Baudžiamoji byla Nr. 1-2717-1128/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31054-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos
1.2.4.6.2.1., 1.1.6.6.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,
sekretoriaujant Dianai Kiverytei, Kamilei Labanauskaitei,
dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,
kaltinamajam E. F., jo gynėjui advokatui Mansurui Muksimovui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. F., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
E. F. 2021 m. rugsėjo 7 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas nukentėjusiąją E. F., trenkdamas ranka jai į pakaušį, spirdamas į dešinę koją, laikydamas suspaudęs nukentėjusiosios dešinę ranką, rankomis suėmęs nukentėjusiosios galvą ir trenkdamas ją į virtuvės spinteles, po to ranka trenkdamas nukentėjusiajai į veidą, sukėlė E. F. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais E. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. F. teismo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo 6 d., apie 15.00 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Žmona grįžo iš darbo, pamatė, kad jis girtas, pradėjo žodinį konfliktą. Jis neišlaikė – pradėjo muštis. Žmona iškvietė policiją. Sėdėjo namuose, laukė policijos. Jis išgėrė 150 g brendžio. Pradėjo gerti 15.00 val. Žmona sugrįžo 18.00 val. Kai žmona sugrįžo, buvo išgėręs beveik visą butelį brendžio. Jautėsi apgirtęs. Žmona atėjo, pradėjo sakyti, kad jis girtas, tiek laiko negėrė ir pradėjo gerti. Žmona jam truputį sudavė, jis nesusilaikė, žmoną pastūmė ir ji atsitrenkė su galva į virtuvės spintelę. Veiksmas vyko virtuvėje. Jis pastūmė su kaire ranka. Kai žmona atsitrenkė į spintelę prasidėjo muštynės, jis trenkė jai į sprandą. Jis laikė žmonos dešinę ranką. Žmona išėjo pas brolį, kuris gyvena viršuje, iškvietė policiją. Ji išėjo pas brolį apie 20.00 val. Konfliktas truko neilgai. Jis sėdėjo namuose, kai žmona išėjo pas brolį. Labai gailisi, daugiau niekada taip nebus, labai atsiprašo žmonos.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2021 m. rugsėjo 8 d. protokole užfiksuota, kad E. F. policijos pareigūnui pranešė ir paliudijo, jog 2021 m. rugsėjo 7 d. 18.00 val. grįžusi iš darbo į namus (duomenys neskelbtini) rado savo sutuoktinį E. F., kuris buvo neblaivus. Tarp jų kilo konfliktas dėl to, kodėl jis vartoja alkoholį. Konflikto metu E. F. ranka trenkė jai į pakaušį, tampė suėmęs už jos drabužių, spyrė jai į dešinę koją, suspaudęs laikė jos dešinę ranką, rankomis paėmęs jos galą ją trenkė į virtuvės spinteles, dėl ko ant jos dešinio smilkinio susiformavo guzas. Kol jis ją mušė, ji visais būdais bandė iš jo išsivaduoti, ir kai pavyko, ji išbėgo pas savo brolį, kuris gyvena tame pačiame name. Po poros valandų grįžusi namo ji išgėrė raminančią tabletę, atsigulė miegoti. Vos užmigus ją pažadino E. F., kuris ją vadino necenzūriniais žodžiais, ėmė jai grasinti, kad jis ją užmuš, ir ranka trenkė jai į veidą. Tada ji išbėgo į kiemą ir iškvietė policiją. Ji bijo savo vyro, galvoja, kad visi grasinimai, kuriuos jis išsakė, yra realūs. Tokie E. F. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Kol kas ji medikų pagalbos atsisako, gal kreipsis į juos vėliau. Civilinio ieškinio atsisako (b. l. 9-11).
Nukentėjusiosios E. F. 2021 m. rugsėjo 14 d. apklausos protokole užfiksuota, kad ji buvo apklausta trumpai po įvykio, tai buvo 2021 m. rugsėjo 8 d., ją apklausinėjo patrulis E. R. Dabar nori papildyti savo apklausą dėl to, kad ji atsisako nuo civilinio ieškinio, jokių pretenzijų savo vyrui E. F. ji neturi, tyrimų dėl sumušimų ji nedarė ir nedarys, nes ji jam viską atleido, jis jos atsiprašė ir pažadėjo, kad daugiau toks įvykis nepasikartos. Skausmą, kurį ji patyrė įvykio metu, ji vertina apie 2 balais. Po įvykio pas medikus ji nesikreipė, nes jokių sveikatos komplikacijų jai nebuvo. Įvykio metu greitosios pagalbos ji nekvietė, nes jai jos nereikėjo. Prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo pridėti prie jos apklausos prašymą ir paaiškinimą (b. l. 14-16).
