Baudžiamoji byla Nr.1A-713-383/2011
Teisminio proceso Nr.1-05-3-00040-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6.(S)
Pranešėjas Valdas Vitunskas Teisėjas Almantas Lisauskas
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Jurgitai Spaičienei, nuteistajam A. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjos advokatės Jurgitos Spaičienės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 154 str. 2 d., ir jam paskirta bausmė - penkiolika (15) MGL dydžio (1950 Lt) bauda; iš nuteistojo A. M. priteista J. M. 300 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt išlaidų už teisinę pagalbą; ir
n u s t a t ė:
A. M. nuteistas pagal LR BK 154 str. 2 d. už tai, kad jis 2009 m. kovo 20 d. 107-osios DNS bendrijos narių susirinkime, įvykusiame J. Ž. g. 10, Kaune, penkiolikos bendrijos narių akivaizdoje, žinodamas bei ignoruodamas tai, kad jo gautu Kauno apygardos prokuratūros 2008-11-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl J. M. veiksmų nutrauktas, tyčia- siekdamas paniekinti ir pažeminti nukentėjusįjį bei pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidė apie pastarąjį tikrovės neatitinkančią informaciją- apšmeižė jį, pareikšdamas, kad J. M. pasisavino už namo šildymą surinktus 50000 Lt, neva tuo jis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 2 d. ir dėl to prokuratūroje vyksta tyrimas, taip pat, paskelbė, kad pastarasis negrąžina jam 500 Lt, sumokėtų už žemę, bei 600 Lt, už įsivestus telefonizavimo tinklus;
be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 31 d., nurodytais tikslais, vėl apšmeižė nukentėjusįjį, pateikdamas AB „Kauno energija“, esančios Raudondvario pl. 84, Kaune, generaliniam direktoriui 2011-01-28 pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis yra teisėsaugai pateikęs medžiagą, jog buvęs pirmininkas J. M. už namo šildymą yra pasisavinęs ar iššvaistęs 50000 Lt, tačiau ši medžiaga nebuvo išnagrinėta, neva tuo nukentėjusysis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 2 d. ar 184 str. 2 d., žinodamas bei ignoruodamas tai, kad Kauno apygardos prokuratūros 2008-11-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl J. M. veiksmų nutrauktas.
Nuteistojo A. M. gynėja advokatė apeliaciniu skundu apygardos teismui prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį byloje, A. M. išteisinti. Skunde nurodoma, jog nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus ir ištyrus įrodymus bei neteisingai pritaikius įstatymą. Teismas, tirdamas ir vertindamas A. M. veiką, rėmėsi 2009-03-20 107-osios DNSB susirinkimo protokolu ir liudytojų parodymais. Šis protokolas neatitinka leistinumo kriterijaus – teismui pateikta protokolo kopija, kurioje nepilnai atšviestas sekretoriavusio asmens parašas, originalas teismui pateiktas nebuvo. Kaltinamajam kilo pagrįstų abejonių dėl šio protokolo surašymo laiko, nes jo manymu, protokolas surašytas daug vėliau, nei teigia privataus kaltintojo J. M. iškviesti liudytojai, kurie negalėjo patvirtinti, kad protokole viskas tinkamai surašyta. Kaltinamasis neigė, kad būtų sakęs ką nors apie iššvaistymą. Jis kėlė klausimą dėl buvusio pirmininko J. M. finansinės atskaitomybės nepateikimo, o ne dėl 50 000 litų iššvaistymo. Tačiau nesant buvusiojo pirmininko susirinkime, ši aplinkybė protokole užfiksuota nebuvo. Tai leidžia daryti išvadą, kad protokolas surašytas ne pagal faktą, o taip, kaip buvo parankiau bendrijos vadovams. Būti pirmininku J. M. atsisakė jau pačioje susirinkimo pradžioje. J. M. atsisakė savo kandidatūros, vengdamas papildomos atsakomybės, o ne dėl priežasčių, susijusių su kokia nors A. M. pasakyta fraze susirinkime. Teismas neatsižvelgė į nenuoseklius liudytojų parodymus, o nepagrįstai vertino tik privataus kaltintojo J. M. parodymus. Susirinkime daugiau buvo rėkiama, nei svarstoma. Vyko įtemptai, nebuvo aiškios tvarkos, bendrijos nariai susiskirstę į dvi konfliktines grupes, daugelis jų diskutavo, ne viskas buvo protokoluojama, o tai, kas buvo užrašyta, nėra tikslu. Byloje nėra objektyvių ir leistinų įrodymų, kad buvo pasakyta, jog J. M. 50 000 litų iššvaistė ar pasisavino. Taigi, nėra įrodyta, kad A. M. apkaltino susirinkime J. M. padarius sunkų nusikaltimą, todėl nuosprendis šioje dalyje dėl BK 154 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo turi būti panaikintas. Neaiškumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai.
