Fondo gautą atsakymą suabsoliutino ir neteisingai interpretavo. Fondas nurodė, kad tokios išlaidos galėtų būti finansuojamos tuo atveju, jeigu jos yra pagrįstos paraiškos turiniu ir atitinkamai vertintojas, vertindamas paraišką, nustatytų, kad šios išlaidos yra susietos su sporto projektu ir būtinos sporto projektui įgyvendinti. Kadangi vertintojas priėmė sprendimą nefinansuoti šių išlaidų, vadinasi, pareiškėjas nepakankamai išsamiai pagrindė šių išlaidas sporto projekto įgyvendinimo prasme.
14. Fondas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į pareiškėją su prašymu pagrįsti nurodytas išlaidas, todėl ne visais atvejais Fondas privalo kreiptis į pareiškėjus, kad šie pagrįstų savo išlaidas. Be to, pareiškėjo minėtuose teisės aktuose nurodyta, kad Fondui kyla pareiga raštu kreiptis į pareiškėją tik tuo atveju, jeigu „dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti“. Kadangi pareiškėjo nurodytos išlaidos buvo akivaizdžiai nepagrįstos ir nebūtinos sporto projektui įgyvendinti, Fondas nenustatė pagrindo kreiptis į pareiškėją, kad šis pagrįstų išlaidas. Taigi, teismas konstatavo, kad Fondas nepažeidė Aprašo
45.1 papunkčio ir Taisyklių 57.1 papunkčio, kadangi buvo konstatuota, jog šios išlaidos nebuvo būtinos sporto projekto veiklos įgyvendinti.
15. Teismo įsitikinimu, Įsakymas priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Nors Ministerija pripažino, kad Įsakymo preambulėje buvo padaryta techninė klaida, tačiau atsakovas ištaisė šią techninio pobūdžio klaidą Įsakyme. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo teiginys, jog dėl protokolo pateikimo kreipėsi raštu į Ministeriją, tačiau atsakymo nesulaukė, yra nepagrįstas, kadangi Ministerija 2021 m. spalio 4 d. pareiškėjui pateikė visą jo prašytą informaciją. Pareiškėjas teigė, kad į galutinį Įsakymą buvo įtraukta 2 paraiškomis daugiau, nei pateikė Fondas ir sporto projektų komisija, perkeliant šias paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities, todėl buvo pažeisti Ministro įgaliojimai ir Aprašo 44 punkto ir Taisyklių 56 punkto reikalavimai, tačiau Ministerija nesutiko su šiuo pareiškėjo teiginiu ir tik atkreipė dėmesį, jog kitų paraiškų finansavimo teisėtumas nėra šio ginčo objektas, todėl pareiškėjas savo skunde neturėtų kelti tokių klausimų, kurie tiesiogiai su juo nesusiję ir nėra visiškai susiję su jo Paraiškos finansavimu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 nėra pateiktų motyvų, todėl ši aplinkybė kelia abejonių Įsakymo pagrįstumu. Ministerija atkreipė dėmesį, kad, vadovaujantis Taisyklių 70 punktu, Ministras arba atsakingos institucijos vadovas, per Taisyklių
69 punkte nurodytą terminą negavęs siūlymų iš Komisijos, turi teisę priimti sprendimą dėl projektų finansavimo. Atitinkamai Ministras gali priimti sprendimą dėl sporto projekto finansavimo net ir nesant komisijos siūlymų.
16. Teismas darė išvadą, kad Įsakyme pateikta aiški informacija, yra nurodytas teisinis pagrindimas. Ginčo atveju Ministras, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam nustatytas pareigas, vykdydamas savo funkcijas ir remdamasi konkrečiais teisės aktais, individualų administracinį aktą motyvavo tinkamai, pagrindė objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas, įstatymų nustatyta tvarka realizuodamas teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš skundžiamo sprendimo turinio, jame nurodyto teisinio pagrindo suvokė sprendimo faktines ir teisines priežastis. Taigi, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas darė išvadą, kad Ministerija tinkamai aiškino ir taikė reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą Įsakymą, todėl panaikinti jo nėra teisinio pagrindo. Atmetus pagrindinį reikalavimą panaikinti skundžiamą aktą, atmestas ir reikalavimas įpareigoti Ministeriją iš naujo įvertinti pareiškėjo Paraišką.
17. Kitus ginčo šalių argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl detaliau dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas tinkamai pagrindė prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo naudai iš pareiškėjo buvo priteista 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
III.
18. Pareiškėjas Federacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
19. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai, teikdami paraiškas pagal Kvietime išdėstytas sąlygas, turi suvokti, kad finansuotina sporto projektų suma gali bet kurioje projektų vertinimo stadijoje, t. y. iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl paraiškos finansavimo pasikeisti. Kvietimo 3 punkto išnašoje Nr. 1 paaiškinta, kad „preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“. Taigi, Ministras aiškiai deklaravo momentą, nuo kurio Kvietime nurodyta preliminari paskirstytina Fondo lėšų suma tampa faktine, tai – Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto patvirtinimo priėmimo momentas. Todėl įsigaliojus Lietuvos Respublikos Seimo sprendimui dėl 2021 m. valstybės biudžeto patvirtinimo, pareiškėjai galėjo pagrįstai tikėtis, jog bus elgiamasi pagal Kvietime nurodytą sąlygą ir įgijo lūkestį, kad tais metais sporto projektų įgyvendinimui bus išdalinta patvirtintame valstybės biudžete nurodyta suma. Teismo aiškinimas paneigia Kvietime išdėstytą švietimo mokslo ir sporto ministro sąlygą, kad „tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“, t. y., teismas teigia, jog iki pat Ministrui priimant sprendimą dėl Fondo lėšų paskirstymo, ši suma niekada negali būti aiški, nes bet kuriuo metu gali pasikeisti, ir kad pareiškėjai negali būti tikri dėl jos dydžio. Tačiau tokia pozicija prieštarauja Kvietime išdėstytai pozicijai.
19.2. Nors teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, tačiau teismo išaiškinimas yra prieštaringas – konstatuodamas, kad Fondo lėšų sumos dydis galėjo kisti tik iki valstybės biudžeto patvirtinimo momento, teismas tuo pačiu patvirtina Kvietimo 3 punkto išnašoje Nr. 1 pateiktą paaiškinimą, jog „tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“. Būtent nuo šio momento atsiranda pareiškėjų lūkestis į būtent tokio dydžio Fondo lėšų paskirstymą sporto projektams įgyvendinti. Vadovaujantis Taisyklių ir Kvietimo 3 punktais, paraiškas finansuoti sporto projektus pateikę asmenys galėjo pagrįstai tikėtis, t. y., įgijo teisėtą lūkestį, jog jų pateiktoms ir minimaliai 56 balus surinkusioms paraiškoms bus išdalinta būtent
21 408 000 Eur lėšų suma. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus šiuo aspektu ir pažymi, kad teismo vertinimas, jog „nebuvo pažeista teisės aktų paskelbimo būtinoji sąlyga – jų galiojimas“ yra nepagrįstas. Ministerija negalėjo mažinti finansavimo Fondo lėšomis Kvietimo pagrindu pateiktoms paraiškoms finansuoti, ypač atsižvelgiant į tai, kad net ir pakeitus
2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, su Fondo lėšų skirstymu susiję poįstatyminiai teisės aktai (Taisyklės, Kvietimas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2021–2023 metų strateginis veiklos planas) nebuvo pakeisti, o pasielgusi priešingai – pažeidė teisinio tikrumo principą.
19.3. Jeigu Fondo lėšų skirstyme dalyvaujantys subjektai visus sprendimus būtų priėmę Apraše ir Taisyklėse nustatytais terminais, t. y., jų nepažeisdami, pateiktai Paraiškai finansuoti galbūt būtų pakakę lėšų, tačiau tai nebuvo įvykdyta, pareiškėjo nurodyti veiksmai buvo atlikti pavėluotai, nesilaikant nustatytų terminų, o tokie viešojo administravimo subjektų veiksmai yra nesuderinami su gero ir atsakingo valdymo principais. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymą Nr. XIV-430 priėmė tik 2021 m. birželio 22 d., o jis įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d., todėl nesuprantama, kodėl teismas konstatavo, kad nebuvo pažeisti teisėti lūkesčiai, kadangi kompetentingų subjektų sprendimai buvo atliekami nesivadovaujant galiojančiu teisiniu reguliavimu. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu buvo pažeistas teisinis reguliavimas, nustatantis Fondo lėšų skyrimo tvarką ir tai, koks Fondo lėšų dydis turi būti paskirstytas konkrečiais kalendoriniais metais, taip pat buvo pažeisti teisinio tikrumo ir paraiškų teikėjų teisėtų lūkesčių principai. Todėl priešinga teismo pozicija yra neteisėta ir nepagrįsta.
