Civilinė byla Nr. e2A-232-855/2021
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00253-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.3.1.1.; 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 863,72 Eur negrąžinto kredito, 123,92 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.), 16 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.), 1 295,97 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,16 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. lapkričio 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.), 16 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2019 m. balandžio 14 d. ieškovė AB „NEO Finance“ su atsakovu S. A. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 2 000,00 Eur dydžio kreditą 60 mėn. laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 918,40 Eur palūkanų, 172,18 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. balandžio 14 d.
2.2. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereaguojant į ieškovės raginimus, ieškovė 2020 m. kovo 12 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu Kredito sutartį nutraukė. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingas ieškovei 1 863,72 Eur vartojimo kredito.
2.3. Atsakovas vengia vykdyti prievoles ieškovei ir toliau naudojasi vartojimo kredito lėšomis, todėl ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo visas mokėjimo palūkanas iki visiško kredito grąžinimo. Pagal Kredito sutartį iš atsakovo turi būti priteistos 123,92 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki Kredito sutarties nutraukimo, t. y. 2020 m. kovo 18 d., ir 16,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.).
2.4. Vartojimo kredito sutartimi šalys susitaria, kad Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 1 439,98 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra 1 267,80 Eur. Taigi, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 172,18 Eur. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2. punkte nurodytai Tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma; nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Sutarties laikotarpiui. Taigi, tarpininkavimo mokestis nagrinėjamu atveju yra 1 295,97 Eur.
2.5. Atsakovui pažeidus Kredito sutarties sąlygas, ieškovė įgijo teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų, todėl pagal Kredito sutartį iš atsakovo turi būti priteistos 3,16 Eur palūkanos, apskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2019 m. lapkričio 15 d., iki Vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 18 d., bei 16,00 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur), skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37, 6.210 straipsnių nuostatomis, atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Atsakovas S. A. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo S. A. ieškovės AB „NEO Finance“ naudai 1 863,72 Eur negražinto kredito, 123,92 Eur palūkanų, 172,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,16 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą (2 162,98 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 2 408,99 Eur; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimai dėl 1 863,72 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 123,92 Eur mokėjimo palūkanų iki Kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) ir 3,16 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų yra pagrįsti, todėl nusprendė ieškinį šioje dalyje tenkinti.
6. Teismas nurodė, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę, o kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, prašomas priteisti negautas pajamas iš esmės prilygino Sutartyje numatytoms atsakovo mokėtinoms 16 procentų dydžio metinėms mokėjimo (pelno) palūkanoms, kurios nutraukus kredito sutartį, negali būti priteisiamos iš kredito gavėjo, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 16 procentų dydžio negautų pajamų už negrąžintą 1 863,72 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 18 d.) iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.).
7. Teismas, įvertinęs tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarką, nurodytą Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte (ir papunkčiuose), darė išvada, jog, visų pirma, Vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio yra neaiškios – neaiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis mokamas, kokie veiksmai turi būti atliekami tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku nevykdo savo įsipareigojimų; antra, kadangi Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė dėl mokamo 172,18 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio su nuolaida, ieškovės nurodoma kintama tarpininkavimo mokesčio dalis (1 123,79 Eur) yra netesybos už įsipareigojimų nevykdymą, o kadangi netesybų dydis nėra aiškus, minėta sutarties sąlyga, klaidinanti vartotoją, yra nesąžininga, todėl teismas pripažino ją niekine ir negaliojančia CK 6.2284 straipsnio 9 dalies pagrindu. Pripažinęs Sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1 123,79 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai Sutartimi sulygtą 172,18 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį.
8. Teismas darė išvadą, kad reikalavimas priteisti 16 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur) nuo Vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl šis ieškovės reikalavimas teismo buvo atmestas.
9. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas patenkintas 71 procentu, todėl iš atsakovo priteisė 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės naudai.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) AB „NEO Finance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimo dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nusprendė netenkinti reikalavimo dėl 16 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.).
11. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktu išaiškinimu, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
11.2. Remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties Specialiose sąlygose) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 918,40 Eur. Šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. balandžio 14 d., todėl apeliantė pajamas tikėjosi gauti iki Vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. balandžio 14 d. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis kasacinio teismo suformuluota praktika, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) turėjo būti tenkinamas ir priteisiamos 16 procentų dydžio palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.).
