Civilinė byla Nr. e2A-95-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00011-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.2; 2.4.2.3; 2.4.2.12.2; 3.3.1.18.1

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3844-840/2021, pagal ieškovo Strėvininkų socialinės globos namų ieškinį atsakovui M. B. ir tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių vandenys“ ir Ž. G. dėl nuosavybės teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (DOK-36145) prašydamas:

1.1.                       įpareigoti atsakovą M. B. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas), savininko nuosavybės teises varžančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus (savavališkos statybos padarinius) – išardyti ir pašalinti be teisinio pagrindo įrengtus ir atsakovui priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę;

1.2.                       atsakovui M. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovui pašalinti ginčo žemės sklypo savininko nuosavybės teises varžančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus (savavališkos statybos padarinius) – išardyti ir pašalinti be teisinio pagrindo įrengtus ir atsakovui priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo;

1.3.                       priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2019 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Lietuvos Respublika nupirko iš trečiojo asmens Ž. G. 10,27 arų žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. liepos 3 d. šį žemės sklypą panaudos pagrindais valdo ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai. Žemės sklypas perduotas ieškovui neatlygintinai valdyti ir naudotis devyniasdešimt devyneriems metams – iki 2118 m. liepos 3 d. – su tikslu pastatyti jame grupinio gyvenimo namus. Įgyvendinant institucinės globos pertvarkos projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“, šiame žemės sklype statomi (steigiami) grupinio gyvenimo namai – vieno aukšto statinys, kuriame gyvens maždaug dešimt negalią turinčių asmenų, maksimaliai namus primenančiomis sąlygomis, tikslu integruoti šiuos asmenis į visuomenę, skatinant jų savarankiškumą.

3.       Atliekant parengiamuosius statybos darbus, t. y. kasant žemę statinio pamatams, nustatyta, kad žemės sklype yra įrengti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai, apie ką nebuvo žinoma ir į ką nebuvo atsižvelgta rengiant grupinio gyvenimo namų projektą. Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. liepos 22 d. raštu informavo ieškovą, kad bendrovė nėra išdavusi ir derinusi techninių sąlygų bei projektų šiame žemės sklype, išskyrus technines sąlygas ir projektus grupinio gyvenimo namams statyti.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ nurodė, kad ginčo žemės sklype esantys vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko M. B. nuosavybė. Atsakovas M. B. savavališkai jam nuosavybės teise nepriklausančiame sklype, be žemės sklypo savininko sutikimo, įsirengė vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus. Atsakovas gera valia neteisėtos statybos padarinių nepašalino, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.

5.       Atsakovas M. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog jis savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo gyventi nuo 2017 metų, o iki to laiko atlikinėjo gyvenamojo namo ir aplinkos tvarkymo darbus. Trečiasis asmuo Ž. G. ginčo žemės sklypą 2019 m. birželio 18 d. pardavė Lietuvos Respublikai, kurį panaudos pagrindais valdo ieškovas. Dar 2008 metų pabaigoje (rudenį) atsakovas kreipėsi į UAB „Kaišiadorių vandenys“ dėl vandentiekio įvedimo, kurio atstovas pasiūlė vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdyną tiesti per trečiojo asmens Ž. G. žemės sklypą. Atsakovas dėl leidimo vykdyti darbus kitame sklype kreipėsi į trečiąjį asmenį Ž. G., kuris davė žodinį sutikimą vykdyti tokius darbus, kadangi jis pats ketino ateityje jungtis į atsakovo įrengtą trasą ir jam tai atrodė naudinga. Atsakovo vertinimu, jis viską atliko oficialiai ir atvirai, neturėjo jokio pagrindo manyti, kad vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai yra įrengti savavališkai. Ieškovas dėl savo pažeistų teisių į teismą kreipėsi pavėluotai, todėl atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovą M. B. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti valstybinės žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališką statybą – išardyti ir pašalinti jam priklausančius vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leido ieškovui pašalinti ginčo žemės sklype savavališką statybą bei sutvarkyti statybvietę M. B. lėšomis. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 1 244,49 Eur teisinės pagalbos išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Kaišiadorių vandenys“ – 1 825,84 Eur teisinės pagalbos išlaidų, valstybei – 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 15,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