Be to, teismas padarė klaidingą išvadą, jog A. M. tyčia paskleidė melagingas žinias susirinkimo metu apie vykstantį tyrimą baudžiamojoje byloje. Teismas bylos medžiagoje nustatė, kad J. M. atžvilgiu buvo nutraukti du tyrimai, tačiau A. M. suprato, kad šie abu tyrimai buvo glaudžiai susiję tiek dėl subjekto, tiek dėl dalyko. Jis tai ir pasakė susirinkimo metu, kas negali būti laikoma šmeižimu. Teismas klaidingai kvalifikavo subjektyvinę nusikaltimo pusę, mes A. M. 2009-03-20 susirinkime pranešdamas, kad dėl J. M. veikos vyksta tyrimas, nesiekė tyčia paskleisti melagingas žinias, o rėmėsi tuo metu objektyviais duomenimis, jis negalėjo suprasti, kad tuo metu informacija neatitinka objektyvios tikrovės, tai yra kad tyrimas dėl J. M. veikos jau baigtas. Tokiu būdu jo veiksmuose nėra BK154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties.
A. M. išsakė nuomonę, kad J. M. gali būti kaltas dėl 50 000 litų žalos, jis šią nuomonę grindė faktiniais duomenimis. Jo manymu, dėl to kaltas būtent J. M., tai susidarė dėl netinkamo mokesčio už šildymą skaičiavimo. A. M. veiksmuose nėra tyčios apšmeižti J. M.. Buvo siekiama nustatyta tik, dėl kieno kaltės neteisingai buvo skaičiuojami mokesčiai už šildymą už 1996-2004 metus. Jo prašymai AB „Kauno energijai“ nesusiję su J. M. šmeižtu – jie susiję su per žema temperatūra, šildymo sistemos išderinimu atskiriems butams ir pan.
Dėl to, kad teismas priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir A. M. išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
A. M. skundas atmestinas.
BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu, padarius BK 154 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o teismo padarytas išvadas patvirtina teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
A. M. nepripažįsta, kad apšmeižė nukentėjusįjį J. M.. Jo manymu, nėra įrodyta, kad jis apkaltino susirinkime J. M. padarius sunkų nusikaltimą. Tokia jo pozicija nepagrįsta.
BK 154 straipsnyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą.
Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Objektyviosios pusės požymis - paskleidimas - tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį A. M. atžvilgiu, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Teismas apkaltinamąjį sprendimą grindė įrodymais, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo (jie buvo gauti teisėtais būdais, jų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis) ir liečiamumo (jais įrodinėjamos bent viena bylai reikšminga aplinkybė) reikalavimus. Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina vieni kitus ir sudaro A. M. kaltės įrodymų visetą, ir apeliacinės instancijos teismo kolegijai abejonių nekelia.
A. M. nuteistas už tai, kad apšmeižė J. M., pareikšdamas, kad J. M. pasisavino už namo šildymą surinktus 50000 Lt, be to, jis apšmeižė nukentėjusįjį, pateikdamas AB „Kauno energija“, esančios Raudondvario pl. 84, Kaune, generaliniam direktoriui 2011-01-28 pareiškimą ( b.l. 5), kuriame nurodė, kad jis yra teisėsaugai pateikęs medžiagą, jog buvęs pirmininkas J. M. už namo šildymą yra pasisavinęs ar iššvaistęs 50000 Lt. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. M. paskleista informacija atitinka tikrovę. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiame pareiškime yra teiginys, o ne išreikšta nuomonė.
Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad A. M. paskleidė žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją tyčia, neturėdamas jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą. Abejonių nekelia tai, kad kaltinamasis 2009-03-20 susirinkime ir 2011-01-28 pareiškime paskleidė ne kokią tai savo nuomonę, o žinomai melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, nes jis apie tyrimo nutraukimą žinojo. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, jo išsilavinimas ir užimamos pareigos neleidžia abejoti, kad aiškią ir paprastą 2009-11-28 nutarimo rezoliucinę dalį jis suprato, ir vis tiek paskleidė konkrečiai suformuluotus, faktiškai pasikartojančius teiginius. 2011-01-28 pareiškimas yra įrodymas, kad A. M. išdėstė teiginius rašytine forma, kurią adresavo AB „Kauno energija“. Darytina išvada, kad šiuos teiginius skaitė adresatas, ir tai yra tokių teiginių paskleidimas tretiesiems asmenims. A. M. pripažįsta, kad šį pareiškimą rašė pats.