Alkotesterio ALCOTEST 6810 Nr. ARAA-0129 kvite užfiksuota, kad E. F. 2021 m. rugsėjo 8 d. 02.56 val. užfiksuotas 2.15 promilių neblaivumas (b. l. 26).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad E. F. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu jis trenkė E. F. per kaklą savo kaire ranka, tada jis ją pastūmė nuo savęs, ji atsitrenkė į spintelę, tada jis paėmė ją už rankos, su kuria ji norėjo jam vėl suduoti, ir suspaudė bei paleido. Tai, kad E. F. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę E. F. bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios E. F. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, fotolentelės bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. F. 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 18 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, žodinio konflikto metu tyčia naudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės E. F. atžvilgiu, o būtent, trenkė jai ranka į pakaušį, spyrė į dešinę koją, laikė suspaudęs nukentėjusiosios dešinę ranką, rankomis suėmęs nukentėjusiosios galvą trenkė ją į virtuvės spinteles, po to ranka E. F. trenkė į veidą, tokiais savo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai E. F. fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. F. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
E. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teisiamajame posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė atleisti E. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai – E. F. savo kaltę pripažino ir gailisi, nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteistas, ateityje laikysis įstatymų. Yra pateiktas D. F. prašymas perduoti E. F. jo atsakomybei pagal laidavimą.
D. F. teismo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo iš motinos, su tėvu kalbėjo apie įvykį. Juo nuomonė apie įvykį kad tai yra labai blogai, jis to nepalaiko. Jis, kaip laiduotojas, bandys kažkaip pakeisti jo charakterį ir jo elgesį su motina. Tėvas įvykį vertina labai blogai ir labai gailisi. Planuoja daugiau su tėvu šnekėti. Jis turi anūką, gal jam daugiau dėmesio skirs. Sutiktų sumokėti 1000 Eur piniginį užstatą. Per tą laikotarpį, kai jis bus laiduotojas, tikslinga, kad tėtis gydytųsi nuo priklausomybės alkoholiui.
Prokuroras prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų laidavimo terminą su 500 Eur dydžio užstatu.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl E. F. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
E. F. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka baustas vieną kartą. Viso proceso metu E. F. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Nors jis nedirba, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad E. F. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
D. F. yra kaltinamojo sūnus, jie gyvena netoliese ir dažnai bendrauja, jis neigiamai vertina tėvo poelgį. D. F. turi pastovų darbą, yra neteistas, neturi galiojančių nuobaudų. Todėl, įvertinęs D. F. asmenybę, jo vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, artimus giminystės ryšius, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra vertas teismo pasitikėjimo būti paskirtas laiduotoju.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. F. šeiminę padėtį bei į tai, kad E. F. 2020 m. gegužės 12 d. BK 38 straipsnio 1 dalies ir BPK 212 straipsnio 5 dalies pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo E. F. atžvilgiu, darytina išvada, kad E. F. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Prokuroras prašė taikyti kaltinamajam E. F. baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą jam gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir išklausyti paskaitą smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 722 straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
E. F. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sutuoktinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 722 straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 3 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
BK 67 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais galėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – gydymasis nuo alkoholizmo, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiamam asmeniui negali būti skiriama.
Ikiteisminio tyrimo metu E. F. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
E. F., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoju paskirti D. F., gim. (duomenys neskelbtini), taikant 500 Eur dydžio užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Paskirti E. F. BK 722 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo
E. F. taikomas kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti E. F., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. F., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti D. F., kad jis turi sumokėti paskirtą užstato sumą į teismo depozitinę sąskaitą bet kuriame banke, mokėjimo kvite nurodant šiuos rekvizitus: Gavėjas: Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942160, banko pavadinimas: AB „Swedbank“, banko kodas: 73000, sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtis: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Pukinskas