7.       Teismas nurodė, kad ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai, valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu valdantis ir naudojantis valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įrodė, jog šiame žemės sklype esantys atsakovo M. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai pažeidžia šiame žemės sklype negalią turintiems asmenims grupinio gyvenimo namus statančio ieškovo teises.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovas pradėjo statybos procesą – gavo technines sąlygas, parengė projektą, jį suderino, gavo statybą leidžiantį dokumentą ir pradėjo statybas. Statybos rangovas UAB „SDG grupė“ 2021 m. pavasarį, jungiant naujos statybos gyvenamojo namo/ grupinio gyvenimo namų vandentiekio ir nuotekų tinklus prie centralizuotų tinklų, atkasęs prijungimo vietą, numatytą projekte, t. y. prie šulinio, rado atsakovo vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus, apie kuriuos nebuvo žinoma ir kurie nebuvo numatyti/nurodyti jokioje projektinėje dokumentacijoje. Pagal rangovo išvadą Lauko gatvės nuotekų vamzdynų skersmuo yra paskaičiuotas tik projekte numatytiems nuotekų kiekiams iš prie Lauko gatvės esančių pastatų, todėl atsakovo vamzdynai kelia riziką. Be to, atsakovo vamzdynai pakloti po suprojektuotais, bet dar neįrengtais, statomo pastato betoninių laiptų pamatais. Dėl to būtina vamzdynus iškelti, paruošti vykdomo statybos projekto korekciją dėl tinklų iškėlimo ir papildomų pasijungimų į tas pačias nuotekų ir vandentiekio linijas.

9.       Dėl atsakovo nutiestų vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų ieškovo valdomame žemės sklype būtina laikytis 5 metrų pločio apsaugos juostos reikalavimų, dėl ko žemės sklypo užstatymo plotas sumažėja, kas taip pat pažeidžia ieškovo teises, nes riboja teisę savo nuožiūra valdyti ir naudotis patikėtu žemės sklypu, įpareigoja susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus ginčo žemės sklype įsirengė 2009 m. vasarą. Pagal vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų įrengimo metu galiojusius teisės aktus – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ redakciją ir nuo 2009 m. sausio 18 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d. galiojusias Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ redakcijas, atsakovo vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai (vandentiekio vamzdyno skersmuo – 32 mm (d32) ir buitinių nuotekų vamzdyno skersmuo – 110 mm (d110) priskirtini ne I, o II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems: 1) privalomas supaprastintas statinio projektas; 2) reikalingas viešų tinklų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prisijungimo sąlygas; 3) nereikalingas statybos leidimas, bet būtinas savivaldybės įgalioto tarnautojo raštiškas sutikimas; 4) privaloma atlikti statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) rašytinis sutikimas.

11.       Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog 2009 m. vasarą tuo metu trečiajam asmeniui Ž. G. priklausančiame žemės sklype vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus įsirengė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tokie darbai pripažintini savavališka statyba. Anot teismo, nagrinėjamu atveju pakanka fakto, kad tokie vamzdynai įrengti/patiesti nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų: nebuvo gautas žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas; nebuvo parengtas ir suderintas supaprastintas projektas; įrengtas vamzdynas nebuvo įvertintas ir pripažintas tinkamu naudoti. Nagrinėjamu atveju atsakovas elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko turi prisiimti ir galimas tokio elgesio pasekmes.

12.       Teismas nurodė, kad į bylą nebuvo patekta įrodymų, jog atsakovas būtų gavęs iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ technines sąlygas vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado projektavimui. Mažai tikėtina, kad UAB „Kaišiadorių vandenys“ dingo visi su M. B. vamzdynais susiję 2009 m. dokumentai, kadangi išliko teismui pateiktas 2010 m. UAB „Žilinskis ir co“ parengtas projektas, iš kurio matyti, kad atsakovas atsisakė vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado suprojektavimo (DOK-70697 priedas). Teismui taip pat nebuvo pateikti duomenys, kad trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ dokumentų archyvas yra nepilnas ar dalis archyvo dokumentų yra dingę, sunaikinti ir pan. 

