Administracinė byla Nr. A-497-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00291-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. ir atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. T. 2014 m. kovo 31 d. padavė skundą, kurį 2014 m. balandžio 11 d. patikslini (b. l. 3-12, 71, 75-80) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. LP1-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD, Departamentas) direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. LP1-41 (toliau – ir įsakymas, ginčijamas įsakymas) jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Mano, kad įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo nemotyvuotas ir nepagrįstas. Įsakymas grindžiamas 2014 m. kovo 18 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvada Nr. (2)-LV9-21 (toliau – ir Išvada), kuri yra nemotyvuota ir prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoms Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėms (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 daliai. Nurodė, kad Klaipėdos RAAD direktorius, manydamas, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, sudarė 3 asmenų komisiją, tačiau į ją neįtraukė pareiškėjo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens. Komisijos nare buvo paskirta R. G., dėl kurios 2012 m. spalio 23 d. nemotyvuotos išvados Nr. (2)-LV8 pareiškėjo pažeistos teisės jau kartą buvo apgintos Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. Mano, kad R. G. galėjo būti šališka ir subjektyvi, todėl jai norėjo pareikšti nušalinimą, tačiau to padaryti negalėjo, nes nebuvo supažindintas su Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LV1-22 dėl komisijos sudarymo. Teigė, jog Išvadoje nebuvo nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo atitinkamas straipsnis, jo dalis ir punktas, kadangi nei vienas iš jų nebuvo pažeistas, nebuvo įrodyta pareiškėjo kaltė ir nebuvo sukelta jokių padarinių, t. y. nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktu įtvirtintą minimalios ir proporcingos kontrolės principą, tačiau pareiškėjas su tuo nesutiko. Išvadoje taip pat konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei teisės administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių IV ir V skyrių nuostatas, kurios reglamentuoja protokolų blankų pildymą, tvarkymą ir registravimą bei nutarimų skirti administracines nuobaudas pildymą ir jų vykdymą. Teigė minėtų nuostatų nepažeidęs, kadangi protokolų AM Nr. 089533, AM Nr. 089534, AM Nr. 089298 ir AM Nr. 089425 blankų nepildė ir jų netvarkė. Vadovaudamasis tų pačių taisyklių IV skyriaus 32 punktu, administracinio teisės pažeidimo medžiagas, gautas iš Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, užregistravo žurnale. Administracinių teisės pažeidimų bylų, gautų iš Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, nenagrinėjo, todėl nutarimų skirti administracines nuobaudas nepildė ir jų nevykdė. Jam adresuotų bylų neišnagrinėjo, kadangi jos nebuvo priskirtos nagrinėti pareiškėjo kompetencijai ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 280 straipsniu, 2014 m. vasario 7 d., 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 13 d. priėmė nutarimus administracinio teisės pažeidimo medžiagas grąžinti Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistams trūkumams pašalinti bei jų vėlesniam pateikimui nagrinėti pagal pažeidimo padarymo vietą, tačiau vėliau bylos, pažeidžiant ATPK 281 straipsnio reikalavimus buvo išnagrinėtos Jūros apsaugos agentūroje, o ne pagal pažeidimų padarymo vietas. Nors Išvadoje nurodyta, kad buvo pažeista Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 „Dėl vidinės administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta nagrinėjimo tvarka, tačiau nenurodyta konkretaus punkto, kurį pareiškėjas galimai pažeidė. Pažymi, kad minėtas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymas prieštarauja ATPK 242, 281 straipsniams, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-544 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 10 d. pavedimui Nr. (42-1)-D8-241. Pabrėžia, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros nuostatai nėra pasikeitę, taip pat papildomos užduotys pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui, raštu suformuotos nebuvo. Teigė, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymas Nr. LV1-12 „Dėl vidinės administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, nes įsakymo preambulėje nėra nurodyta, kokio įstatymo ar poįstatyminio teisės akto nuostatomis remdamasis direktorius šį įsakymą išleido. Pareiškėjas teigė vykdęs vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo reikalavimus, darbo drausmės nepažeidė, tinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdė pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų. Pareiškėjas taip pat teigė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto nepažeidė, kadangi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų taisyklių IV ir V skyrių, Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtintos nagrinėjimo tvarkos, Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 3.2, 6.3, 9.1, 9.3 punktų nuostatos nebuvo pažeistos, o komisija nenustatė, kad kitaip būtų buvę šiurkščiai nusižengta valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b. l. 89-93) nurodė, kad departamentui gavus Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo 2014 m. vasario 13 d. tarnybinį pranešimą Nr. LV9-6 dėl galimo pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo priimant nutarimus nenagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylų, buvo pradėtas tarnybinis tyrimas dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. Dl-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių IV ir V skyrių nuostatas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos kontrolės principą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 3d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtintą Vidinę administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarką. Be to, nevykdydamas Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, pažeidė darbo drausmę, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 3.2, 6.3, 9.1, 9.3 punktus dėl ko buvo trukdomas kitų pareigūnų darbas, kadangi pareiškėjui priskirtas bylas išnagrinėjo kiti pareigūnai. Nurodė, kad Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga vykdyti valstybinę gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę Baltijos jūros Lietuvos Respublikos pakrantėje, jos teritoriniuose vandenyse, ekonominėje zonoje, Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste bei pakrantėje esančiose gamybinėse-komercinėse įmonėse. Teigė, kad vyriausiasis specialistas turi aplinkos ministro suteiktas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno galias. Viena iš funkcijų – išaiškinti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, jų padarymo sąlygas ir patraukti administracinėn atsakomybėn aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidėjus, ruošti medžiagą pretenzijos bei civilinio ieškinio pateikimui dėl žalos už aplinkos teršimą ir savavališką bei neracionalų gamtos išteklių naudojimą atlyginimo; vykdyti administracinių baudų išieškojimo, žalos atlyginimo kontrolę. Iš to akivaizdu, kad pareiškėjui administracinių bylų nagrinėjimas yra priskirtas jo kompetencijai, be to, tai įrodo ir ta aplinkybė, kad pats pareiškėjas pateiktame prašyme nurodo, kad vykdo aplinkos apsaugos kontrolę ir nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas gyvosios gamtos apsaugos srityje, nurodydamas, kad tokios bylos per 2013 metus sudarė 17 procentų visų bylų. Tai nėra papildoma užduotis, nenumatyta pareiškėjo pareigybės aprašyme. Atsakovas nurodė, kad remiantis Taisyklėmis, valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo (šiuo atveju Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius) turi teisę pasirinkti: ar tarnybinį pažeidimą tirs už personalą atsakingas asmuo ar komisija. Departamento direktoriaus pasirinkimas sudaryti komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti nereiškia išankstinio nusistatymo skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Taip pat pažymėjo, jog apie tarnybiniam nusižengimui tirti sudarytą komisiją pareiškėjui buvo pranešta, kadangi pranešimą dėl paaiškinimo pateikimo pareiškėjas pasirašė. Šiame pranešime buvo nurodyta, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu LV1-22 yra sudaryta komisija. Pareiškėjo teisė susipažinti su išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota, taip pat teisė pareikšti nušalinimą komisijos nariams nebuvo suvaržyta. Mano, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas pagal galiojančias teisė aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas, tyčia ir dėl aplaidumo nusižengė valstybės tarnybos tvarkai, pažeisdamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą įtvirtintą minimalios ir proporcingos kontrolės principą, nevykdydamas Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2007 m. sausio 5 d. įsakymu. Mano, kad Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. LP1-41 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų. Įsakyme apskundimo tvarkos nenurodymas nedaro įsakymo neteisėtu, kadangi pareiškėjas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir apskundimo tvarka jam yra žinoma. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos negali būti vertinamos kaip vien formalūs reikalavimai tam tikrame administraciniame akte nurodyti atitinkamą privalomą informaciją, neatsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama šia informacija ir ar nėra šie tikslai pasiekti kitu būdu.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 16 d. sprendimu (b. l. 113-124) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. LP1-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“ pakeitė ir pareiškėjui V. T. už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirtą nuobaudą – papeikimą – pakeitė į pastabą.

Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. vasario 6 d., 2014 m. vasario 11 d. buvo surašyti administracinių teisės pažeidimo protokolai Nr. (6)-LT5-50, Nr. (6)-LT5-56 ir Nr. (6)-LT5-57, Nr. (6)-LT5-67 A. S., A. R., G. V. ir R. B. už ATPK 87 straipsnio 1 dalies pažeidimą. 2014 m. vasario 5 d., 2014 m. vasario 7 d., 2014 m. vasario 11 d. tarnybiniu pranešimu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui pranešta apie minėtų asmenų pažeidimus. Pareiškėjas V. T. 2014 m. vasario 7 d., 2014 m. vasario 11 d., 2014 m. vasario 13 d. nutarimais „Dėl administracinio teisės pažeidimo medžiagos“ bylų Nr. (6)-LT5-56, Nr. (6)-LT5-57, Nr. (6)-LT5-50, Nr. (6)-LT5-67 nenagrinėjo bei grąžino visą administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagą trūkumams pašalinti bei jų vėlesniam pateikimui nagrinėti pagal pažeidimo padarymo vietą. Iš minėtų nutarimų turinio nustatyta, jog pareiškėjas atsisakė nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas dėl dviejų priežasčių. Pirma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nėra priskirtos nagrinėti pareiškėjo kompetencijai, t. y. nurodė, jog pagal ATPK 281 straipsnį administracinio teisė pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą. Antra, kad protokolai surašyti neteisingai t. y. neužpildytos visos grafos, nenurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenamosios vietos apskritis, atsakomybėn patraukto asmens telefonas, darbovietės adresas ir telefonas, neteisingai nurodytas pažeisto teisės akto punktas, protokoluose neteisingai pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylas, apie jų nagrinėjimo vietą, neaišku ar yra pateikti prašymai, bylose įvardinti kaip tarnybiniai pranešimai ir kt.