19.4. Federacija pakartoja argumentus, kad Taisyklių 68 punktas prieštarauja Sporto įstatymo 17 ir 20 straipsniams bei Aprašo nuostatoms ir pažymi, kad, teismas, patvirtinęs, jog Ministrui buvo suteikti įgaliojimai tik detalizuoti Aprašo nuostatas, padarė iš esmės klaidingą išvadą, kad Taisyklių 68 punktu švietimo, mokslo ir sporto ministras tik detalizavo Aprašo 49 punktą, o ne sukūrė naują elgesio taisyklę. Aprašo 49 punkte reglamentuotas konkretus ir specifinis atvejis, kai finansavimo nepakanka būtent vienodai pagal visus specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus įvertintiems sporto projektams. Tačiau Taisyklių 68 punkte Ministras nustatė bendrą (platesnio masto) taisyklę, kad iš eilės pilnai finansuojami daugiausiai balų surinkę sporto projektai, tol, kol pakanka Fondo lėšų. Vadovaujantis šia taisykle žemesnį balų skaičių surinkusios paraiškos gali būti finansuojamos tik tuo atveju, jeigu liktų Fondo lėšų pilnai finansavus didesniu balu įvertintas paraiškas. Tai nėra tapatu situacijai, kai sprendžiamas vienodai pagal specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus įvertintų projektų (ne)finansavimo klausimas, nes pastaroji situacija yra išskirtinė, praktikoje galbūt ir nepasitaikanti, kadangi tikimybė, jog keli sporto projektai bus identiškai įvertinti pagal visus specialiuosius vertinimo kriterijus, yra nedidelė. O Taisyklių 68 punkto taisyklė taikoma visada, kai Fondo lėšų nepakanka pilnai finansuoti visiems pateiktiems. Šiuo atveju nėra aktualu, kad nefinansuotini sporto projektai būtinai būtų identiškai įvertinti pagal visus specialiuosius vertinimo kriterijus. Pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas prieštarauja principui „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Taisyklių 68 punkto nuostatą. Be to, teismas savo pozicijos dėl Taisyklių 68 punkto atitikties Sporto įstatymui ar Aprašui neargumentavo ir nepagrindė. Pareiškėjo manymu, Ministras, nesant Sporto įstatyme ar Apraše tiesiogiai, konkrečiai ir aiškiai įtvirtinto įgaliojimo nustatyti papildomus sporto projektų nefinansavimo atvejus ar sąlygas, nustatydamas Taisyklių 68 punktą, veikė neteisėtai.
19.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl sumažintos biudžeto sąmatos, pažymi, kad:
19.5.1. Paraiškoje nurodytos planuojamos įsigyti rogutės nėra skirtos naudojimui bobslėjaus trasoje, jos tam nepritaikytos ir toks naudojamas galėtų keti grėsmę asmenų sveikatai. Be to, Paraiškoje apibūdinant sporto projekto tikslines grupes, minimos tik rogučių sporto disciplinos, o bobslėjus nėra rogučių sporto disciplina, tai savarankiška žiemos sporto šaka. Taip pat Paraiškoje aprašant fizinio ugdymo turinį, nurodoma, jog fizinio ugdymo programa parengta remiantis „Kanados rogučių sporto programa“. Todėl vertintojo argumentas, kad Lietuvoje nėra bobslėjaus trasos, kurioje galėtų būti naudojamos rogutės, tik patvirtina vertintojo nekompetenciją šioje žiemos sporto šakoje. Teismas šių aplinkybių nevertino.
19.5.2. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad Paraiškoje nenurodyta, jog planuojamos įsigyti rogutės nėra skirtos naudoti bobslėjaus trasoje, darė išvadą, kad jos yra skirtos naudoti šioje trasoje. Pareiškėjas pažymi, kad tai nebuvo nurodyta Paraiškoje, tačiau to nurodyti ir nereikia, nes tai yra akivaizdu. Be to, Paraiškoje nenurodyta, kad planuojamas fizinis aktyvumas bus susijęs su bobslėjaus sporto šaka. Planuotos įsigyti sportinės rogutės ir šalmai (su akiniais) būtų naudojamos ne tik sportinio meistriškumo ugdymo, bet ir fizinio aktyvumo veikloms. Tuo tikslu būtų išnaudotas natūralus gamtos reljefas – 800 m ilgio kalnas. Pareiškėjas pažymi, kad Fondas neįgyvendino Aprašo 45.1 ir Taisyklių 57.1 papunkčiuose nustatytos pareigos ir į Federaciją nesikreipė su prašymu pagrįsti išlaidas ir (ar) pasiūlant sumažinti dalį sporto projektų išlaidų, jeigu dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta, o vertintojas dalį Projekto išlaidų pripažino nepagrįstomis. Tokiu būdu iš pareiškėjo buvo atimta teisė teikti paaiškinimus. Teismas šios aplinkybės nevertino. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, atsižvelgiant į aplinkybę, jog 1 fizinio aktyvumo grupę sudarytų 7 sportininkai ir treneris, būtinomis išlaidomis turėtų būti pripažintos išlaidos 8 vnt. sportinių rogučių ir 8 vnt. šalmų (su akiniais) įsigijimui, t. y., 3 520 Eur.
19.5.3. Dėl argumentų, susijusių su kuro išlaidomis, Federacija pažymi, kad teismas, nurodydamas, kad pareiškėjas aiškiai neatskyrė fizinio aktyvumo ir aukšto sportinio meistriškumo veiklų, nekėlė klausimo dėl to, kodėl Fondas šiuo atveju nesikreipė papildomų paaiškinimų neaiškumams pašalinti. Be to, Paraiškoje buvo nurodytas tiek aukšto meistriškumo, tiek ir fizinio aktyvumo veiklos, todėl tai, kad vertintojas nesugebėjo to atskirti, laikytina ne Paraiškos turinio, o vertintojo kompetencijos trūkumu. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad Paraiška buvo įvertinta 74 balais iš 100, didžioji dalis priemonių buvo priskirtos fizinio aktyvumo veiklų kategorijai. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teigiant, kad projekto įgyvendinimo metu bus vykdomos ir fizinio aktyvumo veiklos, visas numatomas transporto kuro išlaidas (266,22 Eur) sporto projekto administravimo išlaidų kategorijos dalyje pripažįstamos netinkamomis, pažymint, jog Sporto rėmimo fondo lėšomis negali būti organizuojamos aukšto meistriškumo rungtynės / čempionatai bei stovyklos, kurios skirtos pasirengimui čempionatams. Kuro išlaidos sporto projekto administravimo tikslais būtų patiriamos vykstant ne tik į aukšto meistriškumo sporto renginius, bet ir į veiklas, susijusias su fiziniu aktyvumu.
19.5.4. Dėl išlaidų mikroautobusui įsigyti (31 050 Eur), automobilio draudimui (3 000,72 Eur) ir jo techniniam aptarnavimui per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį (3 546 Eur), pažymi, kad Taisyklių 6 punkte nurodytas tinkamų išlaidų kategorijų sąrašas nėra baigtinis. Taisyklių
6.1.10 papunktyje nustatyta, kad tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų kategorijai priskirtinos ir „kitos projekto tikslams pasiekti reikalingos išlaidos“. Nei Sporto įstatyme, nei Apraše, nei Taisyklėse draudimo tinkamų išlaidų kategorijai priskirti automobilio įsigijimo ir jo eksploatavimo išlaidas nėra nustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai konstatavo, kad automobilio įsigijimo ir jo eksploatavimo išlaidos nepatenka į Taisyklių 6 punkte išvardintas išlaidų kategorijas. Be to, prieš Paraiškos pateikimą pareiškėjui Fondas nurodė, kad automobilio pirkimo išlaidos gali būti dengiamos Fondo lėšomis, jeigu jos pagrįstos paraiškos turiniu, ir kad ši aplinkybė būtų vertinama ekspertinio vertinimo metu. Pareiškėjo manymu, Paraiškoje buvo pagrįsta, kad aptariamos išlaidos yra reikalingos projekto tikslams pasiekti, tačiau šias aplinkybes teismas vertino itin formaliai, vertintojo sprendimą laikė neginčijamu faktu, tačiau nevertino, kad vertintojas galėjo netinkamai įvertinti paraiškos turinį. Be to, prie Paraiškos buvo pridėtas paaiškinimas, kodėl automobilį nuspręsta pirkti, o ne nuomoti, tačiau aptariamų aplinkybių teismas tinkamai neįvertino ir neatliko savarankiško aplinkybių vertinimo, tik perrašė atsakovo atsiliepimo teiginius.
19.5.5. Teismo išvados dėl to, kad Fondas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į pareiškėją su prašymu pagrįsti nurodytas išlaidas, todėl ne visais atvejais Fondas privalo kreiptis į pareiškėjus, kad šie pagrįstų savo išlaidas, yra prieštaringos. Teismas sutiko su Federacijos pozicija, kad tuo atveju, jeigu dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti, Fondas turi ne teisę, o pareigą kreiptis į pareiškėją. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant Paraiškos vertinimą dalis sporto projekto išlaidų buvo pripažintos nepagrįstomis ir buvo konstatuota, jog nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti, tokia situacija atitiko Aprašo 45.1 ir Taisyklių 57.1 papunktyje aptartas sąlygas, todėl Fondas privalėjo kreiptis į pareiškėją, prašant pagrįsti tokias išlaidas ir (arba) pasiūlyti sumažinti dalį sporto projekto išlaidų. Kadangi to padaryta nebuvo, Federacija neturėjo galimybės nei pateikti papildomą tokių išlaidų pagrindimą, nei atlikti atitinkamą korekciją, kas, galbūt, būtų turėję įtakos galutiniam paraiškos vertinimui.
19.5.6. Teismas nenurodė, kuo remiantis konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos išlaidos buvo akivaizdžiai nepagrįstos ir nebūtinos sporto projektui įgyvendinti. Šias išvadas paneigia apeliacinio skundo argumentai, vertintojo teiginiai apie Paraiškos turinio tam tikrų vietų neaiškumą, atsakovo atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, taip pat ir teismo teiginiai apie tai, kad „pareiškėja nepakankamai išsamiai pagrindė šių išlaidas sporto projekto įgyvendinimo prasme“.
19.5.7. Taip pat, pareiškėjo teigimu, Ministrui vienasmeniškai nusprendus perkelti paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities į fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį, buvo viršyti jo įgaliojimai ir pažeisti Aprašo 44 punkto ir Taisyklių 56 punkto reikalavimai, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir rėmėsi nepagrįstomis išvadomis.
19.6. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų suma:
19.6.1. Atsakovas, prašydamas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad teisme yra nagrinėjamos 7 bylos pagal skirtingų pareiškėjų skundus, jos buvo nagrinėjamos skirtingu laiku. Be to, tai tik patvirtina, kad pareiškėjo skundas nebuvo naujas.
19.6.2. Teismas nevertino, keliose bylose atsakovą atstovavo „išoriniai“ teisininkai, nevertino, ar kitose bylose atsakovą atstovavo skirtingi advokatai. Atsakovą ir kitoje byloje atstovavo šioje byloje atstovavęs advokatas, todėl jam nereikėjo daug laiko pasirengti bylai.
19.6.3. Atsakovas turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės skyriaus teisininkus, kurie ne kartą yra atstovavę Ministeriją. Iš ministerijos pateiktos informacijos neaišku, keliose iš jos minimų bylų reikia realaus teisinio atstovavimo. Be to, atsakovui nebuvo keliama naujų teisinių klausimų, kurie jam (per savo atstovus – teisininkus) būtų per sudėtingi. Taip pat be Teisės skyriaus Ministerija turi ir specialų administracijos padalinį – Sporto grupę, kurios funkcijos tiesiogiai susijusios su skunde keliamais klausimais.
19.6.4. Teismas šių aplinkybių nevertino. Aplinkybė, kad Ministerija tinkamai neorganizavo savo darbo, siekiant užtikrinti teisminio atstovavimo funkcija, negali lemti pareiškėjui nepagrįsto atstovavimo išlaidų atlyginimo.
19.6.5. Iš atsakovo teismui pateiktos informacijos apie Ministerijos teisininkų darbo krūvį nėra galimybės nustatyti jų darbo krūvio (unikalių bylų kiekio). Be to, iš nurodytų teisininkų 83 rengtų procesinių dokumentų, 36 yra techninio pobūdžio.
19.6.6. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad Federacija teisme buvo atstovaujama pačios Federacijos generalinio sekretoriaus, kuris nėra teisininkas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismo sprendimas ateityje Federaciją atgrasys savo pažeistas teise ginti teisme, kadangi priteistos bylinėjimosi išlaidos yra sunkiai pakeliama finansinė našta. Taip pat nepaneigta ir Ministerijai teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti kitų jai pavaldžių ar ministerijos reguliavimo srityje veikiančių įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus.
20. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsakovas taip pat prašo atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:
21.1. Ministerija laikėsi teisinio reguliavimo, nustatančio, koks Fondo lėšų dydis turi būti paskirstytas konkrečiais kalendoriniais metais, todėl nebuvo pažeisti teisinio tikrumo ir paraiškų teikėjų teisėtų lūkesčių principai.
21.1.1. Pareiškėjo argumentai dėl to, koks Fondo lėšų dydis turi būti paskirstytas konkrečiais kalendoriniais metais, peržengia jo pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ribas, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, todėl nevertintini.
21.1.2. Pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl Fondo lėšų paskirstymo, kadangi pareiškėjas nėra subjektas, turintis teisę ginti viešąjį interesą – pareiškėjui nėra suteikta teisė audituoti skiriamų biudžetinių asignavimų dydžio ir naudojimo.
21.1.3. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjai, teikdami paraiškas, galėjo ir turėjo suprasti, kad pagal Kvietimą ketinama paskirstyti mažesnę sumą, nei numatomas asignavimas iš valstybės biudžetui ir tai, kad finansuotina sporto projektų suma gali bet kurioje projektų vertinimo stadijoje būti pakeista. Nors pareiškėjas kvestionuoja Seimo sprendimą sumažinti finansavimą, tačiau nekelia klausimo dėl įstatymo, kuriuo buvo sumažintos skirtos valstybės lėšos, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Išskyrus deklaruojamus lūkesčius gauti neatlygintinę paramą, pareiškėjas nenurodo jokio Ministerijos ar valstybės teisinio įsipareigojimo suteikti pareiškėjui paramos sumą. Apie galimą Fondo lėšų sumažinimą, perkeliant dalį lėšų aukšto meistriškumo sportui finansuoti, buvo žinoma dar iki Kvietimo patvirtinimo. Be to, Konstituciniam Teismui 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimu pripažinus, kad tvarka, kai iš valstybės biudžeto asignuotos lėšos Sporto rėmimo fondui ir nepanaudotos iki biudžetinių metų pabaigos, buvo kaupiamos ir perkeliamos į kitus biudžetinius metus, prieštarauja Konstitucijai, pasikeitė Fondo lėšų paskirstymas pareiškėjų sporto projektams ir pradinis Fondo finansavimas buvo sumažintas 6 422 000 Eur. Pagal Kvietimą asignuotos lėšos į Fondą yra paskirstytos pareiškėjams ir laisvų lėšų Fonde nėra.
21.1.4. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pakeitus 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, t. y. sumažinus pradinę asignuotą sumą, su Fondo lėšų skirstymu susiję poįstatyminiai teisės aktai privalėjo būti, tačiau nebuvo pakeisti. Atsakovas pabrėžia, kad pasikeitus valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui, nėra pagrindo keisti Taisyklių nuostatų, kadangi Taisyklėse nėra nurodyta finansuotina suma. Be to, Kvietimas taip pat neprivalo būti pakeistas, kadangi Kvietime nurodyta preliminari bendra visiems sporto projektams finansuotina suma. Be to, Kvietime visą laiką ir buvo nurodoma preliminari kvietimo lėšų suma: 14 874 278,40 Eur.
21.2. Ministerija teisėtai taikė taisyklę mažiau balų surinkusias paraiškas finansuoti tik tuo atveju, jeigu liks Sporto rėmimo fondo lėšų pilna apimtimi finansavus daugiau balų surinkusias paraiškas.
21.2.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tiek Sporto įstatymas, tiek ir Aprašas yra aukštesnės galios teisės aktai nei Taisyklės ir nėra teisinio pagrindo, kuriuo Ministrui būtų suteikti įgaliojimai patvirtinti taisyklę, kuria vadovaujantis žemesnį balų skaičių surinkusios paraiškos galėtų būti finansuojamos tik tuo atveju, jeigu liktų Sporto rėmimo fondo lėšų pilnai finansavus didesniu balu įvertintas paraiškas. Atsakovas pažymi, kad Vyriausybė, patvirtinusi Aprašo nuostatas, Ministrui suteikė įgaliojimus poįstatyminiu teisės aktu (Taisyklėmis) detalizuoti Aprašo nuostatas. Ministras, priimdamas Taisyklių 68 punktą, nesukūrė naujos taisyklės, o tik detalizavo Aprašo 49 punkto nuostatas. Be to, Sporto įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Fondo lėšomis priima Ministras.
21.2.2. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad Ministrui vienasmeniškai nusprendus perkelti minėtas paraiškas iš sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo srities į fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sritį, buvo viršyti jo įgaliojimai ir pažeisti Aprašo 44 punkto ir Taisyklių 56 punkto reikalavimai, atsakovas pažymi, kad kitų paraiškų finansavimo teisėtumas nėra šio ginčo objektas, todėl Federacija savo skunde neturėtų kelti tokių klausimų, kurie tiesiogiai su juo nesusiję ir nėra visiškai susiję su jo Paraiškos finansavimu. Be to, Ministras, vadovaujantis Taisyklių 70 punktu, gali priimti sprendimą dėl sporto projekto finansavimo net ir nesant komisijos siūlymų.
21.3. Fondas, atlikdamas Paraiškos biudžeto sąmatos vertinimą, pagrįstai sumažino sporto projekto „Greičio projekcijos“ įgyvendinimo išlaidų dydį.
21.3.1. Dėl išlaidų sportinių rogučių ir šalmų (su akiniais) įsigijimui. Paraiškos vertinimo etape Paraiška vertinama pagal joje išdėstytą informaciją, t. y. kas yra pateikta Paraiškoje ir joje parašyta. Vertintojui nėra keliamas tikslas improvizuoti, jeigu Paraiškoje yra neaiškiai išdėstytas aprašymas ar trūksta detalumo. Pareiškėjas Paraiškoje nenurodė, kad planuojamos įsigyti rogutės nėra skirtos naudojimui bobslėjaus trasoje, o gali būti naudojamos išnaudojant natūralų gamtos reljefą. Priešingai, Paraiškos 1.2 dalyje pareiškėjas nurodė, kad siekia plėtoti Lietuvos bobslėjaus ir skeletono sporto šakų disciplinas, reprezentuoti Lietuvos Respubliką tarptautinėse varžybose, skatinti asmenų fizinį aktyvumą, pasitelkiant bobslėjaus ir skeletono sporto šakas. Tai lemia, kad tiek rogučių, tiek šalmų įsigijimas yra susietas ne su gamtiniu reljefu, o su bobslėjaus trasa. Paraiškoje nebuvo nurodyta, kad rogutės ir šalmai bus naudojami pasitelkiant natūralų gamtos reljefą, todėl pareiškėjas ne itin išsamiai pagrindė planuojamų įsigyti rogučių ir šalmų išlaidas. Be to, pareiškėjas Paraiškoje ne tik nenurodė, kad užsiėmimai sportinėmis rogutėmis bus vykdomi panaudojant natūralų gamtos reljefą, bet ir nepateikė objektyvių įrodymų, kad šie užsiėmimai bus realiai įgyvendinti, t. y. gauti reikalingi leidimai, servitutai ir t. t.
21.3.2. Dėl transporto kuro išlaidų. Ministerija pažymi, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su Paraiškos turinio vertinimo lape išdėstytais motyvais, nereiškia, kad šie motyvai yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjas nepakankamai aiškiai atskyrė veiklas, susijusias su aukšto meistriškumo renginiais ir veiklas, susijusias su fiziniu aktyvumu. Todėl vertintojas ir nusprendė sumažinti išlaidas pagal tai, kokia informacija buvo nurodyta Paraiškoje.