13.       Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad trečiasis asmuo Ž. G. nedavė atsakovui M. B. rašytinio, bet davė žodinį sutikimą įsirengti vandentiekio ir nuotekų vamzdynus tuo metu jam priklausančiame žemės sklype. Todėl teismas padarė išvadą, kad Ž. G. be hipotekos kreditoriaus sutikimo negalėjo apsunkinti žemės sklypo, t. y. negalėjo duoti sutikimo, todėl ir nedavė atsakovui rašytinio sutikimo. Jei toks sutikimas būtų buvęs, trečiasis asmuo Ž. G. privalėjo apie tai pranešti žemės sklypo pirkėjui – valstybei, tačiau žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje tai nenurodyta.

14.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra kito galimo atsakovo M. B. savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, kaip tik išardyti savavališkai pastatytus statinius, nes nei ieškovas, nei valstybės turto patikėtinė – trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesuteikia atsakovui leidimo naudotis nurodytu žemės sklypu. Žiežmarių (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengti centralizuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai. Atsakovui tinkamai paruošus projektinę dokumentaciją, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini)gatvėje.

15.       Pasisakydamas dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad ieškinio senatis netaikytina, nes nėra suėjęs įstatyme įtvirtintas dešimties metų ieškinio senaties terminas. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d., t. y. nuo to momento, kai ieškovas iš UAB „Kaišiadorių vandenys“ rašto sužinojo apie savo teisių pažeidimą – sklype esančius atsakovo M. B. vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovas M. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                       Teismo išvados dėl statinio kategorijos ir reikalavimų statiniui taikymo turėtų būti vertinamos kritiškai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2010 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. galiojo LR Statybos įstatymo 23, 25 straipsnių redakcijos, kuriose buvo nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus. Tačiau minėto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo nurodyta, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Tai reiškia, kad vamzdyno įrengimo metu, kuris buvo įrengtas dar 2009 metų pavasarį, rašytiniai sutikimai nebuvo privalomi.

16.2.                       Teismo išvados, kad nėra jokių įrodymų, jog trečiojo asmens UAB „Kaišiadorių vandenys“ darbuotojai dirbo ir naudojo trečiojo asmens techniką įrengiant atsakovui M. B. nurodytus vamzdynus, kad nėra jokios reikšmės, kas vamzdynus įrengė yra visiškai nepagrįstos. UAB „Kaišiadorių vandenys“ Žiežmarių brigada, kuriai vadovavo J. L., o vadovo pareigas tuo metu ėjo G. P., būtent ir atliko vamzdyno klojimo darbus. Tai patvirtina liudytojų P. Ž., G. P., G. J. ir J. L. parodymai. Ši aplinkybė yra itin svarbi vertinant įrengto vamzdyno darbų teisėtumą savavalinės statybos darbų kontekste.

16.3.                       Įvertinus aplinkybę, kad darbai iš esmės negalėjo būti pradėti ir atlikti nesant reikiamų ir tuo metu privalomų dokumentų, kuriuos išvardino liudytojai J. L. ir G. P. bei nurodė teismas, taip pat atsižvelgus į tai, kad liudytojas J. L. pripažino, jog reikalaujami sutikimai būdavo pas jį, kaip darbų vadovą, o P. Ž. patvirtino, kad  vadovai turėjo reikiamus dokumentus, o eiliniai darbininkai prie jų prileidžiami nebuvo, darbus atlikdavo tik valdžios nurodymu, apelianto nuomone, galima daryti išvadą, kad reikiami dokumentai buvo, nes priešingu atveju darbai negalėjo būti nei pradėti, nei vykdomi.

16.4.                       Tikėtina, kad atsakovas, kaip nurodė teismas, nors ir nepateikė teismui nė vieno įrodymo, įgalinančio teismą daryti išvadas arba bent prielaidas, kad UAB „Kaišiadorių vandenys“ buvo pateikta visa reikiama/jų prašoma dokumentacija ir trečiojo asmens Ž. G. rašytinis sutikimas, vis tik turėjo dokumentus ir juos laiku pateikė UAB „Kaišiadorių vandenys“. Byloje nustatyta aplinkybė, kad apeliantas minėtų dokumentų negali pateikti šiuo metu, yra sąlygota objektyvių priežasčių – trečiojo asmens suinteresuotumo.