Vertindamas surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, teismas sprendė, jog iš jų galima identifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, pažeidimo esmę bei pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodyti ATPK straipsniai ir jų dalys, pagal kuriuos pažeidėjai yra traukiami administracinėn atsakomybėn. Teismas vertino, kad pareiškėjas atsisakė nagrinėti jam priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl formalių priežasčių. Pareiškėjas, nenagrinėdamas šių bylų, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių V skyriaus nuostatas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtintą Vidinę administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarką.

Kita vertus, teismas nesutiko su Išvadoje nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių IV skyriaus nuostatas, nes IV skyriuje reglamentuojamas administracinių teisės pažeidimų protokolų blankų pildymas, tvarkymas ir registravimas, tačiau pats pareiškėjas administracinių teisės pažeidimų protokolų nesurašė, nes jam buvo perduotos administracinių teisės pažeidimų bylos nutarimams priimti. Išvadoje nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų pažeidęs minėtų taisyklių IV skyriaus 32 punktą, reglamentuojantį administracinių teisės pažeidimų protokolų registravimą Registre.

Remdamasis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. LV1-6 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 10 d. pavedimo Nr. (42-1)-D8-241 įgyvendinimo“ 2.1 punktu bei 2014 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. LV1-12 „Dėl vidinės administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ 3.1 punktu, kurie nustato, kad Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų viršininkai atsakingi už administracinių bylų dėl pažeidimų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, pagal nustatytą tvarką perdavimą Jūros aplinkos apsaugos agentūrai, teismas sprendė, jog Jūros aplinkos apsaugos agentūra, t. y. jos specialistas – pareiškėjas V. T. privalėjo nagrinėti minėtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Atsižvelgdamas į proporcingos kontrolės naštos principo turinį, į tai, kad vėliau kiti pareigūnai išnagrinėjo minėtas administracinių teisės pažeidimų bylas, kurios buvo skirtos nagrinėti pareiškėjui, teismas sprendė, jog pareiškėjas, neišnagrinėdamas jo kompetencijai priskirtų bylų, pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nenagrinėdamas jo kompetencijai priskirtų administracinių teisės pažeidimų bylų, blogino valstybės įvaizdį, trukdė kitų pareigūnų darbui, tuo darydamas žalą valstybei. Tarp daromos žalos ir pareiškėjo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas sprendė, jog pagrįstai pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda už šių teisės aktų pažeidimus: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių V skyrių nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos kontrolės principą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV-12 patvirtintos Vidinės administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarkos nesilaikymą.