21.3.3. Dėl išlaidų automobiliui įsigyti, jo draudimui ir techniniam aptarnavimui. Taisyklių
6 punkte detalizuojama ir nurodoma, kokios išlaidos, kurios gali būti finansuojamos iš Fondo yra tinkamos. Tokių išlaidų kaip automobilis, draudimas ar jo techninis aptarnavimas, sąraše nėra. Taip pat pareiškėjas neteisingai interpretuoja iš Fondo gautą atsakymą, kadangi Fondas nurodė, kad tokios išlaidos galėtų būti finansuojamos tuo atveju, jeigu jos yra pagrįstos paraiškos turiniu ir atitinkamai vertintojas, vertindamas paraišką nustatytų, kad šios išlaidos yra susietos su sporto projektu ir būtinos sporto projekto įgyvendinimui. Kadangi vertintojas priėmė sprendimą nefinansuoti šių išlaidų, vadinasi, pareiškėjas nepakankamai išsamiai pagrindė šių išlaidų pagrįstumą sporto projekto įgyvendinimo prasme. Ministerija pabrėžia, kad Fondas turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į pareiškėją su prašymu pagrįsti nurodytas išlaidas, todėl ne visais atvejais Fondas privalo kreiptis į pareiškėjus, kad šie pagrįstų savo išlaidas. Fondui kyla pareiga raštu kreiptis į pareiškėją tik tuo atveju, jeigu „<...> dalis sporto projekto išlaidų yra nepagrįsta, nėra akivaizdaus šių išlaidų būtinumo sporto projekto veikloms įgyvendinti <...>“. Kadangi pareiškėjo nurodytos išlaidos buvo akivaizdžiai nepagrįstos ir nebūtinos sporto projektui įgyvendinti, Fondas nenustatė pagrindo kreiptis į pareiškėją siekiant pagrįsti šias išlaidas.
21.4. Ministerija pagrįstai naudojosi advokato paslaugomis, o teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant šalies teisiniu statusu.
21.4.1. Ne formalus tarnautojų, turinčių teisinį išsilavinimą, skaičius, o vidinis darbo krūvio pasiskirstymas lemia galimybę tinkamai ir laiku atstovauti instituciją teisminiuose ginčuose.
21.4.2. Ministerija nėra tik teisminėse bylose dalyvaujanti institucija ir jos tarnautojai atlieka daug kitų funkcijų, įskaitant ir teisės aktų rengimo funkciją, todėl kiekvienas iš valstybės tarnautojų turi jam priskirtas funkcijas. Be to, bylų skaičius 2021 metais itin išaugo.
21.4.3. Administracinių teismų praktikoje nedraudžiama valstybės institucijai pasitelkti išorines teisines paslaugas, siekiant užtikrinti tinkamą jos procesinių teisių įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. V-1267 dalies, kuria neskirtas finansavimas iš Sporto rėmimo fondo projektui pagal pareiškėjo paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčo šalių argumentus, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nustatė, kad Įsakymas, kuriuo neskirtas finansavimas pareiškėjo projektui, yra teisėtas ir pagrįstas.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės aktų aiškinimu ir taikymu, laikosi pozicijos, jog, vertinant pareiškėjo Paraišką, buvo pažeistos vertinimo procedūros, atsakovui buvo nepagrįstai atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, o pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo argumentų.
25. Dėl atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą priimtinumo teisėjų kolegija pastebi, kad apeliacinį skundą priėmęs teismas išsiunčia proceso dalyviams apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašus, reikalaudamas per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo pateikti apeliacinės instancijos teismui išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą. Šio įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismas apeliacinio skundo ir jo priedų skaitmenines kopijas siunčia elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 139 str. 2 d.). Asmenims, praleidusiems procesinių veiksmų atlikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, ir nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Paduodant prašymą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodami procesiniai ar kiti dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 66 str. 3 d.).
26. Pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi, kuria atsakovas buvo įpareigotas per 14 kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo ir jo priedų nuorašų gavimo dienos pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą. Terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti suėjo 2022 m. birželio 22 d. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė 2022 m. birželio 23 d. Atsižvelgdama į praleisto termino pobūdį bei aplinkybę, jog šis terminas buvo praleistas tik viena diena, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą ir priimti pateiktą atsiliepimą į apeliacinį skundą.
27. Nagrinėjamam ginčui aktualaus Sporto įstatymo 16 ir 17 straipsniai nustatė, kad sportas finansuojamas iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų bei kitų lėšų. Valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektus. Fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Šią pareigą Vyriausybė atliko, patvirtindama Aprašą, kuriuo nustatyti reikalavimai pareiškėjams, paraiškoms Fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarka. Aprašo 4 punktas nustatė, kad Ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar įgyvendinančias taisykles. Ministerija 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtino Fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, finansavimo ir administravimo taisykles. Fondo lėšas administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
28. Taisyklių 3–4 punktai nustatė, jog Ministerija kiekvienais metais visas tų metų Fondo lėšas (išskyrus lėšų dalį skirtą Fondui administruoti), skirtas fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, sporto renginių organizavimo ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimo ir sporto informacijos sklaidos projektams, paskirsto skelbdama kvietimą, kurį tvirtina Ministras. Kvietimo dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85, kuris patvirtino sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas finansuojamų veiklų sritims, o preliminarią sumą nustato Ministerija, skelbdama atitinkamų metų kvietimą teikti paraiškas projektams.
29. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos. Teisine prasme valstybės biudžetas yra įstatymas, kuriuo biudžetiniams metams patvirtinamas valstybės pajamų ir išlaidų (asignavimų) planas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Iš konstitucinės valstybės biudžeto sampratos ir konkrečiai – iš Konstitucijos 129 straipsnio nuostatos, kad biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną, išplaukia, kad įstatymais, numatančiais tam tikras išlaidas, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Tokiu teisiniu reguliavimu, kuriuo būtų paneigiamos Vyriausybės konstitucinės teisė ir pareiga sudaryti valstybės biudžetą biudžetiniams metams bei Seimo konstitucinės teisė ir pareiga tvirtinti valstybės biudžetą būtent biudžetiniams metams, kartu būtų paneigiamos konstitucinė Vyriausybės pareiga rengiant valstybės biudžeto projektą ir konstitucinė Seimo pareiga svarstant ir tvirtinant valstybės biudžetą tinkamai atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintas valstybės funkcijas, į esamą ekonominę ir socialinę padėtį, į visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, į turimus ir numatomus gauti finansinius išteklius bei valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius.
30. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnis leidžia Lietuvos Respublikos Seimui keisti valstybės biudžetą, t. y. tiek padidinti tam tikroms sritims skiriamus asignavimus, tiek ir juos sumažinti.
31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.
33. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas bylą išnagrinėjo ir skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis iš esmės tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, perrašydamas jo išdėstytus argumentus, neatlikęs savarankiško įrodymų tyrimo, nenustatęs ginčo faktinių aplinkybių bei nevertinęs pareiškėjo argumentų, tuo pažeisdamas nurodytus proceso teisės principus ir taisykles. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai ir visapusiškai neįvertino argumentų, be kita ko, dėl: Taisyklių 68 punkto bei Ministro įgaliojimų šiuo aspektu, teismas nepaneigė ir išsamiai nepasisakė dėl pareiškėjo teiginių, kad situacija, kai žemesnį balų skaičių surinkusios paraiškos finansuojamos tik tuo atveju, jeigu lieka Sporto rėmimo fondo lėšų pilnai finansavus didesniu balu įvertintas paraiškas, nėra analogiška situacijai, kai sprendžiamas vienodai pagal specialiuosius sporto projektų vertinimo kriterijus įvertintų projektų (ne)finansavimo klausimas; pareiškėjo argumentų dėl Kvietimo 3 punkto išnašoje Nr. 1 nurodyto reguliavimo, kad tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą; dėl teisės aktų paskelbimo, kaip jų galiojimo sąlygos; Paraiškos vertintojų ir jų pozicijos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, pasisakydamas dėl sumažintų projekto įgyvendinimo lėšų (dėl sportinių rogučių ir mikroautobuso įsigijimo, kuro išlaidų, ir kt.), šių aplinkybių išsamiai neįvertino, tik perrašė atsakovo argumentus, nepaneigdamas pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Taip pat akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl Aprašo 45.1 punkto nuostatos, t. y. aplinkybės, kad atsakovas nesikreipė į pareiškėją su prašymu pagrįsti galbūt nepagrįstas išlaidas ir (ar) pasiūlymu sumažinti dalį sporto projekto išlaidų, nepagrįsta nei faktiniu, nei teisiniu aplinkybių viseto įvertinimu, nors ši aplinkybė, kaip ir anksčiau paminėtos, yra itin reikšminga sprendžiant dėl Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius. Nors pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui gana išsamiai išdėstyti nesutikimo su ginčijamu Įsakymu motyvai, pirmosios instancijos teismas faktiškai jų neanalizavo bei apsiribojo labai abstrakčia argumentacija. Šiame kontekste vertintina, kad pirmosios instancijos teismas savarankiško ginčo aplinkybių, susijusių su ginčo esme, tyrimo neatliko, o savo sprendimą grindė faktinių aplinkybių aptarimu, teisinio reguliavimo pacitavimu ir iš dalies atsakovo dokumentuose pateiktų argumentų atkartojimu, t. y. kilusio ginčo objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo.
34. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo taip pat yra nemotyvuota – teismas nevertino atsakovo turimų vidinių teisinio personalo resursų, neanalizavo atsakovo nurodytų argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pasitelkti advokatų pagalbą (atsižvelgus, be kita ko, į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, pobūdį, keliamus klausimus, taip pat į tai, kad nagrinėjama situacija bei joje keliami klausimai nėra nauji, kadangi dėl analogiškų aplinkybių dėl finansavimo sportiniams projektams įgyvendinti neskyrimo teisme buvo nagrinėjamos kelios bylos), taip pat teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo atstovaujamas advokato.
35. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus tiriant įrodymus, nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas, tinkamai nesilaikęs proceso taisyklių, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.). Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, t. y. byla nėra baigta, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo asociacijos Lietuvos bobslėjaus ir skeletono federacijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Milda Vainienė