16.5.                       Teismas nepilnai ir neobjektyviai įvertino surinktą bylos medžiagą ir faktines ginčo aplinkybes, neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus ir situacijos specifiškumą. Visų pirma,  UAB „Kaišiadorių vandenys“ yra suinteresuota šios bylos baigtimi šalis, kadangi tuo atveju, jeigu bendrovė sąžiningai pripažintų, kad turėdama reikiamus dokumentus atliko M. B. darbus ir kad vamzdynas įrengtas teisėtai, ji privalėtų atsakyti prieš ieškovą dėl savo veiksmų – išduotų sąlygų. Antra, faktiškai neįmanoma, kad minėta bendrovė nieko nežino apie M. B. tinklus, tačiau 2017 m. lapkričio 13 d. sudaro Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, pagal kurią apeliantas moka įmokas. Teismas šios aplinkybės neįvertino. Trečia, prieš pradedant 2017 metais eksploatuoti vandentiekio ir nuotekų vamzdyną ir sutarties sudarymą, būtent UAB „Kaišiadorių vandenys“ pajungė atsakovo tinklus į centrinę sistemą ir jokių klausimų ar abejonių dėl tinklų teisėtumo nekilo. Šios abejonės atsirado tik bylos nagrinėjimo metu.

16.6.                       Iš pateikto į bylą statybos projekto akivaizdu, kad toje pusėje yra suprojektuotas takas, o vamzdynas yra numatytas tokio pat diametro, kaip ir įrengtas apelianto ir šioje vietoje nėra suprojektuotų betoninių laiptų pamatų. Todėl, apelianto nuomone, jo nutiesti tinklai nesudaro nepatogumų ieškovui ir pagrindo žalai atsirasti, nes ieškovas turi realią galimybę prisijungti prie jau atsakovo įrengtų tinklų. Toks klausimo sprendimas duotų abipusę naudą šalims. Apeliantas ne kartą siūlė būtent tokį ginčo sprendimo būdą, tačiau ieškovas jo nesvarstė.

16.7.                       Apeliantas įrodė, kad statyba nėra savavalinė, be to atsakovui niekada nebuvo surašytas savavalinės statybos aktas, kuris leistų daryti išvadą dėl savavalinės statybos. Teismas neįvertino susiklosčiusių santykių ta prasme, kad iki ieškovui įsigyjant žemės sklypą nelaikytina, kad prieš tai buvusio savininko subjektinės teisės buvo pažeidžiamos. Apeliantas laikytinas sąžiningu statytoju. Jam pretenzijų Ž. G. neturėjo, sutikimą tiesti tinklus davė. Be to, šioje ginčo situacijoje yra galimas ir servituto nustatymas.

16.8.                       Apeliantas prašo prijungti prie bylos liudytojų L. K. ir G. P. notariškai patvirtintus paaiškinimus, kadangi jų nebuvo galimybės pateikti teismui bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nes liudytojų nebuvo Lietuvoje.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                       Teismas, vadovaudamasis teisės aktais, sprendė, kad inžinieriniai tinklai ir inžinierinių tinklų įvadai namų valdos ribose priskirtini ne I, o II grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems: privalomas supaprastintas statinio projektas; reikalingas viešų tinklų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prisijungimo sąlygas; nereikalingas statybos leidimas, bet būtinas savivaldybės įgalioto tarnautojo raštiškas sutikimas; privaloma atlikti statinio pripažinimą tinkamu naudoti.

17.2.                       Apelianto aptariami liudytojų P. Ž., G. J., J. L. paaiškinimai nepatvirtino, kad atsakovas 2009 m. vasarą tuo metu trečiajam asmeniui Ž. G. priklausančiame žemės sklype vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus įsirengė teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, apelianto nurodytų liudytojų parodymai negali būti vertinami atsietai nuo kitų byloje surinktų įrodymų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

17.3.                       Apelianto teikiami liudytojų L. K. ir G. P. parodymai yra nesavalaikiai, turėjo ir galėjo būti teikiami nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Prašo jų neprijungti.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.                       Nepaisant to, ar ginčo tinklai priskirtini I ar II nesudėtingų statinių kategorijai, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar tinklų statybai reikėjo gauti atskirą statybą leidžiantį dokumentą ar ne – jų statybai turėjo būti gautas tuometinio žemės sklypo savininko sutikimas. Atsakovas byloje neįrodė, kad tuometinis savininkas (Ž. G.), 2009 m. raštiškai sutiko, kad jam priklausančiame žemės sklype atsakovas nutiestų ginčo tinklus.

18.2.                       Bendrovė neturi jokių duomenų ir informacijos, kad būtent bendrovė atliko ginčo tinklų įrengimo darbus atsakovui. Bendrovė neturėjo ir neturi sutarties su atsakovu dėl rangos darbų atlikimo, neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo už tokius tariamus darbus, todėl negalėjo jų pateikti ir teismui, nes neįmanoma pateikti to, ko neturima. Atsakovas 2009 m. neteikė jokio tinklų projekto suderinti ir nepateikė prašymo prijungti prie centralizuotai tiekiamų tinklų.

18.3.                       Tikėtina, kad pats atsakovas norėjo įrengti nuotekų tinklus netinkamoje vietoje ir neturėdamas būtinų sutikimų, siekdamas taupyti, nesikreipė į bendrovę kaip specializuotą įmonę, o rizikuodamas susitarė su bendrovės ūkio darbuotojais, kaip fiziniais asmenimis, kad šie už atlygį jam nutiestų ginčo tinklus. Tai, kad būdami bendrovės darbuotojais, fiziniai asmenys atliko vienus ar kitus darbus, nereiškia, kad šiuos darbus vykdė bendrovė.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

19.       Apeliantas prašo prijungti prie bylos liudytojų L. K. ir G. P. notariškai patvirtintus paaiškinimus, kadangi jų nebuvo galimybės pateikti teismui bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kadangi šie liudytojai buvo išvykę iš Lietuvos.

20.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

21.       Pažymėtina, kad CPK 192 straipsnyje yra reglamentuota liudytojų apklausos tvarka, t. y. liudytojai šaukiami ir apklausiami teismo posėdyje, nustačius jų tapatybę, jiems prisiekus teisme ir pasirašius priesaikos tekstą. Minėta įstatymo nuostata nenumato galimybės priimti į bylą ir vertinti liudytojų, kurių tapatybės nenustatė teismas ir kurie teismui neprisiekė bei nepateikė pasirašyto priesaikos teksto, rašytinius paaiškinimus. Tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Tokiu atveju prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Šiuo atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima priimti į bylą rašytinius liudytojų L. K. ir G. P. parodymus, todėl tenkinti apelianto prašymo nėra pagrindo.

Dėl apeliacinio skundo esmės

22.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo Ž. G. nuo 2009 m. sausio 19 d. buvo 0,1027 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) savininku. Šiam sklypui nuo 2009 m. gegužės 4 d. galiojo hipoteka hipotekos kreditoriui AB SEB bankui. 

24.       Trečiasis asmuo Ž. G. 2019 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, jam nuosavybės teise priklausantį ginčo žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nurodyta, kad sklype yra įrengti vandentiekio ir nuotekų vamzdynai ir nustatytos jų apsaugos zonos.

25.       Ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai su Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2019 m. liepos 3 d. sudarė Panaudos sutartį Nr. 6SUN-2-(14.6.56.), kuria ginčo žemės sklypas panaudos pagrindais perduotas naudoti ieškovui iki 2118 m. liepos 3 d.

26.       Ieškovas kreipėsi į projektuotoją UAB „AV projektavimo studija“, kuri 2019 m. gruodžio mėn. parengė Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektą.