Iš Išvados aprašomosios dalies teismas nustatė, kad pareiškėjas nevykdė pareigybės aprašymo 1 ir 2 punktuose nurodytų šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų. Išvados konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog dėl to, kad nevykdė Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, pareiškėjas pažeidė darbo drausmę, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2.3, 3.2, 6.3, 9.1, 9.3 punktus, dėl ko buvo trikdomas kitų pareigūnų darbas, o jam priskirtas bylas išnagrinėjo kiti pareigūnai, nei vienas nutarimas administracinėse bylose nėra apskųstas ir visi yra įsiteisėję. Tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje nedetalizuota, kuo pasireiškė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių pažeidimas. Teismas nurodė, kad iš formuluotės, kad dėl minėto teisės akto pažeidimo buvo trikdomas kitų pareigūnų darbas, galima spręsti tik dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3 ir 9.3 punktų pažeidimų, kuriuose nurodoma, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.3 punktas); savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai (9.3 punktas). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 3.2, 6.3, 9.1 punktus.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad remiantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis į komisijos, sudarytos ištirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, sudėtį turėjo būti įtraukti Taisyklių 5 punkte nurodyti nariai, tame tarpe ir valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas ar jo įgaliotas asmuo, kurio atsakovo sudarytos komisijos sudėtyje nebuvo, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog Išvada yra motyvuota bei pagrįsta teisės aktais, teismas sprendžia, kad nebuvo pažeistas reikalavimas tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikti objektyviai bei visapusiškai. Šiuo atveju procedūrinis pažeidimas laikytas formaliu (ne esminiu), dėl kurio neturėtų būti panaikintas Departamento direktoriaus 2014 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. LP1-41 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. T.“. Nustatęs, kad 2014 m. vasario 20 d. pareiškėjui siųstame pranešime Nr. (2)-LV9-9 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ buvo nurodyta informacija apie sudarytą komisiją, pareiškėjas pateikė paaiškinimus, tačiau juose nenurodė, kad nepasitiki komisijos nare R. G. ir jai nori pareikšti nušalinimą be to, visi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įsakymai veiklos ir kitais klausimais talpinami į Vieningą dokumentų valdymo informacinę sistemą, prie kurios pareiškėjas turi prisijungimo vardą ir kodą, teismas pareiškėjo argumentus, kad nežinojo apie komisijos sudėtį ar negalėjo pareikšti nušalinimo, laikė nepagrįstais.

Įvertinęs skundžiamą įsakymą kartu su Išvada teismas sprendė, jog buvo nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiškėjui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismą, todėl šį procedūrinį pažeidimą laikė neesminiu.

Atsižvelgdamas į tai, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, į tai, kad pašalinti kaltinimai dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių IV skyriaus nuostatų bei Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 3.2, 6.3, 9.1 punktų pažeidimo, teismas sprendė, kad skundžiamu įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – privalo būti švelninama. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui skirtas papeikimas pakeistas į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą švelnesnę nuobaudą – pastabą.

III.

Pareiškėjas V. T. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 126-134), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo argumentų, jog ginčijamas įsakymas pažeidžia pareiškėjo teisę į nustatytą darbo užmokestį, teismas taip pat nevertino Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymo „Dėl vidinės administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ galimo neteisėtumo. Nesutinka pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių V skyrių nuostatas, kadangi administracinių teisės pažeidimų bylų, gautų iš Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, nenagrinėjo. Nurodo, kad vadovaudamasis ATPK 280 straipsniu ir Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtintos vidinės administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 12.7 punkto nuostatomis 2014 m. vasario 7 d., 2014 m. vasario 11 d. ir 2014 m. vasario 13 d. priėmė procesinius sprendimus administracinio teisės pažeidimo medžiagas grąžinti Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistams jų pateikimui nagrinėti pagal pažeidimo padarymo vietą, kaip to imperatyviai reikalauja ATPK 281 straipsnis, ir trūkumams pašalinti, kaip reikalauja Tvarkos 12.7 punktas. Tvirtina negalėjęs nuvykti nagrinėti bylų pagal pažeidimo vietą, kadangi tarnybiniam automobiliui tuo tikslu nebuvo skirti kilometrų limitai, nors pareiškėjas jų ir reikalavo, tačiau teismas šių faktų nevertino. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas nenustatė pareiškėjo kaltės dėl padarytų pažeidimų, nenustatė kuo konkrečiai pareiškėjas blogino valstybės įvaizdį, trukdė kitų pareigūnų darbui ir padarė konkrečią žalą valstybei. Pareiškėjas tvirtina tinkamai vykdęs pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl Etikos taisyklių 2.3 ir 9.3 punktų nepažeidęs. Tvirtina, kad pagal pareigybės aprašymą administracinių teisės pažeidimų bylų, gautų iš gyvosios gamtos apsaugos inspekcijų, nagrinėjimas nėra pareiškėjui priskirta vykdyti funkcija. Be to, nurodo, kad Etikos taisyklių 2.3 ir 9.3 punktai nebuvo nagrinėjami ir vertinami teismo posėdyje. Nesutinka su teismo išvada, kad komisijos sudarymas neįtraukiant į jos sudėtį tiesioginio pareiškėjo vadovo nepažeidė objektyvaus ir visapusiško tarnybinio tyrimo atlikimo. Teisme nebuvo svarstoma ir nebuvo įrodyta, kad pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo santykiai yra konfliktiniai. Tvirtina nebuvęs supažindintas su Departamento direktoriaus 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LV1-22, kuriuo buvo sudaryta komisija, todėl negalėjo pareikšti nušalinimų komisijos nariams. Mano, kad teismas nepagrįstai laikė neesminiu pažeidimą dėl apskundimo tvarkos nenurodymo ginčijamame įsakyme.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 143-144), prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu sušvelninti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą. Nurodo, kad dėl atitinkamų kaltinimų eliminavimo pareiškėjo padaryti pažeidimai netampa lengvesni ar mažesnės apimties, t. y. realiai padaryti pažeidimai lieka tie patys, susiaurinamas tik pažeistų teisės aktų ratas. Nurodo, kad sušvelninus tarnybinę nuobaudą nebuvo pasiektas pažeidimų prevencijos tikslas, kadangi ir po nuobaudos paskyrimo pareiškėjas netinkamai atlieka savo tarnybines funkcijas, jis ir vėl buvo baudžiamas. Be to, pareiškėjas nėra teigiamai charakterizuojamas tiesioginio vadovo. Mano, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad pažeidimas padarytas tyčia ir dėl atsakomybės stokos, bei pažeidimu sukeltus padarinius.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti (b. l. 149-151).

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nėra pareiškėjui pagal pareigybės parašymą priskirta vykdyti funkcija. Pažymi, kad pats pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad vykdo aplinkos apsaugos kontrolę ir nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas gyvosios gamtos apsaugos sritie, nurodydamas, kad tokios bylos 2013 metais sudarė 17 proc. visų bylų. Todėl mano, kad tokių bylų nagrinėjimas negali būti laikoma papildoma užduotimi, nenumatyta pareiškėjo pareigybės aprašyme. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas nesutiko būti įtrauktas į komisijos, tiriančios pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, sudėtį, nurodęs, kad su pareiškėju buvo susiklostę konfliktiški santykiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio Įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (Valstybės tarnybos įstatymo 28 str. 2 d.). Tarnybinės nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą (Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2013, p. 213-235). Teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011).

