Civilinė byla Nr. e2-325-367/2020
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01887-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 6 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,
sekretoriaujant Virginijai Juodžentienei,
dalyvaujant ieškovei S. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. ieškinį atsakovui R. U. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei.
Teismas
n u s t a t ė:
Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti „U.“ pavardę, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad santuokos pradžioje sutarė gerai, tačiau einant laikui santykiai ir tarpusavio sutarimas pradėjo prastėti, taip pat, atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Pažymėjo, kad 2016 m. pabaigoje, grįžęs iš užsienio atsakovas pradėjo intensyviai vartoti alkoholį, šeimos pajamas išleisdavo svaigiesiems gėrimams, todėl neapsikentusi nuolatinio atsakovo girtavimo bei psichologinių išpuolių, kartu su nepilnamete dukra išėjo iš jų bendrų namų, siekiant gyventi atskirai. Nurodė, kad nuo to laiko atsakovas stengdavosi ją paveikti psichologiškai, persekiodavo, skambindavo į jos darbovietę, grasindavo ir manipuliuodavo artimaisiais. Gyvendama atskirai buvo priversta nuomotis būstą, mokėti mokesčius ir viena išlaikyti nepilnametę dukrą, kadangi prie jos išlaikymo atsakovas neprisidėdavo. Nurodė, kad su atsakovu bandė tartis, siūlė gydytis nuo alkoholizmo, tačiau atsakovas šią savo priklausomybę neigdavo, į jos prašymus keisti gyvenimo būdą reaguodavo priešiškai, atsakydavo psichologiniu smurtu, užgauliojimais bei nepagrįstais kaltinimais. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą ir šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Pabrėžė, kad stengėsi kurti šeimą ir tikėjo jos ateitimi, stengėsi išsaugoti normalius santykius, turėjo didelių lūkesčių ir vylėsi išsaugoti šeimą, tačiau jos viltys per kelis pastaruosius laukimo metus buvo prarastos. Nuolatiniai atsakovo puldinėjimai jai sukėlė psichologinį diskomfortą, su atsakovu gyventi nebenori ir nebegali, kadangi negali gyventi kartu su žmogumi, kuris jos atžvilgiu nejaučia pagarbos, nėra lojalus, turi žalingų įpročių bei psichologiškai smurtauja. Nurodė, kad siekė santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau atsakovas vis iškeldavo naujas sąlygas, o ir sutikus su jo sąlygomis, atsisakydavo pasirašyti santuokos nutraukimo bendru sutarimu dokumentus, todėl santuoką nutraukti tokiu būdu galimybės nėra. Pažymėjo, kad bendrų kreditorinių įsiskolinimų neturi, santuokoje įgytą turtą pasidalino 2019 m. spalio 23 d. sudaryta turto pasidalijimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymo sau, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo nereikalauja, jei atsakovas pageidautų, sutiktų santuoką nutraukti bendru sutarimu.
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad santuokos pradžioje su atsakovu gyveno gražiai, augino dvi dukras. Po 10-12 m. atsakovas pradėjo vartoti alkoholį. Iš pradžių gerdavo savaitgaliais, po to ištisomis dienomis, tai vis kartodavosi, alkoholis būdavo vartojamas ir dukrų akivaizdoje. Taip pat atsirado psichologinis ir fizinis smurtas, dėl ko tekdavo palikti bendrus namus. Pažymėjo, kad tiek ji, tiek dukros prašydavo atsakovo gydytis nuo alkoholizmo, tačiau atsakovas nurodydavęs, jog problemų dėl alkoholio vartojimo nėra, jį vartoja saikingai. Buvo išvykęs uždarbiauti į užsienio šalis. Pabrėžė, kad tuo metu reikalai su alkoholio vartojimu buvo kaip ir susitvarkę, tačiau paskutiniais metais dirbant užsienyje vėl pradėjo girtauti, dėl ko prarado darbą. Grįžęs į Lietuvą girtavo dieną iš dienos, į šeimos prašymą gydytis nekreipė dėmesio. Po mėnesį laiko trukusio atsakovo girtavimo, nusprendė su nepilnamete dukra išeiti iš namų. Nuo to laiko jau keturi metai gyvena atskirai. Nurodė, kad atsakovas bandė gydytis, tačiau jam nepavyko. Galiausiai siekdamas prasimanyti pinigų alkoholiui, padarė nusikaltimą, dėl kurio šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Apie patirtą psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu bei psichologinį smurtą dukros atžvilgiu elektroniniu būdu yra pranešusi policijai, po ko buvo iškviesta pokalbiui. Pokalbio metu jai buvo pasakyta, kad kol nebus realaus fizinio smurtinio atvejo, tol nebus reaguojama. Nurodė, kad su atsakovu paskutinį kartą bendravo sekmadienį (t. y. 2020 m. kovo 1 d.).Teigė, kad atsakovas pokalbio metu nurodęs, kad teismo posėdyje nedalyvaus, taip pat, kad kaltė dėl santuokos iširimo yra abiejų, ne tik jo. Su šiuo atsakovu teiginiu nesutinka, nurodydama, kad atsakovas iki pat šiol nesupranta, kad jo alkoholizmas yra didelė problema.
Atsakovas R. U. teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, taip pat atsiliepimo į ieškinį, nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – asmeniškai atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Teismas daro išvadą, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, kadangi šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę kalinimo įstaigoje, taip pat, atsakovas turėjo teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl, ieškovei neprieštaraujant, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė dukros L. U. ir D. U., kurios šio metu yra pilnametės.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26-3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pažymėtina, jog CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes, ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio – nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, šeimos lėšų švaistymo siekiant įsigyti svaigiųjų gėrimų, fizinio ir psichologinio smurto naudojimo jos atžvilgiu, psichologinio smurto naudojimo nepilnametės dukters atžvilgiu, dėl ko ji kartu su dukra nebegalėjo gyventi jų su atsakovu bendruose namuose ir nuo 2016 m. gyvena atskirai.
Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog toks atsakovo elgesys yra netoleruotinas ir nepateisinamas, prieštaraujantis šeimos interesams, griaunantis pasitikėjimą bei viltis išsaugoti šeimą. Ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nėra nuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė (CK 3.61 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu yra nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir šuo metu pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ši aplinkybė atsakovą charakterizuoja itin neigiamai ir taip pat patvirtina CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įvirtintą prezumpciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes gyvenant šeimoje būtent jis elgėsi priešingai šeimos interesams, vartojo alkoholį, dėl jo neadekvataus elgesio ieškovė patirdavo fizinį ir psichologinį smurtą, ko pasekoje siekdama ramaus ir saugaus gyvenimo sau ir savo dukrai, turėjo išeiti iš bendrai užgyventų namų. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas, santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas atsakovas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovės pageidavimu jai paliktina santuokinė pavardė „U.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. spalio 23 d. sudarė sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurios pagrindu pasidalino santuokos metu įgytą nekilnojamą turtą. Kito dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, ieškovės teigimu bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl turto ir prievolių padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės faktiškai patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos t. y. 75 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką, tarp ieškovės S. U. (iki santuokinė pavardė – K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. U. kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei S. U. palikti santuokinę pavardę „U.“.
Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Raimonda Pauparienė