27.       Ieškovas su rangovu UAB „SDG grupė“ 2020 m. birželio 23 d. sudarė Rangos sutartį dėl pastatų statybos ginčo žemės sklype. Rangovas, pradėjęs statybos darbus ir jungdamas naujos statybos gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklus prie miesto tinklų, atsikasęs projektinio prijungimo vietoje prie šulinio Lauko g. 5, rado jau esančius pajungtus vamzdynus. Statybos projekte, Projekto Nr.: 0591-01-TP, topografiniame plane jokie kiti, išskyrus naujai suprojektuotus, vandentiekio ir nuotekų tinklai nėra nurodyti.

28.       UAB „SDG grupė“ 2021 m. kovo 19 d. rašte, adresuotame ieškovui, nurodė, kad bandymas įteisinti nelegalius tinklus, kurie yra pakloti statomo pastato teritorijoje, po suprojektuotais, bet dar neįrengtų betoninių laiptų pamatais, turėtų pasekmes. Reikėtų vamzdynus iškelti, paruošti vykdomo statybos projekto korekciją dėl tinklų iškėlimo ir papildomų pasijungimų į tas pačias nuotekų ir vandentiekio linijas. Rangos sutartyje numatyti darbai gali būti neatlikti laiku ir turėtų būti numatytas papildomas finansavimas, reikėtų keisti techninį ir darbo projektus. Kadangi, investicinis projektas finansuojamas valstybės ir vykdoma ypatinga priežiūra, yra privaloma projekto ekspertizė. Atsiras papildomų išlaidų, kurių pagrindimas turi būti valstybės tinkamai apiformintas.

29.       Taigi, ši civilinė byla pradėta pagal ieškinį, kuriuo ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą pašalinti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype jo nuosavybės teises varžančius vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus, kurie įrengti savavališkai. 

30.       Tiek, kiek ieškovas savo reikalavimui pagrįsti nurodo faktines ginčo aplinkybes, toks ieškinys, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas,  kvalifikuotinas kaip negatorinis ieškinys. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį, t. y. reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, yra reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje.

31.       Tiek, kiek ieškinio reikalavimas grindžiamas aplinkybėmis dėl savavalinės statybos padarinių šalinimo, ieškinys kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Asmens teisė, ginant savo privatų interesą, reikalauti pašalinti neteisėtos statybos padarinius išplaukia iš CK 4.103 straipsnio 1–2 dalių nuostatų.

32.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

33.       Byloje nėra ginčo, kad ieškovas Strėvininkų socialinės globos namai yra teisėtas ginčo žemės sklypo valdytojas, o ieškovo teisės yra pažeidžiamos dėl to, kad atsakovo neteisėtai įrengti vamzdynai trukdo ieškovui tinkamai įgyvendinti institucinės globos pertvarkos projektą „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“. Todėl konstatuotina, kad ieškovas įrodė savo teisių pažeidimą, t. y. pagrindė abi būtinąsias negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas.

34.       Kaip minėta, egzistuoja ir kitas teisinis ieškinio pagrindas, t. y. CK 4.103 straipsnio 1–2 dalys. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

35.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų materialiųjų teisės normų turinį, konstatuoja, kad būtinosios asmens, įgyvendinančio savo privatų interesą, subjektinių teisių apgynimo pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis sąlygos yra ginčo objekto – statinio – statybos neteisėtumas (neteisėtumą suprantant taip, kaip yra nurodyta CK 4.103 straipsnio 1 dalyje, t. y. savavališka statyba arba statyba, vykdoma pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus) ir asmens subjektinių teisių pažeidimas, nulemtas būtent tokios (neteisėtos) statybos.

36.       Statinio statybai keliami reikalavimai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Šios civilinės bylos procese keliamas klausimas dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynų įrengimo ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype teisėtumo, o tokių statinių statybai keliami reikalavimai yra reglamentuoti specialiuose norminiuose teisės aktuose.

37.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus per ginčo žemės sklypą nutiesė 2009 metais. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai, taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių. Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei elektroninių ryšių tinklai su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Vietiniai inžineriniai tinklai – inžineriniai tinklai (su jų maitinimo šaltiniais), skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų poreikiams tenkinti (Statybos įstatymo 2 straipsnio 66 dalis).

38.       Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Pagal šį reglamentą inžinerinių tinklų įvadai buvo priskirti prie II grupės nesudėtingų statinių. Reglamente nurodyta, kad II grupės nesudėtingiems statiniams įrengti reikalinga: 1) statybos sklypo inžinerinius tinklus, statinio inžinerines sistemas prijungiant prie už sklypo ribų esančių inžinerinių tinklų ar sklypo vidaus susisiekimo komunikacijas prijungiant prie už sklypo ribų esančių susisiekimo komunikacijų – viešųjų kelių (gatvių), vietoj statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalingas šių tinklų ar komunikacijų savininkų raštiškas sutikimas, nustatant prijungimo sąlygas; 2) rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus; 3) teisiant inžinerinius tinklus bei jų įvadus namų valdos ribose, reikalingi savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir inžinerinių tinklų savininkų raštiški pritarimai; 4) privaloma parengti supaprastintą statinio projektą. Šiam projektui turi raštiškai pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ir inžinerinių tinklų savininkas; 5) II grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise žemės sklype, reikalingas žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimas.

39.       Tuo metu taip pat galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“. Pagal šį reglamentą nuotekų, vandens įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti baigus statinio projekte numatytus statybos/montavimo darbus, atlikus projekte ir (arba) galiojančiose techninėse specifikacijose numatytus bandymus bei atlikus technologinio derinimo darbus.

40.       UAB „Divenda“ 2021 m. gegužės 27 d. rašte nurodyta, jog bendrovė patvirtina, jog M. B. įmonės parduotuvėje 2008 m. rugsėjo 24 d. pirko 80 bėginių metrų laiko kanalizacijos vamzdžių d100 ir atsiskaitė grynais pinigais.

41.       Apelianto užsakymu UAB „Geosoma“ 2021 m. vasario mėn. atliko inžinerinių tinklų kontrolinę – geodezinę nuotrauką, iš kurios matyti, kad iš Lauko g. per ieškovo panaudos pagrindais valdomą žemės sklypą iki apelianto gyvenamojo namo eina 76,13 m ilgio buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo savitiekis vamzdis, kurio diametras 110 mm (d110), ir 76,67 m ilgio požeminis vandentiekio vamzdis, kurio diametras 32 mm (d32).

42.       UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. liepos 22 d. rašte nurodyta, kad techninės sąlygos projektuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini), išduotos ieškovui 2019 m. liepos 30 d., statinio statybos projektas suderintas 2020 m. gegužės 14 d. Kitų techninių sąlygų ir projektų šiame žemės sklype UAB „Kaišiadorių vandenys“ nėra išdavę ir derinę.

43.       UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodyta, kad bendrovė nustatė, jog ginčo žemės sklype atkasti vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynai priklauso gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui, t. y. apeliantui.

44.       UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2021 m. birželio 21 d. rašte nurodyta, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), UAB „Kaišiadorių vandenys“ priklausančių ir eksploatuojamų tinklų nėra. 2021 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) savininko užsakymu buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose įrengtų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų kontrolinė geodezinė nuotrauka. Remiantis ja nustatyta, kad Statybos techninio reglamento reikalavimai neišlaikyti, tokios buitinių nuotekų linijos eksploatuoti negalima. Taip pat nurodyta, kad prašymo išduoti technines sąlygas ir Lauko g. 5 tuometinio žemės sklypo savininko sutikimo UAB „Kaišiadorių vandenys“ negavo, nėra tinklo įrengimo jokios projektinės-techninės dokumentacijos, todėl mano, kad jis įrengtas neteisėtai. (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengti centralizuoti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai. Sklypo savininkui tinkamai pasiruošus projektinę dokumentaciją gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) turėtų galimybę prisijungti prie jų.

45.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklype nėra registruotos jokios vandentiekio, nuotekų vamzdynų apsaugos zonos.

46.       Nors apeliantas teigia, kad ginčo inžinierinius tinklus jis nutiesė turėdamas tuometinio ginčo žemės sklypo savininko Ž. G. sutikimą ir šią aplinkybę patvirtina Ž. G. perduota vizitinė kortelė, kurioje yra nurodytas jo telefono numeris ir adresas: (duomenys neskelbtini), tačiau rašytinis Ž. G. sutikimas teisti per jo sklypą vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdynus į bylą nebuvo pateiktas.