Bylos duomenimis 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LV1-22 buvo sudaryta komisija ištirti galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą priimant nutarimus nenagrinėti bylų bei grąžinti jas papildymui. Komisija 2014 m. kovo 18 d. priėmė Išvadą Nr. (2)-LV9-21, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos kontrolės principą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių IV ir V skyrių nuostatas, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtintą Vidinę administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarką; nevykdydamas Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, pažeidė darbo drausmę, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 3.2, 6.3, 9.1, 9.3 punktus, dėl ko buvo trukdomas kitų pareigūnų darbas, o jam paskirtas bylas išnagrinėjo kiti pareigūnai, nei vienas nutarimas administracinėje byloje nėra apskųstas ir visi yra įsiteisėję. Tokiais veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį komisija pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Pareiškėjui 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. LP1-41 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pripažinus, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento struktūrinio padalinio Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas. Viena iš šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijų yra vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo kontrolę Baltijos jūros Lietuvos Respublikos pakrantėje, jos teritoriniuose vandenyse, ekonominėje zonoje, Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste bei pakrantėje esančiose gamybinėse-komercinėse įmonėse, taip pat išaiškinti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, jų padarymo sąlygas ir patraukti administracinėn atsakomybėn aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidėjus, ruošti medžiagą pretenzijos bei civilinio ieškinio pateikimui dėl žalos už aplinkos teršimą ir savavališką bei neracionalų gamtos išteklių naudojimą atlyginimo; vykdyti administracinių baudų išieškojimo, žalos atlyginimo kontrolę (Pareigybės aprašymo 1-2 p.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija Jūrų aplinkos apsaugos agentūrai 2014 m. vasario 7 d. perdavė dvi administracinių teisės pažeidimų bylų medžiagas nagrinėjimui. Pareiškėjas 2014 m. vasario 11 d. nutarimu nutarė bylų nenagrinėti ir grąžinti visą jų medžiagą Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai trūkumams pašalinti ir nagrinėti. Pareiškėjas nurodė, kad bylos nėra priskirtos nagrinėti jo kompetencijai, kad neteisingai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, t. y. nėra nurodyta, kodėl nenurodyta atsakomybėn patraukto asmens gyvenamosios vietos apskritis ir savivaldybė, darbovietės adresas, telefonas, neteisingai nurodytas pažeisto teisės akto reikalavimo punktas, protokoluose neteisingai pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylas, apie jų nagrinėjimo vietą, neaišku, ar yra pateikti prašymai, bylose įvardinti kaip tarnybiniai pranešimai. Panašiais argumentais pareiškėjas 2014 m. vasario 7 d. nutarimu nutarė nenagrinėti jam 2014 m. vasario 5 d. raštu Nr. (6)-LV4-60 perduotos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, o 2014 m. vasario 13 d. nutarimu –2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. (6)-LV4-69 perduotos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos. Atsakovas, įvertinęs minėtus pareiškėjo veiksmus, sprendė, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių IV ir V skyrių nuostatas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principą, numatantį, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtintą Vidinę administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarką; nevykdydamas Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, pažeidė darbo drausmę, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.3, 3.2, 6.3, 9.1, 9.3 punktus, dėl ko buvo trukdomas kitų pareigūnų darbas, o jam paskirtas bylas išnagrinėjo kiti pareigūnai, nei vienas nutarimas administracinėje byloje nėra apskųstas ir visi yra įsiteisėję (b. l. 100-101).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus, sprendė, jog iš jų galima identifikuoti administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, pažeidimo esmę bei pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodyti ATPK straipsniai ir jų dalys, pagal kuriuos pažeidėjai yra traukiami administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas atsisakė nagrinėti jam priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas dėl formalių priežasčių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjas, nenagrinėdamas šių bylų, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių V skyriaus nuostatas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtintą Vidinę administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarką.

Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir tvirtina, kad minėtų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepriskirtinas jo kompetencijai. Remiasi ATPK 281 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui perduotose bylose administraciniai teisės pažeidimai, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 87 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryti Minijos upės senvagėje, vienas pažeidimas – Kuršių mariose.

ATPK 242 straipsnio 2 dalis numato, kad Aplinkos apsaugos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas dėl 87 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų turi teisę vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai (ATPK 242 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad tiek Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tiek Jūros aplinkos apsaugos agentūra yra tos pačios institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos inspekcijos Klaipėdos regiono aplinko apsaugos departamento struktūriniai padaliniai, įsikūrę Klaipėdos mieste.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014 m. sausio 10 d. pavedimu Nr. (42-1)-D8-241, siekdamas padidinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumą ir aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų fiksavimo ir procesinių dokumentų pildymo kokybę, sumažinti galimų korupcinio pobūdžio apraiškų pasireiškimą gyvosios gamtos srityje, vadovaudamasis Aplinkos pasaugos valstybinės kontrolės įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, be kita ko, pavedė Klaipėdos RAAD direktoriui užtikrinti, kad nuo 2014 m. sausio 20 d. darbas regionų aplinkos apsaugos departamentų Gyvosios gamtos inspekcijose būtų organizuojamas taip, kad administracinių bylų nagrinėjimas ir jų vykdymo kontrolė būtų perduota kitam departamento padaliniui. Remdamasis šiuo pavedimu Klaipėdos RAAD direktorius 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtino vidinę administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarką, pagal kurią administracines bylas dėl pažeidimų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėja Jūros aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai.