Nors A. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neigia, tačiau jis pats pripažįsta, kad buvo nusikaltimo padarymo vietoje ir metu (DNSB narių susirinkime), iš gauto 2009-11-28 prokuroro nutarimo žinojo, kad tyrimas J. M. atžvilgiu nutrauktas, bet susirinkime vis vien sakė, kad prokuratūroje tyrimas vyksta, o 2011-01-28 parašė pareiškimą į AB „Kauno energija“, kuriame nurodė, jog J. M. pasisavino ar iššvaistė 50000 Lt. Liudytojai M. M., J. K. ir Š. M. patvirtino, kad 2009-03-20 107-sios DNSB susirinkime A. M. kalbėjo apie 50 000 Lt, dėl kurių prokuratūroje vyksta tyrimas. Kaltinamojo gynybos versija, kad jis susirinkime nesakė, jog J. M. pasisavino ar išvaistė 50000 Lt, visiškai paneigta teismo ištirtais, nuosprendyje išdėstytais įrodymais: nukentėjusiojo, liudytojų G. R., M. P., N. M., V. J. J. parodymais, rašytine bylos medžiaga: 2009-03-20 107 DNSB narių susirinkimo protokolu Nr.1 (b. l. 30), kuriame nurodyta, jog A. M. pareiškė, kad mokesčių jis nemoka todėl, kad buvęs pirmininkas J. M. už namo šildymą yra pasisavinęs 50000 Lt ir dėl to prokuratūroje vyksta baudžiamosios bylos tyrimas, kita rašytine bylos medžiaga - A. M. 2011-01-28 pareiškimu AB „Kauno energija“ gen. direktoriui (b.l. 5), kuriame nurodyta, kad J. M. pasisavino ar iššvaistė 50 000 Lt, Kauno miesto apygardos prokuratūros 2008-11-18 nutarimu (b.l. 6-12), kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl J. M. veiksmų pagal LR BK 183 str.1 d., 183 str.2 d., 184 str.1 d., 182 str.1 d. nutrauktas.
Apelianto manymu, 2009-03-20 107-osios DNSB narių susirinkimo protokolas neatitinka leistinumo kriterijaus – teismui pateikta protokolo kopija, kurioje nepilnai atšviestas sekretoriavusio asmens parašas, originalas teismui pateiktas nebuvo. Tokia jo pozicija yra nepagrįsta. Byloje esanti paminėto protokolo kopija teismui abejonių nekelia. Ji yra patvirtinta susirinkimo pirmininko parašu, o tai, kad nepilnai atšviestas sekretoriavusio asmens M. P. parašas, nesudaro pagrindo teigti, kad protokolo kopija yra suklastota. Be to, kaltinamasis turėjo galimybę susipažinti su 2009-03-20 protokolu ir parašyti prieštaravimus, bet to nepadarė ir, tik prasidėjus privataus kaltinimo bylos procesui, pradėjo ginčyti šio protokolo turinio teisingumą. Liudytojo G. R. parodymais teisme nustatyta, kad susirinkime vyko karštos diskusijos, vieni kalbėjo per kitus, o susirinkimo protokole užrašyta tik A. M. kalba, nes jis pasakė, kad Jonas iššvaistė 50 000 Lt. Kaip jis kalbėjo, taip ir buvo užrašyta. Susirinkime sekretoriavo M. P., kuris protokolą rašė ranka, po kelių dienų (dviejų ar trijų) atidavė G. R.. M. P. tai patirtino teisme.
Tokiu būdu, teismo ištirtų, nuosprendyje išdėstytų, įrodymų visuma ir jų analizė neabejotinai patvirtina, kad A. M., tyčia paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį bei pakirsti pasitikėjimą juo, pastarąjį apšmeižė, neva šis padarė sunkų nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 154 str. 2 d. ir jis teisingai už tai yra nubaustas.
Dėl to, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai priteisto iš A. M. nukentėjusiajam J. M. 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kolegijai toks apylinkės teismo sprendimas abejonių nekelia. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Teismas nuosprendyje pasisakė, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 10 000 Lt sumoje yra mažai motyvuotas ir argumentuotas, todėl tenkintino dalinai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, jų turtinę padėtį, į tai, kad nusikaltimu turtinė žala nebuvo padaryta. Dėl to ir šis apeliacinio skundo argumentas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma A. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo įvykdymo patvirtino. Todėl konstatuojama, jog visi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Valdas Vitunskas
Teisėjai Danguolė Šiugždinytė
Gytis Večerskas