47.       Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantas įrodė tik tai, kad 2008 metais pirko vandentiekio ir nuotekų vamzdžius, kurie šiai dienai yra įrengti ir eina per ginčo žemės sklypą, tačiau jokių kitų dokumentų, kurie yra reikalingi pagal jau minėtų teisės aktų reikalavimus, bylą nagrinėjantiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nebuvo pateikta. Tokių dokumentų neturi nei trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“, kuris yra Kaišiadorių rajono savivaldybei priklausančių inžinerinių tinklų savininkas, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

48.       Iš pirmosios instancijos eisme liudytojais apklaustų asmenų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog vandentiekio ir buitinių nuotekų vamzdžiai per ginčo žemės sklypą iki apelianto namų valdos įrengti ūkio būdu, nesant tuometinio žemės sklypo savininko Ž. G. rašytinio sutikimo ir supaprastinta tvarka parengto projekto, savivaldybės įgalioto asmens raštiško sutikimo ir pripažinimo tinkamu naudoti akto.  

49.       Pažymėtina, kad minėtos STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ teisės normos, nustatančios reikalavimus statomiems II grupės nesudėtingiems statiniams, šiuo atveju inžineriniams tinklams, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie reikalavimai galėtų būti pakeisti tarpusavio susitarimu. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tiesiant inžinerinius tinklus per kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nesilaikymas, gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) raštiškas sutikimo negavimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

50.       Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).

51.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieš tai minėtų nuostatų, reglamentuojančių inžinerinių tinklų įrengimą, pažeidimas, lemiantis atitinkamo statinio statybos neteisėtumą, kartu reiškia ir ginčo žemės sklypo savininko (valdytojo, naudotojo) subjektinių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019).

52.       Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo savininko (naudotojo, valdytojo) subjektinėms teisėms teismine tvarka pagal CK 4.103 straipsnio 1–2 dalis apginti pakanka įrodyti, kad ginčo inžineriniai tinklai yra įrengti be buvusio ginčo žemės sklypo savininko (šiuo atveju Ž. G.) rašytinio sutikimo. Nagrinėjamu atveju šią aplinkybę ieškovas įrodė. 

53.       Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad UAB „Kaišiadorių vandenys“ ir atsakovas M. B. 2017 m. lapkričio 13 d. sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, patvirtina tai, jog už sunaudotą vandenį ir nuotekas apeliantas moka mokesčius, tačiau nepaneigia prieš tai nustatytos aplinkybės, kad ginčo vamzdynai įrengti savavališkai.

54.       Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovui tinkamai paruošus projektinę dokumentaciją, gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), apeliantas turėtų galimybę prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Kaišiadorių vandenys“ 2021 m. gegužės 31 d. raštas, kuriame nurodyta, kad 2013 m. spalio – gruodžio mėnesiais vyko vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) gatvėje projektavimo darbai. Projekto rengėjas – UAB „Žilinskis ir co“ privalėjo raštiškai susiderinti su gyventojais, kad vandentiekio įvadai ir buitinių nuotekų išvadai gyventojams suprojektuoti tinkamose vietose. Atsakovas ant plano yra parašęs „Vandentiekio ir kanalizacijos neprojektuoti, nesijungsiu. Parašas.“ Dėl to vandentiekio ir kanalizacijos išvadai atsakovo sklypui nebuvo projektuojami (DOK-70697/2021-05-31). 

55.       Įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo aspektu, teisėjų kolegija jų pažeidimo nenustatė. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, tuo labiau, kad apeliacinio skundo argumentai nurodytu klausimu galutinio bylos rezultato nelemia.

56.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, ištyrė ir įvertino įrodymus nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

57.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes galutiniam teismo sprendimui įtakos jie neturi. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

58.       Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovo apeliacinį skundą atmesti, atsiliepimus į apeliacinį skundą pateikę ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Kaišiadorių vandenys“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikti, todėl tokios išlaidos jiems nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus liudytojų L. K. ir G. P. notariškai patvirtintus paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti apeliantui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintautas Koriaginas

                                                       Albina Rimdeikaitė

                                                       Egidijus Tamašauskas