Taigi, apelianto argumentai, kad jis nenagrinėjo administracinių teisės pažeidimų bylų, remdamasis ATPK 281 straipsnio 1 dalimi, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad ATPK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslas yra operatyvus ir ekonomiškas administracinių bylų nagrinėjimas, siekiant, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos nustatyti tiesą byloje, kadangi administracinio teisės pažeidimo vietovėje paprastai yra dauguma įrodymų, gyvena liudytojai, asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju, kaip jau minėta, tiek Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tiek Jūros aplinkos pasaugo agentūra yra įsikūrusios Klaipėdos mieste, todėl ATPK 281 straipsnio 1 dalis negali būti pagrindu pareiškėjui atsisakyti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas. Šiuo atveju pareiškėjo keliamo ginčo esmė yra kompetencijos tarp dviejų tos pačios institucijos struktūrinių padalinių padalijimo klausimas, kuris yra išspręstas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 10 d. pavedimu Nr. (42-1)-D8-241, Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtinta vidine administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarka. Šie teisės aktai yra galiojantys, todėl pareiškėjas privalo jų laikytis. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas, nesilaikydamas Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. LV1-12 patvirtintos vidinės administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarkos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 patvirtintų Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių V skyriaus nuostatų ir nevykdydamas savo tiesioginių funkcijų, numatytų pareigybės aprašyme, bei pažeisdamas valstybės tarnautojų etikos principus (2.3 ir 9.3 p.), padarė tarnybinį nusižengimą.

Teisėjų kolegija vertina, kad nusižengimas padarytas kaltais pareiškėjo veiksmais, t. y. tiesiogine tyčia. Byloje esantys duomenys, t. y. pareiškėjo pastabos ant Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. LV1-12 ir kitų dokumentų patvirtina, kad pareiškėjas nesutiko su šiuo įsakymu patvirtinta vidine administracinių bylų, nustatytų gyvosios gamtos srityje, nagrinėjimo tvarka ir sąmoningai jos nesilaikė.

Apeliantas ginčijamo įsakymo neteisėtumą taip pat sieja su pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų įtaką paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu. Prie šių normų, pavyzdžiui, priskirtini Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai bei draudimas skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte — administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (šiuo aspektu žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-736/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2009 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-231/2009).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimai nelaikyti esminiais, turėjusiais įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui ir teismo motyvų šiuo klausimu nekartoja. Kaip teisingai nustatė teismas, pareiškėjas buvo supažindintas su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2014 m. vasario 20 d. pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2014 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LV1-22 yra sudaryta komisija pareiškėjo galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Su šiuo pranešimu pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai, todėl turėjo galimybę sužinoti komisijos sudėtį ir esant pagrindui reikšti prašymus, nušalinimus komisijos nariams, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismui pareiškėjas taip pat neteikė jokių duomenų, patvirtinančių komisijos šališkumą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo vadovo neįtraukimas į komisiją nelaikytinas esminiu pažeidimu. Pareiškėjas jokių tokią išvadą paneigiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nei vienos iš įstatyme paminėtų aplinkybių nenustatyta, pareiškėjo pateiktus Klaipėdos RAAD direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. LF9-12 ir 2014 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. LF9-15 atsisakyta pridėti prie bylos medžiagos.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą ir palikti galioti ginčijamą įsakymą. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis nustato, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Įrodymais administracinėje laikomi faktiniai duomenys, kurie nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais įrodymais, garso bei vaizdo įrodymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktus faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino objektyviai, tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles, išvada, kad atsakovo pareiškėjui paskirta nuobauda yra per griežta padaryta įvertinus Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl ji pagrįstai sušvelninta. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, tinkamai aiškino ir taikė tarnybinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. T. ir atsakovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinius skundus atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

              Teisėjai              Arūnas Dirvonas

              Dalia Višinskienė

              Virginija Volskienė