11.3. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinių reikalavimų, nustačius, kad apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, kad apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsakovas S. A. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo S. A. 2019 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė 2 000,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti per 60 mėnesių laikotarpį ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 918,40 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 16,00 procentų), 172,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, kuris apskaičiuotas pritaikius nuolaidą, iki 2024 m. balandžio 14 d. Kadangi atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, ieškovė 2020 m. kovo 12 d. išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. kovo 18 d. Atsakovas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo liko skolingas ieškovei 1 863,72 Eur negrąžinto kredito. Duomenų, jog atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
17. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovo 1 863,72 Eur negrąžinto kredito, 123,92 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.), 16 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.), 1 295,97 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,16 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019 m. lapkričio 15 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.), 16 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 320,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1 863,72 Eur negražinto kredito, 123,92 Eur palūkanų, 172,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,16 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už sumą (2 162,98 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 2 408,99 Eur; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
19. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė netenkinti reikalavimo dėl 16 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 863,72 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant Kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu Vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas, kurias sudaro mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
20. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
21. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
23. Pelno (mokėjimo) palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
24. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
25. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2020 m. kovo 18 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 16,00 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.), t. y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, be to nurodė, kad ieškovė nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio ir neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
27. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma, taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos; šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. balandžio 14 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. balandžio 14 d.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. kovo 18 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
30. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
31. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) bei nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 16 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 918,40 Eur. Ieškovė byloje iš esmės ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t. y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą.
33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).
34. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai, juo labiau, atsižvelgiant į naujausią formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-12-08 nutartis c.b. Nr. e2A-1895-910/2020; 2020-11-24 nutartis c.b. Nr. e2A-1839-854/2020; 2020-12-01 nutartis c.b. Nr. e2A-1954-854/2020 ir kt.).
35. Kaip matyti iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)Specialiųjų sąlygų bei Pasiūlyme kredito suteikimui esančio Paskolos, palūkanų ir kitų sutartinių mokėjimų grafiko, o taip pat iš ieškovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateiktų paaiškinimų, ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 16 procentų pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. kovo 14 d. – 1 766,65 Eur; 2020 m. balandžio 14 d. – 1 741,57 Eur; 2020 m. gegužės 14 d. – 1 716,15 Eur; 2020 m. birželio 14 d. – 1 690,40 Eur; 2020 m. liepos 14 d. – 1 664,30 Eur; 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 1 637,85 Eur; 2020 m. rugsėjo 14 d. – 1 611,05 Eur; 2020 m. spalio 14 d. – 1 583,89 Eur; 2020 m. lapkričio 14 d. – 1 556,37 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – 1 528,49 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – 1 500,23 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – 1 471,60 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 1 442,59 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 1 413,19 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 1 383,40 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 1 353,21 Eur; 2021 m. liepos 14 d. – 1 322,62 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 1 291,62 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 1 260,21 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 1 228,38 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 1 196,12 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 1 163,43 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 1 130,31 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 1 096,74 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 1 062,73 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 1 028,26 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 993,33 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 957,94 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 922,08 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 885,74 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 848,91 Eur; 2022 m. spalis 14 d. – 811,59 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 773,78 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 735,46 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 696,63 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 657,28 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 617,41 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 577,01 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 536,07 Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 494,58 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 452,54 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 409,94 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 366,77 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 323,02 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 278,69 Eur; 2023 m. gruodžio 14 d. – 233,77 Eur; 2024 m. sausio 14 d. – 188,25 Eur; 2024 m. vasario 14 d. – 142,12 Eur; 2024 m. kovo 14 d. – 95,38 Eur; 2024 m. balandžio 14 d. – 48,04 Eur).
36. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 16 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 35 punkte.
37. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, dėl to netinkami kvalifikavimo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, o apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
39. Ieškovė buvo pareiškusi turtinius reikalavimus, nurodydama, jog jie reiškiami bendrai 3 286,77 Eur sumai. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 16 procentų negautų pajamų (nuostolių) (nuo negrąžinto kredito sumos – 1 863,72 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.), kurių suma sudarytų 665,35 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 3 952,12 Eur (3 286,77 Eur + 665,35 Eur).
40. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinamas 71,57 proc. (prašyta priteisti 3 952,12 Eur, priteisiama 2 828,33 Eur). Byloje nustatyta, jog apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 320,01 Eur (74,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 246,01 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 229,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
41. Apeliacinį skundą didžiąja dalimi iš dalies, apeliantei atitinkamai priteistina 275,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia akcinės bendrovės „NEO Finance“ ir S. A. 2019 m. balandžio 14 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)bendrųjų sąlygų 5.11 p. įtvirtintą sąlygą – „Bet kokios nuolaidos, susijusios su Vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant bet neapsiribojant nuolaidomis <...> Tarpininkavimo mokesčiui <...>, kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu ( <...>), taikomos tik Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei Vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.“
Išieškoti iš atsakovo S. A. , a. k. (duomenys neskelbtini), 1 863,72 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 72 ct) negražinto kredito, 123,92 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 92 ct) palūkanų, 172,18 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 18 ct) tarpininkavimo mokesčio, 3,16 Eur (tris eurus 16 ct) sutartinių palūkanų, 16 procentų negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. balandžio 14 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. kovo 14 d. – 1 766,65 Eur; 2020 m. balandžio 14 d. – 1 741,57 Eur; 2020 m. gegužės 14 d. – 1 716,15 Eur; 2020 m. birželio 14 d. – 1 690,40 Eur; 2020 m. liepos 14 d. – 1 664,30 Eur; 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 1 637,85 Eur; 2020 m. rugsėjo 14 d. – 1 611,05 Eur; 2020 m. spalio 14 d. – 1 583,89 Eur; 2020 m. lapkričio 14 d. – 1 556,37 Eur; 2020 m. gruodžio 14 d. – 1 528,49 Eur; 2021 m. sausio 14 d. – 1 500,23 Eur; 2021 m. vasario 14 d. – 1 471,60 Eur; 2021 m. kovo 14 d. – 1 442,59 Eur; 2021 m. balandžio 14 d. – 1 413,19 Eur; 2021 m. gegužės 14 d. – 1 383,40 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 1 353,21 Eur; 2021 m. liepos 14 d. – 1 322,62 Eur; 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 1 291,62 Eur; 2021 m. rugsėjo 14 d. – 1 260,21 Eur; 2021 m. spalio 14 d. – 1 228,38 Eur; 2021 m. lapkričio 14 d. – 1 196,12 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 1 163,43 Eur; 2022 m. sausio 14 d. – 1 130,31 Eur; 2022 m. vasario 14 d. – 1 096,74 Eur; 2022 m. kovo 14 d. – 1 062,73 Eur; 2022 m. balandžio 14 d. – 1 028,26 Eur; 2022 m. gegužės 14 d. – 993,33 Eur; 2022 m. birželio 14 d. – 957,94 Eur; 2022 m. liepos 14 d. – 922,08 Eur; 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 885,74 Eur; 2022 m. rugsėjo 14 d. – 848,91 Eur; 2022 m. spalis 14 d. – 811,59 Eur; 2022 m. lapkričio 14 d. – 773,78 Eur; 2022 m. gruodžio 14 d. – 735,46 Eur; 2023 m. sausio 14 d. – 696,63 Eur; 2023 m. vasario 14 d. – 657,28 Eur; 2023 m. kovo 14 d. – 617,41 Eur; 2023 m. balandžio 14 d. – 577,01 Eur; 2023 m. gegužės 14 d. – 536,07 Eur; 2023 m. birželio 14 d. – 494,58 Eur; 2023 m. liepos 14 d. – 452,54 Eur; 2023 m. rugpjūčio 14 d. – 409,94 Eur; 2023 m. rugsėjo 14 d. – 366,77 Eur; 2023 m. spalio 14 d. – 323,02 Eur; 2023 m. lapkričio 14 d. – 278,69 Eur; 2023 m. gruodžio 14 d. – 233,77 Eur; 2024 m. sausio 14 d. – 188,25 Eur; 2024 m. vasario 14 d. – 142,12 Eur; 2024 m. kovo 14 d. – 95,38 Eur; 2024 m. balandžio 14 d. – 48,04 Eur) ir 229,03 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus 3 centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, naudai.
Išieškoti iš atsakovo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, j. a. k. 303225546, naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2162,98 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti."
Priteisti iš atsakovo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei "NEO Finance", j. a. k. 303225546, 275,00 (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko