Civilinė byla Nr. 2A-1820-230/2012

Pirmosios instancijos teisėja Tatjana Butkienė

Procesinio sprendimo kategorija: 22.4; 24.4; 30.5; 30.10; 121.14; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-396-720/2012 pagal ieškovo G. S. patikslintą ieškinį atsakovams D. B., Z. B., G. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Architektų pastogė“, sodininkų bendrijai „Ginėnai“, tretiesiems asmenims J. S., D. B., A. K. B. T,G , J. G., K. G., A. N., L. N., S.D. ir VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypo ribų paženklinimo akto pripažinimo neteisėtu, Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo dalies pripažinimo negaliojančia, ribos tarp žemės sklypų nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

  Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė atstatyti jo pažeistas teises: 1) pripažinti neteisėtu 2006-12-03 žemės sklypo Nr. 115, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo-parodymo aktą, 2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį, kuria buvo nustatyti valstybinio žemės sklypo Nr. 115, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, 3) atstatyti tarp žemės sklypo Nr. 116, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui G. S., ir žemės sklypo Nr. 115, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams Z. B. ir D. B., esančių (duomenys neskelbtini), ribą, kokia buvo iki 2007-03- 06 priimto Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2082, kuri pažymėta UAB „Žemetra“ 2011 m. rugsėjo 23 d. paruoštame žemės sklypo plane M 1:500, sklypo plotas 827, m2 taškais Nr. 2 – koordinatės 6091908.03/497318.09 ir Nr. 3 – koordinatės 6091878.10/497327.92. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0827 ha žemės sklypas Nr. 116, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai D. B. ir Z. B. yra gretimo žemės sklypo Nr. 115  savininkai. 1995-05-20 buvo atlikti preliminarūs žemės sklypų matavimai ir tarp minėtų žemės sklypų buvo nustatyti sklypų kraštinių ilgiai ir riba. Buvusi minėto sklypo Nr. 115 savininkė atsakovė G. G. 2006 metais užsakė atlikti sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atliko UAB „Architektų pastogė“. Šios bendrovės geodezininkė D. P. 2006-12-03 ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatė minėto žemės sklypo Nr. 115 ribas. Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymu Nr. 02-05-2082 buvo nustatyti minėto valstybinio žemės sklypo Nr. 115 kadastro duomenys ir jie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastro registre. Šiuo įsakymu buvo pakeisti minėto sklypo Nr. 115 kraštinių ilgiai. Po kadastrinių matavimų minėto sklypo Nr. 115 ribos neatitinka preliminariame plane (abrise) nurodytų ilgių. Gretimo sklypo riba 1,25 m buvo perkelta į jo, tai yra ieškovo, sklypą Nr. 116, kuriuo ieškovas faktiškai naudojasi nuo 2002 m. ir kurio ribos buvo nustatytos pagal tuo metu galiojusį SB „Ginėnai“ generalinį planą bei ieškovui priklausančio sodo sklypo Nr. 116 planą. Dėl ribų buvo sutarta su buvusiu savininku, jokių ginčų nebuvo iškilę. Dėl kadastrinių matavimų atlikimo metu perkeltų ribų ieškovo sklypas sumažėjo 42 kv. m, prieš matavimus jo sklypo plotis buvo 27 m, o dabar – 25,64 m, jo plotas prieš matavimus buvo 827 kv. m, o po matavimų tapo 785 kv. m, kaip nustatė licencijuota įmonė UAB „Žemetra“ atlikusi ieškovo sodo sklypo kadastrinius matavimus. Dviejų besiribojančių su ieškovui priklausančiu sklypu savininkai tretieji asmenys D. B. ir A. K. B. (117 sklypo savininkai) pasirašė žemės sklypo Nr. 116 ribų paženklinimo-parodymo aktą, t. y. sutiko su nustatytomis ribomis ir ginčo dėl šių ribų nėra. Ribų pasikeitimą dėl sklype Nr. 115 atliktų matavimų ieškovas pastebėjo 2008 m. vasarą. Dėl šio fakto jis kreipėsi į projekto autorę D. P., kuri pripažino, kad įsivėlė klaida, sutiko šią klaidą ištaisyti, tačiau dabartiniai minėto sklypo Nr. 115 savininkai atsakovai D. B. ir Z. B. atsisakė šią klaidą ištaisyti motyvuodami tuo, kad jie tokį sklypą pirko. Mano, jog šie atsakovai prieštarauja, kad būtų ištaisyti neteisingi matavimai, todėl, kad jie pasistatė namą nendriniu stogu, o tam nustatyti griežtesni priešgaisriniai reikalavimai bei numatyti didesni atstumai tarp namų, dėl ko jie įpareigoti pakoreguoti projektą ir gauti priešgaisrinės tarnybos suderinimą. Atstačius teisingus kraštinių ilgius jie tokio suderinimo negautų. Ieškovas dėl ribų pakeitimo 2008-12-28 parašė prašymą Kauno raj. savivaldybei, kuris 2009-02-09 buvo persiųstas Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, kuris skundą nagrinėjo iki 2009-07-15. 2009-07-13 prašymą ištirti kadastrinių matavimų teisėtumą jis nusiuntė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri jį persiuntė Kauno apskrities viršininko administracijai, pastaroji 2009-08-29 atsakė, kad būtent 2007-03-06 įsakymu buvo nustatyti sklypo Nr. 115 kadastriniai duomenys. Mano, kad 2007-03-06 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-05-2082 pažeidė jo teises, kadangi prieš jo valią buvo sumažintas jam priklausantis žemės sklypas. 1995-05-20 suderintuose planuose ir SB „Ginėnai“ generaliniame plane buvo nurodyta, kad minėto sklypo Nr. 115 ribų linijų ilgiai yra: šiaurinė linija – 20,30 m, rytinė – 31,60 m, pietinė – 20,20 m ir vakarinė - 31,60 m. Po atliktų kadastrinių matavimų atsakovų žemės sklypo šiaurinė riba paplatėjo iki 21,50 m, o vakarinė – iki 31,60 m ir įsiterpė į ieškovui priklausantį sklypą. Kad nepakistų atsakovų B. sklypo plotas, atitinkamai buvo sutrumpintos kitos sklypo kraštinės: rytų riba - 29,48 m, o vakarinė – 30,30 m. Ieškovui apie sklypo matavimus nebuvo pranešta, be to, atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad ženklinant ribas nedalyvavo ir kiti gretimų sklypų savininkai T. G. ir D. B., taip pat buvo nustatyta, kad jų parašai ribų paženklinimo-parodymo akte buvo suklastoti. Nurodė, kad jis 2008 metais dar negalėjo kreiptis į teismą, nes neturėjo tikslių duomenų apie žemės ribų nustatymą ir Kauno apskrities viršininko įsakymą, todėl į teismą kreipėsi tik 2009-09-23, gavęs Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-08-26 atsakymą, ir mano, kad senaties termino nepraleido.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turi žemės sklypą Nr. 116, (duomenys neskelbtini), o atsakovai D. B. ir Z. B. turi greta esantį žemės sklypą  Nr. 115. Ieškovas, prašydamas atstatyti jo pažeistas teises, ieškinio reikalavimus grindė  2011-12-19 UAB „Žemetra“ parengtu šešių sklypų išdėstymo schema, kurioje ieškovui priklausančio žemės sklypo plotas sudaro 827 kv. m, o atsakovams Z. ir D. B. sklypo Nr. 115 plotas sudaro 642 kv. m, ir nurodė, kad atsakovų žemės sklypo riba gali būti nukelta į Z. ir D. B. priklausantį žemės sklypą Nr. 118, o dalis - apie 70 cm į sodų bendrijos kelią. Teismas nurodė, jog ieškovas pateikė keletą UAB „Žemetra“ parengtų schemų, kuriuose nurodyti skirtingi dydžiai ir duomenys apie ginčo ribas ir kraštinių ilgius, prašė atstatyti pažeistas teises pagal žemės sklypo pirkimo metu buvusius duomenis, keletą kartų tikslino ieškinį, be pagrindo bendraieške neįtraukė savo sutuoktinės, ją įtraukdamas tik trečiuoju asmeniu, o D. B. ir A. K. B. - atsakovais, nors pagal paskutinį planą atsakovų sklypo riba turėtų būti patraukta būtent į jų sklypą. Ieškinyje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl atsakovų D. ir Z. B. žemės sklypo ribos nukėlimo į SB „Ginėnai“ priklausantį kelią, šio reikalavimo netikslino, nors SB „Ginėnai“ pirmininkė kategoriškai nurodė, kad kelias yra siauras ir jo siaurinti negalima, bendrija su tuo nesutinka. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas keletą kartų tikslino ieškinį, keitė atstovus, ieškinys ir ieškinio reikalavimai liko nepatikslinti, nesukonkretinti, šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys nurodyti netinkamai. Be to, teismas byloje esančių įrodymų pagrindu nustatė, kad ieškovas dėl Kauno  apskrities viršininko administracijos 2007 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 02-05-2082 dalies, kuria buvo nustatyti valstybinio žemės sklypo Nr. 115, (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, į teismą kreipėsi tik 2009 m. rugsėjo 23 d., nors apie ribų pakeitimą jam buvo žinoma jau 2008 m. Ieškovas nurodė, kad dėl to jis susisiekė su UAB „Architektų pastogė“ projekto autore D. P., rašė įvairioms institucijoms: Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriui, Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ „Registrų centrui“, nurodydamas tokius pačius duomenis apie ginčo sklypų ribą, atsakovams D. B. ir Z. B. priklausančio sklypo Nr. 115 kadastrinius matavimus, jų įregistravimą nekilnojamojo turto kadastro registro duomenų bazėje, tačiau per įstatymo nustatytą terminą į teismą nesikreipė. Nors ieškovas nurodė, kad konkrečius duomenis apie Kauno apskrities viršininko įsakymą sužinojo tik 2009 m. rugsėjo (tikėtina rugpjūčio) 29 d. gavęs 2009-08-26 Kauno apskrities viršininko administracijos atsakymą, tačiau teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, juo labiau, kad ieškovas skunduose nurodė, kad jis yra teisininkas ir senaties terminą žino. Ieškovas ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, todėl teismas atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį tenkino ir ieškinį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas naikintinas dėl netinkamo ieškinio senaties instituto taikymo, be to, netinkamai taikytos įrodymų vertinimą ir ištyrimą reglamentuojančios procesinės teisės normos, ir byla nebuvo išnagrinėta iš esmės.  Nurodo šiuos skundo argumentus:

1. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo

Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kadangi jame nenurodyti motyvai ir argumentai, kuriais remiantis atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti 2006-12-03 ribų paženklinimo-parodymo aktą neteisėtu bei atstatyti ribą tarp žemės sklypų Nr. 115 ir Nr. 116. Nenurodyti ir neįvertinti įrodymai, nėra aišku, kuriais įrodymais teismas vadovaujasi, o kurios atmeta, ir kodėl nenagrinėtini ieškovo pateikti įrodymai, pagrindžiantys jo reikalavimus dėl ribų nustatymo. Šie pažeidimai lėmė tai, jog teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, neištyrė byloje esančių įrodymų ir nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas reikalavimą dėl ieškovo žemės sklypo ribos atstatymo turėjo nagrinėti pagal UAB ,,Žemetra“ parengtą planą ir motyvuoti priimtą sprendimą, o ne spręsti, kokius reikalavimus turėjo ieškovas pareikšti. Ieškinys nepagrįstai atmestas tuo pagrindu, kad nebuvo patikslinti ieškinio reikalavimai ir dalyvaujantys byloje tretieji asmenys.

2. Dėl ieškinio senaties terminio

Apelianto nuomone, ieškinio reikalavimams taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kuomet skundžiami administraciniai aktai bei kartu keliami civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, atsižvelgiama į tai, su kuo susijęs pagrindinis ginčas. Šiuo atveju pagrindinis ginčas susijęs su ieškovo nuosavybės teisių gynimu, todėl ieškinio reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo dalį iš esmės nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties, ir ieškiniui taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismas netinkamai įvertino ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus dėl sužinojimo apie teisių pažeidimą momentą, todėl teismas nepagrįstai taikydamas ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesdamas ieškinį, paneigė ieškovo, kaip žemės savininko, pažeistų teisių gynimo institutą bei senaties termino instituto paskirtį. Ieškovas apie minėtą įsakymą sužinojo iš Kauno apskrities viršininko 2009-08-26 rašto, o 2009-09-23 jau kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, kad ieškovas nuo 2008 m. pabaigos kreipėsi į įvairias valstybės institucijas su prašymu atstatyti jo sklypo ribas, jam buvo žadama ištaisyti neteisėtai atliktus kadastrinius matavimus ir tik 2009-08-26 rašte buvo nurodyta, kad dėl žemės sklypo Nr. 115 kadastrinių matavimų buvo priimtas įsakymas, kurį galima skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl laikytina, kad terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas. Be to, pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, jeigu iš byloje esančios medžiagos nustato, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių..

Atsakovai D. B. ir Z. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, todėl teisingai taikė ir aiškinio ieškinio senaties institutą ir tuo pagrindu atmetė ieškinį, t. y. teisingai taikė CK 1.131 straipsnį, kuris numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti. Atmestus ieškinio reikalavimą dėl Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo dalies nuginčijimo, neteko prasmės ir kiti ieškinio reikalavimai. Skundo argumentai dėl teismo sprendimo neatitikimo CPK 270 straipsnio reikalavimams yra nepagrįsti, formalūs, nesudarantys pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei nustatė teismas. Skundo argumentai, jog teismas neįvertino visų įrodymų ir neatskleidė bylos esmės yra nepagrįsti, apeliantas siūlo teismui vertinti atskirus įrodymus, o ne jų visumą. Laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai pasisakė dėl ieškinio netinkamumo, kadangi teismas laikėsi kasacinio teismo praktikos.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kadangi teismas teisingai taikė ir aiškino administracinio akto ginčijimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai taikė ieškinio senatį. Kadangi ieškovui apie skundžiamą administracinį aktą tapo žinoma 2008-12-24, todėl jis ieškinį dėl jo dalies panaikinimo turėjo pareikšti per 30 dienų nuo šios dienos. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos. 

Atsakovė SB ,,Ginėnai“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog SB ,,Ginėnai“ narių sklypų preliminarūs kadastriniai matavimai, atlikti ir patvirtinti dar 1995 metais, yra gana tikslūs ir aiškūs. Atsakovės Z. B. prašymu buvo pakartotinai atlikti sklypo Nr. 115 kadastriniai matavimai, ant ribų paženklinimo akto pasirašė visi gretimų sklypų savininkai, išskyrus ieškovą. Ieškovas vienas iš pirmųjų nuolatinių gyventojų sodininkų bendrijoje, sklypo Nr. 115 savininkai keitėsi kelis kartus, tačiau tik atsakovams B. įgijus sklypą ir pradėjus jame statyti namą, ieškovas kreipėsi į teismą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Pirmosios instancijos teismas iš esmės ieškinį atmetė vieninteliu pagrindu, t. y. atsakovų prašymu taikęs ieškinio senatį ieškovo reikalavimui panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį, kuriuo buvo nustatyti valstybinio žemės sklypo Nr. 115 (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas yra praleidęs vieno mėnesio senaties terminą kreiptis dėl šio įsakymo panaikinimo. Apelianto nuomone, šiuo atveju taikytinas bendras ieškinio senaties terminas, kadangi pagrindinis ginčas yra susijęs su nuosavybės teisių gynimu. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010; kt.). Ieškovas paduotame ieškinyje suformulavo tiek civilinio, tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus, todėl reikalavimui panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą neabejotinai taikytinas LR Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas senaties terminas. Aiškinantis su ieškinio senatimi susijusias aplinkybes yra svarbu nustatyti administracinių aktų apskundimo termino eigos pradžią, o konstatavus termino praleidimą – jo praleidimo priežastis ir būtinumą jį atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009).

Nors sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra aiškiai nurodyta, nuo kurio momento teismas pradeda skaičiuoti ieškinio senaties terminą, tačiau iš sprendimo motyvuojamos dalies galima daryti nuspėjamą teismo išvadą, jog senaties terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai ieškovui tapo žinoma apie atliktus kaimyninio sodo sklypo Nr. 115 kadastrinius matavimus, ką pats ieškovas yra nurodęs 2008-12-24 rašytame prašyme Kauno rajono savivaldybei dėl ginčo sklypo kadastrinių matavimų ir šiuos matavimus atlikusios UAB „Architektų pastogė“ darbuotojos D. P. galimai neteisėtų veiksmų (t. 1, b. l. 5). Tačiau šis pareiškimas patvirtina tik aplinkybę, kad ieškovui tuo metu jau kilo abejonių dėl atliktų kadastrinių matavimų, dėl ko gal būt buvo pažeistos jo teisės, neteisingai nustatant sklypus skiriančią ribą. Šį prašymą Kauno rajono savivaldybės administracija 2009-02-09 persiuntė Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriui (t. 1, b. l. 6). Analogišką prašymą ieškovas 2009-07-13 parašė ir Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos  (t. 1, b. l. 7-8), jame kartu paklausdamas, kokiu būdu jis galėtų panaikinti įteisintus kadastrinius matavimus, šis prašymas buvo persiųstas Kauno apskrities viršininkui (t. 1, b. l. 10). Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyrius 2009-07-15 raštu, atsižvelgdamas į tai, kad riba tarp žemės sklypų Nr. 115 ir Nr. 116 yra neaiški, o pareiškėjas nesutinka su UAB „Architektų pastogė“ galimais sprendiniais, pasiūlė jam kreiptis dėl savo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo (t. 1, b. l. 9). Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-08-26 raštu (t. 1, b. l. 12-13) ieškovui buvo pranešta, kad būtent Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymu Nr. 02-05-2082 buvo nustatyti žemės sklypo Nr. 115, esančio sodininkų bendrijoje „Ginėnai“, kadastro duomenys, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, taip pat buvo nurodyta, kad įsakymą galima skųsti LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apie ginčijamų kadastrinių matavimų įregistravimo pagrindą - Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymą Nr. 02-05-2082 ieškovui buvo nurodyta ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2009-09-08 rašte (t. 1, b. l. 16). Ieškovas dėl nurodyto Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo 2009-09-23 kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (t. 1, b.l. 2-4), tačiau byla Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2009 m. spalio 26 d. nutartimi (t. 1, b. l. 53-54) bylą perdavė Kauno rajono apylinkės teismui, kurioje ieškovas šalindamas teismo nutartimi nustatytus trūkumus pateikė ieškinį (t. 1, b. l. 60-64). Pažymėtina, kad ieškovas iškeldamas bylą administraciniame teisme paties ginčijamo įsakymo nebuvo gavęs, tik turėjo duomenis apie tokį įsakymą (t. 1, b. l. 21). Ginčijamo įsakymo nuorašas į bylą buvo pateiktas tik su Kauno apskrities viršininko administracijos atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 93-97). Atsižvelgiant į tokias byloje pateiktais įrodymais nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas apie ginčijamą Kauno apskrities viršininko įsakymą galėjo sužinoti ne anksčiau nei jam apie tai buvo pranešta, t. y. 2009-08-26. Todėl jis nepraleido LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, t.y. paduoti skundą per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs įrodymus padarė nepagrįstą ir paminėtuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes neatitinkančią išvadą, jog ieškovas kreipėsi į teismą, praleidęs vieno mėnesio ieškinio senaties terminą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir nepagrįstai ieškovo ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi nebuvo pagrindo nustatyti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, ir taikyti CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytas ieškinio senaties termino praleidimo pasekmes. Dėl nurodytų procesinės teisės normos pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas pašalinti negali, kadangi sprendimas dėl ginčo esmės yra be motyvų ir apeliacinės instancijos teismas negali patikrinti jų pagrįstumo ir teisėtumo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo motyvų nebuvimo (jų nepakankamumo) 

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimą panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007-03-06 įsakymo Nr. 02-05-2082 dalį dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų, atmesdamas ieškinį nenurodė jokių kitų motyvų ne tik dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir dėl kitų dviejų ieškovo pareikštų reikalavimų, o būtent dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu 2006-12-03 žemės sklypo Nr. 115 ribų paženklinimo-parodymo aktą ir atstatyti tarp žemės sklypo Nr. 116, priklausančio ieškovui G. S., ir žemės sklypo Nr. 115, priklausančio atsakovams Z. B. ir D. B., esančių sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribą, kokia buvo iki 2007-03-06 priimto Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-2082. Šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino išvestiniais iš reikalavimo, kuris buvo atmestas dėl ieškinio senaties taikymo, todėl savarankiškų motyvų dėl šių reikalavimų atmetimo nenurodė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendime dėl ginčo esmės iš viso nėra pasisakęs ir nenurodė jokių su tuo susijusių motyvų, nors byla apylinkės teisme jau nagrinėjama nuo 2009 m. Pažymėtina, kad ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Tai reiškia, kad tik konstatavus teisių pažeidimą, ieškinio senatis gali būti pagrindu ieškiniui atmesti, remiantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo teisių pažeidimo, t. y. visiškai nesprendė dėl ginčo esmės, tačiau taikė ieškinio senatį, dėl ko toks sprendimas pripažintinas nemotyvuotu. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas faktiškai yra be motyvų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, tačiau pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovų R. K., A. K., Ž. K. ieškinį atsakovams E. K., A. K., bylos. Nr. 3K-3-202/2012; kt.). Kadangi teismo sprendime iš viso nėra motyvų dėl ginčo esmės, sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. 

Panaikinus teismo sprendimą nurodytais pagrindais, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 12 dalies 4 punktas).

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai:                                                                                                                 Aušra Baubienė

                                                                                                            Nijolia Indreikienė

                                                                                    Virginija Lozoraitytė